Nors grei\u010dio vir\u0161ijimas yra da\u017eniausia tragi\u0161kai pasibaigusi\u0173 avarij\u0173 prie\u017eastis, adrenalino m\u0117g\u0117j\u0173 nestabdo nei didmies\u010diuose dygstantys mobil\u016bs trikojai grei\u010dio matuokliai, nei ple\u010diamas stacionari\u0173 matuokli\u0173 tinklas. Tyrimai atskleid\u0117, kad kone kas tre\u010dias \u0161alies vairuotojas grei\u010dio matuoklius vertina kaip menkavert\u0119 kli\u016bt\u012f ir akceleratoriaus pedal\u0105 atleid\u017eia tik \u0161i\u0173 prietais\u0173 fiksavimo zonoje. Draudimo bendrov\u0117s BTA u\u017esakymu \u201eSpinter tyrimai\u201c saus\u012f atliktos reprezentatyvios apklausos metu 29 proc. vairuotoj\u0173 teig\u0117 leistino grei\u010dio besilaikantys tik matuokli\u0173 fiksavimo zonose. Dar 6 proc. pripa\u017eino net ir \u0161iose zonose da\u017enai vir\u0161ijantys leistin\u0105 greit\u012f. Greit\u012f vir\u0161ija daugiau nei tre\u010ddalis<\/b> \u201eTyrimo rezultatai nustebino \u2013 daugiau nei tre\u010ddalis vairuotoj\u0173 neslepia akceleratoriaus pedal\u0105 spaud\u017eiantys daugiau nei leid\u017eiama, o matavimo prietaisai tokius adrenalino fanatikus pristabdo tik trumpam. Tai rodo, kad didel\u0117 dalis vairuojan\u010di\u0173 asmen\u0173 net nesuvokia, koki\u0105 gr\u0117sm\u0119 savo veiksmais kelyje sukelia sau ir kitiems eismo dalyviams\u201c, \u2013 sako BTA Ekspertizi\u0173 skyriaus vadovas Andrius \u017diukelis. Tiesa, 22 proc. vairuojan\u010di\u0173 asmen\u0173 tyrimo metu \u012fvardijo, kad ple\u010diamas matuokli\u0173 tinklas skatina juos drausmingiau vairuoti ne tik grei\u010dio matavimo zonose, bet ir kitose kelio dalyse. Tuo tarpu 37 proc. teig\u0117 visuomet va\u017eiuojantys leistinu grei\u010diu nepaisydami grei\u010dio matuokli\u0173 buvimo ar nebuvimo. \u201eKiekviena administracin\u0117 priemon\u0117 \u2013 baud\u0173 didinimas, grei\u010dio matuokli\u0173 \u012frengimas \u2013 turi \u012ftakos vairuotoj\u0173 elgsenai jau vien d\u0117l to, kad apie tai pla\u010diai diskutuojama \u017einiasklaidoje, socialin\u0117je medijoje, vairuotojai patys buriasi \u012f grupes. Visgi ilgalaik\u0117je perspektyvoje did\u017eiausi\u0105 teigiam\u0105 \u012ftak\u0105 turi edukacija ir m\u0105stymo poky\u010diai \u2013 kol patys ne\u012fs\u0105moninsime galim\u0173 grei\u010dio vir\u0161ijimo pasekmi\u0173, administracin\u0117s priemon\u0117s bus ma\u017eai veiksmingos\u201c, \u2013 sako A. \u017diukelis. Statistika negailestinga \u2013 greitis \u017eudo<\/b> Lietuvos keli\u0173 policijos tarnybos duomenimis, saugaus va\u017eiavimo grei\u010dio nepasirinkimas ar leistino grei\u010dio vir\u0161ijimas 2019 m. buvo svarbiausia avarij\u0173 prie\u017eastis, nul\u0117musi 35 proc. eismo \u012fvyki\u0173, kuri\u0173 metu \u017euvo ar buvo su\u017eeisti \u017emon\u0117s. Pasak A. \u017diukelio, vairuojantiems pravartu atsiminti paprast\u0105 formul\u0119 \u2013 greit\u012f padidinus dukart, stabdymo kelias pailg\u0117ja ma\u017edaug 4 kartus: \u201eTai rei\u0161kia, kad esant geroms oro s\u0105lygoms va\u017eiuodami 50 km\/h grei\u010diu ir pasteb\u0117j\u0119 prie\u0161ais mus i\u0161dygusi\u0105 kli\u016bt\u012f, mes sustosime nuva\u017eiav\u0119 ma\u017edaug 15-16 metr\u0173. Tuo tarpu skriejant 100 km\/h grei\u010diu, stabdymo kelias atitinkamai pailg\u0117ja iki 60-64 metr\u0173\u201c. Svarbiausia \u2013 eismo kult\u016bros ugdymas<\/b> Draudimo eksperto teigimu, mokytis saugaus dalyvavimo eisme b\u016btina nuo ma\u017eens. Pavyzd\u012f vaikams pirmiausia tur\u0117t\u0173 rodyti drausmingai vairuojantys t\u0117vai, prisisegantys saugos dir\u017eus, nes\u0117dantys u\u017e vairo i\u0161g\u0117r\u0119 alkoholio, nevir\u0161ijantys grei\u010dio. \u201eB\u016btent tokios i\u0161 pa\u017ei\u016bros smulkmenos ir lemia b\u016bsim\u0173j\u0173 vairuotoj\u0173 po\u017ei\u016br\u012f. Jei numosime ranka \u012f saugos dir\u017eus, vir\u0161ysime greit\u012f ar vairuosime nesaugiai, t\u0105 matydami m\u016bs\u0173 vaikai galvos, kad tai yra normalu, ir ateityje elgsis taip pat. \u017dinoma, saugaus eismo kult\u016brai daugiau d\u0117mesio tur\u0117t\u0173 skirti ir \u0161vietimo sistema, ne tik t\u0117vai\u201c, \u2013 sako A. \u017diukelis. Pasak eksperto, su tragi\u0161komis grei\u010dio vir\u0161ijimo pasekm\u0117mis taip pat tikslinga supa\u017eindinti ir visus b\u016bsimuosius vairuotojus: \u201eDa\u017enai jauni asmenys mokosi vairavimo teorijos ir praktikos vedami vienintelio tikslo \u2013 i\u0161laikyti vairavimo egzaminus, o ne tam, kad realiai i\u0161mokt\u0173 dalyvauti eisme. Pavyzd\u017eiui, JAV vairavimo kurs\u0173 lankytojai privalo apsilankyti sudau\u017eyt\u0173 automobili\u0173 aik\u0161tel\u0117se, kuri\u0173 darbuotojai vizualiais pavyzd\u017eiais parodo, d\u0117l koki\u0173 prie\u017eas\u010di\u0173 automobiliai tapo metalo lau\u017eu ir kas gresia nesilaikant eismo taisykli\u0173\u201c. Automobili\u0173 greitis lemia ir p\u0117s\u010di\u0173j\u0173 \u017e\u016btis<\/b> Pasaulio sveikatos organizacija (PSO) skelbia, kad nesaugus ar neleistinas greitis yra svarbiausias \u017e\u016b\u010di\u0173 bei su\u017ealojim\u0173 keliuose faktorius. Atlikt\u0173 studij\u0173 duomenimis, grei\u010dio suma\u017einimas vos 1 km\/val. eismo \u012fvykio tikimyb\u0119 suma\u017eina ma\u017edaug 2-3 procentais. Automobili\u0173 vairuotoj\u0173 vir\u0161ijamas greitis pra\u017e\u016btingas ir kitiems eismo dalyviams, pirmiausia \u2013 p\u0117stiesiems. PSO duomenimis, partrenkti 30 km\/val. va\u017eiuojan\u010dio automobilio i\u0161gyvena ma\u017edaug 90 proc. p\u0117s\u010di\u0173j\u0173. Tikimyb\u0117 likti gyvam susid\u016brus su 45 km\/val. va\u017eiuojan\u010diu automobiliu suma\u017e\u0117ja iki 50 procent\u0173. Patekus po 80 km\/val. skriejan\u010dio automobilio ratais, tikimyb\u0117s i\u0161gyventi nelieka. 2020.02.18<\/b> Nors grei\u010dio vir\u0161ijimas yra da\u017eniausia tragi\u0161kai pasibaigusi\u0173 avarij\u0173 prie\u017eastis, adrenalino m\u0117g\u0117j\u0173 nestabdo nei didmies\u010diuose dygstantys mobil\u016bs trikojai grei\u010dio matuokliai, nei ple\u010diamas stacionari\u0173 matuokli\u0173 tinklas. Tyrimai atskleid\u0117, kad kone kas tre\u010dias \u0161alies vairuotojas grei\u010dio matuoklius vertina kaip menkavert\u0119 kli\u016bt\u012f ir akceleratoriaus pedal\u0105 atleid\u017eia tik \u0161i\u0173 prietais\u0173 fiksavimo zonoje. Draudimo bendrov\u0117s BTA u\u017esakymu \u201eSpinter tyrimai\u201c saus\u012f atliktos reprezentatyvios apklausos metu 29 proc. vairuotoj\u0173 teig\u0117 leistino grei\u010dio besilaikantys tik matuokli\u0173 fiksavimo zonose. Dar 6 proc. pripa\u017eino net ir \u0161iose zonose da\u017enai vir\u0161ijantys leistin\u0105 greit\u012f. Greit\u012f vir\u0161ija daugiau nei tre\u010ddalis<\/b> \u201eTyrimo rezultatai nustebino \u2013 daugiau nei tre\u010ddalis vairuotoj\u0173 neslepia akceleratoriaus pedal\u0105 spaud\u017eiantys daugiau nei leid\u017eiama, o matavimo prietaisai tokius adrenalino fanatikus pristabdo tik trumpam. Tai rodo, kad didel\u0117 dalis vairuojan\u010di\u0173 asmen\u0173 net nesuvokia, koki\u0105 gr\u0117sm\u0119 savo veiksmais kelyje sukelia sau ir kitiems eismo dalyviams\u201c, \u2013 sako BTA Ekspertizi\u0173 skyriaus vadovas Andrius \u017diukelis. Tiesa, 22 proc. vairuojan\u010di\u0173 asmen\u0173 tyrimo metu \u012fvardijo, kad ple\u010diamas matuokli\u0173 tinklas skatina juos drausmingiau vairuoti ne tik grei\u010dio matavimo zonose, bet ir kitose kelio dalyse. Tuo tarpu 37 proc. teig\u0117 visuomet va\u017eiuojantys leistinu grei\u010diu nepaisydami grei\u010dio matuokli\u0173 buvimo ar nebuvimo. \u201eKiekviena administracin\u0117 priemon\u0117 \u2013 baud\u0173 didinimas, grei\u010dio matuokli\u0173 \u012frengimas \u2013 turi \u012ftakos vairuotoj\u0173 elgsenai jau vien d\u0117l to, kad apie tai pla\u010diai diskutuojama \u017einiasklaidoje, socialin\u0117je medijoje, vairuotojai patys buriasi \u012f grupes. Visgi ilgalaik\u0117je perspektyvoje did\u017eiausi\u0105 teigiam\u0105 \u012ftak\u0105 turi edukacija ir m\u0105stymo poky\u010diai \u2013 kol patys ne\u012fs\u0105moninsime galim\u0173 grei\u010dio vir\u0161ijimo pasekmi\u0173, administracin\u0117s priemon\u0117s bus ma\u017eai veiksmingos\u201c, \u2013 sako A. \u017diukelis. Statistika negailestinga \u2013 greitis \u017eudo<\/b> Lietuvos keli\u0173 policijos tarnybos duomenimis, saugaus va\u017eiavimo grei\u010dio nepasirinkimas ar leistino grei\u010dio vir\u0161ijimas 2019 m. buvo svarbiausia avarij\u0173 prie\u017eastis, nul\u0117musi 35 proc. eismo \u012fvyki\u0173, kuri\u0173 metu \u017euvo ar buvo su\u017eeisti \u017emon\u0117s. Pasak A. \u017diukelio, vairuojantiems pravartu atsiminti paprast\u0105 formul\u0119 \u2013 greit\u012f padidinus dukart, stabdymo kelias pailg\u0117ja ma\u017edaug 4 kartus: \u201eTai rei\u0161kia, kad esant geroms oro s\u0105lygoms va\u017eiuodami 50 km\/h grei\u010diu ir pasteb\u0117j\u0119 prie\u0161ais mus i\u0161dygusi\u0105 kli\u016bt\u012f, mes sustosime nuva\u017eiav\u0119 ma\u017edaug 15-16 metr\u0173. Tuo tarpu skriejant 100 km\/h grei\u010diu, stabdymo kelias atitinkamai pailg\u0117ja iki 60-64 metr\u0173\u201c. Svarbiausia \u2013 eismo kult\u016bros ugdymas<\/b> Draudimo eksperto teigimu, mokytis saugaus dalyvavimo eisme b\u016btina nuo ma\u017eens. Pavyzd\u012f vaikams pirmiausia tur\u0117t\u0173 rodyti drausmingai vairuojantys t\u0117vai, prisisegantys saugos dir\u017eus, nes\u0117dantys u\u017e vairo i\u0161g\u0117r\u0119 alkoholio, nevir\u0161ijantys grei\u010dio. \u201eB\u016btent tokios i\u0161 pa\u017ei\u016bros smulkmenos ir lemia b\u016bsim\u0173j\u0173 vairuotoj\u0173 po\u017ei\u016br\u012f. Jei numosime ranka \u012f saugos dir\u017eus, vir\u0161ysime greit\u012f ar vairuosime nesaugiai, t\u0105 matydami m\u016bs\u0173 vaikai galvos, kad tai yra normalu, ir ateityje elgsis taip pat. \u017dinoma, saugaus eismo kult\u016brai daugiau d\u0117mesio tur\u0117t\u0173 skirti ir \u0161vietimo sistema, ne tik t\u0117vai\u201c, \u2013 sako A. \u017diukelis. Pasak eksperto, su tragi\u0161komis grei\u010dio vir\u0161ijimo pasekm\u0117mis taip pat tikslinga supa\u017eindinti ir visus b\u016bsimuosius vairuotojus: \u201eDa\u017enai jauni asmenys mokosi vairavimo teorijos ir praktikos vedami vienintelio tikslo \u2013 i\u0161laikyti vairavimo egzaminus, o ne tam, kad realiai i\u0161mokt\u0173 dalyvauti eisme. Pavyzd\u017eiui, JAV vairavimo kurs\u0173 lankytojai privalo apsilankyti sudau\u017eyt\u0173 automobili\u0173 aik\u0161tel\u0117se, kuri\u0173 darbuotojai vizualiais pavyzd\u017eiais parodo, d\u0117l koki\u0173 prie\u017eas\u010di\u0173 automobiliai tapo metalo lau\u017eu ir kas gresia nesilaikant eismo taisykli\u0173\u201c. Automobili\u0173 greitis lemia ir p\u0117s\u010di\u0173j\u0173 \u017e\u016btis<\/b> Pasaulio sveikatos organizacija (PSO) skelbia, kad nesaugus ar neleistinas greitis yra svarbiausias \u017e\u016b\u010di\u0173 bei su\u017ealojim\u0173 keliuose faktorius. Atlikt\u0173 studij\u0173 duomenimis, grei\u010dio suma\u017einimas vos 1 km\/val. eismo \u012fvykio tikimyb\u0119 suma\u017eina ma\u017edaug 2-3 procentais. Automobili\u0173 vairuotoj\u0173 vir\u0161ijamas greitis pra\u017e\u016btingas ir kitiems eismo dalyviams, pirmiausia \u2013 p\u0117stiesiems. PSO duomenimis, partrenkti 30 km\/val. va\u017eiuojan\u010dio automobilio i\u0161gyvena ma\u017edaug 90 proc. p\u0117s\u010di\u0173j\u0173. Tikimyb\u0117 likti gyvam susid\u016brus su 45 km\/val. va\u017eiuojan\u010diu automobiliu suma\u017e\u0117ja iki 50 procent\u0173. Patekus po 80 km\/val. skriejan\u010dio automobilio ratais, tikimyb\u0117s i\u0161gyventi nelieka.<\/p>","protected":false},"excerpt":{"rendered":"
Nors grei\u010dio vir\u0161ijimas yra da\u017eniausia tragi\u0161kai pasibaigusi\u0173 avarij\u0173 prie\u017eastis, adrenalino m\u0117g\u0117j\u0173 nestabdo nei didmies\u010diuose dygstantys mobil\u016bs trikojai grei\u010dio matuokliai, nei ple\u010diamas stacionari\u0173 matuokli\u0173 tinklas.<\/p>","protected":false},"author":3,"featured_media":0,"comment_status":"closed","ping_status":"closed","sticky":false,"template":"","format":"standard","meta":{"footnotes":""},"categories":[],"tags":[],"class_list":["post-6050","post","type-post","status-publish","format-standard","hentry"],"_links":{"self":[{"href":"https:\/\/spinter.lt\/en\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/6050","targetHints":{"allow":["GET"]}}],"collection":[{"href":"https:\/\/spinter.lt\/en\/wp-json\/wp\/v2\/posts"}],"about":[{"href":"https:\/\/spinter.lt\/en\/wp-json\/wp\/v2\/types\/post"}],"author":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/spinter.lt\/en\/wp-json\/wp\/v2\/users\/3"}],"replies":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/spinter.lt\/en\/wp-json\/wp\/v2\/comments?post=6050"}],"version-history":[{"count":0,"href":"https:\/\/spinter.lt\/en\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/6050\/revisions"}],"wp:attachment":[{"href":"https:\/\/spinter.lt\/en\/wp-json\/wp\/v2\/media?parent=6050"}],"wp:term":[{"taxonomy":"category","embeddable":true,"href":"https:\/\/spinter.lt\/en\/wp-json\/wp\/v2\/categories?post=6050"},{"taxonomy":"post_tag","embeddable":true,"href":"https:\/\/spinter.lt\/en\/wp-json\/wp\/v2\/tags?post=6050"}],"curies":[{"name":"wp","href":"https:\/\/api.w.org\/{rel}","templated":true}]}}