2019-10-03<\/b> \u201eSpinter tyrim\u0173\u201c \u0161i\u0173 met\u0173 gegu\u017e\u0119 atlikta gyventoj\u0173 apklausa taip pat parod\u0117, kad vienas i\u0161 \u0161e\u0161i\u0173 susid\u016brim\u0173 su suk\u010diais baigiasi finansiniais nuostoliais. Tiek tyrimas, tiek policijos stebimos tendencijos rodo, kad suk\u010diavimas nuo tradicini\u0173 telefonini\u0173 skambu\u010di\u0173 vis da\u017eniau keliasi \u012f elektronin\u0119 erdv\u0119, o finansin\u0119 \u017eal\u0105 da\u017eniau patiria jauni, 18\u201335 met\u0173 gyventojai. Tai, kad jie ar j\u0173 artimieji susid\u016br\u0117 su suk\u010diavimu, nurod\u0117 48 proc. apklaust\u0173j\u0173, 2016-aisiais toki\u0173 buvo 32 procentai. Tre\u010ddalis apklaust\u0173j\u0173 tvirtino, kad d\u0117l to prarado 10\u201350 eur\u0173, dar beveik penktadalis nurod\u0117 patyr\u0119 101\u2013500 eur\u0173 nuostoli\u0173, de\u0161imtadalis prarado iki 51\u2013100 eur\u0173. Didesn\u0119 turtin\u0119 \u017eal\u0105 da\u017eniau patiria vyrai, ma\u017eiausi\u0105 (10\u201350 eur\u0173) \u2013 moterys. Tyrimo duomenis \u201eSwedbank\u201c ir policijos atstovai pristat\u0117 ketvirtadien\u012f Vilniuje. \u201eSwedbank\u201c Finans\u0173 instituto vadov\u0117 J\u016brat\u0117 Cvilikien\u0117 sako, kad telefoniniai suk\u010diai, nors ir toliau s\u0117kmingai vykdo nusikaltimus (88 gyventoj\u0173 proc. teigia ir toliau sulaukiantys j\u0173 skambu\u010di\u0173), ta\u010diau j\u0173 per trejus metus suma\u017e\u0117jo 6 procentiniais punktais. Tuo metu elektronini\u0173 suk\u010di\u0173 daug\u0117ja: 41 proc. respondent\u0173 tvirtino sulauk\u0119 apgauling\u0173 elektronini\u0173 lai\u0161k\u0173 \u2013 tai yra 15 procentini\u0173 punkt\u0173 daugiau nei 2016-aisiais. Socialiniuose tinkluose su suk\u010diais sak\u0117 susid\u016br\u0119 16 proc. gyventoj\u0173, arba 9 procentiniais punktais daugiau nei prie\u0161 trejus metus. Anot tyrimo, da\u017eniausiai (apie 40 proc. atvej\u0173) suk\u010diai prisistato \u0161eimos nariais, giminai\u010diais, \u012fvairi\u0173 institucij\u0173 pareig\u016bnais \u2013 policininkais, prokurat\u016bros, Finansini\u0173 nusikaltim\u0173 tyrimo tarnybos darbuotojais (apie tre\u010ddalis atvej\u0173). Apie pus\u0117 suk\u010di\u0173 pra\u0161o atlyginti neva artim\u0173j\u0173 ar pa\u017e\u012fstam\u0173 padaryt\u0105 \u017eal\u0105. Daugiau nei ketvirtadalis suk\u010di\u0173 apsimeta komunalini\u0173, telekomunikacijos paslaug\u0173 \u012fmoni\u0173, \u0161e\u0161tadalis \u2013 bank\u0173, draudimo bendrovi\u0173 ar kit\u0173 finansini\u0173 institucij\u0173 darbuotojais. 46 proc. suk\u010diavim\u0173 i\u0161ai\u0161kinama<\/b> Anot Policijos departamento atstovo Ram\u016bno Matonio, \u0161i\u0173 met\u0173 saus\u012f \u2013 rugpj\u016bt\u012f prad\u0117ta apie 1700 tyrim\u0173 d\u0117l suk\u010diavimo. Daugiausia j\u0173 atliekama d\u0117l pirkim\u0173 elektroniniu b\u016bdu elektronin\u0117se parduotuv\u0117se, kai sumok\u0117jus avans\u0105 negaunama prek\u0117 arba gaunama ne tokia, kokios tik\u0117tasi. Antrojoje vietoje i\u0161lieka telefoninio suk\u010diavimo atvejai, kai suk\u010diai prisistato patekusiais \u012f b\u0117d\u0105 ir i\u0161vilioja elektronin\u0117s bankininkyst\u0117s duomenis. \u201eI\u0161 vis\u0173 suk\u010diavim\u0173 \u0161iemet i\u0161tiriami 46 proc. atvej\u0173. Sud\u0117tingiausi yra tie, kurie susij\u0119 su kitomis, ne Europos S\u0105jungos \u0161alimis, kai pinigai nukeliauja \u012f Azijos, Afrikos valstybes, su kuriomis neturime teisin\u0117s pagalbos pra\u0161ym\u0173, kur teis\u0117saugos institucijos n\u0117ra tokios stiprios arba j\u0173 i\u0161vis n\u0117ra\u201c, \u2013 teig\u0117 R. Matonis. Did\u017eiausia i\u0161viliota suma, anot policijos, \u0161i\u0173 met\u0173 rugpj\u016bt\u012f buvo 51 t\u016bkst. eur\u0173. Tuo metu i\u0161 \u201eSwedbank\u201c klient\u0117s per du kartus suk\u010diai band\u0117 i\u0161vilioti 33 t\u016bkst. eur\u0173, dalis pinig\u0173 gr\u0105\u017einta \u012f s\u0105skaita. Naujov\u0117 \u2013 nukreipimai \u012f netikr\u0105 bank\u0105<\/b> Anot R. Matonio, pastar\u0173j\u0173 m\u0117nesi\u0173 suk\u010diavimo tendencijos yra \u012fvairios SMS \u017einut\u0117s, elektroniniai lai\u0161kai, si\u016blymas investuoti \u012f finansines platformas pasinaudojant \u017eymi\u0173 \u017emoni\u0173 vardais, nuotraukomis. Susid\u016br\u0119 su si\u016blymais \u201einvestuoti\u201c ir per speciali\u0105 mobili\u0105j\u0105 program\u0117l\u0119 sumok\u0117j\u0119 100 ar 200 eur\u0173, gyventojai pamato, kaip j\u0173 investuota suma neva padid\u0117ja iki de\u0161imties kart\u0173 \u2013 taip skatinama pervesti vis daugiau pinig\u0173. Norint atsiimti \u201eu\u017edirbtus\u201c pinigus, to padaryti nebepavyksta, neretai dar ir pra\u0161oma pervesti \u201epinig\u0173 atsi\u0117mimo\u201c mokest\u012f. Kai kuriais atvejais, anot R. Matonio, suk\u010diai u\u017evaldo nuotoliniu b\u016bdu kompiuterius, tuomet prisijung\u0119 prie elektronin\u0117s bankininkyst\u0117s patys persiveda pinigus i\u0161 kliento s\u0105skaitos ir juos i\u0161grynina kitose \u0161alyse. Dar vienas pastaruoju metu paplit\u0119s suk\u010diavimo b\u016bdas \u2013 trumposios \u017einut\u0117s, raginan\u010dios atnaujinti elektronin\u0117s bankininkyst\u0117s paskyr\u0105 ir nukreipian\u010dios \u012f netikr\u0105, ta\u010diau nuo tikro vizualiai nesiskiriant\u012f banko puslap\u012f. SEB bankas pra\u0117jusi\u0105 savait\u0119 skelb\u0117, kad nuo \u0161i\u0173 suk\u010di\u0173 nukent\u0117j\u0119 klientai prarado per 62 t\u016bkst. eur\u0173. Bank\u0173 klientai raginami atkreipti d\u0117mes\u012f \u012f netikrus puslapius i\u0161duodant\u012f nar\u0161ykl\u0117s adres\u0105 ir geriau rinktis prisijungim\u0105 prie bankininkyst\u0117s adres\u0105 suvedant patiems. Policija i\u0161skiria ir vadinamuosius \u201eromantinius suk\u010diavimus\u201c, kai kari\u0161kiais, diplomatais ar \u012fvairi\u0173 tarnyb\u0173 pareig\u016bnais prisistatantys asmenys imasi susira\u0161in\u0117ti su auka, \u0161i po keli\u0173 susira\u0161in\u0117jimo dien\u0173 susi\u017eavi suk\u010diumi, jis prane\u0161a norintis atvykti ir pra\u0161oma pad\u0117ti pervedant pinigus. \u201eSwedbank\u201c u\u017esakytas tyrimas rodo, kad kiek daugiau pus\u0117 nukent\u0117jusi\u0173 pasipasakoja apie \u012fvyk\u012f artimiesiems, ta\u010diau tik kas \u0161e\u0161tas kreipiasi \u012f policij\u0105, de\u0161imtadalis \u2013 \u012f bank\u0105 ar vie\u0161ina informacija socialiniuose tinkluose. Tiek policija, tiek banko atstovai skelbia, kad sugr\u0105\u017einti pinigus apgautiems klientams pavyksta apie 40 proc. atveju, da\u017eniausiai tada, jei d\u0117l suk\u010diavimo kreipiamasi per pirm\u0105sias minutes ar valandas, kai dar galima stabdyti mok\u0117jimus. \u201eGreitis yra pagrindinis atsakymas, nes Lietuvoje pavedimai yra momentiniai ir vyksta labai greitai. Tad jei kita pus\u0117 sugeb\u0117jo gauti pinigus ir i\u0161sigryninti, tai pad\u0117ti sud\u0117tinga, tai galima padaryti, jei pinigai yra \u201etranzite\u201c. Tod\u0117l pasteb\u0117jus kuo grei\u010diau kreiptis \u012f t\u0105 institucij\u0105 yra b\u016btina\u201c, \u2013 sak\u0117 J. Cvilikien\u0117. 2019-10-03<\/b> \u201eSpinter tyrim\u0173\u201c \u0161i\u0173 met\u0173 gegu\u017e\u0119 atlikta gyventoj\u0173 apklausa taip pat parod\u0117, kad vienas i\u0161 \u0161e\u0161i\u0173 susid\u016brim\u0173 su suk\u010diais baigiasi finansiniais nuostoliais. Tiek tyrimas, tiek policijos stebimos tendencijos rodo, kad suk\u010diavimas nuo tradicini\u0173 telefonini\u0173 skambu\u010di\u0173 vis da\u017eniau keliasi \u012f elektronin\u0119 erdv\u0119, o finansin\u0119 \u017eal\u0105 da\u017eniau patiria jauni, 18\u201335 met\u0173 gyventojai. Tai, kad jie ar j\u0173 artimieji susid\u016br\u0117 su suk\u010diavimu, nurod\u0117 48 proc. apklaust\u0173j\u0173, 2016-aisiais toki\u0173 buvo 32 procentai. Tre\u010ddalis apklaust\u0173j\u0173 tvirtino, kad d\u0117l to prarado 10\u201350 eur\u0173, dar beveik penktadalis nurod\u0117 patyr\u0119 101\u2013500 eur\u0173 nuostoli\u0173, de\u0161imtadalis prarado iki 51\u2013100 eur\u0173. Didesn\u0119 turtin\u0119 \u017eal\u0105 da\u017eniau patiria vyrai, ma\u017eiausi\u0105 (10\u201350 eur\u0173) \u2013 moterys. Tyrimo duomenis \u201eSwedbank\u201c ir policijos atstovai pristat\u0117 ketvirtadien\u012f Vilniuje. \u201eSwedbank\u201c Finans\u0173 instituto vadov\u0117 J\u016brat\u0117 Cvilikien\u0117 sako, kad telefoniniai suk\u010diai, nors ir toliau s\u0117kmingai vykdo nusikaltimus (88 gyventoj\u0173 proc. teigia ir toliau sulaukiantys j\u0173 skambu\u010di\u0173), ta\u010diau j\u0173 per trejus metus suma\u017e\u0117jo 6 procentiniais punktais. Tuo metu elektronini\u0173 suk\u010di\u0173 daug\u0117ja: 41 proc. respondent\u0173 tvirtino sulauk\u0119 apgauling\u0173 elektronini\u0173 lai\u0161k\u0173 \u2013 tai yra 15 procentini\u0173 punkt\u0173 daugiau nei 2016-aisiais. Socialiniuose tinkluose su suk\u010diais sak\u0117 susid\u016br\u0119 16 proc. gyventoj\u0173, arba 9 procentiniais punktais daugiau nei prie\u0161 trejus metus. Anot tyrimo, da\u017eniausiai (apie 40 proc. atvej\u0173) suk\u010diai prisistato \u0161eimos nariais, giminai\u010diais, \u012fvairi\u0173 institucij\u0173 pareig\u016bnais \u2013 policininkais, prokurat\u016bros, Finansini\u0173 nusikaltim\u0173 tyrimo tarnybos darbuotojais (apie tre\u010ddalis atvej\u0173). Apie pus\u0117 suk\u010di\u0173 pra\u0161o atlyginti neva artim\u0173j\u0173 ar pa\u017e\u012fstam\u0173 padaryt\u0105 \u017eal\u0105. Daugiau nei ketvirtadalis suk\u010di\u0173 apsimeta komunalini\u0173, telekomunikacijos paslaug\u0173 \u012fmoni\u0173, \u0161e\u0161tadalis \u2013 bank\u0173, draudimo bendrovi\u0173 ar kit\u0173 finansini\u0173 institucij\u0173 darbuotojais. 46 proc. suk\u010diavim\u0173 i\u0161ai\u0161kinama<\/b> Anot Policijos departamento atstovo Ram\u016bno Matonio, \u0161i\u0173 met\u0173 saus\u012f \u2013 rugpj\u016bt\u012f prad\u0117ta apie 1700 tyrim\u0173 d\u0117l suk\u010diavimo. Daugiausia j\u0173 atliekama d\u0117l pirkim\u0173 elektroniniu b\u016bdu elektronin\u0117se parduotuv\u0117se, kai sumok\u0117jus avans\u0105 negaunama prek\u0117 arba gaunama ne tokia, kokios tik\u0117tasi. Antrojoje vietoje i\u0161lieka telefoninio suk\u010diavimo atvejai, kai suk\u010diai prisistato patekusiais \u012f b\u0117d\u0105 ir i\u0161vilioja elektronin\u0117s bankininkyst\u0117s duomenis. \u201eI\u0161 vis\u0173 suk\u010diavim\u0173 \u0161iemet i\u0161tiriami 46 proc. atvej\u0173. Sud\u0117tingiausi yra tie, kurie susij\u0119 su kitomis, ne Europos S\u0105jungos \u0161alimis, kai pinigai nukeliauja \u012f Azijos, Afrikos valstybes, su kuriomis neturime teisin\u0117s pagalbos pra\u0161ym\u0173, kur teis\u0117saugos institucijos n\u0117ra tokios stiprios arba j\u0173 i\u0161vis n\u0117ra\u201c, \u2013 teig\u0117 R. Matonis. Did\u017eiausia i\u0161viliota suma, anot policijos, \u0161i\u0173 met\u0173 rugpj\u016bt\u012f buvo 51 t\u016bkst. eur\u0173. Tuo metu i\u0161 \u201eSwedbank\u201c klient\u0117s per du kartus suk\u010diai band\u0117 i\u0161vilioti 33 t\u016bkst. eur\u0173, dalis pinig\u0173 gr\u0105\u017einta \u012f s\u0105skaita. Naujov\u0117 \u2013 nukreipimai \u012f netikr\u0105 bank\u0105<\/b> Anot R. Matonio, pastar\u0173j\u0173 m\u0117nesi\u0173 suk\u010diavimo tendencijos yra \u012fvairios SMS \u017einut\u0117s, elektroniniai lai\u0161kai, si\u016blymas investuoti \u012f finansines platformas pasinaudojant \u017eymi\u0173 \u017emoni\u0173 vardais, nuotraukomis. Susid\u016br\u0119 su si\u016blymais \u201einvestuoti\u201c ir per speciali\u0105 mobili\u0105j\u0105 program\u0117l\u0119 sumok\u0117j\u0119 100 ar 200 eur\u0173, gyventojai pamato, kaip j\u0173 investuota suma neva padid\u0117ja iki de\u0161imties kart\u0173 \u2013 taip skatinama pervesti vis daugiau pinig\u0173. Norint atsiimti \u201eu\u017edirbtus\u201c pinigus, to padaryti nebepavyksta, neretai dar ir pra\u0161oma pervesti \u201epinig\u0173 atsi\u0117mimo\u201c mokest\u012f. Kai kuriais atvejais, anot R. Matonio, suk\u010diai u\u017evaldo nuotoliniu b\u016bdu kompiuterius, tuomet prisijung\u0119 prie elektronin\u0117s bankininkyst\u0117s patys persiveda pinigus i\u0161 kliento s\u0105skaitos ir juos i\u0161grynina kitose \u0161alyse. Dar vienas pastaruoju metu paplit\u0119s suk\u010diavimo b\u016bdas \u2013 trumposios \u017einut\u0117s, raginan\u010dios atnaujinti elektronin\u0117s bankininkyst\u0117s paskyr\u0105 ir nukreipian\u010dios \u012f netikr\u0105, ta\u010diau nuo tikro vizualiai nesiskiriant\u012f banko puslap\u012f. SEB bankas pra\u0117jusi\u0105 savait\u0119 skelb\u0117, kad nuo \u0161i\u0173 suk\u010di\u0173 nukent\u0117j\u0119 klientai prarado per 62 t\u016bkst. eur\u0173. Bank\u0173 klientai raginami atkreipti d\u0117mes\u012f \u012f netikrus puslapius i\u0161duodant\u012f nar\u0161ykl\u0117s adres\u0105 ir geriau rinktis prisijungim\u0105 prie bankininkyst\u0117s adres\u0105 suvedant patiems. Policija i\u0161skiria ir vadinamuosius \u201eromantinius suk\u010diavimus\u201c, kai kari\u0161kiais, diplomatais ar \u012fvairi\u0173 tarnyb\u0173 pareig\u016bnais prisistatantys asmenys imasi susira\u0161in\u0117ti su auka, \u0161i po keli\u0173 susira\u0161in\u0117jimo dien\u0173 susi\u017eavi suk\u010diumi, jis prane\u0161a norintis atvykti ir pra\u0161oma pad\u0117ti pervedant pinigus. \u201eSwedbank\u201c u\u017esakytas tyrimas rodo, kad kiek daugiau pus\u0117 nukent\u0117jusi\u0173 pasipasakoja apie \u012fvyk\u012f artimiesiems, ta\u010diau tik kas \u0161e\u0161tas kreipiasi \u012f policij\u0105, de\u0161imtadalis \u2013 \u012f bank\u0105 ar vie\u0161ina informacija socialiniuose tinkluose. Tiek policija, tiek banko atstovai skelbia, kad sugr\u0105\u017einti pinigus apgautiems klientams pavyksta apie 40 proc. atveju, da\u017eniausiai tada, jei d\u0117l suk\u010diavimo kreipiamasi per pirm\u0105sias minutes ar valandas, kai dar galima stabdyti mok\u0117jimus. \u201eGreitis yra pagrindinis atsakymas, nes Lietuvoje pavedimai yra momentiniai ir vyksta labai greitai. Tad jei kita pus\u0117 sugeb\u0117jo gauti pinigus ir i\u0161sigryninti, tai pad\u0117ti sud\u0117tinga, tai galima padaryti, jei pinigai yra \u201etranzite\u201c. Tod\u0117l pasteb\u0117jus kuo grei\u010diau kreiptis \u012f t\u0105 institucij\u0105 yra b\u016btina\u201c, \u2013 sak\u0117 J. Cvilikien\u0117.<\/p>","protected":false},"excerpt":{"rendered":"
2019-10-03<\/b> \u201eSpinter tyrim\u0173\u201c \u0161i\u0173 met\u0173 gegu\u017e\u0119 atlikta gyventoj\u0173 apklausa taip pat parod\u0117, kad vienas i\u0161 \u0161e\u0161i\u0173 susid\u016brim\u0173 su suk\u010diais baigiasi finansiniais nuostoliais.<\/p>","protected":false},"author":3,"featured_media":0,"comment_status":"closed","ping_status":"closed","sticky":false,"template":"","format":"standard","meta":{"footnotes":""},"categories":[],"tags":[],"class_list":["post-6106","post","type-post","status-publish","format-standard","hentry"],"_links":{"self":[{"href":"https:\/\/spinter.lt\/en\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/6106","targetHints":{"allow":["GET"]}}],"collection":[{"href":"https:\/\/spinter.lt\/en\/wp-json\/wp\/v2\/posts"}],"about":[{"href":"https:\/\/spinter.lt\/en\/wp-json\/wp\/v2\/types\/post"}],"author":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/spinter.lt\/en\/wp-json\/wp\/v2\/users\/3"}],"replies":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/spinter.lt\/en\/wp-json\/wp\/v2\/comments?post=6106"}],"version-history":[{"count":0,"href":"https:\/\/spinter.lt\/en\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/6106\/revisions"}],"wp:attachment":[{"href":"https:\/\/spinter.lt\/en\/wp-json\/wp\/v2\/media?parent=6106"}],"wp:term":[{"taxonomy":"category","embeddable":true,"href":"https:\/\/spinter.lt\/en\/wp-json\/wp\/v2\/categories?post=6106"},{"taxonomy":"post_tag","embeddable":true,"href":"https:\/\/spinter.lt\/en\/wp-json\/wp\/v2\/tags?post=6106"}],"curies":[{"name":"wp","href":"https:\/\/api.w.org\/{rel}","templated":true}]}}