Daliai \u012fmoni\u0173 pristabd\u017eius ar i\u0161 viso nustojus vykdyti savo veikl\u0105, 38 proc. \u0161alies gyventoj\u0173 teigia jau sp\u0117j\u0119 pajusti d\u0117l karantino stojan\u010dios ekonomikos poveik\u012f asmeniniams finansams, rodo \u201eSwedbank\u201c Finans\u0173 instituto u\u017esakymu atlikta \u0161alies gyventoj\u0173 apklausa. Tuo metu 53 proc. \u0161alies gyventoj\u0173 poveikio kol kas nepajuto, bet esama situacija jiems kelia nerim\u0105, saug\u016bs jau\u010diasi 9 proc. apklaust\u0173j\u0173. \u201eApklausos rezultatai rodo, kad real\u0173 poveik\u012f asmeniniams finansams daugiausiai jau yra pajut\u0119 18\u201345 m. am\u017eiaus miestuose gyvenantys \u017emon\u0117s. Daugelis j\u0173 dirba prekybos ir paslaug\u0173 sektoriuje, kuriame ekonominis aktyvumas \u0161iuo metu smarkiai suma\u017e\u0117j\u0119s. Tuo metu did\u017eiausi\u0105 nerim\u0105 d\u0117l \u0161ios situacijos jau\u010dia pensinio am\u017eiaus gyventojai. Ir tai suprantama d\u0117l dviej\u0173 veiksni\u0173 \u2212 priklausymo tai am\u017eiaus grupei, kuri da\u017eniau nuken\u010dia nuo \u0161io viruso, ir \u0161ios situacijos poveikio vie\u0161iesiems finansams\u201c, \u2013 sako \u201eSwedbank\u201c Finans\u0173 instituto vadov\u0117 J\u016brat\u0117 Cvilikien\u0117. \u0160iuo metu nepajut\u0119 karantino \u012ftakos asmeniniams finansams, ta\u010diau visgi turintys nuog\u0105stavim\u0173 da\u017eniausiai sako pramon\u0117s (68 proc.), sveikatos prie\u017ei\u016bros ir socialinio darbo (68 proc.), vie\u0161ojo valdymo (60 proc.), \u0161vietimo (60 proc.) bei statyb\u0173 (59 proc.) sektori\u0173 darbuotojai. Finansin\u0117 elgsena kei\u010diasi<\/b> \u201eGyventoj\u0173 apklausa atskleid\u017eia, kad savo finansin\u0119 elgsen\u0105 kei\u010dia gyventojai, jau susiduriantys su pajam\u0173 ma\u017e\u0117jimu, ir tie, kurie kriz\u0117s akivaizdoje jau\u010dia nerim\u0105 d\u0117l ateities. Dauguma respondent\u0173 (63 proc.) nurodo ribojantys savo \u012fprastas i\u0161laidas ir perkantys tik tai, ko jiems reikia. Kiek daugiau nei pus\u0117 \u0161alies gyventoj\u0173 (53 proc.) atideda stambesnius pirkinius v\u0117lesniam laikui. Apie pus\u0117 apklaust\u0173j\u0173 skiria didesn\u012f d\u0117mes\u012f savo i\u0161laid\u0173 planavimui\u201c, \u2013 pastebi J. Cvilikien\u0117. Pasak \u201eSwedbank\u201c ekspert\u0117s, dalis gyventoj\u0173 (18 proc.) nurodo besirengiantys galimiems didesniems sukr\u0117timams, nei yra patyr\u0119 iki \u0161iol, ir kaupiantys dar daugiau santaup\u0173. Tuo metu 11 proc. respondent\u0173 teigia pasitikintys valstyb\u0117s ir vietos vald\u017eios parama, tod\u0117l aktyvi\u0173 veiksm\u0173 nesiimantys. Kokios did\u017eiausios gyventoj\u0173 baim\u0117s?<\/b> Ekonomikos sul\u0117t\u0117jimo akivaizdoje gyventojai nurodo labiausiai besijaudinantys d\u0117l galim\u0173 sunkum\u0173 dengiant turimus finansinius \u012fsipareigojimus (3,9 balo 5 bal\u0173 skal\u0117je). Antr\u0105j\u0105 viet\u0105 u\u017eima nuog\u0105stavimas d\u0117l \u0161eimos nari\u0173, kuriuos respondentai finansi\u0161kai apr\u016bpina arba paremia (3,8 balo). \u201eGyventojai taip pat jaudinasi d\u0117l smarkaus pajam\u0173 suma\u017e\u0117jimo (3,7 balo) bei santaup\u0173 tr\u016bkumo (3,6 balo). Apklausos dalyviai jau\u010dia nerim\u0105 ir d\u0117l galimyb\u0117s netekti darbo \u2013 penkiabal\u0117je skal\u0117je savo nerim\u0105 d\u0117l to jie vertina 3,5 balo\u201c, \u2212 komentuoja \u201eSwedbank\u201c Finans\u0173 instituto vadov\u0117. Visgi, kaip rodo tyrimas, \u012f kredito \u012fstaigas d\u0117l kredito atostog\u0173 ar kredito gr\u0105\u017einimo termino prat\u0119simo kol kas nurodo kreip\u0119sis 1 proc. respondent\u0173. Dalis naudot\u0173si paslaugomis neoficialiai<\/b> Nors gyventojams kelia nerim\u0105 j\u0173 finans\u0173 ateitis ir jie \u0117m\u0117 labiau taupyti, tyrimas atskleid\u017eia, kad gyvenant karantino s\u0105lygomis dalis gyventoj\u0173 jau pasiilgo apsilankym\u0173 kirpyklose, kosmetologijos salonuose ar treniruo\u010di\u0173 sporto klubuose. Tre\u010ddalis (33 proc.) tyrimo dalyvi\u0173 b\u016bt\u0173 link\u0119 jiems aktualiomis paslaugomis pasinaudoti neoficialiai, jei karantinas Lietuvoje b\u016bt\u0173 prat\u0119stas ilgesniam laikui. Tiesa, toki\u0105 galimyb\u0119 grie\u017etai atmeta 42 proc. gyventoj\u0173, rodo apklausos rezultatai. \u201eAkivaizdu, kad gyvenimas karantino s\u0105lygomis lemia ne tik finansini\u0173 i\u0161\u0161\u016bki\u0173, bet ir sudaro ma\u017eesni\u0173 ar didesni\u0173 nepatogum\u0173, nes negalime naudotis daugeliu paslaug\u0173, prie kuri\u0173 esame \u012fprat\u0119. Vis d\u0117lto \u0161iuo atveju verta atsiminti pagrindin\u012f karantino tiksl\u0105 \u2212 kuo kruop\u0161\u010diau visi laikysim\u0117s karantino s\u0105lyg\u0173, tuo grei\u010diau viruso plitimas bus suvaldytas ir visi gal\u0117sime gr\u012f\u017eti prie ankstesnio gyvenimo ritmo\u201c, \u2013 pastebi J. Cvilikien\u0117. Reprezentatyvi\u0105 gyventoj\u0173 apklaus\u0105 \u201eSwedbank\u201c Finans\u0173 instituto u\u017esakymu 2020 met\u0173 kovo 24\u201326 d. atliko visuomen\u0117s nuomon\u0117s ir rinkos tyrim\u0173 bendrov\u0117 \u201eSpinter tyrimai\u201c. Tyrimo metu buvo apklausti 1015 respondent\u0173. Tyrimo rezultatai reprezentuoja \u0161ali\u0173 gyventoj\u0173 nuo 18 iki 75 met\u0173 nuomones ir vertinimus.<\/i> 2020.04.02<\/b> Daliai \u012fmoni\u0173 pristabd\u017eius ar i\u0161 viso nustojus vykdyti savo veikl\u0105, 38 proc. \u0161alies gyventoj\u0173 teigia jau sp\u0117j\u0119 pajusti d\u0117l karantino stojan\u010dios ekonomikos poveik\u012f asmeniniams finansams, rodo \u201eSwedbank\u201c Finans\u0173 instituto u\u017esakymu atlikta \u0161alies gyventoj\u0173 apklausa. Tuo metu 53 proc. \u0161alies gyventoj\u0173 poveikio kol kas nepajuto, bet esama situacija jiems kelia nerim\u0105, saug\u016bs jau\u010diasi 9 proc. apklaust\u0173j\u0173. \u201eApklausos rezultatai rodo, kad real\u0173 poveik\u012f asmeniniams finansams daugiausiai jau yra pajut\u0119 18\u201345 m. am\u017eiaus miestuose gyvenantys \u017emon\u0117s. Daugelis j\u0173 dirba prekybos ir paslaug\u0173 sektoriuje, kuriame ekonominis aktyvumas \u0161iuo metu smarkiai suma\u017e\u0117j\u0119s. Tuo metu did\u017eiausi\u0105 nerim\u0105 d\u0117l \u0161ios situacijos jau\u010dia pensinio am\u017eiaus gyventojai. Ir tai suprantama d\u0117l dviej\u0173 veiksni\u0173 \u2212 priklausymo tai am\u017eiaus grupei, kuri da\u017eniau nuken\u010dia nuo \u0161io viruso, ir \u0161ios situacijos poveikio vie\u0161iesiems finansams\u201c, \u2013 sako \u201eSwedbank\u201c Finans\u0173 instituto vadov\u0117 J\u016brat\u0117 Cvilikien\u0117. \u0160iuo metu nepajut\u0119 karantino \u012ftakos asmeniniams finansams, ta\u010diau visgi turintys nuog\u0105stavim\u0173 da\u017eniausiai sako pramon\u0117s (68 proc.), sveikatos prie\u017ei\u016bros ir socialinio darbo (68 proc.), vie\u0161ojo valdymo (60 proc.), \u0161vietimo (60 proc.) bei statyb\u0173 (59 proc.) sektori\u0173 darbuotojai. Finansin\u0117 elgsena kei\u010diasi<\/b> \u201eGyventoj\u0173 apklausa atskleid\u017eia, kad savo finansin\u0119 elgsen\u0105 kei\u010dia gyventojai, jau susiduriantys su pajam\u0173 ma\u017e\u0117jimu, ir tie, kurie kriz\u0117s akivaizdoje jau\u010dia nerim\u0105 d\u0117l ateities. Dauguma respondent\u0173 (63 proc.) nurodo ribojantys savo \u012fprastas i\u0161laidas ir perkantys tik tai, ko jiems reikia. Kiek daugiau nei pus\u0117 \u0161alies gyventoj\u0173 (53 proc.) atideda stambesnius pirkinius v\u0117lesniam laikui. Apie pus\u0117 apklaust\u0173j\u0173 skiria didesn\u012f d\u0117mes\u012f savo i\u0161laid\u0173 planavimui\u201c, \u2013 pastebi J. Cvilikien\u0117. Pasak \u201eSwedbank\u201c ekspert\u0117s, dalis gyventoj\u0173 (18 proc.) nurodo besirengiantys galimiems didesniems sukr\u0117timams, nei yra patyr\u0119 iki \u0161iol, ir kaupiantys dar daugiau santaup\u0173. Tuo metu 11 proc. respondent\u0173 teigia pasitikintys valstyb\u0117s ir vietos vald\u017eios parama, tod\u0117l aktyvi\u0173 veiksm\u0173 nesiimantys. Kokios did\u017eiausios gyventoj\u0173 baim\u0117s?<\/b> Ekonomikos sul\u0117t\u0117jimo akivaizdoje gyventojai nurodo labiausiai besijaudinantys d\u0117l galim\u0173 sunkum\u0173 dengiant turimus finansinius \u012fsipareigojimus (3,9 balo 5 bal\u0173 skal\u0117je). Antr\u0105j\u0105 viet\u0105 u\u017eima nuog\u0105stavimas d\u0117l \u0161eimos nari\u0173, kuriuos respondentai finansi\u0161kai apr\u016bpina arba paremia (3,8 balo). \u201eGyventojai taip pat jaudinasi d\u0117l smarkaus pajam\u0173 suma\u017e\u0117jimo (3,7 balo) bei santaup\u0173 tr\u016bkumo (3,6 balo). Apklausos dalyviai jau\u010dia nerim\u0105 ir d\u0117l galimyb\u0117s netekti darbo \u2013 penkiabal\u0117je skal\u0117je savo nerim\u0105 d\u0117l to jie vertina 3,5 balo\u201c, \u2212 komentuoja \u201eSwedbank\u201c Finans\u0173 instituto vadov\u0117. Visgi, kaip rodo tyrimas, \u012f kredito \u012fstaigas d\u0117l kredito atostog\u0173 ar kredito gr\u0105\u017einimo termino prat\u0119simo kol kas nurodo kreip\u0119sis 1 proc. respondent\u0173. Dalis naudot\u0173si paslaugomis neoficialiai<\/b> Nors gyventojams kelia nerim\u0105 j\u0173 finans\u0173 ateitis ir jie \u0117m\u0117 labiau taupyti, tyrimas atskleid\u017eia, kad gyvenant karantino s\u0105lygomis dalis gyventoj\u0173 jau pasiilgo apsilankym\u0173 kirpyklose, kosmetologijos salonuose ar treniruo\u010di\u0173 sporto klubuose. Tre\u010ddalis (33 proc.) tyrimo dalyvi\u0173 b\u016bt\u0173 link\u0119 jiems aktualiomis paslaugomis pasinaudoti neoficialiai, jei karantinas Lietuvoje b\u016bt\u0173 prat\u0119stas ilgesniam laikui. Tiesa, toki\u0105 galimyb\u0119 grie\u017etai atmeta 42 proc. gyventoj\u0173, rodo apklausos rezultatai. \u201eAkivaizdu, kad gyvenimas karantino s\u0105lygomis lemia ne tik finansini\u0173 i\u0161\u0161\u016bki\u0173, bet ir sudaro ma\u017eesni\u0173 ar didesni\u0173 nepatogum\u0173, nes negalime naudotis daugeliu paslaug\u0173, prie kuri\u0173 esame \u012fprat\u0119. Vis d\u0117lto \u0161iuo atveju verta atsiminti pagrindin\u012f karantino tiksl\u0105 \u2212 kuo kruop\u0161\u010diau visi laikysim\u0117s karantino s\u0105lyg\u0173, tuo grei\u010diau viruso plitimas bus suvaldytas ir visi gal\u0117sime gr\u012f\u017eti prie ankstesnio gyvenimo ritmo\u201c, \u2013 pastebi J. Cvilikien\u0117. Reprezentatyvi\u0105 gyventoj\u0173 apklaus\u0105 \u201eSwedbank\u201c Finans\u0173 instituto u\u017esakymu 2020 met\u0173 kovo 24\u201326 d. atliko visuomen\u0117s nuomon\u0117s ir rinkos tyrim\u0173 bendrov\u0117 \u201eSpinter tyrimai\u201c. Tyrimo metu buvo apklausti 1015 respondent\u0173. Tyrimo rezultatai reprezentuoja \u0161ali\u0173 gyventoj\u0173 nuo 18 iki 75 met\u0173 nuomones ir vertinimus.<\/i> <\/p>","protected":false},"excerpt":{"rendered":"
Daliai \u012fmoni\u0173 pristabd\u017eius ar i\u0161 viso nustojus vykdyti savo veikl\u0105, 38 proc.<\/p>","protected":false},"author":3,"featured_media":0,"comment_status":"closed","ping_status":"closed","sticky":false,"template":"","format":"standard","meta":{"footnotes":""},"categories":[],"tags":[],"class_list":["post-6033","post","type-post","status-publish","format-standard","hentry"],"_links":{"self":[{"href":"https:\/\/spinter.lt\/en\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/6033","targetHints":{"allow":["GET"]}}],"collection":[{"href":"https:\/\/spinter.lt\/en\/wp-json\/wp\/v2\/posts"}],"about":[{"href":"https:\/\/spinter.lt\/en\/wp-json\/wp\/v2\/types\/post"}],"author":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/spinter.lt\/en\/wp-json\/wp\/v2\/users\/3"}],"replies":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/spinter.lt\/en\/wp-json\/wp\/v2\/comments?post=6033"}],"version-history":[{"count":0,"href":"https:\/\/spinter.lt\/en\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/6033\/revisions"}],"wp:attachment":[{"href":"https:\/\/spinter.lt\/en\/wp-json\/wp\/v2\/media?parent=6033"}],"wp:term":[{"taxonomy":"category","embeddable":true,"href":"https:\/\/spinter.lt\/en\/wp-json\/wp\/v2\/categories?post=6033"},{"taxonomy":"post_tag","embeddable":true,"href":"https:\/\/spinter.lt\/en\/wp-json\/wp\/v2\/tags?post=6033"}],"curies":[{"name":"wp","href":"https:\/\/api.w.org\/{rel}","templated":true}]}}