Jei lietuviai staiga netekt\u0173 nuolatinio pajam\u0173 \u0161altinio, beveik 21 proc. gyventoj\u0173 i\u0161 savo turim\u0173 santaup\u0173 negal\u0117t\u0173 i\u0161gyventi n\u0117 m\u0117nesio, o dar beveik 30 proc. gal\u0117t\u0173 apsir\u016bpinti vos 1-2 m\u0117n., skelbia \u201eDelfi\u201c u\u017esakymu atliktos apklausos \u201eSpinter tyrimai\u201c rezultatai. Pagrindin\u0117 santaup\u0173 netur\u0117jimo prie\u017eastis, kaip teigiama, gaunamos per ma\u017eos pajamos. Ekonomistas \u017dygimantas Mauricas sutinka, kad \u0161iandien gaunant minimal\u0173 atlyginim\u0105 gyventojai vidutini\u0161kai gyvena nuo algos iki algos, o susitaupyti pinig\u0173 jiems yra sud\u0117tinga. Kaltino ma\u017eas pajamas<\/b> 2020 m. sausio 20-28 dienomis \u201eSpinter tyrimai\u201c atlikta apklausa parod\u0117, kad 72,3 proc. gyventoj\u0173 r\u016bpinasi savo ateitimi ir dal\u012f gaunam\u0173 pajam\u0173 atsideda santaupoms. Kad kiekvien\u0105 m\u0117nes\u012f taupo teig\u0117 28,8 proc., re\u010diau nei kas m\u0117nes\u012f tai sak\u0117 darantys 18,8 proc., retai \u2013 24,7 proc. Kad i\u0161vis netaupo sak\u0117 27,2 proc., o dar 0,5 proc. teig\u0117 ne\u017einantys arba \u012f klausim\u0105 i\u0161vis neatsak\u0117. Taupan\u010di\u0173j\u0173 buvo klausta ir koki\u0105 sum\u0105 per m\u0117nes\u012f jie yra link\u0119 atsid\u0117ti. 12,5 proc. apklaust\u0173j\u0173 sak\u0117 atsidedantys iki 30 Eur, 15,8 proc. \u2013 31-60 Eur. Kiek didesn\u0117 dalis, 26,5 proc., per m\u0117nes\u012f santaupoms sak\u0117 atsidedantys ir 61-100 Eur, o daugiausia apklaust\u0173j\u0173, 34,9 proc., tikino per m\u0117nes\u012f sutaupantys ir daugiau nei 100 Eur. Dar 10,3 proc. \u012f klausim\u0105 neatsak\u0117 arba teig\u0117 ne\u017einantys. Visgi paklausti, kod\u0117l gyventojai neatsideda juodai dienai arba taupo itin retai, kaip vien\u0105 did\u017eiausi\u0173 prie\u017eas\u010di\u0173 respondentai \u012fvardijo gaunamas per ma\u017eas pajamas, taip teig\u0117 60,4 proc. apklaust\u0173j\u0173. Dar 27,3 proc. tikino, kad d\u0117l to kaltos vis atsirandan\u010dios netik\u0117tos i\u0161laidos, o dar 6,8 proc. sak\u0117 manantys, jog santaup\u0173 jiems i\u0161vis neprireiks. Taip pat 5,5 proc. \u012f klausim\u0105 neatsak\u0117. \u201eSpinter tyrim\u0173\u201c vadovas, sociologas Ignas Zokas apie 60 proc. asmen\u0173, kurie nurod\u0117 gaunantys per ma\u017eas pajamas, kad gal\u0117t\u0173 taupyti, komentavo, kad tai galimai susij\u0119 ir su \u017emoni\u0173 finansine savijauta. \u201eRealiai, mes gyvename vie\u0161ojoje erdv\u0117je, Europos S\u0105jungoje, ir labai da\u017enai matome statistik\u0105, kad pagal daugel\u012f parametr\u0173 esame tarp t\u0173 skurd\u017eiausi\u0173 \u0161ali\u0173, kur pajamos yra santykinai ma\u017eos. Jeigu save lygintume su neturtingomis tre\u010dio pasaulio \u0161alimis, turb\u016bt, taip neatrodyt\u0173, bet esame tame kontekste, kuriame esame. B\u016btent tas supratimas, kad mes esame ma\u017e\u0173 pajam\u0173 \u0161alis, kad m\u016bs\u0173 pajamos yra s\u0105lyginai ma\u017eos negu \u017emon\u0117s gauna Skandinavijoje, Vokietijoje ar Jungtin\u0117je Karalyst\u0117je, tai, matyt, yra vienas pasiteisinimas sau, o kitas dalykas, tai susij\u0119 ir su tam tikru finansiniu aukl\u0117jimu, finansiniu ra\u0161tingumu, nes jei \u017ei\u016br\u0117tume \u012f kitus parametrus, kaip tik vyresnio am\u017eiaus \u017emon\u0117s, kurie i\u0161 tikro turi ma\u017eesnes pajamas, sugeba susitaupyti\u201c, \u2013 svarst\u0117 jis. Taip pat apklausoje paai\u0161k\u0117jo, kad jei staiga gyventojai netekt\u0173 savo pajam\u0173 \u0161altinio, 20,7 proc. apklaust\u0173j\u0173 i\u0161 turim\u0173 santaup\u0173 nei\u0161gyvent\u0173 n\u0117 m\u0117nesio laiko. \u201eTai rei\u0161kia, kad dalis \u017emoni\u0173 visi\u0161kai neturi santaup\u0173. Toki\u0173 tem\u0173 daug tur\u0117jome 2008-2009 m. kriz\u0117s metu. Tada buvo daug bedarbyst\u0117s, buvo karpomi atlyginimai. V\u0117lgi, \u017emon\u0117s tada min\u0117jo, kad be pajam\u0173 \u0161altinio gal\u0117t\u0173 pragyventi tik 1-2 m\u0117n., bet, kaip buvo galima matyti, pakel\u0117se lavon\u0173 ar \u017emoni\u0173, kurie nei\u0161gyveno, nebuvo\u201c, \u2013 \u0161ar\u017eavo I. Zokas ir tikino, kad tuo atveju \u017emon\u0117s b\u016bt\u0173 link\u0119 naudotis savo socialiniais ry\u0161iais ir pagalbos pra\u0161yt\u0173 artim\u0173j\u0173. Mauricas: susitaupyti gaunant MMA – sunku<\/b> Ekonomistas \u017d. Mauricas sutiko, kad \u0161iandien u\u017edirbant minimal\u0173 atlyginim\u0105 vidutini\u0161kai gyventojai gyvena nuo algos iki algos. Taip pat, anot jo, nors kiekvieno situacija ir i\u0161laidos skirtingos, jeigu pajamos ma\u017eos, taupyti sunku papras\u010diausiai d\u0117l pajam\u0173 nepakankamumo. \u201eI\u0161 ties\u0173 Europos Centrinis Bankas vykdo nam\u0173 \u016bki\u0173 apklaus\u0105, tai yra kiek \u017emon\u0117s taupo, kur investuoja. Matyti, kad kuo didesn\u0117s gyventoj\u0173 pajamos, tuo didesn\u0119 procentin\u0119 dal\u012f jie atsideda santaupoms. Gaunant MMA susitaupyti \u012fmanoma, bet jei ir susitaupome, tai yra ma\u017eos sumos, o da\u017enu atveju u\u017esinorima ir kokio brangesnio pirkinio, arba jis tiesiog yra nei\u0161vengiamas norint pasigerinti buit\u012f, tai atitinkamai tos santaupos tada suma\u017e\u0117ja\u201c, \u2013 komentavo \u017d. Mauricas. Situacij\u0105, kad 21 proc. gyventoj\u0173 \u0161iandien teig\u0117, jog negal\u0117t\u0173 i\u0161gyventi n\u0117 m\u0117nesio, jeigu staiga netekt\u0173 pajam\u0173, ekonomistas vertino kaip kelian\u010di\u0105 didel\u012f nerim\u0105. Pasak jo, nema\u017ea tikimyb\u0117, kad jei toks scenarijus i\u0161sipildyt\u0173, \u0161ie \u017emon\u0117s pasirinkt\u0173 emigracijos keli\u0105.
\n\u201eBazinis patarimas \u2013 tur\u0117ti bent 6 m\u0117n. i\u0161laid\u0173 pagalv\u0119, kad nutikus nenumatytiems \u012fvykiams, b\u016bt\u0173 padengiamos bent 6 m\u0117n. visos nam\u0173 i\u0161laidos\u201c, \u2013 patar\u0117 jis. Vidurinioji klas\u0117 ple\u010diasi<\/b> Ekonomistas pasteb\u0117jo, kad \u0161alyje matyti ir teigiam\u0173 dalyk\u0173, susijusi\u0173 su atlyginimais. Jis tikino, kad vis daugiau Lietuvos gyventoj\u0173 priklauso viduriniajai klasei. Lietuvoje, kaip teig\u0117, jai gali b\u016bti priskiriami asmenys, per m\u0117nes\u012f gaunantys nuo 800 iki 2,5 t\u016bkst. Eur \u012f rankas. \u201eToki\u0173 asmen\u0173 m\u016bs\u0173 \u0161alyje labai spar\u010diai daug\u0117ja ir galb\u016bt po koki\u0173 5-7 met\u0173, jeigu jud\u0117sime dabartiniu grei\u010diu, vidurinioji klas\u0117 jau sudarys didesn\u0119 dal\u012f Lietuvos gyventoj\u0173. Tie gyventojai jau tikrai gali susitaupyti ir jeigu jie nesusitaupo, tai yra akmuo \u012f j\u0173 dar\u017e\u0105, nes rei\u0161kia, kad poreikiai neatitinka j\u0173 galimybi\u0173\u201c, \u2013 sak\u0117 jis. Ekonomistas tvirtino, kad remiantis Statistikos departamento duomenimis matyti ir tai, jog per metus maisto produkt\u0173 kainos padid\u0117jo 5 proc., o tai \u012ftakos turi ir tam, kad gyventojams ateityje taupyti gali b\u016bti vis sunkiau. \u201e\u017dmogui reikia valgyti ir apsirengti. Nema\u017eai sutaupyti galima pasirinkus maisto produktus su akcija, pana\u0161iai ir perkant aprang\u0105. Vis tiek tam tikros i\u0161laidos yra b\u016btinos, kad \u017emogus gyvent\u0173 visavert\u012f gyvenim\u0105. Brangstant b\u016btiniausi\u0173 i\u0161laid\u0173 kainoms, kaip pavyzdys, maisto, ta skurdo rizikos riba kyla. Ji yra susieta su tam tikru preki\u0173 krep\u0161eliu ir kuo auk\u0161tesn\u0117 ta riba, tuo ma\u017eiau pajam\u0173 lieka atsid\u0117ti taupymui. D\u017eiugi \u017einia, kad pajamos vis tiek auga grei\u010diau nei infliacija\u201c, \u2013 sak\u0117 \u017d. Mauricas. Pirmenyb\u0119 teikia vartojimui<\/b> \u201eSwedbank\u201c finans\u0173 instituto vadov\u0117 J\u016brat\u0117 Cvilikien\u0117, paklausta, ar lietuviai \u0161iandien yra link\u0119 taupyti teig\u0117, kad \u0161iuo metu labiau karaliauja vartojimas. \u201eDabar, nors ekonomika kaip ir leist\u0173 taupyti ir gal\u0117tume ruo\u0161tis atei\u010diai, taupymo padid\u0117jimo nesimato ir auga vartojimas. Galb\u016bt gal\u0117tume pasakyti, kad lietuvi\u0173 senjorai kaip buvo taup\u016bs, tai ir yra taup\u016bs. Jie i\u0161 ma\u017eiausi\u0173 pajam\u0173 sugeba susitaupyti i\u0161siugd\u0119 tok\u012f \u012fg\u016bd\u012f, ta\u010diau kuo \u017emon\u0117s jaunesni, tuo labiau nenori taupyti, o nori gyventi \u0161ia diena. Jeigu mes imtume bendr\u0105 tendencij\u0105 ir did\u017ei\u0105j\u0105 daugum\u0105 \u017emoni\u0173, vartojimas auga gana \u017eenkliai ir lietuviai vis daugiau gali i\u0161leisti neb\u016btinoms reikm\u0117ms, tarkime, kelion\u0117ms, atostogoms, \u0161vent\u0117ms ir kitiems dalykams. Tai rodo, kad tos pajamos yra i\u0161leid\u017eiamos, o ne atidedamos\u201c, \u2013 apie tendencijas sak\u0117 ji. Tai, kad kai kuriems lietuviams taupyti n\u0117ra i\u0161 ko, J. Cvilikien\u0117 taip pat teigia suprantanti, ta\u010diau, pasak jos, \u017emon\u0117s taupyti gali atsid\u0117dami itin ma\u017eas sumas, tarkime, po eur\u0105. \u201ePatar\u010diau pagalvoti, ar a\u0161 tikrai neturiu euro per savait\u0119 atid\u0117ti. Tai gali b\u016bti tikrai labai ma\u017eos sumos, kurios met\u0173 b\u0117gyje sudarys nema\u017e\u0105 sum\u0105, o tam u\u017eteks tik per\u017evelgti savo i\u0161laidas. Taupymo esm\u0117 \u2013 ma\u017eos sumos atidedamos da\u017enai, o ne didel\u0117 suma \u2013 i\u0161kart. Jeigu mes i\u0161moktume ir i\u0161siugdytume \u012fprot\u012f pervesti ma\u017eas sumas \u012f ka\u017ekoki\u0105 atskir\u0105 s\u0105skait\u0105 ir j\u0105 nuo sav\u0119s pasl\u0117pti, tai did\u017eioji dauguma \u017emoni\u0173 tikrai gal\u0117t\u0173 sutaupyti\u201c, \u2013 kalb\u0117jo ji. 2020.03.02<\/b> Jei lietuviai staiga netekt\u0173 nuolatinio pajam\u0173 \u0161altinio, beveik 21 proc. gyventoj\u0173 i\u0161 savo turim\u0173 santaup\u0173 negal\u0117t\u0173 i\u0161gyventi n\u0117 m\u0117nesio, o dar beveik 30 proc. gal\u0117t\u0173 apsir\u016bpinti vos 1-2 m\u0117n., skelbia \u201eDelfi\u201c u\u017esakymu atliktos apklausos \u201eSpinter tyrimai\u201c rezultatai. Pagrindin\u0117 santaup\u0173 netur\u0117jimo prie\u017eastis, kaip teigiama, gaunamos per ma\u017eos pajamos. Ekonomistas \u017dygimantas Mauricas sutinka, kad \u0161iandien gaunant minimal\u0173 atlyginim\u0105 gyventojai vidutini\u0161kai gyvena nuo algos iki algos, o susitaupyti pinig\u0173 jiems yra sud\u0117tinga. Kaltino ma\u017eas pajamas<\/b> 2020 m. sausio 20-28 dienomis \u201eSpinter tyrimai\u201c atlikta apklausa parod\u0117, kad 72,3 proc. gyventoj\u0173 r\u016bpinasi savo ateitimi ir dal\u012f gaunam\u0173 pajam\u0173 atsideda santaupoms. Kad kiekvien\u0105 m\u0117nes\u012f taupo teig\u0117 28,8 proc., re\u010diau nei kas m\u0117nes\u012f tai sak\u0117 darantys 18,8 proc., retai \u2013 24,7 proc. Kad i\u0161vis netaupo sak\u0117 27,2 proc., o dar 0,5 proc. teig\u0117 ne\u017einantys arba \u012f klausim\u0105 i\u0161vis neatsak\u0117. Taupan\u010di\u0173j\u0173 buvo klausta ir koki\u0105 sum\u0105 per m\u0117nes\u012f jie yra link\u0119 atsid\u0117ti. 12,5 proc. apklaust\u0173j\u0173 sak\u0117 atsidedantys iki 30 Eur, 15,8 proc. \u2013 31-60 Eur. Kiek didesn\u0117 dalis, 26,5 proc., per m\u0117nes\u012f santaupoms sak\u0117 atsidedantys ir 61-100 Eur, o daugiausia apklaust\u0173j\u0173, 34,9 proc., tikino per m\u0117nes\u012f sutaupantys ir daugiau nei 100 Eur. Dar 10,3 proc. \u012f klausim\u0105 neatsak\u0117 arba teig\u0117 ne\u017einantys. Visgi paklausti, kod\u0117l gyventojai neatsideda juodai dienai arba taupo itin retai, kaip vien\u0105 did\u017eiausi\u0173 prie\u017eas\u010di\u0173 respondentai \u012fvardijo gaunamas per ma\u017eas pajamas, taip teig\u0117 60,4 proc. apklaust\u0173j\u0173. Dar 27,3 proc. tikino, kad d\u0117l to kaltos vis atsirandan\u010dios netik\u0117tos i\u0161laidos, o dar 6,8 proc. sak\u0117 manantys, jog santaup\u0173 jiems i\u0161vis neprireiks. Taip pat 5,5 proc. \u012f klausim\u0105 neatsak\u0117. \u201eSpinter tyrim\u0173\u201c vadovas, sociologas Ignas Zokas apie 60 proc. asmen\u0173, kurie nurod\u0117 gaunantys per ma\u017eas pajamas, kad gal\u0117t\u0173 taupyti, komentavo, kad tai galimai susij\u0119 ir su \u017emoni\u0173 finansine savijauta. \u201eRealiai, mes gyvename vie\u0161ojoje erdv\u0117je, Europos S\u0105jungoje, ir labai da\u017enai matome statistik\u0105, kad pagal daugel\u012f parametr\u0173 esame tarp t\u0173 skurd\u017eiausi\u0173 \u0161ali\u0173, kur pajamos yra santykinai ma\u017eos. Jeigu save lygintume su neturtingomis tre\u010dio pasaulio \u0161alimis, turb\u016bt, taip neatrodyt\u0173, bet esame tame kontekste, kuriame esame. B\u016btent tas supratimas, kad mes esame ma\u017e\u0173 pajam\u0173 \u0161alis, kad m\u016bs\u0173 pajamos yra s\u0105lyginai ma\u017eos negu \u017emon\u0117s gauna Skandinavijoje, Vokietijoje ar Jungtin\u0117je Karalyst\u0117je, tai, matyt, yra vienas pasiteisinimas sau, o kitas dalykas, tai susij\u0119 ir su tam tikru finansiniu aukl\u0117jimu, finansiniu ra\u0161tingumu, nes jei \u017ei\u016br\u0117tume \u012f kitus parametrus, kaip tik vyresnio am\u017eiaus \u017emon\u0117s, kurie i\u0161 tikro turi ma\u017eesnes pajamas, sugeba susitaupyti\u201c, \u2013 svarst\u0117 jis. Taip pat apklausoje paai\u0161k\u0117jo, kad jei staiga gyventojai netekt\u0173 savo pajam\u0173 \u0161altinio, 20,7 proc. apklaust\u0173j\u0173 i\u0161 turim\u0173 santaup\u0173 nei\u0161gyvent\u0173 n\u0117 m\u0117nesio laiko. \u201eTai rei\u0161kia, kad dalis \u017emoni\u0173 visi\u0161kai neturi santaup\u0173. Toki\u0173 tem\u0173 daug tur\u0117jome 2008-2009 m. kriz\u0117s metu. Tada buvo daug bedarbyst\u0117s, buvo karpomi atlyginimai. V\u0117lgi, \u017emon\u0117s tada min\u0117jo, kad be pajam\u0173 \u0161altinio gal\u0117t\u0173 pragyventi tik 1-2 m\u0117n., bet, kaip buvo galima matyti, pakel\u0117se lavon\u0173 ar \u017emoni\u0173, kurie nei\u0161gyveno, nebuvo\u201c, \u2013 \u0161ar\u017eavo I. Zokas ir tikino, kad tuo atveju \u017emon\u0117s b\u016bt\u0173 link\u0119 naudotis savo socialiniais ry\u0161iais ir pagalbos pra\u0161yt\u0173 artim\u0173j\u0173. Mauricas: susitaupyti gaunant MMA – sunku<\/b> Ekonomistas \u017d. Mauricas sutiko, kad \u0161iandien u\u017edirbant minimal\u0173 atlyginim\u0105 vidutini\u0161kai gyventojai gyvena nuo algos iki algos. Taip pat, anot jo, nors kiekvieno situacija ir i\u0161laidos skirtingos, jeigu pajamos ma\u017eos, taupyti sunku papras\u010diausiai d\u0117l pajam\u0173 nepakankamumo. \u201eI\u0161 ties\u0173 Europos Centrinis Bankas vykdo nam\u0173 \u016bki\u0173 apklaus\u0105, tai yra kiek \u017emon\u0117s taupo, kur investuoja. Matyti, kad kuo didesn\u0117s gyventoj\u0173 pajamos, tuo didesn\u0119 procentin\u0119 dal\u012f jie atsideda santaupoms. Gaunant MMA susitaupyti \u012fmanoma, bet jei ir susitaupome, tai yra ma\u017eos sumos, o da\u017enu atveju u\u017esinorima ir kokio brangesnio pirkinio, arba jis tiesiog yra nei\u0161vengiamas norint pasigerinti buit\u012f, tai atitinkamai tos santaupos tada suma\u017e\u0117ja\u201c, \u2013 komentavo \u017d. Mauricas. Situacij\u0105, kad 21 proc. gyventoj\u0173 \u0161iandien teig\u0117, jog negal\u0117t\u0173 i\u0161gyventi n\u0117 m\u0117nesio, jeigu staiga netekt\u0173 pajam\u0173, ekonomistas vertino kaip kelian\u010di\u0105 didel\u012f nerim\u0105. Pasak jo, nema\u017ea tikimyb\u0117, kad jei toks scenarijus i\u0161sipildyt\u0173, \u0161ie \u017emon\u0117s pasirinkt\u0173 emigracijos keli\u0105.
\n\u201eBazinis patarimas \u2013 tur\u0117ti bent 6 m\u0117n. i\u0161laid\u0173 pagalv\u0119, kad nutikus nenumatytiems \u012fvykiams, b\u016bt\u0173 padengiamos bent 6 m\u0117n. visos nam\u0173 i\u0161laidos\u201c, \u2013 patar\u0117 jis. Vidurinioji klas\u0117 ple\u010diasi<\/b> Ekonomistas pasteb\u0117jo, kad \u0161alyje matyti ir teigiam\u0173 dalyk\u0173, susijusi\u0173 su atlyginimais. Jis tikino, kad vis daugiau Lietuvos gyventoj\u0173 priklauso viduriniajai klasei. Lietuvoje, kaip teig\u0117, jai gali b\u016bti priskiriami asmenys, per m\u0117nes\u012f gaunantys nuo 800 iki 2,5 t\u016bkst. Eur \u012f rankas. \u201eToki\u0173 asmen\u0173 m\u016bs\u0173 \u0161alyje labai spar\u010diai daug\u0117ja ir galb\u016bt po koki\u0173 5-7 met\u0173, jeigu jud\u0117sime dabartiniu grei\u010diu, vidurinioji klas\u0117 jau sudarys didesn\u0119 dal\u012f Lietuvos gyventoj\u0173. Tie gyventojai jau tikrai gali susitaupyti ir jeigu jie nesusitaupo, tai yra akmuo \u012f j\u0173 dar\u017e\u0105, nes rei\u0161kia, kad poreikiai neatitinka j\u0173 galimybi\u0173\u201c, \u2013 sak\u0117 jis. Ekonomistas tvirtino, kad remiantis Statistikos departamento duomenimis matyti ir tai, jog per metus maisto produkt\u0173 kainos padid\u0117jo 5 proc., o tai \u012ftakos turi ir tam, kad gyventojams ateityje taupyti gali b\u016bti vis sunkiau. \u201e\u017dmogui reikia valgyti ir apsirengti. Nema\u017eai sutaupyti galima pasirinkus maisto produktus su akcija, pana\u0161iai ir perkant aprang\u0105. Vis tiek tam tikros i\u0161laidos yra b\u016btinos, kad \u017emogus gyvent\u0173 visavert\u012f gyvenim\u0105. Brangstant b\u016btiniausi\u0173 i\u0161laid\u0173 kainoms, kaip pavyzdys, maisto, ta skurdo rizikos riba kyla. Ji yra susieta su tam tikru preki\u0173 krep\u0161eliu ir kuo auk\u0161tesn\u0117 ta riba, tuo ma\u017eiau pajam\u0173 lieka atsid\u0117ti taupymui. D\u017eiugi \u017einia, kad pajamos vis tiek auga grei\u010diau nei infliacija\u201c, \u2013 sak\u0117 \u017d. Mauricas. Pirmenyb\u0119 teikia vartojimui<\/b> \u201eSwedbank\u201c finans\u0173 instituto vadov\u0117 J\u016brat\u0117 Cvilikien\u0117, paklausta, ar lietuviai \u0161iandien yra link\u0119 taupyti teig\u0117, kad \u0161iuo metu labiau karaliauja vartojimas. \u201eDabar, nors ekonomika kaip ir leist\u0173 taupyti ir gal\u0117tume ruo\u0161tis atei\u010diai, taupymo padid\u0117jimo nesimato ir auga vartojimas. Galb\u016bt gal\u0117tume pasakyti, kad lietuvi\u0173 senjorai kaip buvo taup\u016bs, tai ir yra taup\u016bs. Jie i\u0161 ma\u017eiausi\u0173 pajam\u0173 sugeba susitaupyti i\u0161siugd\u0119 tok\u012f \u012fg\u016bd\u012f, ta\u010diau kuo \u017emon\u0117s jaunesni, tuo labiau nenori taupyti, o nori gyventi \u0161ia diena. Jeigu mes imtume bendr\u0105 tendencij\u0105 ir did\u017ei\u0105j\u0105 daugum\u0105 \u017emoni\u0173, vartojimas auga gana \u017eenkliai ir lietuviai vis daugiau gali i\u0161leisti neb\u016btinoms reikm\u0117ms, tarkime, kelion\u0117ms, atostogoms, \u0161vent\u0117ms ir kitiems dalykams. Tai rodo, kad tos pajamos yra i\u0161leid\u017eiamos, o ne atidedamos\u201c, \u2013 apie tendencijas sak\u0117 ji. Tai, kad kai kuriems lietuviams taupyti n\u0117ra i\u0161 ko, J. Cvilikien\u0117 taip pat teigia suprantanti, ta\u010diau, pasak jos, \u017emon\u0117s taupyti gali atsid\u0117dami itin ma\u017eas sumas, tarkime, po eur\u0105. \u201ePatar\u010diau pagalvoti, ar a\u0161 tikrai neturiu euro per savait\u0119 atid\u0117ti. Tai gali b\u016bti tikrai labai ma\u017eos sumos, kurios met\u0173 b\u0117gyje sudarys nema\u017e\u0105 sum\u0105, o tam u\u017eteks tik per\u017evelgti savo i\u0161laidas. Taupymo esm\u0117 \u2013 ma\u017eos sumos atidedamos da\u017enai, o ne didel\u0117 suma \u2013 i\u0161kart. Jeigu mes i\u0161moktume ir i\u0161siugdytume \u012fprot\u012f pervesti ma\u017eas sumas \u012f ka\u017ekoki\u0105 atskir\u0105 s\u0105skait\u0105 ir j\u0105 nuo sav\u0119s pasl\u0117pti, tai did\u017eioji dauguma \u017emoni\u0173 tikrai gal\u0117t\u0173 sutaupyti\u201c, \u2013 kalb\u0117jo ji.<\/p>","protected":false},"excerpt":{"rendered":"
Jei lietuviai staiga netekt\u0173 nuolatinio pajam\u0173 \u0161altinio, beveik 21 proc.<\/p>","protected":false},"author":3,"featured_media":0,"comment_status":"closed","ping_status":"closed","sticky":false,"template":"","format":"standard","meta":{"footnotes":""},"categories":[],"tags":[],"class_list":["post-6041","post","type-post","status-publish","format-standard","hentry"],"_links":{"self":[{"href":"https:\/\/spinter.lt\/en\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/6041","targetHints":{"allow":["GET"]}}],"collection":[{"href":"https:\/\/spinter.lt\/en\/wp-json\/wp\/v2\/posts"}],"about":[{"href":"https:\/\/spinter.lt\/en\/wp-json\/wp\/v2\/types\/post"}],"author":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/spinter.lt\/en\/wp-json\/wp\/v2\/users\/3"}],"replies":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/spinter.lt\/en\/wp-json\/wp\/v2\/comments?post=6041"}],"version-history":[{"count":0,"href":"https:\/\/spinter.lt\/en\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/6041\/revisions"}],"wp:attachment":[{"href":"https:\/\/spinter.lt\/en\/wp-json\/wp\/v2\/media?parent=6041"}],"wp:term":[{"taxonomy":"category","embeddable":true,"href":"https:\/\/spinter.lt\/en\/wp-json\/wp\/v2\/categories?post=6041"},{"taxonomy":"post_tag","embeddable":true,"href":"https:\/\/spinter.lt\/en\/wp-json\/wp\/v2\/tags?post=6041"}],"curies":[{"name":"wp","href":"https:\/\/api.w.org\/{rel}","templated":true}]}}