{"id":6019,"date":"2020-05-13T00:00:00","date_gmt":"2020-05-12T22:00:00","guid":{"rendered":"https:\/\/spinter.lt\/apklause-lietuvos-gyventojus-28-proc-jau-turi-naudoti-savo-santaupas\/"},"modified":"2023-05-27T13:49:18","modified_gmt":"2023-05-27T11:49:18","slug":"apklause-lietuvos-gyventojus-28-proc-jau-turi-naudoti-savo-santaupas","status":"publish","type":"post","link":"https:\/\/spinter.lt\/en\/apklause-lietuvos-gyventojus-28-proc-jau-turi-naudoti-savo-santaupas\/","title":{"rendered":"Apklaus\u0117 Lietuvos gyventojus: 28 proc. jau turi naudoti savo santaupas"},"content":{"rendered":"<p>&nbsp; Daliai Lietuvos gyventoj\u0173 finansi\u0161kai nelengvas buvo jau pirmasis karantino m\u0117nuo. Jam pra\u0117jus 28 proc. gyventoj\u0173 pripa\u017eino, kad kasdien\u0117ms reikm\u0117ms prad\u0117jo naudoti turimas santaupas: i\u0161 j\u0173 17 proc. \u2013 neplanuotoms i\u0161laidoms atid\u0117tus pinigus, dar 11 proc. \u012f apyvart\u0105 paleido kelion\u0117ms, dideliems pirkiniams, darbo netekimui ir pensijai skirtas l\u0117\u0161as, ra\u0161oma prane\u0161ime spaudai. &nbsp; Daugiausia, arba 79 proc., Lietuvos gyventoj\u0173 gyveno i\u0161 reguliari\u0173 savo pajam\u0173 \u2013 atlyginimo, pensijos ir kit\u0173. Palyginti dar labai ma\u017eai, vos 4 proc., apklausos dalyvi\u0173 patvirtino, kad kreip\u0117si paramos \u012f valstyb\u0119, rodo baland\u017eio pabaigoje atlikta reprezentatyvi bendrov\u0117s Spinter tyrimai apklausa. &nbsp; Apklaus\u0105 inicijavusios Lietuvos investicini\u0173 ir pensij\u0173 fond\u0173 asociacijos LIPFA valdybos narys Tadas Gudaitis sako, kad labiausiai l\u0117\u0161\u0173 tr\u016bko ma\u017eiausias pajamas gaunantiems \u017emon\u0117ms, tuo tarpu daugiau u\u017edirbantieji da\u017eniau pragyveno i\u0161 reguliari\u0173 pajam\u0173. &nbsp; \u201ePra\u0117jus m\u0117nesiui nuo kovo 16 dien\u0105 \u012fvesto visuotinio karantino \u0161alyje, did\u017eiosios dalies gyventoj\u0173 pragyvenimo \u0161altiniu liko nuolatin\u0117s pajamos. Ta\u010diau nereikia pamir\u0161ti, kad d\u0117l pandemijos ir karantino apie prastovas jau prane\u0161\u0117 beveik 24 t\u016bkst. \u0161alies darbdavi\u0173, pakilo nedarbo lygis, o su i\u0161gyvenimo sunkumais susiduriantis verslas buvo priverstas karpyti i\u0161laidas ir, jei nei\u0161vengiama, ma\u017einti atlyginimus. Santaupas tokioje situacijoje prisiminusi\u0173 gyventoj\u0173 yra visose pajam\u0173 grup\u0117se, ta\u010diau daugiausiai \u2013 tarp ma\u017eiausiai u\u017edirban\u010di\u0173\u201c, \u2013 pastebi T. Gudaitis. &nbsp; <b>Taupykles krato kas tre\u010dias ma\u017eiausi\u0173 pajam\u0173 gav\u0117jas<\/b> &nbsp; Nam\u0173 \u016bkiuose, kuriuose vienam \u0161eimos nariui per m\u0117nes\u012f tenkan\u010dios pajamos sudaro iki 300 eur\u0173, 68,8 proc. respondent\u0173 gyvena i\u0161 reguliari\u0173 pajam\u0173, ta\u010diau net 36,8 proc. pripa\u017e\u012fsta naudojantys ir santaupas. Jei pajamos vir\u0161ija 300 eur\u0173, bet nesiekia 500 eur\u0173, reguliarias pajamas kasdien\u0117ms reikm\u0117ms i\u0161naudoja 80,5 proc. gyventoj\u0173, o santaupomis pasinaudojo 31,4 proc. \u0161ios pajam\u0173 grup\u0117s atstov\u0173. &nbsp; Situacija pastebimai geresn\u0117 tuose nam\u0173 \u016bkiuose, kuri\u0173 nari\u0173 pajamos prasideda nuo 500 eur\u0173 vienam \u017emogui. 500 iki 700 eur\u0173 vienam asmeniui u\u017edirbantys gyventojai toliau gyveno i\u0161 reguliari\u0173 pajam\u0173 (86,2 proc.), o 16,6 proc. \u2013 \u0117m\u0117 naudoti santaupas. Tarp 700 eur\u0173 ir daugiau vienam \u0161eimos nariui u\u017edirban\u010di\u0173 nam\u0173 \u016bki\u0173 92,2 proc. apklaust\u0173j\u0173 gyveno i\u0161 reguliari\u0173 pajam\u0173, o 16,6 proc. pripa\u017eino pasitelkiantys ir santaupas. &nbsp; \u201e\u0160ioje situacijoje yra svarb\u016bs du aspektai, kuri\u0173 pirmasis yra laikas, arba kaip greitai atsirado papildom\u0173 l\u0117\u0161\u0173 poreikis. Kitas niuansas, kaip giliai \u012f nuosav\u0105 ki\u0161en\u0119 dabar yra ki\u0161ama ranka. Ekonomikai negailestingai smog\u0119s virusas primin\u0117, kad aplinkyb\u0117s ir situacija gali netik\u0117tai pasikeisti tiesiog per nakt\u012f ir santaup\u0173 tur\u0117ti yra b\u016btina. Ta\u010diau ne ma\u017eiau iliustratyvu yra ir tai, kad tarp ma\u017eiausiai u\u017edirban\u010di\u0173 gyventoj\u0173 yra net 16,6 proc. toki\u0173, kurie jau naudoja paprastai iki paskutinio momento nelie\u010diamas l\u0117\u0161as, taupomas kelion\u0117ms, dideliems pirkiniams, darbo netekimui ar pensijai. Did\u017eiausioje pajam\u0173 grup\u0117je toki\u0173 yra vos 3,3 proc.\u201c, \u2013 sako T. Gudaitis. &nbsp; <b>Lengviau kv\u0117puoja didmies\u010di\u0173 gyventojai<\/b> &nbsp; Pana\u0161u, kad finansine prasme pirmas karantino m\u0117nuo kiek lengviau kv\u0117puoti leido Lietuvos didmies\u010di\u0173 gyventojams. \u010cia 81,4 proc. apklausos dalyvi\u0173 ir toliau gyveno i\u0161 reguliari\u0173 pajam\u0173 l\u0117\u0161omis, o 25,8 proc. pasitelk\u0117 santaupas. &nbsp; \u201eDidmies\u010diuose yra daugiau moderni\u0173 darbo viet\u0173, kaip ir did\u017eiausias pajamas u\u017edirban\u010di\u0173 gyventoj\u0173, tod\u0117l koronaviruso pandemija finansi\u0161kai juos paliet\u0117 kiek \u0161velniau. Deja, bet regionai dar kart\u0105 patvirtino fakt\u0105, kad j\u0173 finansin\u0117 situacija yra silpnesn\u0117 ir grei\u010diau pa\u017eeid\u017eiama\u201c, \u2013konstatuoja T. Gudaitis. &nbsp; 74 proc. ma\u017eesni\u0173 miest\u0173 ir rajono centr\u0173 gyventoj\u0173 savo kasdienos poreikiams naudojo reguliarias pajamas, ta\u010diau \u010dia jau 33,9 proc. \u017emoni\u0173 teko kiek suma\u017einti santaup\u0173 rezerv\u0105. Atitinkamai kaimo vietov\u0117se toki\u0173 buvo 78,5 proc. ir 27,4 proc. &nbsp; \u201eJeigu ekonomika toliau smuks ir neatsigaus greitai, santaup\u0173 \u0161lavimo vajus gali i\u0161tu\u0161tinti juodai dienai atsid\u0117tas atsargas, o pragyventi nuosmukio s\u0105lygomis bus labai sud\u0117tinga. Tokiu atveju finansinis kr\u016bvis gali i\u0161augti ir valstybei, i\u0161 kurios bus tikimasi paramos\u201c, \u2013 konstatuoja T. Gudaitis. &nbsp; \u201eSpinter tyrimai\u201c gyventoj\u0173 nuomon\u0119 d\u0117l pandemijos metu naudojam\u0173 l\u0117\u0161\u0173 tyr\u0117 baland\u017eio 20-30 dienomis. Apklausoje dalyvavo 1011 respondent\u0173, kuri\u0173 am\u017eius 18-75 metai. <b>2020.05.13<\/b> &nbsp; Daliai Lietuvos gyventoj\u0173 finansi\u0161kai nelengvas buvo jau pirmasis karantino m\u0117nuo. Jam pra\u0117jus 28 proc. gyventoj\u0173 pripa\u017eino, kad kasdien\u0117ms reikm\u0117ms prad\u0117jo naudoti turimas santaupas: i\u0161 j\u0173 17 proc. \u2013 neplanuotoms i\u0161laidoms atid\u0117tus pinigus, dar 11 proc. \u012f apyvart\u0105 paleido kelion\u0117ms, dideliems pirkiniams, darbo netekimui ir pensijai skirtas l\u0117\u0161as, ra\u0161oma prane\u0161ime spaudai. &nbsp; Daugiausia, arba 79 proc., Lietuvos gyventoj\u0173 gyveno i\u0161 reguliari\u0173 savo pajam\u0173 \u2013 atlyginimo, pensijos ir kit\u0173. Palyginti dar labai ma\u017eai, vos 4 proc., apklausos dalyvi\u0173 patvirtino, kad kreip\u0117si paramos \u012f valstyb\u0119, rodo baland\u017eio pabaigoje atlikta reprezentatyvi bendrov\u0117s Spinter tyrimai apklausa. &nbsp; Apklaus\u0105 inicijavusios Lietuvos investicini\u0173 ir pensij\u0173 fond\u0173 asociacijos LIPFA valdybos narys Tadas Gudaitis sako, kad labiausiai l\u0117\u0161\u0173 tr\u016bko ma\u017eiausias pajamas gaunantiems \u017emon\u0117ms, tuo tarpu daugiau u\u017edirbantieji da\u017eniau pragyveno i\u0161 reguliari\u0173 pajam\u0173. &nbsp; \u201ePra\u0117jus m\u0117nesiui nuo kovo 16 dien\u0105 \u012fvesto visuotinio karantino \u0161alyje, did\u017eiosios dalies gyventoj\u0173 pragyvenimo \u0161altiniu liko nuolatin\u0117s pajamos. Ta\u010diau nereikia pamir\u0161ti, kad d\u0117l pandemijos ir karantino apie prastovas jau prane\u0161\u0117 beveik 24 t\u016bkst. \u0161alies darbdavi\u0173, pakilo nedarbo lygis, o su i\u0161gyvenimo sunkumais susiduriantis verslas buvo priverstas karpyti i\u0161laidas ir, jei nei\u0161vengiama, ma\u017einti atlyginimus. Santaupas tokioje situacijoje prisiminusi\u0173 gyventoj\u0173 yra visose pajam\u0173 grup\u0117se, ta\u010diau daugiausiai \u2013 tarp ma\u017eiausiai u\u017edirban\u010di\u0173\u201c, \u2013 pastebi T. Gudaitis. &nbsp; <b>Taupykles krato kas tre\u010dias ma\u017eiausi\u0173 pajam\u0173 gav\u0117jas<\/b> &nbsp; Nam\u0173 \u016bkiuose, kuriuose vienam \u0161eimos nariui per m\u0117nes\u012f tenkan\u010dios pajamos sudaro iki 300 eur\u0173, 68,8 proc. respondent\u0173 gyvena i\u0161 reguliari\u0173 pajam\u0173, ta\u010diau net 36,8 proc. pripa\u017e\u012fsta naudojantys ir santaupas. Jei pajamos vir\u0161ija 300 eur\u0173, bet nesiekia 500 eur\u0173, reguliarias pajamas kasdien\u0117ms reikm\u0117ms i\u0161naudoja 80,5 proc. gyventoj\u0173, o santaupomis pasinaudojo 31,4 proc. \u0161ios pajam\u0173 grup\u0117s atstov\u0173. &nbsp; Situacija pastebimai geresn\u0117 tuose nam\u0173 \u016bkiuose, kuri\u0173 nari\u0173 pajamos prasideda nuo 500 eur\u0173 vienam \u017emogui. 500 iki 700 eur\u0173 vienam asmeniui u\u017edirbantys gyventojai toliau gyveno i\u0161 reguliari\u0173 pajam\u0173 (86,2 proc.), o 16,6 proc. \u2013 \u0117m\u0117 naudoti santaupas. Tarp 700 eur\u0173 ir daugiau vienam \u0161eimos nariui u\u017edirban\u010di\u0173 nam\u0173 \u016bki\u0173 92,2 proc. apklaust\u0173j\u0173 gyveno i\u0161 reguliari\u0173 pajam\u0173, o 16,6 proc. pripa\u017eino pasitelkiantys ir santaupas. &nbsp; \u201e\u0160ioje situacijoje yra svarb\u016bs du aspektai, kuri\u0173 pirmasis yra laikas, arba kaip greitai atsirado papildom\u0173 l\u0117\u0161\u0173 poreikis. Kitas niuansas, kaip giliai \u012f nuosav\u0105 ki\u0161en\u0119 dabar yra ki\u0161ama ranka. Ekonomikai negailestingai smog\u0119s virusas primin\u0117, kad aplinkyb\u0117s ir situacija gali netik\u0117tai pasikeisti tiesiog per nakt\u012f ir santaup\u0173 tur\u0117ti yra b\u016btina. Ta\u010diau ne ma\u017eiau iliustratyvu yra ir tai, kad tarp ma\u017eiausiai u\u017edirban\u010di\u0173 gyventoj\u0173 yra net 16,6 proc. toki\u0173, kurie jau naudoja paprastai iki paskutinio momento nelie\u010diamas l\u0117\u0161as, taupomas kelion\u0117ms, dideliems pirkiniams, darbo netekimui ar pensijai. Did\u017eiausioje pajam\u0173 grup\u0117je toki\u0173 yra vos 3,3 proc.\u201c, \u2013 sako T. Gudaitis. &nbsp; <b>Lengviau kv\u0117puoja didmies\u010di\u0173 gyventojai<\/b> &nbsp; Pana\u0161u, kad finansine prasme pirmas karantino m\u0117nuo kiek lengviau kv\u0117puoti leido Lietuvos didmies\u010di\u0173 gyventojams. \u010cia 81,4 proc. apklausos dalyvi\u0173 ir toliau gyveno i\u0161 reguliari\u0173 pajam\u0173 l\u0117\u0161omis, o 25,8 proc. pasitelk\u0117 santaupas. &nbsp; \u201eDidmies\u010diuose yra daugiau moderni\u0173 darbo viet\u0173, kaip ir did\u017eiausias pajamas u\u017edirban\u010di\u0173 gyventoj\u0173, tod\u0117l koronaviruso pandemija finansi\u0161kai juos paliet\u0117 kiek \u0161velniau. Deja, bet regionai dar kart\u0105 patvirtino fakt\u0105, kad j\u0173 finansin\u0117 situacija yra silpnesn\u0117 ir grei\u010diau pa\u017eeid\u017eiama\u201c, \u2013konstatuoja T. Gudaitis. &nbsp; 74 proc. ma\u017eesni\u0173 miest\u0173 ir rajono centr\u0173 gyventoj\u0173 savo kasdienos poreikiams naudojo reguliarias pajamas, ta\u010diau \u010dia jau 33,9 proc. \u017emoni\u0173 teko kiek suma\u017einti santaup\u0173 rezerv\u0105. Atitinkamai kaimo vietov\u0117se toki\u0173 buvo 78,5 proc. ir 27,4 proc. &nbsp; \u201eJeigu ekonomika toliau smuks ir neatsigaus greitai, santaup\u0173 \u0161lavimo vajus gali i\u0161tu\u0161tinti juodai dienai atsid\u0117tas atsargas, o pragyventi nuosmukio s\u0105lygomis bus labai sud\u0117tinga. Tokiu atveju finansinis kr\u016bvis gali i\u0161augti ir valstybei, i\u0161 kurios bus tikimasi paramos\u201c, \u2013 konstatuoja T. Gudaitis. &nbsp; \u201eSpinter tyrimai\u201c gyventoj\u0173 nuomon\u0119 d\u0117l pandemijos metu naudojam\u0173 l\u0117\u0161\u0173 tyr\u0117 baland\u017eio 20-30 dienomis. Apklausoje dalyvavo 1011 respondent\u0173, kuri\u0173 am\u017eius 18-75 metai.<\/p>","protected":false},"excerpt":{"rendered":"<p>&nbsp; Daliai Lietuvos gyventoj\u0173 finansi\u0161kai nelengvas buvo jau pirmasis karantino m\u0117nuo.<\/p>","protected":false},"author":3,"featured_media":0,"comment_status":"closed","ping_status":"closed","sticky":false,"template":"","format":"standard","meta":{"footnotes":""},"categories":[],"tags":[],"class_list":["post-6019","post","type-post","status-publish","format-standard","hentry"],"_links":{"self":[{"href":"https:\/\/spinter.lt\/en\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/6019","targetHints":{"allow":["GET"]}}],"collection":[{"href":"https:\/\/spinter.lt\/en\/wp-json\/wp\/v2\/posts"}],"about":[{"href":"https:\/\/spinter.lt\/en\/wp-json\/wp\/v2\/types\/post"}],"author":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/spinter.lt\/en\/wp-json\/wp\/v2\/users\/3"}],"replies":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/spinter.lt\/en\/wp-json\/wp\/v2\/comments?post=6019"}],"version-history":[{"count":0,"href":"https:\/\/spinter.lt\/en\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/6019\/revisions"}],"wp:attachment":[{"href":"https:\/\/spinter.lt\/en\/wp-json\/wp\/v2\/media?parent=6019"}],"wp:term":[{"taxonomy":"category","embeddable":true,"href":"https:\/\/spinter.lt\/en\/wp-json\/wp\/v2\/categories?post=6019"},{"taxonomy":"post_tag","embeddable":true,"href":"https:\/\/spinter.lt\/en\/wp-json\/wp\/v2\/tags?post=6019"}],"curies":[{"name":"wp","href":"https:\/\/api.w.org\/{rel}","templated":true}]}}