Nors statistika rodo, kad pastaraisiais metais \u0161alyje did\u0117jo tiek dirban\u010di\u0173j\u0173 skai\u010dius, tiek vidutinis atlyginimas, gerai arba puikiai savo finansin\u0119 pad\u0117t\u012f met\u0173 pabaigoje vertino vos ketvirtadalis \u017emoni\u0173. Beveik tiek pat j\u0105 laik\u0117 prasta arba labai bloga, o kiek daugiau nei pus\u0117 apklaust\u0173j\u0173 \u2013 tik vidutini\u0161ka. Pana\u0161ios proporcijos i\u0161liko ir \u012fvardijant l\u016bkes\u010dius 2020 metams. 49 proc. \u0161iemet nesitiki savo finansin\u0117s pad\u0117ties poky\u010dio, po ketvirtadal\u012f respondent\u0173 mano, kad situacija tikrai ar tik\u0117tinai pager\u0117s arba nepager\u0117s. Pager\u0117jimo da\u017eniau tikisi 18-45 met\u0173 respondentai, auk\u0161\u010diausio i\u0161silavinimo, daugiausiai u\u017edirbantys ir didmies\u010di\u0173 gyventojai. Tyrimo metu gyventojai nurod\u0117 ir kuri\u0173 finansini\u0173 poreiki\u0173 tenkinimas jiems kelia daugiausia problem\u0173. Did\u017eiausi r\u016bpes\u010diai kilo d\u0117l galimyb\u0117s atsid\u0117ti santaup\u0173 atei\u010diai. Antroje vietoje \u2013 galimyb\u0117 \u012fsigyti didesni\u0173 pirkini\u0173, tre\u010dioje \u2013 sumok\u0117ti b\u016bsto paskolos \u012fmok\u0105. Ma\u017eiausiai problem\u0173 k\u0117l\u0117 galimyb\u0117 \u012fsigyti b\u016btin\u0173j\u0173 produkt\u0173, atsiskaityti u\u017e komunalines paslaugas. \u012edomu tai, kad galimyb\u0117 susimok\u0117ti pensij\u0173 fond\u0173 \u012fmokas dideli\u0173 r\u016bpes\u010di\u0173 gyventojams nesuk\u0117l\u0117, ir tai buvo net ma\u017eiau \u201eskausminga\u201c nei i\u0161laidos vaistams ar vaik\u0173 b\u016breliams. Tokius rezultatus atskleid\u0117 vienos pirmaujan\u010di\u0173 turto valdymo bendrovi\u0173 Lietuvoje \u201eINVL Asset Management\u201c u\u017esakymu \u201eSpinter tyrim\u0173\u201c pernai gruod\u012f atlikta reprezentatyvi apklausa. Tyrime dalyvavo 1003 respondentai nuo 18 iki 75 met\u0173 i\u0161 visos Lietuvos. Taupyti sekasi sunkiausiai, bet planuoti finansus ketina vos tre\u010ddalis<\/b> \u201eSituacija atrodo paradoksali. Ekonomikos rodikliams ir pajamoms augant yra bene palankiausias momentas taupyti, ta\u010diau galimyb\u0119 atsid\u0117ti santaup\u0173 atei\u010diai daugiausia gyventoj\u0173 \u2013 keturi i\u0161 de\u0161imties \u2013 visgi vertina kaip problemi\u0161kiausi\u0105 poreik\u012f\u201c, – sak\u0117 \u201eINVL Asset Management\u201c pensij\u0173 fond\u0173 ir ma\u017emenini\u0173 pardavim\u0173 padalinio vadov\u0117 dr. Dalia Kolmatsui. Statistikos departamento duomenimis, dirban\u010di\u0173j\u0173 skai\u010dius \u0161alyje nuo 2018 m. pabaigos iki 2019 m. tre\u010dio ketvir\u010dio did\u0117jo 2,1 proc. ir pasiek\u0117 1,26 mln. Vidutinis darbo u\u017emokestis (bruto) nuo 2019 m. pirmo iki tre\u010dio ketvir\u010dio \u0161alyje i\u0161augo 4,3 proc. ir pasiek\u0117 1 317,6 eur\u0173. Tuo tarpu, remiantis \u201eSodros\u201c duomenimis, nuo 2019 m. sausio iki lapkri\u010dio gyventoj\u0173, gaunan\u010di\u0173 daugiau kaip 1000 eur\u0173 pajamas, dalis i\u0161augo nuo 47 iki 51 proc.: tarp j\u0173 labiausiai daug\u0117jo u\u017edirban\u010di\u0173 nuo 1601 iki 3000 eur\u0173 (padaug\u0117jo 38 t\u016bkst. iki 211 t\u016bkst. gyventoj\u0173). Labiausiai ma\u017e\u0117jo u\u017edirban\u010di\u0173 iki 555 eur\u0173 (toki\u0173 gyventoj\u0173 suma\u017e\u0117jo 18 t\u016bkst. ir \u0161is skai\u010dius pasiek\u0117 150 t\u016bkst.). Nepaisant to, kad galimyb\u0117 taupyti ar \u012fsigyti didesni\u0173 pirkini\u0173 \u0161alies gyventojams pernai gruod\u012f suk\u0117l\u0117 daugiausia r\u016bpes\u010di\u0173, \u0161iemet imtis planuoti savo ar \u0161eimos finansus ilgesniam laikotarpiui ar kit\u0173 esmini\u0173 poky\u010di\u0173 beveik pus\u0117 (49 proc.) \u017emoni\u0173 neketina. Kaip parod\u0117 atlikta apklausa, toki\u0173 poky\u010di\u0173 imtis planuoja 29 proc. apklaust\u0173j\u0173, o 22 proc. netur\u0117jo nuomon\u0117s. \u201eNors met\u0173 prad\u017eia da\u017enai b\u016bna susijusi su naujais pa\u017eadais, \u0161iemet didesn\u0117 gyventoj\u0173 dalis aktyviau susir\u016bpinti ilgalaikiu finans\u0173 planavimu, pana\u0161u, neketina. Puikiai tvarkom\u0117s su nedidel\u0117mis sumomis, ta\u010diau kai kalba pasisuka apie tokius didesnius finansinius sprendimus kaip taupymas atei\u010diai, brangesni pirkiniai, atostogos, i\u0161 anksto planuoti \u0161i\u0173 i\u0161laid\u0173 neskubame, nors b\u016btent ilgalaikis planavimas ir pad\u0117t\u0173 susid\u0117lioti prioritetus\u201c, – sak\u0117 D. Kolmatsui. Tikisi, kad atlyginimai augs, bet ir baiminasi kain\u0173 augimo<\/b> Pagrindine savo finansini\u0173 problem\u0173 prie\u017eastimi tyrimo dalyviai \u012fvardijo per ma\u017eas pajamas (87 proc.), o per dideles i\u0161laidas \u2013 tik 13 proc. apklaust\u0173j\u0173. \u0160iais metais ger\u0117sian\u010di\u0105 asmenin\u0119 finansin\u0119 pad\u0117t\u012f \u0161alies gyventojai labiausiai sieja su i\u0161augsian\u010diu atlyginimu (53 proc.). Beveik tre\u010ddalis (30 proc.) planuoja suma\u017einti i\u0161laidas arba tikisi, kad didesn\u012f atlyg\u012f gaus \u0161eimos narys (taip mano 28 proc. apklaust\u0173j\u0173). D\u0117l tik\u0117tino finansin\u0117s pad\u0117ties pablog\u0117jimo 2020 metais dauguma (72 proc.) nuog\u0105staujan\u010di\u0173j\u0173 kaltino kainas, kurios, j\u0173 manymu, augs grei\u010diau nei atlyginimai. Nema\u017ea dalis \u2013 39 proc. \u2013 mano, kad padid\u0117s j\u0173 i\u0161laidos, o 34 proc. \u2013 pablog\u0117s ekonomin\u0117 pad\u0117tis. Beveik pus\u0117 mano, kad nekaupia antroje pakopoje<\/b> Pasak D.Kolmatsui, finansini\u0173 l\u016bkes\u010di\u0173 vertinimo tyrimas atskleid\u0117 ir tai, kad gyventojai nelabai skiria d\u0117mesio savo finansiniams sprendimams. Apklausus juos paai\u0161k\u0117jo, kad tik 56 proc. respondent\u0173 nurod\u0117 kaupiantys antros pakopos pensij\u0173 fonde, nors oficialioji statistika rodo, kad juose kaupia daugiau kaip 1,3 mln. \u017emoni\u0173. Kita vertus, pakankamai didel\u0117 dalis\u017emoni\u0173 Lietuvoje supranta, kad \u201eSodros\u201c ir i\u0161 antros pakopos pensij\u0173 fondo gausima pensija senatv\u0117je nesuteiks pageidaujamos gyvenimo kokyb\u0117s. Daugiau kaip pus\u0117 (58 proc.). apklaust\u0173j\u0173 mano, kad norint gauti pensijos i\u0161mok\u0105 siekian\u010di\u0105 80 proc. iki tol buvusi\u0173 pajam\u0173, nepakanka kaupti \u201eSodroje\u201c ir antros pakopos pensij\u0173 fonde. Visgi de\u0161imtadalis mano, kad tokio kaupimo pakakt\u0173. Ketvirtadalis (24 proc.) apklaust\u0173j\u0173 teigia, kad jei kaups \u201eSodroje\u201c ir antros pakopos pensij\u0173 fonde, j\u0173 pensija sieks 30-40 proc. dabartini\u0173 pajam\u0173, 16 proc. \u2013 40-50 proc., 22 proc. \u2013 50-60 procent\u0173. \u201ePasaulin\u0117 praktika rodo, kad norint senatv\u0117je gyventi oriai, reikia gauti bent 70-80 proc. buvusi\u0173 pajam\u0173. Siekiant jas u\u017esitikrinti, rekomenduojama taupyti ir antros, ir tre\u010dios pakopos pensij\u0173 fonduose\u201c, – pabr\u0117\u017e\u0117 D. Kolmatsui. Pasak jos, skai\u010diuojama, kad taupant \u201eSodroje\u201c ir antros pakopos pensij\u0173 fonde galima tik\u0117tis sukaupti apie 40-50 proc. iki tol gaut\u0173 pajam\u0173. Likusi\u0105 sum\u0105 galima sutaupyti pasitelkus papildom\u0105 kaupim\u0105, o taupymas tre\u010diojoje pakopoje parankus tuo, kad galima rinktis ne tik kelis fondus, bet ir taupymo da\u017enum\u0105 bei \u012fmok\u0173 dyd\u012f. Apie mokes\u010di\u0173 lengvatas darbdavio kaupiamai pensijai \u017eino vos ketvirtadalis<\/b> Beje, tyrimas parod\u0117, kad nema\u017ea dalis gyventoj\u0173 (45 proc.) \u017eino, jog prisid\u0117ti prie j\u0173 pensij\u0173 kaupimo gali ir darbdaviai, pervesdami papildomas \u012fmokas \u012f j\u0173 pensij\u0173 fondo s\u0105skait\u0105. Kita vertus, apie pensij\u0173 \u012fmokai kaip darbdavio skatinimo priemonei taikomas mokes\u010di\u0173 lengvatas, kuomet darbdavio pensij\u0173 \u012fmoka tais pa\u010diais darbo vietos ka\u0161tais \u012f darbuotojo pensij\u0173 fond\u0105 gali b\u016bti didesn\u0117 68 proc. nei \u201e\u012f rankas\u201c i\u0161mokamas priedas prie atlyginimo, \u017einojo tik 24 proc. apklaust\u0173j\u0173. Vertinant \u0161alies gyventoj\u0173 finansinio turto poky\u010dius, lyginant su 2018 m. pabaiga, 2019 m. tre\u010di\u0105j\u012f ketvirt\u012f \u0161alies gyventoj\u0173 likvidus finansinis turtas padid\u0117jo 7,6 proc. iki 23,3 mlrd. eur\u0173. Remiantis Lietuvos banko informacija, vertinant pinigine i\u0161rai\u0161ka, labiausiai i\u0161augo ind\u0117liuose ir pinigais laikomas turtas \u2013 670 mln. eur\u0173 ir pasiek\u0117 16,7 mlrd. eur\u0173. Antroje vietoje pagal \u0161\u012f augim\u0105 buvo pensij\u0173 fondai \u2013 j\u0173 turtas augo 553,6 mln. eur\u0173 ir pasiek\u0117 3,78 mlrd. eur\u0173. \u201ePra\u0117j\u0119 metai i\u0161siskyr\u0117 tuo, kad itin daug d\u0117mesio buvo skiriama papildomam \u0161alies gyventoj\u0173 kaupimui pensijai ir d\u017eiugu, kad pensij\u0173 dalyvi\u0173 fond\u0173 skai\u010dius vis auga. Visgi nor\u0117tume akcentuoti, kad taupymas atei\u010diai tur\u0117t\u0173 b\u016bti kasdien\u0117s finansin\u0117s higienos dalis, tad ragintume gyventojus dar aktyviau dom\u0117tis taupymo galimyb\u0117mis\u201c, – sak\u0117 D. Kolmatsui. \u201eINVL Asset Management\u201c priklauso vienai pirmaujan\u010di\u0173 turto valdymo grupi\u0173 Baltijos \u0161alyse \u201eInvalda INVL\u201c. \u0160ios grup\u0117s \u012fmon\u0117s valdo pensij\u0173 ir investicinius fondus, alternatyvias investicijas, individualius portfelius bei kitas finansines priemones. Joms daugiau kaip 200 t\u016bkstan\u010di\u0173 klient\u0173 Lietuvoje ir Latvijoje bei tarptautiniai investuotojai patik\u0117jo vir\u0161 1 mlrd. eur\u0173 vert\u0117s turto. 2020.01.09<\/b> Nors statistika rodo, kad pastaraisiais metais \u0161alyje did\u0117jo tiek dirban\u010di\u0173j\u0173 skai\u010dius, tiek vidutinis atlyginimas, gerai arba puikiai savo finansin\u0119 pad\u0117t\u012f met\u0173 pabaigoje vertino vos ketvirtadalis \u017emoni\u0173. Beveik tiek pat j\u0105 laik\u0117 prasta arba labai bloga, o kiek daugiau nei pus\u0117 apklaust\u0173j\u0173 \u2013 tik vidutini\u0161ka. Pana\u0161ios proporcijos i\u0161liko ir \u012fvardijant l\u016bkes\u010dius 2020 metams. 49 proc. \u0161iemet nesitiki savo finansin\u0117s pad\u0117ties poky\u010dio, po ketvirtadal\u012f respondent\u0173 mano, kad situacija tikrai ar tik\u0117tinai pager\u0117s arba nepager\u0117s. Pager\u0117jimo da\u017eniau tikisi 18-45 met\u0173 respondentai, auk\u0161\u010diausio i\u0161silavinimo, daugiausiai u\u017edirbantys ir didmies\u010di\u0173 gyventojai. Tyrimo metu gyventojai nurod\u0117 ir kuri\u0173 finansini\u0173 poreiki\u0173 tenkinimas jiems kelia daugiausia problem\u0173. Did\u017eiausi r\u016bpes\u010diai kilo d\u0117l galimyb\u0117s atsid\u0117ti santaup\u0173 atei\u010diai. Antroje vietoje \u2013 galimyb\u0117 \u012fsigyti didesni\u0173 pirkini\u0173, tre\u010dioje \u2013 sumok\u0117ti b\u016bsto paskolos \u012fmok\u0105. Ma\u017eiausiai problem\u0173 k\u0117l\u0117 galimyb\u0117 \u012fsigyti b\u016btin\u0173j\u0173 produkt\u0173, atsiskaityti u\u017e komunalines paslaugas. \u012edomu tai, kad galimyb\u0117 susimok\u0117ti pensij\u0173 fond\u0173 \u012fmokas dideli\u0173 r\u016bpes\u010di\u0173 gyventojams nesuk\u0117l\u0117, ir tai buvo net ma\u017eiau \u201eskausminga\u201c nei i\u0161laidos vaistams ar vaik\u0173 b\u016breliams. Tokius rezultatus atskleid\u0117 vienos pirmaujan\u010di\u0173 turto valdymo bendrovi\u0173 Lietuvoje \u201eINVL Asset Management\u201c u\u017esakymu \u201eSpinter tyrim\u0173\u201c pernai gruod\u012f atlikta reprezentatyvi apklausa. Tyrime dalyvavo 1003 respondentai nuo 18 iki 75 met\u0173 i\u0161 visos Lietuvos. Taupyti sekasi sunkiausiai, bet planuoti finansus ketina vos tre\u010ddalis<\/b> \u201eSituacija atrodo paradoksali. Ekonomikos rodikliams ir pajamoms augant yra bene palankiausias momentas taupyti, ta\u010diau galimyb\u0119 atsid\u0117ti santaup\u0173 atei\u010diai daugiausia gyventoj\u0173 \u2013 keturi i\u0161 de\u0161imties \u2013 visgi vertina kaip problemi\u0161kiausi\u0105 poreik\u012f\u201c, – sak\u0117 \u201eINVL Asset Management\u201c pensij\u0173 fond\u0173 ir ma\u017emenini\u0173 pardavim\u0173 padalinio vadov\u0117 dr. Dalia Kolmatsui. Statistikos departamento duomenimis, dirban\u010di\u0173j\u0173 skai\u010dius \u0161alyje nuo 2018 m. pabaigos iki 2019 m. tre\u010dio ketvir\u010dio did\u0117jo 2,1 proc. ir pasiek\u0117 1,26 mln. Vidutinis darbo u\u017emokestis (bruto) nuo 2019 m. pirmo iki tre\u010dio ketvir\u010dio \u0161alyje i\u0161augo 4,3 proc. ir pasiek\u0117 1 317,6 eur\u0173. Tuo tarpu, remiantis \u201eSodros\u201c duomenimis, nuo 2019 m. sausio iki lapkri\u010dio gyventoj\u0173, gaunan\u010di\u0173 daugiau kaip 1000 eur\u0173 pajamas, dalis i\u0161augo nuo 47 iki 51 proc.: tarp j\u0173 labiausiai daug\u0117jo u\u017edirban\u010di\u0173 nuo 1601 iki 3000 eur\u0173 (padaug\u0117jo 38 t\u016bkst. iki 211 t\u016bkst. gyventoj\u0173). Labiausiai ma\u017e\u0117jo u\u017edirban\u010di\u0173 iki 555 eur\u0173 (toki\u0173 gyventoj\u0173 suma\u017e\u0117jo 18 t\u016bkst. ir \u0161is skai\u010dius pasiek\u0117 150 t\u016bkst.). Nepaisant to, kad galimyb\u0117 taupyti ar \u012fsigyti didesni\u0173 pirkini\u0173 \u0161alies gyventojams pernai gruod\u012f suk\u0117l\u0117 daugiausia r\u016bpes\u010di\u0173, \u0161iemet imtis planuoti savo ar \u0161eimos finansus ilgesniam laikotarpiui ar kit\u0173 esmini\u0173 poky\u010di\u0173 beveik pus\u0117 (49 proc.) \u017emoni\u0173 neketina. Kaip parod\u0117 atlikta apklausa, toki\u0173 poky\u010di\u0173 imtis planuoja 29 proc. apklaust\u0173j\u0173, o 22 proc. netur\u0117jo nuomon\u0117s. \u201eNors met\u0173 prad\u017eia da\u017enai b\u016bna susijusi su naujais pa\u017eadais, \u0161iemet didesn\u0117 gyventoj\u0173 dalis aktyviau susir\u016bpinti ilgalaikiu finans\u0173 planavimu, pana\u0161u, neketina. Puikiai tvarkom\u0117s su nedidel\u0117mis sumomis, ta\u010diau kai kalba pasisuka apie tokius didesnius finansinius sprendimus kaip taupymas atei\u010diai, brangesni pirkiniai, atostogos, i\u0161 anksto planuoti \u0161i\u0173 i\u0161laid\u0173 neskubame, nors b\u016btent ilgalaikis planavimas ir pad\u0117t\u0173 susid\u0117lioti prioritetus\u201c, – sak\u0117 D. Kolmatsui. Tikisi, kad atlyginimai augs, bet ir baiminasi kain\u0173 augimo<\/b> Pagrindine savo finansini\u0173 problem\u0173 prie\u017eastimi tyrimo dalyviai \u012fvardijo per ma\u017eas pajamas (87 proc.), o per dideles i\u0161laidas \u2013 tik 13 proc. apklaust\u0173j\u0173. \u0160iais metais ger\u0117sian\u010di\u0105 asmenin\u0119 finansin\u0119 pad\u0117t\u012f \u0161alies gyventojai labiausiai sieja su i\u0161augsian\u010diu atlyginimu (53 proc.). Beveik tre\u010ddalis (30 proc.) planuoja suma\u017einti i\u0161laidas arba tikisi, kad didesn\u012f atlyg\u012f gaus \u0161eimos narys (taip mano 28 proc. apklaust\u0173j\u0173). D\u0117l tik\u0117tino finansin\u0117s pad\u0117ties pablog\u0117jimo 2020 metais dauguma (72 proc.) nuog\u0105staujan\u010di\u0173j\u0173 kaltino kainas, kurios, j\u0173 manymu, augs grei\u010diau nei atlyginimai. Nema\u017ea dalis \u2013 39 proc. \u2013 mano, kad padid\u0117s j\u0173 i\u0161laidos, o 34 proc. \u2013 pablog\u0117s ekonomin\u0117 pad\u0117tis. Beveik pus\u0117 mano, kad nekaupia antroje pakopoje<\/b> Pasak D.Kolmatsui, finansini\u0173 l\u016bkes\u010di\u0173 vertinimo tyrimas atskleid\u0117 ir tai, kad gyventojai nelabai skiria d\u0117mesio savo finansiniams sprendimams. Apklausus juos paai\u0161k\u0117jo, kad tik 56 proc. respondent\u0173 nurod\u0117 kaupiantys antros pakopos pensij\u0173 fonde, nors oficialioji statistika rodo, kad juose kaupia daugiau kaip 1,3 mln. \u017emoni\u0173. Kita vertus, pakankamai didel\u0117 dalis\u017emoni\u0173 Lietuvoje supranta, kad \u201eSodros\u201c ir i\u0161 antros pakopos pensij\u0173 fondo gausima pensija senatv\u0117je nesuteiks pageidaujamos gyvenimo kokyb\u0117s. Daugiau kaip pus\u0117 (58 proc.). apklaust\u0173j\u0173 mano, kad norint gauti pensijos i\u0161mok\u0105 siekian\u010di\u0105 80 proc. iki tol buvusi\u0173 pajam\u0173, nepakanka kaupti \u201eSodroje\u201c ir antros pakopos pensij\u0173 fonde. Visgi de\u0161imtadalis mano, kad tokio kaupimo pakakt\u0173. Ketvirtadalis (24 proc.) apklaust\u0173j\u0173 teigia, kad jei kaups \u201eSodroje\u201c ir antros pakopos pensij\u0173 fonde, j\u0173 pensija sieks 30-40 proc. dabartini\u0173 pajam\u0173, 16 proc. \u2013 40-50 proc., 22 proc. \u2013 50-60 procent\u0173. \u201ePasaulin\u0117 praktika rodo, kad norint senatv\u0117je gyventi oriai, reikia gauti bent 70-80 proc. buvusi\u0173 pajam\u0173. Siekiant jas u\u017esitikrinti, rekomenduojama taupyti ir antros, ir tre\u010dios pakopos pensij\u0173 fonduose\u201c, – pabr\u0117\u017e\u0117 D. Kolmatsui. Pasak jos, skai\u010diuojama, kad taupant \u201eSodroje\u201c ir antros pakopos pensij\u0173 fonde galima tik\u0117tis sukaupti apie 40-50 proc. iki tol gaut\u0173 pajam\u0173. Likusi\u0105 sum\u0105 galima sutaupyti pasitelkus papildom\u0105 kaupim\u0105, o taupymas tre\u010diojoje pakopoje parankus tuo, kad galima rinktis ne tik kelis fondus, bet ir taupymo da\u017enum\u0105 bei \u012fmok\u0173 dyd\u012f. Apie mokes\u010di\u0173 lengvatas darbdavio kaupiamai pensijai \u017eino vos ketvirtadalis<\/b> Beje, tyrimas parod\u0117, kad nema\u017ea dalis gyventoj\u0173 (45 proc.) \u017eino, jog prisid\u0117ti prie j\u0173 pensij\u0173 kaupimo gali ir darbdaviai, pervesdami papildomas \u012fmokas \u012f j\u0173 pensij\u0173 fondo s\u0105skait\u0105. Kita vertus, apie pensij\u0173 \u012fmokai kaip darbdavio skatinimo priemonei taikomas mokes\u010di\u0173 lengvatas, kuomet darbdavio pensij\u0173 \u012fmoka tais pa\u010diais darbo vietos ka\u0161tais \u012f darbuotojo pensij\u0173 fond\u0105 gali b\u016bti didesn\u0117 68 proc. nei \u201e\u012f rankas\u201c i\u0161mokamas priedas prie atlyginimo, \u017einojo tik 24 proc. apklaust\u0173j\u0173. Vertinant \u0161alies gyventoj\u0173 finansinio turto poky\u010dius, lyginant su 2018 m. pabaiga, 2019 m. tre\u010di\u0105j\u012f ketvirt\u012f \u0161alies gyventoj\u0173 likvidus finansinis turtas padid\u0117jo 7,6 proc. iki 23,3 mlrd. eur\u0173. Remiantis Lietuvos banko informacija, vertinant pinigine i\u0161rai\u0161ka, labiausiai i\u0161augo ind\u0117liuose ir pinigais laikomas turtas \u2013 670 mln. eur\u0173 ir pasiek\u0117 16,7 mlrd. eur\u0173. Antroje vietoje pagal \u0161\u012f augim\u0105 buvo pensij\u0173 fondai \u2013 j\u0173 turtas augo 553,6 mln. eur\u0173 ir pasiek\u0117 3,78 mlrd. eur\u0173. \u201ePra\u0117j\u0119 metai i\u0161siskyr\u0117 tuo, kad itin daug d\u0117mesio buvo skiriama papildomam \u0161alies gyventoj\u0173 kaupimui pensijai ir d\u017eiugu, kad pensij\u0173 dalyvi\u0173 fond\u0173 skai\u010dius vis auga. Visgi nor\u0117tume akcentuoti, kad taupymas atei\u010diai tur\u0117t\u0173 b\u016bti kasdien\u0117s finansin\u0117s higienos dalis, tad ragintume gyventojus dar aktyviau dom\u0117tis taupymo galimyb\u0117mis\u201c, – sak\u0117 D. Kolmatsui. \u201eINVL Asset Management\u201c priklauso vienai pirmaujan\u010di\u0173 turto valdymo grupi\u0173 Baltijos \u0161alyse \u201eInvalda INVL\u201c. \u0160ios grup\u0117s \u012fmon\u0117s valdo pensij\u0173 ir investicinius fondus, alternatyvias investicijas, individualius portfelius bei kitas finansines priemones. Joms daugiau kaip 200 t\u016bkstan\u010di\u0173 klient\u0173 Lietuvoje ir Latvijoje bei tarptautiniai investuotojai patik\u0117jo vir\u0161 1 mlrd. eur\u0173 vert\u0117s turto.<\/p>","protected":false},"excerpt":{"rendered":"
Nors statistika rodo, kad pastaraisiais metais \u0161alyje did\u0117jo tiek dirban\u010di\u0173j\u0173 skai\u010dius, tiek vidutinis atlyginimas, gerai arba puikiai savo finansin\u0119 pad\u0117t\u012f met\u0173 pabaigoje vertino vos ketvirtadalis \u017emoni\u0173.<\/p>","protected":false},"author":3,"featured_media":0,"comment_status":"closed","ping_status":"closed","sticky":false,"template":"","format":"standard","meta":{"footnotes":""},"categories":[],"tags":[],"class_list":["post-6063","post","type-post","status-publish","format-standard","hentry"],"_links":{"self":[{"href":"https:\/\/spinter.lt\/en\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/6063","targetHints":{"allow":["GET"]}}],"collection":[{"href":"https:\/\/spinter.lt\/en\/wp-json\/wp\/v2\/posts"}],"about":[{"href":"https:\/\/spinter.lt\/en\/wp-json\/wp\/v2\/types\/post"}],"author":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/spinter.lt\/en\/wp-json\/wp\/v2\/users\/3"}],"replies":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/spinter.lt\/en\/wp-json\/wp\/v2\/comments?post=6063"}],"version-history":[{"count":0,"href":"https:\/\/spinter.lt\/en\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/6063\/revisions"}],"wp:attachment":[{"href":"https:\/\/spinter.lt\/en\/wp-json\/wp\/v2\/media?parent=6063"}],"wp:term":[{"taxonomy":"category","embeddable":true,"href":"https:\/\/spinter.lt\/en\/wp-json\/wp\/v2\/categories?post=6063"},{"taxonomy":"post_tag","embeddable":true,"href":"https:\/\/spinter.lt\/en\/wp-json\/wp\/v2\/tags?post=6063"}],"curies":[{"name":"wp","href":"https:\/\/api.w.org\/{rel}","templated":true}]}}