\nDr. Ingrida Unikait\u0117-Jakuntavi\u010dien\u0117, Politologijos katedros docent\u0117, Vyresnioji mokslo darbuotoja, Vytauto Did\u017eiojo universitetas<\/i> Ar mes pakankamai domim\u0117s, kaip funkcionuoja konkre\u010dios Europos S\u0105jungos institucijos? Kaip jose priimami sprendimai paveikia m\u016bs\u0173 socialin\u012f ir ekonomin\u012f gyvenim\u0105? Kaip rodo \u201eSpinter tyrimai\u201d apklausa, atlikta Vytauto Did\u017eiojo universiteto u\u017esakymu, \u012fgyvendinant mokslin\u012f projekt\u0105 \u201eLietuvos pilie\u010di\u0173 ir interes\u0173 atstovavimas Europos Parlamente\u201c (finansuoja LMT, Nr. S-LIP-19-65), baland\u017eio 20-30 d. \u2013 dauguma respondent\u0173 (65 proc.) Europos Parlament\u0105 laiko svarbia institucija, kurios sprendimai \u012ftakoja j\u0173 gyvenim\u0105. Da\u017eniau labai svarbia institucija Europos Parlament\u0105 laiko vyrai, auk\u0161t\u0105j\u012f i\u0161silavinim\u0105 ir did\u017eiausias pajamas turintys, didmies\u010di\u0173 gyventojai. Svarbia institucija laiko moterys, 36 m. ir vyresni respondentai, turintys auk\u0161t\u0105j\u012f i\u0161silavinim\u0105 bei gyvenantys didesniuose miestuose. \u0160ie tyrimo duomenys parod\u0117, jog Europos Parlamento svarb\u0105 labiausiai pripa\u017e\u012fsta i\u0161silavin\u0119 Lietuvos did\u017ei\u0173j\u0173 miest\u0173 gyventojai. Kaip j\u016bs manote, ar Europos Parlamentas yra svarbi Europos S\u0105jungos institucija, kurios sprendimai \u012ftakoja ir j\u016bs\u0173 gyvenim\u0105? (N=1011)<\/i> Spinter tyrimai, 2020 04 20-30 d. Kuo Europos Parlamentas i\u0161siskiria i\u0161 kit\u0173 Europos S\u0105jungos institucij\u0173?<\/b> Pirmaisiais Europos integracijos de\u0161imtme\u010diais jis tebuvo konsultacine debat\u0173 vieta. Vis tik palaipsniui \u0161i institucija savo vaidmen\u012f sugeb\u0117jo gana dramati\u0161kai transformuoti ir da\u017eniausiai jos palaipsniui kylan\u010dios galios koreliuodavo su Europos integracijos proceso, vir\u0161valstybi\u0161kumo stiprinimu ir gilinimu. Ypa\u010d \u012fgyvendinus \u0161iuolaikin\u0119 Lisabonos sutart\u012f, kuri dar labiau sutvirtino \u0161ios ES institucijos teis\u0117k\u016bros galias. Neabejotinai, Europos Parlamentas i\u0161augo \u012f vien\u0105 svarbiausi\u0173 Europos S\u0105jungos institucij\u0105. Mokslininkai Nathalie Brack ir Olivier Costa savo moksliniame tyrime pabr\u0117\u017e\u0117, jog b\u016btent \u0161i institucija tapo did\u017eiausia Lisabonos sutartimi (2009 m.) \u012fvest\u0173 politini\u0173 poky\u010di\u0173 ES laim\u0117toja. Da\u017eniausiai jaunimas mano, kad dar labiau sustiprintos EP galios padidint\u0173 pilie\u010di\u0173 bals\u0105 Europos S\u0105jungoje<\/b> Ar europie\u010diai ir toliau tur\u0117t\u0173 stiprinti \u0161ios institucijos galias? Kaip tyrimas rodo, 50 procent\u0173 apklaust\u0173 Lietuvos respondent\u0173 mano, jog tai nieko nepakeist\u0173 ES valdymo sistemoje. Tuo tarpu 27 proc. respondent\u0173 sutinka, jog Europos Parlamento gali\u0173 sustiprinimas sustiprint\u0173 ir europie\u010di\u0173 bals\u0105 Europos S\u0105jungoje. Nuomon\u0117s, kad Europos Parlamento politin\u0117s galios tur\u0117t\u0173 b\u016bti padidintos, da\u017eniau laikosi vyrai ir jaunesni 18-35 m. respondentai. J\u016bs\u0173 nuomone, ar Europos Parlamento politin\u0117s galios tur\u0117t\u0173 b\u016bti padidintos?<\/i>
![](\"\/images\/26155454619.png\")
Spinter tyrimai, 2020 04 20-30 d. \u017dmon\u0117s tikisi, kad europarlamentarai atstovaus nacionalinius interesus<\/b> Dauguma europie\u010di\u0173 \u017eino \u0161ios institucijos i\u0161skirtinum\u0105 \u2013 tai, kad Europos Parlamentas yra vienintel\u0117 tiesiogiai pilie\u010di\u0173 renkama Europos S\u0105jungos institucija. Vis tik \u0161ios institucijos vieta Europos S\u0105jungos politin\u0117je sistemoje europie\u010diams n\u0117ra pakankamai ai\u0161ki, nes da\u017enai \u012fsivaizduojama, kad atskirose valstyb\u0117se nar\u0117se rinkti Europos Parlamento nariai atstovauja savo valstybi\u0173 interesus. T\u0105 pripa\u017e\u012fsta ir Lietuvoje rinkti Europos Parlamento nariai. Briuselyje interviu metu Lietuvos europarlamentar\u0117 krik\u0161\u010dioni\u0173 demokrat\u0173 Europos Liaudies frakcijos nar\u0117 akcentavo: \u201e\u017dmon\u0117s, ypa\u010d, pas mus, Lietuvoje, visi\u0161kai ne taip \u012fsivaizduoja Europos Parlament\u0105. <\u2026> \u017dmon\u0117ms Lietuvoje atrodo, kad mes esame Lietuvos deleguoti, Lietuvos interesus atstovaujantys Europos Parlamente ir jie da\u017enai klausia, tai kaip j\u016bs ten visi 11 kartu dirbate? Ir tada jau reikia daug ai\u0161kinti, kad suprast\u0173, jog tai yra darbas politin\u0117se grup\u0117se, kad toks yra pagrindinis darbo principas \u2013 ne nacionalinis, o tas europinis, kad tu atstovautum t\u0105 europin\u012f interes\u0105\u201c (2019 gruodis, Briuselis, EP, interviu Nr. 1). EP nar\u0117s mintis patvirtino ir atlikta apklausa. \u201eSpinter tyrimai\u201c atlikta apklausa parod\u0117, jog 44 proc. respondent\u0173 tikisi, kad Lietuvoje i\u0161rinkti Europos Parlamento nariai atstovaus nacionalinius interesus Europos Parlamente. Tuo tarpu tik apie tre\u010ddalis (27 proc.) respondent\u0173 pripa\u017e\u012fsta, jog visi interesai \u2013 europiniai ir nacionaliniai \u2013 yra vienodai svarb\u016bs. Kad i\u0161rinktieji europarlamentarai atstovaus vien tik bendrus europinius interesus, tikisi tik 16 proc. respondent\u0173. Tai, kad europarlamentarai tur\u0117t\u0173 atstovauti nacionalinius Lietuvos interesus, da\u017eniau \u012fvardijo vyresni 46-55 m. respondentai ir auk\u0161t\u0105j\u012f i\u0161silavinim\u0105 turintys respondentai. Bendrus Europos S\u0105jungos \/ europinius interesus da\u017eniau pamin\u0117jo vyrai, 36-45 m. tyrimo dalyviai, did\u017eiausi\u0173 pajam\u0173 grup\u0117s atstovai ir didmies\u010di\u0173 gyventojai. Kaip j\u016bs manote, kurie interesai tur\u0117t\u0173 b\u016bti svarbiausi Lietuvoje rinktiems Europos Parlamento nariams vykdant savo veikl\u0105, balsuojant Europos Parlamente?<\/i> Spinter tyrimai, 2020 04 20-30 d. Kuriuos interesus atstovauti da\u017eniausiai ir yra dilema daugeliui europarlamentar\u0173, kai i\u0161kyla tam tikri interes\u0173 susid\u016brimai Europos Parlamento erdv\u0117se. Tai vyksta tuomet, kai kyla kolizija da\u017eniausiai tarp to, koki\u0105 pozicij\u0105 konkretaus ES teis\u0117s akto atveju renkasi nacionalin\u0117 vyriausyb\u0117 ir koki\u0105 politin\u0117s grup\u0117s, kuriai priklauso EP narys, vadovyb\u0117. Europos Parlamento nepriklausomumo mandatas tur\u0117t\u0173 u\u017etikrinti, jog jiems labiau r\u016bp\u0117s bendri europiniai interesai, ta\u010diau tarptautiniai moksliniai tyrimai rodo, jog, siekiant perrinkimo, EP nariams yra svarb\u016bs tiek j\u0173 rink\u0117j\u0173, tiek ir nacionalin\u0117s politin\u0117s partijos, kuri reguliuoja rinkim\u0173 s\u0105ra\u0161\u0105, pozicija. Profesorius Daniel Finke, moksliniame tyrime nagrin\u0117j\u0119s Vokietijos bei \u010cekijos atvejus, \u0161iuo klausimu, padar\u0117 i\u0161vad\u0105, jog su tokia skirting\u0173 prioritet\u0173 kolizijos problematika da\u017eniau susiduria valdan\u010di\u0173j\u0173 nacionalini\u0173 partij\u0173 atstovai Europos Parlamente, nei priklausantys opozicin\u0117ms partijoms. Lietuvoje rinkt\u0173 Europos Parlamento nari\u0173 interviu taip pat patvirtino \u0161i\u0105 tendencij\u0105, nes valdan\u010diosios daugumos partijos atstovas da\u017eniau kalb\u0117jo apie Lietuvos pozicijos atstovavim\u0105 Eurpos Parlamente, kai opozicijoje esan\u010di\u0173 partij\u0173 atstovai da\u017enai min\u0117jo, jog j\u0173 vertybin\u0117s nuostatos ne visuomet sutampa su Lietuvos Vyriausyb\u0117s pozicija ir jie tuomet balsuodami labiau link\u0119 remtis savo ideologin\u0117mis ir vertybin\u0117mis nuostatomis: \u201eLietuva iki \u0161iol n\u0117ra ratifikavusi Stambulo konvencijos, kuri yra tarptautinis dokumentas, skirtas kovai su smurtu prie\u0161 vaikus ir moteris, ir savo nam\u0173 aplinkoje ir t.t. O dabartin\u0117 valdanti dauguma sako \u2013 ne mums nereikia ratifikuoti tos konvencijos, sako pas mus viskas tvarkoj. Tai k\u0105 pas mus n\u0117ra smurto prie\u0161 moteris? Ar mes turim kitus instrumentus? Tai a\u0161 su tuo niekada nesutiksiu.\u201c (2019 gruodis, Briuselis, EP, Interviu Nr. 2). Informacijos apie Europos Parlament\u0105 ir jame priimamus sprendimus nepakanka<\/b> Nors Europos Parlamento svarbos suvokimo lygis yra gana auk\u0161tas, tik ma\u017eiau nei pus\u0117 respondent\u0173 (41 proc.) nurodo, jog informacijos apie Europos Parlament\u0105 pakanka. Informacijos da\u017eniau pakanka 26-55 m. respondentams, turintiems auk\u0161t\u0105j\u012f i\u0161silavinim\u0105 ir didesnes pajamas. Ar jums pakanka informacijos apie Europos Parlament\u0105? N=1011<\/i> Spinter tyrimai, 2020 04 20-30 d. Tokie rezultatai tik\u0117tina yra d\u0117l to, kad jauniausio am\u017eiaus respondentai galimai dar n\u0117ra labai susidom\u0117j\u0119 ne tik Europos Parlamentu, bet ir apskritai politika, o vyriausio am\u017eiaus respondent\u0173 galimai nepasiekia informacija d\u0117l \u0161io am\u017eiaus gyventoj\u0173 da\u017eniau naudojam\u0173 tradicini\u0173 informacijos gavimo \u0161altini\u0173, kuriuose stokojama informacijos apie Europos Parlamento veikl\u0105. \u0160iuo metu dauguma institucij\u0173 bei politik\u0173 did\u017eiausi\u0105 d\u0117mes\u012f skiria komunikacijai \u012fvairiuose interneto kanaluose, o vyresni \u017emon\u0117s vis dar n\u0117ra aktyv\u016bs socialini\u0173 medij\u0173 dalyviai ir vartotojai. Taigi, jei kai kurie Europos Parlamento nariai mano, kad jie itin i\u0161samiai pateikia ataskaitas apie savo veikl\u0105 Lietuvos gyventojams socialiniuose tinkluose ir to pakanka, tai labai klysta. Kaip matyti i\u0161 respondent\u0173 atsakym\u0173, reik\u0117t\u0173 pagalvoti ir apie kitus alternatyvius informacijos sklaidos kanalus, pritaikytus \u012fvairioms gyventoj\u0173 grup\u0117ms. Europos Parlamentas, nors ir svarbi institucija, bet retas kuris gyventojas specialiai domisi \u0161ios institucijos nari\u0173 veikla<\/b> Nenuostabu, kad respondentams informacijos apie Europos Parlament\u0105 ir jo priimamus sprendimus nepakanka, nes i\u0161 apklausos matyti, kad dauguma j\u0173 specialiai neie\u0161ko informacijos apie Europos Parlamento nari\u0173 veikl\u0105 ir tenkinasi atsitiktinai i\u0161girsta ar perskaityta informacija naujien\u0173 sraute. Nuolatos sekan\u010di\u0173 Europos Parlamento nari\u0173 veikl\u0105 respondent\u0173 tarpe yra labai ma\u017eai \u2013 apie 4 proc. Retkar\u010diais specialiai besidomin\u010di\u0173 t\u0117ra 18 proc. J\u0173 tarpe yra daugiau vyr\u0173 bei respondent\u0173, kuri\u0173 am\u017eius yra 26-45 m. Visi kiti arba specialiai nesidomi ir atsitiktinai randa informacij\u0105 \u2013 49 proc., arba nesidomi visi\u0161kai \u2013 29 proc. Apie \u0161i\u0105 nesidom\u0117jimo problem\u0105 u\u017esimena ir vienas i\u0161 Lietuvoje rinkt\u0173 Europos Parlamento nari\u0173: \u201e..dar patys \u017emon\u0117s domisi tuo, kas ar\u010diau jo pa\u010dio k\u016bno, kas \u012fvyko jo darboviet\u0117je, jo aplinkoje ir kaimynyst\u0117je, negu i\u0161 tikr\u0173j\u0173 tais bendrais europiniais reikalais\u201c (2019 gruodis, Briuselis, EP, Interviu Nr. 3). Jis taip pat pastebi, kad informavimui apie Europos Parlamento ir jo nari\u0173 veikl\u0105 yra svarbi \u017einiasklaida, kuri Lietuvoje ne itin linkusi skatinti gyventoj\u0173 dom\u0117jim\u0105si Europos Parlamento veikla ir neskiria daug d\u0117mesio europinims reikalams: \u201ekol kas Lietuvos \u017einiasklaida n\u0117ra taip susidom\u0117jusi europine darbotvarke ir pateikianti. Nors daro, deda informacij\u0105, bet galb\u016bt ne tiek daug atspindi, kaip atspindi Seimo veikl\u0105, ar Vyriausyb\u0117s veikl\u0105.\u201c (2019 gruodis, Briuselis, EP, Interviu Nr. 3). Kaip matyti i\u0161 aptart\u0173 apklausos rezultat\u0173, nuo pra\u0117jusi\u0173 2019 m. Europos Parlamento rinkim\u0173 prab\u0117gus metams, Europos Parlamento institucija i\u0161lieka svarbi respondent\u0173 tarpe, bet akivaizd\u017ei\u0173 signal\u0173, kad pakito rink\u0117j\u0173 \u012fpro\u010diai ir padid\u0117jo dom\u0117jimasis j\u0173 rinktu parlamentu, n\u0117ra. Respondentai kalba apie informacijos stok\u0105, bet tuo pa\u010diu ir nurodo, kad dauguma j\u0173 specialiai informacijos neie\u0161ko. Matyti, kad dauguma kliaujasi atsitiktinai randama informacija. Kadangi informacija gaunama specialiai neie\u0161kant ir daugelis nurodo, jog tr\u016bksta informacijos, tai galimai prie toki\u0173 rezultat\u0173 prisideda vangus \u017einiasklaidos d\u0117mesys europinei tematikai bei i\u0161lieka nepakankamai efektyvi pa\u010di\u0173 Europos Parlamento nari\u0173 informacijos sklaida apie Europos Parlament\u0105 bei savo pa\u010di\u0173 veikl\u0105 jame. Kol kas nepavyksta suaktyvinti Lietuvos gyventoj\u0173 susidom\u0117jimo Europos Parlamento veikla ir sprendimais. Mokslin\u012f tyrim\u0105 finansuoja Lietuvos mokslo taryba, projekto Nr. S-LIP-19-65 .<\/i> 2020.05.22<\/b> Dr. Sima Rakutien\u0117, Regionistikos katedros docent\u0117, Vyresnioji mokslo darbuotoja, Vytauto Did\u017eiojo universitetas\nDr. Ingrida Unikait\u0117-Jakuntavi\u010dien\u0117, Politologijos katedros docent\u0117, Vyresnioji mokslo darbuotoja, Vytauto Did\u017eiojo universitetas<\/i> Ar mes pakankamai domim\u0117s, kaip funkcionuoja konkre\u010dios Europos S\u0105jungos institucijos? Kaip jose priimami sprendimai paveikia m\u016bs\u0173 socialin\u012f ir ekonomin\u012f gyvenim\u0105? Kaip rodo \u201eSpinter tyrimai\u201d apklausa, atlikta Vytauto Did\u017eiojo universiteto u\u017esakymu, \u012fgyvendinant mokslin\u012f projekt\u0105 \u201eLietuvos pilie\u010di\u0173 ir interes\u0173 atstovavimas Europos Parlamente\u201c (finansuoja LMT, Nr. S-LIP-19-65), baland\u017eio 20-30 d. \u2013 dauguma respondent\u0173 (65 proc.) Europos Parlament\u0105 laiko svarbia institucija, kurios sprendimai \u012ftakoja j\u0173 gyvenim\u0105. Da\u017eniau labai svarbia institucija Europos Parlament\u0105 laiko vyrai, auk\u0161t\u0105j\u012f i\u0161silavinim\u0105 ir did\u017eiausias pajamas turintys, didmies\u010di\u0173 gyventojai. Svarbia institucija laiko moterys, 36 m. ir vyresni respondentai, turintys auk\u0161t\u0105j\u012f i\u0161silavinim\u0105 bei gyvenantys didesniuose miestuose. \u0160ie tyrimo duomenys parod\u0117, jog Europos Parlamento svarb\u0105 labiausiai pripa\u017e\u012fsta i\u0161silavin\u0119 Lietuvos did\u017ei\u0173j\u0173 miest\u0173 gyventojai. Kaip j\u016bs manote, ar Europos Parlamentas yra svarbi Europos S\u0105jungos institucija, kurios sprendimai \u012ftakoja ir j\u016bs\u0173 gyvenim\u0105? (N=1011)<\/i> Spinter tyrimai, 2020 04 20-30 d. Kuo Europos Parlamentas i\u0161siskiria i\u0161 kit\u0173 Europos S\u0105jungos institucij\u0173?<\/b> Pirmaisiais Europos integracijos de\u0161imtme\u010diais jis tebuvo konsultacine debat\u0173 vieta. Vis tik palaipsniui \u0161i institucija savo vaidmen\u012f sugeb\u0117jo gana dramati\u0161kai transformuoti ir da\u017eniausiai jos palaipsniui kylan\u010dios galios koreliuodavo su Europos integracijos proceso, vir\u0161valstybi\u0161kumo stiprinimu ir gilinimu. Ypa\u010d \u012fgyvendinus \u0161iuolaikin\u0119 Lisabonos sutart\u012f, kuri dar labiau sutvirtino \u0161ios ES institucijos teis\u0117k\u016bros galias. Neabejotinai, Europos Parlamentas i\u0161augo \u012f vien\u0105 svarbiausi\u0173 Europos S\u0105jungos institucij\u0105. Mokslininkai Nathalie Brack ir Olivier Costa savo moksliniame tyrime pabr\u0117\u017e\u0117, jog b\u016btent \u0161i institucija tapo did\u017eiausia Lisabonos sutartimi (2009 m.) \u012fvest\u0173 politini\u0173 poky\u010di\u0173 ES laim\u0117toja. Da\u017eniausiai jaunimas mano, kad dar labiau sustiprintos EP galios padidint\u0173 pilie\u010di\u0173 bals\u0105 Europos S\u0105jungoje<\/b> Ar europie\u010diai ir toliau tur\u0117t\u0173 stiprinti \u0161ios institucijos galias? Kaip tyrimas rodo, 50 procent\u0173 apklaust\u0173 Lietuvos respondent\u0173 mano, jog tai nieko nepakeist\u0173 ES valdymo sistemoje. Tuo tarpu 27 proc. respondent\u0173 sutinka, jog Europos Parlamento gali\u0173 sustiprinimas sustiprint\u0173 ir europie\u010di\u0173 bals\u0105 Europos S\u0105jungoje. Nuomon\u0117s, kad Europos Parlamento politin\u0117s galios tur\u0117t\u0173 b\u016bti padidintos, da\u017eniau laikosi vyrai ir jaunesni 18-35 m. respondentai. J\u016bs\u0173 nuomone, ar Europos Parlamento politin\u0117s galios tur\u0117t\u0173 b\u016bti padidintos?<\/i>
Spinter tyrimai, 2020 04 20-30 d. \u017dmon\u0117s tikisi, kad europarlamentarai atstovaus nacionalinius interesus<\/b> Dauguma europie\u010di\u0173 \u017eino \u0161ios institucijos i\u0161skirtinum\u0105 \u2013 tai, kad Europos Parlamentas yra vienintel\u0117 tiesiogiai pilie\u010di\u0173 renkama Europos S\u0105jungos institucija. Vis tik \u0161ios institucijos vieta Europos S\u0105jungos politin\u0117je sistemoje europie\u010diams n\u0117ra pakankamai ai\u0161ki, nes da\u017enai \u012fsivaizduojama, kad atskirose valstyb\u0117se nar\u0117se rinkti Europos Parlamento nariai atstovauja savo valstybi\u0173 interesus. T\u0105 pripa\u017e\u012fsta ir Lietuvoje rinkti Europos Parlamento nariai. Briuselyje interviu metu Lietuvos europarlamentar\u0117 krik\u0161\u010dioni\u0173 demokrat\u0173 Europos Liaudies frakcijos nar\u0117 akcentavo: \u201e\u017dmon\u0117s, ypa\u010d, pas mus, Lietuvoje, visi\u0161kai ne taip \u012fsivaizduoja Europos Parlament\u0105. <\u2026> \u017dmon\u0117ms Lietuvoje atrodo, kad mes esame Lietuvos deleguoti, Lietuvos interesus atstovaujantys Europos Parlamente ir jie da\u017enai klausia, tai kaip j\u016bs ten visi 11 kartu dirbate? Ir tada jau reikia daug ai\u0161kinti, kad suprast\u0173, jog tai yra darbas politin\u0117se grup\u0117se, kad toks yra pagrindinis darbo principas \u2013 ne nacionalinis, o tas europinis, kad tu atstovautum t\u0105 europin\u012f interes\u0105\u201c (2019 gruodis, Briuselis, EP, interviu Nr. 1). EP nar\u0117s mintis patvirtino ir atlikta apklausa. \u201eSpinter tyrimai\u201c atlikta apklausa parod\u0117, jog 44 proc. respondent\u0173 tikisi, kad Lietuvoje i\u0161rinkti Europos Parlamento nariai atstovaus nacionalinius interesus Europos Parlamente. Tuo tarpu tik apie tre\u010ddalis (27 proc.) respondent\u0173 pripa\u017e\u012fsta, jog visi interesai \u2013 europiniai ir nacionaliniai \u2013 yra vienodai svarb\u016bs. Kad i\u0161rinktieji europarlamentarai atstovaus vien tik bendrus europinius interesus, tikisi tik 16 proc. respondent\u0173. Tai, kad europarlamentarai tur\u0117t\u0173 atstovauti nacionalinius Lietuvos interesus, da\u017eniau \u012fvardijo vyresni 46-55 m. respondentai ir auk\u0161t\u0105j\u012f i\u0161silavinim\u0105 turintys respondentai. Bendrus Europos S\u0105jungos \/ europinius interesus da\u017eniau pamin\u0117jo vyrai, 36-45 m. tyrimo dalyviai, did\u017eiausi\u0173 pajam\u0173 grup\u0117s atstovai ir didmies\u010di\u0173 gyventojai. Kaip j\u016bs manote, kurie interesai tur\u0117t\u0173 b\u016bti svarbiausi Lietuvoje rinktiems Europos Parlamento nariams vykdant savo veikl\u0105, balsuojant Europos Parlamente?<\/i> Spinter tyrimai, 2020 04 20-30 d. Kuriuos interesus atstovauti da\u017eniausiai ir yra dilema daugeliui europarlamentar\u0173, kai i\u0161kyla tam tikri interes\u0173 susid\u016brimai Europos Parlamento erdv\u0117se. Tai vyksta tuomet, kai kyla kolizija da\u017eniausiai tarp to, koki\u0105 pozicij\u0105 konkretaus ES teis\u0117s akto atveju renkasi nacionalin\u0117 vyriausyb\u0117 ir koki\u0105 politin\u0117s grup\u0117s, kuriai priklauso EP narys, vadovyb\u0117. Europos Parlamento nepriklausomumo mandatas tur\u0117t\u0173 u\u017etikrinti, jog jiems labiau r\u016bp\u0117s bendri europiniai interesai, ta\u010diau tarptautiniai moksliniai tyrimai rodo, jog, siekiant perrinkimo, EP nariams yra svarb\u016bs tiek j\u0173 rink\u0117j\u0173, tiek ir nacionalin\u0117s politin\u0117s partijos, kuri reguliuoja rinkim\u0173 s\u0105ra\u0161\u0105, pozicija. Profesorius Daniel Finke, moksliniame tyrime nagrin\u0117j\u0119s Vokietijos bei \u010cekijos atvejus, \u0161iuo klausimu, padar\u0117 i\u0161vad\u0105, jog su tokia skirting\u0173 prioritet\u0173 kolizijos problematika da\u017eniau susiduria valdan\u010di\u0173j\u0173 nacionalini\u0173 partij\u0173 atstovai Europos Parlamente, nei priklausantys opozicin\u0117ms partijoms. Lietuvoje rinkt\u0173 Europos Parlamento nari\u0173 interviu taip pat patvirtino \u0161i\u0105 tendencij\u0105, nes valdan\u010diosios daugumos partijos atstovas da\u017eniau kalb\u0117jo apie Lietuvos pozicijos atstovavim\u0105 Eurpos Parlamente, kai opozicijoje esan\u010di\u0173 partij\u0173 atstovai da\u017enai min\u0117jo, jog j\u0173 vertybin\u0117s nuostatos ne visuomet sutampa su Lietuvos Vyriausyb\u0117s pozicija ir jie tuomet balsuodami labiau link\u0119 remtis savo ideologin\u0117mis ir vertybin\u0117mis nuostatomis: \u201eLietuva iki \u0161iol n\u0117ra ratifikavusi Stambulo konvencijos, kuri yra tarptautinis dokumentas, skirtas kovai su smurtu prie\u0161 vaikus ir moteris, ir savo nam\u0173 aplinkoje ir t.t. O dabartin\u0117 valdanti dauguma sako \u2013 ne mums nereikia ratifikuoti tos konvencijos, sako pas mus viskas tvarkoj. Tai k\u0105 pas mus n\u0117ra smurto prie\u0161 moteris? Ar mes turim kitus instrumentus? Tai a\u0161 su tuo niekada nesutiksiu.\u201c (2019 gruodis, Briuselis, EP, Interviu Nr. 2). Informacijos apie Europos Parlament\u0105 ir jame priimamus sprendimus nepakanka<\/b> Nors Europos Parlamento svarbos suvokimo lygis yra gana auk\u0161tas, tik ma\u017eiau nei pus\u0117 respondent\u0173 (41 proc.) nurodo, jog informacijos apie Europos Parlament\u0105 pakanka. Informacijos da\u017eniau pakanka 26-55 m. respondentams, turintiems auk\u0161t\u0105j\u012f i\u0161silavinim\u0105 ir didesnes pajamas. Ar jums pakanka informacijos apie Europos Parlament\u0105? N=1011<\/i> Spinter tyrimai, 2020 04 20-30 d. Tokie rezultatai tik\u0117tina yra d\u0117l to, kad jauniausio am\u017eiaus respondentai galimai dar n\u0117ra labai susidom\u0117j\u0119 ne tik Europos Parlamentu, bet ir apskritai politika, o vyriausio am\u017eiaus respondent\u0173 galimai nepasiekia informacija d\u0117l \u0161io am\u017eiaus gyventoj\u0173 da\u017eniau naudojam\u0173 tradicini\u0173 informacijos gavimo \u0161altini\u0173, kuriuose stokojama informacijos apie Europos Parlamento veikl\u0105. \u0160iuo metu dauguma institucij\u0173 bei politik\u0173 did\u017eiausi\u0105 d\u0117mes\u012f skiria komunikacijai \u012fvairiuose interneto kanaluose, o vyresni \u017emon\u0117s vis dar n\u0117ra aktyv\u016bs socialini\u0173 medij\u0173 dalyviai ir vartotojai. Taigi, jei kai kurie Europos Parlamento nariai mano, kad jie itin i\u0161samiai pateikia ataskaitas apie savo veikl\u0105 Lietuvos gyventojams socialiniuose tinkluose ir to pakanka, tai labai klysta. Kaip matyti i\u0161 respondent\u0173 atsakym\u0173, reik\u0117t\u0173 pagalvoti ir apie kitus alternatyvius informacijos sklaidos kanalus, pritaikytus \u012fvairioms gyventoj\u0173 grup\u0117ms. Europos Parlamentas, nors ir svarbi institucija, bet retas kuris gyventojas specialiai domisi \u0161ios institucijos nari\u0173 veikla<\/b> Nenuostabu, kad respondentams informacijos apie Europos Parlament\u0105 ir jo priimamus sprendimus nepakanka, nes i\u0161 apklausos matyti, kad dauguma j\u0173 specialiai neie\u0161ko informacijos apie Europos Parlamento nari\u0173 veikl\u0105 ir tenkinasi atsitiktinai i\u0161girsta ar perskaityta informacija naujien\u0173 sraute. Nuolatos sekan\u010di\u0173 Europos Parlamento nari\u0173 veikl\u0105 respondent\u0173 tarpe yra labai ma\u017eai \u2013 apie 4 proc. Retkar\u010diais specialiai besidomin\u010di\u0173 t\u0117ra 18 proc. J\u0173 tarpe yra daugiau vyr\u0173 bei respondent\u0173, kuri\u0173 am\u017eius yra 26-45 m. Visi kiti arba specialiai nesidomi ir atsitiktinai randa informacij\u0105 \u2013 49 proc., arba nesidomi visi\u0161kai \u2013 29 proc. Apie \u0161i\u0105 nesidom\u0117jimo problem\u0105 u\u017esimena ir vienas i\u0161 Lietuvoje rinkt\u0173 Europos Parlamento nari\u0173: \u201e..dar patys \u017emon\u0117s domisi tuo, kas ar\u010diau jo pa\u010dio k\u016bno, kas \u012fvyko jo darboviet\u0117je, jo aplinkoje ir kaimynyst\u0117je, negu i\u0161 tikr\u0173j\u0173 tais bendrais europiniais reikalais\u201c (2019 gruodis, Briuselis, EP, Interviu Nr. 3). Jis taip pat pastebi, kad informavimui apie Europos Parlamento ir jo nari\u0173 veikl\u0105 yra svarbi \u017einiasklaida, kuri Lietuvoje ne itin linkusi skatinti gyventoj\u0173 dom\u0117jim\u0105si Europos Parlamento veikla ir neskiria daug d\u0117mesio europinims reikalams: \u201ekol kas Lietuvos \u017einiasklaida n\u0117ra taip susidom\u0117jusi europine darbotvarke ir pateikianti. Nors daro, deda informacij\u0105, bet galb\u016bt ne tiek daug atspindi, kaip atspindi Seimo veikl\u0105, ar Vyriausyb\u0117s veikl\u0105.\u201c (2019 gruodis, Briuselis, EP, Interviu Nr. 3). Kaip matyti i\u0161 aptart\u0173 apklausos rezultat\u0173, nuo pra\u0117jusi\u0173 2019 m. Europos Parlamento rinkim\u0173 prab\u0117gus metams, Europos Parlamento institucija i\u0161lieka svarbi respondent\u0173 tarpe, bet akivaizd\u017ei\u0173 signal\u0173, kad pakito rink\u0117j\u0173 \u012fpro\u010diai ir padid\u0117jo dom\u0117jimasis j\u0173 rinktu parlamentu, n\u0117ra. Respondentai kalba apie informacijos stok\u0105, bet tuo pa\u010diu ir nurodo, kad dauguma j\u0173 specialiai informacijos neie\u0161ko. Matyti, kad dauguma kliaujasi atsitiktinai randama informacija. Kadangi informacija gaunama specialiai neie\u0161kant ir daugelis nurodo, jog tr\u016bksta informacijos, tai galimai prie toki\u0173 rezultat\u0173 prisideda vangus \u017einiasklaidos d\u0117mesys europinei tematikai bei i\u0161lieka nepakankamai efektyvi pa\u010di\u0173 Europos Parlamento nari\u0173 informacijos sklaida apie Europos Parlament\u0105 bei savo pa\u010di\u0173 veikl\u0105 jame. Kol kas nepavyksta suaktyvinti Lietuvos gyventoj\u0173 susidom\u0117jimo Europos Parlamento veikla ir sprendimais. Mokslin\u012f tyrim\u0105 finansuoja Lietuvos mokslo taryba, projekto Nr. S-LIP-19-65 .<\/i><\/p>","protected":false},"excerpt":{"rendered":"