{"id":6087,"date":"2019-11-19T00:00:00","date_gmt":"2019-11-18T22:00:00","guid":{"rendered":"https:\/\/spinter.lt\/gyvenimas-dabar-ir-pries-10-metu-lietuva-muse-rekordus-bet-gyventojai-sako-iperkantys-maziau\/"},"modified":"2023-05-27T13:49:21","modified_gmt":"2023-05-27T11:49:21","slug":"gyvenimas-dabar-ir-pries-10-metu-lietuva-muse-rekordus-bet-gyventojai-sako-iperkantys-maziau","status":"publish","type":"post","link":"https:\/\/spinter.lt\/en\/gyvenimas-dabar-ir-pries-10-metu-lietuva-muse-rekordus-bet-gyventojai-sako-iperkantys-maziau\/","title":{"rendered":"Gyvenimas dabar ir prie\u0161 10 met\u0173: Lietuva mu\u0161\u0117 rekordus, bet gyventojai sako \u012fperkantys ma\u017eiau"},"content":{"rendered":"<p>&nbsp; <b>2019.11.19<\/b> &nbsp; Pastar\u0105j\u012f de\u0161imtmet\u012f gyventoj\u0173 finansin\u0117 situacija ger\u0117jo, vis daugiau save gali priskirti auk\u0161tesniam socialiniam sluoksniui, ta\u010diau, gyventoj\u0173 teigimu, kainos augo spar\u010diau nei atlyginimai, tod\u0117l gyventojai \u0161iandien sau gali leisti ma\u017eiau, \u2013 tokios i\u0161vados antradien\u012f \u201eSwedbank\u201c organizuotoje konferencijoje, skirtoje ap\u017evelgti pastaruosius 10 met\u0173 finans\u0173 sektoriuje, apibendrinant buvo pateiktos remiantis gyventoj\u0173 nuomone. Visgi \u201eSwedbank\u201c vyriausiasis ekonomistas Nerijus Ma\u010diulis pabr\u0117\u017e\u0117, kad Lietuvai \u0161is de\u0161imtmetis i\u0161ties buvo rekordinis ger\u0105ja prasme, kai atlyginimai augo 77 proc., o kainos did\u0117jo vos 20 proc. &nbsp; <b>Man\u0117, kad kainos did\u0117jo 151 proc.<\/b> &nbsp; \u201eSwedbank\u201c u\u017esakymu atlikta \u201eSpinter tyrimai\u201c reprezentatyvi gyventoj\u0173 apklausa parod\u0117, kad gyventojai \u0161iandien geriau nei prie\u0161 de\u0161imtmet\u012f vertina savo finansin\u0119 pad\u0117t\u012f. &nbsp; Kaip paai\u0161k\u0117jo, per pastar\u0105j\u012f de\u0161imtmet\u012f gyventoj\u0173, priskirian\u010di\u0173 save vidutiniam ir auk\u0161tesniam socialiniam sluoksniui, padaug\u0117jo 12 proc., taip pat trauk\u0117si save skurd\u017eiai gyvenan\u010di\u0173 gyventoj\u0173 grupei priskirian\u010di\u0173 skai\u010dius. Jis, kaip buvo teigiama, per 10 met\u0173 suma\u017e\u0117jo daugiau nei dvigubai iki 6 proc. &nbsp; \u201ePer \u0161\u012f de\u0161imtmet\u012f \u012fvyko teigiamas pokytis, kaip gyventojai vertina savo finansus \u2013 gyventojai mano, kad j\u0173 finansin\u0117 situacija pager\u0117jo. Taip pat i\u0161augo ir gyventoj\u0173 optimizmas d\u0117l ateities. &nbsp; 10 proc. apklaust\u0173j\u0173, tai yra 4 proc. daugiau nei prie\u0161 10 met\u0173 mano, kad per trejus artimiausius metus laisv\u0173 pinig\u0173 kiekis j\u0173 biud\u017eete padid\u0117s\u201c, \u2013 renginio metu sak\u0117 \u201eSwedbank\u201c finans\u0173 instituto vadov\u0117 J\u016brat\u0117 Cvilikien\u0117. &nbsp; Taip pat buvo teigiama, kad jei lygintume, kaip gyvenimas pasikeit\u0117 pas pastar\u0105j\u012f de\u0161imtmet\u012f, nuo 2009 iki 2019 m., galima pasteb\u0117ti, kad padid\u0117jo i\u0161laidos laisvalaikio malonumams: pramogoms, drabu\u017eiams, hobiams, saldumynams, taip pat gurmani\u0161kiems skan\u0117stams, aksesuarams. &nbsp; Tyrimo metu paai\u0161k\u0117jo ir tai, kad nors gyventojai nurod\u0117 gyvenantys geriau, dalis j\u0173 yra \u012fsitikin\u0119, kad \u0161iandien gali \u012fpirkti ma\u017eiau nei prie\u0161 de\u0161imtmet\u012f. Taip man\u0117 39 proc. apklaust\u0173j\u0173, o tur\u0117jusi\u0173 prie\u0161ing\u0105 nuomon\u0119 buvo 35 proc. &nbsp; Taip pat gyventojai man\u0117, kad per de\u0161imtmet\u012f j\u0173 pajamos augo vidutini\u0161kai 67 proc., ta\u010diau kainos did\u0117jo 151 proc. &nbsp; \u201eTai akivaizd\u017eiai parodo, koks gajus yra tik\u0117jimas, jog kainos \u0161alyse augo nekontroliuojamu grei\u010diu, nors to statistikos skai\u010diais negalima pagr\u012fsti\u201c, \u2212 sak\u0117 J. Cvilikien\u0117. &nbsp; <b>Ma\u010diulis: VDU did\u0117jo 77 proc.<\/b> &nbsp; N. Ma\u010diulio nuomone, Lietuva pastar\u0105j\u012f de\u0161imtmet\u012f sulauk\u0117 daug rekord\u0173. &nbsp; Kaip vardijo, buvo fiksiuotas rekordinis u\u017eimtumas, rekordinis progresas link Europos S\u0105jungos (ES) vidurkio, rekordin\u0117 buvo ir eksporto preki\u0173 ir paslaug\u0173 dalis ES bendrajame vidaus produkte (BVP) ir t.t. &nbsp; \u201eMat\u0117me \u012fsp\u016bding\u0105 Lietuvos ekonomikos transformacij\u0105, spar\u010diausiai augo auk\u0161tos prid\u0117tin\u0117s vert\u0117s preki\u0173 eksportas, jis per de\u0161imtmet\u012f did\u0117jo beveik trigubai\u201c, \u2013 kaip vien\u0105 pavyzd\u017ei\u0173 sak\u0117 ekonomistas ir pabr\u0117\u017e\u0117, kad \u0161tai informacini\u0173 ry\u0161i\u0173 technologij\u0173 ir kit\u0173 verslo paslaug\u0173 eksportas i\u0161augo net \u0161e\u0161is kartus. &nbsp; \u201eDar vienas malonus bruo\u017eas, kad \u0161\u012f de\u0161imtmet\u012f Lietuvos ekonomika i\u0161veng\u0117 perkaitimo element\u0173, kurie buvo b\u016bdingi pra\u0117jus\u012f de\u0161imtmet\u012f \u2013 tai NT burbulai, vartojimo burbulai, u\u017esienio prekybos deficitas. &nbsp; \u0160iuo metu n\u0117 vienas rodiklis nesignalizuoja apie perkaistan\u010di\u0105 ekonomik\u0105. \u0160tai b\u016bsto \u012fperkamumo indeksas, jis yra rekordin\u0117se auk\u0161tumose beveik visuose Lietuvos miestuose, tai rei\u0161kia, kad \u012fpirkti b\u016bst\u0105 niekada nebuvo taip lengva\u201c, \u2013 tikino jis. &nbsp; N. Ma\u010diulis taip pat sak\u0117, kad vidutinis darbo u\u017emokestis (VDU) per de\u0161imtmet\u012f did\u0117jo 77 proc. po mokes\u010di\u0173, nuo 464 Eur iki 820 Eur. &nbsp; Dalis augimo, kaip ai\u0161kino, susijusi su minimalaus m\u0117nesinio atlyginimo (MMA) kilimu, kuris per de\u0161imt met\u0173 i\u0161augo daugiau nei 100 proc. \u0160tai 2009 m. jis siek\u0117 175 Eur, o dabar siekia beveik 400 Eur. &nbsp; \u201ePana\u0161iu tempu did\u0117jo ir vidutin\u0117s senatv\u0117s pensijos. Jos nuo 2009 m. kilo 60 proc.\u201c, \u2013 teig\u0117 jis. &nbsp; Kalbant apie kain\u0173 augim\u0105, jis tikino, kad jos per de\u0161imtmet\u012f did\u0117jo, lyginant vis\u0105 preki\u0173 ir paslaug\u0173 krep\u0161el\u012f, did\u0117jo beveik 20 proc. Ekonomistas juokavo, kad tokiais skai\u010diais patik\u0117s turb\u016bt retas, ta\u010diau tokie yra duomenys. &nbsp; \u201eVidutin\u0117 infliacija yra beveik t\u016bkstantis preki\u0173 ir paslaug\u0173. Ir gyventojai labai gerai pastebi, kad ka\u017ekas brango dvigubai, trigubai, pastebi, kad kai kurios kainos pa\u0161oko, paslaugos brango tre\u010ddaliu, bet tai yra vidutin\u0117 kaina ir mes turb\u016bt rasime paslaug\u0173, kur Vilniuje jos brango dvigubai, bet mes \u017ei\u016brime visos Lietuvos vidurk\u012f. &nbsp; Kai kuriuose miestuose tos paslaugos i\u0161lieka pigios, o kai gyventojai bando \u012fvertinti t\u016bkstan\u010dio preki\u0173 paslaug\u0173 krep\u0161elio pokyt\u012f, tai yra sud\u0117tingas darbas, o tai, kas atpigo, da\u017enai ignoruojame\u201c, \u2013 ai\u0161kino jis. &nbsp; <a target=\"_blank\" href=\"https:\/\/www.delfi.lt\/\" rel=\"nofollow noopener\" itemprop=\"logo\" itemtype=\"http:\/\/schema.org\/ImageObject\"><br \/>\n<\/a> &nbsp; &nbsp; <b>2019.11.19<\/b> &nbsp; Pastar\u0105j\u012f de\u0161imtmet\u012f gyventoj\u0173 finansin\u0117 situacija ger\u0117jo, vis daugiau save gali priskirti auk\u0161tesniam socialiniam sluoksniui, ta\u010diau, gyventoj\u0173 teigimu, kainos augo spar\u010diau nei atlyginimai, tod\u0117l gyventojai \u0161iandien sau gali leisti ma\u017eiau, \u2013 tokios i\u0161vados antradien\u012f \u201eSwedbank\u201c organizuotoje konferencijoje, skirtoje ap\u017evelgti pastaruosius 10 met\u0173 finans\u0173 sektoriuje, apibendrinant buvo pateiktos remiantis gyventoj\u0173 nuomone. Visgi \u201eSwedbank\u201c vyriausiasis ekonomistas Nerijus Ma\u010diulis pabr\u0117\u017e\u0117, kad Lietuvai \u0161is de\u0161imtmetis i\u0161ties buvo rekordinis ger\u0105ja prasme, kai atlyginimai augo 77 proc., o kainos did\u0117jo vos 20 proc. &nbsp; <b>Man\u0117, kad kainos did\u0117jo 151 proc.<\/b> &nbsp; \u201eSwedbank\u201c u\u017esakymu atlikta \u201eSpinter tyrimai\u201c reprezentatyvi gyventoj\u0173 apklausa parod\u0117, kad gyventojai \u0161iandien geriau nei prie\u0161 de\u0161imtmet\u012f vertina savo finansin\u0119 pad\u0117t\u012f. &nbsp; Kaip paai\u0161k\u0117jo, per pastar\u0105j\u012f de\u0161imtmet\u012f gyventoj\u0173, priskirian\u010di\u0173 save vidutiniam ir auk\u0161tesniam socialiniam sluoksniui, padaug\u0117jo 12 proc., taip pat trauk\u0117si save skurd\u017eiai gyvenan\u010di\u0173 gyventoj\u0173 grupei priskirian\u010di\u0173 skai\u010dius. Jis, kaip buvo teigiama, per 10 met\u0173 suma\u017e\u0117jo daugiau nei dvigubai iki 6 proc. &nbsp; \u201ePer \u0161\u012f de\u0161imtmet\u012f \u012fvyko teigiamas pokytis, kaip gyventojai vertina savo finansus \u2013 gyventojai mano, kad j\u0173 finansin\u0117 situacija pager\u0117jo. Taip pat i\u0161augo ir gyventoj\u0173 optimizmas d\u0117l ateities. &nbsp; 10 proc. apklaust\u0173j\u0173, tai yra 4 proc. daugiau nei prie\u0161 10 met\u0173 mano, kad per trejus artimiausius metus laisv\u0173 pinig\u0173 kiekis j\u0173 biud\u017eete padid\u0117s\u201c, \u2013 renginio metu sak\u0117 \u201eSwedbank\u201c finans\u0173 instituto vadov\u0117 J\u016brat\u0117 Cvilikien\u0117. &nbsp; Taip pat buvo teigiama, kad jei lygintume, kaip gyvenimas pasikeit\u0117 pas pastar\u0105j\u012f de\u0161imtmet\u012f, nuo 2009 iki 2019 m., galima pasteb\u0117ti, kad padid\u0117jo i\u0161laidos laisvalaikio malonumams: pramogoms, drabu\u017eiams, hobiams, saldumynams, taip pat gurmani\u0161kiems skan\u0117stams, aksesuarams. &nbsp; Tyrimo metu paai\u0161k\u0117jo ir tai, kad nors gyventojai nurod\u0117 gyvenantys geriau, dalis j\u0173 yra \u012fsitikin\u0119, kad \u0161iandien gali \u012fpirkti ma\u017eiau nei prie\u0161 de\u0161imtmet\u012f. Taip man\u0117 39 proc. apklaust\u0173j\u0173, o tur\u0117jusi\u0173 prie\u0161ing\u0105 nuomon\u0119 buvo 35 proc. &nbsp; Taip pat gyventojai man\u0117, kad per de\u0161imtmet\u012f j\u0173 pajamos augo vidutini\u0161kai 67 proc., ta\u010diau kainos did\u0117jo 151 proc. &nbsp; \u201eTai akivaizd\u017eiai parodo, koks gajus yra tik\u0117jimas, jog kainos \u0161alyse augo nekontroliuojamu grei\u010diu, nors to statistikos skai\u010diais negalima pagr\u012fsti\u201c, \u2212 sak\u0117 J. Cvilikien\u0117. &nbsp; <b>Ma\u010diulis: VDU did\u0117jo 77 proc.<\/b> &nbsp; N. Ma\u010diulio nuomone, Lietuva pastar\u0105j\u012f de\u0161imtmet\u012f sulauk\u0117 daug rekord\u0173. &nbsp; Kaip vardijo, buvo fiksiuotas rekordinis u\u017eimtumas, rekordinis progresas link Europos S\u0105jungos (ES) vidurkio, rekordin\u0117 buvo ir eksporto preki\u0173 ir paslaug\u0173 dalis ES bendrajame vidaus produkte (BVP) ir t.t. &nbsp; \u201eMat\u0117me \u012fsp\u016bding\u0105 Lietuvos ekonomikos transformacij\u0105, spar\u010diausiai augo auk\u0161tos prid\u0117tin\u0117s vert\u0117s preki\u0173 eksportas, jis per de\u0161imtmet\u012f did\u0117jo beveik trigubai\u201c, \u2013 kaip vien\u0105 pavyzd\u017ei\u0173 sak\u0117 ekonomistas ir pabr\u0117\u017e\u0117, kad \u0161tai informacini\u0173 ry\u0161i\u0173 technologij\u0173 ir kit\u0173 verslo paslaug\u0173 eksportas i\u0161augo net \u0161e\u0161is kartus. &nbsp; \u201eDar vienas malonus bruo\u017eas, kad \u0161\u012f de\u0161imtmet\u012f Lietuvos ekonomika i\u0161veng\u0117 perkaitimo element\u0173, kurie buvo b\u016bdingi pra\u0117jus\u012f de\u0161imtmet\u012f \u2013 tai NT burbulai, vartojimo burbulai, u\u017esienio prekybos deficitas. &nbsp; \u0160iuo metu n\u0117 vienas rodiklis nesignalizuoja apie perkaistan\u010di\u0105 ekonomik\u0105. \u0160tai b\u016bsto \u012fperkamumo indeksas, jis yra rekordin\u0117se auk\u0161tumose beveik visuose Lietuvos miestuose, tai rei\u0161kia, kad \u012fpirkti b\u016bst\u0105 niekada nebuvo taip lengva\u201c, \u2013 tikino jis. &nbsp; N. Ma\u010diulis taip pat sak\u0117, kad vidutinis darbo u\u017emokestis (VDU) per de\u0161imtmet\u012f did\u0117jo 77 proc. po mokes\u010di\u0173, nuo 464 Eur iki 820 Eur. &nbsp; Dalis augimo, kaip ai\u0161kino, susijusi su minimalaus m\u0117nesinio atlyginimo (MMA) kilimu, kuris per de\u0161imt met\u0173 i\u0161augo daugiau nei 100 proc. \u0160tai 2009 m. jis siek\u0117 175 Eur, o dabar siekia beveik 400 Eur. &nbsp; \u201ePana\u0161iu tempu did\u0117jo ir vidutin\u0117s senatv\u0117s pensijos. Jos nuo 2009 m. kilo 60 proc.\u201c, \u2013 teig\u0117 jis. &nbsp; Kalbant apie kain\u0173 augim\u0105, jis tikino, kad jos per de\u0161imtmet\u012f did\u0117jo, lyginant vis\u0105 preki\u0173 ir paslaug\u0173 krep\u0161el\u012f, did\u0117jo beveik 20 proc. Ekonomistas juokavo, kad tokiais skai\u010diais patik\u0117s turb\u016bt retas, ta\u010diau tokie yra duomenys. &nbsp; \u201eVidutin\u0117 infliacija yra beveik t\u016bkstantis preki\u0173 ir paslaug\u0173. Ir gyventojai labai gerai pastebi, kad ka\u017ekas brango dvigubai, trigubai, pastebi, kad kai kurios kainos pa\u0161oko, paslaugos brango tre\u010ddaliu, bet tai yra vidutin\u0117 kaina ir mes turb\u016bt rasime paslaug\u0173, kur Vilniuje jos brango dvigubai, bet mes \u017ei\u016brime visos Lietuvos vidurk\u012f. &nbsp; Kai kuriuose miestuose tos paslaugos i\u0161lieka pigios, o kai gyventojai bando \u012fvertinti t\u016bkstan\u010dio preki\u0173 paslaug\u0173 krep\u0161elio pokyt\u012f, tai yra sud\u0117tingas darbas, o tai, kas atpigo, da\u017enai ignoruojame\u201c, \u2013 ai\u0161kino jis. &nbsp; <a target=\"_blank\" href=\"https:\/\/www.delfi.lt\/\" rel=\"nofollow noopener\" itemprop=\"logo\" itemtype=\"http:\/\/schema.org\/ImageObject\"><br \/>\n<\/a> &nbsp;<\/p>","protected":false},"excerpt":{"rendered":"<p>&nbsp; <b>2019.<\/p>","protected":false},"author":3,"featured_media":0,"comment_status":"closed","ping_status":"closed","sticky":false,"template":"","format":"standard","meta":{"footnotes":""},"categories":[],"tags":[],"class_list":["post-6087","post","type-post","status-publish","format-standard","hentry"],"_links":{"self":[{"href":"https:\/\/spinter.lt\/en\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/6087","targetHints":{"allow":["GET"]}}],"collection":[{"href":"https:\/\/spinter.lt\/en\/wp-json\/wp\/v2\/posts"}],"about":[{"href":"https:\/\/spinter.lt\/en\/wp-json\/wp\/v2\/types\/post"}],"author":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/spinter.lt\/en\/wp-json\/wp\/v2\/users\/3"}],"replies":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/spinter.lt\/en\/wp-json\/wp\/v2\/comments?post=6087"}],"version-history":[{"count":0,"href":"https:\/\/spinter.lt\/en\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/6087\/revisions"}],"wp:attachment":[{"href":"https:\/\/spinter.lt\/en\/wp-json\/wp\/v2\/media?parent=6087"}],"wp:term":[{"taxonomy":"category","embeddable":true,"href":"https:\/\/spinter.lt\/en\/wp-json\/wp\/v2\/categories?post=6087"},{"taxonomy":"post_tag","embeddable":true,"href":"https:\/\/spinter.lt\/en\/wp-json\/wp\/v2\/tags?post=6087"}],"curies":[{"name":"wp","href":"https:\/\/api.w.org\/{rel}","templated":true}]}}