Pabrangusi elektra, degal\u0173 kain\u0173 \u0161uolis ir i\u0161 paskos did\u0117sian\u010dios kit\u0173 preki\u0173 bei paslaug\u0173 kainos \u0161iais metais suma\u017eins Lietuvos gyventoj\u0173 galimybes susitaupyti l\u0117\u0161\u0173 ilgesniam periodui. Juolab kad jau dabar \u0161eim\u0173 biud\u017eet\u0105 labiausiai tu\u0161tina b\u016btiniausios pragyvenimo i\u0161laidos \u2013 \u0161ildymas, maistas ir paskol\u0173 gr\u0105\u017einimas. <\/b> Reprezentatyvios \u201eSpinter tyrim\u0173\u201c apklausos duomenimis, ma\u017eiausiai kas ketvirtame (28 proc.) \u0161alies nam\u0173 \u016bkyje komunalin\u0117s s\u0105skaitos ir \u0161ildymo i\u0161laidos patenka tarp labiausiai \u0161eimos biud\u017eet\u0105 tu\u0161tinan\u010di\u0173 veiksni\u0173. Antroje vietoje \u2013 i\u0161laidos maistui, kurias \u012fvardijo penktadalis (19 proc.) respondent\u0173. Tre\u010dioje vietoje (15 proc.) atsid\u016br\u0117 b\u016bsto paskol\u0173, automobili\u0173 lizingui ir kit\u0173 kredit\u0173 gr\u0105\u017einimui skirtos i\u0161laidos. \u201e\u016agtel\u0117jusios elektros ir degal\u0173 kainos nema\u017eai daliai gyventoj\u0173 atne\u0161 papildom\u0173 finansini\u0173 r\u016bpes\u010di\u0173, kuriuos suvaldyti ir dar atsid\u0117ti l\u0117\u0161\u0173 ateities poreikiams, investuojant \u012f pensij\u0173 fondus, akcijas ar kitus finansinius instrumentus, nebus paprasta. Juolab kad po spartaus \u016bkio augimo \u0161uolio prognozuojamas nuosaikesnis ekonomikos augimas, tad atlyginim\u0173 did\u0117jimo kreiv\u0117 taip pat kils nebe taip spar\u010diai kaip iki \u0161iol\u201c, \u2013 sako apklaus\u0105 inicijavusios Lietuvos investicini\u0173 ir pensij\u0173 fond\u0173 asociacijos (LIPFA) prezidentas \u0160ar\u016bnas Ruzgys. Finansus teks planuoti r\u016bpestingiau<\/b> Pasak asociacijos vadovo, daugelio \u0161ali\u0173, tarp j\u0173 ir euro zonos ekonomikos augimas yra sul\u0117t\u0117j\u0119s, pad\u0117tis prast\u0117ja tiek paslaug\u0173, tiek gamybos, tiek \u017eem\u0117s \u016bkio sektoriuose: \u201eEkonomin\u0119 situacij\u0105 pasaulyje \u0161iuo metu reik\u0161mingai veikia geopolitiniai konfliktai, \u012ftampa Irane, neai\u0161kumas d\u0117l \u201eBrexit\u201c. Patams\u0117j\u0119 debesys tarptautin\u0117je erdv\u0117je nei\u0161vengiamai atsilieps ir atvirai Lietuvos ekonomikai, taip pat ir m\u016bs\u0173 vis\u0173 ki\u0161en\u0117ms\u201c. Remiantis Lietuvos banko prognoz\u0117mis, \u0161iais metais \u0161alies investicijos ir eksportas augs nuosaikiau nei pernai. Daroma prielaida, kad investavim\u0105 pristabdys ma\u017eesnis ES investicij\u0173 naudojimas, o ekonomin\u012f aktyvum\u0105 ribos besikei\u010dianti pad\u0117tis darbo rinkoje. \u201eTai nerei\u0161kia, kad gyventoj\u0173 pajamos nustos kilti \u2013 darbo u\u017emokes\u010dio augimas i\u0161liks, tik jis bus nuosaikesnis. Tai gali lemti ma\u017eesn\u012f vartojim\u0105, gyventojai stengsis apriboti i\u0161laidas ir prival\u0117s r\u016bpestingiau tvarkyti finansus. Tod\u0117l dirbantieji, norintys \u012fgyvendinti ilgalaikius asmenini\u0173 investicij\u0173 planus, susijusius su pajam\u0173 suma\u017e\u0117jimu i\u0161\u0117jus \u012f pensij\u0105, tur\u0117s itin kruop\u0161\u010diai laikytis finansin\u0117s disciplinos\u201c, \u2013 tvirtina \u0160. Ruzgys. Didesn\u0117s pajamos \u2013 didesn\u0117s ir paskolos<\/b> Kaip parod\u0117 LIPFA u\u017esakymu \u201eSpinter tyrim\u0173\u201c atlikta apklausa, finansin\u0117s nuotaikos didele dalimi priklauso nuo gaunam\u0173 pajam\u0173 dyd\u017eio. Ma\u017eiausias pajamas u\u017edirbantiems nam\u0173 \u016bkiams skausmingiausiai atsiliepia komunalini\u0173 paslaug\u0173 s\u0105skaitos \u2013 jas tarp labiausiai \u0161eimos biud\u017eet\u0105 tu\u0161tinan\u010di\u0173 veiksni\u0173 \u012fvardija 28 proc. ma\u017eas pajamas gaunan\u010di\u0173 gyventoj\u0173. 23 proc. prie toki\u0173 veiksni\u0173 priskyr\u0117 ir i\u0161laidas maistui. \u201eVos 2 proc. ma\u017eiausias pajamas gaunan\u010di\u0173 nam\u0173 \u016bki\u0173 pa\u017eymi, jog turi toki\u0173 ilgalaiki\u0173 finansini\u0173 \u012fsipareigojim\u0173 kaip paskolos ar lizingas. Tuo tarpu didesnes pajamas gaunantys gyventojai reik\u0161ming\u0105 savo biud\u017eeto dal\u012f skiria investicijoms \u012f nekilnojam\u0105j\u012f turt\u0105 ar transporto priemones, kurios galiausiai taps j\u0173 nuosavybe\u201c, \u2013 teigia \u0160. Ruzgys. I\u0161laidos b\u016bsto ir kitiems kreditams bei automobili\u0173 lizingui turi didel\u0117s \u012ftakos 22 proc. nam\u0173 \u016bki\u0173, kuriuose vienas narys per m\u0117nes\u012f gauna 500 ir daugiau eur\u0173 pajam\u0173. Tiek pat auk\u0161tesnes pajamas gaunan\u010di\u0173 gyventoj\u0173 \u012fvardijo, kad j\u0173 pinigines itin plonina i\u0161laidos maistui, o 19 proc. nurod\u0117 komunalines s\u0105skaitas ir \u0161ildym\u0105. Be to, turtingesni nam\u0173 \u016bkiai didesn\u0119 \u0161eimos biud\u017eeto dal\u012f skiria ir \u0161vietimo i\u0161laidoms: mokslams, kursams, mokes\u010diui u\u017e dar\u017eel\u012f, mokykl\u0105, b\u016brelius. B\u016btina tur\u0117ti finansin\u012f rezerv\u0105<\/b> Pasak LIPFA prezidento, nepaisant augan\u010di\u0173 pragyvenimo i\u0161laid\u0173 ir prognozuojamo atlyginim\u0173 augimo l\u0117t\u0117jimo, asmeninius finansus vis tiek b\u016btina tvarkyti taip, kad bent dal\u012f l\u0117\u0161\u0173 pavykt\u0173 atid\u0117ti santaupoms. \u201eEurostat\u201c duomenimis, Lietuvoje taupymo lygis vienas ma\u017eiausi\u0173 Europos S\u0105jungoje. Kitaip tariant, kiek u\u017edirbame, tiek ir i\u0161leid\u017eiame. Taip b\u016bti netur\u0117t\u0173 \u2013 dirbantiems asmenims svarbu sukaupti tok\u012f finansin\u012f rezerv\u0105, kad i\u0161 jo pavykt\u0173 pragyventi bent pus\u0119 met\u0173, taip pat b\u016btina dal\u012f pajam\u0173 atsid\u0117ti senatvei. Tam verta apsvarstyti II ar III pakopos pensij\u0173 fond\u0173 si\u016blomus instrumentus, kitas ilgalaikio investavimo alternatyvas\u201c, \u2013 sako \u0160. Ruzgys. \u201eSpinter tyrim\u0173\u201c apklausoje 2019 met\u0173 lapkri\u010dio 19-29 dienomis dalyvavo 1010 respondent\u0173, kuri\u0173 am\u017eius 18-75 metai. 2020.01.24<\/b> Pabrangusi elektra, degal\u0173 kain\u0173 \u0161uolis ir i\u0161 paskos did\u0117sian\u010dios kit\u0173 preki\u0173 bei paslaug\u0173 kainos \u0161iais metais suma\u017eins Lietuvos gyventoj\u0173 galimybes susitaupyti l\u0117\u0161\u0173 ilgesniam periodui. Juolab kad jau dabar \u0161eim\u0173 biud\u017eet\u0105 labiausiai tu\u0161tina b\u016btiniausios pragyvenimo i\u0161laidos \u2013 \u0161ildymas, maistas ir paskol\u0173 gr\u0105\u017einimas. <\/b> Reprezentatyvios \u201eSpinter tyrim\u0173\u201c apklausos duomenimis, ma\u017eiausiai kas ketvirtame (28 proc.) \u0161alies nam\u0173 \u016bkyje komunalin\u0117s s\u0105skaitos ir \u0161ildymo i\u0161laidos patenka tarp labiausiai \u0161eimos biud\u017eet\u0105 tu\u0161tinan\u010di\u0173 veiksni\u0173. Antroje vietoje \u2013 i\u0161laidos maistui, kurias \u012fvardijo penktadalis (19 proc.) respondent\u0173. Tre\u010dioje vietoje (15 proc.) atsid\u016br\u0117 b\u016bsto paskol\u0173, automobili\u0173 lizingui ir kit\u0173 kredit\u0173 gr\u0105\u017einimui skirtos i\u0161laidos. \u201e\u016agtel\u0117jusios elektros ir degal\u0173 kainos nema\u017eai daliai gyventoj\u0173 atne\u0161 papildom\u0173 finansini\u0173 r\u016bpes\u010di\u0173, kuriuos suvaldyti ir dar atsid\u0117ti l\u0117\u0161\u0173 ateities poreikiams, investuojant \u012f pensij\u0173 fondus, akcijas ar kitus finansinius instrumentus, nebus paprasta. Juolab kad po spartaus \u016bkio augimo \u0161uolio prognozuojamas nuosaikesnis ekonomikos augimas, tad atlyginim\u0173 did\u0117jimo kreiv\u0117 taip pat kils nebe taip spar\u010diai kaip iki \u0161iol\u201c, \u2013 sako apklaus\u0105 inicijavusios Lietuvos investicini\u0173 ir pensij\u0173 fond\u0173 asociacijos (LIPFA) prezidentas \u0160ar\u016bnas Ruzgys. Finansus teks planuoti r\u016bpestingiau<\/b> Pasak asociacijos vadovo, daugelio \u0161ali\u0173, tarp j\u0173 ir euro zonos ekonomikos augimas yra sul\u0117t\u0117j\u0119s, pad\u0117tis prast\u0117ja tiek paslaug\u0173, tiek gamybos, tiek \u017eem\u0117s \u016bkio sektoriuose: \u201eEkonomin\u0119 situacij\u0105 pasaulyje \u0161iuo metu reik\u0161mingai veikia geopolitiniai konfliktai, \u012ftampa Irane, neai\u0161kumas d\u0117l \u201eBrexit\u201c. Patams\u0117j\u0119 debesys tarptautin\u0117je erdv\u0117je nei\u0161vengiamai atsilieps ir atvirai Lietuvos ekonomikai, taip pat ir m\u016bs\u0173 vis\u0173 ki\u0161en\u0117ms\u201c. Remiantis Lietuvos banko prognoz\u0117mis, \u0161iais metais \u0161alies investicijos ir eksportas augs nuosaikiau nei pernai. Daroma prielaida, kad investavim\u0105 pristabdys ma\u017eesnis ES investicij\u0173 naudojimas, o ekonomin\u012f aktyvum\u0105 ribos besikei\u010dianti pad\u0117tis darbo rinkoje. \u201eTai nerei\u0161kia, kad gyventoj\u0173 pajamos nustos kilti \u2013 darbo u\u017emokes\u010dio augimas i\u0161liks, tik jis bus nuosaikesnis. Tai gali lemti ma\u017eesn\u012f vartojim\u0105, gyventojai stengsis apriboti i\u0161laidas ir prival\u0117s r\u016bpestingiau tvarkyti finansus. Tod\u0117l dirbantieji, norintys \u012fgyvendinti ilgalaikius asmenini\u0173 investicij\u0173 planus, susijusius su pajam\u0173 suma\u017e\u0117jimu i\u0161\u0117jus \u012f pensij\u0105, tur\u0117s itin kruop\u0161\u010diai laikytis finansin\u0117s disciplinos\u201c, \u2013 tvirtina \u0160. Ruzgys. Didesn\u0117s pajamos \u2013 didesn\u0117s ir paskolos<\/b> Kaip parod\u0117 LIPFA u\u017esakymu \u201eSpinter tyrim\u0173\u201c atlikta apklausa, finansin\u0117s nuotaikos didele dalimi priklauso nuo gaunam\u0173 pajam\u0173 dyd\u017eio. Ma\u017eiausias pajamas u\u017edirbantiems nam\u0173 \u016bkiams skausmingiausiai atsiliepia komunalini\u0173 paslaug\u0173 s\u0105skaitos \u2013 jas tarp labiausiai \u0161eimos biud\u017eet\u0105 tu\u0161tinan\u010di\u0173 veiksni\u0173 \u012fvardija 28 proc. ma\u017eas pajamas gaunan\u010di\u0173 gyventoj\u0173. 23 proc. prie toki\u0173 veiksni\u0173 priskyr\u0117 ir i\u0161laidas maistui. \u201eVos 2 proc. ma\u017eiausias pajamas gaunan\u010di\u0173 nam\u0173 \u016bki\u0173 pa\u017eymi, jog turi toki\u0173 ilgalaiki\u0173 finansini\u0173 \u012fsipareigojim\u0173 kaip paskolos ar lizingas. Tuo tarpu didesnes pajamas gaunantys gyventojai reik\u0161ming\u0105 savo biud\u017eeto dal\u012f skiria investicijoms \u012f nekilnojam\u0105j\u012f turt\u0105 ar transporto priemones, kurios galiausiai taps j\u0173 nuosavybe\u201c, \u2013 teigia \u0160. Ruzgys. I\u0161laidos b\u016bsto ir kitiems kreditams bei automobili\u0173 lizingui turi didel\u0117s \u012ftakos 22 proc. nam\u0173 \u016bki\u0173, kuriuose vienas narys per m\u0117nes\u012f gauna 500 ir daugiau eur\u0173 pajam\u0173. Tiek pat auk\u0161tesnes pajamas gaunan\u010di\u0173 gyventoj\u0173 \u012fvardijo, kad j\u0173 pinigines itin plonina i\u0161laidos maistui, o 19 proc. nurod\u0117 komunalines s\u0105skaitas ir \u0161ildym\u0105. Be to, turtingesni nam\u0173 \u016bkiai didesn\u0119 \u0161eimos biud\u017eeto dal\u012f skiria ir \u0161vietimo i\u0161laidoms: mokslams, kursams, mokes\u010diui u\u017e dar\u017eel\u012f, mokykl\u0105, b\u016brelius. B\u016btina tur\u0117ti finansin\u012f rezerv\u0105<\/b> Pasak LIPFA prezidento, nepaisant augan\u010di\u0173 pragyvenimo i\u0161laid\u0173 ir prognozuojamo atlyginim\u0173 augimo l\u0117t\u0117jimo, asmeninius finansus vis tiek b\u016btina tvarkyti taip, kad bent dal\u012f l\u0117\u0161\u0173 pavykt\u0173 atid\u0117ti santaupoms. \u201eEurostat\u201c duomenimis, Lietuvoje taupymo lygis vienas ma\u017eiausi\u0173 Europos S\u0105jungoje. Kitaip tariant, kiek u\u017edirbame, tiek ir i\u0161leid\u017eiame. Taip b\u016bti netur\u0117t\u0173 \u2013 dirbantiems asmenims svarbu sukaupti tok\u012f finansin\u012f rezerv\u0105, kad i\u0161 jo pavykt\u0173 pragyventi bent pus\u0119 met\u0173, taip pat b\u016btina dal\u012f pajam\u0173 atsid\u0117ti senatvei. Tam verta apsvarstyti II ar III pakopos pensij\u0173 fond\u0173 si\u016blomus instrumentus, kitas ilgalaikio investavimo alternatyvas\u201c, \u2013 sako \u0160. Ruzgys. \u201eSpinter tyrim\u0173\u201c apklausoje 2019 met\u0173 lapkri\u010dio 19-29 dienomis dalyvavo 1010 respondent\u0173, kuri\u0173 am\u017eius 18-75 metai.<\/p>","protected":false},"excerpt":{"rendered":"
Pabrangusi elektra, degal\u0173 kain\u0173 \u0161uolis ir i\u0161 paskos did\u0117sian\u010dios kit\u0173 preki\u0173 bei paslaug\u0173 kainos \u0161iais metais suma\u017eins Lietuvos gyventoj\u0173 galimybes susitaupyti l\u0117\u0161\u0173 ilgesniam periodui.<\/p>","protected":false},"author":3,"featured_media":0,"comment_status":"closed","ping_status":"closed","sticky":false,"template":"","format":"standard","meta":{"footnotes":""},"categories":[],"tags":[],"class_list":["post-6058","post","type-post","status-publish","format-standard","hentry"],"_links":{"self":[{"href":"https:\/\/spinter.lt\/en\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/6058","targetHints":{"allow":["GET"]}}],"collection":[{"href":"https:\/\/spinter.lt\/en\/wp-json\/wp\/v2\/posts"}],"about":[{"href":"https:\/\/spinter.lt\/en\/wp-json\/wp\/v2\/types\/post"}],"author":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/spinter.lt\/en\/wp-json\/wp\/v2\/users\/3"}],"replies":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/spinter.lt\/en\/wp-json\/wp\/v2\/comments?post=6058"}],"version-history":[{"count":0,"href":"https:\/\/spinter.lt\/en\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/6058\/revisions"}],"wp:attachment":[{"href":"https:\/\/spinter.lt\/en\/wp-json\/wp\/v2\/media?parent=6058"}],"wp:term":[{"taxonomy":"category","embeddable":true,"href":"https:\/\/spinter.lt\/en\/wp-json\/wp\/v2\/categories?post=6058"},{"taxonomy":"post_tag","embeddable":true,"href":"https:\/\/spinter.lt\/en\/wp-json\/wp\/v2\/tags?post=6058"}],"curies":[{"name":"wp","href":"https:\/\/api.w.org\/{rel}","templated":true}]}}