Pastarojo laiko realijos daugeliui i\u0161 m\u016bs\u0173 primena \u201e\u0161oko terapij\u0105\u201c. Nori nenori tenka keisti \u012fprast\u0105 gyvenimo ritm\u0105, sustoti ir kuriam laikui ka\u017eko atsisakyti. Kita vertus, n\u0117ra to blogo, kas nei\u0161eit\u0173 \u012f gera \u2013 asmenini\u0173 finans\u0173 valdymo prasme tai unikali proga i\u0161gryninti ir perm\u0105styti ne tik savo veikl\u0105, bet ir strateginius bei taktinius finansinius tikslus, atsirenkant kas svarbu ir kas ne. Bet apie visk\u0105 nuo prad\u017ei\u0173. Vertinant makroekonominiu po\u017ei\u016briu, nam\u0173 \u016bki\u0173 (N\u016a) vartojimo i\u0161laidos yra svarbiausias bet kurios \u0161alies ekonomikos variklis. Lietuvoje jos sudaro apie 63 proc. bendrojo \u0161alies vidaus produkto (BVP). Be to, verslo \u012fmon\u0117s net apie 90 proc. savo produkcijos realizuoja b\u016btent nam\u0173 \u016bkiuose. N\u016a yra pagrindin\u0117 darbo j\u0117ga ir pagrindiniai preki\u0173 bei paslaug\u0173 vartotojai, o j\u0173 mokami mokes\u010diai sudaro did\u017eiausi\u0105 dal\u012f \u012fplauk\u0173 valstyb\u0117s biud\u017eete. Taigi, nam\u0173 \u016bki\u0173 finansiniai srautai turi ypating\u0105 reik\u0161m\u0119 tiek visos \u0161alies ekonominei sistemai, tiek ir atskirai paimtam verslo subjektui. Deja, pastaruoju metu Covid-19 pandemija stipriai sutrikd\u0117 \u012fprastin\u0119 N\u016a pinigini\u0173 sraut\u0173 t\u0117km\u0119, d\u0117l ko daugumos verslo \u012fmoni\u0173 pardavimai ma\u017e\u0117ja arba apskritai stoja, daliai \u017emoni\u0173 ma\u017e\u0117ja arba i\u0161vis nelieka galimybi\u0173 u\u017esidirbti, ma\u017e\u0117ja vartojimas, daug\u0117ja bedarbi\u0173, sumokama ma\u017eiau mokes\u010di\u0173 \u012f valstyb\u0117s biud\u017eet\u0105, o socialini\u0173 i\u0161mok\u0173 ir kitos finansin\u0117s paramos poreikis, prie\u0161ingai, staiga i\u0161auga. Ekonomistai akylai stebi pasaulio \u012fvykius ir modeliuoja ateities ekonomin\u0117s raidos scenarijus. Ir, kaip neda\u017enai pasitaiko, \u0161\u012fkart visi sutaria d\u0117l vieno: gero scenarijaus tiesiog n\u0117ra \u2013 ekonominis nuosmukis yra nei\u0161vengiamas. Diskutuojama tik d\u0117l to, kiek ilgai jis t\u0119sis ir kada pasibaigs. Ta\u010diau pabaigos, deja, net galingiausi pasaulio matematiniai modeliai negali prognozuoti. Akivaizdu, kad pandemija paveiks visas m\u016bs\u0173 gyvenimo sritis ir tai bus mil\u017eini\u0161kas i\u0161bandymas tiek valstybei, verslo sektoriui, tiek ir kiekvienam i\u0161 m\u016bs\u0173. Ar esame pasiruo\u0161\u0119 galimiems i\u0161\u0161\u016bkiams?<\/b> Tik\u0117tina, kad pastaruoju metu daliai visuomen\u0117s pajamos gali \u017eenkliai suma\u017e\u0117ti, o kai kuriais atvejais j\u0173 i\u0161vis nelikti, tuo tarpu poreikiai niekur nedingsta ir j\u0173 tenkinimui reikalingos finansin\u0117s l\u0117\u0161os. Optimistiniu atveju, turint santaup\u0173, tam tikr\u0105 laik\u0105 galima gyventi \u012fprastu re\u017eimu, nekei\u010diant nusistov\u0117jusi\u0173 vartojimo \u012fpro\u010di\u0173. Ta\u010diau, santaup\u0173 nepakankant, poreikius jau tekt\u0173 koreguoti prisitaikant prie pakitusi\u0173 pajam\u0173. \u0160i\u0173 met\u0173 sausio m\u0117n. \u201eDelfi\u201c ir \u201eSpinter tyrimai\u201c atlikta apklausa parod\u0117, kad beveik 21 proc. gyventoj\u0173 i\u0161 savo turim\u0173 santaup\u0173 negal\u0117t\u0173 i\u0161gyventi n\u0117 m\u0117nesio, o apie 30 proc. \u2013 vos 1\u20132 m\u0117n. \u0160ie rezultatai patvirtina ir \u201eLietuvos banko\u201c 2018 m. atlikto tyrimo i\u0161vadas, kad nema\u017ea dalis tautie\u010di\u0173 gyvena tik \u0161ia diena ir atei\u010diai pinig\u0173 beveik nekaupia. Tyrimo metu fiksuota bendra taupymo norma Lietuvoje buvo artima nuliui. Tad nieko nuostabaus, kad apie 30 proc. Lietuvos nam\u0173 \u016bki\u0173 nuolat pritr\u016bksta pinig\u0173 netgi einamajam vartojimui. Tai rodo, kad lietuviai jau kuris laikas gyvena atsipalaidav\u0119, atsarg\u0173 ateities reikm\u0117ms nekaupia ir galimiems finansiniams poky\u010diams yra menkai pasiruo\u0161\u0119. Beje, pana\u0161i elgsena b\u016bdinga ne tik Lietuvos vartotojams. JAV ekspertai jau seniai pasteb\u0117jo, kad pirkimas daugeliui \u0161iuolaikini\u0173 \u017emoni\u0173 yra tap\u0119s savoti\u0161ka priklausomybe. Itin stipri vartojimo kult\u016bra skatina \u017emones pirkti daugiau ir da\u017eniau, tur\u0117ti tik naujausio modelio daikt\u0173 tam, kad tilpt\u0173 \u012f \u012fsivaizduojamus visuomen\u0117s standartus ir tiesiog jaust\u0173si \u201eprana\u0161esniu \u017emogumi\u201c. Reikia pripa\u017einti, kad gyvename vartotoji\u0161koje visuomen\u0117je ir prek\u0117s bei paslaugos \u012fsigyjamos siekiant patenkinti ne tik pagrindinius \u017emogaus poreikius, bet ir daugel\u012f kit\u0173, \u012fskaitant ir nor\u0105 pabr\u0117\u017eti savo status\u0105 visuomen\u0117je. Makroekonominiu po\u017ei\u016briu, tokia i\u0161laidavimo kult\u016bra tam tikra prasme netgi paranki \u2013 kuo daugiau \u017emon\u0117s vartoja, tuo valstyb\u0117 surenka daugiau mokes\u010di\u0173, did\u0117ja \u0161alies BVP, verslas gauna didesn\u012f peln\u0105. Ta\u010diau klausimas, ar tokia elgsena yra tikrai naudingiausia pa\u010diam vartotojui, ypa\u010d pandemijos keliam\u0173 ekonomini\u0173 problem\u0173 akivaizdoje? Vartojimas, poreikiai ir galimyb\u0117s prisitaikyti prie kintan\u010di\u0173 ekonomini\u0173 s\u0105lyg\u0173<\/b> Analizuojant individo poreikius, da\u017eniausiai remiamasi amerikie\u010di\u0173 psichologo A. Maslow 1943 m. pasi\u016blyta poreiki\u0173 hierarchijos piramide, kurioje prioritetas teikiamas, pirmiausia, fiziologiniams (mityba, b\u016bstas, r\u016bbai, pan.) poreikiams, ir tik po to seka saugumo, socializacijos, individo savivert\u0117s ir pripa\u017einimo bei galiausiai savirealizacijos poreikiai. Asmenini\u0173 finans\u0173 valdymo po\u017ei\u016briu, ypa\u010d svarbu suvokti, kiek realiai gali skirtis \u0161i\u0173 poreiki\u0173 kategorij\u0173 kainos. Kelet\u0105 met\u0173 teko tyrin\u0117ti \u0161iuos skirtumus, remiantis preki\u0173 ir paslaug\u0173 vert\u0117s skaidymu pagal supaprastint\u0105 3 lygi\u0173 hierarchin\u0119 sistem\u0105, susidedan\u010di\u0105 i\u0161 bazini\u0173 (fiziologiniai), komforto (saugumo ir socialiniai) bei presti\u017eo (savivert\u0117s, pripa\u017einimo ir savirealizacijos) ver\u010di\u0173. Gauti tyrim\u0173 rezultatai nustebino ta prasme, kad atskleid\u0117 netik\u0117tai didelius skirtumus. Tarkime, jei mitybos kain\u0105, kai maist\u0105 ruo\u0161iame patys (atitinka bazini\u0173 poreiki\u0173 lyg\u012f), prilygintume 1, tai i\u0161 t\u0173 pa\u010di\u0173 produkt\u0173 pagamintas tos pa\u010dios mitybin\u0117s vert\u0117s maistas valgykloje ar kavin\u0117je (atitinka komforto kategorij\u0105, nes pa\u010diam jo nereikia ruo\u0161ti, nereikia plauti ind\u0173, t.t.) pabrangt\u0173 5\u20137 kartus, tuo tarpu prabangiame restorane jau kainuot\u0173 15\u201325 kart\u0173 ar dar brangiau, nes \u0161iuo atveju be mitybin\u0117s ir komforto, gautume dar ir presti\u017eo vert\u0119 (stilinga aplinka, dail\u016bs indai, profesionalus aptarnavimas, gera muzika, atitinkama publika ir t.t.). Kitas pavyzdys \u2013 du rankiniai laikrod\u017eiai: ne\u017einomo gamintojo, kainuojantis 30 eur\u0173, ir garsios \u0161veicar\u0173 firmos laikrodis, kainuojantis, tarkime, 30000 eur\u0173 (gali kainuoti ir brangiau). Abiej\u0173 laikrod\u017ei\u0173 funkcin\u0117 (bazin\u0117) vert\u0117 visi\u0161kai tokia pati, nes abu laik\u0105 rodo vienodai \u2013 valanda vis tiek turi 60 minu\u010di\u0173, o 1 minut\u0117 \u2013 60 sekund\u017ei\u0173, ta\u010diau antruoju atveju, be funkcin\u0117s vert\u0117s, pirk\u0117jas dar gauna ypa\u010d pabr\u0117\u017et\u0105 presti\u017eo vert\u0119, kuri j\u012f pabrangina bene 1000 kart\u0173. Beje, platesni tyrimai parod\u0117, kad tie patys principai puikiai galioja ir beveik visoms kitoms m\u016bs\u0173 perkamoms prek\u0117ms ir paslaugoms. Taigi, \u012fsigyjant prekes ir paslaugas der\u0117t\u0173 atid\u017eiai steb\u0117ti, ar renkam\u0117s racionaliai, ar nepermokame ir u\u017e tas preki\u0173 vertes, kurios mums tuo metu n\u0117ra b\u016btinos. Ypa\u010d svarbu suvokti, kad principai, pagal kuriuos renkam\u0117s prekes ir paslaugas, tuo pa\u010diu apsprend\u017eia ir m\u016bs\u0173 gyvenimo b\u016bd\u0105 bei jo kain\u0105, kuri netur\u0117t\u0173 vir\u0161yti tuo metu esam\u0173 finansini\u0173 galimybi\u0173. Vartokime racionaliai<\/b> Taigi, gyvenimo b\u016bdas ir jo kaina yra tampriai susij\u0119 tarpusavyje \u2013 jei pasikeitus aplinkyb\u0117ms, finansin\u0117s galimyb\u0117s tampa minimalios, tuomet pirmiausia svarbu patenkinti fiziologines (arba bazines) \u017emogaus reikmes, o tam tikrai pakanka labai nedidelio biud\u017eeto. Ta\u010diau, jei siekiama komforti\u0161ko gyvenimo, o ypa\u010d jei orientuojamasi \u012f presti\u017e\u0105, tuomet b\u016btinojo biud\u017eeto apimtys i\u0161auga nuo keli\u0173 iki keliasde\u0161imt kart\u0173. Vartojim\u0105 racionaliu galima vadinti tuomet, kai i\u0161 einam\u0173j\u0173 pajam\u0173 at\u0117mus einamojo vartojimo i\u0161laidas, lieka ir kaupimui skirt\u0173 pinig\u0173, kurie rezervuojami b\u016bsim\u0173j\u0173 laikotarpi\u0173 pirkiniams, vaik\u0173 i\u0161silavinimui, senatvei, kitiems strateginiams tikslams. Pandemijos sukelt\u0173 problem\u0173 akivaizdoje, ypa\u010d ma\u017e\u0117jant pajamoms, buvimas racionaliu reik\u0161t\u0173 einamojo vartojimo ir susijusi\u0173 i\u0161laid\u0173 ribojim\u0105 bei gyvensenos keitim\u0105 taip, kad einam\u0173j\u0173 pajam\u0173 ir gyvenimo ka\u0161t\u0173 skirtumas i\u0161likt\u0173 teigiamas ir nepristigt\u0173 l\u0117\u0161\u0173 N\u016a strategini\u0173 tiksl\u0173 finansavimui. Vadovaujantis \u0161iuo principu, pavyzd\u017eiui, suma\u017e\u0117jus pajamoms, presti\u017eo segmento vartojimo \u012fpro\u010dius tur\u0117jusiam nam\u0173 \u016bkiui, b\u016bt\u0173 racionalu savo poreikius apriboti pereinant \u012f komforto segment\u0105, o komforto segmente buvusiam nam\u0173 \u016bkiui \u012f bazini\u0173 (fiziologini\u0173) poreiki\u0173 segment\u0105. Racionalus vartojimas \u2013 tai alternatyva kra\u0161tutinumams tiek pertekliniam vartojimui, kai gyvenama tik \u0161ia diena ir visos pajamos i\u0161leid\u017eiamos tik jas gavus, tiek ir perd\u0117tam taupumui, kai neretai taupoma netgi fiziologini\u0173 poreiki\u0173 s\u0105skaita, pernelyg skurdinama buitis, o sukauptos l\u0117\u0161os da\u017enai tampa beprasm\u0117mis, nes j\u0173 savininkui neu\u017etikrina subalansuoto kokybi\u0161ko gyvenimo visais jo etapais tiek jaunyst\u0117je, brand\u017eiame am\u017eiuje, tiek ir senatv\u0117je. Taigi, karantinas yra tas laikas, kai galima stabtel\u0117ti, daug k\u0105 perm\u0105styti, i\u0161 naujo \u012fvertinti savo gyvenimo b\u016bd\u0105, esant reikalui j\u012f priderinti prie pakitusi\u0173 aplinkybi\u0173, \u012fskaitant ir pajamas. Jei \u0161is laikotarpis leis mums i\u0161mokti racionaliau ir efektyviau tvarkytis su savo finansais, perkainoti vertybes, taip pat naujai pajusti \u0161iltesni\u0173 santyki\u0173 su artimaisiais \u017eaves\u012f daugiau b\u016bnant kartu ir bendraujant tarpusavyje, tuomet pandemijos pamokas gal\u0117sime vertinti ne vien tik kaip blog\u012f. 2020.04.08<\/b> Pastarojo laiko realijos daugeliui i\u0161 m\u016bs\u0173 primena \u201e\u0161oko terapij\u0105\u201c. Nori nenori tenka keisti \u012fprast\u0105 gyvenimo ritm\u0105, sustoti ir kuriam laikui ka\u017eko atsisakyti. Kita vertus, n\u0117ra to blogo, kas nei\u0161eit\u0173 \u012f gera \u2013 asmenini\u0173 finans\u0173 valdymo prasme tai unikali proga i\u0161gryninti ir perm\u0105styti ne tik savo veikl\u0105, bet ir strateginius bei taktinius finansinius tikslus, atsirenkant kas svarbu ir kas ne. Bet apie visk\u0105 nuo prad\u017ei\u0173. Vertinant makroekonominiu po\u017ei\u016briu, nam\u0173 \u016bki\u0173 (N\u016a) vartojimo i\u0161laidos yra svarbiausias bet kurios \u0161alies ekonomikos variklis. Lietuvoje jos sudaro apie 63 proc. bendrojo \u0161alies vidaus produkto (BVP). Be to, verslo \u012fmon\u0117s net apie 90 proc. savo produkcijos realizuoja b\u016btent nam\u0173 \u016bkiuose. N\u016a yra pagrindin\u0117 darbo j\u0117ga ir pagrindiniai preki\u0173 bei paslaug\u0173 vartotojai, o j\u0173 mokami mokes\u010diai sudaro did\u017eiausi\u0105 dal\u012f \u012fplauk\u0173 valstyb\u0117s biud\u017eete. Taigi, nam\u0173 \u016bki\u0173 finansiniai srautai turi ypating\u0105 reik\u0161m\u0119 tiek visos \u0161alies ekonominei sistemai, tiek ir atskirai paimtam verslo subjektui. Deja, pastaruoju metu Covid-19 pandemija stipriai sutrikd\u0117 \u012fprastin\u0119 N\u016a pinigini\u0173 sraut\u0173 t\u0117km\u0119, d\u0117l ko daugumos verslo \u012fmoni\u0173 pardavimai ma\u017e\u0117ja arba apskritai stoja, daliai \u017emoni\u0173 ma\u017e\u0117ja arba i\u0161vis nelieka galimybi\u0173 u\u017esidirbti, ma\u017e\u0117ja vartojimas, daug\u0117ja bedarbi\u0173, sumokama ma\u017eiau mokes\u010di\u0173 \u012f valstyb\u0117s biud\u017eet\u0105, o socialini\u0173 i\u0161mok\u0173 ir kitos finansin\u0117s paramos poreikis, prie\u0161ingai, staiga i\u0161auga. Ekonomistai akylai stebi pasaulio \u012fvykius ir modeliuoja ateities ekonomin\u0117s raidos scenarijus. Ir, kaip neda\u017enai pasitaiko, \u0161\u012fkart visi sutaria d\u0117l vieno: gero scenarijaus tiesiog n\u0117ra \u2013 ekonominis nuosmukis yra nei\u0161vengiamas. Diskutuojama tik d\u0117l to, kiek ilgai jis t\u0119sis ir kada pasibaigs. Ta\u010diau pabaigos, deja, net galingiausi pasaulio matematiniai modeliai negali prognozuoti. Akivaizdu, kad pandemija paveiks visas m\u016bs\u0173 gyvenimo sritis ir tai bus mil\u017eini\u0161kas i\u0161bandymas tiek valstybei, verslo sektoriui, tiek ir kiekvienam i\u0161 m\u016bs\u0173. Ar esame pasiruo\u0161\u0119 galimiems i\u0161\u0161\u016bkiams?<\/b> Tik\u0117tina, kad pastaruoju metu daliai visuomen\u0117s pajamos gali \u017eenkliai suma\u017e\u0117ti, o kai kuriais atvejais j\u0173 i\u0161vis nelikti, tuo tarpu poreikiai niekur nedingsta ir j\u0173 tenkinimui reikalingos finansin\u0117s l\u0117\u0161os. Optimistiniu atveju, turint santaup\u0173, tam tikr\u0105 laik\u0105 galima gyventi \u012fprastu re\u017eimu, nekei\u010diant nusistov\u0117jusi\u0173 vartojimo \u012fpro\u010di\u0173. Ta\u010diau, santaup\u0173 nepakankant, poreikius jau tekt\u0173 koreguoti prisitaikant prie pakitusi\u0173 pajam\u0173. \u0160i\u0173 met\u0173 sausio m\u0117n. \u201eDelfi\u201c ir \u201eSpinter tyrimai\u201c atlikta apklausa parod\u0117, kad beveik 21 proc. gyventoj\u0173 i\u0161 savo turim\u0173 santaup\u0173 negal\u0117t\u0173 i\u0161gyventi n\u0117 m\u0117nesio, o apie 30 proc. \u2013 vos 1\u20132 m\u0117n. \u0160ie rezultatai patvirtina ir \u201eLietuvos banko\u201c 2018 m. atlikto tyrimo i\u0161vadas, kad nema\u017ea dalis tautie\u010di\u0173 gyvena tik \u0161ia diena ir atei\u010diai pinig\u0173 beveik nekaupia. Tyrimo metu fiksuota bendra taupymo norma Lietuvoje buvo artima nuliui. Tad nieko nuostabaus, kad apie 30 proc. Lietuvos nam\u0173 \u016bki\u0173 nuolat pritr\u016bksta pinig\u0173 netgi einamajam vartojimui. Tai rodo, kad lietuviai jau kuris laikas gyvena atsipalaidav\u0119, atsarg\u0173 ateities reikm\u0117ms nekaupia ir galimiems finansiniams poky\u010diams yra menkai pasiruo\u0161\u0119. Beje, pana\u0161i elgsena b\u016bdinga ne tik Lietuvos vartotojams. JAV ekspertai jau seniai pasteb\u0117jo, kad pirkimas daugeliui \u0161iuolaikini\u0173 \u017emoni\u0173 yra tap\u0119s savoti\u0161ka priklausomybe. Itin stipri vartojimo kult\u016bra skatina \u017emones pirkti daugiau ir da\u017eniau, tur\u0117ti tik naujausio modelio daikt\u0173 tam, kad tilpt\u0173 \u012f \u012fsivaizduojamus visuomen\u0117s standartus ir tiesiog jaust\u0173si \u201eprana\u0161esniu \u017emogumi\u201c. Reikia pripa\u017einti, kad gyvename vartotoji\u0161koje visuomen\u0117je ir prek\u0117s bei paslaugos \u012fsigyjamos siekiant patenkinti ne tik pagrindinius \u017emogaus poreikius, bet ir daugel\u012f kit\u0173, \u012fskaitant ir nor\u0105 pabr\u0117\u017eti savo status\u0105 visuomen\u0117je. Makroekonominiu po\u017ei\u016briu, tokia i\u0161laidavimo kult\u016bra tam tikra prasme netgi paranki \u2013 kuo daugiau \u017emon\u0117s vartoja, tuo valstyb\u0117 surenka daugiau mokes\u010di\u0173, did\u0117ja \u0161alies BVP, verslas gauna didesn\u012f peln\u0105. Ta\u010diau klausimas, ar tokia elgsena yra tikrai naudingiausia pa\u010diam vartotojui, ypa\u010d pandemijos keliam\u0173 ekonomini\u0173 problem\u0173 akivaizdoje? Vartojimas, poreikiai ir galimyb\u0117s prisitaikyti prie kintan\u010di\u0173 ekonomini\u0173 s\u0105lyg\u0173<\/b> Analizuojant individo poreikius, da\u017eniausiai remiamasi amerikie\u010di\u0173 psichologo A. Maslow 1943 m. pasi\u016blyta poreiki\u0173 hierarchijos piramide, kurioje prioritetas teikiamas, pirmiausia, fiziologiniams (mityba, b\u016bstas, r\u016bbai, pan.) poreikiams, ir tik po to seka saugumo, socializacijos, individo savivert\u0117s ir pripa\u017einimo bei galiausiai savirealizacijos poreikiai. Asmenini\u0173 finans\u0173 valdymo po\u017ei\u016briu, ypa\u010d svarbu suvokti, kiek realiai gali skirtis \u0161i\u0173 poreiki\u0173 kategorij\u0173 kainos. Kelet\u0105 met\u0173 teko tyrin\u0117ti \u0161iuos skirtumus, remiantis preki\u0173 ir paslaug\u0173 vert\u0117s skaidymu pagal supaprastint\u0105 3 lygi\u0173 hierarchin\u0119 sistem\u0105, susidedan\u010di\u0105 i\u0161 bazini\u0173 (fiziologiniai), komforto (saugumo ir socialiniai) bei presti\u017eo (savivert\u0117s, pripa\u017einimo ir savirealizacijos) ver\u010di\u0173. Gauti tyrim\u0173 rezultatai nustebino ta prasme, kad atskleid\u0117 netik\u0117tai didelius skirtumus. Tarkime, jei mitybos kain\u0105, kai maist\u0105 ruo\u0161iame patys (atitinka bazini\u0173 poreiki\u0173 lyg\u012f), prilygintume 1, tai i\u0161 t\u0173 pa\u010di\u0173 produkt\u0173 pagamintas tos pa\u010dios mitybin\u0117s vert\u0117s maistas valgykloje ar kavin\u0117je (atitinka komforto kategorij\u0105, nes pa\u010diam jo nereikia ruo\u0161ti, nereikia plauti ind\u0173, t.t.) pabrangt\u0173 5\u20137 kartus, tuo tarpu prabangiame restorane jau kainuot\u0173 15\u201325 kart\u0173 ar dar brangiau, nes \u0161iuo atveju be mitybin\u0117s ir komforto, gautume dar ir presti\u017eo vert\u0119 (stilinga aplinka, dail\u016bs indai, profesionalus aptarnavimas, gera muzika, atitinkama publika ir t.t.). Kitas pavyzdys \u2013 du rankiniai laikrod\u017eiai: ne\u017einomo gamintojo, kainuojantis 30 eur\u0173, ir garsios \u0161veicar\u0173 firmos laikrodis, kainuojantis, tarkime, 30000 eur\u0173 (gali kainuoti ir brangiau). Abiej\u0173 laikrod\u017ei\u0173 funkcin\u0117 (bazin\u0117) vert\u0117 visi\u0161kai tokia pati, nes abu laik\u0105 rodo vienodai \u2013 valanda vis tiek turi 60 minu\u010di\u0173, o 1 minut\u0117 \u2013 60 sekund\u017ei\u0173, ta\u010diau antruoju atveju, be funkcin\u0117s vert\u0117s, pirk\u0117jas dar gauna ypa\u010d pabr\u0117\u017et\u0105 presti\u017eo vert\u0119, kuri j\u012f pabrangina bene 1000 kart\u0173. Beje, platesni tyrimai parod\u0117, kad tie patys principai puikiai galioja ir beveik visoms kitoms m\u016bs\u0173 perkamoms prek\u0117ms ir paslaugoms. Taigi, \u012fsigyjant prekes ir paslaugas der\u0117t\u0173 atid\u017eiai steb\u0117ti, ar renkam\u0117s racionaliai, ar nepermokame ir u\u017e tas preki\u0173 vertes, kurios mums tuo metu n\u0117ra b\u016btinos. Ypa\u010d svarbu suvokti, kad principai, pagal kuriuos renkam\u0117s prekes ir paslaugas, tuo pa\u010diu apsprend\u017eia ir m\u016bs\u0173 gyvenimo b\u016bd\u0105 bei jo kain\u0105, kuri netur\u0117t\u0173 vir\u0161yti tuo metu esam\u0173 finansini\u0173 galimybi\u0173. Vartokime racionaliai<\/b> Taigi, gyvenimo b\u016bdas ir jo kaina yra tampriai susij\u0119 tarpusavyje \u2013 jei pasikeitus aplinkyb\u0117ms, finansin\u0117s galimyb\u0117s tampa minimalios, tuomet pirmiausia svarbu patenkinti fiziologines (arba bazines) \u017emogaus reikmes, o tam tikrai pakanka labai nedidelio biud\u017eeto. Ta\u010diau, jei siekiama komforti\u0161ko gyvenimo, o ypa\u010d jei orientuojamasi \u012f presti\u017e\u0105, tuomet b\u016btinojo biud\u017eeto apimtys i\u0161auga nuo keli\u0173 iki keliasde\u0161imt kart\u0173. Vartojim\u0105 racionaliu galima vadinti tuomet, kai i\u0161 einam\u0173j\u0173 pajam\u0173 at\u0117mus einamojo vartojimo i\u0161laidas, lieka ir kaupimui skirt\u0173 pinig\u0173, kurie rezervuojami b\u016bsim\u0173j\u0173 laikotarpi\u0173 pirkiniams, vaik\u0173 i\u0161silavinimui, senatvei, kitiems strateginiams tikslams. Pandemijos sukelt\u0173 problem\u0173 akivaizdoje, ypa\u010d ma\u017e\u0117jant pajamoms, buvimas racionaliu reik\u0161t\u0173 einamojo vartojimo ir susijusi\u0173 i\u0161laid\u0173 ribojim\u0105 bei gyvensenos keitim\u0105 taip, kad einam\u0173j\u0173 pajam\u0173 ir gyvenimo ka\u0161t\u0173 skirtumas i\u0161likt\u0173 teigiamas ir nepristigt\u0173 l\u0117\u0161\u0173 N\u016a strategini\u0173 tiksl\u0173 finansavimui. Vadovaujantis \u0161iuo principu, pavyzd\u017eiui, suma\u017e\u0117jus pajamoms, presti\u017eo segmento vartojimo \u012fpro\u010dius tur\u0117jusiam nam\u0173 \u016bkiui, b\u016bt\u0173 racionalu savo poreikius apriboti pereinant \u012f komforto segment\u0105, o komforto segmente buvusiam nam\u0173 \u016bkiui \u012f bazini\u0173 (fiziologini\u0173) poreiki\u0173 segment\u0105. Racionalus vartojimas \u2013 tai alternatyva kra\u0161tutinumams tiek pertekliniam vartojimui, kai gyvenama tik \u0161ia diena ir visos pajamos i\u0161leid\u017eiamos tik jas gavus, tiek ir perd\u0117tam taupumui, kai neretai taupoma netgi fiziologini\u0173 poreiki\u0173 s\u0105skaita, pernelyg skurdinama buitis, o sukauptos l\u0117\u0161os da\u017enai tampa beprasm\u0117mis, nes j\u0173 savininkui neu\u017etikrina subalansuoto kokybi\u0161ko gyvenimo visais jo etapais tiek jaunyst\u0117je, brand\u017eiame am\u017eiuje, tiek ir senatv\u0117je. Taigi, karantinas yra tas laikas, kai galima stabtel\u0117ti, daug k\u0105 perm\u0105styti, i\u0161 naujo \u012fvertinti savo gyvenimo b\u016bd\u0105, esant reikalui j\u012f priderinti prie pakitusi\u0173 aplinkybi\u0173, \u012fskaitant ir pajamas. Jei \u0161is laikotarpis leis mums i\u0161mokti racionaliau ir efektyviau tvarkytis su savo finansais, perkainoti vertybes, taip pat naujai pajusti \u0161iltesni\u0173 santyki\u0173 su artimaisiais \u017eaves\u012f daugiau b\u016bnant kartu ir bendraujant tarpusavyje, tuomet pandemijos pamokas gal\u0117sime vertinti ne vien tik kaip blog\u012f.<\/p>","protected":false},"excerpt":{"rendered":"
Pastarojo laiko realijos daugeliui i\u0161 m\u016bs\u0173 primena \u201e\u0161oko terapij\u0105\u201c.<\/p>","protected":false},"author":3,"featured_media":0,"comment_status":"closed","ping_status":"closed","sticky":false,"template":"","format":"standard","meta":{"footnotes":""},"categories":[],"tags":[],"class_list":["post-6032","post","type-post","status-publish","format-standard","hentry"],"_links":{"self":[{"href":"https:\/\/spinter.lt\/en\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/6032","targetHints":{"allow":["GET"]}}],"collection":[{"href":"https:\/\/spinter.lt\/en\/wp-json\/wp\/v2\/posts"}],"about":[{"href":"https:\/\/spinter.lt\/en\/wp-json\/wp\/v2\/types\/post"}],"author":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/spinter.lt\/en\/wp-json\/wp\/v2\/users\/3"}],"replies":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/spinter.lt\/en\/wp-json\/wp\/v2\/comments?post=6032"}],"version-history":[{"count":0,"href":"https:\/\/spinter.lt\/en\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/6032\/revisions"}],"wp:attachment":[{"href":"https:\/\/spinter.lt\/en\/wp-json\/wp\/v2\/media?parent=6032"}],"wp:term":[{"taxonomy":"category","embeddable":true,"href":"https:\/\/spinter.lt\/en\/wp-json\/wp\/v2\/categories?post=6032"},{"taxonomy":"post_tag","embeddable":true,"href":"https:\/\/spinter.lt\/en\/wp-json\/wp\/v2\/tags?post=6032"}],"curies":[{"name":"wp","href":"https:\/\/api.w.org\/{rel}","templated":true}]}}