Tyrim\u0173 duomenimis, did\u017eioji dalis Lietuvos gyventoj\u0173 nor\u0117t\u0173 gauti nedaug nuo dabartini\u0173 pajam\u0173 besiskirian\u010di\u0105 pensij\u0105. Tre\u010ddalis mano, kad kokybi\u0161kam pragyvenimui pabaigus darbo karjer\u0105 reikt\u0173 75 proc., o keturi i\u0161 de\u0161imties apklaust\u0173j\u0173 \u2013 100 proc. \u0161iuo metu gaunam\u0173 pajam\u0173 siekian\u010dios pensijos. Tai atskleid\u0117 \u0161i\u0173 met\u0173 prad\u017eioje \u201eSpinter tyrim\u0173\u201c atlikta reprezentatyvi gyventoj\u0173 apklausa. Ar nor\u0117tum\u0117te tokio dyd\u017eio pensijos ir j\u016bs? Tuo tarpu finans\u0173 specialistai norintiems u\u017esitikrinti pakankam\u0105 pragyvenimo lyg\u012f pensijoje rekomenduoja gauti 80 proc. pajam\u0173, kurias kas m\u0117nes\u012f gaudavome prie\u0161 baigdami savo darbo karjer\u0105. \u201ePrad\u0117ti taupyti atei\u010diai verta kuo anks\u010diau \u2013 tuomet taupymui reiks skirti ma\u017eesnes sumas. Be to, yra ir papildom\u0173 priemoni\u0173, padedan\u010di\u0173 efektyviau priart\u0117ti prie siekiamo tikslo kaupiant pensijai. Tai \u2013 trys papildom\u0173 l\u0117\u0161\u0173 \u0161altiniai, kuriais pasinaudoti galime kiekvienas. Pasitikrinkite, ar juos jau i\u0161naudojate, o jeigu ne \u2013 nepraleiskite galimybi\u0173 pasir\u016bpinti savo oria senatve\u201c, – atkreipia d\u0117mes\u012f \u201eINVL Asset Management\u201c Pensij\u0173 fond\u0173 ir ma\u017emenini\u0173 pardavim\u0173 padalinio vadov\u0117 dr. Dalia Kolmatsui. Besir\u016bpinantiems savo pensija rekomenduojama \u012fvertinti kaupim\u0105 ir antroje, ir tre\u010dioje pakopoje. \u201eAkivaizdu, kad norint u\u017esitikrinti 80 proc. buvusi\u0173 pajam\u0173 pensijai, \u201eSodros\u201c ir antros pakopos pensijos nepakaks \u2013 skai\u010diuojama, kad taip galima tik\u0117tis sukaupti 40-50 proc. iki tol gaut\u0173 pajam\u0173. Likusi\u0105 sum\u0105 galima sutaupyti pasitelkus papildom\u0105 kaupim\u0105, o taupymas tre\u010diojoje pakopoje parankus tuo, kad galima rinktis ne tik kelis fondus, bet ir taupymo da\u017enum\u0105 bei \u012fmok\u0173 dyd\u012f\u201c, – sako D. Kolmatsui. Pirmas \u0161altinis: \u201epinigai gamina pinigus\u201c arba sud\u0117tini\u0173 pal\u016bkan\u0173 efektas<\/b> Kaupimas pensij\u0173 fonduose leid\u017eia atei\u010diai taupyti ne tik \u012fmokas, bet ir pasinaudoti rinkoms kylant gaunama gr\u0105\u017ea. \u017dinoma, rinkos gali svyruoti, ta\u010diau patirtis rodo, kad ilgalaik\u0117je perspektyvoje investicij\u0173 vert\u0117 auga. \u201eNe visi \u017eino, kad investuojant u\u017edarb\u012f didina papildomas efektas, vadinamas sud\u0117tin\u0117mis pal\u016bkanomis. Jis veikia taip, kad kuo ilgiau kaupiama rinkoms kylant, tuo didesn\u0119 dal\u012f sukauptoje sumoje sudaro u\u017edirbtos pal\u016bkanos. Taip yra d\u0117l to, kad investuojamos ir \u0161ios pal\u016bkanos, tad per ilg\u0105 laik\u0105 kaupiama suma pradeda augti ne tik nuo \u012fmok\u0173, bet ir nuo pal\u016bkan\u0173 u\u017edarbio. Taip finansini\u0173 tiksl\u0173 siekiama ir prie pensijai reikalingos sumos art\u0117jama spar\u010diau\u201c, – apibendrina dr. D. Kolmatsui. Kaip sud\u0117tini\u0173 pal\u016bkan\u0173 efektas veikia prakti\u0161kai? Pavyzd\u017eiui, jei investuojant vidutinis metinis u\u017edarbis siekt\u0173 5 proc., po met\u0173 investuoti 100 eur\u0173 virst\u0173 105 eurais, \u0161i suma dar po met\u0173 investavimo \u2013 110 eur\u0173, dar po met\u0173 \u2013 beveik 116 eur\u0173. Vis i\u0161 naujo kasmet investuojant sum\u0105 su pal\u016bkanomis, po 15 met\u0173 investuota suma padvigub\u0117t\u0173 ir siekt\u0173 beveik 208 eurus, o po 30 met\u0173 \u2013 i\u0161augt\u0173 daugiau kaip keturis kartus iki 432 eur\u0173. Tuo tarpu, jei pal\u016bkanos neb\u016bt\u0173 investuojamos, kasmet investuojami 100 eur\u0173 po tokio prieaugio tesiekt\u0173 105 eurus. \u201eNors tai yra teorinis modelis, o realyb\u0117je galutinis rezultatas priklauso nuo rink\u0173 svyravimo, faktin\u0117s gr\u0105\u017eos, pasirinkto investavimo rizikingumo, taikom\u0173 mokes\u010di\u0173 ir kit\u0173 faktori\u0173, jis rodo bendr\u0105 princip\u0105, kur\u012f verta i\u0161naudoti\u201c, – sak\u0117 D. Kolmatsui. Antras \u0161altinis: GPM lengvata pensij\u0173 \u012fmokoms<\/b> Valstyb\u0117 skatina kaupian\u010dius papildomai antros ir tre\u010dios pakopos pensij\u0173 fonduose. Norint sutaupyti daugiau, verta i\u0161naudoti si\u016blomas lengvatas, o susigr\u0105\u017eint\u0105 dal\u012f gyventoj\u0173 pajam\u0173 mokes\u010dio (GPM) \u2013 v\u0117l investuoti. Jei kaupiate pensij\u0173 fonduose, deklaravus pajamas, per metus galima susigr\u0105\u017einti iki 300 eur\u0173 gyventoj\u0173 pajam\u0173 mokes\u010dio (20 proc. nuo 1500 eur\u0173 \u012fmok\u0173 ir kit\u0173 i\u0161laid\u0173, kurioms galioja GPM lengvata). Kaupiant tre\u010dioje pakopoje, \u0161ia lengvata galima pasinaudoti visoms asmenin\u0117ms \u012fmokoms, o antroje pakopoje \u2013 maksimaliai (3+1,5 proc.) kaupian\u010dio asmens \u012fmokoms, vir\u0161ijan\u010dioms 3 proc. asmenin\u0119 \u012fmokos dal\u012f. \u201eArt\u0117jant met\u0173 pabaigai, reikt\u0173 pasitikrinti, kiek jau sp\u0117jote i\u0161naudoti gyventoj\u0173 pajam\u0173 mokes\u010dio lengvat\u0105 \u2013 galb\u016bt, \u0161iemet papildomai investav\u0119, kit\u0105met galite susigr\u0105\u017einti dar didesn\u0119 sum\u0105 \u012fmok\u0173? Susigr\u0105\u017eint\u0105 lengvat\u0105 v\u0117l investavus, ilguoju laikotarpiu galima tik\u0117tis sukaupti ap\u010diuopiamas sumas\u201c, – sako D. Kolmatsui. Vertinant naud\u0105, jei kasmet gautume did\u017eiausi\u0105 \u012fmanom\u0105 300 eur\u0173 metin\u0119 GPM lengvat\u0105, ji per 30 met\u0173 i\u0161 viso sudaryt\u0173 9 t\u016bkst. eur\u0173. Tuo tarpu, jei ji b\u016bt\u0173 kasmet ir investuojama su 5 proc. metine gr\u0105\u017ea, per min\u0117t\u0105 laikotarp\u012f bendra suma gal\u0117t\u0173 i\u0161augti iki 20 t\u016bkst. eur\u0173 (nevertinant galimo rink\u0173 svyravimo ir mokes\u010di\u0173). Tik svarbu nepamir\u0161ti, kad pasinaudojus GPM lengvata, jei pinigai i\u0161 tre\u010dios pakopos fond\u0173 i\u0161imami nei\u0161laikius nustatyto laiko ir nesulaukus tam tikro am\u017eiaus, j\u0105 reikia gr\u0105\u017einti. Be to, kaupiantiems antroje pakopoje maksimaliai, valstyb\u0117 per metus i\u0161 viso \u0161iemet prideda apie 200 eur\u0173 \u012fmok\u0173. Taigi, taupant savo atei\u010diai, i\u0161 viso per metus valstyb\u0117 gali prisid\u0117ti iki 500 eur\u0173. Per 30 met\u0173 tokia paskata sudaro apie 15 t\u016bkst. eur\u0173. Tre\u010dias \u0161altinis: darbdavio \u012fmokos \u012f pensij\u0173 fondus<\/b> Ar \u017einojote, kad darbdavys gali pad\u0117ti jums kaupti pensijai, mok\u0117damas \u012fmokas \u012f j\u016bs\u0173 pensij\u0173 s\u0105skait\u0105, ir tai yra itin naudinga finansiniu po\u017ei\u016briu? \u0160tai, jei darbdavys svarsto du darbuotoj\u0173 skatinimo b\u016bdus \u2013 skirti premij\u0105 ar \u012fmok\u0105 \u012f pensij\u0173 fond\u0105, pastaruoju atveju pervedama suma b\u016bt\u0173 net 68 proc. didesn\u0117 nei darbuotojo \u201e\u012f rankas\u201c gaunama premijos suma, o darbo vietos ka\u0161tai i\u0161likt\u0173 tokie patys abiem atvejais. Toks efektas gaunamas, jei \u012fmokas \u012f pensij\u0173 fondus perveda darbdavys ir jos nevir\u0161ija 25 proc. darbuotojui apskai\u010diuot\u0173 metini\u0173 su darbo santykiais susijusi\u0173 pajam\u0173 \u2013 tuomet \u012fmokai \u012f pensij\u0173 fond\u0105 netaikomi mokes\u010diai, kurie taikomi i\u0161mokant pried\u0105 prie atlyginimo. \u017dinoma, svarbu suprasti, kad \u0161ios \u012fmokos yra skiriamos darbuotoj\u0173 pensijai kaupti bei j\u0173 ilgalaikei motyvacijai didinti. Pasak D. Kolmatsui, nors galimyb\u0119 papildomai kaupti pensijai kaip motyvacin\u0119 priemon\u0119 da\u017eniausiai pasi\u016blo darbdavys, ta\u010diau esama atvej\u0173, kai j\u0105 inicijuoja ir darbuotojai. \u201eTai yra itin racionalus pasirinkimas \u2013 jei yra investuojama 68 proc. didesn\u0117 suma, galiausiai sukaupta suma, jei kitos investavimo s\u0105lygos yra tos pa\u010dios, taip pat yra 68 proc. didesn\u0117\u201c, – sak\u0117 D. Kolmatsui. Beje, \u0161i\u0173 met\u0173 prad\u017eioje net 61 proc. \u0161alies gyventoj\u0173 teig\u0117, kad juos motyvuot\u0173 darbdavio sprendimas mok\u0117ti \u012fmokas j\u0173 vardu \u012f tre\u010dios pakopos pensij\u0173 fond\u0105. \u0160is rodiklis per metus gerokai i\u0161augo \u2013 pernai vasar\u012f \u0161i\u0105 priemon\u0119 kaip motyvuojan\u010di\u0105 nurod\u0117 50 proc. apklaust\u0173j\u0173, rodo \u201eINVL Asset Management\u201c u\u017esakymu \u201eSpinter tyrim\u0173\u201c 2018 ir 2019 m. atlikt\u0173 apklaus\u0173 duomenys. \u201eInvaldos INVL\u201c grupei priklausanti \u201eINVL Asset Management\u201c valdo antros ir tre\u010dios pakopos pensij\u0173 fondus, investicinius fondus, alternatyvias investicijas ir kitas priemones. \u201eInvaldos INVL\u201c grupei priklausan\u010dioms \u012fmon\u0117ms daugiau kaip 200 t\u016bkstan\u010di\u0173 klient\u0173 Lietuvoje ir Latvijoje bei tarptautiniai investuotojai patik\u0117jo valdyti vir\u0161 1 mlrd. eur\u0173 vert\u0117s turto. Pastaba: \u0161iame tekste pateikiami skai\u010diavimai yra pagr\u012fsti teoriniais modeliais, ir tokios prognoz\u0117s n\u0117ra patikimas b\u016bsim\u0173 rezultat\u0173 rodiklis. Investicij\u0173 pensij\u0173 fonduose vert\u0117 gali tiek kilti, tiek kristi, tod\u0117l investuotojas gali atgauti ma\u017eesn\u0119 nei investuot\u0105 sum\u0105. Kaupiant pensij\u0173 fonduose yra taikomi mokes\u010diai. 2019.12.09<\/b> Tyrim\u0173 duomenimis, did\u017eioji dalis Lietuvos gyventoj\u0173 nor\u0117t\u0173 gauti nedaug nuo dabartini\u0173 pajam\u0173 besiskirian\u010di\u0105 pensij\u0105. Tre\u010ddalis mano, kad kokybi\u0161kam pragyvenimui pabaigus darbo karjer\u0105 reikt\u0173 75 proc., o keturi i\u0161 de\u0161imties apklaust\u0173j\u0173 \u2013 100 proc. \u0161iuo metu gaunam\u0173 pajam\u0173 siekian\u010dios pensijos. Tai atskleid\u0117 \u0161i\u0173 met\u0173 prad\u017eioje \u201eSpinter tyrim\u0173\u201c atlikta reprezentatyvi gyventoj\u0173 apklausa. Ar nor\u0117tum\u0117te tokio dyd\u017eio pensijos ir j\u016bs? Tuo tarpu finans\u0173 specialistai norintiems u\u017esitikrinti pakankam\u0105 pragyvenimo lyg\u012f pensijoje rekomenduoja gauti 80 proc. pajam\u0173, kurias kas m\u0117nes\u012f gaudavome prie\u0161 baigdami savo darbo karjer\u0105. \u201ePrad\u0117ti taupyti atei\u010diai verta kuo anks\u010diau \u2013 tuomet taupymui reiks skirti ma\u017eesnes sumas. Be to, yra ir papildom\u0173 priemoni\u0173, padedan\u010di\u0173 efektyviau priart\u0117ti prie siekiamo tikslo kaupiant pensijai. Tai \u2013 trys papildom\u0173 l\u0117\u0161\u0173 \u0161altiniai, kuriais pasinaudoti galime kiekvienas. Pasitikrinkite, ar juos jau i\u0161naudojate, o jeigu ne \u2013 nepraleiskite galimybi\u0173 pasir\u016bpinti savo oria senatve\u201c, – atkreipia d\u0117mes\u012f \u201eINVL Asset Management\u201c Pensij\u0173 fond\u0173 ir ma\u017emenini\u0173 pardavim\u0173 padalinio vadov\u0117 dr. Dalia Kolmatsui. Besir\u016bpinantiems savo pensija rekomenduojama \u012fvertinti kaupim\u0105 ir antroje, ir tre\u010dioje pakopoje. \u201eAkivaizdu, kad norint u\u017esitikrinti 80 proc. buvusi\u0173 pajam\u0173 pensijai, \u201eSodros\u201c ir antros pakopos pensijos nepakaks \u2013 skai\u010diuojama, kad taip galima tik\u0117tis sukaupti 40-50 proc. iki tol gaut\u0173 pajam\u0173. Likusi\u0105 sum\u0105 galima sutaupyti pasitelkus papildom\u0105 kaupim\u0105, o taupymas tre\u010diojoje pakopoje parankus tuo, kad galima rinktis ne tik kelis fondus, bet ir taupymo da\u017enum\u0105 bei \u012fmok\u0173 dyd\u012f\u201c, – sako D. Kolmatsui. Pirmas \u0161altinis: \u201epinigai gamina pinigus\u201c arba sud\u0117tini\u0173 pal\u016bkan\u0173 efektas<\/b> Kaupimas pensij\u0173 fonduose leid\u017eia atei\u010diai taupyti ne tik \u012fmokas, bet ir pasinaudoti rinkoms kylant gaunama gr\u0105\u017ea. \u017dinoma, rinkos gali svyruoti, ta\u010diau patirtis rodo, kad ilgalaik\u0117je perspektyvoje investicij\u0173 vert\u0117 auga. \u201eNe visi \u017eino, kad investuojant u\u017edarb\u012f didina papildomas efektas, vadinamas sud\u0117tin\u0117mis pal\u016bkanomis. Jis veikia taip, kad kuo ilgiau kaupiama rinkoms kylant, tuo didesn\u0119 dal\u012f sukauptoje sumoje sudaro u\u017edirbtos pal\u016bkanos. Taip yra d\u0117l to, kad investuojamos ir \u0161ios pal\u016bkanos, tad per ilg\u0105 laik\u0105 kaupiama suma pradeda augti ne tik nuo \u012fmok\u0173, bet ir nuo pal\u016bkan\u0173 u\u017edarbio. Taip finansini\u0173 tiksl\u0173 siekiama ir prie pensijai reikalingos sumos art\u0117jama spar\u010diau\u201c, – apibendrina dr. D. Kolmatsui. Kaip sud\u0117tini\u0173 pal\u016bkan\u0173 efektas veikia prakti\u0161kai? Pavyzd\u017eiui, jei investuojant vidutinis metinis u\u017edarbis siekt\u0173 5 proc., po met\u0173 investuoti 100 eur\u0173 virst\u0173 105 eurais, \u0161i suma dar po met\u0173 investavimo \u2013 110 eur\u0173, dar po met\u0173 \u2013 beveik 116 eur\u0173. Vis i\u0161 naujo kasmet investuojant sum\u0105 su pal\u016bkanomis, po 15 met\u0173 investuota suma padvigub\u0117t\u0173 ir siekt\u0173 beveik 208 eurus, o po 30 met\u0173 \u2013 i\u0161augt\u0173 daugiau kaip keturis kartus iki 432 eur\u0173. Tuo tarpu, jei pal\u016bkanos neb\u016bt\u0173 investuojamos, kasmet investuojami 100 eur\u0173 po tokio prieaugio tesiekt\u0173 105 eurus. \u201eNors tai yra teorinis modelis, o realyb\u0117je galutinis rezultatas priklauso nuo rink\u0173 svyravimo, faktin\u0117s gr\u0105\u017eos, pasirinkto investavimo rizikingumo, taikom\u0173 mokes\u010di\u0173 ir kit\u0173 faktori\u0173, jis rodo bendr\u0105 princip\u0105, kur\u012f verta i\u0161naudoti\u201c, – sak\u0117 D. Kolmatsui. Antras \u0161altinis: GPM lengvata pensij\u0173 \u012fmokoms<\/b> Valstyb\u0117 skatina kaupian\u010dius papildomai antros ir tre\u010dios pakopos pensij\u0173 fonduose. Norint sutaupyti daugiau, verta i\u0161naudoti si\u016blomas lengvatas, o susigr\u0105\u017eint\u0105 dal\u012f gyventoj\u0173 pajam\u0173 mokes\u010dio (GPM) \u2013 v\u0117l investuoti. Jei kaupiate pensij\u0173 fonduose, deklaravus pajamas, per metus galima susigr\u0105\u017einti iki 300 eur\u0173 gyventoj\u0173 pajam\u0173 mokes\u010dio (20 proc. nuo 1500 eur\u0173 \u012fmok\u0173 ir kit\u0173 i\u0161laid\u0173, kurioms galioja GPM lengvata). Kaupiant tre\u010dioje pakopoje, \u0161ia lengvata galima pasinaudoti visoms asmenin\u0117ms \u012fmokoms, o antroje pakopoje \u2013 maksimaliai (3+1,5 proc.) kaupian\u010dio asmens \u012fmokoms, vir\u0161ijan\u010dioms 3 proc. asmenin\u0119 \u012fmokos dal\u012f. \u201eArt\u0117jant met\u0173 pabaigai, reikt\u0173 pasitikrinti, kiek jau sp\u0117jote i\u0161naudoti gyventoj\u0173 pajam\u0173 mokes\u010dio lengvat\u0105 \u2013 galb\u016bt, \u0161iemet papildomai investav\u0119, kit\u0105met galite susigr\u0105\u017einti dar didesn\u0119 sum\u0105 \u012fmok\u0173? Susigr\u0105\u017eint\u0105 lengvat\u0105 v\u0117l investavus, ilguoju laikotarpiu galima tik\u0117tis sukaupti ap\u010diuopiamas sumas\u201c, – sako D. Kolmatsui. Vertinant naud\u0105, jei kasmet gautume did\u017eiausi\u0105 \u012fmanom\u0105 300 eur\u0173 metin\u0119 GPM lengvat\u0105, ji per 30 met\u0173 i\u0161 viso sudaryt\u0173 9 t\u016bkst. eur\u0173. Tuo tarpu, jei ji b\u016bt\u0173 kasmet ir investuojama su 5 proc. metine gr\u0105\u017ea, per min\u0117t\u0105 laikotarp\u012f bendra suma gal\u0117t\u0173 i\u0161augti iki 20 t\u016bkst. eur\u0173 (nevertinant galimo rink\u0173 svyravimo ir mokes\u010di\u0173). Tik svarbu nepamir\u0161ti, kad pasinaudojus GPM lengvata, jei pinigai i\u0161 tre\u010dios pakopos fond\u0173 i\u0161imami nei\u0161laikius nustatyto laiko ir nesulaukus tam tikro am\u017eiaus, j\u0105 reikia gr\u0105\u017einti. Be to, kaupiantiems antroje pakopoje maksimaliai, valstyb\u0117 per metus i\u0161 viso \u0161iemet prideda apie 200 eur\u0173 \u012fmok\u0173. Taigi, taupant savo atei\u010diai, i\u0161 viso per metus valstyb\u0117 gali prisid\u0117ti iki 500 eur\u0173. Per 30 met\u0173 tokia paskata sudaro apie 15 t\u016bkst. eur\u0173. Tre\u010dias \u0161altinis: darbdavio \u012fmokos \u012f pensij\u0173 fondus<\/b> Ar \u017einojote, kad darbdavys gali pad\u0117ti jums kaupti pensijai, mok\u0117damas \u012fmokas \u012f j\u016bs\u0173 pensij\u0173 s\u0105skait\u0105, ir tai yra itin naudinga finansiniu po\u017ei\u016briu? \u0160tai, jei darbdavys svarsto du darbuotoj\u0173 skatinimo b\u016bdus \u2013 skirti premij\u0105 ar \u012fmok\u0105 \u012f pensij\u0173 fond\u0105, pastaruoju atveju pervedama suma b\u016bt\u0173 net 68 proc. didesn\u0117 nei darbuotojo \u201e\u012f rankas\u201c gaunama premijos suma, o darbo vietos ka\u0161tai i\u0161likt\u0173 tokie patys abiem atvejais. Toks efektas gaunamas, jei \u012fmokas \u012f pensij\u0173 fondus perveda darbdavys ir jos nevir\u0161ija 25 proc. darbuotojui apskai\u010diuot\u0173 metini\u0173 su darbo santykiais susijusi\u0173 pajam\u0173 \u2013 tuomet \u012fmokai \u012f pensij\u0173 fond\u0105 netaikomi mokes\u010diai, kurie taikomi i\u0161mokant pried\u0105 prie atlyginimo. \u017dinoma, svarbu suprasti, kad \u0161ios \u012fmokos yra skiriamos darbuotoj\u0173 pensijai kaupti bei j\u0173 ilgalaikei motyvacijai didinti. Pasak D. Kolmatsui, nors galimyb\u0119 papildomai kaupti pensijai kaip motyvacin\u0119 priemon\u0119 da\u017eniausiai pasi\u016blo darbdavys, ta\u010diau esama atvej\u0173, kai j\u0105 inicijuoja ir darbuotojai. \u201eTai yra itin racionalus pasirinkimas \u2013 jei yra investuojama 68 proc. didesn\u0117 suma, galiausiai sukaupta suma, jei kitos investavimo s\u0105lygos yra tos pa\u010dios, taip pat yra 68 proc. didesn\u0117\u201c, – sak\u0117 D. Kolmatsui. Beje, \u0161i\u0173 met\u0173 prad\u017eioje net 61 proc. \u0161alies gyventoj\u0173 teig\u0117, kad juos motyvuot\u0173 darbdavio sprendimas mok\u0117ti \u012fmokas j\u0173 vardu \u012f tre\u010dios pakopos pensij\u0173 fond\u0105. \u0160is rodiklis per metus gerokai i\u0161augo \u2013 pernai vasar\u012f \u0161i\u0105 priemon\u0119 kaip motyvuojan\u010di\u0105 nurod\u0117 50 proc. apklaust\u0173j\u0173, rodo \u201eINVL Asset Management\u201c u\u017esakymu \u201eSpinter tyrim\u0173\u201c 2018 ir 2019 m. atlikt\u0173 apklaus\u0173 duomenys. \u201eInvaldos INVL\u201c grupei priklausanti \u201eINVL Asset Management\u201c valdo antros ir tre\u010dios pakopos pensij\u0173 fondus, investicinius fondus, alternatyvias investicijas ir kitas priemones. \u201eInvaldos INVL\u201c grupei priklausan\u010dioms \u012fmon\u0117ms daugiau kaip 200 t\u016bkstan\u010di\u0173 klient\u0173 Lietuvoje ir Latvijoje bei tarptautiniai investuotojai patik\u0117jo valdyti vir\u0161 1 mlrd. eur\u0173 vert\u0117s turto. Pastaba: \u0161iame tekste pateikiami skai\u010diavimai yra pagr\u012fsti teoriniais modeliais, ir tokios prognoz\u0117s n\u0117ra patikimas b\u016bsim\u0173 rezultat\u0173 rodiklis. Investicij\u0173 pensij\u0173 fonduose vert\u0117 gali tiek kilti, tiek kristi, tod\u0117l investuotojas gali atgauti ma\u017eesn\u0119 nei investuot\u0105 sum\u0105. Kaupiant pensij\u0173 fonduose yra taikomi mokes\u010diai.<\/p>","protected":false},"excerpt":{"rendered":"
Tyrim\u0173 duomenimis, did\u017eioji dalis Lietuvos gyventoj\u0173 nor\u0117t\u0173 gauti nedaug nuo dabartini\u0173 pajam\u0173 besiskirian\u010di\u0105 pensij\u0105.<\/p>","protected":false},"author":3,"featured_media":0,"comment_status":"closed","ping_status":"closed","sticky":false,"template":"","format":"standard","meta":{"footnotes":""},"categories":[],"tags":[],"class_list":["post-6078","post","type-post","status-publish","format-standard","hentry"],"_links":{"self":[{"href":"https:\/\/spinter.lt\/en\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/6078","targetHints":{"allow":["GET"]}}],"collection":[{"href":"https:\/\/spinter.lt\/en\/wp-json\/wp\/v2\/posts"}],"about":[{"href":"https:\/\/spinter.lt\/en\/wp-json\/wp\/v2\/types\/post"}],"author":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/spinter.lt\/en\/wp-json\/wp\/v2\/users\/3"}],"replies":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/spinter.lt\/en\/wp-json\/wp\/v2\/comments?post=6078"}],"version-history":[{"count":0,"href":"https:\/\/spinter.lt\/en\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/6078\/revisions"}],"wp:attachment":[{"href":"https:\/\/spinter.lt\/en\/wp-json\/wp\/v2\/media?parent=6078"}],"wp:term":[{"taxonomy":"category","embeddable":true,"href":"https:\/\/spinter.lt\/en\/wp-json\/wp\/v2\/categories?post=6078"},{"taxonomy":"post_tag","embeddable":true,"href":"https:\/\/spinter.lt\/en\/wp-json\/wp\/v2\/tags?post=6078"}],"curies":[{"name":"wp","href":"https:\/\/api.w.org\/{rel}","templated":true}]}}