{"id":6018,"date":"2020-05-14T00:00:00","date_gmt":"2020-05-13T22:00:00","guid":{"rendered":"https:\/\/spinter.lt\/nuo-koronaviruso-skiepytusi-daugiau-nei-du-trecdaliai-gyventoju-taciau-auga-ir-skeptiku-skaicius\/"},"modified":"2023-05-27T13:49:18","modified_gmt":"2023-05-27T11:49:18","slug":"nuo-koronaviruso-skiepytusi-daugiau-nei-du-trecdaliai-gyventoju-taciau-auga-ir-skeptiku-skaicius","status":"publish","type":"post","link":"https:\/\/spinter.lt\/en\/nuo-koronaviruso-skiepytusi-daugiau-nei-du-trecdaliai-gyventoju-taciau-auga-ir-skeptiku-skaicius\/","title":{"rendered":"Nuo koronaviruso skiepyt\u0173si daugiau nei du tre\u010ddaliai gyventoj\u0173, ta\u010diau auga ir skeptik\u0173 skai\u010dius"},"content":{"rendered":"<p>&nbsp; \u0160alyje s\u0117kmingai valdoma pandemija ir \u0161velninamas karantinas visuomenei leid\u017eia atsipalaiduoti ir galvojant apie infekcijos prevencij\u0105. Per m\u0117nes\u012f norin\u010di\u0173j\u0173 skiepytis nuo koronaviruso padaug\u0117jo vos 2 procentiniais punktais iki 72 proc., ta\u010diau 2 punktais iki 17 proc. pagaus\u0117jo ir skeptik\u0173 gretos. Galiausiai suk\u016brus COVID-19 veikian\u010di\u0105 vakcin\u0105, Lietuva rizikuoja v\u0117l pasidalinti \u012f dvi dalis: saugotis labiausiai nusiteik\u0119 karantino i\u0161varginti \u0161alies didmies\u010diai, tuo tarpu region\u0173 centrai gali tapti naujais u\u017ekrato \u017eidiniais. &nbsp; Tokias visuomen\u0117s nuostatas atskleid\u0117 reprezentatyvi bendrov\u0117s \u201eSpinter tyrimai\u201c apklausa, atlikta baland\u017eio m\u0117nesio pabaigoje apklausus 1011 \u0161alies gyventojus. Tokia pati apklausa buvo vykdyta ir kovo m\u0117nes\u012f. &nbsp; <b>Prie\u0161 nuteikia \u0161alies s\u0117km\u0117, pavasaris ir Donaldas Trumpas<\/b> &nbsp; Bendrov\u0117s \u201eSpinter tyrimai\u201c direktoriaus Igno Zoko teigimu, nusiteikusi\u0173 skiepytis procentas yra i\u0161ties didelis, ta\u010diau pakartojus apklaus\u0105 jis pakilo ne\u017eenkliai. Tokia tendencija, anot jo, tur\u0117t\u0173 i\u0161likti ir ateityje. Taip gali b\u016bti d\u0117l to, kad visuomen\u0117 yra savoti\u0161koje atsipalaidavimo stadijoje, prie kurios atsiradimo prisid\u0117jo ne tik pozityviai nuteikianti susirgusi\u0173j\u0173 ir pasveikusi\u0173j\u0173 nuo koronaviruso statistika, bet ir jau su\u017ealiavusi gamta. &nbsp; \u201eTik\u0117tina, kad nusiteikusieji prie\u0161 skiepijim\u0105si nuo koronaviruso yra arba prisiek\u0119 vakcin\u0173 prie\u0161ininkai, arba klaidinami prie\u0161taringos informacijos lavinos, kurioje \u012fdomi\u0173 perliuk\u0173 \u012f diskusij\u0105 pamet\u0117ja ne tik internetiniai anonimai, bet ir pats Jungtini\u0173 Valstij\u0173 prezidentas Donaldas Trumpas. Nat\u016bralu, kad situacijose, kuomet vyrauja sutrikimas ir neapibr\u0117\u017etumas, \u017emon\u0117s yra link\u0119 palaukti, neskub\u0117ti priimti sprendim\u0173. Jei \u017emogus nepriklauso rizikos grupei, gyvena s\u0117sl\u0173 gyvenim\u0105, tai dabartin\u0117 situacija jam tikrai neatrodo bauginanti. Vald\u017eia, medikai ir \u017eurnalistai nuolat g\u0105sdina, bet realus gyvenimas to tarsi nepatvirtina \u2013 tokiomis s\u0105lygomis ir atsiranda galimyb\u0117 i\u0161ve\u0161\u0117ti \u012fvairioms s\u0105mokslo teorijoms\u201c, \u2013 tyrimo rezultatus komentuoja I. Zokas. &nbsp; Jei virusas v\u0117l sugr\u012f\u0161 ruden\u012f, pasak sociologo, jis \u010dia suras sau gerokai palankesn\u0119 aplink\u0105 \u2013 labiau atsipalaidavusius pilie\u010dius ir ma\u017eiau ry\u017etingai kovai nusiteikusi\u0105 vald\u017ei\u0105, i\u0161sekint\u0105 dar pavasarin\u0117s kovos sukelt\u0173 ekonomini\u0173 problem\u0173. &nbsp; <b>Did\u017eiausi prie\u0161ininkai \u2013 nam\u0173 \u0161eiminink\u0117s ir bedarbiai<\/b> &nbsp; Vos 3 proc., arba 1 punktu ma\u017eiau nei kov\u0105, gyventoj\u0173 apklausos metu baland\u012f teig\u0117 nuo koronaviruso nesiskiepysiantys patys ir kitiems patarsiantys vengti \u0161i\u0173 skiep\u0173. Toki\u0173 kategori\u0161k\u0173 skiep\u0173 prie\u0161inink\u0173 daugiausia tarp nam\u0173 \u0161eimininki\u0173 (14,8 proc.), bedarbi\u0173 (6,3 proc.) ir ma\u017eiausias pajamas gaunan\u010di\u0173 \u2013 iki 300 eur\u0173 \u2013 asmen\u0173 (5,9 proc.). &nbsp; \u201eViena i\u0161 prie\u017eas\u010di\u0173, kod\u0117l dar yra \u017emoni\u0173, netikin\u010di\u0173 COVID-19 gr\u0117sme ar skatinan\u010di\u0173 nesiskiepyti ir kitus \u2013 \u0161alyje situacija yra suvaldyta. Pasveikusi\u0173j\u0173 jau turime daugiau nei susirgusi\u0173j\u0173, absoliutus mir\u010di\u0173 skai\u010dius nedidelis, o viruso aukos yra rizikos grupei priklausantys senyvo am\u017eiaus \u017emon\u0117s. Atrodo, kad jau imame u\u017esimir\u0161ti, kad tai neeilinio visuomen\u0117s susitelkimo ir savo \u012fpro\u010di\u0173 keitimo reikalaujanti situacija. Besid\u017eiaugiant pasiekimais reikia prad\u0117ti kov\u0105 u\u017e gyventoj\u0173 s\u0105moningum\u0105 ir dalintis ai\u0161kia, patikima, strukt\u016bruota ir suprantama informacija, kuri i\u0161sklaidyt\u0173 bet kokias abejones ir nepalikt\u0173 vietos konspiracijos teorijoms, nes visi suprantame, kad kova dar tik prasid\u0117jo\u201c, \u2013 sako \u201eGintarin\u0117s vaistin\u0117s\u201c produkt\u0173 skyriaus vadovas, vaistininkas Martynas Gel\u017einis. &nbsp; 14 proc. baland\u012f apklausoje dalyvavusi\u0173 (kov\u0105 11 proc.) gyventoj\u0173 \u012fvardijo patys nesiskiepysiantys, ta\u010diau kitiems joki\u0173 rekomendacij\u0173 neteiksiantys. Daugiausiai taip teigian\u010di\u0173 18-25 m. ir 26-35 m. am\u017eiaus grup\u0117se \u2013 atitinkamai 18,9 ir 18,5 proc. &nbsp; Asmeni\u0161kai neketinan\u010di\u0173 skiepytis grup\u0117je daugiausiai yra \u016bkinink\u0173 bendruomen\u0117je \u2013 23,1 proc. M. Gel\u017einio manymu, \u0161ios gyventoj\u0173 dalies gyvenim\u0105 pandemija pakoregavo ma\u017eiausiai, tad j\u0173 po\u017ei\u016bris \u012f virus\u0105 skiriasi nuo didmies\u010di\u0173 gyventoj\u0173. &nbsp; <b>Skiep\u0173 \u0161alininkai \u2013 senjorai ir miestie\u010diai<\/b> &nbsp; Daugiausiai norin\u010di\u0173 skiepytis \u2013 tarp vyresni\u0173 \u017emoni\u0173, kuriems \u0161i infekcija yra pavojingesn\u0117. 46-55 m. am\u017eiaus grup\u0117je skiepytis ketina net 80,4 proc., o 56 m. ir vyresni\u0173 gyventoj\u0173 grup\u0117je \u2013 74,8 proc. &nbsp; \u201eSenjorai yra s\u0105moningi ir dauguma j\u0173 yra pasiry\u017e\u0119 pasiskiepyti nuo koronavirusin\u0117s infekcijos, kad tik suma\u017eint\u0173 rizik\u0105 u\u017esikr\u0117sti \u0161iuo virusu. Vyresni \u017emon\u0117s rimtai vertina persp\u0117jimus saugotis ir jiems kylan\u010di\u0105 rizik\u0105, juo labiau, kad kalbama apie galim\u0105 antr\u0105j\u0105 viruso bang\u0105 jau \u0161\u012f rugs\u0117j\u012f\u201c, \u2013 teigia M. Gel\u017einis. &nbsp; Vyresni\u0173 gyventoj\u0173 grup\u0117je yra did\u017eiausia dalis \u017emoni\u0173, kurie skiepyt\u0173si nepaisydami to, ar vakcina b\u016bt\u0173 kompensuojama ar ne \u2013 taip baland\u012f teig\u0117 33,3 proc. gyventoj\u0173, priklausan\u010di\u0173 46-55 m. am\u017eiau grupei. Be joki\u0173 i\u0161lyg\u0173 ketinan\u010di\u0173 skiepytis taip pat daug tarp turin\u010di\u0173 auk\u0161\u010diausi\u0105 i\u0161simokslinim\u0105 (31,1 proc.) ir auk\u0161\u010diausio bei vidutinio lygio vadov\u0173 (48,3 proc.), taip pat tarp did\u017eiausias pajamas \u2013 daugiau nei 700 eur\u0173 vienam \u0161eimos nariui \u2013 gaunan\u010di\u0173 asmen\u0173 (48,9 proc.). &nbsp; Net jei skiepai neb\u016bt\u0173 kompensuojami valstyb\u0117s l\u0117\u0161omis, nuo COVID-19 da\u017eniau ketint\u0173 skiepytis didmies\u010di\u0173 gyventojai \u2013 30,9 proc., kai kituose miestuose, rajono centruose toki\u0173 b\u016bt\u0173 21,1 proc., o kaimo vietov\u0117se \u2013 20,8 proc. &nbsp; \u201eTik\u0117tina, kad didmies\u010di\u0173 gyventojai b\u016bt\u0173 kur kas labiau link\u0119 skiepytis d\u0117l tiesiogiai patiriam\u0173 karantino suvar\u017eym\u0173 u\u017esidarant namuose, kelet\u0105 m\u0117nesi\u0173 neinant \u012f darb\u0105 ir turint tikrai ribotas galimybes prasibla\u0161kymui. Atitinkamai \u017eemdirbi\u0173 darbo pob\u016bdis ar nat\u016brali bei \u012fprasta fizin\u0117 distancija ma\u017eesniuose miesteliuose ar kaimi\u0161kose vietov\u0117se tokio kardinalaus gyvenimo perversmo nesuk\u0117l\u0117. Region\u0173 centrai ateityje gali tapti naujaisiais \u017eidiniais, jei juose gyvenan\u010di\u0173 \u017emoni\u0173 skepti\u0161kumas ir nenoras skiepytis dar padid\u0117t\u0173\u201c, \u2013 prognozuoja M. Gel\u017einis. <b>202005.14<\/b> &nbsp; \u0160alyje s\u0117kmingai valdoma pandemija ir \u0161velninamas karantinas visuomenei leid\u017eia atsipalaiduoti ir galvojant apie infekcijos prevencij\u0105. Per m\u0117nes\u012f norin\u010di\u0173j\u0173 skiepytis nuo koronaviruso padaug\u0117jo vos 2 procentiniais punktais iki 72 proc., ta\u010diau 2 punktais iki 17 proc. pagaus\u0117jo ir skeptik\u0173 gretos. Galiausiai suk\u016brus COVID-19 veikian\u010di\u0105 vakcin\u0105, Lietuva rizikuoja v\u0117l pasidalinti \u012f dvi dalis: saugotis labiausiai nusiteik\u0119 karantino i\u0161varginti \u0161alies didmies\u010diai, tuo tarpu region\u0173 centrai gali tapti naujais u\u017ekrato \u017eidiniais. &nbsp; Tokias visuomen\u0117s nuostatas atskleid\u0117 reprezentatyvi bendrov\u0117s \u201eSpinter tyrimai\u201c apklausa, atlikta baland\u017eio m\u0117nesio pabaigoje apklausus 1011 \u0161alies gyventojus. Tokia pati apklausa buvo vykdyta ir kovo m\u0117nes\u012f. &nbsp; <b>Prie\u0161 nuteikia \u0161alies s\u0117km\u0117, pavasaris ir Donaldas Trumpas<\/b> &nbsp; Bendrov\u0117s \u201eSpinter tyrimai\u201c direktoriaus Igno Zoko teigimu, nusiteikusi\u0173 skiepytis procentas yra i\u0161ties didelis, ta\u010diau pakartojus apklaus\u0105 jis pakilo ne\u017eenkliai. Tokia tendencija, anot jo, tur\u0117t\u0173 i\u0161likti ir ateityje. Taip gali b\u016bti d\u0117l to, kad visuomen\u0117 yra savoti\u0161koje atsipalaidavimo stadijoje, prie kurios atsiradimo prisid\u0117jo ne tik pozityviai nuteikianti susirgusi\u0173j\u0173 ir pasveikusi\u0173j\u0173 nuo koronaviruso statistika, bet ir jau su\u017ealiavusi gamta. &nbsp; \u201eTik\u0117tina, kad nusiteikusieji prie\u0161 skiepijim\u0105si nuo koronaviruso yra arba prisiek\u0119 vakcin\u0173 prie\u0161ininkai, arba klaidinami prie\u0161taringos informacijos lavinos, kurioje \u012fdomi\u0173 perliuk\u0173 \u012f diskusij\u0105 pamet\u0117ja ne tik internetiniai anonimai, bet ir pats Jungtini\u0173 Valstij\u0173 prezidentas Donaldas Trumpas. Nat\u016bralu, kad situacijose, kuomet vyrauja sutrikimas ir neapibr\u0117\u017etumas, \u017emon\u0117s yra link\u0119 palaukti, neskub\u0117ti priimti sprendim\u0173. Jei \u017emogus nepriklauso rizikos grupei, gyvena s\u0117sl\u0173 gyvenim\u0105, tai dabartin\u0117 situacija jam tikrai neatrodo bauginanti. Vald\u017eia, medikai ir \u017eurnalistai nuolat g\u0105sdina, bet realus gyvenimas to tarsi nepatvirtina \u2013 tokiomis s\u0105lygomis ir atsiranda galimyb\u0117 i\u0161ve\u0161\u0117ti \u012fvairioms s\u0105mokslo teorijoms\u201c, \u2013 tyrimo rezultatus komentuoja I. Zokas. &nbsp; Jei virusas v\u0117l sugr\u012f\u0161 ruden\u012f, pasak sociologo, jis \u010dia suras sau gerokai palankesn\u0119 aplink\u0105 \u2013 labiau atsipalaidavusius pilie\u010dius ir ma\u017eiau ry\u017etingai kovai nusiteikusi\u0105 vald\u017ei\u0105, i\u0161sekint\u0105 dar pavasarin\u0117s kovos sukelt\u0173 ekonomini\u0173 problem\u0173. &nbsp; <b>Did\u017eiausi prie\u0161ininkai \u2013 nam\u0173 \u0161eiminink\u0117s ir bedarbiai<\/b> &nbsp; Vos 3 proc., arba 1 punktu ma\u017eiau nei kov\u0105, gyventoj\u0173 apklausos metu baland\u012f teig\u0117 nuo koronaviruso nesiskiepysiantys patys ir kitiems patarsiantys vengti \u0161i\u0173 skiep\u0173. Toki\u0173 kategori\u0161k\u0173 skiep\u0173 prie\u0161inink\u0173 daugiausia tarp nam\u0173 \u0161eimininki\u0173 (14,8 proc.), bedarbi\u0173 (6,3 proc.) ir ma\u017eiausias pajamas gaunan\u010di\u0173 \u2013 iki 300 eur\u0173 \u2013 asmen\u0173 (5,9 proc.). &nbsp; \u201eViena i\u0161 prie\u017eas\u010di\u0173, kod\u0117l dar yra \u017emoni\u0173, netikin\u010di\u0173 COVID-19 gr\u0117sme ar skatinan\u010di\u0173 nesiskiepyti ir kitus \u2013 \u0161alyje situacija yra suvaldyta. Pasveikusi\u0173j\u0173 jau turime daugiau nei susirgusi\u0173j\u0173, absoliutus mir\u010di\u0173 skai\u010dius nedidelis, o viruso aukos yra rizikos grupei priklausantys senyvo am\u017eiaus \u017emon\u0117s. Atrodo, kad jau imame u\u017esimir\u0161ti, kad tai neeilinio visuomen\u0117s susitelkimo ir savo \u012fpro\u010di\u0173 keitimo reikalaujanti situacija. Besid\u017eiaugiant pasiekimais reikia prad\u0117ti kov\u0105 u\u017e gyventoj\u0173 s\u0105moningum\u0105 ir dalintis ai\u0161kia, patikima, strukt\u016bruota ir suprantama informacija, kuri i\u0161sklaidyt\u0173 bet kokias abejones ir nepalikt\u0173 vietos konspiracijos teorijoms, nes visi suprantame, kad kova dar tik prasid\u0117jo\u201c, \u2013 sako \u201eGintarin\u0117s vaistin\u0117s\u201c produkt\u0173 skyriaus vadovas, vaistininkas Martynas Gel\u017einis. &nbsp; 14 proc. baland\u012f apklausoje dalyvavusi\u0173 (kov\u0105 11 proc.) gyventoj\u0173 \u012fvardijo patys nesiskiepysiantys, ta\u010diau kitiems joki\u0173 rekomendacij\u0173 neteiksiantys. Daugiausiai taip teigian\u010di\u0173 18-25 m. ir 26-35 m. am\u017eiaus grup\u0117se \u2013 atitinkamai 18,9 ir 18,5 proc. &nbsp; Asmeni\u0161kai neketinan\u010di\u0173 skiepytis grup\u0117je daugiausiai yra \u016bkinink\u0173 bendruomen\u0117je \u2013 23,1 proc. M. Gel\u017einio manymu, \u0161ios gyventoj\u0173 dalies gyvenim\u0105 pandemija pakoregavo ma\u017eiausiai, tad j\u0173 po\u017ei\u016bris \u012f virus\u0105 skiriasi nuo didmies\u010di\u0173 gyventoj\u0173. &nbsp; <b>Skiep\u0173 \u0161alininkai \u2013 senjorai ir miestie\u010diai<\/b> &nbsp; Daugiausiai norin\u010di\u0173 skiepytis \u2013 tarp vyresni\u0173 \u017emoni\u0173, kuriems \u0161i infekcija yra pavojingesn\u0117. 46-55 m. am\u017eiaus grup\u0117je skiepytis ketina net 80,4 proc., o 56 m. ir vyresni\u0173 gyventoj\u0173 grup\u0117je \u2013 74,8 proc. &nbsp; \u201eSenjorai yra s\u0105moningi ir dauguma j\u0173 yra pasiry\u017e\u0119 pasiskiepyti nuo koronavirusin\u0117s infekcijos, kad tik suma\u017eint\u0173 rizik\u0105 u\u017esikr\u0117sti \u0161iuo virusu. Vyresni \u017emon\u0117s rimtai vertina persp\u0117jimus saugotis ir jiems kylan\u010di\u0105 rizik\u0105, juo labiau, kad kalbama apie galim\u0105 antr\u0105j\u0105 viruso bang\u0105 jau \u0161\u012f rugs\u0117j\u012f\u201c, \u2013 teigia M. Gel\u017einis. &nbsp; Vyresni\u0173 gyventoj\u0173 grup\u0117je yra did\u017eiausia dalis \u017emoni\u0173, kurie skiepyt\u0173si nepaisydami to, ar vakcina b\u016bt\u0173 kompensuojama ar ne \u2013 taip baland\u012f teig\u0117 33,3 proc. gyventoj\u0173, priklausan\u010di\u0173 46-55 m. am\u017eiau grupei. Be joki\u0173 i\u0161lyg\u0173 ketinan\u010di\u0173 skiepytis taip pat daug tarp turin\u010di\u0173 auk\u0161\u010diausi\u0105 i\u0161simokslinim\u0105 (31,1 proc.) ir auk\u0161\u010diausio bei vidutinio lygio vadov\u0173 (48,3 proc.), taip pat tarp did\u017eiausias pajamas \u2013 daugiau nei 700 eur\u0173 vienam \u0161eimos nariui \u2013 gaunan\u010di\u0173 asmen\u0173 (48,9 proc.). &nbsp; Net jei skiepai neb\u016bt\u0173 kompensuojami valstyb\u0117s l\u0117\u0161omis, nuo COVID-19 da\u017eniau ketint\u0173 skiepytis didmies\u010di\u0173 gyventojai \u2013 30,9 proc., kai kituose miestuose, rajono centruose toki\u0173 b\u016bt\u0173 21,1 proc., o kaimo vietov\u0117se \u2013 20,8 proc. &nbsp; \u201eTik\u0117tina, kad didmies\u010di\u0173 gyventojai b\u016bt\u0173 kur kas labiau link\u0119 skiepytis d\u0117l tiesiogiai patiriam\u0173 karantino suvar\u017eym\u0173 u\u017esidarant namuose, kelet\u0105 m\u0117nesi\u0173 neinant \u012f darb\u0105 ir turint tikrai ribotas galimybes prasibla\u0161kymui. Atitinkamai \u017eemdirbi\u0173 darbo pob\u016bdis ar nat\u016brali bei \u012fprasta fizin\u0117 distancija ma\u017eesniuose miesteliuose ar kaimi\u0161kose vietov\u0117se tokio kardinalaus gyvenimo perversmo nesuk\u0117l\u0117. Region\u0173 centrai ateityje gali tapti naujaisiais \u017eidiniais, jei juose gyvenan\u010di\u0173 \u017emoni\u0173 skepti\u0161kumas ir nenoras skiepytis dar padid\u0117t\u0173\u201c, \u2013 prognozuoja M. Gel\u017einis.<\/p>","protected":false},"excerpt":{"rendered":"<p>&nbsp; \u0160alyje s\u0117kmingai valdoma pandemija ir \u0161velninamas karantinas visuomenei leid\u017eia atsipalaiduoti ir galvojant apie infekcijos prevencij\u0105.<\/p>","protected":false},"author":3,"featured_media":0,"comment_status":"closed","ping_status":"closed","sticky":false,"template":"","format":"standard","meta":{"footnotes":""},"categories":[],"tags":[],"class_list":["post-6018","post","type-post","status-publish","format-standard","hentry"],"_links":{"self":[{"href":"https:\/\/spinter.lt\/en\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/6018","targetHints":{"allow":["GET"]}}],"collection":[{"href":"https:\/\/spinter.lt\/en\/wp-json\/wp\/v2\/posts"}],"about":[{"href":"https:\/\/spinter.lt\/en\/wp-json\/wp\/v2\/types\/post"}],"author":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/spinter.lt\/en\/wp-json\/wp\/v2\/users\/3"}],"replies":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/spinter.lt\/en\/wp-json\/wp\/v2\/comments?post=6018"}],"version-history":[{"count":0,"href":"https:\/\/spinter.lt\/en\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/6018\/revisions"}],"wp:attachment":[{"href":"https:\/\/spinter.lt\/en\/wp-json\/wp\/v2\/media?parent=6018"}],"wp:term":[{"taxonomy":"category","embeddable":true,"href":"https:\/\/spinter.lt\/en\/wp-json\/wp\/v2\/categories?post=6018"},{"taxonomy":"post_tag","embeddable":true,"href":"https:\/\/spinter.lt\/en\/wp-json\/wp\/v2\/tags?post=6018"}],"curies":[{"name":"wp","href":"https:\/\/api.w.org\/{rel}","templated":true}]}}