Kaip rodo skai\u010diavimai, per pastaruosius 20 met\u0173 euro perkamoji galia Lietuvoje d\u0117l infliacijos poveikio suma\u017e\u0117jo 38 procentais. Vis tik \u0161alies gyventojai deramai ne\u012fvertina ilgalaikio infliacijos poveikio ir neskuba \u012fdarbinti savo pinig\u0173. Net 53 proc. respondent\u0173 juos laiko einamojoje s\u0105skaitoje, daugiau nei tre\u010ddalis \u2013 saugo patys, rodo pra\u0117jusi\u0173 met\u0173 pabaigoje \u201eSpinter tyrim\u0173\u201c atliktas tyrimas, kur\u012f inicijavo \u201eINVL Asset Management\u201c. Tai patvirtina ir Lietuvos banko skelbiami duomenys \u2013 kaip rodo \u0161alies nam\u0173 \u016bki\u0173 likvidaus finansinio turto duomenys, nuo 2004 iki 2019 m. tre\u010diojo ketvir\u010dio \u0161is turtas padid\u0117jo 5,7 karto iki 23,3 mlrd. eur\u0173. 2019 m. tre\u010di\u0105j\u012f ketvirt\u012f did\u017eiausi\u0105 dal\u012f \u2013 72 proc. \u0161iame turte sudar\u0117 ind\u0117liuose ir grynaisiais pinigais gyventoj\u0173 laikomos l\u0117\u0161os: jos siek\u0117 16,7 mlrd. eur\u0173 ir nuo 2004 m. i\u0161augo 4,9 karto (2004 m. buvo 3,4 mlrd. eur\u0173 ir siek\u0117 84,6 proc. viso \u0161io turto). \u201eStebint pastarojo dvide\u0161imtme\u010dio Lietuvos ekonomikos tendencijas matyti, kad \u0161alyje, i\u0161skyrus kriz\u0117s laikotarp\u012f, nuosekliai augo vidutinis atlyginimas ir gyventoj\u0173 finansinis turtas. Tuo pa\u010diu laikotarpiu stebima ir vidutin\u0117 2,4 proc. per metus siekianti infliacija, kuri kasmet \u201esuvalgo\u201c dal\u012f gyventoj\u0173 u\u017edirbt\u0173 pinig\u0173, jei jie laikomi gr\u0105\u017eos negeneruojan\u010diose priemon\u0117se. Deja, bet \u0161iai dienai vis dar matyti per ma\u017eai \u017eenkl\u0173, kad gyventojai investuoja ar planuot\u0173 investuoti savo u\u017edirbtus pinigus taip, kad jie kurt\u0173 didesn\u0119 nei infliacija vert\u0119\u201c, \u2013 sak\u0117 Vaidotas R\u016bkas, \u201eINVL Asset Management\u201c Investicij\u0173 valdymo padalinio vadovas. Pasak jo, svarbu \u012fvertinti tai, kad net ir nedidel\u0117 infliacija ilgalaikiu laikotarpiu gali tur\u0117ti didel\u0119 neigiam\u0105 \u012ftak\u0105 neinvestuotoms santaupoms, ypa\u010d, jei taip taupoma tokiam ilgalaikiam tikslui kaip pensija. Lietuvos gyventoj\u0173 taupymo \u012fpro\u010diai i\u0161 esm\u0117s skiriasi ir nuo Europos. 2017 m. Europos fond\u0173 ir turto valdymo asociacijos duomenimis, 36 proc. Europos (ES \u0161ali\u0173, nevertinant Baltijos \u0161ali\u0173) nam\u0173 \u016bki\u0173 finansinio turto buvo laikoma grynaisiais ir ind\u0117liuose, o Lietuvoje \u2013 dvigubai daugiau, net 72 proc. Apie 10 proc. gyventoj\u0173 l\u0117\u0161\u0173 Europoje buvo investuota \u012f investicinius fondus, o Lietuvoje \u2013 tik apie 3 proc. Draudimo priemon\u0117se ir pensij\u0173 fonduose europie\u010diai laik\u0117 beveik 46 proc. finansinio turto, Lietuvoje 2017 m. pabaigoje pensij\u0173 fonduose buvo 15 proc. gyventoj\u0173 finansinio turto, o 4 proc. \u2013 gyvyb\u0117s draudimo ir anuiteto \u012fsipareigojimuose. Atlyginimai augo, kainos \u2013 taip pat<\/b> \u201eAkivaizdu, kad kylant ekonomikai, per pastar\u0105j\u012f dvide\u0161imtmet\u012f dauguma preki\u0173 ir paslaug\u0173 Lietuvoje brango, tuo pa\u010diu keit\u0117si ir gyventoj\u0173 i\u0161laid\u0173 pasiskirstymas. Jei prie\u0161 20 met\u0173 vidutinis vartotojas maistui ir g\u0117rimams skyr\u0117 per 40 proc. atlyginimo, tai 2019 m. pabaigoje \u0161i dalis buvo beveik dvigubai ma\u017eesn\u0117, o vartotojai didesn\u0119 pajam\u0173 dal\u012f skyr\u0117 sveikatai, poilsiui ir kult\u016brai bei kitoms paslaugoms\u201c, \u2013 sak\u0117 V. R\u016bkas. Jo teigimu, visgi, pastaruosius dvide\u0161imt met\u0173 did\u0117jo ir pajamos, o tai yra bene palankiausia proga taupyti. \u201eTokiais laikotarpiais b\u016btina pasir\u016bpinti ir u\u017edirbt\u0173 pinig\u0173 apsauga nuo infliacijos poveikio, nes neinvestuojami jie nei\u0161vengiamai nuvert\u0117ja\u201c, – sak\u0117 V. R\u016bkas. \u201eEurostat\u201c duomenimis, vidutin\u0117s \u0161alies gyventoj\u0173 pajamos \u201e\u012f rankas\u201c nuo 2000 m. iki 2018 met\u0173 i\u0161augo 3,8 karto. 2000 m. jos nesiek\u0117 200 eur\u0173, o 2018-aisiais jau buvo 724 eurai. Vidutinis m\u0117nesio darbo u\u017emokestis \u0161alyje augo ir pernai \u2013 kaip skelbia Lietuvos statistikos departamentas, jis sudar\u0117 822 eurus ir buvo 14,2 proc. didesnis nei 2018 m. Per 10 met\u0173 pinigai gali nuvert\u0117ti apie 20 proc.<\/b> Pasak V. R\u016bko, \u017evelgiant \u012f ateinant\u012f de\u0161imtmet\u012f, galima pamodeliuoti kelis infliacijos poveikio scenarijus. \u201eAtsi\u017evelgiant \u012f faktin\u0119 vidutin\u0119 metin\u0119 infliacij\u0105 2000-2019 metais, po de\u0161imt met\u0173 100 eur\u0173 perkamoji galia Lietuvoje gali siekti 78,79 eurus arba 82,03 eurus, jei bus 2 proc. metin\u0117 infliacija, \u012f kuri\u0105 orientuojasi Europos centrinis bankas\u201c, \u2013 sak\u0117 V. R\u016bkas. Tai rei\u0161kia, kad pirmuoju atveju 100 eur\u0173 nuvert\u0117s 21,2 proc., o antruoju \u2013 18 proc. Tuo tarpu pra\u0117jusi\u0173 met\u0173 pabaigoje INVL inicijuotas tyrimas parod\u0117, kad gyventojai infliacijos poveik\u012f savo turimiems pinigams \u012fsivaizduoja gana skirtingai. J\u0173 manymu, esant \u012fprastoms ekonomikos s\u0105lygoms, per 10 met\u0173 j\u0173 pinigai gali nuvert\u0117ti nuo ma\u017eiau nei 5 proc. (taip atsak\u0117 8 proc. respondent\u0173), iki 5-10 proc. ar 15-20 proc. (po 18 proc. respondent\u0173), 10-15 proc. (21 proc. respondent\u0173), ir iki daugiau kaip 20 proc. (tok\u012f atsakym\u0105 rinkosi 19 proc. apklaust\u0173j\u0173). 16 proc. gyventoj\u0173 sak\u0117 ne\u017einantys, kaip per 10 met\u0173 keisis j\u0173 turim\u0173 pinig\u0173 vert\u0117. \u201eGalime daryti i\u0161vad\u0105, kad gyventojai neturi vieningos nuomon\u0117s d\u0117l galimo ilgalaikio infliacijos poveikio ir tik 37 proc. respondent\u0173 vertinimas yra artimas galimai faktinei infliacijos \u012ftakai pinig\u0173 vertei, kuri per 10 met\u0173 gal\u0117t\u0173 siekti apie 20 proc.\u201c, \u2013 sak\u0117 dr. Dalia Kolmatsui, \u201eINVL Asset Management\u201c Pensij\u0173 fond\u0173 ir ma\u017emenini\u0173 pardavim\u0173 padalinio vadov\u0117. I\u0161\u0117jus \u012f pensij\u0105 kainos bus kitokios<\/b> Kaip parod\u0117 tyrimas, nepaisant manymo, jog u\u017edirbti pinigai daugiau ar ma\u017eiau nuvert\u0117s, dauguma respondent\u0173 laiko pinigus gr\u0105\u017eos negeneruojan\u010diose priemon\u0117se. Net 53 proc. \u017emoni\u0173 juos teig\u0117 laikantys einamojoje s\u0105skaitoje, 36 proc. saugo patys, o ind\u0117lyje \u2013 28 procentai. Investav\u0119 pinigus teig\u0117 vos 11 proc. apklaust\u0173j\u0173, 4 proc. atsak\u0117, kad juos yra paskolin\u0119. \u201eGaila, ta\u010diau tenka konstatuoti, kad \u0161alies gyventojai nesir\u016bpina savo finansine ateitimi. Laikydami u\u017edirbtus pinigus namuose ar s\u0105skaitoje, grei\u010diausiai mano, kad j\u0173 pinigai yra saug\u016bs, ta\u010diau ne\u012fvertina fakto, kad laikui b\u0117gant, o ypa\u010d ilgesniu, daugiau kaip 10 met\u0173 laikotarpiu, pinigai gali prarasti savo vert\u0119. Tokiu b\u016bdu at\u0117jus pensijai galiausiai gali paai\u0161k\u0117ti, kad j\u0173 ilgai taupyti, bet niekur neinvestuoti pinigai, yra verti gerokai ma\u017eiau nei buvo tik\u0117tasi\u201c, \u2013 sak\u0117 D. Kolmatsui. Ji atkreip\u0117 d\u0117mes\u012f ir \u012f tai, kad pinig\u0173 verte b\u016btina r\u016bpintis ir d\u0117l to, kad po keliasde\u0161imt met\u0173 i\u0161\u0117jus \u012f pensij\u0105, tik\u0117tina, kainos bus visi\u0161kai kitokios \u2013 augant ekonomikai, jos taip pat i\u0161augs. Tad tam pa\u010diam daiktui \u012fsigyti reiks visi\u0161kai kitos sumos. \u201eTai atsispindi ir \u201eSodros\u201c prognozuojamos pensijos skai\u010diuokl\u0117je \u2013 ji rodo, kad galimai gausime pakankamai didel\u0119 pensij\u0105 vien i\u0161 \u201eSodros\u201c, ta\u010diau realyb\u0117je jos vert\u0117 bus \u017eymiai ma\u017eesn\u0117\u201c, – sak\u0117 D. Kolmatsui. Pavyzd\u017eiui, vidutin\u012f atlyginim\u0105 dabar u\u017edirbantis 20 met\u0173 vyras, gali pensijoje tik\u0117tis 1635 eur\u0173 prognozuojamos i\u0161mokos vien i\u0161 \u201eSodros\u201c. Ta\u010diau realyb\u0117je, jei \u012fvertinsime galim\u0105 infliacijos \u012ftak\u0105, pavyzd\u017eiui, 2 proc. galim\u0105 metin\u0119 infliacij\u0105, 2065 metais 1635 eur\u0173 sumos perkamoji galia suma\u017e\u0117s 59 proc. ir bus vos 670,67 eur\u0173. Be to, \u0161iuo metu gana solidi 1 635 eur\u0173 suma tuo metu sudarys vos 30,8 proc. prognozuojamo tuometinio atlyginimo. Pad\u0117ti kaupti pensijai gal\u0117t\u0173 ir darbdaviai<\/b> \u201eTaigi, infliacija tur\u0117t\u0173 b\u016bti viena i\u0161 svarbi\u0173 paskat\u0173, kod\u0117l i\u0161 anksto tur\u0117tume pasir\u016bpinti bene did\u017eiausiu finansiniu ateities tikslu \u2013 kaupimu pensijai, be to, pasirinkti veiksmingas taupymo priemones. Skai\u010diuojama, kad taupant \u201eSodroje\u201c ir antros pakopos pensij\u0173 fonde, pensijoje galima tik\u0117tis 40-50 proc. iki tol gaut\u0173 pajam\u0173 siekian\u010dios i\u0161mokos.Tuo tarpu norint u\u017esitikrinti kokybi\u0161k\u0105 pragyvenim\u0105 senatv\u0117je, i\u0161\u0117j\u0119 \u012f pensij\u0105 gyventojai tur\u0117t\u0173 gauti apie 80 proc. iki tol gaut\u0173 pajam\u0173\u201c, – sak\u0117 D. Kolmatsui. \u0160io tikslo galima pasiekti kaupiant papildomai pensijai tre\u010dios pakopos fonduose. Naujausias, \u0161i\u0173 met\u0173 saus\u012f \u201eSpinter tyrim\u0173\u201c atliktas tyrimas rodo, kad kain\u0173 did\u0117jimas motyvuot\u0173 kaupti \u0161ioje pakopoje apie tre\u010ddal\u012f tokiu b\u016bdu nekaupian\u010di\u0173 gyventoj\u0173, jei jie tur\u0117t\u0173 palankias s\u0105lygas taupyti: papildom\u0173 l\u0117\u0161\u0173, darbdavio paskat\u0105 ir pan. \u201eIr nors vis daug\u0117ja kaupian\u010di\u0173 ir antros, ir tre\u010dios pakopos pensij\u0173 fonduose, ta\u010diau \u0161i gyventoj\u0173 dalis kol kas yra ma\u017eoka\u201c, – sak\u0117 D. Kolmatsui. Taupymas tre\u010diojoje pakopoje parankus tuo, kad galima rinktis ne tik kelis fondus, bet ir taupymo da\u017enum\u0105 bei \u012fmok\u0173 dyd\u012f. Be to, prie taupymo tre\u010dioje pakopoje gali prisid\u0117ti ir darbdaviai, o tai naudinga abiem pus\u0117ms. Lyginant tokias darbuotoj\u0173 skatinimo priemones kaip priedas prie atlyginimo ir darbdavio pensij\u0173 \u012fmoka, darbuotojo \u012f pensij\u0173 fond\u0105 gaunama \u012fmoka gali b\u016bti didesn\u0117 net 68 proc. nei \u201e\u012f rankas\u201c i\u0161mokamas priedas prie atlyginimo. Toks efektas gaunamas d\u0117l darbdavio \u012fmokoms \u012f pensij\u0173 fondus taikom\u0173 mokes\u010di\u0173 lengvat\u0173. Pensij\u0173 fond\u0173 gr\u0105\u017ea \u2013 didesn\u0117 nei infliacija<\/b> \u201eAkivaizdu, kad savo turt\u0105 visi norime \u201e\u012fdarbinti\u201c efektyviai. Siekiant ilgalaiki\u0173 tiksl\u0173, ypa\u010d toki\u0173 kaip taupymas pensijai, kas paprastai trunka keliasde\u0161imt met\u0173, rekomenduojama \u012fvertinti finansini\u0173 priemoni\u0173 ilgalaik\u012f u\u017edarb\u012f ir \u012fvertinti jo santyk\u012f su infliacija\u201c, – sak\u0117 D. Kolmatsui. Bendrov\u0117 apskai\u010diavo atskir\u0173 \u0161alies pensij\u0173 fond\u0173 kategorij\u0173, infliacijos bei investicij\u0173 \u012f b\u016bst\u0105 vidutin\u012f metin\u012f u\u017edarb\u012f nuo 2004 m., kai prad\u0117jo veikti pensij\u0173 fondai. Rezultatai parod\u0117, kad jei vidutin\u0117 metin\u0117 infliacija \u0161alyje 2004-2019 m. buvo 2,9 proc., tai \u012f akcijas investav\u0119 antros pakopos pensij\u0173 fondai, kuriuose rekomenduojama kaupti jauniausiems fond\u0173 dalyviams ir daryti tai ilgiausi\u0105 laik\u0105, generavo vidutin\u0119 metin\u0119 7,2 proc. gr\u0105\u017e\u0105. Vidutin\u0117s akcij\u0173 dalies antros pakopos pensij\u0173 fondai \u2013 4,7 proc., o ma\u017eos akcij\u0173 dalies antros pakopos pensij\u0173 fondai \u2013 4 proc. gr\u0105\u017e\u0105. D. Kolmatsui teigimu, tai rodo, kad vis\u0173 pensij\u0173 fond\u0173 vidutin\u0117 gr\u0105\u017ea sugeb\u0117jo kompensuoti infliacij\u0105 nuo 2004 met\u0173. Tuo tarpu investicij\u0173 \u012f b\u016bst\u0105 gr\u0105\u017ea per t\u0105 pat\u012f laik\u0105 siek\u0117 5,5 proc. per metus. \u201eINVL Asset Management\u201c priklauso vienai pirmaujan\u010di\u0173 turto valdymo grupi\u0173 Baltijos \u0161alyse \u201eInvalda INVL\u201c. \u0160ios grup\u0117s \u012fmon\u0117s valdo pensij\u0173 ir investicinius fondus, alternatyvias investicijas, individualius portfelius bei kitas finansines priemones. Joms daugiau kaip 200 t\u016bkstan\u010di\u0173 klient\u0173 Lietuvoje ir Latvijoje bei tarptautiniai investuotojai patik\u0117jo vir\u0161 1 mlrd. eur\u0173 vert\u0117s turto. Pateikiama informacinio pob\u016bd\u017eio informacija negali b\u016bti interpretuojama kaip rekomendacija, pasi\u016blymas ar kvietimas investuoti \u012f \u201eINVL Asset Management\u201c valdomus fondus ir kitas finansines priemones. Investuodami prisiimate investicin\u0119 rizik\u0105. Investicijos gali b\u016bti ir pelningos, ir nuostolingos, J\u016bs galite negauti finansin\u0117s naudos, prarasti dal\u012f ar net vis\u0105 investuot\u0105 sum\u0105. Investicij\u0173 praeities rezultatai negarantuoja ateities rezultat\u0173. Priimant sprendim\u0105 investuoti, reikia \u012fvertinti visas su investavimu susijusias rizikas bei pagrindin\u0117s informacijos investuotojams dokumentus. \u201eINVL Asset Management\u201d n\u0117ra atsakinga u\u017e \u0161ios informacijos netikslumus, pasikeitimus, taip pat ir nuostolius, kuri\u0173 gali atsirasti, kai investicijos grind\u017eiamos \u0161ia informacija. 2020.02.10<\/b> Kaip rodo skai\u010diavimai, per pastaruosius 20 met\u0173 euro perkamoji galia Lietuvoje d\u0117l infliacijos poveikio suma\u017e\u0117jo 38 procentais. Vis tik \u0161alies gyventojai deramai ne\u012fvertina ilgalaikio infliacijos poveikio ir neskuba \u012fdarbinti savo pinig\u0173. Net 53 proc. respondent\u0173 juos laiko einamojoje s\u0105skaitoje, daugiau nei tre\u010ddalis \u2013 saugo patys, rodo pra\u0117jusi\u0173 met\u0173 pabaigoje \u201eSpinter tyrim\u0173\u201c atliktas tyrimas, kur\u012f inicijavo \u201eINVL Asset Management\u201c. Tai patvirtina ir Lietuvos banko skelbiami duomenys \u2013 kaip rodo \u0161alies nam\u0173 \u016bki\u0173 likvidaus finansinio turto duomenys, nuo 2004 iki 2019 m. tre\u010diojo ketvir\u010dio \u0161is turtas padid\u0117jo 5,7 karto iki 23,3 mlrd. eur\u0173. 2019 m. tre\u010di\u0105j\u012f ketvirt\u012f did\u017eiausi\u0105 dal\u012f \u2013 72 proc. \u0161iame turte sudar\u0117 ind\u0117liuose ir grynaisiais pinigais gyventoj\u0173 laikomos l\u0117\u0161os: jos siek\u0117 16,7 mlrd. eur\u0173 ir nuo 2004 m. i\u0161augo 4,9 karto (2004 m. buvo 3,4 mlrd. eur\u0173 ir siek\u0117 84,6 proc. viso \u0161io turto). \u201eStebint pastarojo dvide\u0161imtme\u010dio Lietuvos ekonomikos tendencijas matyti, kad \u0161alyje, i\u0161skyrus kriz\u0117s laikotarp\u012f, nuosekliai augo vidutinis atlyginimas ir gyventoj\u0173 finansinis turtas. Tuo pa\u010diu laikotarpiu stebima ir vidutin\u0117 2,4 proc. per metus siekianti infliacija, kuri kasmet \u201esuvalgo\u201c dal\u012f gyventoj\u0173 u\u017edirbt\u0173 pinig\u0173, jei jie laikomi gr\u0105\u017eos negeneruojan\u010diose priemon\u0117se. Deja, bet \u0161iai dienai vis dar matyti per ma\u017eai \u017eenkl\u0173, kad gyventojai investuoja ar planuot\u0173 investuoti savo u\u017edirbtus pinigus taip, kad jie kurt\u0173 didesn\u0119 nei infliacija vert\u0119\u201c, \u2013 sak\u0117 Vaidotas R\u016bkas, \u201eINVL Asset Management\u201c Investicij\u0173 valdymo padalinio vadovas. Pasak jo, svarbu \u012fvertinti tai, kad net ir nedidel\u0117 infliacija ilgalaikiu laikotarpiu gali tur\u0117ti didel\u0119 neigiam\u0105 \u012ftak\u0105 neinvestuotoms santaupoms, ypa\u010d, jei taip taupoma tokiam ilgalaikiam tikslui kaip pensija. Lietuvos gyventoj\u0173 taupymo \u012fpro\u010diai i\u0161 esm\u0117s skiriasi ir nuo Europos. 2017 m. Europos fond\u0173 ir turto valdymo asociacijos duomenimis, 36 proc. Europos (ES \u0161ali\u0173, nevertinant Baltijos \u0161ali\u0173) nam\u0173 \u016bki\u0173 finansinio turto buvo laikoma grynaisiais ir ind\u0117liuose, o Lietuvoje \u2013 dvigubai daugiau, net 72 proc. Apie 10 proc. gyventoj\u0173 l\u0117\u0161\u0173 Europoje buvo investuota \u012f investicinius fondus, o Lietuvoje \u2013 tik apie 3 proc. Draudimo priemon\u0117se ir pensij\u0173 fonduose europie\u010diai laik\u0117 beveik 46 proc. finansinio turto, Lietuvoje 2017 m. pabaigoje pensij\u0173 fonduose buvo 15 proc. gyventoj\u0173 finansinio turto, o 4 proc. \u2013 gyvyb\u0117s draudimo ir anuiteto \u012fsipareigojimuose. Atlyginimai augo, kainos \u2013 taip pat<\/b> \u201eAkivaizdu, kad kylant ekonomikai, per pastar\u0105j\u012f dvide\u0161imtmet\u012f dauguma preki\u0173 ir paslaug\u0173 Lietuvoje brango, tuo pa\u010diu keit\u0117si ir gyventoj\u0173 i\u0161laid\u0173 pasiskirstymas. Jei prie\u0161 20 met\u0173 vidutinis vartotojas maistui ir g\u0117rimams skyr\u0117 per 40 proc. atlyginimo, tai 2019 m. pabaigoje \u0161i dalis buvo beveik dvigubai ma\u017eesn\u0117, o vartotojai didesn\u0119 pajam\u0173 dal\u012f skyr\u0117 sveikatai, poilsiui ir kult\u016brai bei kitoms paslaugoms\u201c, \u2013 sak\u0117 V. R\u016bkas. Jo teigimu, visgi, pastaruosius dvide\u0161imt met\u0173 did\u0117jo ir pajamos, o tai yra bene palankiausia proga taupyti. \u201eTokiais laikotarpiais b\u016btina pasir\u016bpinti ir u\u017edirbt\u0173 pinig\u0173 apsauga nuo infliacijos poveikio, nes neinvestuojami jie nei\u0161vengiamai nuvert\u0117ja\u201c, – sak\u0117 V. R\u016bkas. \u201eEurostat\u201c duomenimis, vidutin\u0117s \u0161alies gyventoj\u0173 pajamos \u201e\u012f rankas\u201c nuo 2000 m. iki 2018 met\u0173 i\u0161augo 3,8 karto. 2000 m. jos nesiek\u0117 200 eur\u0173, o 2018-aisiais jau buvo 724 eurai. Vidutinis m\u0117nesio darbo u\u017emokestis \u0161alyje augo ir pernai \u2013 kaip skelbia Lietuvos statistikos departamentas, jis sudar\u0117 822 eurus ir buvo 14,2 proc. didesnis nei 2018 m. Per 10 met\u0173 pinigai gali nuvert\u0117ti apie 20 proc.<\/b> Pasak V. R\u016bko, \u017evelgiant \u012f ateinant\u012f de\u0161imtmet\u012f, galima pamodeliuoti kelis infliacijos poveikio scenarijus. \u201eAtsi\u017evelgiant \u012f faktin\u0119 vidutin\u0119 metin\u0119 infliacij\u0105 2000-2019 metais, po de\u0161imt met\u0173 100 eur\u0173 perkamoji galia Lietuvoje gali siekti 78,79 eurus arba 82,03 eurus, jei bus 2 proc. metin\u0117 infliacija, \u012f kuri\u0105 orientuojasi Europos centrinis bankas\u201c, \u2013 sak\u0117 V. R\u016bkas. Tai rei\u0161kia, kad pirmuoju atveju 100 eur\u0173 nuvert\u0117s 21,2 proc., o antruoju \u2013 18 proc. Tuo tarpu pra\u0117jusi\u0173 met\u0173 pabaigoje INVL inicijuotas tyrimas parod\u0117, kad gyventojai infliacijos poveik\u012f savo turimiems pinigams \u012fsivaizduoja gana skirtingai. J\u0173 manymu, esant \u012fprastoms ekonomikos s\u0105lygoms, per 10 met\u0173 j\u0173 pinigai gali nuvert\u0117ti nuo ma\u017eiau nei 5 proc. (taip atsak\u0117 8 proc. respondent\u0173), iki 5-10 proc. ar 15-20 proc. (po 18 proc. respondent\u0173), 10-15 proc. (21 proc. respondent\u0173), ir iki daugiau kaip 20 proc. (tok\u012f atsakym\u0105 rinkosi 19 proc. apklaust\u0173j\u0173). 16 proc. gyventoj\u0173 sak\u0117 ne\u017einantys, kaip per 10 met\u0173 keisis j\u0173 turim\u0173 pinig\u0173 vert\u0117. \u201eGalime daryti i\u0161vad\u0105, kad gyventojai neturi vieningos nuomon\u0117s d\u0117l galimo ilgalaikio infliacijos poveikio ir tik 37 proc. respondent\u0173 vertinimas yra artimas galimai faktinei infliacijos \u012ftakai pinig\u0173 vertei, kuri per 10 met\u0173 gal\u0117t\u0173 siekti apie 20 proc.\u201c, \u2013 sak\u0117 dr. Dalia Kolmatsui, \u201eINVL Asset Management\u201c Pensij\u0173 fond\u0173 ir ma\u017emenini\u0173 pardavim\u0173 padalinio vadov\u0117. I\u0161\u0117jus \u012f pensij\u0105 kainos bus kitokios<\/b> Kaip parod\u0117 tyrimas, nepaisant manymo, jog u\u017edirbti pinigai daugiau ar ma\u017eiau nuvert\u0117s, dauguma respondent\u0173 laiko pinigus gr\u0105\u017eos negeneruojan\u010diose priemon\u0117se. Net 53 proc. \u017emoni\u0173 juos teig\u0117 laikantys einamojoje s\u0105skaitoje, 36 proc. saugo patys, o ind\u0117lyje \u2013 28 procentai. Investav\u0119 pinigus teig\u0117 vos 11 proc. apklaust\u0173j\u0173, 4 proc. atsak\u0117, kad juos yra paskolin\u0119. \u201eGaila, ta\u010diau tenka konstatuoti, kad \u0161alies gyventojai nesir\u016bpina savo finansine ateitimi. Laikydami u\u017edirbtus pinigus namuose ar s\u0105skaitoje, grei\u010diausiai mano, kad j\u0173 pinigai yra saug\u016bs, ta\u010diau ne\u012fvertina fakto, kad laikui b\u0117gant, o ypa\u010d ilgesniu, daugiau kaip 10 met\u0173 laikotarpiu, pinigai gali prarasti savo vert\u0119. Tokiu b\u016bdu at\u0117jus pensijai galiausiai gali paai\u0161k\u0117ti, kad j\u0173 ilgai taupyti, bet niekur neinvestuoti pinigai, yra verti gerokai ma\u017eiau nei buvo tik\u0117tasi\u201c, \u2013 sak\u0117 D. Kolmatsui. Ji atkreip\u0117 d\u0117mes\u012f ir \u012f tai, kad pinig\u0173 verte b\u016btina r\u016bpintis ir d\u0117l to, kad po keliasde\u0161imt met\u0173 i\u0161\u0117jus \u012f pensij\u0105, tik\u0117tina, kainos bus visi\u0161kai kitokios \u2013 augant ekonomikai, jos taip pat i\u0161augs. Tad tam pa\u010diam daiktui \u012fsigyti reiks visi\u0161kai kitos sumos. \u201eTai atsispindi ir \u201eSodros\u201c prognozuojamos pensijos skai\u010diuokl\u0117je \u2013 ji rodo, kad galimai gausime pakankamai didel\u0119 pensij\u0105 vien i\u0161 \u201eSodros\u201c, ta\u010diau realyb\u0117je jos vert\u0117 bus \u017eymiai ma\u017eesn\u0117\u201c, – sak\u0117 D. Kolmatsui. Pavyzd\u017eiui, vidutin\u012f atlyginim\u0105 dabar u\u017edirbantis 20 met\u0173 vyras, gali pensijoje tik\u0117tis 1635 eur\u0173 prognozuojamos i\u0161mokos vien i\u0161 \u201eSodros\u201c. Ta\u010diau realyb\u0117je, jei \u012fvertinsime galim\u0105 infliacijos \u012ftak\u0105, pavyzd\u017eiui, 2 proc. galim\u0105 metin\u0119 infliacij\u0105, 2065 metais 1635 eur\u0173 sumos perkamoji galia suma\u017e\u0117s 59 proc. ir bus vos 670,67 eur\u0173. Be to, \u0161iuo metu gana solidi 1 635 eur\u0173 suma tuo metu sudarys vos 30,8 proc. prognozuojamo tuometinio atlyginimo. Pad\u0117ti kaupti pensijai gal\u0117t\u0173 ir darbdaviai<\/b> \u201eTaigi, infliacija tur\u0117t\u0173 b\u016bti viena i\u0161 svarbi\u0173 paskat\u0173, kod\u0117l i\u0161 anksto tur\u0117tume pasir\u016bpinti bene did\u017eiausiu finansiniu ateities tikslu \u2013 kaupimu pensijai, be to, pasirinkti veiksmingas taupymo priemones. Skai\u010diuojama, kad taupant \u201eSodroje\u201c ir antros pakopos pensij\u0173 fonde, pensijoje galima tik\u0117tis 40-50 proc. iki tol gaut\u0173 pajam\u0173 siekian\u010dios i\u0161mokos.Tuo tarpu norint u\u017esitikrinti kokybi\u0161k\u0105 pragyvenim\u0105 senatv\u0117je, i\u0161\u0117j\u0119 \u012f pensij\u0105 gyventojai tur\u0117t\u0173 gauti apie 80 proc. iki tol gaut\u0173 pajam\u0173\u201c, – sak\u0117 D. Kolmatsui. \u0160io tikslo galima pasiekti kaupiant papildomai pensijai tre\u010dios pakopos fonduose. Naujausias, \u0161i\u0173 met\u0173 saus\u012f \u201eSpinter tyrim\u0173\u201c atliktas tyrimas rodo, kad kain\u0173 did\u0117jimas motyvuot\u0173 kaupti \u0161ioje pakopoje apie tre\u010ddal\u012f tokiu b\u016bdu nekaupian\u010di\u0173 gyventoj\u0173, jei jie tur\u0117t\u0173 palankias s\u0105lygas taupyti: papildom\u0173 l\u0117\u0161\u0173, darbdavio paskat\u0105 ir pan. \u201eIr nors vis daug\u0117ja kaupian\u010di\u0173 ir antros, ir tre\u010dios pakopos pensij\u0173 fonduose, ta\u010diau \u0161i gyventoj\u0173 dalis kol kas yra ma\u017eoka\u201c, – sak\u0117 D. Kolmatsui. Taupymas tre\u010diojoje pakopoje parankus tuo, kad galima rinktis ne tik kelis fondus, bet ir taupymo da\u017enum\u0105 bei \u012fmok\u0173 dyd\u012f. Be to, prie taupymo tre\u010dioje pakopoje gali prisid\u0117ti ir darbdaviai, o tai naudinga abiem pus\u0117ms. Lyginant tokias darbuotoj\u0173 skatinimo priemones kaip priedas prie atlyginimo ir darbdavio pensij\u0173 \u012fmoka, darbuotojo \u012f pensij\u0173 fond\u0105 gaunama \u012fmoka gali b\u016bti didesn\u0117 net 68 proc. nei \u201e\u012f rankas\u201c i\u0161mokamas priedas prie atlyginimo. Toks efektas gaunamas d\u0117l darbdavio \u012fmokoms \u012f pensij\u0173 fondus taikom\u0173 mokes\u010di\u0173 lengvat\u0173. Pensij\u0173 fond\u0173 gr\u0105\u017ea \u2013 didesn\u0117 nei infliacija<\/b> \u201eAkivaizdu, kad savo turt\u0105 visi norime \u201e\u012fdarbinti\u201c efektyviai. Siekiant ilgalaiki\u0173 tiksl\u0173, ypa\u010d toki\u0173 kaip taupymas pensijai, kas paprastai trunka keliasde\u0161imt met\u0173, rekomenduojama \u012fvertinti finansini\u0173 priemoni\u0173 ilgalaik\u012f u\u017edarb\u012f ir \u012fvertinti jo santyk\u012f su infliacija\u201c, – sak\u0117 D. Kolmatsui. Bendrov\u0117 apskai\u010diavo atskir\u0173 \u0161alies pensij\u0173 fond\u0173 kategorij\u0173, infliacijos bei investicij\u0173 \u012f b\u016bst\u0105 vidutin\u012f metin\u012f u\u017edarb\u012f nuo 2004 m., kai prad\u0117jo veikti pensij\u0173 fondai. Rezultatai parod\u0117, kad jei vidutin\u0117 metin\u0117 infliacija \u0161alyje 2004-2019 m. buvo 2,9 proc., tai \u012f akcijas investav\u0119 antros pakopos pensij\u0173 fondai, kuriuose rekomenduojama kaupti jauniausiems fond\u0173 dalyviams ir daryti tai ilgiausi\u0105 laik\u0105, generavo vidutin\u0119 metin\u0119 7,2 proc. gr\u0105\u017e\u0105. Vidutin\u0117s akcij\u0173 dalies antros pakopos pensij\u0173 fondai \u2013 4,7 proc., o ma\u017eos akcij\u0173 dalies antros pakopos pensij\u0173 fondai \u2013 4 proc. gr\u0105\u017e\u0105. D. Kolmatsui teigimu, tai rodo, kad vis\u0173 pensij\u0173 fond\u0173 vidutin\u0117 gr\u0105\u017ea sugeb\u0117jo kompensuoti infliacij\u0105 nuo 2004 met\u0173. Tuo tarpu investicij\u0173 \u012f b\u016bst\u0105 gr\u0105\u017ea per t\u0105 pat\u012f laik\u0105 siek\u0117 5,5 proc. per metus. \u201eINVL Asset Management\u201c priklauso vienai pirmaujan\u010di\u0173 turto valdymo grupi\u0173 Baltijos \u0161alyse \u201eInvalda INVL\u201c. \u0160ios grup\u0117s \u012fmon\u0117s valdo pensij\u0173 ir investicinius fondus, alternatyvias investicijas, individualius portfelius bei kitas finansines priemones. Joms daugiau kaip 200 t\u016bkstan\u010di\u0173 klient\u0173 Lietuvoje ir Latvijoje bei tarptautiniai investuotojai patik\u0117jo vir\u0161 1 mlrd. eur\u0173 vert\u0117s turto. Pateikiama informacinio pob\u016bd\u017eio informacija negali b\u016bti interpretuojama kaip rekomendacija, pasi\u016blymas ar kvietimas investuoti \u012f \u201eINVL Asset Management\u201c valdomus fondus ir kitas finansines priemones. Investuodami prisiimate investicin\u0119 rizik\u0105. Investicijos gali b\u016bti ir pelningos, ir nuostolingos, J\u016bs galite negauti finansin\u0117s naudos, prarasti dal\u012f ar net vis\u0105 investuot\u0105 sum\u0105. Investicij\u0173 praeities rezultatai negarantuoja ateities rezultat\u0173. Priimant sprendim\u0105 investuoti, reikia \u012fvertinti visas su investavimu susijusias rizikas bei pagrindin\u0117s informacijos investuotojams dokumentus. \u201eINVL Asset Management\u201d n\u0117ra atsakinga u\u017e \u0161ios informacijos netikslumus, pasikeitimus, taip pat ir nuostolius, kuri\u0173 gali atsirasti, kai investicijos grind\u017eiamos \u0161ia informacija.<\/p>","protected":false},"excerpt":{"rendered":"
Kaip rodo skai\u010diavimai, per pastaruosius 20 met\u0173 euro perkamoji galia Lietuvoje d\u0117l infliacijos poveikio suma\u017e\u0117jo 38 procentais.<\/p>","protected":false},"author":3,"featured_media":0,"comment_status":"closed","ping_status":"closed","sticky":false,"template":"","format":"standard","meta":{"footnotes":""},"categories":[],"tags":[],"class_list":["post-6052","post","type-post","status-publish","format-standard","hentry"],"_links":{"self":[{"href":"https:\/\/spinter.lt\/en\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/6052","targetHints":{"allow":["GET"]}}],"collection":[{"href":"https:\/\/spinter.lt\/en\/wp-json\/wp\/v2\/posts"}],"about":[{"href":"https:\/\/spinter.lt\/en\/wp-json\/wp\/v2\/types\/post"}],"author":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/spinter.lt\/en\/wp-json\/wp\/v2\/users\/3"}],"replies":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/spinter.lt\/en\/wp-json\/wp\/v2\/comments?post=6052"}],"version-history":[{"count":0,"href":"https:\/\/spinter.lt\/en\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/6052\/revisions"}],"wp:attachment":[{"href":"https:\/\/spinter.lt\/en\/wp-json\/wp\/v2\/media?parent=6052"}],"wp:term":[{"taxonomy":"category","embeddable":true,"href":"https:\/\/spinter.lt\/en\/wp-json\/wp\/v2\/categories?post=6052"},{"taxonomy":"post_tag","embeddable":true,"href":"https:\/\/spinter.lt\/en\/wp-json\/wp\/v2\/tags?post=6052"}],"curies":[{"name":"wp","href":"https:\/\/api.w.org\/{rel}","templated":true}]}}