Orus gyvenimas \u2013 itin subjektyvus vertinimas. Tiksliai \u012fvardyti, kiek gi i\u0161 tikr\u0173j\u0173 reikia u\u017edirbti, norint gyventi oriai, gali tik individualus \u017emogus, \u017einodamas savo pad\u0117t\u012f ir visas aplinkybes. \u012evairios gyventoj\u0173 apklausos ir tyrimai rodo skirtingas sumas. Pagal \u201eDelfi\u201c u\u017esakymu vykdyt\u0105 gyventoj\u0173 apklaus\u0105, lietuviai nevienodai vertina oraus atlygio s\u0105vok\u0105, bet did\u017eioji dalis j\u0173 \u012fsitikin\u0119, kad reikia u\u017edirbti ne ma\u017eiau 900 Eur \u201e\u012f rankas\u201c. Tuo metu pragyvenimo atlygio analiz\u0117 rodo, kad sostin\u0117je vienam asmeniui, norin\u010diam gyventi oriai, u\u017etekt\u0173 790 Eur po mokes\u010di\u0173. Lietuviai neturi vieningos nuomon\u0117s, k\u0105 laikyt\u0173 oriu atlygiu<\/b> Visuomen\u0117s nuomon\u0117s ir rinkos tyrim\u0173 bendrov\u0117 \u201eSpinter tyrimai\u201c 2019 m. lapkri\u010dio 19-29 dienomis, naujien\u0173 portalo \u201eDelfi\u201c u\u017esakymu, atliko visuomen\u0117s nuomon\u0117s apklaus\u0105. Tyrime dalyvavo gyventojai nuo 18 iki 75 met\u0173. Gyventoj\u0173 buvo klausiama, kiek, j\u0173 manymu, u\u017etekt\u0173 u\u017edirbti \u201e\u012f rankas\u201c, kad gal\u0117t\u0173 oriai gyventi. Apklaust\u0173j\u0173 balsai pasiskirst\u0117 nevienodai. Vadinasi, lietuvi\u0173 supratimas, k\u0105 galima laikyti oriu atlygiu u\u017e darb\u0105, skiriasi. Kaip rodo gyventoj\u0173 apklausa, dauguma \u2013 ketvirtadalis \u2013 apklaust\u0173j\u0173 oriu gyvenimu laikyt\u0173, jei u\u017edirbt\u0173 1201\u20131500 Eur po mokes\u010di\u0173. Beveik penktadalis gyventoj\u0173 (20 proc.) \u012fvardijo 901-1000 Eur sum\u0105. Pana\u0161us kiekis apklaust\u0173j\u0173 (beveik 19 proc.) teigia, kad oriam gyvenimui jiems reik\u0117t\u0173 1001\u20131200 Eur per m\u0117nes\u012f. Dar 16,8 proc. lietuvi\u0173 mano, kad jiems u\u017etekt\u0173 1501\u20132000 Eur. Daugiau nei 2000 Eur sum\u0105 \u012fvardijo 8,7 proc. respondent\u0173. Didesnes sumas \u2013 nuo 1 t\u016bkst. Eur \u2013 da\u017eniau \u012fvardijo jaunesnio am\u017eiaus atstovai (iki 35 m.), vyrai, auk\u0161tesnio i\u0161simokslinimo, didmies\u010di\u0173 gyventojai. Ma\u017eiausias sumas \u2013 801\u2013900 Eur ir 701\u2013800 Eur \u012fvardijo atitinkamai 5,3 ir 1,5 proc. gyventoj\u0173. N\u0117 procento nesiekia (0,9 proc.) ta apklaust\u0173j\u0173 dalis, kuriai es\u0105 u\u017etekt\u0173 atlygio iki 700 Eur. Ne\u017eino arba neatsak\u0117 3 proc. respondent\u0173. Atlygio tyrimus organizuojanti bendrov\u0117 \u201eBaltic Salary Survey\u201c pernai atliko pragyvenimo atlygio analiz\u0119 Baltijos valstybi\u0173 sostin\u0117se ir apskai\u010diavo, kiek Vilniuje reik\u0117t\u0173 u\u017edirbti asmeniui, norin\u010diam gyventi oriai. Remiantis tyrimo duomenimis, vienam save i\u0161laikan\u010diam asmeniui, norin\u010diam Lietuvos sostin\u0117je gyventi oriai, vidutini\u0161kai reik\u0117t\u0173 u\u017edirbti 790 Eur po mokes\u010di\u0173. Tai yra 40 Eur daugiau nei 2018 m. Kitaip tariant, vidutini\u0161kai tiek pajam\u0173 \u201e\u012f rankas\u201c u\u017etekt\u0173 padengti m\u0117nesio i\u0161laidas, patenkinti bazinius poreikius, taip pat skirti l\u0117\u0161\u0173 sportui, pramogoms, vie\u0161ajam transportui ir kitoms papildomoms reikm\u0117ms, nejau\u010diant nepritekliaus. Tuo metu \u0161eimai su dviem vaikais, skai\u010diuojant j\u0173 pamokines ir popamokines veiklas, bendra oraus atlygio suma susideda \u012f 2255 Eur per m\u0117nes\u012f, rodo tyrimo rezultatai. \u201eBaltic Salary Survey\u201c atlygio konsultantas Povilas Blusius portalui \u201eDelfi\u201c pa\u017eym\u0117jo, kad tiksliai pasakyti, kiek gi i\u0161 tikr\u0173j\u0173 reikia u\u017edirbti, norint gyventi oriai, gali tik individualus \u017emogus, \u017einodamas savo pad\u0117t\u012f ir visas aplinkybes. \u201eSuprantama, kad vis\u0173 poreikiai skiriasi, ir kad t\u0105 pa\u010di\u0105 pinig\u0173 sum\u0105 du \u017emon\u0117s beveik garantuotai i\u0161leis skirtingiems dalykams. Turint tai omenyje, skai\u010diuojant \u0161i\u0105 sum\u0105 \u0161eimai yra dar daugiau komplikacij\u0173: vaik\u0173 skai\u010dius, sveikata, am\u017eius ir visos su tuo susijusios aplinkyb\u0117s. Tod\u0117l baksnoti \u012f \u0161i\u0105 reik\u0161m\u0119 pir\u0161tu ir teigti, kad ji jums per didel\u0117 ar per ma\u017ea, nereik\u0117t\u0173. Tai daugiau vidutinis rodiklis, \u0161iuo atveju Vilniaus miesto\u201c, \u2013 tyrimo rezultatus komentuoja P. Blusius. Jis taip pat paai\u0161kina s\u0105vok\u0105 \u201eorus gyvenimas\u201c (angl. life with dignity). Anot jo, Vakar\u0173 Europoje ji da\u017enai minima paraleliai su pragyvenimo alga (angl. living wage). \u201ePati s\u0105voka yra gan\u0117tinai plati, ta\u010diau pati pragyvenimo alga visose \u0161alyse skai\u010diuojama pana\u0161iai \u2013 apibr\u0117\u017eiant bazinius poreikius, be kuri\u0173 i\u0161gyventi sunku arba ne\u012fmanoma, t. y. maistas, b\u016bstas, higiena, drabu\u017eiai, ir papildomi dalykai, tokie kaip transportas, gyvyb\u0117s draudimas, laisvalaikis, sportas, apsilankymas teatre ar restorane. Pastarieji n\u0117ra gyvybi\u0161kai svarb\u016bs, bet i\u0161 esm\u0117s atskiria or\u0173 b\u016bv\u012f nuo tiesiog i\u0161gyvenimo\u201c, \u2013 pastebi \u201eBaltic Salary Survey\u201c atstovas. Dauguma vilnie\u010di\u0173 gyvena oriai<\/b> P. Blusiaus vertinimu, Lietuvos sostin\u0117je didesn\u0117 dalis gyventoj\u0173 gauna pakankamai pajam\u0173 oriam gyvenimui. \u201eJeigu darysime prielaidas, kad visi Vilniuje dirbantys gyventojai neturi rimt\u0173 sveikatos problem\u0173, ner\u016bko, nevartoja vaist\u0173 ar alkoholio, t. y. neturi daug papildom\u0173 i\u0161laid\u0173, ir jeigu teigtume, kad oriai gyventi galima grie\u017etai turint tik 790 eur\u0173 per m\u0117nes\u012f, tuomet Vilniuje didesn\u0117 dalis gyventoj\u0173 gauna pakankamai pajam\u0173 oriam gyvenimui\u201c, \u2013 apibendrina pa\u0161nekovas. Statistikos departamentas met\u0173 gale skelb\u0117, kad Vilniuje vidutinis u\u017emokestis \u201e\u012f rankas\u201c siek\u0117 915 Eur, ta\u010diau, kaip pastebi P. Blusius, tai \u2013 vidutin\u0117, o ne vidurin\u0117 reik\u0161m\u0117. \u201eM\u016bs\u0173 tyrimo duomenimis, dirban\u010di\u0173j\u0173 pagal darbo sutartis vidurinis atlyginimas Vilniuje siekia 880 eur\u0173 \u201e\u012f rankas\u201c, tad su visomis prielaidomis \u2013 gaunan\u010di\u0173j\u0173 pragyvenimo alg\u0105 Vilniuje daugiau nei negaunan\u010di\u0173j\u0173\u201c, \u2013 pa\u017eymi tyrimo atlikusios bendrov\u0117s konsultantas. 70 proc. Lietuvos gyventoj\u0173 gauna vidutines ir auk\u0161tas pajamas<\/b> Pasak \u201eSwedbank\u201c Finans\u0173 instituto vadov\u0117s J\u016brat\u0117s Cvilikien\u0117s, vertinant or\u0173 gyvenim\u0105 tik pagal gaunamas pajamas, t. y. neatsi\u017evelgiant \u012f patiriamas i\u0161laidas, vaik\u0173 skai\u010di\u0173, turim\u0105 nuosav\u0105 b\u016bst\u0105, tuomet net 70 proc. Lietuvos dirban\u010di\u0173 gyventoj\u0173 gali b\u016bti priskirti prie u\u017edirban\u010di\u0173j\u0173 vidutines ir auk\u0161tas pajamas. Pagal Europos bendradarbiavimo ir pl\u0117tros organizacijos (EBPO) apibr\u0117\u017eim\u0105, viduriniajai klasei priskiriami gyventojai, gaunantys nuo 75 proc. iki 200 proc. vidutini\u0173 (medianos) \u0161alies pajam\u0173. Pasak \u201eSwedbank\u201c, Lietuvoje \u0161iuo metu tai yra tokie gyventojai, kurie u\u017edirba 760-2028 eur\u0173 prie\u0161 mokes\u010dius arba 500-1200 eur\u0173 \u201e\u012f rankas\u201c. Ta\u010diau J. Cvilikien\u0117 pa\u017eymi, kad EBPO vertina tik dirban\u010dius asmenis, tad \u012f \u0161i\u0105 grup\u0119 nepatenka didel\u0117 dalis jaunimo ir senjor\u0173. Kas lietuviams yra orus gyvenimas?<\/b> \u201eM\u016bs\u0173 atliktas vidurin\u0117s klas\u0117s tyrimas atskleid\u0117, kad kalb\u0117dami apie or\u0173 gyvenim\u0105 finansine prasme lietuviai da\u017eniausiai \u012fvardija, kad tokiam \u017emogui nebereik\u0117t\u0173 sukti galvos d\u0117l kasdieni\u0173 b\u016btin\u0173 i\u0161laid\u0173, jis turi santaup\u0173, b\u016bst\u0105 (kad ir \u012fsigyt\u0105 su paskol\u0105), gali bent kart\u0105 metuose atostogauti u\u017esienyje, prireikus gali kreiptis \u012f priva\u010dias gydymo \u012fstaigas, o jo vaikai turi galimyb\u0119 mokytis priva\u010diose mokyklose\u201c, \u2013 \u012f\u017evalgomis dalijasi J. Cvilikien\u0117. Anot jos, visame pasaulyje skirstant pagal pana\u0161ius apibr\u0117\u017eimus, tokia \u017emoni\u0173 grup\u0117 vadinama vidurine klase, t. y. ta klase, kuri jau gali atsipalaiduoti d\u0117l kasdieni\u0173 i\u0161laid\u0173 ir investuoti \u012f savo bei \u0161eimos gyvenimo kokyb\u0119 bei ateit\u012f. \u201eSwedbank\u201c Finans\u0173 instituto skai\u010diavimai rodo, kad vidutini\u0161kai \u0161eima su dviem vaikais, gyvenanti Vilniuje senos statybos bute per m\u0117nes\u012f turi apie 500 eur\u0173 b\u016btin\u0173j\u0173 i\u0161laid\u0173. \u201eJei skai\u010diuojame, kad vidutinis darbo u\u017emokestis \u0161alyje \u017emogui yra apie 800 eur\u0173 \u201e\u012f rankas\u201c (Vilniuje didesnis \u2013 apie 900 eur\u0173), tokiai \u0161eimai laisv\u0173 l\u0117\u0161\u0173, atskai\u010dius b\u016btin\u0105sias i\u0161laidas, lieka daugiau nei 1000 eur\u0173. \u0160ios l\u0117\u0161os da\u017eniausiai skiriamos r\u016bbams, taupymui, laisvalaikiui ir pramogoms\u201c, \u2013 pastebi Finans\u0173 instituto vadov\u0117. Tuo metu, kalbant apie vieni\u0161\u0105 \u017emog\u0173, anot jos, situacija itin priklausys nuo to, ar tai yra studentas, dirbantis specialistas ar senjoras. \u201eJauniems \u017emon\u0117ms tenka daugiau l\u0117\u0161\u0173 skirti b\u016bsto nuomai, ta\u010diau, pavyzd\u017eiui, jei jis \u2013 paklausus specialistas, jis tikrai gali u\u017edirbti ir 1500 eur\u0173 \u201e\u012f rankas\u201c, tad gyvenimo kokybe nesisk\u0173s. Tuo metu senjorai neretai taupo net kokybi\u0161kesnio maisto s\u0105skaita, o apie kult\u016bros renginius ar atostogas u\u017esienyje gali tik pasvajoti\u201c, \u2013 atkreipia d\u0117mes\u012f J. Cvilikien\u0117. Pa\u0161nekov\u0117 taip pat pabr\u0117\u017eia, kad norint apib\u016bdinti s\u0105vok\u0105 \u201eorus gyvenimas\u201c, b\u016btina vertinti konkretaus \u017emogaus i\u0161laidas, mat gaudamas tokio pat dyd\u017eio pajamas \u0160iauliuose ir Vilniuje asmuo skirtingai mok\u0117s u\u017e b\u016bsto nuom\u0105. Ma\u017ea to, galb\u016bt jis turi nuosav\u0105 b\u016bst\u0105, tuomet jo i\u0161laidos v\u0117l bus kitokios. Turintys ir neturintys vaik\u0173 gyventojai taip pat tur\u0117s skirtingas i\u0161laidas ir pan. \u201eSvarbu matyti ir tai, kiek \u017emogui lieka laisv\u0173 l\u0117\u0161\u0173, jau padengus \u012fsipareigojimus, \u2013 akcentuoja J. Cvilikien\u0117. -Kitas svarbus aspektas \u2013 turimos santaupos. Saugus ir orus gali b\u016bti tas \u017emogus, kuris yra pasir\u016bpin\u0119s nenumatytomis i\u0161laidomis bei taupo savo senatvei, kad ir jos sulaukus pajamos likt\u0173 orios. Nema\u017eiau svarbu yra gyvenimo b\u016bdas \u2013 ar \u017emogus turi galimyb\u0119 lankytis kult\u016briniuose renginiuose bei atostogauti.\u201c Gyvename geriau nei anks\u010diau<\/b> \u201eMes visi savo praei\u010diai turime savus parametrus, vertindami jos gerum\u0105: gal tuomet buvome jaunesni ir sveikesni, tod\u0117l geriau gyvenome, o gal atvirk\u0161\u010diai, tik dabar, turint darb\u0105, gyvenimas pager\u0117jo. Tad atmetus subjektyvius kriterijus visuomet padeda objektyv\u016bs\u201c, \u2013 atkreipia d\u0117mes\u012f \u201eSwedbank\u201c Finans\u0173 instituto vadov\u0117. Pa\u0161nekov\u0117 i\u0161vardija kelet\u0105 aspekt\u0173, kurie rodo, kad vienareik\u0161mi\u0161kai finansi\u0161kai gyvename geriau: pernai 36 proc. lietuvi\u0173 atostogavo u\u017esienyje ir tai yra 12 proc. daugiau nei prie\u0161 de\u0161imtmet\u012f, o naujausi \u201eEurostat\u201c duomenys rodo, kad lyginant 2017 ir 2018 met\u0173 kelioni\u0173 l\u0117ktuvais statistik\u0105, Lietuvos augimas yra did\u017eiausias Europos S\u0105jungoje (ES) (11 proc.). Ma\u017ea to, per pastaruosius 10 met\u0173 atlyginimai \u0161alyje augo 77 proc., pensijos \u2013 60 proc., o infliacija pakilo 20 proc. Ko reikia, kad gyventojai daugiau u\u017edirbt\u0173?<\/b> Anot Lietuvos pramoninink\u0173 konfederacijos (LPK) Verslo aplinkos ir ekonomikos departamento eksperto Gabrieliaus Maku\u0161kos, \u201eoraus gyvenimo\u201c ir net \u201eoraus atlygio\u201c s\u0105voka neturi vieno ai\u0161kaus apibr\u0117\u017eimo. T\u0105 es\u0105 parodo ir minimi \u201eSpinter\u201c apklausos duomenys, atskleid\u017eiantys skirtingas sumas, kurias gyventojai laikyt\u0173 oriu atlygiu u\u017e darb\u0105. Kaip jis pa\u017eymi, kur kas konkre\u010diau galima kalb\u0117ti apie tai, ko reikia, kad gyventojai gaut\u0173 didesnes pajamas. \u201eDarbo u\u017emokestis ekonomikoje i\u0161 esm\u0117s atspindi \u0161alies produktyvumo lyg\u012f. Darbo u\u017emokes\u010dio fondo augimas Lietuvoje pastaraisiais metais buvo spartesnis nei Europos S\u0105jungos vidurkis, o tai rodo, jog Lietuva vis dar yra \u201ekonvergencijos\u201c kelyje su ES. D\u0117l globalios konkurencijos \u012fmon\u0117s darbo u\u017emokes\u010dio dyd\u012f yra glaud\u017eiai susiejusios su darbo j\u0117gos produktyvumu. Vieno darbuotojo sukurta prid\u0117tin\u0117 vert\u0117 2017 m., \u201eEurostat\u201c duomenimis, Lietuvoje tebuvo 21,9 t\u016bkst. eur\u0173, kai ES vidurkis buvo 3 kartus didesnis \u2013 66 t\u016bkst. eur\u0173\u201c, \u2013 d\u0117mes\u012f atkreipia G. Maku\u0161ka. Dar daugiau, anot jo, d\u0117l daugelio met\u0173 silpnos ir iki \u0161iol nepakankamai efektyviai veikian\u010dios aktyvios darbo rinkos politikos, \u012fmon\u0117ms tr\u016bksta kvalifikuot\u0173 specialist\u0173. Daugelis darbdavi\u0173 Lietuvoje nekvalifikuotus darbuotojus es\u0105 turi apmokyti patys darbo vietoje. \u201eTai yra reik\u0161mingi ka\u0161tai \u012fmonei, kurie neatsispindi \u201ekompensacijos u\u017e darb\u0105\u201c statistikoje, ta\u010diau tur\u0117t\u0173 b\u016bti laikomi svarbiu ind\u0117liu \u012f darbuotojo kvalifikacij\u0105 ir didesn\u0119 jo gerov\u0119. B\u016btent investicijos \u012f \u017emogi\u0161k\u0105j\u012f kapital\u0105 ir yra vienas i\u0161 efektyviausi\u0173 b\u016bd\u0173 u\u017etikrinti socialin\u012f mobilum\u0105 ir \u201egalimybi\u0173 lygyb\u0119\u201c \u2013 vien\u0105 i\u0161 svarbiausi\u0173 oraus gyvenimo aspekt\u0173\u201c, \u2013 akcentuoja LPK ekspertas. Ma\u017ea to, anot jo, vis dar nei\u0161naudojamos tokios technin\u0117s priemon\u0117s kaip neapmokestinamojo pajam\u0173 dyd\u017eio (NPD) sulyginimas su minimalios m\u0117nesin\u0117s algos (MMA) dyd\u017eiu, siekiant, kad pajam\u0173 mokes\u010diu i\u0161 viso neb\u016bt\u0173 apmokestinami gyventojai, gaunantys minimalios m\u0117nesin\u0117s algos dyd\u017eio darbo u\u017emokest\u012f. G. Maku\u0161ka pasteb\u0117jimu, turb\u016bt geriausiai valstyb\u0117s rol\u0119, u\u017etikrinant socialin\u012f mobilum\u0105, perteikia \u201emokymosi vis\u0105 gyvenim\u0105\u201c koncepcija, kuri prasideda nuo kokybi\u0161ko ikimokyklinio ugdymo, efektyvios transporto paslaug\u0173 sistemos, informacini\u0173 technologij\u0173 prieinamumo, profesinio ir suaugusi\u0173j\u0173 mokymo, sveikatos sistem\u0173 u\u017etikrinimo ir t. t. \u201ePavyzd\u017eiui, net 55,7 proc. 15\u201364 met\u0173 am\u017eiaus asmen\u0173 Lietuvoje turi prastus technologinius \u012fg\u016bd\u017eius. Palyginti \u2013 EBPO vidurkis 37 proc. Apdirbamosios gamybos sektoriuje tai atsispindi \u017eema prid\u0117tine verte: 85 proc. vis\u0173 Lietuvos \u0161io sektoriaus darbuotoj\u0173 dirba \u017eemo ir \u017eemo-vidutinio technologinio i\u0161sivystymo \u012fmon\u0117se\u201c, \u2013 komentuoja pa\u0161nekovas. Anot Europos Komisijos, Lietuvos vidutinio ir auk\u0161to technologinio i\u0161sivystymo produkt\u0173 dalis eksporto strukt\u016broje yra ma\u017eiausia ES (35 proc.), kai ES vidurkis siekia 56 proc. \u201eKitaip tariant, sukuriamas \u201eu\u017eburtas ratas\u201c, kai \u017eemas socialinis mobilumas ir prasti darbo j\u0117gos \u012fg\u016bd\u017eiai ver\u010dia pramon\u0119 orientuotis \u012f ma\u017eos prid\u0117tin\u0117s vert\u0117s gamyb\u0105, kurioje atlyginimai santykinai n\u0117ra auk\u0161ti. Produktyvumo poky\u010diai apdirbamojoje gamyboje daro \u012ftak\u0105 visai \u0161alies ekonomikai per atlyginim\u0173 augim\u0105\u201c, \u2013 pa\u017eymi G. Maku\u0161ka. Lietuvos statistikos departamentas vasario pabaigoje paskelb\u0117, kad per metus darbo u\u017emokestis \u201epopieriuje\u201c Lietuvoje i\u0161augo 8,6 proc. ir ketvirt\u0105j\u012f pra\u0117jusi\u0173 met\u0173 ketvirt\u012f sudar\u0117 1358,6 Eur. 2020.03.12<\/b> Orus gyvenimas \u2013 itin subjektyvus vertinimas. Tiksliai \u012fvardyti, kiek gi i\u0161 tikr\u0173j\u0173 reikia u\u017edirbti, norint gyventi oriai, gali tik individualus \u017emogus, \u017einodamas savo pad\u0117t\u012f ir visas aplinkybes. \u012evairios gyventoj\u0173 apklausos ir tyrimai rodo skirtingas sumas. Pagal \u201eDelfi\u201c u\u017esakymu vykdyt\u0105 gyventoj\u0173 apklaus\u0105, lietuviai nevienodai vertina oraus atlygio s\u0105vok\u0105, bet did\u017eioji dalis j\u0173 \u012fsitikin\u0119, kad reikia u\u017edirbti ne ma\u017eiau 900 Eur \u201e\u012f rankas\u201c. Tuo metu pragyvenimo atlygio analiz\u0117 rodo, kad sostin\u0117je vienam asmeniui, norin\u010diam gyventi oriai, u\u017etekt\u0173 790 Eur po mokes\u010di\u0173. Lietuviai neturi vieningos nuomon\u0117s, k\u0105 laikyt\u0173 oriu atlygiu<\/b> Visuomen\u0117s nuomon\u0117s ir rinkos tyrim\u0173 bendrov\u0117 \u201eSpinter tyrimai\u201c 2019 m. lapkri\u010dio 19-29 dienomis, naujien\u0173 portalo \u201eDelfi\u201c u\u017esakymu, atliko visuomen\u0117s nuomon\u0117s apklaus\u0105. Tyrime dalyvavo gyventojai nuo 18 iki 75 met\u0173. Gyventoj\u0173 buvo klausiama, kiek, j\u0173 manymu, u\u017etekt\u0173 u\u017edirbti \u201e\u012f rankas\u201c, kad gal\u0117t\u0173 oriai gyventi. Apklaust\u0173j\u0173 balsai pasiskirst\u0117 nevienodai. Vadinasi, lietuvi\u0173 supratimas, k\u0105 galima laikyti oriu atlygiu u\u017e darb\u0105, skiriasi. Kaip rodo gyventoj\u0173 apklausa, dauguma \u2013 ketvirtadalis \u2013 apklaust\u0173j\u0173 oriu gyvenimu laikyt\u0173, jei u\u017edirbt\u0173 1201\u20131500 Eur po mokes\u010di\u0173. Beveik penktadalis gyventoj\u0173 (20 proc.) \u012fvardijo 901-1000 Eur sum\u0105. Pana\u0161us kiekis apklaust\u0173j\u0173 (beveik 19 proc.) teigia, kad oriam gyvenimui jiems reik\u0117t\u0173 1001\u20131200 Eur per m\u0117nes\u012f. Dar 16,8 proc. lietuvi\u0173 mano, kad jiems u\u017etekt\u0173 1501\u20132000 Eur. Daugiau nei 2000 Eur sum\u0105 \u012fvardijo 8,7 proc. respondent\u0173. Didesnes sumas \u2013 nuo 1 t\u016bkst. Eur \u2013 da\u017eniau \u012fvardijo jaunesnio am\u017eiaus atstovai (iki 35 m.), vyrai, auk\u0161tesnio i\u0161simokslinimo, didmies\u010di\u0173 gyventojai. Ma\u017eiausias sumas \u2013 801\u2013900 Eur ir 701\u2013800 Eur \u012fvardijo atitinkamai 5,3 ir 1,5 proc. gyventoj\u0173. N\u0117 procento nesiekia (0,9 proc.) ta apklaust\u0173j\u0173 dalis, kuriai es\u0105 u\u017etekt\u0173 atlygio iki 700 Eur. Ne\u017eino arba neatsak\u0117 3 proc. respondent\u0173. Atlygio tyrimus organizuojanti bendrov\u0117 \u201eBaltic Salary Survey\u201c pernai atliko pragyvenimo atlygio analiz\u0119 Baltijos valstybi\u0173 sostin\u0117se ir apskai\u010diavo, kiek Vilniuje reik\u0117t\u0173 u\u017edirbti asmeniui, norin\u010diam gyventi oriai. Remiantis tyrimo duomenimis, vienam save i\u0161laikan\u010diam asmeniui, norin\u010diam Lietuvos sostin\u0117je gyventi oriai, vidutini\u0161kai reik\u0117t\u0173 u\u017edirbti 790 Eur po mokes\u010di\u0173. Tai yra 40 Eur daugiau nei 2018 m. Kitaip tariant, vidutini\u0161kai tiek pajam\u0173 \u201e\u012f rankas\u201c u\u017etekt\u0173 padengti m\u0117nesio i\u0161laidas, patenkinti bazinius poreikius, taip pat skirti l\u0117\u0161\u0173 sportui, pramogoms, vie\u0161ajam transportui ir kitoms papildomoms reikm\u0117ms, nejau\u010diant nepritekliaus. Tuo metu \u0161eimai su dviem vaikais, skai\u010diuojant j\u0173 pamokines ir popamokines veiklas, bendra oraus atlygio suma susideda \u012f 2255 Eur per m\u0117nes\u012f, rodo tyrimo rezultatai. \u201eBaltic Salary Survey\u201c atlygio konsultantas Povilas Blusius portalui \u201eDelfi\u201c pa\u017eym\u0117jo, kad tiksliai pasakyti, kiek gi i\u0161 tikr\u0173j\u0173 reikia u\u017edirbti, norint gyventi oriai, gali tik individualus \u017emogus, \u017einodamas savo pad\u0117t\u012f ir visas aplinkybes. \u201eSuprantama, kad vis\u0173 poreikiai skiriasi, ir kad t\u0105 pa\u010di\u0105 pinig\u0173 sum\u0105 du \u017emon\u0117s beveik garantuotai i\u0161leis skirtingiems dalykams. Turint tai omenyje, skai\u010diuojant \u0161i\u0105 sum\u0105 \u0161eimai yra dar daugiau komplikacij\u0173: vaik\u0173 skai\u010dius, sveikata, am\u017eius ir visos su tuo susijusios aplinkyb\u0117s. Tod\u0117l baksnoti \u012f \u0161i\u0105 reik\u0161m\u0119 pir\u0161tu ir teigti, kad ji jums per didel\u0117 ar per ma\u017ea, nereik\u0117t\u0173. Tai daugiau vidutinis rodiklis, \u0161iuo atveju Vilniaus miesto\u201c, \u2013 tyrimo rezultatus komentuoja P. Blusius. Jis taip pat paai\u0161kina s\u0105vok\u0105 \u201eorus gyvenimas\u201c (angl. life with dignity). Anot jo, Vakar\u0173 Europoje ji da\u017enai minima paraleliai su pragyvenimo alga (angl. living wage). \u201ePati s\u0105voka yra gan\u0117tinai plati, ta\u010diau pati pragyvenimo alga visose \u0161alyse skai\u010diuojama pana\u0161iai \u2013 apibr\u0117\u017eiant bazinius poreikius, be kuri\u0173 i\u0161gyventi sunku arba ne\u012fmanoma, t. y. maistas, b\u016bstas, higiena, drabu\u017eiai, ir papildomi dalykai, tokie kaip transportas, gyvyb\u0117s draudimas, laisvalaikis, sportas, apsilankymas teatre ar restorane. Pastarieji n\u0117ra gyvybi\u0161kai svarb\u016bs, bet i\u0161 esm\u0117s atskiria or\u0173 b\u016bv\u012f nuo tiesiog i\u0161gyvenimo\u201c, \u2013 pastebi \u201eBaltic Salary Survey\u201c atstovas. Dauguma vilnie\u010di\u0173 gyvena oriai<\/b> P. Blusiaus vertinimu, Lietuvos sostin\u0117je didesn\u0117 dalis gyventoj\u0173 gauna pakankamai pajam\u0173 oriam gyvenimui. \u201eJeigu darysime prielaidas, kad visi Vilniuje dirbantys gyventojai neturi rimt\u0173 sveikatos problem\u0173, ner\u016bko, nevartoja vaist\u0173 ar alkoholio, t. y. neturi daug papildom\u0173 i\u0161laid\u0173, ir jeigu teigtume, kad oriai gyventi galima grie\u017etai turint tik 790 eur\u0173 per m\u0117nes\u012f, tuomet Vilniuje didesn\u0117 dalis gyventoj\u0173 gauna pakankamai pajam\u0173 oriam gyvenimui\u201c, \u2013 apibendrina pa\u0161nekovas. Statistikos departamentas met\u0173 gale skelb\u0117, kad Vilniuje vidutinis u\u017emokestis \u201e\u012f rankas\u201c siek\u0117 915 Eur, ta\u010diau, kaip pastebi P. Blusius, tai \u2013 vidutin\u0117, o ne vidurin\u0117 reik\u0161m\u0117. \u201eM\u016bs\u0173 tyrimo duomenimis, dirban\u010di\u0173j\u0173 pagal darbo sutartis vidurinis atlyginimas Vilniuje siekia 880 eur\u0173 \u201e\u012f rankas\u201c, tad su visomis prielaidomis \u2013 gaunan\u010di\u0173j\u0173 pragyvenimo alg\u0105 Vilniuje daugiau nei negaunan\u010di\u0173j\u0173\u201c, \u2013 pa\u017eymi tyrimo atlikusios bendrov\u0117s konsultantas. 70 proc. Lietuvos gyventoj\u0173 gauna vidutines ir auk\u0161tas pajamas<\/b> Pasak \u201eSwedbank\u201c Finans\u0173 instituto vadov\u0117s J\u016brat\u0117s Cvilikien\u0117s, vertinant or\u0173 gyvenim\u0105 tik pagal gaunamas pajamas, t. y. neatsi\u017evelgiant \u012f patiriamas i\u0161laidas, vaik\u0173 skai\u010di\u0173, turim\u0105 nuosav\u0105 b\u016bst\u0105, tuomet net 70 proc. Lietuvos dirban\u010di\u0173 gyventoj\u0173 gali b\u016bti priskirti prie u\u017edirban\u010di\u0173j\u0173 vidutines ir auk\u0161tas pajamas. Pagal Europos bendradarbiavimo ir pl\u0117tros organizacijos (EBPO) apibr\u0117\u017eim\u0105, viduriniajai klasei priskiriami gyventojai, gaunantys nuo 75 proc. iki 200 proc. vidutini\u0173 (medianos) \u0161alies pajam\u0173. Pasak \u201eSwedbank\u201c, Lietuvoje \u0161iuo metu tai yra tokie gyventojai, kurie u\u017edirba 760-2028 eur\u0173 prie\u0161 mokes\u010dius arba 500-1200 eur\u0173 \u201e\u012f rankas\u201c. Ta\u010diau J. Cvilikien\u0117 pa\u017eymi, kad EBPO vertina tik dirban\u010dius asmenis, tad \u012f \u0161i\u0105 grup\u0119 nepatenka didel\u0117 dalis jaunimo ir senjor\u0173. Kas lietuviams yra orus gyvenimas?<\/b> \u201eM\u016bs\u0173 atliktas vidurin\u0117s klas\u0117s tyrimas atskleid\u0117, kad kalb\u0117dami apie or\u0173 gyvenim\u0105 finansine prasme lietuviai da\u017eniausiai \u012fvardija, kad tokiam \u017emogui nebereik\u0117t\u0173 sukti galvos d\u0117l kasdieni\u0173 b\u016btin\u0173 i\u0161laid\u0173, jis turi santaup\u0173, b\u016bst\u0105 (kad ir \u012fsigyt\u0105 su paskol\u0105), gali bent kart\u0105 metuose atostogauti u\u017esienyje, prireikus gali kreiptis \u012f priva\u010dias gydymo \u012fstaigas, o jo vaikai turi galimyb\u0119 mokytis priva\u010diose mokyklose\u201c, \u2013 \u012f\u017evalgomis dalijasi J. Cvilikien\u0117. Anot jos, visame pasaulyje skirstant pagal pana\u0161ius apibr\u0117\u017eimus, tokia \u017emoni\u0173 grup\u0117 vadinama vidurine klase, t. y. ta klase, kuri jau gali atsipalaiduoti d\u0117l kasdieni\u0173 i\u0161laid\u0173 ir investuoti \u012f savo bei \u0161eimos gyvenimo kokyb\u0119 bei ateit\u012f. \u201eSwedbank\u201c Finans\u0173 instituto skai\u010diavimai rodo, kad vidutini\u0161kai \u0161eima su dviem vaikais, gyvenanti Vilniuje senos statybos bute per m\u0117nes\u012f turi apie 500 eur\u0173 b\u016btin\u0173j\u0173 i\u0161laid\u0173. \u201eJei skai\u010diuojame, kad vidutinis darbo u\u017emokestis \u0161alyje \u017emogui yra apie 800 eur\u0173 \u201e\u012f rankas\u201c (Vilniuje didesnis \u2013 apie 900 eur\u0173), tokiai \u0161eimai laisv\u0173 l\u0117\u0161\u0173, atskai\u010dius b\u016btin\u0105sias i\u0161laidas, lieka daugiau nei 1000 eur\u0173. \u0160ios l\u0117\u0161os da\u017eniausiai skiriamos r\u016bbams, taupymui, laisvalaikiui ir pramogoms\u201c, \u2013 pastebi Finans\u0173 instituto vadov\u0117. Tuo metu, kalbant apie vieni\u0161\u0105 \u017emog\u0173, anot jos, situacija itin priklausys nuo to, ar tai yra studentas, dirbantis specialistas ar senjoras. \u201eJauniems \u017emon\u0117ms tenka daugiau l\u0117\u0161\u0173 skirti b\u016bsto nuomai, ta\u010diau, pavyzd\u017eiui, jei jis \u2013 paklausus specialistas, jis tikrai gali u\u017edirbti ir 1500 eur\u0173 \u201e\u012f rankas\u201c, tad gyvenimo kokybe nesisk\u0173s. Tuo metu senjorai neretai taupo net kokybi\u0161kesnio maisto s\u0105skaita, o apie kult\u016bros renginius ar atostogas u\u017esienyje gali tik pasvajoti\u201c, \u2013 atkreipia d\u0117mes\u012f J. Cvilikien\u0117. Pa\u0161nekov\u0117 taip pat pabr\u0117\u017eia, kad norint apib\u016bdinti s\u0105vok\u0105 \u201eorus gyvenimas\u201c, b\u016btina vertinti konkretaus \u017emogaus i\u0161laidas, mat gaudamas tokio pat dyd\u017eio pajamas \u0160iauliuose ir Vilniuje asmuo skirtingai mok\u0117s u\u017e b\u016bsto nuom\u0105. Ma\u017ea to, galb\u016bt jis turi nuosav\u0105 b\u016bst\u0105, tuomet jo i\u0161laidos v\u0117l bus kitokios. Turintys ir neturintys vaik\u0173 gyventojai taip pat tur\u0117s skirtingas i\u0161laidas ir pan. \u201eSvarbu matyti ir tai, kiek \u017emogui lieka laisv\u0173 l\u0117\u0161\u0173, jau padengus \u012fsipareigojimus, \u2013 akcentuoja J. Cvilikien\u0117. -Kitas svarbus aspektas \u2013 turimos santaupos. Saugus ir orus gali b\u016bti tas \u017emogus, kuris yra pasir\u016bpin\u0119s nenumatytomis i\u0161laidomis bei taupo savo senatvei, kad ir jos sulaukus pajamos likt\u0173 orios. Nema\u017eiau svarbu yra gyvenimo b\u016bdas \u2013 ar \u017emogus turi galimyb\u0119 lankytis kult\u016briniuose renginiuose bei atostogauti.\u201c Gyvename geriau nei anks\u010diau<\/b> \u201eMes visi savo praei\u010diai turime savus parametrus, vertindami jos gerum\u0105: gal tuomet buvome jaunesni ir sveikesni, tod\u0117l geriau gyvenome, o gal atvirk\u0161\u010diai, tik dabar, turint darb\u0105, gyvenimas pager\u0117jo. Tad atmetus subjektyvius kriterijus visuomet padeda objektyv\u016bs\u201c, \u2013 atkreipia d\u0117mes\u012f \u201eSwedbank\u201c Finans\u0173 instituto vadov\u0117. Pa\u0161nekov\u0117 i\u0161vardija kelet\u0105 aspekt\u0173, kurie rodo, kad vienareik\u0161mi\u0161kai finansi\u0161kai gyvename geriau: pernai 36 proc. lietuvi\u0173 atostogavo u\u017esienyje ir tai yra 12 proc. daugiau nei prie\u0161 de\u0161imtmet\u012f, o naujausi \u201eEurostat\u201c duomenys rodo, kad lyginant 2017 ir 2018 met\u0173 kelioni\u0173 l\u0117ktuvais statistik\u0105, Lietuvos augimas yra did\u017eiausias Europos S\u0105jungoje (ES) (11 proc.). Ma\u017ea to, per pastaruosius 10 met\u0173 atlyginimai \u0161alyje augo 77 proc., pensijos \u2013 60 proc., o infliacija pakilo 20 proc. Ko reikia, kad gyventojai daugiau u\u017edirbt\u0173?<\/b> Anot Lietuvos pramoninink\u0173 konfederacijos (LPK) Verslo aplinkos ir ekonomikos departamento eksperto Gabrieliaus Maku\u0161kos, \u201eoraus gyvenimo\u201c ir net \u201eoraus atlygio\u201c s\u0105voka neturi vieno ai\u0161kaus apibr\u0117\u017eimo. T\u0105 es\u0105 parodo ir minimi \u201eSpinter\u201c apklausos duomenys, atskleid\u017eiantys skirtingas sumas, kurias gyventojai laikyt\u0173 oriu atlygiu u\u017e darb\u0105. Kaip jis pa\u017eymi, kur kas konkre\u010diau galima kalb\u0117ti apie tai, ko reikia, kad gyventojai gaut\u0173 didesnes pajamas. \u201eDarbo u\u017emokestis ekonomikoje i\u0161 esm\u0117s atspindi \u0161alies produktyvumo lyg\u012f. Darbo u\u017emokes\u010dio fondo augimas Lietuvoje pastaraisiais metais buvo spartesnis nei Europos S\u0105jungos vidurkis, o tai rodo, jog Lietuva vis dar yra \u201ekonvergencijos\u201c kelyje su ES. D\u0117l globalios konkurencijos \u012fmon\u0117s darbo u\u017emokes\u010dio dyd\u012f yra glaud\u017eiai susiejusios su darbo j\u0117gos produktyvumu. Vieno darbuotojo sukurta prid\u0117tin\u0117 vert\u0117 2017 m., \u201eEurostat\u201c duomenimis, Lietuvoje tebuvo 21,9 t\u016bkst. eur\u0173, kai ES vidurkis buvo 3 kartus didesnis \u2013 66 t\u016bkst. eur\u0173\u201c, \u2013 d\u0117mes\u012f atkreipia G. Maku\u0161ka. Dar daugiau, anot jo, d\u0117l daugelio met\u0173 silpnos ir iki \u0161iol nepakankamai efektyviai veikian\u010dios aktyvios darbo rinkos politikos, \u012fmon\u0117ms tr\u016bksta kvalifikuot\u0173 specialist\u0173. Daugelis darbdavi\u0173 Lietuvoje nekvalifikuotus darbuotojus es\u0105 turi apmokyti patys darbo vietoje. \u201eTai yra reik\u0161mingi ka\u0161tai \u012fmonei, kurie neatsispindi \u201ekompensacijos u\u017e darb\u0105\u201c statistikoje, ta\u010diau tur\u0117t\u0173 b\u016bti laikomi svarbiu ind\u0117liu \u012f darbuotojo kvalifikacij\u0105 ir didesn\u0119 jo gerov\u0119. B\u016btent investicijos \u012f \u017emogi\u0161k\u0105j\u012f kapital\u0105 ir yra vienas i\u0161 efektyviausi\u0173 b\u016bd\u0173 u\u017etikrinti socialin\u012f mobilum\u0105 ir \u201egalimybi\u0173 lygyb\u0119\u201c \u2013 vien\u0105 i\u0161 svarbiausi\u0173 oraus gyvenimo aspekt\u0173\u201c, \u2013 akcentuoja LPK ekspertas. Ma\u017ea to, anot jo, vis dar nei\u0161naudojamos tokios technin\u0117s priemon\u0117s kaip neapmokestinamojo pajam\u0173 dyd\u017eio (NPD) sulyginimas su minimalios m\u0117nesin\u0117s algos (MMA) dyd\u017eiu, siekiant, kad pajam\u0173 mokes\u010diu i\u0161 viso neb\u016bt\u0173 apmokestinami gyventojai, gaunantys minimalios m\u0117nesin\u0117s algos dyd\u017eio darbo u\u017emokest\u012f. G. Maku\u0161ka pasteb\u0117jimu, turb\u016bt geriausiai valstyb\u0117s rol\u0119, u\u017etikrinant socialin\u012f mobilum\u0105, perteikia \u201emokymosi vis\u0105 gyvenim\u0105\u201c koncepcija, kuri prasideda nuo kokybi\u0161ko ikimokyklinio ugdymo, efektyvios transporto paslaug\u0173 sistemos, informacini\u0173 technologij\u0173 prieinamumo, profesinio ir suaugusi\u0173j\u0173 mokymo, sveikatos sistem\u0173 u\u017etikrinimo ir t. t. \u201ePavyzd\u017eiui, net 55,7 proc. 15\u201364 met\u0173 am\u017eiaus asmen\u0173 Lietuvoje turi prastus technologinius \u012fg\u016bd\u017eius. Palyginti \u2013 EBPO vidurkis 37 proc. Apdirbamosios gamybos sektoriuje tai atsispindi \u017eema prid\u0117tine verte: 85 proc. vis\u0173 Lietuvos \u0161io sektoriaus darbuotoj\u0173 dirba \u017eemo ir \u017eemo-vidutinio technologinio i\u0161sivystymo \u012fmon\u0117se\u201c, \u2013 komentuoja pa\u0161nekovas. Anot Europos Komisijos, Lietuvos vidutinio ir auk\u0161to technologinio i\u0161sivystymo produkt\u0173 dalis eksporto strukt\u016broje yra ma\u017eiausia ES (35 proc.), kai ES vidurkis siekia 56 proc. \u201eKitaip tariant, sukuriamas \u201eu\u017eburtas ratas\u201c, kai \u017eemas socialinis mobilumas ir prasti darbo j\u0117gos \u012fg\u016bd\u017eiai ver\u010dia pramon\u0119 orientuotis \u012f ma\u017eos prid\u0117tin\u0117s vert\u0117s gamyb\u0105, kurioje atlyginimai santykinai n\u0117ra auk\u0161ti. Produktyvumo poky\u010diai apdirbamojoje gamyboje daro \u012ftak\u0105 visai \u0161alies ekonomikai per atlyginim\u0173 augim\u0105\u201c, \u2013 pa\u017eymi G. Maku\u0161ka. Lietuvos statistikos departamentas vasario pabaigoje paskelb\u0117, kad per metus darbo u\u017emokestis \u201epopieriuje\u201c Lietuvoje i\u0161augo 8,6 proc. ir ketvirt\u0105j\u012f pra\u0117jusi\u0173 met\u0173 ketvirt\u012f sudar\u0117 1358,6 Eur.<\/p>","protected":false},"excerpt":{"rendered":"
Orus gyvenimas \u2013 itin subjektyvus vertinimas.<\/p>","protected":false},"author":3,"featured_media":0,"comment_status":"closed","ping_status":"closed","sticky":false,"template":"","format":"standard","meta":{"footnotes":""},"categories":[],"tags":[],"class_list":["post-6036","post","type-post","status-publish","format-standard","hentry"],"_links":{"self":[{"href":"https:\/\/spinter.lt\/en\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/6036","targetHints":{"allow":["GET"]}}],"collection":[{"href":"https:\/\/spinter.lt\/en\/wp-json\/wp\/v2\/posts"}],"about":[{"href":"https:\/\/spinter.lt\/en\/wp-json\/wp\/v2\/types\/post"}],"author":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/spinter.lt\/en\/wp-json\/wp\/v2\/users\/3"}],"replies":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/spinter.lt\/en\/wp-json\/wp\/v2\/comments?post=6036"}],"version-history":[{"count":0,"href":"https:\/\/spinter.lt\/en\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/6036\/revisions"}],"wp:attachment":[{"href":"https:\/\/spinter.lt\/en\/wp-json\/wp\/v2\/media?parent=6036"}],"wp:term":[{"taxonomy":"category","embeddable":true,"href":"https:\/\/spinter.lt\/en\/wp-json\/wp\/v2\/categories?post=6036"},{"taxonomy":"post_tag","embeddable":true,"href":"https:\/\/spinter.lt\/en\/wp-json\/wp\/v2\/tags?post=6036"}],"curies":[{"name":"wp","href":"https:\/\/api.w.org\/{rel}","templated":true}]}}