\nSocialin\u0117 in\u017einerija, kitaip tariant, manipuliavimas \u017emoni\u0173 psichologija plinta kaip priemon\u0117 vykdyti nusikaltimus elektronin\u0117je erdv\u0117je. Da\u017eniausiai ji naudojama suk\u010diavimui, kuriuo siekiama i\u0161 \u017emoni\u0173 i\u0161vilioti konfidencialius duomenis. Did\u0117jan\u010di\u0105 socialin\u0117s in\u017einerijos metod\u0173 s\u0117km\u0119 vagiant asmeninius duomenis lemia tai, kad ketvirtadalis visuomen\u0117s nesinaudoja arba ma\u017eai \u017eino apie skaitmenines technologijas, tod\u0117l papras\u010diausiai nesupranta patek\u0119 \u012f internetini\u0173 suk\u010di\u0173 rankas.<\/b> Remiantis Lietuvos statistikos departamento duomenimis, palyginus 2018 ir 2019 metus pasitik\u0117jimas elektroninio bendravimo su vie\u0161osiomis institucijomis saugumu Lietuvoje i\u0161augo. Pra\u0117jusiais metais elektroninio bendravimo saugumu pasitik\u0117jo 64 proc. apklaust\u0173j\u0173 16\u201374 m., kai u\u017epernai taip jaut\u0117si 57 proc. to paties am\u017eiaus apklaust\u0173j\u0173. \u0160is visuomen\u0117s pasitik\u0117jimas i\u0161 dalies atveria erdv\u0119 elektroniniams suk\u010diams, imituojantiems tam tikr\u0173 institucij\u0173 darbuotojus. \u201eSuk\u010diai naudojasi socialine in\u017einerija siekdami \u012fvairi\u0173 tiksl\u0173: i\u0161gauti asmens duomenis, apvogti s\u0105skaitas, pavogti tapatyb\u0119, \u012fvykdyti neteis\u0117tus mok\u0117jimus arba \u012ftikinti jus \u012fvykdyti bet koki\u0105 kit\u0105 neteis\u0117t\u0105 veikl\u0105, kuri prie\u0161taraut\u0173 j\u016bs\u0173 asmeniniams interesams, pavyzd\u017eiui, pervesti pinigus arba pasidalinti asmeniniais duomenimis. Suk\u010diai dirba taip, kad auka toli gra\u017eu ne i\u0161 karto supranta patekusi \u012f pinkles\u201c, \u2013 pastebi Lietuvos bank\u0173 asociacijos (LBA) prezidentas Mantas Zalatorius. Baiminasi paklausti i\u0161tikus problemai<\/b> 2019 m. rugs\u0117j\u012f atlikta reprezentatyvi \u201eSpinter tyrimai\u201c apklausa rodo, kad 76 proc. apklaust\u0173j\u0173 vyresni\u0173 nei 56 m. drovisi pra\u0161yti pagalbos i\u0161kilus bet kokiems klausimams d\u0117l naudojimosi i\u0161maniaisiais \u012frenginiais ir internetu. D\u0117l \u0161ios prie\u017easties tokio am\u017eiaus \u017emon\u0117s da\u017enai tampa suk\u010di\u0173 taikiniu \u2013 kilusias problemas jie bando spr\u0119sti savaranki\u0161kai, ta\u010diau tam ne visada pakanka \u017eini\u0173. Remiantis apklausa, taip pat matyti, kad ketvirtadalis, 24 proc., vyresni\u0173 nei 56 m. respondent\u0173 technologijomis nesinaudoja, tad pirm\u0105 kart\u0105 susid\u016br\u0119 su elektroniniais suk\u010diais tokie \u017emon\u0117s ne\u017eino, kaip tinkamai elgtis. \u0160iai am\u017eiaus grupei ypatingai svarbu su\u017einoti ir \u012fgyti praktini\u0173 \u012fg\u016bd\u017ei\u0173, kaip saugiai naudotis internetu ir atpa\u017einti galimas gr\u0117smes. Tai padaryti gyventojai yra kvie\u010diami \u012f visas \u0161alies bibliotekas, kuriose vyksta skaitmeninio ra\u0161tingumo mokymai ir pa\u017eengusiems, ir pradedantiesiems. Projekto \u201ePrisijungusi Lietuva\u201c organizatori\u0173 duomenimis, \u0161iuose mokymuose nuo 2019 m. gegu\u017e\u0117s jau dalyvavo daugiau kaip 38 t\u016bkst. \u017emoni\u0173, kuri\u0173 daugiau kaip pus\u0117 yra vyresni nei 50 m. Kaip apsaugoti savo asmeninius duomenis?<\/b> Svarbiausias dalykas, kur\u012f reikia \u012fsid\u0117m\u0117ti kiekvienam, anot LBA prezidento, yra tai, kad bankai, lizingo bendrov\u0117s, kitos paslaug\u0173 \u012fmon\u0117s ar institucijos neskambina ir nesiun\u010dia elektronini\u0173 lai\u0161k\u0173 pra\u0161ydami pateikti asmenin\u0119 informacij\u0105 elektroniniu b\u016bdu. \u201eVartotojo ID, slapta\u017eod\u017eiai, PIN kodai ir kt. yra tiesioginis raktas nuo j\u016bs\u0173 s\u0105skait\u0173 banke, tod\u0117l taip, kaip saugote savo pinigin\u0119 ir grynuosius, turite saugoti ir \u0161iuos duomenis. Nepalikite j\u0173 nesaugiose vietose, nene\u0161iokite pinigin\u0117se kartu su mok\u0117jimo kortel\u0117mis. Pasakyti ar para\u0161yti juos nepa\u017e\u012fstamam asmeniui yra tas pats, kas atiduoti savo nam\u0173 raktus pirmam pasitaikiusiajam. Ar taip elgtum\u0117t\u0117s? Suk\u010diai manipuliuoja ne\u017einojimu ar neu\u017etikrintumu, tad itin svarbu i\u0161saugoti blaiv\u0173 prot\u0105\u201c, \u2013 pabr\u0117\u017eia M. Zalatorius. Suk\u010diai imituoja kitas institucijas ir finans\u0173 \u012fstaigas<\/b> Elektroniniai suk\u010diai nuolat kuria b\u016bdus i\u0161vilioti gyventoj\u0173 pinigus: netikras interneto svetaines, melagingas SMS \u017einutes bei elektroninius lai\u0161kus, kurie imituoja tikr\u0173 finans\u0173 \u012fstaig\u0173 ar institucij\u0173 prane\u0161imus. LBA prezidentas atkreipia d\u0117mes\u012f \u012f tai, kad vis\u0105 elektroniniais kanalais bei telefonu gaunam\u0105 informacij\u0105 svarbu \u012fvertinti kriti\u0161kai. \u201eProvokacij\u0173, kuriomis siekiama i\u0161vilioti asmeninius interneto banko prisijungimo duomenis bei pinigus, mobiliuoju telefonu bei elektroniniu pa\u0161tu galima sulaukti bet kur ir bet kada. Nepamir\u0161ti \u0161ito yra svarbiausia, bet ne vienintel\u0117 atsargumo priemon\u0117\u201c, \u2013 akcentuoja M. Zalatorius. Pa\u0161nekovas si\u016blo kiekvienam, sulaukusiam \u012ftartino skambu\u010dio, \u017einut\u0117s, el. lai\u0161ko ar u\u017eklausos elektronin\u0117je erdv\u0117je u\u017eduoti sau tris esminius klausimus: su kuo a\u0161 bendrauju, ar mane bandoma paveikti emoci\u0161kai, ar pasi\u016blymas ne per geras, kad b\u016bt\u0173 tiesa? \u201eGrie\u017etai nepasitik\u0117kite gauta informacija, jei \u0161i telefon\u0105 ar elektroninio pa\u0161to d\u0117\u017eut\u0119 pasiek\u0117 ne kaip atsakas \u012f j\u016bs\u0173 u\u017eklaus\u0105. Jeigu sulauk\u0117te lai\u0161ko su ne\u012fprastu pasi\u016blymu ar pra\u0161ymu i\u0161 ne\u017einomo adresato, b\u016bkite ypa\u010d atsarg\u016bs. O jeigu \u0161is prisistato \u017einomos \u012fmon\u0117s, tarnybos ar kitokios institucijos atstovu, atsipra\u0161\u0119 baikite pokalb\u012f bei surad\u0119 nurodytos organizacijos reikalingus kontaktus internete, patys pasiskambinkite ir pasitikslinkite, ar ten dirba toks asmuo ir ar jo apra\u0161ytos aplinkyb\u0117s yra tikros\u201c, \u2013 sako LBA prezidentas. Vis dar populiarus emocinis spaudimas ir netikri pasi\u016blymai<\/b> M. Zalatorius taip pat skatina pasteb\u0117ti jau nuo seno naudojam\u0105 suk\u010diavimo b\u016bd\u0105, kai prie\u0161 \u017emog\u0173 pasitelkiamas akivaizdus emocinis spaudimas. \u201eIstorija apie giminait\u012f, pakliuvus\u012f \u012f b\u0117d\u0105, vadovu prisistatan\u010dio asmens reikalavimas pervesti \u012fmon\u0117s pinigus, pasikartojantys investuoti kvie\u010dian\u010dio \u201evadybininko\u201c skambu\u010diai, naujo interneto bi\u010diulio ar bi\u010diul\u0117s pra\u0161ymai pad\u0117ti susitvarkyti laikinas finansines problemas. \u0160ie scenarijai \u2013 tai emocinio \u0161anta\u017eo pavyzdys. J\u012f pasteb\u0117j\u0119 kelkite klausim\u0105 d\u0117l situacijos tikrumo\u201c, \u2013 pataria LBA prezidentas. Visus pernelyg gerai skamban\u010dius pasi\u016blymus internete, pasak pa\u0161nekovo, \u017emon\u0117s tur\u0117t\u0173 patikrinti dukart. \u201eReklaminiai skydeliai, kvie\u010diantys u\u017esukti \u012f negird\u0117tas e. parduotuves, si\u016blan\u010dias neva \u017einom\u0173 prek\u0117s \u017eenkl\u0173 gaminius pusvel\u010diui \u2013 vienas i\u0161 toki\u0173 pavyzd\u017ei\u0173. Be to, interneto svetain\u0117s savo lankytojams dabar si\u016blo leisti rodyti prane\u0161imus. Ta\u010diau neretai pasitaiko, kad u\u017evald\u0119 svetaines suk\u010diai per jas m\u0117gina si\u0173sti prane\u0161imus. Tod\u0117l nar\u0161ant internete b\u016btina pasir\u016bpinti antivirusin\u0117mis programomis ir nepamir\u0161ti \u2013 jeigu pasi\u016blymas skamba \u012ftartinai gerai, ver\u010diau j\u012f aplenkti\u201c, \u2013 tikina M. Zalatorius. Saugesnio interneto savait\u0117je \u2013 prevencija, kaip nepakli\u016bti \u012f suk\u010di\u0173 pinkles<\/b> Vasario 11 d. visame pasaulyje bus minima Saugesnio interneto diena. Lietuva, kaip ir dar 150 \u0161ali\u0173, taip pat pamin\u0117s \u0161i\u0105 dien\u0105. Vasario 10\u201315 d. \u0161alies mokyklose ir vie\u0161osiose bibliotekose vyks akcija \u201eSaugesnio interneto savait\u0117 2020\u201c. Bus nagrin\u0117jamos aktualiausios saugumui internete skirtos temos tiek jaunimui, tiek senjorams. Vienas i\u0161 akcijos partneri\u0173 projektas \u201ePrisijungusi Lietuva\u201c daug d\u0117mesio skirs temai apie internetinius suk\u010dius. Situacij\u0173 pavyzd\u017eiais ir patarimais, kaip apsisaugoti nuo \u012fvairi\u0173 suk\u010diavimo b\u016bd\u0173 virtualioje erdv\u0117je, dalinsis Lietuvos bank\u0173 asociacijos prezidentas Mantas Zalatorius, Lietuvos banko ir kit\u0173 bank\u0173 specialistai. Tiesiogin\u0119 diskusijos transliacij\u0105 bus galima steb\u0117ti vasario 11 d. 11 val. per www.prisijungusi.lt 2020.02.07<\/b>
\nSocialin\u0117 in\u017einerija, kitaip tariant, manipuliavimas \u017emoni\u0173 psichologija plinta kaip priemon\u0117 vykdyti nusikaltimus elektronin\u0117je erdv\u0117je. Da\u017eniausiai ji naudojama suk\u010diavimui, kuriuo siekiama i\u0161 \u017emoni\u0173 i\u0161vilioti konfidencialius duomenis. Did\u0117jan\u010di\u0105 socialin\u0117s in\u017einerijos metod\u0173 s\u0117km\u0119 vagiant asmeninius duomenis lemia tai, kad ketvirtadalis visuomen\u0117s nesinaudoja arba ma\u017eai \u017eino apie skaitmenines technologijas, tod\u0117l papras\u010diausiai nesupranta patek\u0119 \u012f internetini\u0173 suk\u010di\u0173 rankas.<\/b> Remiantis Lietuvos statistikos departamento duomenimis, palyginus 2018 ir 2019 metus pasitik\u0117jimas elektroninio bendravimo su vie\u0161osiomis institucijomis saugumu Lietuvoje i\u0161augo. Pra\u0117jusiais metais elektroninio bendravimo saugumu pasitik\u0117jo 64 proc. apklaust\u0173j\u0173 16\u201374 m., kai u\u017epernai taip jaut\u0117si 57 proc. to paties am\u017eiaus apklaust\u0173j\u0173. \u0160is visuomen\u0117s pasitik\u0117jimas i\u0161 dalies atveria erdv\u0119 elektroniniams suk\u010diams, imituojantiems tam tikr\u0173 institucij\u0173 darbuotojus. \u201eSuk\u010diai naudojasi socialine in\u017einerija siekdami \u012fvairi\u0173 tiksl\u0173: i\u0161gauti asmens duomenis, apvogti s\u0105skaitas, pavogti tapatyb\u0119, \u012fvykdyti neteis\u0117tus mok\u0117jimus arba \u012ftikinti jus \u012fvykdyti bet koki\u0105 kit\u0105 neteis\u0117t\u0105 veikl\u0105, kuri prie\u0161taraut\u0173 j\u016bs\u0173 asmeniniams interesams, pavyzd\u017eiui, pervesti pinigus arba pasidalinti asmeniniais duomenimis. Suk\u010diai dirba taip, kad auka toli gra\u017eu ne i\u0161 karto supranta patekusi \u012f pinkles\u201c, \u2013 pastebi Lietuvos bank\u0173 asociacijos (LBA) prezidentas Mantas Zalatorius. Baiminasi paklausti i\u0161tikus problemai<\/b> 2019 m. rugs\u0117j\u012f atlikta reprezentatyvi \u201eSpinter tyrimai\u201c apklausa rodo, kad 76 proc. apklaust\u0173j\u0173 vyresni\u0173 nei 56 m. drovisi pra\u0161yti pagalbos i\u0161kilus bet kokiems klausimams d\u0117l naudojimosi i\u0161maniaisiais \u012frenginiais ir internetu. D\u0117l \u0161ios prie\u017easties tokio am\u017eiaus \u017emon\u0117s da\u017enai tampa suk\u010di\u0173 taikiniu \u2013 kilusias problemas jie bando spr\u0119sti savaranki\u0161kai, ta\u010diau tam ne visada pakanka \u017eini\u0173. Remiantis apklausa, taip pat matyti, kad ketvirtadalis, 24 proc., vyresni\u0173 nei 56 m. respondent\u0173 technologijomis nesinaudoja, tad pirm\u0105 kart\u0105 susid\u016br\u0119 su elektroniniais suk\u010diais tokie \u017emon\u0117s ne\u017eino, kaip tinkamai elgtis. \u0160iai am\u017eiaus grupei ypatingai svarbu su\u017einoti ir \u012fgyti praktini\u0173 \u012fg\u016bd\u017ei\u0173, kaip saugiai naudotis internetu ir atpa\u017einti galimas gr\u0117smes. Tai padaryti gyventojai yra kvie\u010diami \u012f visas \u0161alies bibliotekas, kuriose vyksta skaitmeninio ra\u0161tingumo mokymai ir pa\u017eengusiems, ir pradedantiesiems. Projekto \u201ePrisijungusi Lietuva\u201c organizatori\u0173 duomenimis, \u0161iuose mokymuose nuo 2019 m. gegu\u017e\u0117s jau dalyvavo daugiau kaip 38 t\u016bkst. \u017emoni\u0173, kuri\u0173 daugiau kaip pus\u0117 yra vyresni nei 50 m. Kaip apsaugoti savo asmeninius duomenis?<\/b> Svarbiausias dalykas, kur\u012f reikia \u012fsid\u0117m\u0117ti kiekvienam, anot LBA prezidento, yra tai, kad bankai, lizingo bendrov\u0117s, kitos paslaug\u0173 \u012fmon\u0117s ar institucijos neskambina ir nesiun\u010dia elektronini\u0173 lai\u0161k\u0173 pra\u0161ydami pateikti asmenin\u0119 informacij\u0105 elektroniniu b\u016bdu. \u201eVartotojo ID, slapta\u017eod\u017eiai, PIN kodai ir kt. yra tiesioginis raktas nuo j\u016bs\u0173 s\u0105skait\u0173 banke, tod\u0117l taip, kaip saugote savo pinigin\u0119 ir grynuosius, turite saugoti ir \u0161iuos duomenis. Nepalikite j\u0173 nesaugiose vietose, nene\u0161iokite pinigin\u0117se kartu su mok\u0117jimo kortel\u0117mis. Pasakyti ar para\u0161yti juos nepa\u017e\u012fstamam asmeniui yra tas pats, kas atiduoti savo nam\u0173 raktus pirmam pasitaikiusiajam. Ar taip elgtum\u0117t\u0117s? Suk\u010diai manipuliuoja ne\u017einojimu ar neu\u017etikrintumu, tad itin svarbu i\u0161saugoti blaiv\u0173 prot\u0105\u201c, \u2013 pabr\u0117\u017eia M. Zalatorius. Suk\u010diai imituoja kitas institucijas ir finans\u0173 \u012fstaigas<\/b> Elektroniniai suk\u010diai nuolat kuria b\u016bdus i\u0161vilioti gyventoj\u0173 pinigus: netikras interneto svetaines, melagingas SMS \u017einutes bei elektroninius lai\u0161kus, kurie imituoja tikr\u0173 finans\u0173 \u012fstaig\u0173 ar institucij\u0173 prane\u0161imus. LBA prezidentas atkreipia d\u0117mes\u012f \u012f tai, kad vis\u0105 elektroniniais kanalais bei telefonu gaunam\u0105 informacij\u0105 svarbu \u012fvertinti kriti\u0161kai. \u201eProvokacij\u0173, kuriomis siekiama i\u0161vilioti asmeninius interneto banko prisijungimo duomenis bei pinigus, mobiliuoju telefonu bei elektroniniu pa\u0161tu galima sulaukti bet kur ir bet kada. Nepamir\u0161ti \u0161ito yra svarbiausia, bet ne vienintel\u0117 atsargumo priemon\u0117\u201c, \u2013 akcentuoja M. Zalatorius. Pa\u0161nekovas si\u016blo kiekvienam, sulaukusiam \u012ftartino skambu\u010dio, \u017einut\u0117s, el. lai\u0161ko ar u\u017eklausos elektronin\u0117je erdv\u0117je u\u017eduoti sau tris esminius klausimus: su kuo a\u0161 bendrauju, ar mane bandoma paveikti emoci\u0161kai, ar pasi\u016blymas ne per geras, kad b\u016bt\u0173 tiesa? \u201eGrie\u017etai nepasitik\u0117kite gauta informacija, jei \u0161i telefon\u0105 ar elektroninio pa\u0161to d\u0117\u017eut\u0119 pasiek\u0117 ne kaip atsakas \u012f j\u016bs\u0173 u\u017eklaus\u0105. Jeigu sulauk\u0117te lai\u0161ko su ne\u012fprastu pasi\u016blymu ar pra\u0161ymu i\u0161 ne\u017einomo adresato, b\u016bkite ypa\u010d atsarg\u016bs. O jeigu \u0161is prisistato \u017einomos \u012fmon\u0117s, tarnybos ar kitokios institucijos atstovu, atsipra\u0161\u0119 baikite pokalb\u012f bei surad\u0119 nurodytos organizacijos reikalingus kontaktus internete, patys pasiskambinkite ir pasitikslinkite, ar ten dirba toks asmuo ir ar jo apra\u0161ytos aplinkyb\u0117s yra tikros\u201c, \u2013 sako LBA prezidentas. Vis dar populiarus emocinis spaudimas ir netikri pasi\u016blymai<\/b> M. Zalatorius taip pat skatina pasteb\u0117ti jau nuo seno naudojam\u0105 suk\u010diavimo b\u016bd\u0105, kai prie\u0161 \u017emog\u0173 pasitelkiamas akivaizdus emocinis spaudimas. \u201eIstorija apie giminait\u012f, pakliuvus\u012f \u012f b\u0117d\u0105, vadovu prisistatan\u010dio asmens reikalavimas pervesti \u012fmon\u0117s pinigus, pasikartojantys investuoti kvie\u010dian\u010dio \u201evadybininko\u201c skambu\u010diai, naujo interneto bi\u010diulio ar bi\u010diul\u0117s pra\u0161ymai pad\u0117ti susitvarkyti laikinas finansines problemas. \u0160ie scenarijai \u2013 tai emocinio \u0161anta\u017eo pavyzdys. J\u012f pasteb\u0117j\u0119 kelkite klausim\u0105 d\u0117l situacijos tikrumo\u201c, \u2013 pataria LBA prezidentas. Visus pernelyg gerai skamban\u010dius pasi\u016blymus internete, pasak pa\u0161nekovo, \u017emon\u0117s tur\u0117t\u0173 patikrinti dukart. \u201eReklaminiai skydeliai, kvie\u010diantys u\u017esukti \u012f negird\u0117tas e. parduotuves, si\u016blan\u010dias neva \u017einom\u0173 prek\u0117s \u017eenkl\u0173 gaminius pusvel\u010diui \u2013 vienas i\u0161 toki\u0173 pavyzd\u017ei\u0173. Be to, interneto svetain\u0117s savo lankytojams dabar si\u016blo leisti rodyti prane\u0161imus. Ta\u010diau neretai pasitaiko, kad u\u017evald\u0119 svetaines suk\u010diai per jas m\u0117gina si\u0173sti prane\u0161imus. Tod\u0117l nar\u0161ant internete b\u016btina pasir\u016bpinti antivirusin\u0117mis programomis ir nepamir\u0161ti \u2013 jeigu pasi\u016blymas skamba \u012ftartinai gerai, ver\u010diau j\u012f aplenkti\u201c, \u2013 tikina M. Zalatorius. Saugesnio interneto savait\u0117je \u2013 prevencija, kaip nepakli\u016bti \u012f suk\u010di\u0173 pinkles<\/b> Vasario 11 d. visame pasaulyje bus minima Saugesnio interneto diena. Lietuva, kaip ir dar 150 \u0161ali\u0173, taip pat pamin\u0117s \u0161i\u0105 dien\u0105. Vasario 10\u201315 d. \u0161alies mokyklose ir vie\u0161osiose bibliotekose vyks akcija \u201eSaugesnio interneto savait\u0117 2020\u201c. Bus nagrin\u0117jamos aktualiausios saugumui internete skirtos temos tiek jaunimui, tiek senjorams. Vienas i\u0161 akcijos partneri\u0173 projektas \u201ePrisijungusi Lietuva\u201c daug d\u0117mesio skirs temai apie internetinius suk\u010dius. Situacij\u0173 pavyzd\u017eiais ir patarimais, kaip apsisaugoti nuo \u012fvairi\u0173 suk\u010diavimo b\u016bd\u0173 virtualioje erdv\u0117je, dalinsis Lietuvos bank\u0173 asociacijos prezidentas Mantas Zalatorius, Lietuvos banko ir kit\u0173 bank\u0173 specialistai. Tiesiogin\u0119 diskusijos transliacij\u0105 bus galima steb\u0117ti vasario 11 d. 11 val. per www.prisijungusi.lt<\/p>","protected":false},"excerpt":{"rendered":"
Socialin\u0117 in\u017einerija, kitaip tariant, manipuliavimas \u017emoni\u0173 psichologija plinta kaip priemon\u0117 vykdyti nusikaltimus elektronin\u0117je erdv\u0117je. Da\u017eniausiai ji naudojama suk\u010diavimui, kuriuo siekiama<\/p>","protected":false},"author":3,"featured_media":0,"comment_status":"closed","ping_status":"closed","sticky":false,"template":"","format":"standard","meta":{"footnotes":""},"categories":[],"tags":[],"class_list":["post-6053","post","type-post","status-publish","format-standard","hentry"],"_links":{"self":[{"href":"https:\/\/spinter.lt\/en\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/6053","targetHints":{"allow":["GET"]}}],"collection":[{"href":"https:\/\/spinter.lt\/en\/wp-json\/wp\/v2\/posts"}],"about":[{"href":"https:\/\/spinter.lt\/en\/wp-json\/wp\/v2\/types\/post"}],"author":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/spinter.lt\/en\/wp-json\/wp\/v2\/users\/3"}],"replies":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/spinter.lt\/en\/wp-json\/wp\/v2\/comments?post=6053"}],"version-history":[{"count":0,"href":"https:\/\/spinter.lt\/en\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/6053\/revisions"}],"wp:attachment":[{"href":"https:\/\/spinter.lt\/en\/wp-json\/wp\/v2\/media?parent=6053"}],"wp:term":[{"taxonomy":"category","embeddable":true,"href":"https:\/\/spinter.lt\/en\/wp-json\/wp\/v2\/categories?post=6053"},{"taxonomy":"post_tag","embeddable":true,"href":"https:\/\/spinter.lt\/en\/wp-json\/wp\/v2\/tags?post=6053"}],"curies":[{"name":"wp","href":"https:\/\/api.w.org\/{rel}","templated":true}]}}