2019.12.04<\/b> Reaguojant \u012f klimato kaitos poky\u010dius ir juos skatinan\u010dius veiksnius, Europos S\u0105junga (ES) imasi veiksm\u0173 ir iki 2050 m. siekia tapti S\u0105junga, kurioje pastatai nei\u0161mest\u0173 kenksming\u0173 duj\u0173 \u012f aplink\u0105. \u0160iam tikslui susitarta d\u0117l ES Pastat\u0173 energinio efektyvumo direktyvos, kuri numato, kad did\u017eioji dalis pastat\u0173 valstyb\u0117se nar\u0117se ne v\u0117liau kaip iki 2050 m. tapt\u0173 neutral\u016bs anglies dioksido i\u0161metimui ir ekonomi\u0161kai efektyviai pertvarkyti \u012f beveik nevartojan\u010dius energijos pastatus. U\u017esibr\u0117\u017eto tikslo pasiekti \u012fmanoma<\/b> Lietuvoje vie\u0161\u0117j\u0119s ES Pastat\u0173 energinio efektyvumo direktyvos reng\u0117jas, Bendt Bendtsen teigia, kad pastat\u0173 energinis efektyvumas turi \u012ftakos klimato poky\u010diams. Did\u017eioji dalis \u2013 net 75 proc. Europos pastat\u0173 yra energeti\u0161kai neefektyv\u016bs. Jie sunaudoja 40 proc. visos energijos ir \u012f atmosfer\u0105 i\u0161leid\u017eia 36 proc. \u0161ilumin\u012f efekt\u0105 vis\u0173 sukelian\u010di\u0173 duj\u0173. \u201eSenos statybos pastat\u0173 renovavimas yra sritis, kurioje dar reikia \u012fd\u0117ti labai daug darbo. Did\u017eioji dalis pastat\u0173 ES energij\u0105 vis dar naudoja neefektyviai ir tai yra akivaizdus \u012frodymas, jog \u0161iame sektoriuje gl\u016bdi did\u017eiulis energijos taupymo potencialas, kur\u012f b\u016btina ma\u017einti visomis \u012fmanomomis priemon\u0117mis\u201c, \u2013 sako B. Bendtsen. Ekspertas akcentuoja, kad iki 2050 m. u\u017esibr\u0117\u017et\u0105 tiksl\u0105 \u2013 pasiekti, kad did\u017eioji dalis ES pastat\u0173 b\u016bt\u0173 pertvarkyti \u012f beveik nevartojan\u010dius energijos pastatus, \u012fgyvendinti \u012fmanoma. Jis paai\u0161kina, kad naujosios direktyvos reikalavimas kasmet atnaujinti bent po 3 proc. energeti\u0161kai neefektyvi\u0173 pastat\u0173 iki 2050 m., pad\u0117s pasiekti u\u017esibr\u0117\u017et\u0105 tiksl\u0105 Laipsni\u0161kam direktyvos \u012fgyvendinimui pirmasis darbas visoms valstyb\u0117ms nar\u0117ms \u2013 iki 2020 m. kovo 10 d. Europos Komisijai pateikti ilgalaik\u0119 renovacijos strategij\u0105, kurioje b\u016bt\u0173 i\u0161d\u0117stytos veiksm\u0173 gair\u0117s, priemon\u0117s ir i\u0161matuojamipa\u017eangos rodikliai Direktyvoje keliamiems tikslams pasiekti. Tyrimas: lietuviai pasireng\u0119 i\u0161\u0161\u016bkiams<\/b> Pasak B\u016bsto energijos taupymo agent\u016bros (BETA) direktoriaus Valiaus Serbentos, Direktyvoje keliami tikslai i\u0161 ties\u0173 ambicingi, bet kita vertus, nema\u017e\u0105 \u012fdirb\u012f Lietuva jau yra padariusi, ypa\u010d daugiabu\u010di\u0173 nam\u0173 energinio efektyvumo didinimo srityje. Tai, jog Lietuva ir jos visuomen\u0117 yra pasirengusi naujiems i\u0161\u0161\u016bkiams pastat\u0173 energinio efektyvumo didinimo srityje, rodo ir naujausi visuomen\u0117s nuomon\u0117s tyrimai. Rinkos tyrim\u0173 bendrov\u0117s \u201eSpinter tyrimai\u201c kartu su BETA atliktas reprezentatyvus Lietuvos gyventoj\u0173 nuomon\u0117s tyrimu atskleid\u0117, kad beveik pus\u0117 (48 proc.) \u0161alies gyventoj\u0173 gird\u0117jo apie ES planus, kad ateityje visi gyvenamieji namai apsir\u016bpint\u0173 energija neter\u0161iant ir ne\u0161ildant aplinkos. Da\u017eniausiai manoma, kad tokius planus Lietuvoje pavykt\u0173 \u012fgyvendinti per 20-30 met\u0173 (21 proc.). Absoliuti dauguma (83 proc.) respondent\u0173 linkusi manyti, kad valstybei svarbu tur\u0117ti tokius tikslus. \u017daliajai energijai \u2013 vis didesnis d\u0117mesys<\/b> Tyrimas taip pat parod\u0117, kad Lietuvoje alternatyv\u016bs energijos \u0161altiniai sulaukia vis didesnio gyventoj\u0173 d\u0117mesio. Inovatyvias energijos taupymo priemones, kaip saul\u0117s kolektorius, geotermin\u012f \u0161ildym\u0105 planuoja diegti de\u0161imtadalis (11 proc.) respondent\u0173. Ypa\u010d didel\u012f susidom\u0117jim\u0105 inovatyviais energijos \u0161altiniais pademonstravo renovuotin\u0173 daugiabu\u010di\u0173 nam\u0173 gyventojai \u2013 net 64 proc. apklaust\u0173j\u0173 i\u0161rei\u0161k\u0117 nor\u0105 tokias priemones \u012fsidiegti. \u017dinomiausia \u2013 saul\u0117s energija<\/b> Tyrimas atskleid\u0117, kad lietuviams \u017einomiausias alternatyvus energijos \u0161altinis yra saul\u0117s energija. Did\u017eioji dalis \u2013 beveik trys ketvirtadaliai (71 proc.) respondent\u0173 \u012f klausim\u0105, kokius alternatyvius energijos i\u0161teklius \u017einote, nurod\u0117 saul\u0117s kolektorius. Antroje vietoje pagal \u017einomum\u0105 rikiuojasi v\u0117jo j\u0117gain\u0117s \u2013 \u0161\u012f energijos \u0161altin\u012f \u012fvardijo 41 proc. respondent\u0173. Tre\u010dioje vietoje respondentai nurod\u0117: geotermin\u012f \u0161ildym\u0105 arba \u017eem\u0117s \u0161ilum\u0105 (15 proc.). Daugiau nei pus\u0117 (60 proc.) apklaust\u0173j\u0173 nurod\u0117, kad diegiant inovatyvias energijos generavimo priemones atsi\u017evelgt\u0173 \u012f tokias priemones jau \u012fdiegusi\u0173 nam\u0173 gyventoj\u0173 atsiliepimus. Vertina ekonomi\u0161kum\u0105 ir ekologi\u0161kum\u0105<\/b> Daugiau nei pus\u0117 tyrimo dalyvi\u0173 (51 proc.) \u012fvardijo, kad galimyb\u0117 sutaupyti \u2013 gauti ma\u017eesnes s\u0105skaitas u\u017e sunaudot\u0105 energij\u0105, yra svarbiausia prie\u017eastis, skatinanti diegti inovatyvias namo energijos taupymo priemones. Ketvirtadal\u012f (25 proc.) apklaust\u0173j\u0173 diegti atsinaujinan\u010dius energijos \u0161altinius skatina draugi\u0161kumas aplinkai \u2013 noras gyveni name, kuris nekenkia aplinkai. Visgi pagrindine atsisakymo diegti inovatyvias energijos taupymo priemones prie\u017eastimi respondentai (40 proc.) \u012fvardijo pradines investicijas. 2019.12.04<\/b> Reaguojant \u012f klimato kaitos poky\u010dius ir juos skatinan\u010dius veiksnius, Europos S\u0105junga (ES) imasi veiksm\u0173 ir iki 2050 m. siekia tapti S\u0105junga, kurioje pastatai nei\u0161mest\u0173 kenksming\u0173 duj\u0173 \u012f aplink\u0105. \u0160iam tikslui susitarta d\u0117l ES Pastat\u0173 energinio efektyvumo direktyvos, kuri numato, kad did\u017eioji dalis pastat\u0173 valstyb\u0117se nar\u0117se ne v\u0117liau kaip iki 2050 m. tapt\u0173 neutral\u016bs anglies dioksido i\u0161metimui ir ekonomi\u0161kai efektyviai pertvarkyti \u012f beveik nevartojan\u010dius energijos pastatus. U\u017esibr\u0117\u017eto tikslo pasiekti \u012fmanoma<\/b> Lietuvoje vie\u0161\u0117j\u0119s ES Pastat\u0173 energinio efektyvumo direktyvos reng\u0117jas, Bendt Bendtsen teigia, kad pastat\u0173 energinis efektyvumas turi \u012ftakos klimato poky\u010diams. Did\u017eioji dalis \u2013 net 75 proc. Europos pastat\u0173 yra energeti\u0161kai neefektyv\u016bs. Jie sunaudoja 40 proc. visos energijos ir \u012f atmosfer\u0105 i\u0161leid\u017eia 36 proc. \u0161ilumin\u012f efekt\u0105 vis\u0173 sukelian\u010di\u0173 duj\u0173. \u201eSenos statybos pastat\u0173 renovavimas yra sritis, kurioje dar reikia \u012fd\u0117ti labai daug darbo. Did\u017eioji dalis pastat\u0173 ES energij\u0105 vis dar naudoja neefektyviai ir tai yra akivaizdus \u012frodymas, jog \u0161iame sektoriuje gl\u016bdi did\u017eiulis energijos taupymo potencialas, kur\u012f b\u016btina ma\u017einti visomis \u012fmanomomis priemon\u0117mis\u201c, \u2013 sako B. Bendtsen. Ekspertas akcentuoja, kad iki 2050 m. u\u017esibr\u0117\u017et\u0105 tiksl\u0105 \u2013 pasiekti, kad did\u017eioji dalis ES pastat\u0173 b\u016bt\u0173 pertvarkyti \u012f beveik nevartojan\u010dius energijos pastatus, \u012fgyvendinti \u012fmanoma. Jis paai\u0161kina, kad naujosios direktyvos reikalavimas kasmet atnaujinti bent po 3 proc. energeti\u0161kai neefektyvi\u0173 pastat\u0173 iki 2050 m., pad\u0117s pasiekti u\u017esibr\u0117\u017et\u0105 tiksl\u0105 Laipsni\u0161kam direktyvos \u012fgyvendinimui pirmasis darbas visoms valstyb\u0117ms nar\u0117ms \u2013 iki 2020 m. kovo 10 d. Europos Komisijai pateikti ilgalaik\u0119 renovacijos strategij\u0105, kurioje b\u016bt\u0173 i\u0161d\u0117stytos veiksm\u0173 gair\u0117s, priemon\u0117s ir i\u0161matuojamipa\u017eangos rodikliai Direktyvoje keliamiems tikslams pasiekti. Tyrimas: lietuviai pasireng\u0119 i\u0161\u0161\u016bkiams<\/b> Pasak B\u016bsto energijos taupymo agent\u016bros (BETA) direktoriaus Valiaus Serbentos, Direktyvoje keliami tikslai i\u0161 ties\u0173 ambicingi, bet kita vertus, nema\u017e\u0105 \u012fdirb\u012f Lietuva jau yra padariusi, ypa\u010d daugiabu\u010di\u0173 nam\u0173 energinio efektyvumo didinimo srityje. Tai, jog Lietuva ir jos visuomen\u0117 yra pasirengusi naujiems i\u0161\u0161\u016bkiams pastat\u0173 energinio efektyvumo didinimo srityje, rodo ir naujausi visuomen\u0117s nuomon\u0117s tyrimai. Rinkos tyrim\u0173 bendrov\u0117s \u201eSpinter tyrimai\u201c kartu su BETA atliktas reprezentatyvus Lietuvos gyventoj\u0173 nuomon\u0117s tyrimu atskleid\u0117, kad beveik pus\u0117 (48 proc.) \u0161alies gyventoj\u0173 gird\u0117jo apie ES planus, kad ateityje visi gyvenamieji namai apsir\u016bpint\u0173 energija neter\u0161iant ir ne\u0161ildant aplinkos. Da\u017eniausiai manoma, kad tokius planus Lietuvoje pavykt\u0173 \u012fgyvendinti per 20-30 met\u0173 (21 proc.). Absoliuti dauguma (83 proc.) respondent\u0173 linkusi manyti, kad valstybei svarbu tur\u0117ti tokius tikslus. \u017daliajai energijai \u2013 vis didesnis d\u0117mesys<\/b> Tyrimas taip pat parod\u0117, kad Lietuvoje alternatyv\u016bs energijos \u0161altiniai sulaukia vis didesnio gyventoj\u0173 d\u0117mesio. Inovatyvias energijos taupymo priemones, kaip saul\u0117s kolektorius, geotermin\u012f \u0161ildym\u0105 planuoja diegti de\u0161imtadalis (11 proc.) respondent\u0173. Ypa\u010d didel\u012f susidom\u0117jim\u0105 inovatyviais energijos \u0161altiniais pademonstravo renovuotin\u0173 daugiabu\u010di\u0173 nam\u0173 gyventojai \u2013 net 64 proc. apklaust\u0173j\u0173 i\u0161rei\u0161k\u0117 nor\u0105 tokias priemones \u012fsidiegti. \u017dinomiausia \u2013 saul\u0117s energija<\/b> Tyrimas atskleid\u0117, kad lietuviams \u017einomiausias alternatyvus energijos \u0161altinis yra saul\u0117s energija. Did\u017eioji dalis \u2013 beveik trys ketvirtadaliai (71 proc.) respondent\u0173 \u012f klausim\u0105, kokius alternatyvius energijos i\u0161teklius \u017einote, nurod\u0117 saul\u0117s kolektorius. Antroje vietoje pagal \u017einomum\u0105 rikiuojasi v\u0117jo j\u0117gain\u0117s \u2013 \u0161\u012f energijos \u0161altin\u012f \u012fvardijo 41 proc. respondent\u0173. Tre\u010dioje vietoje respondentai nurod\u0117: geotermin\u012f \u0161ildym\u0105 arba \u017eem\u0117s \u0161ilum\u0105 (15 proc.). Daugiau nei pus\u0117 (60 proc.) apklaust\u0173j\u0173 nurod\u0117, kad diegiant inovatyvias energijos generavimo priemones atsi\u017evelgt\u0173 \u012f tokias priemones jau \u012fdiegusi\u0173 nam\u0173 gyventoj\u0173 atsiliepimus. Vertina ekonomi\u0161kum\u0105 ir ekologi\u0161kum\u0105<\/b> Daugiau nei pus\u0117 tyrimo dalyvi\u0173 (51 proc.) \u012fvardijo, kad galimyb\u0117 sutaupyti \u2013 gauti ma\u017eesnes s\u0105skaitas u\u017e sunaudot\u0105 energij\u0105, yra svarbiausia prie\u017eastis, skatinanti diegti inovatyvias namo energijos taupymo priemones. Ketvirtadal\u012f (25 proc.) apklaust\u0173j\u0173 diegti atsinaujinan\u010dius energijos \u0161altinius skatina draugi\u0161kumas aplinkai \u2013 noras gyveni name, kuris nekenkia aplinkai. Visgi pagrindine atsisakymo diegti inovatyvias energijos taupymo priemones prie\u017eastimi respondentai (40 proc.) \u012fvardijo pradines investicijas.<\/p>","protected":false},"excerpt":{"rendered":"
2019.<\/p>","protected":false},"author":3,"featured_media":0,"comment_status":"closed","ping_status":"closed","sticky":false,"template":"","format":"standard","meta":{"footnotes":""},"categories":[],"tags":[],"class_list":["post-6079","post","type-post","status-publish","format-standard","hentry"],"_links":{"self":[{"href":"https:\/\/spinter.lt\/en\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/6079","targetHints":{"allow":["GET"]}}],"collection":[{"href":"https:\/\/spinter.lt\/en\/wp-json\/wp\/v2\/posts"}],"about":[{"href":"https:\/\/spinter.lt\/en\/wp-json\/wp\/v2\/types\/post"}],"author":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/spinter.lt\/en\/wp-json\/wp\/v2\/users\/3"}],"replies":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/spinter.lt\/en\/wp-json\/wp\/v2\/comments?post=6079"}],"version-history":[{"count":0,"href":"https:\/\/spinter.lt\/en\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/6079\/revisions"}],"wp:attachment":[{"href":"https:\/\/spinter.lt\/en\/wp-json\/wp\/v2\/media?parent=6079"}],"wp:term":[{"taxonomy":"category","embeddable":true,"href":"https:\/\/spinter.lt\/en\/wp-json\/wp\/v2\/categories?post=6079"},{"taxonomy":"post_tag","embeddable":true,"href":"https:\/\/spinter.lt\/en\/wp-json\/wp\/v2\/tags?post=6079"}],"curies":[{"name":"wp","href":"https:\/\/api.w.org\/{rel}","templated":true}]}}