Pagrindin\u0117 prie\u017eastis, d\u0117l kurios lietuviai svarstyt\u0173 skolintis pinig\u0173 i\u0161 finans\u0173 \u012fstaigos, yra sprendimas \u012fsigyti didesn\u0117s vert\u0117s pirkin\u012f, kuriam santaup\u0173 ir einam\u0173j\u0173 m\u0117nesio pajam\u0173 neu\u017etekt\u0173. Tuo tarpu kaimynini\u0173 Latvijos ir Estijos gyventojai vis\u0173 pirma skolint\u0173si patyr\u0119 nenumatyt\u0173 i\u0161laid\u0173, pavyzd\u017eiui, automobilio remontui arba medicinos paslaugoms. Tokius duomenis atskleid\u017eia \u201eSwedbank\u201c u\u017esakymu atlikta reprezentatyvi Baltijos \u0161ali\u0173 gyventoj\u0173 apklausa. \u201eNeretai esame link\u0119 manyti, jog Baltijos \u0161ali\u0173 gyventoj\u0173 finansiniai \u012fpro\u010diai yra pana\u0161\u016bs, ta\u010diau apklausos rezultatai rodo, kad lietuviai yra labiau konservatyv\u016bs nei kaimynini\u0173 \u0161ali\u0173 gyventojai. Prireikus dengti netik\u0117tas i\u0161laidas kas penktas lietuvis (21 proc.) kreipt\u0173si \u012f finans\u0173 \u012fstaig\u0105, kai tokioms reikm\u0117ms skolintis banke rinkt\u0173si kas tre\u010dias estas ir latvis, atitinkamai, 32 proc. ir 33 proc.\u201c, \u2212 sako Tomas Pulikas, \u201eSwedbank\u201c Vartojimo paskol\u0173 ir automobili\u0173 finansavimo departamento direktorius. Pasak jo, galimos to prie\u017eastys gali b\u016bti stiprus lietuvi\u0173 bendruomeni\u0161kumo jausmas, tampresni gimin\u0117s saitai, kuomet nutikus netik\u0117tam \u012fvykiui pagalbos galima tik\u0117tis artimiausioje savo aplinkoje, \u012fskaitant ir finansin\u0119 param\u0105. \u201eLietuviai yra link\u0119 pasverti i\u0161laidas, \u012fvertinti j\u0173 b\u016btinum\u0105 ir skolinimosi galimybes vertina atsakingai. Skolintis atostogoms, \u0161eimos \u0161vent\u0117ms ir laisvalaikio pramogoms n\u0117ra racionalus sprendimas. Pavyzd\u017eiui, u\u017e skolintus pinigus atostogauti vykt\u0173 tik 2 proc. m\u016bs\u0173 \u0161alies gyventoj\u0173. Latvijoje ir Estijoje \u0161iam tikslui b\u016bt\u0173 link\u0119 skolintis, atitinkamai, 5 proc. ir 7 proc. gyventoj\u0173\u201c, \u2212 komentuoja T. Pulikas. Kaip rodo \u201eSwedbank\u201c duomenys, per tris \u0161i\u0173 met\u0173 ketvir\u010dius bendra vartojamojo finansavimo paskol\u0173 suma \u016bgtel\u0117jo 4 proc., lyginant su tuo pa\u010di\u0173 laikotarpiu pra\u0117jusiais metais. Vidutinis vartojimo paskol\u0173 gr\u0105\u017einimo laikotarpis nekinta ir i\u0161lieka 5,5 met\u0173. Pasak T. Puliko, galima i\u0161skirti tris pagrindines vartojamojo finansavimo sritis. Tai vartojimo kreditai, kuomet gyventojai skolinasi vartojimo reikm\u0117ms, paskolos automobiliui \u012fsigyti ir vartojimo paskolos namams, skirtos turimo b\u016bsto remontui ar nebrangaus b\u016bsto bei kito nekilnojamojo turto \u012fsigijimui. \u201eM\u016bs\u0173 banko duomenys rodo, kad vartojimo reikm\u0117ms gyventojai skolinasi ma\u017eiausias sumas, vidutini\u0161kai siekian\u010dias 2,2 t\u016bkst. eur\u0173. Vidutin\u0117 paskola automobiliui siekia 6,2 t\u016bkst., o nam\u0173 remontui ar nekilnojamojo turto \u012fsigijimui skirtos vartojimo paskolos suma yra did\u017eiausia ir siekia 10,5 t\u016bkst. eur\u0173\u201c, \u2212 sako gyventoj\u0173 finansavimo ekspertas T. Pulikas. Reprezentatyv\u0173 Baltijos \u0161ali\u0173 gyventoj\u0173 tyrim\u0105 2019 m. baland\u012f \u201eSwedbank\u201c u\u017esakymu atliko visuomen\u0117s nuomon\u0117s ir rinkos tyrim\u0173 bendrov\u0117 \u201eSpinter tyrimai\u201c. Tyrimo metu buvo apklausti 1007 respondentai Lietuvoje, 1004 respondentai Latvijoje ir 1003 Estijoje. Tyrimo rezultatai reprezentuoja \u0161ali\u0173 gyventoj\u0173 nuo 18 iki 75 met\u0173 nuomones ir vertinimus. 2019.12.02<\/b> Pagrindin\u0117 prie\u017eastis, d\u0117l kurios lietuviai svarstyt\u0173 skolintis pinig\u0173 i\u0161 finans\u0173 \u012fstaigos, yra sprendimas \u012fsigyti didesn\u0117s vert\u0117s pirkin\u012f, kuriam santaup\u0173 ir einam\u0173j\u0173 m\u0117nesio pajam\u0173 neu\u017etekt\u0173. Tuo tarpu kaimynini\u0173 Latvijos ir Estijos gyventojai vis\u0173 pirma skolint\u0173si patyr\u0119 nenumatyt\u0173 i\u0161laid\u0173, pavyzd\u017eiui, automobilio remontui arba medicinos paslaugoms. Tokius duomenis atskleid\u017eia \u201eSwedbank\u201c u\u017esakymu atlikta reprezentatyvi Baltijos \u0161ali\u0173 gyventoj\u0173 apklausa. \u201eNeretai esame link\u0119 manyti, jog Baltijos \u0161ali\u0173 gyventoj\u0173 finansiniai \u012fpro\u010diai yra pana\u0161\u016bs, ta\u010diau apklausos rezultatai rodo, kad lietuviai yra labiau konservatyv\u016bs nei kaimynini\u0173 \u0161ali\u0173 gyventojai. Prireikus dengti netik\u0117tas i\u0161laidas kas penktas lietuvis (21 proc.) kreipt\u0173si \u012f finans\u0173 \u012fstaig\u0105, kai tokioms reikm\u0117ms skolintis banke rinkt\u0173si kas tre\u010dias estas ir latvis, atitinkamai, 32 proc. ir 33 proc.\u201c, \u2212 sako Tomas Pulikas, \u201eSwedbank\u201c Vartojimo paskol\u0173 ir automobili\u0173 finansavimo departamento direktorius. Pasak jo, galimos to prie\u017eastys gali b\u016bti stiprus lietuvi\u0173 bendruomeni\u0161kumo jausmas, tampresni gimin\u0117s saitai, kuomet nutikus netik\u0117tam \u012fvykiui pagalbos galima tik\u0117tis artimiausioje savo aplinkoje, \u012fskaitant ir finansin\u0119 param\u0105. \u201eLietuviai yra link\u0119 pasverti i\u0161laidas, \u012fvertinti j\u0173 b\u016btinum\u0105 ir skolinimosi galimybes vertina atsakingai. Skolintis atostogoms, \u0161eimos \u0161vent\u0117ms ir laisvalaikio pramogoms n\u0117ra racionalus sprendimas. Pavyzd\u017eiui, u\u017e skolintus pinigus atostogauti vykt\u0173 tik 2 proc. m\u016bs\u0173 \u0161alies gyventoj\u0173. Latvijoje ir Estijoje \u0161iam tikslui b\u016bt\u0173 link\u0119 skolintis, atitinkamai, 5 proc. ir 7 proc. gyventoj\u0173\u201c, \u2212 komentuoja T. Pulikas. Kaip rodo \u201eSwedbank\u201c duomenys, per tris \u0161i\u0173 met\u0173 ketvir\u010dius bendra vartojamojo finansavimo paskol\u0173 suma \u016bgtel\u0117jo 4 proc., lyginant su tuo pa\u010di\u0173 laikotarpiu pra\u0117jusiais metais. Vidutinis vartojimo paskol\u0173 gr\u0105\u017einimo laikotarpis nekinta ir i\u0161lieka 5,5 met\u0173. Pasak T. Puliko, galima i\u0161skirti tris pagrindines vartojamojo finansavimo sritis. Tai vartojimo kreditai, kuomet gyventojai skolinasi vartojimo reikm\u0117ms, paskolos automobiliui \u012fsigyti ir vartojimo paskolos namams, skirtos turimo b\u016bsto remontui ar nebrangaus b\u016bsto bei kito nekilnojamojo turto \u012fsigijimui. \u201eM\u016bs\u0173 banko duomenys rodo, kad vartojimo reikm\u0117ms gyventojai skolinasi ma\u017eiausias sumas, vidutini\u0161kai siekian\u010dias 2,2 t\u016bkst. eur\u0173. Vidutin\u0117 paskola automobiliui siekia 6,2 t\u016bkst., o nam\u0173 remontui ar nekilnojamojo turto \u012fsigijimui skirtos vartojimo paskolos suma yra did\u017eiausia ir siekia 10,5 t\u016bkst. eur\u0173\u201c, \u2212 sako gyventoj\u0173 finansavimo ekspertas T. Pulikas. Reprezentatyv\u0173 Baltijos \u0161ali\u0173 gyventoj\u0173 tyrim\u0105 2019 m. baland\u012f \u201eSwedbank\u201c u\u017esakymu atliko visuomen\u0117s nuomon\u0117s ir rinkos tyrim\u0173 bendrov\u0117 \u201eSpinter tyrimai\u201c. Tyrimo metu buvo apklausti 1007 respondentai Lietuvoje, 1004 respondentai Latvijoje ir 1003 Estijoje. Tyrimo rezultatai reprezentuoja \u0161ali\u0173 gyventoj\u0173 nuo 18 iki 75 met\u0173 nuomones ir vertinimus.<\/p>","protected":false},"excerpt":{"rendered":"
Pagrindin\u0117 prie\u017eastis, d\u0117l kurios lietuviai svarstyt\u0173 skolintis pinig\u0173 i\u0161 finans\u0173 \u012fstaigos, yra sprendimas \u012fsigyti didesn\u0117s vert\u0117s pirkin\u012f, kuriam santaup\u0173 ir einam\u0173j\u0173 m\u0117nesio pajam\u0173 neu\u017etekt\u0173.<\/p>","protected":false},"author":3,"featured_media":0,"comment_status":"closed","ping_status":"closed","sticky":false,"template":"","format":"standard","meta":{"footnotes":""},"categories":[],"tags":[],"class_list":["post-6081","post","type-post","status-publish","format-standard","hentry"],"_links":{"self":[{"href":"https:\/\/spinter.lt\/en\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/6081","targetHints":{"allow":["GET"]}}],"collection":[{"href":"https:\/\/spinter.lt\/en\/wp-json\/wp\/v2\/posts"}],"about":[{"href":"https:\/\/spinter.lt\/en\/wp-json\/wp\/v2\/types\/post"}],"author":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/spinter.lt\/en\/wp-json\/wp\/v2\/users\/3"}],"replies":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/spinter.lt\/en\/wp-json\/wp\/v2\/comments?post=6081"}],"version-history":[{"count":0,"href":"https:\/\/spinter.lt\/en\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/6081\/revisions"}],"wp:attachment":[{"href":"https:\/\/spinter.lt\/en\/wp-json\/wp\/v2\/media?parent=6081"}],"wp:term":[{"taxonomy":"category","embeddable":true,"href":"https:\/\/spinter.lt\/en\/wp-json\/wp\/v2\/categories?post=6081"},{"taxonomy":"post_tag","embeddable":true,"href":"https:\/\/spinter.lt\/en\/wp-json\/wp\/v2\/tags?post=6081"}],"curies":[{"name":"wp","href":"https:\/\/api.w.org\/{rel}","templated":true}]}}