Paskutiniu metu pasaulyje itin daug kalbama apie klimato kait\u0105 ir tai, koki\u0105 \u012ftak\u0105 ateities kartoms tur\u0117s \u017emonijos paliekamas \u012fspaudas gamtoje. Nors mokslininkai nebeabejoja, kad klimato kaita \u2013 \u0161iuo metu i\u0161 ties\u0173 vykstantis rei\u0161kinys, vis dar atsiranda \u017emoni\u0173, netikin\u010diu, kad klimatas \u0161yla. Tarp j\u0173 \u2013 ir Lietuvos gyventojai. Portalo Delfi u\u017esakymu tyrim\u0173 bendrov\u0117 \u201eSpinter tyrimai\u201c atliko reprezentatyvi\u0105 apklaus\u0105, kurioje Lietuvos gyventoj\u0173 buvo klausima, ar jie \u017eino, kas yra klimato kaita. Kaip parod\u0117 tyrimas, vos 5,3 proc. apie tai nieko ne\u017eino. 12,7 proc. teig\u0117 ka\u017ek\u0105 gird\u0117j\u0119 apie klimato kait\u0105. Did\u017eioji dauguma (82 proc.) visgi teig\u0117 \u017einantys, kas yra \u0161is rei\u0161kinys. Nepaisant to, \u017einojimas dar nerei\u0161kia, kad gyventojai i\u0161 ties\u0173 tiki, kad klimato kaita realus rei\u0161kinys. Kaip teig\u0117 apklausos dalyviai, 8 proc. netiki \u0161iuo rei\u0161kiniu. 70,9 proc. pasisak\u0117 tikintys \u0161iuo rei\u0161kiniu, o apie penktadalis (18,1 proc.) sak\u0117, kad jiems d\u0117l klimato kaitos kyla tam tikr\u0173 abejoni\u0173. Tikin\u010dios klimato kaita da\u017eniau nurod\u0117 moterys, 26\u201345 m. apklaustieji vyrai. Klimato kaita vyksta<\/b> Beveik du tre\u010ddaliai (65,4 proc.) Lietuvos gyventoj\u0173 teigia, kad imasi veiksm\u0173 kasdieniniame gyvenime, kad klimato kaita b\u016bt\u0173 pristabdyta. Likusieji d\u0117l to nieko nedaro. Da\u017eniau veiksm\u0173 besiiman\u010dios prisipa\u017eino moterys, auk\u0161tesnio i\u0161simokslinimo gyventojai. Did\u017eioji dalis gyventoj\u0173 taip pat \u012fsitikin\u0119, kad vien individuali\u0173 veiksm\u0173 neu\u017etenka. Net 82,8 proc. respondent\u0173 pasisak\u0117 u\u017e tai, kad Lietuvos vald\u017eia tur\u0117t\u0173 imtis akivaizd\u017ei\u0173 veiksm\u0173 klimato kaitai pristabdyti. Tam didesn\u012f pritarim\u0105 i\u0161rei\u0161k\u0117 26\u201345 m. auk\u0161tesnio i\u0161simokslinimo, didesni\u0173 pajam\u0173 atstovai, specialistai\u2013tarnautojai, didmies\u010dio gyventojai. Klimatologas Donatas Valiukas portalui DELFI teig\u0117, kad tuo, kad klimato kaita vyksta, nereik\u0117t\u0173 abejoti. \u201eTai remiasi tuo, kad jau ilgus metus oro temperat\u016bra yra matuojama visame pasaulyje kelis kartus per dien\u0105. Ir kai ilgus metus yra stebimas temperat\u016br\u0173 ilgalaikis pokytis, atsiranda ir klimato kaitos faktas. Ir ko gero, kad tai beveik did\u017ei\u0105ja dalimi nulemta \u017emogaus veiklos, irgi yra faktas, nes su tuo sutinka 98 proc. klimatolog\u0173\u201c, \u2013 komentavo jis. Pa\u0161nekovas teig\u0117, kad galb\u016bt dalis \u017emoni\u0173 dar abejoja klimato \u0161ilimu, nes mai\u0161o klimat\u0105 su orais. Dalis sako, kad klimatas visada keisdavosi ir svyruodavo.\u2028\u2028 \u201eIr jie yra teis\u016bs, bet tie svyravimai trunka apie 10 t\u016bkst. ar \u0161imtus t\u016bkst. met\u0173 ir tai, kad ka\u017ekada buvo pas mus \u0161il\u010diau, tiesa, bet dabartinis klimato pokytis yra niekuo kitu nepaai\u0161kinamas kaip tik \u017emogaus veikla. Tai \u0161ie poky\u010diai nieko bendro tarpusavyje neturi\u201c, \u2013 kalb\u0117jo D. Valiukas. Klimatologas teig\u0117, kad nat\u016bral\u016bs klimato poky\u010diai vyksta labai l\u0117tai ir beveik nepastebimai. Tuo metu tai, kas vyksta dabar, vyksta labai greitai ir akivaizd\u017eiai. \u201eBe to, turime ir t\u0105 fakt\u0105, kad oro temperat\u016bra priklauso ir nuo \u0161iltnamio efekto duj\u0173, kuri\u0173 kiekvienais metais vis daug\u0117ja\u201c, \u2013 prid\u0117jo jis. Kaip bus ateityje, priklauso nuo \u0161iandien<\/b> Pasak specialisto, vykstant klimato kaitai valstyb\u0117s gali imtis dviej\u0173 priemoni\u0173: klimato kaitos \u0161velninimas, kai i\u0161metama ma\u017eiau min\u0117t\u0173 duj\u0173 \u012f atmosfer\u0105, o kitas dalykas \u2013 valstyb\u0117s gali prisitaikyti prie vykstan\u010dios kaitos. \u010cia \u012ftraukiami ir klimatologai. Kad nustatyti konkre\u010dias priemones ir imtis veiksm\u0173 turi \u012fsitraukti ir klimatologai, kad b\u016bt\u0173 galima tiksliai \u017einoti, kaip ir kokiu grei\u010diu kei\u010diasi klimatas. \u201eSpinter tyrim\u0173\u201c apklausoje taip pat buvo klausta, ar gyventojai prisideda prie klimato kaitos ma\u017einimo. Nors D. Valiukas \u012fvardijo, kad svarb\u0173 vaidmen\u012f \u0161ioje srityje vaidina vald\u017eia, vis d\u0117lto nereik\u0117t\u0173 nuvertinti ir individuali\u0173 gyventoj\u0173 pastang\u0173. \u201eBe abejo, viskas prasideda nuo individuali\u0173 dalyk\u0173 ir, ko gero, jei norime, kad ka\u017ekas keist\u0173si, pirmiausia turime prad\u0117ti nuo sav\u0119s. \u017di\u016br\u0117ti tik \u012f vald\u017ei\u0105 patiems nesiimant priemoni\u0173, tikriausiai, n\u0117ra teisinga. Viskas susideda i\u0161 ma\u017e\u0173 dali\u0173 ir net nedidel\u0117s pastangos prisideda prie didelio vaizdo\u201c, \u2013 svarst\u0117 klimatologas. Pasiteiravus, kokios specialist\u0173 prognoz\u0117s d\u0117l ateities ir klimato kaitos, pa\u0161nekovas pabr\u0117\u017e\u0117, kad kaip bus ateityje, yra keletas scenarij\u0173. \u201eEsame \u0161iandieniame ta\u0161ke ir tai, kaip bus ateityje, priklauso nuo to, koki\u0173 priemoni\u0173 bus imtasi dabar. Norint \u017einoti, kaip bus ateityje, reikia \u017einoti, kaip pasaulis vystysis, koki\u0173 priemoni\u0173 imsis\u201c, \u2013 teig\u0117 jis. Did\u017eioji dalis gyventoj\u0173 r\u016b\u0161iuoja<\/b> Kalbant apie klimato kait\u0105 ir ekologij\u0105, nema\u017eai d\u0117mesio skiriama ir \u017emoni\u0173 sugeneruojamoms \u0161iuk\u0161l\u0117ms. Delfi portalo u\u017esakymu \u201eSpinter tyrimai\u201c taip pat u\u017eklaus\u0117 gyventoj\u0173, ar \u0161ie r\u016b\u0161iuoja atliekas. Net 51 proc. gyventoj\u0173 teig\u0117 r\u016b\u0161iuojantys visas namie atsirandan\u010dias atliekas. Tuo metu dar 40,2 proc. prisipa\u017eino r\u016b\u0161iuojantys, ta\u010diau tik dal\u012f. I\u0161vis ner\u016b\u0161iuojantys teig\u0117 8,5 proc. Lietuva sp\u0117jo pasaul\u012f nustebinti su s\u0117kminga taromat\u0173 ir u\u017estato sistema. Ta\u010diau gyventojai nor\u0117t\u0173, kad \u012f \u0161i\u0105 sistem\u0105 b\u016bt\u0173 \u012ftraukta daugiau taros. 71,7 proc. apklausos dalyvi\u0173 teig\u0117, kad nor\u0117t\u0173, jog taromatai surinkt\u0173 ir stiklinius stipri\u0173j\u0173 g\u0117rim\u0173 butelius. \u201eNe\u201c atsak\u0117 tik 14 proc., dar 14,3 proc. teig\u0117, kad jiems nesvarbu. Pritarim\u0105, kad taromatai surinkt\u0173 ir stiklinius stipri\u0173j\u0173 g\u0117rim\u0173 butelius, da\u017eniau i\u0161rei\u0161k\u0117 vyrai, 36 met\u0173 ir vyresni respondentai, da\u017eniau vidutini\u0173 ir ma\u017eesni\u0173 pajam\u0173, rajon\u0173 centr\u0173 gyventojai. Kad Lietuva gal\u0117t\u0173 prisid\u0117ti labiau prie ekologijos, yra vietos ir atliek\u0173 tvarkymo sistemos tobulinimui. \u012e klausim\u0105, kaip vertinate atliek\u0173 tvarkymo sistem\u0105 savo gyvenamojoje vietoje, \u201elabai gerai\u201c atsak\u0117 vos 8,3 proc. Beveik pus\u0117 (47,7 proc.) respondent\u0173 sak\u0117 sistem\u0105 vertinantys \u201egerai\u201c. \u201eVidutini\u0161kai\u201c \u2013 36,5 proc., \u201eblogai \u2013 7,1 proc. V\u0161\u012e \u201e\u017diedin\u0117s ekonomikos\u201c, padedan\u010dios Lietuvoje skatinti beatliekin\u0119 gamyb\u0105 ir gyvenimo b\u016bd\u0105 bei populiarinti \u017eiedin\u0117s ekonomikos principus tarp verslo ir vald\u017eios institucij\u0173, steig\u0117jas Domantas Tracevi\u010dius d\u017eiaug\u0117si, kad tokia didel\u0117 dalis gyventoj\u0173 teigia r\u016b\u0161iuojantys atliekas, o kartu tiki, kad rezultatai tik g\u0117r\u0117s. \u017dinoma, prie to turi prisid\u0117ti ir savivaldyb\u0117s. \u201eGeriau nors kiek r\u016b\u0161iuoti nei i\u0161vis ner\u016b\u0161iuoti, bet daug kas priklauso nuo infrastrukt\u016bros. Pavyzd\u017eiui, jei esu vilnietis ir gyvenu daugiabutyje, \u0161iuo metu neturiu galimyb\u0117s r\u016b\u0161iuoti maisto atliek\u0173. B\u016btent infrastrukt\u016bros nebuvimas ir nesuteikia aktyviau r\u016b\u0161iuoti\u201c, \u2013 \u012fsitikin\u0119s jis. Pasak jo, b\u016btent infrastrukt\u016bra yra kertinis dalykas, padedantis \u017emon\u0117ms pasirinkti r\u016b\u0161iavim\u0105. Esant infrastrukt\u016brai, turi gerai suveikti visuomen\u0117s informavimas ir finansin\u0117s iniciatyvos, kad r\u016b\u0161iuojantys gyventojai u\u017e atliek\u0173 i\u0161ve\u017eim\u0105 mok\u0117t\u0173 ma\u017eiau. Pasiteiravus, kokios kokioms atliekoms r\u016b\u0161iuoti \u0161iuo metu tur\u0117t\u0173 b\u016bti skiriama daugiausia d\u0117mesio, D. Tracevi\u010dius b\u016btent pamin\u0117jo maisto atliekas. \u201eLabai gaila, kad savivaldyb\u0117s neu\u017etikrina galimyb\u0117s visiems r\u016b\u0161iuoti arba kompostuoti namuose. Tikriausiai, did\u017eiausia atsakomyb\u0117 tenka didiesiems miestams, kurie jau seniai tur\u0117jo u\u017etikrinti atskir\u0105 maisto atliek\u0173 surinkim\u0105, kad kuo ma\u017eiau j\u0173 patekt\u0173 \u012f deginim\u0105 ir s\u0105vartynus\u201c, \u2013 komentavo jis. Pa\u0161nekovas pabr\u0117\u017e\u0117, kad maisto atliekos, pakli\u016bnan\u010dios \u012f bendr\u0105 sraut\u0105, sugadina bet kokias antrines \u017ealiavas. Tod\u0117l jas pa\u0161alinus i\u0161 bendro atliek\u0173 srauto ger\u0117t\u0173 ne tik antrini\u0173 \u017ealiav\u0173 kokyb\u0117, bet ir surinkimas. 2020.02.19<\/b> Paskutiniu metu pasaulyje itin daug kalbama apie klimato kait\u0105 ir tai, koki\u0105 \u012ftak\u0105 ateities kartoms tur\u0117s \u017emonijos paliekamas \u012fspaudas gamtoje. Nors mokslininkai nebeabejoja, kad klimato kaita \u2013 \u0161iuo metu i\u0161 ties\u0173 vykstantis rei\u0161kinys, vis dar atsiranda \u017emoni\u0173, netikin\u010diu, kad klimatas \u0161yla. Tarp j\u0173 \u2013 ir Lietuvos gyventojai. Portalo Delfi u\u017esakymu tyrim\u0173 bendrov\u0117 \u201eSpinter tyrimai\u201c atliko reprezentatyvi\u0105 apklaus\u0105, kurioje Lietuvos gyventoj\u0173 buvo klausima, ar jie \u017eino, kas yra klimato kaita. Kaip parod\u0117 tyrimas, vos 5,3 proc. apie tai nieko ne\u017eino. 12,7 proc. teig\u0117 ka\u017ek\u0105 gird\u0117j\u0119 apie klimato kait\u0105. Did\u017eioji dauguma (82 proc.) visgi teig\u0117 \u017einantys, kas yra \u0161is rei\u0161kinys. Nepaisant to, \u017einojimas dar nerei\u0161kia, kad gyventojai i\u0161 ties\u0173 tiki, kad klimato kaita realus rei\u0161kinys. Kaip teig\u0117 apklausos dalyviai, 8 proc. netiki \u0161iuo rei\u0161kiniu. 70,9 proc. pasisak\u0117 tikintys \u0161iuo rei\u0161kiniu, o apie penktadalis (18,1 proc.) sak\u0117, kad jiems d\u0117l klimato kaitos kyla tam tikr\u0173 abejoni\u0173. Tikin\u010dios klimato kaita da\u017eniau nurod\u0117 moterys, 26\u201345 m. apklaustieji vyrai. Klimato kaita vyksta<\/b> Beveik du tre\u010ddaliai (65,4 proc.) Lietuvos gyventoj\u0173 teigia, kad imasi veiksm\u0173 kasdieniniame gyvenime, kad klimato kaita b\u016bt\u0173 pristabdyta. Likusieji d\u0117l to nieko nedaro. Da\u017eniau veiksm\u0173 besiiman\u010dios prisipa\u017eino moterys, auk\u0161tesnio i\u0161simokslinimo gyventojai. Did\u017eioji dalis gyventoj\u0173 taip pat \u012fsitikin\u0119, kad vien individuali\u0173 veiksm\u0173 neu\u017etenka. Net 82,8 proc. respondent\u0173 pasisak\u0117 u\u017e tai, kad Lietuvos vald\u017eia tur\u0117t\u0173 imtis akivaizd\u017ei\u0173 veiksm\u0173 klimato kaitai pristabdyti. Tam didesn\u012f pritarim\u0105 i\u0161rei\u0161k\u0117 26\u201345 m. auk\u0161tesnio i\u0161simokslinimo, didesni\u0173 pajam\u0173 atstovai, specialistai\u2013tarnautojai, didmies\u010dio gyventojai. Klimatologas Donatas Valiukas portalui DELFI teig\u0117, kad tuo, kad klimato kaita vyksta, nereik\u0117t\u0173 abejoti. \u201eTai remiasi tuo, kad jau ilgus metus oro temperat\u016bra yra matuojama visame pasaulyje kelis kartus per dien\u0105. Ir kai ilgus metus yra stebimas temperat\u016br\u0173 ilgalaikis pokytis, atsiranda ir klimato kaitos faktas. Ir ko gero, kad tai beveik did\u017ei\u0105ja dalimi nulemta \u017emogaus veiklos, irgi yra faktas, nes su tuo sutinka 98 proc. klimatolog\u0173\u201c, \u2013 komentavo jis. Pa\u0161nekovas teig\u0117, kad galb\u016bt dalis \u017emoni\u0173 dar abejoja klimato \u0161ilimu, nes mai\u0161o klimat\u0105 su orais. Dalis sako, kad klimatas visada keisdavosi ir svyruodavo.\u2028\u2028 \u201eIr jie yra teis\u016bs, bet tie svyravimai trunka apie 10 t\u016bkst. ar \u0161imtus t\u016bkst. met\u0173 ir tai, kad ka\u017ekada buvo pas mus \u0161il\u010diau, tiesa, bet dabartinis klimato pokytis yra niekuo kitu nepaai\u0161kinamas kaip tik \u017emogaus veikla. Tai \u0161ie poky\u010diai nieko bendro tarpusavyje neturi\u201c, \u2013 kalb\u0117jo D. Valiukas. Klimatologas teig\u0117, kad nat\u016bral\u016bs klimato poky\u010diai vyksta labai l\u0117tai ir beveik nepastebimai. Tuo metu tai, kas vyksta dabar, vyksta labai greitai ir akivaizd\u017eiai. \u201eBe to, turime ir t\u0105 fakt\u0105, kad oro temperat\u016bra priklauso ir nuo \u0161iltnamio efekto duj\u0173, kuri\u0173 kiekvienais metais vis daug\u0117ja\u201c, \u2013 prid\u0117jo jis. Kaip bus ateityje, priklauso nuo \u0161iandien<\/b> Pasak specialisto, vykstant klimato kaitai valstyb\u0117s gali imtis dviej\u0173 priemoni\u0173: klimato kaitos \u0161velninimas, kai i\u0161metama ma\u017eiau min\u0117t\u0173 duj\u0173 \u012f atmosfer\u0105, o kitas dalykas \u2013 valstyb\u0117s gali prisitaikyti prie vykstan\u010dios kaitos. \u010cia \u012ftraukiami ir klimatologai. Kad nustatyti konkre\u010dias priemones ir imtis veiksm\u0173 turi \u012fsitraukti ir klimatologai, kad b\u016bt\u0173 galima tiksliai \u017einoti, kaip ir kokiu grei\u010diu kei\u010diasi klimatas. \u201eSpinter tyrim\u0173\u201c apklausoje taip pat buvo klausta, ar gyventojai prisideda prie klimato kaitos ma\u017einimo. Nors D. Valiukas \u012fvardijo, kad svarb\u0173 vaidmen\u012f \u0161ioje srityje vaidina vald\u017eia, vis d\u0117lto nereik\u0117t\u0173 nuvertinti ir individuali\u0173 gyventoj\u0173 pastang\u0173. \u201eBe abejo, viskas prasideda nuo individuali\u0173 dalyk\u0173 ir, ko gero, jei norime, kad ka\u017ekas keist\u0173si, pirmiausia turime prad\u0117ti nuo sav\u0119s. \u017di\u016br\u0117ti tik \u012f vald\u017ei\u0105 patiems nesiimant priemoni\u0173, tikriausiai, n\u0117ra teisinga. Viskas susideda i\u0161 ma\u017e\u0173 dali\u0173 ir net nedidel\u0117s pastangos prisideda prie didelio vaizdo\u201c, \u2013 svarst\u0117 klimatologas. Pasiteiravus, kokios specialist\u0173 prognoz\u0117s d\u0117l ateities ir klimato kaitos, pa\u0161nekovas pabr\u0117\u017e\u0117, kad kaip bus ateityje, yra keletas scenarij\u0173. \u201eEsame \u0161iandieniame ta\u0161ke ir tai, kaip bus ateityje, priklauso nuo to, koki\u0173 priemoni\u0173 bus imtasi dabar. Norint \u017einoti, kaip bus ateityje, reikia \u017einoti, kaip pasaulis vystysis, koki\u0173 priemoni\u0173 imsis\u201c, \u2013 teig\u0117 jis. Did\u017eioji dalis gyventoj\u0173 r\u016b\u0161iuoja<\/b> Kalbant apie klimato kait\u0105 ir ekologij\u0105, nema\u017eai d\u0117mesio skiriama ir \u017emoni\u0173 sugeneruojamoms \u0161iuk\u0161l\u0117ms. Delfi portalo u\u017esakymu \u201eSpinter tyrimai\u201c taip pat u\u017eklaus\u0117 gyventoj\u0173, ar \u0161ie r\u016b\u0161iuoja atliekas. Net 51 proc. gyventoj\u0173 teig\u0117 r\u016b\u0161iuojantys visas namie atsirandan\u010dias atliekas. Tuo metu dar 40,2 proc. prisipa\u017eino r\u016b\u0161iuojantys, ta\u010diau tik dal\u012f. I\u0161vis ner\u016b\u0161iuojantys teig\u0117 8,5 proc. Lietuva sp\u0117jo pasaul\u012f nustebinti su s\u0117kminga taromat\u0173 ir u\u017estato sistema. Ta\u010diau gyventojai nor\u0117t\u0173, kad \u012f \u0161i\u0105 sistem\u0105 b\u016bt\u0173 \u012ftraukta daugiau taros. 71,7 proc. apklausos dalyvi\u0173 teig\u0117, kad nor\u0117t\u0173, jog taromatai surinkt\u0173 ir stiklinius stipri\u0173j\u0173 g\u0117rim\u0173 butelius. \u201eNe\u201c atsak\u0117 tik 14 proc., dar 14,3 proc. teig\u0117, kad jiems nesvarbu. Pritarim\u0105, kad taromatai surinkt\u0173 ir stiklinius stipri\u0173j\u0173 g\u0117rim\u0173 butelius, da\u017eniau i\u0161rei\u0161k\u0117 vyrai, 36 met\u0173 ir vyresni respondentai, da\u017eniau vidutini\u0173 ir ma\u017eesni\u0173 pajam\u0173, rajon\u0173 centr\u0173 gyventojai. Kad Lietuva gal\u0117t\u0173 prisid\u0117ti labiau prie ekologijos, yra vietos ir atliek\u0173 tvarkymo sistemos tobulinimui. \u012e klausim\u0105, kaip vertinate atliek\u0173 tvarkymo sistem\u0105 savo gyvenamojoje vietoje, \u201elabai gerai\u201c atsak\u0117 vos 8,3 proc. Beveik pus\u0117 (47,7 proc.) respondent\u0173 sak\u0117 sistem\u0105 vertinantys \u201egerai\u201c. \u201eVidutini\u0161kai\u201c \u2013 36,5 proc., \u201eblogai \u2013 7,1 proc. V\u0161\u012e \u201e\u017diedin\u0117s ekonomikos\u201c, padedan\u010dios Lietuvoje skatinti beatliekin\u0119 gamyb\u0105 ir gyvenimo b\u016bd\u0105 bei populiarinti \u017eiedin\u0117s ekonomikos principus tarp verslo ir vald\u017eios institucij\u0173, steig\u0117jas Domantas Tracevi\u010dius d\u017eiaug\u0117si, kad tokia didel\u0117 dalis gyventoj\u0173 teigia r\u016b\u0161iuojantys atliekas, o kartu tiki, kad rezultatai tik g\u0117r\u0117s. \u017dinoma, prie to turi prisid\u0117ti ir savivaldyb\u0117s. \u201eGeriau nors kiek r\u016b\u0161iuoti nei i\u0161vis ner\u016b\u0161iuoti, bet daug kas priklauso nuo infrastrukt\u016bros. Pavyzd\u017eiui, jei esu vilnietis ir gyvenu daugiabutyje, \u0161iuo metu neturiu galimyb\u0117s r\u016b\u0161iuoti maisto atliek\u0173. B\u016btent infrastrukt\u016bros nebuvimas ir nesuteikia aktyviau r\u016b\u0161iuoti\u201c, \u2013 \u012fsitikin\u0119s jis. Pasak jo, b\u016btent infrastrukt\u016bra yra kertinis dalykas, padedantis \u017emon\u0117ms pasirinkti r\u016b\u0161iavim\u0105. Esant infrastrukt\u016brai, turi gerai suveikti visuomen\u0117s informavimas ir finansin\u0117s iniciatyvos, kad r\u016b\u0161iuojantys gyventojai u\u017e atliek\u0173 i\u0161ve\u017eim\u0105 mok\u0117t\u0173 ma\u017eiau. Pasiteiravus, kokios kokioms atliekoms r\u016b\u0161iuoti \u0161iuo metu tur\u0117t\u0173 b\u016bti skiriama daugiausia d\u0117mesio, D. Tracevi\u010dius b\u016btent pamin\u0117jo maisto atliekas. \u201eLabai gaila, kad savivaldyb\u0117s neu\u017etikrina galimyb\u0117s visiems r\u016b\u0161iuoti arba kompostuoti namuose. Tikriausiai, did\u017eiausia atsakomyb\u0117 tenka didiesiems miestams, kurie jau seniai tur\u0117jo u\u017etikrinti atskir\u0105 maisto atliek\u0173 surinkim\u0105, kad kuo ma\u017eiau j\u0173 patekt\u0173 \u012f deginim\u0105 ir s\u0105vartynus\u201c, \u2013 komentavo jis. Pa\u0161nekovas pabr\u0117\u017e\u0117, kad maisto atliekos, pakli\u016bnan\u010dios \u012f bendr\u0105 sraut\u0105, sugadina bet kokias antrines \u017ealiavas. Tod\u0117l jas pa\u0161alinus i\u0161 bendro atliek\u0173 srauto ger\u0117t\u0173 ne tik antrini\u0173 \u017ealiav\u0173 kokyb\u0117, bet ir surinkimas.<\/p>","protected":false},"excerpt":{"rendered":"
Paskutiniu metu pasaulyje itin daug kalbama apie klimato kait\u0105 ir tai, koki\u0105 \u012ftak\u0105 ateities kartoms tur\u0117s \u017emonijos paliekamas \u012fspaudas gamtoje.<\/p>","protected":false},"author":3,"featured_media":0,"comment_status":"closed","ping_status":"closed","sticky":false,"template":"","format":"standard","meta":{"footnotes":""},"categories":[],"tags":[],"class_list":["post-6048","post","type-post","status-publish","format-standard","hentry"],"_links":{"self":[{"href":"https:\/\/spinter.lt\/en\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/6048","targetHints":{"allow":["GET"]}}],"collection":[{"href":"https:\/\/spinter.lt\/en\/wp-json\/wp\/v2\/posts"}],"about":[{"href":"https:\/\/spinter.lt\/en\/wp-json\/wp\/v2\/types\/post"}],"author":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/spinter.lt\/en\/wp-json\/wp\/v2\/users\/3"}],"replies":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/spinter.lt\/en\/wp-json\/wp\/v2\/comments?post=6048"}],"version-history":[{"count":0,"href":"https:\/\/spinter.lt\/en\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/6048\/revisions"}],"wp:attachment":[{"href":"https:\/\/spinter.lt\/en\/wp-json\/wp\/v2\/media?parent=6048"}],"wp:term":[{"taxonomy":"category","embeddable":true,"href":"https:\/\/spinter.lt\/en\/wp-json\/wp\/v2\/categories?post=6048"},{"taxonomy":"post_tag","embeddable":true,"href":"https:\/\/spinter.lt\/en\/wp-json\/wp\/v2\/tags?post=6048"}],"curies":[{"name":"wp","href":"https:\/\/api.w.org\/{rel}","templated":true}]}}