Joki\u0173 kelioni\u0173, \u201egyv\u0173\u201c susitikim\u0173 su draugais, \u012fprast\u0173 pramog\u0173 mieste, kasdienyb\u0119 praskaidrinant nebent nu\u0117jimu \u012f parduotuv\u0119 ar pasivaik\u0161\u010diojimu parke \u2013 tokios realyb\u0117s karantino metu tenka paragauti kiekvienam. Daugeliui tai yra tik laikini nepatogumai, ta\u010diau da\u017enam \u0161alies pensininkui tokia buitis \u2013 \u012fprasta kasdienyb\u0117. Didel\u0119 dal\u012f Lietuvos senjor\u0173 nuolat gyventi tarsi karantine ver\u010dia sveikata, socialiniai barjerai ir finansin\u0117 pad\u0117tis, kuri daugeliu atvej\u0173 nesuteikia galimybi\u0173 visaverti\u0161kai m\u0117gautis u\u017etarnautu poilsiu. INVL Pensij\u0173 fond\u0173 ma\u017emenini\u0173 pardavim\u0173 padalinio vadov\u0117s dr. Dalios Kolmatsui teigimu, siekiant senatv\u0117je i\u0161vengti tokios realyb\u0117s, b\u016btina savo atei\u010diai ruo\u0161tis jau dabar. Nor\u0117t\u0173 kitokios senatv\u0117s<\/b> \u201eKol kas daugelis m\u016bs\u0173 \u0161alies pensinink\u0173 gali tik pasvajoti apie tok\u012f gyvenim\u0105, kokiu m\u0117gaujasi da\u017enas vokie\u010di\u0173 ar skandinav\u0173 senjoras. Kelion\u0117s po pasaul\u012f, poilsis SPA kurortuose, golfo pamokos ar net papras\u010diausias lankymasis teatruose, kavin\u0117se daugeliui pensinio am\u017eiaus \u017emoni\u0173 Lietuvoje \u2013 jei ne tolima svajon\u0117, tai tikrai didel\u0117 prabanga. Jauni \u017emon\u0117s paprastai apie tai negalvoja, ta\u010diau karantinas yra nebloga proga pa\u017einti daugelio dabartini\u0173 senjor\u0173 kasdienyb\u0119 ir atsakyti sau \u012f klausim\u0105, ar tokio gyvenimo perspektyva yra viliojanti?\u201c \u2013 prane\u0161ime \u017einiasklaidai cituojama D. Kolmatsui. Tai, jog Lietuvos gyventojai senatv\u0117je nor\u0117t\u0173 spalvingesnio gyvenimo, jau ne vienus metus rodo tyrimai ir apklausos. Pavyzd\u017eiui, 2018 metais bendrov\u0117s INVL u\u017esakymu atliktas kompanijos \u201eSpinter tyrimai\u201c tyrimas parod\u0117, kad sulauk\u0119 pensijos beveik pus\u0117 (45 proc.) \u0161alies gyventoj\u0173 jei neb\u016bt\u0173 suvar\u017eyti finans\u0173, skirt\u0173 daugiau laiko savo pom\u0117giams, tre\u010ddalis keliaut\u0173 po pasaul\u012f, o 27 proc. \u2013 lankyt\u0173si kult\u016bros, sporto ir pa\u017eintiniuose renginiuose. Pensijai svarbu ruo\u0161tis jau dabar<\/b> Anot D. Kolmatsui, tokie b\u016bsim\u0173 pensinink\u0173 norai yra visi\u0161kai suprantami. Be to, ekspert\u0117s \u012fsitikinimu, prie\u0161ingai nei daugelis dabartini\u0173 pensinink\u0173, \u0161iandien dirbantieji turi ir visas galimybes u\u017esitikrinti finansi\u0161kai saugesn\u0119 ir turiningesn\u0119 senatv\u0119. Tam tereikia nepalikti savo ateities likimo valiai. \u201eNors da\u017enai gali atrodyti, kad senatv\u0117 dar toli, ta\u010diau svarbu ja prad\u0117ti r\u016bpinti kuo anks\u010diau. Tam, kad sulaukus pensinio am\u017eiaus b\u016bt\u0173 galima m\u0117gautis kelion\u0117mis ir pramogomis, investuoti \u012f ateit\u012f reikia jau dabar. Juolab, kad tam egzistuoja patikimos ir patogios finansin\u0117s priemon\u0117s kuriomis gali pasinaudoti visi dirbantys\u201c, \u2013 pa\u017eymi D. Kolmatsui. Ekspert\u0117s teigimu, daugelis gyventoj\u0173 \u0161iandien nerimauja d\u0117l koronaviruso pandemijos sukeltos kriz\u0117s. Nors \u0161is nerimas suprantamas, ta\u010diau tokios kriz\u0117s yra trumpalaik\u0117s, o joms pasibaigus gyvenimas gr\u012f\u017eta \u012f \u012fprastas v\u0117\u017ees. Kita vertus, tinkamai nepasiruo\u0161us senatvei, \u201ekrizin\u0117mis\u201c s\u0105lygomis gali tekti gyventi daugel\u012f met\u0173. \u201eTur\u0117tume nepamir\u0161ti ir to, kad, kol esame jauni ir sveiki, krizes \u012fveikti yra daug lengviau. Daugelis turime u\u017etektinai energijos, socialini\u0173 ry\u0161i\u0173, neretai ir santaup\u0173, jog gal\u0117tume sunkesnius laikotarpius i\u0161gyventi. Vis tik, jei nesiruo\u0161ime i\u0161 anksto, senatv\u0117je gali b\u016bti gerokai sunkiau, k\u0105 rodo ir didel\u0117s dalies dabartini\u0173 pensinink\u0173 situacija. Ruo\u0161tis reikia ne tik ekonomikos nuosmukiams, bet ir senatvei, kitaip ji gali tapti viena ilga krize\u201c, \u2013 pa\u017eymi D. Kolmatsui. Gyvenimo investicija<\/b> Ekspert\u0117s teigimu, kuo anks\u010diau \u017emogus ima investuoti \u012f savo senatv\u0119 , tuo geresnes s\u0105lygas u\u017esitikrinti so\u010di\u0105 ir turining\u0105 ateit\u012f jis turi. Taupyti galima \u012fvairiai, ta\u010diau D. Kolmatsui pa\u017eymi, kad kaupimas pensij\u0173 fonduose yra vienas universaliausi\u0173 b\u016bd\u0173, kuris suteikia galimyb\u0119 protingai paskirstyti investavimo rizik\u0105 ir tuo pa\u010diu u\u017etikrina investicij\u0173 prie\u017ei\u016br\u0105 bei saugum\u0105. \u201eKaupimas pensij\u0173 fonde yra ilgalaikis procesas. Tai rei\u0161kia, kad kuo anks\u010diau pradedama kaupti, tuo daugiau naudos galima gauti. Be to, paskirs\u010dius rizik\u0105 ilgesniam laikotarpiui, net ir laikini finans\u0173 rink\u0173 nuosmukiai netur\u0117s didel\u0117s \u012ftakos galutiniam investavimo rezultatui. Kita vertus, kai investuojama periodi\u0161kai, finans\u0173 rink\u0173 nuosmukio metu portfelis papildomas atpigusiomis akcijomis, o tai taip pat v\u0117liau prisideda prie kaupiamo turto vert\u0117s did\u0117jimo. Svarbu ir tai, kad sukaupt\u0173 investicij\u0173 krep\u0161elis yra pri\u017ei\u016brimas fondo valdytoj\u0173, kurie investicijas nuolat paskirsto ir nukreipia kaupian\u010diajam naudingiausia linkme\u201c, \u2013 sako D. Kolmatsui. Galimyb\u0117s rizikuoti priklauso nuo am\u017eiaus<\/b> Nors prad\u0117jus pensijai kaupti anks\u010diau, senatvei pasirengti galima geriau, D. Kolmatsui teigimu, tai nerei\u0161kia, kad investuoti \u012f savo ateit\u012f apsimoka tik jaunimui. \u201e\u017dmon\u0117ms, kuriems pensinis am\u017eius yra jau ne u\u017e kaln\u0173, kaupti pensijai taip pat pravartu. Ta\u010diau svarbu \u012fsivertinti reikaling\u0105 kaupimo mast\u0105 bei pasirinkti pagal am\u017ei\u0173 tinkam\u0105 pensij\u0173 fond\u0105. Antros pakopos pensij\u0173 fond\u0173 sistema yra sud\u0117liota pagal gyvenimo ciklo princip\u0105, tod\u0117l tok\u012f fond\u0105 pasirinkti itin paprasta \u2013 fondo pavadinimas pasako, kuriai am\u017eiaus grupei skirtas fondas, o tokio fondo investicij\u0173 strukt\u016bra priklauso nuo fondo dalyvi\u0173 am\u017eiaus. Jaunesni \u017emon\u0117s gali leisti sau didesn\u0119 rizik\u0105, tod\u0117l j\u0173 investicijos daugiausiai nukreipiamos \u012f akcijas. Prie pensinio am\u017eiaus art\u0117jantiems gyventojams rekomenduojama rinktis saugesnes investicijas, tod\u0117l jiems skirt\u0173 pensij\u0173 fond\u0173 didesn\u0117 turto dalis investuojama \u012f ma\u017eesniais svyravimais pasi\u017eymin\u010dias obligacijas. Tokiu b\u016bdu u\u017etikrinama, kad kiekvienas asmuo gal\u0117t\u0173 kaupti optimaliai\u201c, \u2013 pa\u017eymi D. Kolmatsui. Be abejo, daugeliui pensijoms jau kaupian\u010di\u0173 gyventoj\u0173 kyla klausim\u0173, kaip pasielgti dabartin\u0117je situacijoje, kai vertybini\u0173 popieri\u0173 rinkose stebimas nuosmukis. Anot D. Kolmatsui, tai priklauso nuo kiekvieno \u017emogaus situacijos, ta\u010diau bendrai \u017ei\u016brint kaupim\u0105 verta t\u0119sti. \u201eJei \u017emogus turi darb\u0105 ir gauna pajamas, tikrai nereik\u0117t\u0173 bla\u0161kytis ir priimin\u0117ti drasti\u0161k\u0173 sprendim\u0173. Finans\u0173 rinkos atsigaus, o ilgalaikis periodinis investavimas leid\u017eia minimizuoti trumpalaiki\u0173 krizi\u0173 poveik\u012f galutiniam rezultatui. Jeigu \u017emogus \u0161iuo metu susiduria su sunkumais, laikinai neteko darbo ar pajam\u0173, jis tur\u0117t\u0173 \u012fsivertinti, ar turi rezerv\u0173, ir pagal tai nuspr\u0119sti, kiek l\u0117\u0161\u0173 gali skirti kaupimui\u201c, \u2013 sako D. Kolmatsui. Ta\u010diau verta \u017einoti, kad tuo atveju, jei \u017emogus nebegauna darbo u\u017emokes\u010dio, tai automati\u0161kai sustos ir kaupimas antros pakopos pensij\u0173 fonde. \u201eVisgi, jei pajamas jis vis dar gauna, bet jos labai suma\u017e\u0117jo, galima svarstyti galimyb\u0119 pasinaudoti vadinamosiomis kaupimo atostogomis. Kiekvienas antros pakopos pensij\u0173 fond\u0173 dalyvis kaupim\u0105 i\u0161 viso gali sustabdyti iki 12 m\u0117nesi\u0173 laikotarpiui, o finansinei situacijai pager\u0117jus \u2013 atnaujinti. Ta\u010diau reikia tur\u0117ti omenyje, kad tokios kaupimo atostogos yra numatytos visam kaupimo laikui, tad jas i\u0161naudojus \u0161\u012fkart, jomis nebebus galima pasinaudoti v\u0117liau\u201c, – sako ekspert\u0117. Ji priduria, kad kaupiant tre\u010diojoje pakopoje, kaupim\u0105 galima stabdyti savo sprendimu. Nesuklupti padeda \u0161altas protas<\/b> Ekspert\u0117s teigimu, visais atvejais labai svarbu, kad su finansais susij\u0119 sprendimai b\u016bt\u0173 gerai apgalvoti ir priimami remiantis \u0161altu protu, o ne emocijomis. Tik taip galima susikurti ne karantino s\u0105lygas primenan\u010di\u0105, ta\u010diau turining\u0105 ir i\u0161ties m\u0117gautis leid\u017eian\u010di\u0105 senatv\u0119. \u201eBe abejo, \u0161alt\u0105 prot\u0105 i\u0161laikyti lengva ne visuomet \u2013 ypa\u010d krizin\u0117se situacijose, kai visi aplinkui tik ir kalba apie galim\u0105 ekonomikos nuosmuk\u012f, laukian\u010dius finansinius sunkumus. Vis tik reikia nepamir\u0161ti, kad kriz\u0117s yra nat\u016brali ekonominio ciklo dalis \u2013 jos ateina ir praeina, ta\u010diau j\u0173 metu priimti skuboti ir emocijomis paremti sprendimai gali brangiai kainuoti. Pavyzd\u017ei\u0173 toli ie\u0161koti nereikia. U\u017etenka prisiminti 2008 met\u0173 finans\u0173 kriz\u0119, kuomet daug kaupian\u010di\u0173j\u0173 pensijas suskubo keisti pensij\u0173 fondus \u012f ma\u017eesnio rizikingumo ar i\u0161 j\u0173 pasitraukti. Did\u017eioji dalis \u0161i\u0173 \u017emoni\u0173 d\u0117l tokio sprendimo patyr\u0117 nuostoli\u0173\u201c, \u2013 sako D. Kolmatsui. Anot D. Kolmatsui, nepasiduoti panikai ir priimti teisingus sprendimus galima tik vadovaujantis patikima informacija, kompetenting\u0173 specialist\u0173 rekomendacijomis. D\u0117l to, kilus abejoni\u0173 ar neai\u0161kum\u0173, visuomet reik\u0117t\u0173 pasikonsultuoti su finans\u0173 ir investavimo ekspertais. \u201eDabar kaip tik yra gera proga stabtel\u0117ti, neskubant pasigilinti \u012f r\u016bpimus klausimus, pam\u0105styti, kokios ateities norime ir k\u0105 galime padaryti, kad j\u0105 u\u017esitikrintume. Tinkamai pasiruo\u0161us, u\u017etarnautas poilsis gali b\u016bti kupinas nauj\u0173 patir\u010di\u0173 ir \u012fsimintin\u0173 akimirk\u0173, o ne priminti karantin\u0105\u201c, \u2013 sako D. Kolmatsui. 2020.04.10<\/b> Joki\u0173 kelioni\u0173, \u201egyv\u0173\u201c susitikim\u0173 su draugais, \u012fprast\u0173 pramog\u0173 mieste, kasdienyb\u0119 praskaidrinant nebent nu\u0117jimu \u012f parduotuv\u0119 ar pasivaik\u0161\u010diojimu parke \u2013 tokios realyb\u0117s karantino metu tenka paragauti kiekvienam. Daugeliui tai yra tik laikini nepatogumai, ta\u010diau da\u017enam \u0161alies pensininkui tokia buitis \u2013 \u012fprasta kasdienyb\u0117. Didel\u0119 dal\u012f Lietuvos senjor\u0173 nuolat gyventi tarsi karantine ver\u010dia sveikata, socialiniai barjerai ir finansin\u0117 pad\u0117tis, kuri daugeliu atvej\u0173 nesuteikia galimybi\u0173 visaverti\u0161kai m\u0117gautis u\u017etarnautu poilsiu. INVL Pensij\u0173 fond\u0173 ma\u017emenini\u0173 pardavim\u0173 padalinio vadov\u0117s dr. Dalios Kolmatsui teigimu, siekiant senatv\u0117je i\u0161vengti tokios realyb\u0117s, b\u016btina savo atei\u010diai ruo\u0161tis jau dabar. Nor\u0117t\u0173 kitokios senatv\u0117s<\/b> \u201eKol kas daugelis m\u016bs\u0173 \u0161alies pensinink\u0173 gali tik pasvajoti apie tok\u012f gyvenim\u0105, kokiu m\u0117gaujasi da\u017enas vokie\u010di\u0173 ar skandinav\u0173 senjoras. Kelion\u0117s po pasaul\u012f, poilsis SPA kurortuose, golfo pamokos ar net papras\u010diausias lankymasis teatruose, kavin\u0117se daugeliui pensinio am\u017eiaus \u017emoni\u0173 Lietuvoje \u2013 jei ne tolima svajon\u0117, tai tikrai didel\u0117 prabanga. Jauni \u017emon\u0117s paprastai apie tai negalvoja, ta\u010diau karantinas yra nebloga proga pa\u017einti daugelio dabartini\u0173 senjor\u0173 kasdienyb\u0119 ir atsakyti sau \u012f klausim\u0105, ar tokio gyvenimo perspektyva yra viliojanti?\u201c \u2013 prane\u0161ime \u017einiasklaidai cituojama D. Kolmatsui. Tai, jog Lietuvos gyventojai senatv\u0117je nor\u0117t\u0173 spalvingesnio gyvenimo, jau ne vienus metus rodo tyrimai ir apklausos. Pavyzd\u017eiui, 2018 metais bendrov\u0117s INVL u\u017esakymu atliktas kompanijos \u201eSpinter tyrimai\u201c tyrimas parod\u0117, kad sulauk\u0119 pensijos beveik pus\u0117 (45 proc.) \u0161alies gyventoj\u0173 jei neb\u016bt\u0173 suvar\u017eyti finans\u0173, skirt\u0173 daugiau laiko savo pom\u0117giams, tre\u010ddalis keliaut\u0173 po pasaul\u012f, o 27 proc. \u2013 lankyt\u0173si kult\u016bros, sporto ir pa\u017eintiniuose renginiuose. Pensijai svarbu ruo\u0161tis jau dabar<\/b> Anot D. Kolmatsui, tokie b\u016bsim\u0173 pensinink\u0173 norai yra visi\u0161kai suprantami. Be to, ekspert\u0117s \u012fsitikinimu, prie\u0161ingai nei daugelis dabartini\u0173 pensinink\u0173, \u0161iandien dirbantieji turi ir visas galimybes u\u017esitikrinti finansi\u0161kai saugesn\u0119 ir turiningesn\u0119 senatv\u0119. Tam tereikia nepalikti savo ateities likimo valiai. \u201eNors da\u017enai gali atrodyti, kad senatv\u0117 dar toli, ta\u010diau svarbu ja prad\u0117ti r\u016bpinti kuo anks\u010diau. Tam, kad sulaukus pensinio am\u017eiaus b\u016bt\u0173 galima m\u0117gautis kelion\u0117mis ir pramogomis, investuoti \u012f ateit\u012f reikia jau dabar. Juolab, kad tam egzistuoja patikimos ir patogios finansin\u0117s priemon\u0117s kuriomis gali pasinaudoti visi dirbantys\u201c, \u2013 pa\u017eymi D. Kolmatsui. Ekspert\u0117s teigimu, daugelis gyventoj\u0173 \u0161iandien nerimauja d\u0117l koronaviruso pandemijos sukeltos kriz\u0117s. Nors \u0161is nerimas suprantamas, ta\u010diau tokios kriz\u0117s yra trumpalaik\u0117s, o joms pasibaigus gyvenimas gr\u012f\u017eta \u012f \u012fprastas v\u0117\u017ees. Kita vertus, tinkamai nepasiruo\u0161us senatvei, \u201ekrizin\u0117mis\u201c s\u0105lygomis gali tekti gyventi daugel\u012f met\u0173. \u201eTur\u0117tume nepamir\u0161ti ir to, kad, kol esame jauni ir sveiki, krizes \u012fveikti yra daug lengviau. Daugelis turime u\u017etektinai energijos, socialini\u0173 ry\u0161i\u0173, neretai ir santaup\u0173, jog gal\u0117tume sunkesnius laikotarpius i\u0161gyventi. Vis tik, jei nesiruo\u0161ime i\u0161 anksto, senatv\u0117je gali b\u016bti gerokai sunkiau, k\u0105 rodo ir didel\u0117s dalies dabartini\u0173 pensinink\u0173 situacija. Ruo\u0161tis reikia ne tik ekonomikos nuosmukiams, bet ir senatvei, kitaip ji gali tapti viena ilga krize\u201c, \u2013 pa\u017eymi D. Kolmatsui. Gyvenimo investicija<\/b> Ekspert\u0117s teigimu, kuo anks\u010diau \u017emogus ima investuoti \u012f savo senatv\u0119 , tuo geresnes s\u0105lygas u\u017esitikrinti so\u010di\u0105 ir turining\u0105 ateit\u012f jis turi. Taupyti galima \u012fvairiai, ta\u010diau D. Kolmatsui pa\u017eymi, kad kaupimas pensij\u0173 fonduose yra vienas universaliausi\u0173 b\u016bd\u0173, kuris suteikia galimyb\u0119 protingai paskirstyti investavimo rizik\u0105 ir tuo pa\u010diu u\u017etikrina investicij\u0173 prie\u017ei\u016br\u0105 bei saugum\u0105. \u201eKaupimas pensij\u0173 fonde yra ilgalaikis procesas. Tai rei\u0161kia, kad kuo anks\u010diau pradedama kaupti, tuo daugiau naudos galima gauti. Be to, paskirs\u010dius rizik\u0105 ilgesniam laikotarpiui, net ir laikini finans\u0173 rink\u0173 nuosmukiai netur\u0117s didel\u0117s \u012ftakos galutiniam investavimo rezultatui. Kita vertus, kai investuojama periodi\u0161kai, finans\u0173 rink\u0173 nuosmukio metu portfelis papildomas atpigusiomis akcijomis, o tai taip pat v\u0117liau prisideda prie kaupiamo turto vert\u0117s did\u0117jimo. Svarbu ir tai, kad sukaupt\u0173 investicij\u0173 krep\u0161elis yra pri\u017ei\u016brimas fondo valdytoj\u0173, kurie investicijas nuolat paskirsto ir nukreipia kaupian\u010diajam naudingiausia linkme\u201c, \u2013 sako D. Kolmatsui. Galimyb\u0117s rizikuoti priklauso nuo am\u017eiaus<\/b> Nors prad\u0117jus pensijai kaupti anks\u010diau, senatvei pasirengti galima geriau, D. Kolmatsui teigimu, tai nerei\u0161kia, kad investuoti \u012f savo ateit\u012f apsimoka tik jaunimui. \u201e\u017dmon\u0117ms, kuriems pensinis am\u017eius yra jau ne u\u017e kaln\u0173, kaupti pensijai taip pat pravartu. Ta\u010diau svarbu \u012fsivertinti reikaling\u0105 kaupimo mast\u0105 bei pasirinkti pagal am\u017ei\u0173 tinkam\u0105 pensij\u0173 fond\u0105. Antros pakopos pensij\u0173 fond\u0173 sistema yra sud\u0117liota pagal gyvenimo ciklo princip\u0105, tod\u0117l tok\u012f fond\u0105 pasirinkti itin paprasta \u2013 fondo pavadinimas pasako, kuriai am\u017eiaus grupei skirtas fondas, o tokio fondo investicij\u0173 strukt\u016bra priklauso nuo fondo dalyvi\u0173 am\u017eiaus. Jaunesni \u017emon\u0117s gali leisti sau didesn\u0119 rizik\u0105, tod\u0117l j\u0173 investicijos daugiausiai nukreipiamos \u012f akcijas. Prie pensinio am\u017eiaus art\u0117jantiems gyventojams rekomenduojama rinktis saugesnes investicijas, tod\u0117l jiems skirt\u0173 pensij\u0173 fond\u0173 didesn\u0117 turto dalis investuojama \u012f ma\u017eesniais svyravimais pasi\u017eymin\u010dias obligacijas. Tokiu b\u016bdu u\u017etikrinama, kad kiekvienas asmuo gal\u0117t\u0173 kaupti optimaliai\u201c, \u2013 pa\u017eymi D. Kolmatsui. Be abejo, daugeliui pensijoms jau kaupian\u010di\u0173 gyventoj\u0173 kyla klausim\u0173, kaip pasielgti dabartin\u0117je situacijoje, kai vertybini\u0173 popieri\u0173 rinkose stebimas nuosmukis. Anot D. Kolmatsui, tai priklauso nuo kiekvieno \u017emogaus situacijos, ta\u010diau bendrai \u017ei\u016brint kaupim\u0105 verta t\u0119sti. \u201eJei \u017emogus turi darb\u0105 ir gauna pajamas, tikrai nereik\u0117t\u0173 bla\u0161kytis ir priimin\u0117ti drasti\u0161k\u0173 sprendim\u0173. Finans\u0173 rinkos atsigaus, o ilgalaikis periodinis investavimas leid\u017eia minimizuoti trumpalaiki\u0173 krizi\u0173 poveik\u012f galutiniam rezultatui. Jeigu \u017emogus \u0161iuo metu susiduria su sunkumais, laikinai neteko darbo ar pajam\u0173, jis tur\u0117t\u0173 \u012fsivertinti, ar turi rezerv\u0173, ir pagal tai nuspr\u0119sti, kiek l\u0117\u0161\u0173 gali skirti kaupimui\u201c, \u2013 sako D. Kolmatsui. Ta\u010diau verta \u017einoti, kad tuo atveju, jei \u017emogus nebegauna darbo u\u017emokes\u010dio, tai automati\u0161kai sustos ir kaupimas antros pakopos pensij\u0173 fonde. \u201eVisgi, jei pajamas jis vis dar gauna, bet jos labai suma\u017e\u0117jo, galima svarstyti galimyb\u0119 pasinaudoti vadinamosiomis kaupimo atostogomis. Kiekvienas antros pakopos pensij\u0173 fond\u0173 dalyvis kaupim\u0105 i\u0161 viso gali sustabdyti iki 12 m\u0117nesi\u0173 laikotarpiui, o finansinei situacijai pager\u0117jus \u2013 atnaujinti. Ta\u010diau reikia tur\u0117ti omenyje, kad tokios kaupimo atostogos yra numatytos visam kaupimo laikui, tad jas i\u0161naudojus \u0161\u012fkart, jomis nebebus galima pasinaudoti v\u0117liau\u201c, – sako ekspert\u0117. Ji priduria, kad kaupiant tre\u010diojoje pakopoje, kaupim\u0105 galima stabdyti savo sprendimu. Nesuklupti padeda \u0161altas protas<\/b> Ekspert\u0117s teigimu, visais atvejais labai svarbu, kad su finansais susij\u0119 sprendimai b\u016bt\u0173 gerai apgalvoti ir priimami remiantis \u0161altu protu, o ne emocijomis. Tik taip galima susikurti ne karantino s\u0105lygas primenan\u010di\u0105, ta\u010diau turining\u0105 ir i\u0161ties m\u0117gautis leid\u017eian\u010di\u0105 senatv\u0119. \u201eBe abejo, \u0161alt\u0105 prot\u0105 i\u0161laikyti lengva ne visuomet \u2013 ypa\u010d krizin\u0117se situacijose, kai visi aplinkui tik ir kalba apie galim\u0105 ekonomikos nuosmuk\u012f, laukian\u010dius finansinius sunkumus. Vis tik reikia nepamir\u0161ti, kad kriz\u0117s yra nat\u016brali ekonominio ciklo dalis \u2013 jos ateina ir praeina, ta\u010diau j\u0173 metu priimti skuboti ir emocijomis paremti sprendimai gali brangiai kainuoti. Pavyzd\u017ei\u0173 toli ie\u0161koti nereikia. U\u017etenka prisiminti 2008 met\u0173 finans\u0173 kriz\u0119, kuomet daug kaupian\u010di\u0173j\u0173 pensijas suskubo keisti pensij\u0173 fondus \u012f ma\u017eesnio rizikingumo ar i\u0161 j\u0173 pasitraukti. Did\u017eioji dalis \u0161i\u0173 \u017emoni\u0173 d\u0117l tokio sprendimo patyr\u0117 nuostoli\u0173\u201c, \u2013 sako D. Kolmatsui. Anot D. Kolmatsui, nepasiduoti panikai ir priimti teisingus sprendimus galima tik vadovaujantis patikima informacija, kompetenting\u0173 specialist\u0173 rekomendacijomis. D\u0117l to, kilus abejoni\u0173 ar neai\u0161kum\u0173, visuomet reik\u0117t\u0173 pasikonsultuoti su finans\u0173 ir investavimo ekspertais. \u201eDabar kaip tik yra gera proga stabtel\u0117ti, neskubant pasigilinti \u012f r\u016bpimus klausimus, pam\u0105styti, kokios ateities norime ir k\u0105 galime padaryti, kad j\u0105 u\u017esitikrintume. Tinkamai pasiruo\u0161us, u\u017etarnautas poilsis gali b\u016bti kupinas nauj\u0173 patir\u010di\u0173 ir \u012fsimintin\u0173 akimirk\u0173, o ne priminti karantin\u0105\u201c, \u2013 sako D. Kolmatsui.<\/p>","protected":false},"excerpt":{"rendered":"
Joki\u0173 kelioni\u0173, \u201egyv\u0173\u201c susitikim\u0173 su draugais, \u012fprast\u0173 pramog\u0173 mieste, kasdienyb\u0119 praskaidrinant nebent nu\u0117jimu \u012f parduotuv\u0119 ar pasivaik\u0161\u010diojimu parke \u2013 tokios realyb\u0117s karantino metu tenka paragauti kiekvienam.<\/p>","protected":false},"author":3,"featured_media":0,"comment_status":"closed","ping_status":"closed","sticky":false,"template":"","format":"standard","meta":{"footnotes":""},"categories":[],"tags":[],"class_list":["post-6028","post","type-post","status-publish","format-standard","hentry"],"_links":{"self":[{"href":"https:\/\/spinter.lt\/en\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/6028","targetHints":{"allow":["GET"]}}],"collection":[{"href":"https:\/\/spinter.lt\/en\/wp-json\/wp\/v2\/posts"}],"about":[{"href":"https:\/\/spinter.lt\/en\/wp-json\/wp\/v2\/types\/post"}],"author":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/spinter.lt\/en\/wp-json\/wp\/v2\/users\/3"}],"replies":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/spinter.lt\/en\/wp-json\/wp\/v2\/comments?post=6028"}],"version-history":[{"count":0,"href":"https:\/\/spinter.lt\/en\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/6028\/revisions"}],"wp:attachment":[{"href":"https:\/\/spinter.lt\/en\/wp-json\/wp\/v2\/media?parent=6028"}],"wp:term":[{"taxonomy":"category","embeddable":true,"href":"https:\/\/spinter.lt\/en\/wp-json\/wp\/v2\/categories?post=6028"},{"taxonomy":"post_tag","embeddable":true,"href":"https:\/\/spinter.lt\/en\/wp-json\/wp\/v2\/tags?post=6028"}],"curies":[{"name":"wp","href":"https:\/\/api.w.org\/{rel}","templated":true}]}}