\u0160i\u0173 met\u0173 prad\u017eioje finans\u0173 rinkas sukr\u0117tusi koronaviruso pandemija ilgalaikei investicij\u0173 gr\u0105\u017eai tur\u0117jo minimali\u0105 \u012ftak\u0105. Tai patvirtina vienos pirmaujan\u010di\u0173 turto valdymo bendrovi\u0173 Lietuvoje \u201eINVL Asset Management\u201c parengtas Lietuvos investicij\u0173 indeksas. Juo \u012fvertinta pagrindini\u0173 \u0161alies turto klasi\u0173: akcij\u0173, obligacij\u0173, b\u016bsto nuomai ir ind\u0117li\u0173 gr\u0105\u017ea nuo 1996 met\u0173 iki \u0161i\u0173 met\u0173 pirmojo ketvir\u010dio pabaigos. \u201eKeli pastarieji pandemijos m\u0117nesiai, kaip ir ankstesni rink\u0173 svyravimai, parod\u0117, kad nei\u0161vengiamus kritimo laikotarpius reik\u0117t\u0173 vertinti ilgalaik\u0117je perspektyvoje, o stabilumo poky\u010di\u0173 laikais suteikia investicij\u0173 i\u0161skaidymas bei periodi\u0161kumas. Lietuvos investicij\u0173 indeksas kritimo nebuvo patyr\u0119s nuo 2011 m., o po didesnio smukimo kov\u0105, balandis \u0161i\u0173 met\u0173 rinkose nuteik\u0117 labiau optimisti\u0161kai\u201c, \u2013 sak\u0117 \u201eINVL Asset Management\u201c Investicij\u0173 valdymo padalinio vadovas Vaidotas R\u016bkas. Jo teigimu, kalbant apie tolimesnes perspektyvas \u0161alyje ir vertinant investavim\u0105 \u012f b\u016bst\u0105, trumpalaikiu laikotarpiu matomos prielaidos kain\u0173 korekcijai ir \u201espaudimas\u201c nuomos pajamoms. \u201eTik\u0117tina, kad vidutiniu laikotarpiu ma\u017e\u0117s naujos statybos b\u016bsto pasi\u016bla, o tai subalansuos pasi\u016blos-paklausos santyk\u012f ir spaudim\u0105 ma\u017einti kainas. Akcij\u0173 kaip turto klas\u0117s vert\u0117s kitim\u0105 komentuoti kol kas sud\u0117tinga, ta\u010diau galima daryti prielaid\u0105, kad nors joms trumpuoju laikotarpiu bus b\u016bdingi svyravimai, ta\u010diau ilgalaik\u0117je perspektyvoje dauguma \u012fmoni\u0173 bus atsparios didesniems ekonominiams sukr\u0117timams\u201c, \u2013 sak\u0117 investuotojas. Pasak jo, pinig\u0173 laikymas ind\u0117liuose ir toliau ne\u017eada joki\u0173 poky\u010di\u0173 \u2013 investicij\u0173 gr\u0105\u017ea i\u0161liks nulin\u0117. \u201eNa, o kalbant apie obligacijas,negalima prognozuoti pana\u0161ios kaip istorin\u0117 gr\u0105\u017eos trumpuoju bei vidutiniu laikotarpiu, nes tai lemia \u017eemas obligacij\u0173 pajamingumas\u201c, \u2013 sak\u0117 V. R\u016bkas. Lietuvos investicij\u0173 indeksas, kur\u012f lygiomis dalimis sudaro nuo 1996 m. kasmet vertinamos pinig\u0173 rinkos priemon\u0117s (ind\u0117liai), \u0161alies ilgalaik\u0117s obligacijos, b\u016bstas nuomai (nuo 2016 m. vertinamos ir s\u0105naudos) bei \u012fmoni\u0173 akcijos, pernai augo jau a\u0161tuntus metus i\u0161 eil\u0117s ir siek\u0117 7,1 proc., o jo vidutinis metinis u\u017edarbis 1996-2019 m. siek\u0117 9,7 proc.D\u0117l \u0161i\u0173 met\u0173 pirmojo ketvir\u010dio poky\u010di\u0173 rinkose Lietuvos investicij\u0173 indekso vidutinis metinis u\u017edarbis per 1996-2020 m. pirmojo ketvir\u010dio laikotarp\u012f susitrauk\u0117 0,2 procentinio punkto iki 9,5 proc. Did\u017eiausi\u0105 investicin\u0119 gr\u0105\u017e\u0105 ne\u0161\u0117 akcijos ir b\u016bstas nuomai<\/b> Kaip parod\u0117 investicij\u0173 analiz\u0117 iki 2019 met\u0173 pabaigos, tiek pernai, tiek per pastar\u0105j\u012f de\u0161imtmet\u012f did\u017eiausi\u0105 investicij\u0173 gr\u0105\u017e\u0105 Lietuvoje u\u017edirbo akcijos. Pernai Lietuvos akcij\u0173 rinka augo net 15,4 proc. Nepaisant svyravim\u0173, vertinant 24 met\u0173 laikotarp\u012f, \u0161alies akcij\u0173 vidutin\u0117 metin\u0117 gr\u0105\u017ea buvo 8,9 proc. per metus, o vertinant pastaruosius 10 met\u0173 \u2013 10,5 procento. \u0160i\u0173 met\u0173 pirm\u0105j\u012f ketvirt\u012f \u0161alies akcijos patyr\u0117 -15,1 proc. kritim\u0105, o ilgalaikei gr\u0105\u017eai nuo 1996 m. tai tur\u0117jo 0,8 proc. punkto \u012ftak\u0105 \u2013 \u0161i susitrauk\u0117 iki 8,1 proc. Pra\u0117jusiais metais antroje vietoje pagal investicin\u0119 gr\u0105\u017e\u0105 liko investicijos \u012f b\u016bst\u0105, kuri\u0173 vert\u0117 pernai augo 7,2 proc., o, \u012fvertinus ir nuomos pajamas, \u2013 11,5 proc. Pasak V. R\u016bko, b\u016bsto nuomai atveju tai buvo did\u017eiausias pakilimas nuo 2007 met\u0173.Vertinant pastar\u0173j\u0173 10 met\u0173 laikotarp\u012f (iki 2019 m. pabaigos), \u0161alies b\u016bsto nuomai vidutinis metinis vert\u0117s augimas siek\u0117 6,8 proc., o per 24 met\u0173 indekso skai\u010diavimo laikotarp\u012f vidutin\u0117 metin\u0117 gr\u0105\u017ea i\u0161 b\u016bsto nuomai buvo pelningiausia tarp \u0161alies turto klasi\u0173 ir siek\u0117 13,9 procent\u0173. \u0160i\u0173 met\u0173 pirm\u0105j\u012f ketvirt\u012f b\u016bsto nuomai gr\u0105\u017ea, nepaisant susitraukimo, ir toliau i\u0161liko teigiama, tad ilgalaik\u0119 metin\u0119 gr\u0105\u017e\u0105 nuo 1996 m. suma\u017eino vos 0,1 proc. punkto \u2013 iki 13,8 proc. V. R\u016bko teigimu, pra\u0117jusiais metais obligacij\u0173 kain\u0173 augimas Europoje vis dar t\u0119s\u0117si, o Lietuvos ir Vokietijos obligacij\u0173 pajamingumas pasiek\u0117 istorines \u017eemumas. Nors pernai Lietuvos ilgalaiki\u0173 obligacij\u0173 gr\u0105\u017ea ir pakilo iki 1,5 proc., per pastaruosius trejus metus ji ne\u012fveik\u0117 infliacijos. Lietuvos obligacij\u0173 gr\u0105\u017ea vir\u0161ijo infliacij\u0105 tik vertinant 24 ir 10 met\u0173 laikotarpius. 2019 m. Lietuvos obligacij\u0173 gr\u0105\u017ea atsiliko nuo Vokietijos ir JAV 10 met\u0173 ilgalaiki\u0173 obligacij\u0173 gr\u0105\u017eos. \u0160alies obligacij\u0173 gr\u0105\u017ea 2020 m. pirm\u0105j\u012f ketvirt\u012f keit\u0117si minimaliai, d\u0117l to ilgalaik\u0119 gr\u0105\u017e\u0105 nuo 1996 m. iki 2020 m. pirmojo ketvir\u010dio pabaigos suma\u017eino 0,1 proc. punkto iki 6,1 proc. Lietuvos ind\u0117li\u0173 gr\u0105\u017ea 2019-aisiais penktus metus i\u0161 eil\u0117s i\u0161silaik\u0117 nuliniame lygmenyje, tokia ji buvo ir \u0161i\u0173 met\u0173 pirm\u0105j\u012f ketvirt\u012f, tad \u0161ios turto klas\u0117s vidutin\u0117 ilgalaik\u0117 gr\u0105\u017ea nuo 1996-\u0173j\u0173 nepasikeit\u0117 ir i\u0161liko 4,4 proc. 2019 m. pabaigos duomenimis, \u0161alies ind\u0117li\u0173 gr\u0105\u017ea infliacij\u0105 lenk\u0117 tik 24 met\u0173 laikotarpyje, kai pernai ir pastar\u0105j\u012f de\u0161imtmet\u012f jai nusileido. Pensij\u0173 fond\u0173 privalumas \u2013 rizikos ma\u017einimas pagal am\u017ei\u0173<\/b> \u0160i\u0173 met\u0173 prad\u017eios rink\u0173 svyravimas paveik\u0117 ir \u0161alies gyventoj\u0173 antros pakopos pensij\u0173 fonduose laikom\u0105 turt\u0105. \u0160iems fondams 2019-ieji buvo rekordinio \u2013 beveik 20 proc. \u2013 augimo metai, d\u0117l ko vidutin\u0117 \u0161i\u0173 fond\u0173 u\u017edirbta metin\u0117 gr\u0105\u017ea nuo veiklos prad\u017eios 2004 m. iki 2019 m. pabaigos siek\u0117 5,2 proc. Visgi per pirmuosius keturis \u0161i\u0173 met\u0173 m\u0117nesius \u0161ie fondai, kaip ir visos finans\u0173 rinkos, patyr\u0117 nuosmuk\u012f. Nors pirm\u0105j\u012f ketvirt\u012f kritimas siek\u0117 14,8 proc., ta\u010diau po palankesnio baland\u017eio, kaip rodo Lietuvos investicini\u0173 ir pensij\u0173 fond\u0173 asociacijos duomenys, pirm\u0173j\u0173 keturi\u0173 m\u0117nesi\u0173 vert\u0117s pokytis susitrauk\u0117 iki -8,7 proc. ir vidutiniam metiniam u\u017edarbiui nuo fond\u0173 veiklos prad\u017eios 2004 metais tur\u0117jo 0,7 proc. punkto \u012ftak\u0105 \u2013 jis suma\u017e\u0117jo iki 4,5 proc. \u201e\u0160i\u0173 met\u0173 rink\u0173 dinamika patvirtina princip\u0105, kad ir tre\u010ddalio vert\u0117s smukimas investuojant \u012f akcijas yra b\u016bdingas. Visgi tolimesnius akcij\u0173 rink\u0173 poky\u010dius vertinti yra sud\u0117tinga, nes jie priklausys ir nuo pasaulio ekonomikos situacijos\u201c, \u2013 sak\u0117 V. R\u016bkas. Ekspertas primena, kad taupant pensij\u0173 fonduose svarbu nepamir\u0161ti, jog tai ilgalaikis \u2013 keli\u0173 de\u0161im\u010di\u0173 trukm\u0117s procesas, kurio metu tikrai pasitaikys svyravim\u0173. \u201eBe to, rink\u0173 kritimas suteikia galimyb\u0119 investuojant periodi\u0161kai u\u017e t\u0105 pa\u010di\u0105 sum\u0105 \u012fsigyti daugiau pensij\u0173 fondo vienet\u0173, tad taip i\u0161lo\u0161iama, nes j\u0173 vert\u0117 rinkoms kylant augs daugiau\u201c, \u2013 sak\u0117 V. R\u016bkas. Jis primin\u0117 ir dar vien\u0105 svarb\u0173 pensij\u0173 fond\u0173 privalum\u0105 \u2013 fondai i\u0161skaido investicijas ir investuoja net \u012f t\u016bkstan\u010dius \u012fvairi\u0173 pozicij\u0173, tokiu b\u016bdu suma\u017eindami rizik\u0105 d\u0117l vienos ar kitos nuvert\u0117jimo. \u201e\u0160alies antros pakopos fondai yra valdomi gyvenimo ciklo principu ir automati\u0161kai ma\u017eina investavimo rizikingum\u0105 arba vert\u0117s svyravim\u0173 past\u0105 pagal am\u017ei\u0173. D\u0117l to rink\u0173 kritimo metu nepatariama keisti fondo \u012f ma\u017eiau riziking\u0105\u201c, \u2013 sak\u0117 investicij\u0173 valdytojas. Pasak jo, valdant pensij\u0173 fondus svarbiausias tikslas yra investicij\u0173 vert\u0117s didinimas, o rinkoms krentant \u2013 maksimaliai \u012fmanomas vert\u0117s i\u0161saugojimas. Investuotojo portretas kei\u010diasi<\/b> \u012evairius investicinius produktus valdanti INVL stebi ir kaip kei\u010diasi \u0161alies investuojan\u010dio gyventojo portretas. \u201eTyrimai rodo, kad lyginant situacij\u0105 prie\u0161 penkerius metus ir dabar, investuojan\u010di\u0173 \u0161alyje daug\u0117ja, daugiau gyventoj\u0173 investicijoms skiria kiek didesnes sumas\u201c, \u2013 sako V. R\u016bkas. 2016 m. \u0161alyje investavo 13 proc., o 2020 m. \u2013 jau 22 proc. respondent\u0173.\u012edomu, kad ir prie\u0161 penkerius metus, ir \u0161iemet da\u017eniau investavo vyrai, 26-35 m. gyventojai, auk\u0161\u010diausio i\u0161simokslinimo, didesni\u0173 pajam\u0173 grup\u0117s (vir\u0161 500 eur\u0173 2016 m. ir 500-700 eur\u0173 2020 m. (vienam nam\u0173 \u016bkio nariui per m\u0117nes\u012f)) atstovai ir didmies\u010di\u0173 gyventojai. Tai parod\u0117 INVL u\u017esakymu 2016 m. ir 2020 m. vasar\u012f \u201eSpinter tyrim\u0173\u201c atliktos reprezentatyvios apklausos. \u201ePer penkerius metus padaug\u0117jo investuotoj\u0173, kaupian\u010di\u0173 pensijai, papildomoms pajamoms b\u016bstui ar vaik\u0173 studijoms\u201c,\u2013 pabr\u0117\u017e\u0117 V. R\u016bkas. Tyrimo duomenimis, kaupimas pensijai kaip investicij\u0173 tikslas i\u0161lieka pirmoje vietoje, ir \u0161iuo tikslu investuojan\u010di\u0173 \u017emoni\u0173 dalis per penkerius metus i\u0161augo nuo 68 iki 74 procent\u0173. Antroje vietoje \u2013 investicijos, tikintis u\u017edirbti papildomoms pajamoms \u0161alia pagrindinio u\u017edarbio. \u0160iam tikslui investuojan\u010di\u0173 respondent\u0173 dalis i\u0161augo nuo 27 iki 46 proc. Tuo tarpu investicijos \u012f b\u016bst\u0105 \u0161iemet buvo aktualios ketvirtadaliui respondent\u0173 (prie\u0161 5 metus \u2013 14 proc.), kaupian\u010di\u0173 vaik\u0173 studijoms dalis i\u0161augo nuo 16 iki 23 procent\u0173. Per penkerius metus nuo 21 iki 28 proc. i\u0161augo dalis \u017emoni\u0173, kurie investicijoms skiria 51-100 eur\u0173 per m\u0117nes\u012f ir nuo 35 iki 28 proc. suma\u017e\u0117jo skirian\u010di\u0173 \u0161iam tikslui 21-50 eur\u0173. Dar 13 proc. \u0161iemet kas m\u0117nes\u012f teig\u0117 skiriantys 101-200 eur\u0173 (prie\u0161 5 metus \u2013 10 proc.), o 201 eur\u0105 ir daugiau \u2013 i\u0161 viso de\u0161imtadalis respondent\u0173 (prie\u0161 5 metus \u2013 8 proc.). \u201eSpinter tyrim\u0173\u201c 2016 m. tyrime dalyvavo 1011 respondent\u0173, i\u0161 kuri\u0173 \u012f klausimus apie investavimo tiksl\u0105 atsak\u0117 129 investuojantys, o \u012f klausim\u0105 apie investicijoms skiriam\u0105 sum\u0105 \u2013 203 bent kart\u0105 investav\u0119 respondentai. 2020 m. tyrime dalyvavo 1012 respondent\u0173, i\u0161 j\u0173 \u012f klausimus apie investavim\u0105 atsak\u0117 220 respondent\u0173. Tik 11 proc. gyventoj\u0173 pensijoje tikisi pragyventi i\u0161 visose trijose pakopose sukaupt\u0173 l\u0117\u0161\u0173<\/b> Nepaisant to, kad investuojan\u010di\u0173j\u0173 daug\u0117ja, apklausa parod\u0117, kad net po 40 proc. \u0161alies gyventoj\u0173 mano, jog pinigus geriausia laikyti \u201epo pagalve\u201c, t. y. taupyti pa\u010diam, arba investuoti \u012f nekilnojam\u0105j\u012f turt\u0105. 29 proc. teigia, kad juos reikt\u0173 investuoti \u012f nekilnojam\u0105j\u012f turt\u0105 nuomai, penktadalis pinigus patik\u0117t\u0173 ind\u0117liams, o 17 proc. pensij\u0173 fondams. Pasak V. R\u016bko, apklausa parod\u0117 ir tai, kad pensijai kaupiama vis dar nepakankamai. Planuodami ilgalaik\u0119 finansin\u0119 ateit\u012f pensijoje ir nurodydami galimus pajam\u0173 \u0161altinius, did\u017eioji dalis \u2013 net 60 proc. \u2013 \u0161alies gyventoj\u0173 tikisi gyventi i\u0161 valstyb\u0117s (\u201eSodros\u201c) pensijos. Kad gyvens i\u0161 santaup\u0173, taip pat i\u0161 \u201eSodros\u201c pensijos ir antros pakopos l\u0117\u0161\u0173, mano po 29 procentus apklaust\u0173j\u0173. V. R\u016bko teigimu, nors besitikin\u010di\u0173 pragyventi i\u0161 \u201eSodros\u201c pensijos, kas leid\u017eia tik\u0117tis apie 30 proc. ligtolini\u0173 pajam\u0173, pastaraisiais metais suma\u017e\u0117jo, visgi alternatyvius pajam\u0173 \u0161altinius nurod\u0117 ma\u017eesn\u0117 dalis, o beveik tre\u010ddalis pasikliauja santaupomis, kurias tiesiogiai veikia infliacija. Beveik ketvirtadalis respondent\u0173 pensijoje planuoja ir papildomai dirbti, de\u0161imtadalis \u2013 pragyventi i\u0161 turimo nekilnojamojo turto. Tik 11 proc. apklaust\u0173j\u0173 tikisi pensijoje gyventi i\u0161 \u201eSodros\u201c ir antroje bei tre\u010dioje pensij\u0173 pakopose sukaupt\u0173 l\u0117\u0161\u0173. Skai\u010diuojama, kad kaupiant pensijai \u201eSodroje\u201c ir antros pakopos fonde, galima tik\u0117tis 40-50 proc. ligtolini\u0173 pajam\u0173 siekian\u010dios pensijos. Rekomenduojama pensija yra 80 proc. \u0161i\u0173 pajam\u0173, kurias pasiekti reikalingi papildomi pajam\u0173 \u0161altiniai \u2013 \u012f jas leid\u017eia pretenduoti taupymas antros ir tre\u010dios pakopos pensij\u0173 fonduose. \u201ePensij\u0173 fondai suteikia galimyb\u0119 maksimaliai i\u0161skaidyti investicijas atsi\u017evelgiant \u012f norim\u0105 rizikingum\u0105 pagal am\u017ei\u0173, o tokio i\u0161skaidymo naud\u0105 patvirtina ir Lietuvos investicij\u0173 indeksas. Nors atskiros jo turto klas\u0117s augo labiau nei bendras portfelis, visgi toks investicij\u0173 i\u0161skaidymas leid\u017eia subalansuoti j\u0173 rizikingum\u0105 bei u\u017edirbti pakankam\u0105 vidutin\u0119 gr\u0105\u017e\u0105 ilgalaikiu laikotarpiu\u201c, – sak\u0117 V. R\u016bkas. \u201eINVL Asset Management\u201c priklauso vienai pirmaujan\u010di\u0173 turto valdymo grupi\u0173 Baltijos \u0161alyse \u201eInvalda INVL\u201c. \u0160ios grup\u0117s \u012fmon\u0117s valdo pensij\u0173 ir investicinius fondus, alternatyvias investicijas, individualius portfelius, privataus kapitalo turt\u0105 bei kitas finansines priemones. 2019 m. pabaigos duomenimis, joms daugiau kaip 200 t\u016bkstan\u010di\u0173 klient\u0173 Lietuvoje ir Latvijoje bei tarptautiniai investuotojai patik\u0117jo daugiau nei 1 mlrd. eur\u0173 vert\u0117s turto. \u0160alies turto klasi\u0173 gr\u0105\u017ea<\/b> 2020.05.12<\/b> \u0160i\u0173 met\u0173 prad\u017eioje finans\u0173 rinkas sukr\u0117tusi koronaviruso pandemija ilgalaikei investicij\u0173 gr\u0105\u017eai tur\u0117jo minimali\u0105 \u012ftak\u0105. Tai patvirtina vienos pirmaujan\u010di\u0173 turto valdymo bendrovi\u0173 Lietuvoje \u201eINVL Asset Management\u201c parengtas Lietuvos investicij\u0173 indeksas. Juo \u012fvertinta pagrindini\u0173 \u0161alies turto klasi\u0173: akcij\u0173, obligacij\u0173, b\u016bsto nuomai ir ind\u0117li\u0173 gr\u0105\u017ea nuo 1996 met\u0173 iki \u0161i\u0173 met\u0173 pirmojo ketvir\u010dio pabaigos. \u201eKeli pastarieji pandemijos m\u0117nesiai, kaip ir ankstesni rink\u0173 svyravimai, parod\u0117, kad nei\u0161vengiamus kritimo laikotarpius reik\u0117t\u0173 vertinti ilgalaik\u0117je perspektyvoje, o stabilumo poky\u010di\u0173 laikais suteikia investicij\u0173 i\u0161skaidymas bei periodi\u0161kumas. Lietuvos investicij\u0173 indeksas kritimo nebuvo patyr\u0119s nuo 2011 m., o po didesnio smukimo kov\u0105, balandis \u0161i\u0173 met\u0173 rinkose nuteik\u0117 labiau optimisti\u0161kai\u201c, \u2013 sak\u0117 \u201eINVL Asset Management\u201c Investicij\u0173 valdymo padalinio vadovas Vaidotas R\u016bkas. Jo teigimu, kalbant apie tolimesnes perspektyvas \u0161alyje ir vertinant investavim\u0105 \u012f b\u016bst\u0105, trumpalaikiu laikotarpiu matomos prielaidos kain\u0173 korekcijai ir \u201espaudimas\u201c nuomos pajamoms. \u201eTik\u0117tina, kad vidutiniu laikotarpiu ma\u017e\u0117s naujos statybos b\u016bsto pasi\u016bla, o tai subalansuos pasi\u016blos-paklausos santyk\u012f ir spaudim\u0105 ma\u017einti kainas. Akcij\u0173 kaip turto klas\u0117s vert\u0117s kitim\u0105 komentuoti kol kas sud\u0117tinga, ta\u010diau galima daryti prielaid\u0105, kad nors joms trumpuoju laikotarpiu bus b\u016bdingi svyravimai, ta\u010diau ilgalaik\u0117je perspektyvoje dauguma \u012fmoni\u0173 bus atsparios didesniems ekonominiams sukr\u0117timams\u201c, \u2013 sak\u0117 investuotojas. Pasak jo, pinig\u0173 laikymas ind\u0117liuose ir toliau ne\u017eada joki\u0173 poky\u010di\u0173 \u2013 investicij\u0173 gr\u0105\u017ea i\u0161liks nulin\u0117. \u201eNa, o kalbant apie obligacijas,negalima prognozuoti pana\u0161ios kaip istorin\u0117 gr\u0105\u017eos trumpuoju bei vidutiniu laikotarpiu, nes tai lemia \u017eemas obligacij\u0173 pajamingumas\u201c, \u2013 sak\u0117 V. R\u016bkas. Lietuvos investicij\u0173 indeksas, kur\u012f lygiomis dalimis sudaro nuo 1996 m. kasmet vertinamos pinig\u0173 rinkos priemon\u0117s (ind\u0117liai), \u0161alies ilgalaik\u0117s obligacijos, b\u016bstas nuomai (nuo 2016 m. vertinamos ir s\u0105naudos) bei \u012fmoni\u0173 akcijos, pernai augo jau a\u0161tuntus metus i\u0161 eil\u0117s ir siek\u0117 7,1 proc., o jo vidutinis metinis u\u017edarbis 1996-2019 m. siek\u0117 9,7 proc.D\u0117l \u0161i\u0173 met\u0173 pirmojo ketvir\u010dio poky\u010di\u0173 rinkose Lietuvos investicij\u0173 indekso vidutinis metinis u\u017edarbis per 1996-2020 m. pirmojo ketvir\u010dio laikotarp\u012f susitrauk\u0117 0,2 procentinio punkto iki 9,5 proc. Did\u017eiausi\u0105 investicin\u0119 gr\u0105\u017e\u0105 ne\u0161\u0117 akcijos ir b\u016bstas nuomai<\/b> Kaip parod\u0117 investicij\u0173 analiz\u0117 iki 2019 met\u0173 pabaigos, tiek pernai, tiek per pastar\u0105j\u012f de\u0161imtmet\u012f did\u017eiausi\u0105 investicij\u0173 gr\u0105\u017e\u0105 Lietuvoje u\u017edirbo akcijos. Pernai Lietuvos akcij\u0173 rinka augo net 15,4 proc. Nepaisant svyravim\u0173, vertinant 24 met\u0173 laikotarp\u012f, \u0161alies akcij\u0173 vidutin\u0117 metin\u0117 gr\u0105\u017ea buvo 8,9 proc. per metus, o vertinant pastaruosius 10 met\u0173 \u2013 10,5 procento. \u0160i\u0173 met\u0173 pirm\u0105j\u012f ketvirt\u012f \u0161alies akcijos patyr\u0117 -15,1 proc. kritim\u0105, o ilgalaikei gr\u0105\u017eai nuo 1996 m. tai tur\u0117jo 0,8 proc. punkto \u012ftak\u0105 \u2013 \u0161i susitrauk\u0117 iki 8,1 proc. Pra\u0117jusiais metais antroje vietoje pagal investicin\u0119 gr\u0105\u017e\u0105 liko investicijos \u012f b\u016bst\u0105, kuri\u0173 vert\u0117 pernai augo 7,2 proc., o, \u012fvertinus ir nuomos pajamas, \u2013 11,5 proc. Pasak V. R\u016bko, b\u016bsto nuomai atveju tai buvo did\u017eiausias pakilimas nuo 2007 met\u0173.Vertinant pastar\u0173j\u0173 10 met\u0173 laikotarp\u012f (iki 2019 m. pabaigos), \u0161alies b\u016bsto nuomai vidutinis metinis vert\u0117s augimas siek\u0117 6,8 proc., o per 24 met\u0173 indekso skai\u010diavimo laikotarp\u012f vidutin\u0117 metin\u0117 gr\u0105\u017ea i\u0161 b\u016bsto nuomai buvo pelningiausia tarp \u0161alies turto klasi\u0173 ir siek\u0117 13,9 procent\u0173. \u0160i\u0173 met\u0173 pirm\u0105j\u012f ketvirt\u012f b\u016bsto nuomai gr\u0105\u017ea, nepaisant susitraukimo, ir toliau i\u0161liko teigiama, tad ilgalaik\u0119 metin\u0119 gr\u0105\u017e\u0105 nuo 1996 m. suma\u017eino vos 0,1 proc. punkto \u2013 iki 13,8 proc. V. R\u016bko teigimu, pra\u0117jusiais metais obligacij\u0173 kain\u0173 augimas Europoje vis dar t\u0119s\u0117si, o Lietuvos ir Vokietijos obligacij\u0173 pajamingumas pasiek\u0117 istorines \u017eemumas. Nors pernai Lietuvos ilgalaiki\u0173 obligacij\u0173 gr\u0105\u017ea ir pakilo iki 1,5 proc., per pastaruosius trejus metus ji ne\u012fveik\u0117 infliacijos. Lietuvos obligacij\u0173 gr\u0105\u017ea vir\u0161ijo infliacij\u0105 tik vertinant 24 ir 10 met\u0173 laikotarpius. 2019 m. Lietuvos obligacij\u0173 gr\u0105\u017ea atsiliko nuo Vokietijos ir JAV 10 met\u0173 ilgalaiki\u0173 obligacij\u0173 gr\u0105\u017eos. \u0160alies obligacij\u0173 gr\u0105\u017ea 2020 m. pirm\u0105j\u012f ketvirt\u012f keit\u0117si minimaliai, d\u0117l to ilgalaik\u0119 gr\u0105\u017e\u0105 nuo 1996 m. iki 2020 m. pirmojo ketvir\u010dio pabaigos suma\u017eino 0,1 proc. punkto iki 6,1 proc. Lietuvos ind\u0117li\u0173 gr\u0105\u017ea 2019-aisiais penktus metus i\u0161 eil\u0117s i\u0161silaik\u0117 nuliniame lygmenyje, tokia ji buvo ir \u0161i\u0173 met\u0173 pirm\u0105j\u012f ketvirt\u012f, tad \u0161ios turto klas\u0117s vidutin\u0117 ilgalaik\u0117 gr\u0105\u017ea nuo 1996-\u0173j\u0173 nepasikeit\u0117 ir i\u0161liko 4,4 proc. 2019 m. pabaigos duomenimis, \u0161alies ind\u0117li\u0173 gr\u0105\u017ea infliacij\u0105 lenk\u0117 tik 24 met\u0173 laikotarpyje, kai pernai ir pastar\u0105j\u012f de\u0161imtmet\u012f jai nusileido. Pensij\u0173 fond\u0173 privalumas \u2013 rizikos ma\u017einimas pagal am\u017ei\u0173<\/b> \u0160i\u0173 met\u0173 prad\u017eios rink\u0173 svyravimas paveik\u0117 ir \u0161alies gyventoj\u0173 antros pakopos pensij\u0173 fonduose laikom\u0105 turt\u0105. \u0160iems fondams 2019-ieji buvo rekordinio \u2013 beveik 20 proc. \u2013 augimo metai, d\u0117l ko vidutin\u0117 \u0161i\u0173 fond\u0173 u\u017edirbta metin\u0117 gr\u0105\u017ea nuo veiklos prad\u017eios 2004 m. iki 2019 m. pabaigos siek\u0117 5,2 proc. Visgi per pirmuosius keturis \u0161i\u0173 met\u0173 m\u0117nesius \u0161ie fondai, kaip ir visos finans\u0173 rinkos, patyr\u0117 nuosmuk\u012f. Nors pirm\u0105j\u012f ketvirt\u012f kritimas siek\u0117 14,8 proc., ta\u010diau po palankesnio baland\u017eio, kaip rodo Lietuvos investicini\u0173 ir pensij\u0173 fond\u0173 asociacijos duomenys, pirm\u0173j\u0173 keturi\u0173 m\u0117nesi\u0173 vert\u0117s pokytis susitrauk\u0117 iki -8,7 proc. ir vidutiniam metiniam u\u017edarbiui nuo fond\u0173 veiklos prad\u017eios 2004 metais tur\u0117jo 0,7 proc. punkto \u012ftak\u0105 \u2013 jis suma\u017e\u0117jo iki 4,5 proc. \u201e\u0160i\u0173 met\u0173 rink\u0173 dinamika patvirtina princip\u0105, kad ir tre\u010ddalio vert\u0117s smukimas investuojant \u012f akcijas yra b\u016bdingas. Visgi tolimesnius akcij\u0173 rink\u0173 poky\u010dius vertinti yra sud\u0117tinga, nes jie priklausys ir nuo pasaulio ekonomikos situacijos\u201c, \u2013 sak\u0117 V. R\u016bkas. Ekspertas primena, kad taupant pensij\u0173 fonduose svarbu nepamir\u0161ti, jog tai ilgalaikis \u2013 keli\u0173 de\u0161im\u010di\u0173 trukm\u0117s procesas, kurio metu tikrai pasitaikys svyravim\u0173. \u201eBe to, rink\u0173 kritimas suteikia galimyb\u0119 investuojant periodi\u0161kai u\u017e t\u0105 pa\u010di\u0105 sum\u0105 \u012fsigyti daugiau pensij\u0173 fondo vienet\u0173, tad taip i\u0161lo\u0161iama, nes j\u0173 vert\u0117 rinkoms kylant augs daugiau\u201c, \u2013 sak\u0117 V. R\u016bkas. Jis primin\u0117 ir dar vien\u0105 svarb\u0173 pensij\u0173 fond\u0173 privalum\u0105 \u2013 fondai i\u0161skaido investicijas ir investuoja net \u012f t\u016bkstan\u010dius \u012fvairi\u0173 pozicij\u0173, tokiu b\u016bdu suma\u017eindami rizik\u0105 d\u0117l vienos ar kitos nuvert\u0117jimo. \u201e\u0160alies antros pakopos fondai yra valdomi gyvenimo ciklo principu ir automati\u0161kai ma\u017eina investavimo rizikingum\u0105 arba vert\u0117s svyravim\u0173 past\u0105 pagal am\u017ei\u0173. D\u0117l to rink\u0173 kritimo metu nepatariama keisti fondo \u012f ma\u017eiau riziking\u0105\u201c, \u2013 sak\u0117 investicij\u0173 valdytojas. Pasak jo, valdant pensij\u0173 fondus svarbiausias tikslas yra investicij\u0173 vert\u0117s didinimas, o rinkoms krentant \u2013 maksimaliai \u012fmanomas vert\u0117s i\u0161saugojimas. Investuotojo portretas kei\u010diasi<\/b> \u012evairius investicinius produktus valdanti INVL stebi ir kaip kei\u010diasi \u0161alies investuojan\u010dio gyventojo portretas. \u201eTyrimai rodo, kad lyginant situacij\u0105 prie\u0161 penkerius metus ir dabar, investuojan\u010di\u0173 \u0161alyje daug\u0117ja, daugiau gyventoj\u0173 investicijoms skiria kiek didesnes sumas\u201c, \u2013 sako V. R\u016bkas. 2016 m. \u0161alyje investavo 13 proc., o 2020 m. \u2013 jau 22 proc. respondent\u0173.\u012edomu, kad ir prie\u0161 penkerius metus, ir \u0161iemet da\u017eniau investavo vyrai, 26-35 m. gyventojai, auk\u0161\u010diausio i\u0161simokslinimo, didesni\u0173 pajam\u0173 grup\u0117s (vir\u0161 500 eur\u0173 2016 m. ir 500-700 eur\u0173 2020 m. (vienam nam\u0173 \u016bkio nariui per m\u0117nes\u012f)) atstovai ir didmies\u010di\u0173 gyventojai. Tai parod\u0117 INVL u\u017esakymu 2016 m. ir 2020 m. vasar\u012f \u201eSpinter tyrim\u0173\u201c atliktos reprezentatyvios apklausos. \u201ePer penkerius metus padaug\u0117jo investuotoj\u0173, kaupian\u010di\u0173 pensijai, papildomoms pajamoms b\u016bstui ar vaik\u0173 studijoms\u201c,\u2013 pabr\u0117\u017e\u0117 V. R\u016bkas. Tyrimo duomenimis, kaupimas pensijai kaip investicij\u0173 tikslas i\u0161lieka pirmoje vietoje, ir \u0161iuo tikslu investuojan\u010di\u0173 \u017emoni\u0173 dalis per penkerius metus i\u0161augo nuo 68 iki 74 procent\u0173. Antroje vietoje \u2013 investicijos, tikintis u\u017edirbti papildomoms pajamoms \u0161alia pagrindinio u\u017edarbio. \u0160iam tikslui investuojan\u010di\u0173 respondent\u0173 dalis i\u0161augo nuo 27 iki 46 proc. Tuo tarpu investicijos \u012f b\u016bst\u0105 \u0161iemet buvo aktualios ketvirtadaliui respondent\u0173 (prie\u0161 5 metus \u2013 14 proc.), kaupian\u010di\u0173 vaik\u0173 studijoms dalis i\u0161augo nuo 16 iki 23 procent\u0173. Per penkerius metus nuo 21 iki 28 proc. i\u0161augo dalis \u017emoni\u0173, kurie investicijoms skiria 51-100 eur\u0173 per m\u0117nes\u012f ir nuo 35 iki 28 proc. suma\u017e\u0117jo skirian\u010di\u0173 \u0161iam tikslui 21-50 eur\u0173. Dar 13 proc. \u0161iemet kas m\u0117nes\u012f teig\u0117 skiriantys 101-200 eur\u0173 (prie\u0161 5 metus \u2013 10 proc.), o 201 eur\u0105 ir daugiau \u2013 i\u0161 viso de\u0161imtadalis respondent\u0173 (prie\u0161 5 metus \u2013 8 proc.). \u201eSpinter tyrim\u0173\u201c 2016 m. tyrime dalyvavo 1011 respondent\u0173, i\u0161 kuri\u0173 \u012f klausimus apie investavimo tiksl\u0105 atsak\u0117 129 investuojantys, o \u012f klausim\u0105 apie investicijoms skiriam\u0105 sum\u0105 \u2013 203 bent kart\u0105 investav\u0119 respondentai. 2020 m. tyrime dalyvavo 1012 respondent\u0173, i\u0161 j\u0173 \u012f klausimus apie investavim\u0105 atsak\u0117 220 respondent\u0173. Tik 11 proc. gyventoj\u0173 pensijoje tikisi pragyventi i\u0161 visose trijose pakopose sukaupt\u0173 l\u0117\u0161\u0173<\/b> Nepaisant to, kad investuojan\u010di\u0173j\u0173 daug\u0117ja, apklausa parod\u0117, kad net po 40 proc. \u0161alies gyventoj\u0173 mano, jog pinigus geriausia laikyti \u201epo pagalve\u201c, t. y. taupyti pa\u010diam, arba investuoti \u012f nekilnojam\u0105j\u012f turt\u0105. 29 proc. teigia, kad juos reikt\u0173 investuoti \u012f nekilnojam\u0105j\u012f turt\u0105 nuomai, penktadalis pinigus patik\u0117t\u0173 ind\u0117liams, o 17 proc. pensij\u0173 fondams. Pasak V. R\u016bko, apklausa parod\u0117 ir tai, kad pensijai kaupiama vis dar nepakankamai. Planuodami ilgalaik\u0119 finansin\u0119 ateit\u012f pensijoje ir nurodydami galimus pajam\u0173 \u0161altinius, did\u017eioji dalis \u2013 net 60 proc. \u2013 \u0161alies gyventoj\u0173 tikisi gyventi i\u0161 valstyb\u0117s (\u201eSodros\u201c) pensijos. Kad gyvens i\u0161 santaup\u0173, taip pat i\u0161 \u201eSodros\u201c pensijos ir antros pakopos l\u0117\u0161\u0173, mano po 29 procentus apklaust\u0173j\u0173. V. R\u016bko teigimu, nors besitikin\u010di\u0173 pragyventi i\u0161 \u201eSodros\u201c pensijos, kas leid\u017eia tik\u0117tis apie 30 proc. ligtolini\u0173 pajam\u0173, pastaraisiais metais suma\u017e\u0117jo, visgi alternatyvius pajam\u0173 \u0161altinius nurod\u0117 ma\u017eesn\u0117 dalis, o beveik tre\u010ddalis pasikliauja santaupomis, kurias tiesiogiai veikia infliacija. Beveik ketvirtadalis respondent\u0173 pensijoje planuoja ir papildomai dirbti, de\u0161imtadalis \u2013 pragyventi i\u0161 turimo nekilnojamojo turto. Tik 11 proc. apklaust\u0173j\u0173 tikisi pensijoje gyventi i\u0161 \u201eSodros\u201c ir antroje bei tre\u010dioje pensij\u0173 pakopose sukaupt\u0173 l\u0117\u0161\u0173. Skai\u010diuojama, kad kaupiant pensijai \u201eSodroje\u201c ir antros pakopos fonde, galima tik\u0117tis 40-50 proc. ligtolini\u0173 pajam\u0173 siekian\u010dios pensijos. Rekomenduojama pensija yra 80 proc. \u0161i\u0173 pajam\u0173, kurias pasiekti reikalingi papildomi pajam\u0173 \u0161altiniai \u2013 \u012f jas leid\u017eia pretenduoti taupymas antros ir tre\u010dios pakopos pensij\u0173 fonduose. \u201ePensij\u0173 fondai suteikia galimyb\u0119 maksimaliai i\u0161skaidyti investicijas atsi\u017evelgiant \u012f norim\u0105 rizikingum\u0105 pagal am\u017ei\u0173, o tokio i\u0161skaidymo naud\u0105 patvirtina ir Lietuvos investicij\u0173 indeksas. Nors atskiros jo turto klas\u0117s augo labiau nei bendras portfelis, visgi toks investicij\u0173 i\u0161skaidymas leid\u017eia subalansuoti j\u0173 rizikingum\u0105 bei u\u017edirbti pakankam\u0105 vidutin\u0119 gr\u0105\u017e\u0105 ilgalaikiu laikotarpiu\u201c, – sak\u0117 V. R\u016bkas. \u201eINVL Asset Management\u201c priklauso vienai pirmaujan\u010di\u0173 turto valdymo grupi\u0173 Baltijos \u0161alyse \u201eInvalda INVL\u201c. \u0160ios grup\u0117s \u012fmon\u0117s valdo pensij\u0173 ir investicinius fondus, alternatyvias investicijas, individualius portfelius, privataus kapitalo turt\u0105 bei kitas finansines priemones. 2019 m. pabaigos duomenimis, joms daugiau kaip 200 t\u016bkstan\u010di\u0173 klient\u0173 Lietuvoje ir Latvijoje bei tarptautiniai investuotojai patik\u0117jo daugiau nei 1 mlrd. eur\u0173 vert\u0117s turto. \u0160alies turto klasi\u0173 gr\u0105\u017ea<\/b> <\/p>","protected":false},"excerpt":{"rendered":"
\u0160i\u0173 met\u0173 prad\u017eioje finans\u0173 rinkas sukr\u0117tusi koronaviruso pandemija ilgalaikei investicij\u0173 gr\u0105\u017eai tur\u0117jo minimali\u0105 \u012ftak\u0105.<\/p>","protected":false},"author":3,"featured_media":0,"comment_status":"closed","ping_status":"closed","sticky":false,"template":"","format":"standard","meta":{"footnotes":""},"categories":[],"tags":[],"class_list":["post-6021","post","type-post","status-publish","format-standard","hentry"],"_links":{"self":[{"href":"https:\/\/spinter.lt\/en\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/6021","targetHints":{"allow":["GET"]}}],"collection":[{"href":"https:\/\/spinter.lt\/en\/wp-json\/wp\/v2\/posts"}],"about":[{"href":"https:\/\/spinter.lt\/en\/wp-json\/wp\/v2\/types\/post"}],"author":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/spinter.lt\/en\/wp-json\/wp\/v2\/users\/3"}],"replies":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/spinter.lt\/en\/wp-json\/wp\/v2\/comments?post=6021"}],"version-history":[{"count":0,"href":"https:\/\/spinter.lt\/en\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/6021\/revisions"}],"wp:attachment":[{"href":"https:\/\/spinter.lt\/en\/wp-json\/wp\/v2\/media?parent=6021"}],"wp:term":[{"taxonomy":"category","embeddable":true,"href":"https:\/\/spinter.lt\/en\/wp-json\/wp\/v2\/categories?post=6021"},{"taxonomy":"post_tag","embeddable":true,"href":"https:\/\/spinter.lt\/en\/wp-json\/wp\/v2\/tags?post=6021"}],"curies":[{"name":"wp","href":"https:\/\/api.w.org\/{rel}","templated":true}]}}