{"id":6105,"date":"2019-10-03T00:00:00","date_gmt":"2019-10-02T22:00:00","guid":{"rendered":"https:\/\/spinter.lt\/sukciavimo-tyrimas-alio-mama-jau-praeitis-sukciai-keliasi-i-interneta\/"},"modified":"2023-05-27T13:49:22","modified_gmt":"2023-05-27T11:49:22","slug":"sukciavimo-tyrimas-alio-mama-jau-praeitis-sukciai-keliasi-i-interneta","status":"publish","type":"post","link":"https:\/\/spinter.lt\/en\/sukciavimo-tyrimas-alio-mama-jau-praeitis-sukciai-keliasi-i-interneta\/","title":{"rendered":"Suk\u010diavimo tyrimas: \u201ealio, mama\u201c jau praeitis, suk\u010diai keliasi \u012f internet\u0105"},"content":{"rendered":"

Beveik pus\u0117 (48 proc.) \u0161alies gyventoj\u0173 sako, kad jie arba j\u0173 artimieji \u0161iemet susid\u016br\u0117 su telefoniniais ar elektroniniais suk\u010diais, atskleid\u017eia \u201eSwedbank\u201c Finans\u0173 instituto u\u017esakymu atlikta gyventoj\u0173 apklausa. 1 i\u0161 6 susid\u016brim\u0173 su suk\u010diais gyventojams baigiasi finansiniais nuostoliais.   \u201e\u012eprastai manoma, kad da\u017eniausiai nuo suk\u010di\u0173 nuken\u010dia senyvo am\u017eiaus \u017emon\u0117s, ta\u010diau tai n\u0117ra tiesa. M\u016bs\u0173 tyrimas rodo, kad \u012f telefonini\u0173 ar elektronini\u0173 suk\u010di\u0173 pinkles da\u017eniau \u012fkli\u016bva ir finansin\u0119 \u017eal\u0105 patiria jaunesni 18\u201335 m. am\u017eiaus \u0161alies gyventojai. Vyresni nei 56 m. gyventojai nuo suk\u010di\u0173 nuken\u010dia re\u010diau, ta\u010diau i\u0161siskiria tuo, jog suk\u010diai i\u0161 j\u0173 sugeba i\u0161vilioti did\u017eiausias pinig\u0173 sumas\u201c, \u2013 sako \u201eSwedbank\u201c Finans\u0173 instituto vadov\u0117 J\u016brat\u0117 Cvilikien\u0117.   Pasak J. Cvilikien\u0117s, jaunesn\u0117 ir aktyvesn\u0117 gyventoj\u0173 dalis turi daugiau galimybi\u0173 i\u0161girsti persp\u0117jimus d\u0117l suk\u010di\u0173 veikimo metod\u0173, tokia informacija juos pasiekia grei\u010diau. Ta\u010diau tuo pa\u010diu jie ir da\u017eniau nuken\u010dia nuo suk\u010di\u0173 atak\u0173, kurios tampa vis i\u0161radingesn\u0117s ir geriau u\u017emaskuotos.     Da\u017eniausias nuostolis \u2212 keliasde\u0161imt eur\u0173<\/b>   Kaip rodo \u201eSwedbank\u201c tyrimas, kiek daugiau nei tre\u010ddalis (36 proc.) su suk\u010diais susid\u016brusi\u0173 ir materialin\u0119 \u017eal\u0105 patyrusi\u0173 gyventoj\u0173 teigia, kad d\u0117l to prarado 10\u201350 eur\u0173. Kone kas penktas (18 proc.) nukent\u0117jusi\u0173j\u0173 sako patyr\u0119 101\u2013500 eur\u0173 nuostolius, 13 proc. nukent\u0117jusi\u0173j\u0173 nurodo 51\u00ad\u2013100 eur\u0173 \u017eal\u0105. Daugiau nei 3 t\u016bkst. eur\u0173 teigia prarad\u0119 4 proc. su suk\u010di\u0173 atakomis susid\u016brusi\u0173 ir finansin\u0117s \u017ealos patyrusi\u0173 gyventoj\u0173.   \u201eTyrimo duomenimis, realiais finansiniais gyventoj\u0173 nuostoliais baigiasi ma\u017edaug kas \u0161e\u0161tas suk\u010di\u0173 m\u0117ginimas. Gyventojai pripa\u017e\u012fsta, kad da\u017eniausiai pinigus praranda apsipirk\u0119 fiktyviose elektronin\u0117se parduotuv\u0117se, kuomet u\u017esakytos prek\u0117s j\u0173 nepasiekia, arba per neapdairum\u0105 atskleid\u0119 savo el. bankininkyst\u0117s duomenis, taip suteikdami galimyb\u0119 suk\u010diams pasisavinti pinigus i\u0161 j\u0173 s\u0105skaitos\u201c, \u2212 komentuoja \u201eSwedbank\u201c Finans\u0173 instituto vadov\u0117.   Policijos departamento atstovas Ram\u016bnas Matonis pa\u017eymi, kad dalis nukent\u0117jusi\u0173j\u0173 vis dar netenka pinig\u0173 suk\u010diams pavykus \u012ftikinti, kad j\u0173 artimieji pateko \u012f nelaim\u0119. Kita klasikin\u0117 suk\u010diavimo forma \u2013 apsimetama draugu ar geru pa\u017e\u012fstamu, kuriam taip pat skubiai prireikia pinig\u0173.   \u201ePastaruoju metu pastebima, kad \u017emon\u0117s apgaunami \u012ftikinus juos investuoti \u012f fiktyvias investavimo svetaines. Prad\u017eioje sukuriamas \u012fsp\u016bdis, kad investicijos ne\u0161a gr\u0105\u017e\u0105, tad \u017emogus raginamas investuoti dar daugiau. Neretai suk\u010diai prisidengia ir \u017einom\u0173 asmen\u0173 tapatybe, kad kvietimas investuoti skamb\u0117t\u0173 dar patikimiau. Realiai jokios investicijos nevykdomos, gyventoj\u0173 pervestos l\u0117\u0161os yra pasisavinamos suk\u010di\u0173\u201c, \u2013 sako policijos atstovas.   R. Matonio teigimu, policija kiekvien\u0105 m\u0117nes\u012f pradeda ma\u017edaug 200 ikiteismini\u0173 tyrim\u0173 d\u0117l \u012fvairi\u0173 suk\u010diavim\u0173 form\u0173 ir b\u016bd\u0173. Beveik pus\u0119 j\u0173 pareig\u016bnams pavyksta i\u0161ai\u0161kinti.   Suk\u010diai kei\u010dia taktik\u0105 \u2013 keliasi \u012f internet\u0105 <\/b>   <\/suk\u010diai><\/span><\/b><\/span><\/span> Nors telefoniniai skambu\u010diai i\u0161lieka pagrindiniu metodu, su kuriuo sako susid\u016br\u0119 88 proc. gyventoj\u0173, vis daugiau gyventoj\u0173 susiduria su elektroniniu suk\u010diavimu, kai suk\u010diai savo auk\u0173 ie\u0161ko internete, socialiniuose tinkluose ar si\u0173sdami fiktyvius elektroninius lai\u0161kus.      \u201eKaip rodo m\u016bs\u0173 tyrimas, vir\u0161 40 proc. su suk\u010diais \u0161iemet susid\u016brusi\u0173 gyventoj\u0173 sako, kad yra gav\u0119 apgauling\u0173 el. lai\u0161k\u0173. Tai 15 proc. daugiau nei prie\u0161 trejus metus, 2016-aisiais. Dvigubai daugiau nei prie\u0161 trejet\u0105 met\u0173 sako susid\u016br\u0119 ir su suk\u010diais socialiniuose tinkluose. I\u0161augo ir susid\u016brusi\u0173 su kenk\u0117ji\u0161komis program\u0117l\u0117mis bei netikromis el. parduotuv\u0117mis gyventoj\u0173 skai\u010dius\u201c, \u2013 pa\u017eymi J. Cvilikien\u0117.   Pasak policijos atstovo R. Matonio, per daugel\u012f met\u0173 gyventojai perprato suk\u010di\u0173 metod\u0105 prisistatyti policijos pareig\u016bnais, prane\u0161ti apie artimojo nelaim\u0119 bei pra\u0161yti padengti jo padaryt\u0105 \u017eal\u0105. Ir nors apimti streso gyventojai vis dar pasimauna ant \u0161io suk\u010di\u0173 kabliuko, nusikalt\u0117liai yra priversti ie\u0161koti kitoki\u0173 b\u016bd\u0173, kaip i\u0161 gyventoj\u0173 i\u0161vilioti pinig\u0173.   \u201eNusikalt\u0117liai vis da\u017eniau prisidengia romantin\u0117mis pa\u017eintimis socialiniuose tinkluose, kuria istorijas apie paveld\u0117tus turtus ar sukurt\u0105 s\u0117kming\u0105 versl\u0105, kuriam reikia partneri\u0173. Kita dalis finansini\u0173 nusikalt\u0117li\u0173, turin\u010di\u0173 daugiau technini\u0173 galimybi\u0173, i\u0161vilioja pinigus si\u016blydami melagingus investavimo metodus, si\u0173sdami kenk\u0117ji\u0161kas nuorodas ar klastodami elektronines prekybos platformas, kuriose si\u016blo \u017einom\u0173 gamintoj\u0173 preki\u0173 su ne\u012ftik\u0117tinai didele nuolaida\u201c, \u2212 komentuoja Policijos departamento atstovas Ram\u016bnas Matonis.   \n\n<\/pus\u0117>\n<\/span><\/b><\/span><\/span> Pus\u0117 jau\u010diasi nesaug\u016bs <\/b>   Tyrimo duomenimis, beveik pus\u0117 (47 proc.) apklaust\u0173j\u0173 sako, kad jau\u010diasi nesaug\u016bs, nes mano, kad suk\u010di\u0173 aukomis gali tapti kiekvienas. Dar 11 proc. pa\u017eymi neturintys pakankamai informacijos, kaip apsisaugoti nuo suk\u010di\u0173, tod\u0117l nuog\u0105stauja d\u0117l savo pinig\u0173 ar asmenini\u0173 duomen\u0173 saugumo.   \u201eNors gyventojai i\u0161rei\u0161kia nerim\u0105 d\u0117l savo saugumo ir \u017eini\u0173 tr\u016bkumo, kaip elgtis susid\u016brus su suk\u010diais, per pastaruosius trejet\u0105 met\u0173 j\u0173 pastangos imtis prevencini\u0173 veiksm\u0173 i\u0161augo. Dalis gyventoj\u0173 tai daro sekdami informacij\u0105 \u017einiasklaidoje bei aptardami j\u0105 su artimaisiais, kiti imasi aktyvesni\u0173 veiksm\u0173 ir atid\u017eiau r\u016bpinasi savo informacija socialiniuose tinkluose, el. \u012frengini\u0173 saugumu\u201c, \u2013 pastebi J. Cvilikien\u0117.   Kaip rodo tyrimas, 47 proc. gyventoj\u0173 sako atkreipiantys d\u0117mes\u012f \u012f informacij\u0105 apie suk\u010diavimo atvejus bei prevencij\u0105 \u017einiasklaidoje, 35 proc. nurodo besistengiantys nevie\u0161inti asmenin\u0117s informacijos soc. tinkluose. Tai yra, atitinkamai, 21 proc. ir 12 proc,. daugiau, nei gyventojai nurod\u0117 2016-aisiais metais.   Taip pat per paskutinius trejus metus iki 24 proc. i\u0161augo gyventoj\u0173, naudojan\u010di\u0173 legali\u0105 programin\u0119 \u012frang\u0105 ir antivirusines programas, dalis ir iki 13 proc. \u016bgtel\u0117jo nuolat savo slapta\u017eod\u017eius kei\u010dian\u010di\u0173 gyventoj\u0173 dalis.   2019-10-03<\/b> Beveik pus\u0117 (48 proc.) \u0161alies gyventoj\u0173 sako, kad jie arba j\u0173 artimieji \u0161iemet susid\u016br\u0117 su telefoniniais ar elektroniniais suk\u010diais, atskleid\u017eia \u201eSwedbank\u201c Finans\u0173 instituto u\u017esakymu atlikta gyventoj\u0173 apklausa. 1 i\u0161 6 susid\u016brim\u0173 su suk\u010diais gyventojams baigiasi finansiniais nuostoliais.   \u201e\u012eprastai manoma, kad da\u017eniausiai nuo suk\u010di\u0173 nuken\u010dia senyvo am\u017eiaus \u017emon\u0117s, ta\u010diau tai n\u0117ra tiesa. M\u016bs\u0173 tyrimas rodo, kad \u012f telefonini\u0173 ar elektronini\u0173 suk\u010di\u0173 pinkles da\u017eniau \u012fkli\u016bva ir finansin\u0119 \u017eal\u0105 patiria jaunesni 18\u201335 m. am\u017eiaus \u0161alies gyventojai. Vyresni nei 56 m. gyventojai nuo suk\u010di\u0173 nuken\u010dia re\u010diau, ta\u010diau i\u0161siskiria tuo, jog suk\u010diai i\u0161 j\u0173 sugeba i\u0161vilioti did\u017eiausias pinig\u0173 sumas\u201c, \u2013 sako \u201eSwedbank\u201c Finans\u0173 instituto vadov\u0117 J\u016brat\u0117 Cvilikien\u0117.   Pasak J. Cvilikien\u0117s, jaunesn\u0117 ir aktyvesn\u0117 gyventoj\u0173 dalis turi daugiau galimybi\u0173 i\u0161girsti persp\u0117jimus d\u0117l suk\u010di\u0173 veikimo metod\u0173, tokia informacija juos pasiekia grei\u010diau. Ta\u010diau tuo pa\u010diu jie ir da\u017eniau nuken\u010dia nuo suk\u010di\u0173 atak\u0173, kurios tampa vis i\u0161radingesn\u0117s ir geriau u\u017emaskuotos.     Da\u017eniausias nuostolis \u2212 keliasde\u0161imt eur\u0173<\/b>   Kaip rodo \u201eSwedbank\u201c tyrimas, kiek daugiau nei tre\u010ddalis (36 proc.) su suk\u010diais susid\u016brusi\u0173 ir materialin\u0119 \u017eal\u0105 patyrusi\u0173 gyventoj\u0173 teigia, kad d\u0117l to prarado 10\u201350 eur\u0173. Kone kas penktas (18 proc.) nukent\u0117jusi\u0173j\u0173 sako patyr\u0119 101\u2013500 eur\u0173 nuostolius, 13 proc. nukent\u0117jusi\u0173j\u0173 nurodo 51\u00ad\u2013100 eur\u0173 \u017eal\u0105. Daugiau nei 3 t\u016bkst. eur\u0173 teigia prarad\u0119 4 proc. su suk\u010di\u0173 atakomis susid\u016brusi\u0173 ir finansin\u0117s \u017ealos patyrusi\u0173 gyventoj\u0173.   \u201eTyrimo duomenimis, realiais finansiniais gyventoj\u0173 nuostoliais baigiasi ma\u017edaug kas \u0161e\u0161tas suk\u010di\u0173 m\u0117ginimas. Gyventojai pripa\u017e\u012fsta, kad da\u017eniausiai pinigus praranda apsipirk\u0119 fiktyviose elektronin\u0117se parduotuv\u0117se, kuomet u\u017esakytos prek\u0117s j\u0173 nepasiekia, arba per neapdairum\u0105 atskleid\u0119 savo el. bankininkyst\u0117s duomenis, taip suteikdami galimyb\u0119 suk\u010diams pasisavinti pinigus i\u0161 j\u0173 s\u0105skaitos\u201c, \u2212 komentuoja \u201eSwedbank\u201c Finans\u0173 instituto vadov\u0117.   Policijos departamento atstovas Ram\u016bnas Matonis pa\u017eymi, kad dalis nukent\u0117jusi\u0173j\u0173 vis dar netenka pinig\u0173 suk\u010diams pavykus \u012ftikinti, kad j\u0173 artimieji pateko \u012f nelaim\u0119. Kita klasikin\u0117 suk\u010diavimo forma \u2013 apsimetama draugu ar geru pa\u017e\u012fstamu, kuriam taip pat skubiai prireikia pinig\u0173.   \u201ePastaruoju metu pastebima, kad \u017emon\u0117s apgaunami \u012ftikinus juos investuoti \u012f fiktyvias investavimo svetaines. Prad\u017eioje sukuriamas \u012fsp\u016bdis, kad investicijos ne\u0161a gr\u0105\u017e\u0105, tad \u017emogus raginamas investuoti dar daugiau. Neretai suk\u010diai prisidengia ir \u017einom\u0173 asmen\u0173 tapatybe, kad kvietimas investuoti skamb\u0117t\u0173 dar patikimiau. Realiai jokios investicijos nevykdomos, gyventoj\u0173 pervestos l\u0117\u0161os yra pasisavinamos suk\u010di\u0173\u201c, \u2013 sako policijos atstovas.   R. Matonio teigimu, policija kiekvien\u0105 m\u0117nes\u012f pradeda ma\u017edaug 200 ikiteismini\u0173 tyrim\u0173 d\u0117l \u012fvairi\u0173 suk\u010diavim\u0173 form\u0173 ir b\u016bd\u0173. Beveik pus\u0119 j\u0173 pareig\u016bnams pavyksta i\u0161ai\u0161kinti.   Suk\u010diai kei\u010dia taktik\u0105 \u2013 keliasi \u012f internet\u0105 <\/b>   <\/suk\u010diai><\/span><\/b><\/span><\/span> Nors telefoniniai skambu\u010diai i\u0161lieka pagrindiniu metodu, su kuriuo sako susid\u016br\u0119 88 proc. gyventoj\u0173, vis daugiau gyventoj\u0173 susiduria su elektroniniu suk\u010diavimu, kai suk\u010diai savo auk\u0173 ie\u0161ko internete, socialiniuose tinkluose ar si\u0173sdami fiktyvius elektroninius lai\u0161kus.      \u201eKaip rodo m\u016bs\u0173 tyrimas, vir\u0161 40 proc. su suk\u010diais \u0161iemet susid\u016brusi\u0173 gyventoj\u0173 sako, kad yra gav\u0119 apgauling\u0173 el. lai\u0161k\u0173. Tai 15 proc. daugiau nei prie\u0161 trejus metus, 2016-aisiais. Dvigubai daugiau nei prie\u0161 trejet\u0105 met\u0173 sako susid\u016br\u0119 ir su suk\u010diais socialiniuose tinkluose. I\u0161augo ir susid\u016brusi\u0173 su kenk\u0117ji\u0161komis program\u0117l\u0117mis bei netikromis el. parduotuv\u0117mis gyventoj\u0173 skai\u010dius\u201c, \u2013 pa\u017eymi J. Cvilikien\u0117.   Pasak policijos atstovo R. Matonio, per daugel\u012f met\u0173 gyventojai perprato suk\u010di\u0173 metod\u0105 prisistatyti policijos pareig\u016bnais, prane\u0161ti apie artimojo nelaim\u0119 bei pra\u0161yti padengti jo padaryt\u0105 \u017eal\u0105. Ir nors apimti streso gyventojai vis dar pasimauna ant \u0161io suk\u010di\u0173 kabliuko, nusikalt\u0117liai yra priversti ie\u0161koti kitoki\u0173 b\u016bd\u0173, kaip i\u0161 gyventoj\u0173 i\u0161vilioti pinig\u0173.   \u201eNusikalt\u0117liai vis da\u017eniau prisidengia romantin\u0117mis pa\u017eintimis socialiniuose tinkluose, kuria istorijas apie paveld\u0117tus turtus ar sukurt\u0105 s\u0117kming\u0105 versl\u0105, kuriam reikia partneri\u0173. Kita dalis finansini\u0173 nusikalt\u0117li\u0173, turin\u010di\u0173 daugiau technini\u0173 galimybi\u0173, i\u0161vilioja pinigus si\u016blydami melagingus investavimo metodus, si\u0173sdami kenk\u0117ji\u0161kas nuorodas ar klastodami elektronines prekybos platformas, kuriose si\u016blo \u017einom\u0173 gamintoj\u0173 preki\u0173 su ne\u012ftik\u0117tinai didele nuolaida\u201c, \u2212 komentuoja Policijos departamento atstovas Ram\u016bnas Matonis.   \n\n<\/pus\u0117>\n<\/span><\/b><\/span><\/span> Pus\u0117 jau\u010diasi nesaug\u016bs <\/b>   Tyrimo duomenimis, beveik pus\u0117 (47 proc.) apklaust\u0173j\u0173 sako, kad jau\u010diasi nesaug\u016bs, nes mano, kad suk\u010di\u0173 aukomis gali tapti kiekvienas. Dar 11 proc. pa\u017eymi neturintys pakankamai informacijos, kaip apsisaugoti nuo suk\u010di\u0173, tod\u0117l nuog\u0105stauja d\u0117l savo pinig\u0173 ar asmenini\u0173 duomen\u0173 saugumo.   \u201eNors gyventojai i\u0161rei\u0161kia nerim\u0105 d\u0117l savo saugumo ir \u017eini\u0173 tr\u016bkumo, kaip elgtis susid\u016brus su suk\u010diais, per pastaruosius trejet\u0105 met\u0173 j\u0173 pastangos imtis prevencini\u0173 veiksm\u0173 i\u0161augo. Dalis gyventoj\u0173 tai daro sekdami informacij\u0105 \u017einiasklaidoje bei aptardami j\u0105 su artimaisiais, kiti imasi aktyvesni\u0173 veiksm\u0173 ir atid\u017eiau r\u016bpinasi savo informacija socialiniuose tinkluose, el. \u012frengini\u0173 saugumu\u201c, \u2013 pastebi J. Cvilikien\u0117.   Kaip rodo tyrimas, 47 proc. gyventoj\u0173 sako atkreipiantys d\u0117mes\u012f \u012f informacij\u0105 apie suk\u010diavimo atvejus bei prevencij\u0105 \u017einiasklaidoje, 35 proc. nurodo besistengiantys nevie\u0161inti asmenin\u0117s informacijos soc. tinkluose. Tai yra, atitinkamai, 21 proc. ir 12 proc,. daugiau, nei gyventojai nurod\u0117 2016-aisiais metais.   Taip pat per paskutinius trejus metus iki 24 proc. i\u0161augo gyventoj\u0173, naudojan\u010di\u0173 legali\u0105 programin\u0119 \u012frang\u0105 ir antivirusines programas, dalis ir iki 13 proc. \u016bgtel\u0117jo nuolat savo slapta\u017eod\u017eius kei\u010dian\u010di\u0173 gyventoj\u0173 dalis.  <\/p>","protected":false},"excerpt":{"rendered":"

Beveik pus\u0117 (48 proc.<\/p>","protected":false},"author":3,"featured_media":0,"comment_status":"closed","ping_status":"closed","sticky":false,"template":"","format":"standard","meta":{"footnotes":""},"categories":[],"tags":[],"class_list":["post-6105","post","type-post","status-publish","format-standard","hentry"],"_links":{"self":[{"href":"https:\/\/spinter.lt\/en\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/6105","targetHints":{"allow":["GET"]}}],"collection":[{"href":"https:\/\/spinter.lt\/en\/wp-json\/wp\/v2\/posts"}],"about":[{"href":"https:\/\/spinter.lt\/en\/wp-json\/wp\/v2\/types\/post"}],"author":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/spinter.lt\/en\/wp-json\/wp\/v2\/users\/3"}],"replies":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/spinter.lt\/en\/wp-json\/wp\/v2\/comments?post=6105"}],"version-history":[{"count":0,"href":"https:\/\/spinter.lt\/en\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/6105\/revisions"}],"wp:attachment":[{"href":"https:\/\/spinter.lt\/en\/wp-json\/wp\/v2\/media?parent=6105"}],"wp:term":[{"taxonomy":"category","embeddable":true,"href":"https:\/\/spinter.lt\/en\/wp-json\/wp\/v2\/categories?post=6105"},{"taxonomy":"post_tag","embeddable":true,"href":"https:\/\/spinter.lt\/en\/wp-json\/wp\/v2\/tags?post=6105"}],"curies":[{"name":"wp","href":"https:\/\/api.w.org\/{rel}","templated":true}]}}