2019.11.20<\/b> Apie 60 proc. Lietuvos gyventoj\u0173 mano, jog vaikai vis dar susilaukia neigiam\u0173 komentar\u0173 ar paty\u010di\u0173 d\u0117l ne\u0161iojam\u0173 akini\u0173, rodo tyrim\u0173 bendrov\u0117s \u201eSpinter tyrimai\u201c visuomen\u0117s nuomon\u0117s apklausa. Keturakis, akiniuotis, \u017elibas \u2013 tai vis dar pasitaikantys epitetai, d\u0117l kuri\u0173 vaikai vengia ne\u0161ioti akinius. Ta\u010diau optometrininkai \u012fsp\u0117ja, kad tokiu atveju gresia rimtos reg\u0117jimo problemos \u2013 erdvinio matymo praradimas, \u201etingios akies\u201c sindromas ar net \u017evairumas. Ta\u010diau ar \u012fmanoma to i\u0161vengti? Remiantis naujausios Lietuvos gyventoj\u0173 apklausos duomenimis, 61 proc. suaugusi\u0173j\u0173, kurie turi vaik\u0173 iki 18 met\u0173, ir 57 proc. vis\u0173 \u0161alies respondent\u0173 mano, jog vaikai j\u0173 aplinkoje kartais arba da\u017enai susilaukia neigiam\u0173 komentar\u0173 d\u0117l ne\u0161iojam\u0173 akini\u0173 ar net patiria paty\u010dias, ra\u0161oma prane\u0161ime spaudai. Net kas ketvirtas vaikas Lietuvoje turi vienoki\u0173 ar kitoki\u0173 reg\u0117jimo sutrikim\u0173. Ta\u010diau, anot optrometrinink\u0173, vis dar jau\u010diamas vaik\u0173 nenoras ne\u0161ioti akinius \u2013 tiek optikose juos renkamasi nenoriai, tiek ir mokykloje jie da\u017enai lieka pamir\u0161ti kuprin\u0117je. Tod\u0117l optik\u0173 tinklas \u201eVision Express\u201c skelbia socialin\u0119 akcij\u0105, siekdami atkreipti visuomen\u0117s d\u0117mes\u012f \u012f vaik\u0173 paty\u010dias ir \u012fsp\u0117dami, koki\u0105 \u017eal\u0105 vaiko sveikatai daro akini\u0173 vengimas. \u201e\u012e m\u016bs\u0173 optikas da\u017enai ateina vaikai, kuri\u0173 rega gerokai nusilpusi, ta\u010diau jie nenori tikrintis. Ypa\u010d tais atvejais, kai j\u0173 bendraklasiai ar draugai nene\u0161ioja akini\u0173. Jie nenori i\u0161siskirti, nenori b\u016bti kitokie, atrodyti \u201enekietai\u201c. Deja, vaiko rega silpn\u0117ja labai greitai \u2013 kartais ji gali susilpn\u0117ti viena ar net pusantros dioptrijos per metus, ypa\u010d jei vaikas spar\u010diai auga ar intensyviai dirba kompiuteriu. Tod\u0117l nenoras ne\u0161ioti akinius gali ne tik spar\u010diai bloginti reg\u0117jim\u0105, bet ir paspartinti rimt\u0173 lig\u0173 vystym\u0105si ateityje\u201c, \u2013 persp\u0117ja \u201eVision Express\u201c optometrinink\u0117 Bo\u017eena Kuftin. Specialist\u0117 teigia, jog ne\u0161iojant akinius taip, kaip nurod\u0117 oftalmologas \u2013 regos regresavimas tur\u0117t\u0173 suma\u017e\u0117ti. Vengiant ne\u0161ioti akinius, spar\u010diai augan\u010diam organizmui gali labai greitai i\u0161sivystyti reg\u0117jimo sutrikimai, kurie, deja, i\u0161lieka visam gyvenimui. \u201eJeigu vaikas toliaregis, nene\u0161iojant akini\u0173 jam gali i\u0161sivystyti \u201etingios akies\u201c sindromas. Viena akis aptingsta, ma\u017eiau dirba ir nebesiun\u010dia signal\u0173 \u012f smegenis. Vaikas praranda erdvin\u012f matym\u0105. Taip pat toliaregis vaikas tur\u0117t\u0173 ne\u0161ioti akinius tam, kad nesivystyt\u0173 \u017evairumas. Laikantis nurodym\u0173 ir ne\u0161iojant akinius, toliaregyst\u0117 gali dingti ir vaikui akini\u0173 gali reik\u0117ti tik tuomet, kai skaito. Trumparegyst\u0117, deja, yra neatstatoma, ta\u010diau ne\u0161iojant akinius ir reguliariai tikrinantis reg\u0117jim\u0105, j\u0105 galima pristabdyti. Svarbiausias tikslas \u2013 sustabdyti regos regresavim\u0105 ir neleisti kisti dioptrijoms\u201c, \u2013 pasakoja B. Kuftin. Ar \u012fmanoma i\u0161spr\u0119sti paty\u010di\u0173 problem\u0105?<\/b> Pasaulio sveikatos organizacija kas ketverius metus atlieka \u201eTarptautin\u012f mokini\u0173 gyvensenos ir sveikatos tyrim\u0105\u201c (HBSC), kurio metu apklausiami vaikai i\u0161 beveik 50 valstybi\u0173. 2018 met\u0173 duomenimis, Lietuvoje paty\u010dias patiria 29 proc. berniuk\u0173 ir 26 proc. mergai\u010di\u0173. Nors paty\u010dios gali paliesti bet kur\u012f, nepriklausomai nuo i\u0161vaizdos, ras\u0117s, socialinio statuso ar lyties, praktika ir tyrimai rodo, jog ma\u017edaug pus\u0117 vis\u0173 paty\u010di\u0173 atvej\u0173 vyksta b\u016btent d\u0117l i\u0161vaizdos. \u201eVis\u0173 pirma, i\u0161vaizda yra lengviausiai pastebima \u017emogaus savyb\u0117. Vaikams svarbu b\u016bti grup\u0117s dalimi ir tam tikra prasme b\u016bti \u201etokiu, kaip kiti\u201c. I\u0161vaizdos i\u0161skirtinumai, pavyzd\u017eiui, raudoni plaukai, vir\u0161svoris, per didelis liesumas ar net akiniai \u2013 gali paskatinti grup\u0117s atmetim\u0105 ir paty\u010dias\u201c, \u2013 teigia vaik\u0173 ir paaugli\u0173 psicholog\u0117 Veronika Klimenkien\u0117. Specialist\u0117 teigia, jog paaugliai apskritai kur kas jautresni aplinkai bei aplinkini\u0173 komentarams. Ypa\u010d tai i\u0161ry\u0161k\u0117ja vaikui br\u0119stant. \u201ePaauglyst\u0117s laikotarpiu \u017emogus save ima vertinti dar kriti\u0161kiau. Spar\u010diai ima keistis k\u016bnas ir pa\u010diam paaugliui tuos poky\u010dius da\u017enai sunku priimti. Praktikoje tenka pasteb\u0117ti, jog dauguma paaugli\u0173 yra per daug susir\u016bpin\u0119 tuo, kaip atrodo. D\u0117l to da\u017enai neb\u016bna patenkinti savo i\u0161vaizda. Paaugliai taip pat link\u0119 save nuvertinti, lyginti su kitais, tod\u0117l net menki standart\u0173 neatitikimai gali sukelti rimt\u0173 sunkum\u0173\u201c, \u2013 pasakoja vaik\u0173 ir paaugli\u0173 psicholog\u0117. Atsi\u017evelgiant \u012f tai, labai svarbu steb\u0117ti vaikus ir j\u0173 emocijas, tinkamai ir laiku spr\u0119sti problemas. \u201eSvarbu pad\u0117ti vaikams ir paaugliams suvokti, kad tam tikri i\u0161vaizdos i\u0161skirtinumai, nestandartin\u0117s k\u016bno formos ar tie patys akiniai n\u0117ra ka\u017ekoks defektas, tai nepadaro \u017emogaus menkesniu. Svarbu pa\u010diam save, nors ir netobul\u0105, priimti ir pamilti. Kai pats \u017emogus jau\u010diasi gerai b\u016bdamas savo k\u016bne, u\u017etikrintas ir pasitikintis savimi, j\u012f sunkiau \u012f\u017eeisti ir tai veikia kaip tam tikras apsauginis faktorius nuo paty\u010di\u0173. Galiausiai, svarbu suaugusiems rodyti tinkam\u0105 bendravimo su aplinkiniais ir pagarbos kitiems pavyzd\u012f, kadangi tai, kas vyksta vaik\u0173 ir paaugli\u0173 bendruomen\u0117se, yra m\u016bs\u0173 pla\u010dios visuomen\u0117s atspindys\u201c, \u2013 priduria V. Klimenkien\u0117. Anot psicholog\u0117s, pastebint, kad vaikas ar paauglys kompleksuoja d\u0117l to, kaip atrodo, ar jo elgesys mums ima kelti \u012ftarim\u0105 (pavyzd\u017eiui, per trump\u0105 laik\u0105 numet\u0117 daug svorio), labai svarbu to neignoruoti, kalb\u0117tis ir pad\u0117ti vaikui. 2019.11.20<\/b> Apie 60 proc. Lietuvos gyventoj\u0173 mano, jog vaikai vis dar susilaukia neigiam\u0173 komentar\u0173 ar paty\u010di\u0173 d\u0117l ne\u0161iojam\u0173 akini\u0173, rodo tyrim\u0173 bendrov\u0117s \u201eSpinter tyrimai\u201c visuomen\u0117s nuomon\u0117s apklausa. Keturakis, akiniuotis, \u017elibas \u2013 tai vis dar pasitaikantys epitetai, d\u0117l kuri\u0173 vaikai vengia ne\u0161ioti akinius. Ta\u010diau optometrininkai \u012fsp\u0117ja, kad tokiu atveju gresia rimtos reg\u0117jimo problemos \u2013 erdvinio matymo praradimas, \u201etingios akies\u201c sindromas ar net \u017evairumas. Ta\u010diau ar \u012fmanoma to i\u0161vengti? Remiantis naujausios Lietuvos gyventoj\u0173 apklausos duomenimis, 61 proc. suaugusi\u0173j\u0173, kurie turi vaik\u0173 iki 18 met\u0173, ir 57 proc. vis\u0173 \u0161alies respondent\u0173 mano, jog vaikai j\u0173 aplinkoje kartais arba da\u017enai susilaukia neigiam\u0173 komentar\u0173 d\u0117l ne\u0161iojam\u0173 akini\u0173 ar net patiria paty\u010dias, ra\u0161oma prane\u0161ime spaudai. Net kas ketvirtas vaikas Lietuvoje turi vienoki\u0173 ar kitoki\u0173 reg\u0117jimo sutrikim\u0173. Ta\u010diau, anot optrometrinink\u0173, vis dar jau\u010diamas vaik\u0173 nenoras ne\u0161ioti akinius \u2013 tiek optikose juos renkamasi nenoriai, tiek ir mokykloje jie da\u017enai lieka pamir\u0161ti kuprin\u0117je. Tod\u0117l optik\u0173 tinklas \u201eVision Express\u201c skelbia socialin\u0119 akcij\u0105, siekdami atkreipti visuomen\u0117s d\u0117mes\u012f \u012f vaik\u0173 paty\u010dias ir \u012fsp\u0117dami, koki\u0105 \u017eal\u0105 vaiko sveikatai daro akini\u0173 vengimas. \u201e\u012e m\u016bs\u0173 optikas da\u017enai ateina vaikai, kuri\u0173 rega gerokai nusilpusi, ta\u010diau jie nenori tikrintis. Ypa\u010d tais atvejais, kai j\u0173 bendraklasiai ar draugai nene\u0161ioja akini\u0173. Jie nenori i\u0161siskirti, nenori b\u016bti kitokie, atrodyti \u201enekietai\u201c. Deja, vaiko rega silpn\u0117ja labai greitai \u2013 kartais ji gali susilpn\u0117ti viena ar net pusantros dioptrijos per metus, ypa\u010d jei vaikas spar\u010diai auga ar intensyviai dirba kompiuteriu. Tod\u0117l nenoras ne\u0161ioti akinius gali ne tik spar\u010diai bloginti reg\u0117jim\u0105, bet ir paspartinti rimt\u0173 lig\u0173 vystym\u0105si ateityje\u201c, \u2013 persp\u0117ja \u201eVision Express\u201c optometrinink\u0117 Bo\u017eena Kuftin. Specialist\u0117 teigia, jog ne\u0161iojant akinius taip, kaip nurod\u0117 oftalmologas \u2013 regos regresavimas tur\u0117t\u0173 suma\u017e\u0117ti. Vengiant ne\u0161ioti akinius, spar\u010diai augan\u010diam organizmui gali labai greitai i\u0161sivystyti reg\u0117jimo sutrikimai, kurie, deja, i\u0161lieka visam gyvenimui. \u201eJeigu vaikas toliaregis, nene\u0161iojant akini\u0173 jam gali i\u0161sivystyti \u201etingios akies\u201c sindromas. Viena akis aptingsta, ma\u017eiau dirba ir nebesiun\u010dia signal\u0173 \u012f smegenis. Vaikas praranda erdvin\u012f matym\u0105. Taip pat toliaregis vaikas tur\u0117t\u0173 ne\u0161ioti akinius tam, kad nesivystyt\u0173 \u017evairumas. Laikantis nurodym\u0173 ir ne\u0161iojant akinius, toliaregyst\u0117 gali dingti ir vaikui akini\u0173 gali reik\u0117ti tik tuomet, kai skaito. Trumparegyst\u0117, deja, yra neatstatoma, ta\u010diau ne\u0161iojant akinius ir reguliariai tikrinantis reg\u0117jim\u0105, j\u0105 galima pristabdyti. Svarbiausias tikslas \u2013 sustabdyti regos regresavim\u0105 ir neleisti kisti dioptrijoms\u201c, \u2013 pasakoja B. Kuftin. Ar \u012fmanoma i\u0161spr\u0119sti paty\u010di\u0173 problem\u0105?<\/b> Pasaulio sveikatos organizacija kas ketverius metus atlieka \u201eTarptautin\u012f mokini\u0173 gyvensenos ir sveikatos tyrim\u0105\u201c (HBSC), kurio metu apklausiami vaikai i\u0161 beveik 50 valstybi\u0173. 2018 met\u0173 duomenimis, Lietuvoje paty\u010dias patiria 29 proc. berniuk\u0173 ir 26 proc. mergai\u010di\u0173. Nors paty\u010dios gali paliesti bet kur\u012f, nepriklausomai nuo i\u0161vaizdos, ras\u0117s, socialinio statuso ar lyties, praktika ir tyrimai rodo, jog ma\u017edaug pus\u0117 vis\u0173 paty\u010di\u0173 atvej\u0173 vyksta b\u016btent d\u0117l i\u0161vaizdos. \u201eVis\u0173 pirma, i\u0161vaizda yra lengviausiai pastebima \u017emogaus savyb\u0117. Vaikams svarbu b\u016bti grup\u0117s dalimi ir tam tikra prasme b\u016bti \u201etokiu, kaip kiti\u201c. I\u0161vaizdos i\u0161skirtinumai, pavyzd\u017eiui, raudoni plaukai, vir\u0161svoris, per didelis liesumas ar net akiniai \u2013 gali paskatinti grup\u0117s atmetim\u0105 ir paty\u010dias\u201c, \u2013 teigia vaik\u0173 ir paaugli\u0173 psicholog\u0117 Veronika Klimenkien\u0117. Specialist\u0117 teigia, jog paaugliai apskritai kur kas jautresni aplinkai bei aplinkini\u0173 komentarams. Ypa\u010d tai i\u0161ry\u0161k\u0117ja vaikui br\u0119stant. \u201ePaauglyst\u0117s laikotarpiu \u017emogus save ima vertinti dar kriti\u0161kiau. Spar\u010diai ima keistis k\u016bnas ir pa\u010diam paaugliui tuos poky\u010dius da\u017enai sunku priimti. Praktikoje tenka pasteb\u0117ti, jog dauguma paaugli\u0173 yra per daug susir\u016bpin\u0119 tuo, kaip atrodo. D\u0117l to da\u017enai neb\u016bna patenkinti savo i\u0161vaizda. Paaugliai taip pat link\u0119 save nuvertinti, lyginti su kitais, tod\u0117l net menki standart\u0173 neatitikimai gali sukelti rimt\u0173 sunkum\u0173\u201c, \u2013 pasakoja vaik\u0173 ir paaugli\u0173 psicholog\u0117. Atsi\u017evelgiant \u012f tai, labai svarbu steb\u0117ti vaikus ir j\u0173 emocijas, tinkamai ir laiku spr\u0119sti problemas. \u201eSvarbu pad\u0117ti vaikams ir paaugliams suvokti, kad tam tikri i\u0161vaizdos i\u0161skirtinumai, nestandartin\u0117s k\u016bno formos ar tie patys akiniai n\u0117ra ka\u017ekoks defektas, tai nepadaro \u017emogaus menkesniu. Svarbu pa\u010diam save, nors ir netobul\u0105, priimti ir pamilti. Kai pats \u017emogus jau\u010diasi gerai b\u016bdamas savo k\u016bne, u\u017etikrintas ir pasitikintis savimi, j\u012f sunkiau \u012f\u017eeisti ir tai veikia kaip tam tikras apsauginis faktorius nuo paty\u010di\u0173. Galiausiai, svarbu suaugusiems rodyti tinkam\u0105 bendravimo su aplinkiniais ir pagarbos kitiems pavyzd\u012f, kadangi tai, kas vyksta vaik\u0173 ir paaugli\u0173 bendruomen\u0117se, yra m\u016bs\u0173 pla\u010dios visuomen\u0117s atspindys\u201c, \u2013 priduria V. Klimenkien\u0117. Anot psicholog\u0117s, pastebint, kad vaikas ar paauglys kompleksuoja d\u0117l to, kaip atrodo, ar jo elgesys mums ima kelti \u012ftarim\u0105 (pavyzd\u017eiui, per trump\u0105 laik\u0105 numet\u0117 daug svorio), labai svarbu to neignoruoti, kalb\u0117tis ir pad\u0117ti vaikui.<\/p>","protected":false},"excerpt":{"rendered":"
2019.<\/p>","protected":false},"author":3,"featured_media":0,"comment_status":"closed","ping_status":"closed","sticky":false,"template":"","format":"standard","meta":{"footnotes":""},"categories":[],"tags":[],"class_list":["post-6085","post","type-post","status-publish","format-standard","hentry"],"_links":{"self":[{"href":"https:\/\/spinter.lt\/en\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/6085","targetHints":{"allow":["GET"]}}],"collection":[{"href":"https:\/\/spinter.lt\/en\/wp-json\/wp\/v2\/posts"}],"about":[{"href":"https:\/\/spinter.lt\/en\/wp-json\/wp\/v2\/types\/post"}],"author":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/spinter.lt\/en\/wp-json\/wp\/v2\/users\/3"}],"replies":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/spinter.lt\/en\/wp-json\/wp\/v2\/comments?post=6085"}],"version-history":[{"count":0,"href":"https:\/\/spinter.lt\/en\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/6085\/revisions"}],"wp:attachment":[{"href":"https:\/\/spinter.lt\/en\/wp-json\/wp\/v2\/media?parent=6085"}],"wp:term":[{"taxonomy":"category","embeddable":true,"href":"https:\/\/spinter.lt\/en\/wp-json\/wp\/v2\/categories?post=6085"},{"taxonomy":"post_tag","embeddable":true,"href":"https:\/\/spinter.lt\/en\/wp-json\/wp\/v2\/tags?post=6085"}],"curies":[{"name":"wp","href":"https:\/\/api.w.org\/{rel}","templated":true}]}}