2019.10.21<\/b>
\n Dauguma Lietuvos gyventoj\u0173 taip pasin\u0117r\u0117 \u012f mobili\u0105sias technologijas, kad jau ir patys pripa\u017e\u012fsta esantys nuo j\u0173 priklausomi. Papra\u0161yti \u012fvardinti asmeninius priklausomyb\u0117s \u0161altinius, beveik tre\u010ddalis mini internet\u0105 (29 proc.), kas ketvirtas \u2013 i\u0161maniuosius telefonus (24 proc). Priklausomybi\u0173 s\u0105ra\u0161e atsirado ir socialiniai tinklai, kompiuteriniai \u017eaidimai, kurie kartu nukonkuravo tik 13 proc. apklausos atsakym\u0173 surinkus\u012f televizori\u0173, neretai tituluojam\u0105 laiko rijiku.<\/b>
\n
Apklaus\u0105 inicijavusios draudimo bendrov\u0117s BTA \u017dmogi\u0161k\u0173j\u0173 i\u0161tekli\u0173 valdymo skyriaus vadov\u0117 Jevgenija Krik\u0161\u010di\u016bn\u0117 atkreipia d\u0117mes\u012f, kad stiprus mobilumo bei poreikio b\u016bti nuolat pasiekiamam \u012fsitvirtinimas tampa ir nauj\u0173 rizik\u0173 \u0161altiniu.<\/p>\n
Tampa ir fizine gr\u0117sme<\/b><\/p>\n
\u201eAkivaizdu, kad mobili\u0173j\u0173 technologij\u0173 priklausomyb\u0117s apimtys pasiek\u0117 didel\u012f mast\u0105. Daugiausiai, net 29 proc. \u017emoni\u0173 patys pripa\u017e\u012fsta esantys priklausomi nuo interneto, o 24 proc. \u2013 nuo i\u0161maniojo telefono, ir \u0161ios priklausomyb\u0117s tarpusavyje koreliuoja. Kol apie toki\u0173 priklausomybi\u0173 gr\u0117smes psichinei ar emocinei sveikatai bei tarpusavio santykiams kalba psichologai, kaip draudikai<\/span> matome, kad tai tampa ir realiu fizini\u0173 traum\u0173, nelaiming\u0173 atsitikim\u0173 \u0161altiniu. Tai apima situacijas ne tik vairuojant, bet ir vaik\u0161\u010diojant ar u\u017esiimant kita veikla\u201c, \u2013 sako J. Krik\u0161\u010di\u016bn\u0117.<\/p>\n Pasak jos, \u012f i\u0161maniuosius \u012frenginius pasin\u0117r\u0119 \u017emon\u0117s tampa labai ned\u0117mesingi aplinkai, susi\u017ealoja patys, atsitrenkia ir \u012f aplinkinius, nes dalina savo d\u0117mes\u012f tarp \u012ftraukian\u010dio turinio ir to, kuo u\u017esiima \u0161alia to.<\/p>\n \u201eDraudimas naudotis mobiliaisiais \u012frenginiais bei ausinukais per\u0117jose buvo sutiktas dviprasmi\u0161kai, bet pana\u0161u, kad tokie pakeitimai buvo reikalingi. \u0160i\u0105 vasar\u0105 m\u016bs\u0173 u\u017esakymu atlikti tyrimai parod\u0117, kad Lietuvoje ma\u017edaug kas \u0161e\u0161tas gyventojas (17 proc.) yra patyr\u0119s \u012fvairi\u0173 nelaiming\u0173 atsitikim\u0173 tuo metu, kai naudojosi mobiliaisiais \u012frenginiais. 8 proc. atvej\u0173 skaitmeninis \u201eatsijungimas\u201c nuo pasaulio baig\u0117si lengvesniais ar sunkesniais sveikatos sutrikdymais\u201c, – ai\u0161kina specialist\u0117.<\/p>\n Dar vienas d\u0117mesio dirgiklis<\/b><\/p>\n J. Krik\u0161\u010di\u016bn\u0117s teigimu, priklausomyb\u0117 nuo interneto, i\u0161maniojo telefono ar socialini\u0173 tinkl\u0173 tampa ir papildomu d\u0117mesio dirgikliu darbe.<\/p>\n \u201eAnks\u010diau BTA iniciatyva atlikti tyrimai parod\u0117, kad dauguma, net 61 proc. darbuotoj\u0173 daro pertrauk\u0117les \u2013 i\u0161geria kavos, u\u017ekanda, \u0161neku\u010diuojasi su kolegomis. S\u0105moningos pertrauk\u0117l\u0117s, kai atsitraukiama nuo darb\u0173, yra b\u016btinos. Jos padeda atsip\u016bsti, u\u017etikrina ger\u0105 klimat\u0105 kolektyve. Ta\u010diau \u012f i\u0161maniuosius nuolat ateinan\u010dios \u017einut\u0117s, atsinaujinanti informacija socialiniuose tinkluose \u2013 visai kas kita. Tai da\u017eniau veikia kaip papildomas d\u0117mesio dirgiklis. Tarsi ilsit\u0117s, bet i\u0161 ties\u0173 mintate informacija. Tarsi dirbate, bet d\u0117mesys nuolat padalintas. Tokia b\u016bsena ilgainiui ima labai varginti\u201c, – ai\u0161kina J. Krik\u0161\u010di\u016bn\u0117.<\/p>\n Pasak jos, tikslinga ir socialini\u0173 tinkl\u0173 per\u017evelgimui ar pabendravimui rezervuoti laik\u0105, kaip j\u012f rezervuojame kavos pertrauk\u0117lei ar pokalbiui su kolega. Svarbiausia \u2013 daryti vien\u0105 darb\u0105 vienu metu.<\/p>\n Technologijos \u2013 kelia stres\u0105 ar ramina?<\/b><\/p>\n Be interneto ar i\u0161maniojo telefono, dar 18 proc. Lietuvos gyventoj\u0173 pripa\u017e\u012fsta, kad yra priklausomi nuo socialini\u0173 tinkl\u0173.<\/p>\n \u201eTai parodo, kad didel\u0117 dalis \u017emoni\u0173 nesugeba atsijungti nuo skaitmeninio srauto ir renkasi nuolat jame b\u016bti. Paradoksalu, ta\u010diau socialiniai tinklai ne tik palengvina bendravim\u0105, bet da\u017enai tik padidina kasdien patiriam\u0105 stres\u0105. Didelis kiekis informacijos, reagavimas ir ry\u0161io palaikymas, tiesiog \u012ftraukiantis nar\u0161ymas pareikalauja ir laiko, ir d\u0117mesio. I\u0161maniojo telefono griebiamasi stabtel\u0117jus prie \u0161viesoforo ar \u012fstrigus sp\u016bstyje, laukiant prie per\u0117jos. Kiekvieno m\u016bs\u0173 gyvenime atsirado daugyb\u0117 moment\u0173, kuomet \u201eneju\u010diomis\u201c pasineriame \u012f skaitmenin\u012f pasaul\u012f ir, deja, ne visuomet i\u0161 jo sp\u0117jame laiku ir sveiki sugr\u012f\u017eti \u012f realyb\u0119\u201c, \u2013 sako J. Krik\u0161\u010di\u016bn\u0117.<\/p>\n Kompiuteriniai \u017eaidimai da\u017enai \u012fvardijama kaip viena i\u0161 priklausomyb\u0117s form\u0173. Kita vertus, viskas priklauso nuo saiko poj\u016b\u010dio \u2013 tokie mobilieji \u017eaidimai kaip gyvat\u0117l\u0117s sukiojimas, burbuliuk\u0173 gaudymas ar ta\u0161k\u0173 jungimas, kai kuri\u0173 tyrim\u0173 duomenimis, trumpam padeda suma\u017einti kasdien\u0119 \u012ftamp\u0105 bei stres\u0105, laikinai u\u017esimir\u0161ti, pailsinti smegenis.<\/p>\n \u201eNuo kompiuterini\u0173 \u017eaidim\u0173 priklausomi jau\u010diasi 6 proc. Lietuvos gyventoj\u0173. Turint omenyje, kad \u017eaidimai taip pat persikelia \u012f \u017emogui lengviau ir da\u017eniau pasiekiamus mobiliuosius \u012frenginius, labai svarbu, kad ir jiems b\u016bt\u0173 parenkamas tinkamas laikas ir vieta, kuomet \u017eaid\u0117jas nerizikuoja nei savo, nei kit\u0173 sveikata\u201c, \u2013 konstatuoja BTA<\/span> specialist\u0117.<\/p>\n \u201eSpinter tyrimai\u201c reprezentatyvi\u0105 apklaus\u0105 atliko rugs\u0117jo 18-27 dienomis, joje dalyvavo 1012 respondent\u0173. 18-75 met\u0173 am\u017eiaus apklausos dalyviai, klausiami, nuo ko jau\u010diasi labiausiai priklausomi, gal\u0117jo rinktis kelis atsakym\u0173 variantus. 2019.10.21<\/b> Tampa ir fizine gr\u0117sme<\/b><\/p>\n \u201eAkivaizdu, kad mobili\u0173j\u0173 technologij\u0173 priklausomyb\u0117s apimtys pasiek\u0117 didel\u012f mast\u0105. Daugiausiai, net 29 proc. \u017emoni\u0173 patys pripa\u017e\u012fsta esantys priklausomi nuo interneto, o 24 proc. \u2013 nuo i\u0161maniojo telefono, ir \u0161ios priklausomyb\u0117s tarpusavyje koreliuoja. Kol apie toki\u0173 priklausomybi\u0173 gr\u0117smes psichinei ar emocinei sveikatai bei tarpusavio santykiams kalba psichologai, kaip draudikai<\/span> matome, kad tai tampa ir realiu fizini\u0173 traum\u0173, nelaiming\u0173 atsitikim\u0173 \u0161altiniu. Tai apima situacijas ne tik vairuojant, bet ir vaik\u0161\u010diojant ar u\u017esiimant kita veikla\u201c, \u2013 sako J. Krik\u0161\u010di\u016bn\u0117.<\/p>\n Pasak jos, \u012f i\u0161maniuosius \u012frenginius pasin\u0117r\u0119 \u017emon\u0117s tampa labai ned\u0117mesingi aplinkai, susi\u017ealoja patys, atsitrenkia ir \u012f aplinkinius, nes dalina savo d\u0117mes\u012f tarp \u012ftraukian\u010dio turinio ir to, kuo u\u017esiima \u0161alia to.<\/p>\n \u201eDraudimas naudotis mobiliaisiais \u012frenginiais bei ausinukais per\u0117jose buvo sutiktas dviprasmi\u0161kai, bet pana\u0161u, kad tokie pakeitimai buvo reikalingi. \u0160i\u0105 vasar\u0105 m\u016bs\u0173 u\u017esakymu atlikti tyrimai parod\u0117, kad Lietuvoje ma\u017edaug kas \u0161e\u0161tas gyventojas (17 proc.) yra patyr\u0119s \u012fvairi\u0173 nelaiming\u0173 atsitikim\u0173 tuo metu, kai naudojosi mobiliaisiais \u012frenginiais. 8 proc. atvej\u0173 skaitmeninis \u201eatsijungimas\u201c nuo pasaulio baig\u0117si lengvesniais ar sunkesniais sveikatos sutrikdymais\u201c, – ai\u0161kina specialist\u0117.<\/p>\n Dar vienas d\u0117mesio dirgiklis<\/b><\/p>\n J. Krik\u0161\u010di\u016bn\u0117s teigimu, priklausomyb\u0117 nuo interneto, i\u0161maniojo telefono ar socialini\u0173 tinkl\u0173 tampa ir papildomu d\u0117mesio dirgikliu darbe.<\/p>\n \u201eAnks\u010diau BTA iniciatyva atlikti tyrimai parod\u0117, kad dauguma, net 61 proc. darbuotoj\u0173 daro pertrauk\u0117les \u2013 i\u0161geria kavos, u\u017ekanda, \u0161neku\u010diuojasi su kolegomis. S\u0105moningos pertrauk\u0117l\u0117s, kai atsitraukiama nuo darb\u0173, yra b\u016btinos. Jos padeda atsip\u016bsti, u\u017etikrina ger\u0105 klimat\u0105 kolektyve. Ta\u010diau \u012f i\u0161maniuosius nuolat ateinan\u010dios \u017einut\u0117s, atsinaujinanti informacija socialiniuose tinkluose \u2013 visai kas kita. Tai da\u017eniau veikia kaip papildomas d\u0117mesio dirgiklis. Tarsi ilsit\u0117s, bet i\u0161 ties\u0173 mintate informacija. Tarsi dirbate, bet d\u0117mesys nuolat padalintas. Tokia b\u016bsena ilgainiui ima labai varginti\u201c, – ai\u0161kina J. Krik\u0161\u010di\u016bn\u0117.<\/p>\n Pasak jos, tikslinga ir socialini\u0173 tinkl\u0173 per\u017evelgimui ar pabendravimui rezervuoti laik\u0105, kaip j\u012f rezervuojame kavos pertrauk\u0117lei ar pokalbiui su kolega. Svarbiausia \u2013 daryti vien\u0105 darb\u0105 vienu metu.<\/p>\n Technologijos \u2013 kelia stres\u0105 ar ramina?<\/b><\/p>\n Be interneto ar i\u0161maniojo telefono, dar 18 proc. Lietuvos gyventoj\u0173 pripa\u017e\u012fsta, kad yra priklausomi nuo socialini\u0173 tinkl\u0173.<\/p>\n \u201eTai parodo, kad didel\u0117 dalis \u017emoni\u0173 nesugeba atsijungti nuo skaitmeninio srauto ir renkasi nuolat jame b\u016bti. Paradoksalu, ta\u010diau socialiniai tinklai ne tik palengvina bendravim\u0105, bet da\u017enai tik padidina kasdien patiriam\u0105 stres\u0105. Didelis kiekis informacijos, reagavimas ir ry\u0161io palaikymas, tiesiog \u012ftraukiantis nar\u0161ymas pareikalauja ir laiko, ir d\u0117mesio. I\u0161maniojo telefono griebiamasi stabtel\u0117jus prie \u0161viesoforo ar \u012fstrigus sp\u016bstyje, laukiant prie per\u0117jos. Kiekvieno m\u016bs\u0173 gyvenime atsirado daugyb\u0117 moment\u0173, kuomet \u201eneju\u010diomis\u201c pasineriame \u012f skaitmenin\u012f pasaul\u012f ir, deja, ne visuomet i\u0161 jo sp\u0117jame laiku ir sveiki sugr\u012f\u017eti \u012f realyb\u0119\u201c, \u2013 sako J. Krik\u0161\u010di\u016bn\u0117.<\/p>\n Kompiuteriniai \u017eaidimai da\u017enai \u012fvardijama kaip viena i\u0161 priklausomyb\u0117s form\u0173. Kita vertus, viskas priklauso nuo saiko poj\u016b\u010dio \u2013 tokie mobilieji \u017eaidimai kaip gyvat\u0117l\u0117s sukiojimas, burbuliuk\u0173 gaudymas ar ta\u0161k\u0173 jungimas, kai kuri\u0173 tyrim\u0173 duomenimis, trumpam padeda suma\u017einti kasdien\u0119 \u012ftamp\u0105 bei stres\u0105, laikinai u\u017esimir\u0161ti, pailsinti smegenis.<\/p>\n \u201eNuo kompiuterini\u0173 \u017eaidim\u0173 priklausomi jau\u010diasi 6 proc. Lietuvos gyventoj\u0173. Turint omenyje, kad \u017eaidimai taip pat persikelia \u012f \u017emogui lengviau ir da\u017eniau pasiekiamus mobiliuosius \u012frenginius, labai svarbu, kad ir jiems b\u016bt\u0173 parenkamas tinkamas laikas ir vieta, kuomet \u017eaid\u0117jas nerizikuoja nei savo, nei kit\u0173 sveikata\u201c, \u2013 konstatuoja BTA<\/span> specialist\u0117.<\/p>\n \u201eSpinter tyrimai\u201c reprezentatyvi\u0105 apklaus\u0105 atliko rugs\u0117jo 18-27 dienomis, joje dalyvavo 1012 respondent\u0173. 18-75 met\u0173 am\u017eiaus apklausos dalyviai, klausiami, nuo ko jau\u010diasi labiausiai priklausomi, gal\u0117jo rinktis kelis atsakym\u0173 variantus. <\/p>","protected":false},"excerpt":{"rendered":" 2019.<\/p>","protected":false},"author":3,"featured_media":0,"comment_status":"closed","ping_status":"closed","sticky":false,"template":"","format":"standard","meta":{"footnotes":""},"categories":[],"tags":[],"class_list":["post-6100","post","type-post","status-publish","format-standard","hentry"],"_links":{"self":[{"href":"https:\/\/spinter.lt\/en\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/6100","targetHints":{"allow":["GET"]}}],"collection":[{"href":"https:\/\/spinter.lt\/en\/wp-json\/wp\/v2\/posts"}],"about":[{"href":"https:\/\/spinter.lt\/en\/wp-json\/wp\/v2\/types\/post"}],"author":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/spinter.lt\/en\/wp-json\/wp\/v2\/users\/3"}],"replies":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/spinter.lt\/en\/wp-json\/wp\/v2\/comments?post=6100"}],"version-history":[{"count":0,"href":"https:\/\/spinter.lt\/en\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/6100\/revisions"}],"wp:attachment":[{"href":"https:\/\/spinter.lt\/en\/wp-json\/wp\/v2\/media?parent=6100"}],"wp:term":[{"taxonomy":"category","embeddable":true,"href":"https:\/\/spinter.lt\/en\/wp-json\/wp\/v2\/categories?post=6100"},{"taxonomy":"post_tag","embeddable":true,"href":"https:\/\/spinter.lt\/en\/wp-json\/wp\/v2\/tags?post=6100"}],"curies":[{"name":"wp","href":"https:\/\/api.w.org\/{rel}","templated":true}]}}
\n Dauguma Lietuvos gyventoj\u0173 taip pasin\u0117r\u0117 \u012f mobili\u0105sias technologijas, kad jau ir patys pripa\u017e\u012fsta esantys nuo j\u0173 priklausomi. Papra\u0161yti \u012fvardinti asmeninius priklausomyb\u0117s \u0161altinius, beveik tre\u010ddalis mini internet\u0105 (29 proc.), kas ketvirtas \u2013 i\u0161maniuosius telefonus (24 proc). Priklausomybi\u0173 s\u0105ra\u0161e atsirado ir socialiniai tinklai, kompiuteriniai \u017eaidimai, kurie kartu nukonkuravo tik 13 proc. apklausos atsakym\u0173 surinkus\u012f televizori\u0173, neretai tituluojam\u0105 laiko rijiku.<\/b>
\n
Apklaus\u0105 inicijavusios draudimo bendrov\u0117s BTA \u017dmogi\u0161k\u0173j\u0173 i\u0161tekli\u0173 valdymo skyriaus vadov\u0117 Jevgenija Krik\u0161\u010di\u016bn\u0117 atkreipia d\u0117mes\u012f, kad stiprus mobilumo bei poreikio b\u016bti nuolat pasiekiamam \u012fsitvirtinimas tampa ir nauj\u0173 rizik\u0173 \u0161altiniu.<\/p>\n