Psichologin\u0117s \u012ftampos karantino metu nejau\u010dia
\ntik kas septintas lietuvis. Su kylan\u010diu nerimu \u017emon\u0117s da\u017eniausiais tvarkosi skaitydami,
\n\u017ei\u016br\u0117dami filmus ar serialus. Vis tik 1 i\u0161 10 lietuvi\u0173, net ir jausdamas
\npsichologin\u0119 \u012ftamp\u0105, nesiima joki\u0173 veiksm\u0173, kad j\u0105 numal\u0161int\u0173. Toks po\u017ei\u016bris
\ngali b\u016bti susij\u0119s su savipagalbos \u012franki\u0173 stoka \u2013 \u017emon\u0117s tiesiog ne\u017eino, kad
\njaustis geriau padeda fizin\u0117 veikla, neigiam\u0173 naujien\u0173 srauto ribojimas,
\nd\u0117mesio telkimo praktikos, o esant reikalui, ir psichologo konsultacijos, rodo
\n\u201eBit\u0117s\u201c u\u017esakymu atliktas Lietuvos gyventoj\u0173 tyrimas. \u201eKarantinas i\u0161 prad\u017ei\u0173 gal\u0117jo pasirodyti lyg neplanuotos
\nkeli\u0173 savai\u010di\u0173 atostogos. Vis tik sul\u0117t\u0117jusi ekonomika, augantis u\u017esikr\u0117tusi\u0173j\u0173
\nskai\u010dius ir buities i\u0161\u0161\u016bkiai ilgainiui prad\u0117jo kelti \u012ftamp\u0105, kuri tapo rimta
\nkasdiene problema. B\u016bd\u0173 leid\u017eian\u010di\u0173 susitvarkyti su pakrikusia emocine
\nsavijauta yra, ta\u010diau net kas de\u0161imtas lietuvis situacijos taisyti nebando, o
\ntai gali atvesti prie \u017ealing\u0173 pasekmi\u0173. Toks po\u017ei\u016bris da\u017eniausiai susij\u0119s ne su
\ntinginyste ar nenoru keistis, kiek su klaidingomis nuostatomis, kad savijautos gerinti
\nn\u0117ra galimybi\u0173 ar elementari\u0173 psichologini\u0173 \u012franki\u0173 stoka. Tokiu atveju, itin svarbus
\ntampa darbdavi\u0173 vaidmuo \u2013 \u0161iuos \u012frankius ir nauding\u0105 informacij\u0105 savo
\ndarbuotojams gal\u0117t\u0173 suteikti b\u016btent jie\u201c, \u2013 sako Egl\u0117 Staniulion\u0117, bendrov\u0117s
\n\u201eBit\u0117 Lietuva\u201c \u017emoni\u0173 ambasados vadov\u0117. \u012etamp\u0105 ma\u017eino filmais ir darbu<\/b> Kas septintas \u0161alies gyventoj\u0173 karantino metu nejau\u010dia
\npsichologin\u0117s \u012ftampos, kai likusieji j\u0105 mal\u0161ina \u012fvairiausiais b\u016bdais \u2013 nuo
\nkompiuterini\u0173 \u017eaidim\u0173 iki meditacijos, rodo \u0161i\u0173 met\u0173 baland\u017eio m\u0117n. pabaigoje
\n\u201eBit\u0117s\u201c u\u017esakymu atlikta tyrim\u0173 agent\u016bros \u201eSpinter tyrimai\u201c apklausa. \u201eLietuviai da\u017eniausiai nusiraminti bando
\n\u017ei\u016br\u0117dami filmus ar serialus, skaitydami ar \u017eaisdami \u2013 taip teigia beveik pus\u0117 \u2013
\n47 proc. \u2013 apklaust\u0173j\u0173. Dalis savijaut\u0105 gerina ribodami neigiam\u0173 naujien\u0173,
\nsusijusi\u0173 su koronavirusu, kiek\u012f (35 proc.) ar u\u017esiimdami fizine veikla (34
\nproc.). Visi \u0161ie \u012ftampos ma\u017einimo b\u016bdai \u2013 veiksmingi, nes skatina dopamino, u\u017e
\nmalonumo jausm\u0105 atsakingos chemin\u0117s med\u017eiagos, i\u0161sikyrim\u0105 m\u016bs\u0173 smegenyse. \u0160ios
\npriemon\u0117s tikrai sveikintinos, nes jei naudojamos s\u0105moningai, neturi \u017ealing\u0173
\n\u0161alutini\u0173 efekt\u0173\u201c, \u2013 sako E. Staniulion\u0117 Lietuviai \u012ftamp\u0105 ma\u017eino ir daugiau bendraudami su
\ndraugais bei \u0161eimos nariais (27 proc.). Labai ma\u017ea \u017emoni\u0173 dalis gerinti
\nsavijaut\u0105 siek\u0117 medituodami (8 proc.), bendraudami su psicholog\u0173 ar speciali\u0173
\npagalbos linij\u0173 specialistais (3 proc.). \u201eLietuvoje vis dar stigmatizuojamas pagalbos
\npra\u0161ymas, sprend\u017eiant psichologines problemas ar sunkumus. O kartais, tiesiog
\nbe reikalo g\u0117dijamasi apie asmenines problemas kalb\u0117ti su kitais \u017emon\u0117mis. B\u016btent
\nsu tuo ir gali b\u016bti susij\u0119s toks \u017eemas, vos 3 procentus siekiantis, \u017emoni\u0173,
\nskambinan\u010di\u0173 specialiomis pagalbos linijomis, skai\u010dius\u201c, \u2013 pastebi E.
\nStaniulion\u0117. Be to, net 15 proc. apklaust\u0173j\u0173 \u012ftampos veng\u0117
\ntiesiog daugiau dirbdami. Toks savipagalbos b\u016bdas galb\u016bt ir gali atrodyti efektyvus,
\nta\u010diau i\u0161 ties\u0173 gali b\u016bti ir pavojingas. \u201eKlausdami, kaip karantino metu dirbti
\nproduktyviau, \u017emon\u0117s da\u017enai pamir\u0161ta, kad absoliutaus produktyvumo i\u0161\u0161\u016bkio
\npandemijos metu sau kelti nereik\u0117t\u0173. Krit\u0119s darbingumo lygis yra normalu, kai
\npasaulis gyvena kovos su iki \u0161iol nematytu virusu s\u0105lygomis. Tai patvirtina ir
\n39 proc. apklaust\u0173j\u0173, kurie i\u0161 ties\u0173 pasteb\u0117jo karantino metu kritus\u012f
\nproduktyvumo lyg\u012f\u201c, \u2013 sako E. Staniulion\u0117. Ekspert\u0117 rekomenduoja papildomas darbo valandas
\nkeisti aktyviu poilsiu, bendravimu su artimaisiais ar draugais \u2013 \u0161ias priemones
\ntyrimo respondentai naudoja itin da\u017enai ir laiko jas efektyviomis. Pad\u0117ti privalo ir darbdaviai<\/b> Karantino metu \u017emon\u0117s savo darbdavi\u0173
\nkomunikacij\u0105 vertino kaip patikimesn\u0119 nei vald\u017eios institucij\u0173, sveikatos
\nprie\u017ei\u016bros bendrovi\u0173 ar \u017einiasklaidos, rodo ry\u0161i\u0173 su visuomene tinklo \u201eEdelman\u201c
\nduomenys. Darbuotojai \u012f vadovus ir darbdavius atsigr\u0119\u017e\u0117 laukdami patarim\u0173 ir
\npalaikymo ne vien su darbu susijusiais, bet ir nuovargio mal\u0161inimo, emocin\u0117s
\nsavijautos gerinimo klausimais. \u201eAktyvi vidin\u0117 komunikacija \u017emon\u0117ms leid\u017eia jaustis apsaugotiems ir nepaliktiems likimo
\nvalioje, be to, gauti naudingos, patikimos ir prakti\u0161kos informacijos, kaip
\njaustis geriau. Vis tik stebina itin didel\u0117 respondent\u0173 dalis (38 proc.), kuri
\ndidesnio darbdavio r\u016bpes\u010dio jais nepajuto. \u0160iuo sud\u0117tingu laikotarpiu papildoma
\ndarbdavi\u0173 pagalba darbuotojams yra ne d\u017eiuginantis priedas, bet privaloma
\npareiga\u201c, \u2013 teigia E. Staniulion\u0117. Dalis \u0161alies darbovie\u010di\u0173 vis tik elg\u0117si
\nprie\u0161ingai ir steng\u0117si pagelb\u0117ti savo darbuotojams: 41 proc. darbdavi\u0173 su
\ndarbuotojais dalijosi informacija apie koronavirus\u0105 ir jo prevencij\u0105, o kas
\nketvirtas tyrimo dalyvi\u0173 darbdavys patar\u0117, kaip efektyviau dirbti per atstum\u0105. Pastarasis
\nrodiklis \u2013 itin \u017eemas, turint omenyje, jog kriz\u0117s metu \u017emon\u0117s atsisukdavo
\nb\u016btent \u012f darbdavius, ie\u0161kodami informacijos ne tik apie darb\u0105 karantino
\ns\u0105lygomis, bet ir apie epidemij\u0105, jos prevencij\u0105 ir kitus svarbius klausimus. \u201eBit\u0117je\u201c did\u017eiul\u012f d\u0117mes\u012f skyr\u0117me vidinei
\nkomunikacijai, kas savait\u0119 reng\u0117me situacijos aptarimo vaizdo \u012fra\u0161us, realiuoju
\nlaiku vykstan\u010dias klausim\u0173-atsakym\u0173 sesijas su auk\u0161\u010diausiais vadovais, kur
\nkalb\u0117jome ne tik dalykin\u0117mis, ta\u010diau ir gana asmeni\u0161komis temomis \u2013 apie
\nsantykius su artimaisiais, vidinius i\u0161gyvenimus, baimes d\u0117l ateities. Visa tai
\ndav\u0117 daug naudos \u2013 darbuotoj\u0173 \u012fsitraukimas vidin\u0117s komunikacijos kanaluose
\npasiek\u0117 vis\u0173 laik\u0173 rekordus. Tai rodo, kad darbuotojams tikrai reikia ne tik
\npatarim\u0173 ar realios pagalbos, bet ir nuo\u0161irdaus darbdavio d\u0117mesio, emocin\u0117s
\nparamos, palaikymo, tod\u0117l \u012fmon\u0117s kuriamas turinys ir yra taip intensyviai
\nsekamas. \u010cia emocinis intelektas ir empatijos rodymas \u2013 labai svarb\u016bs\u201c, \u2013 sako
\nE. Staniulion\u0117. Atvirumo ir pa\u017eeid\u017eiamumo laikas kaip galimyb\u0117<\/b> Be nuolatinio ry\u0161io palaikymo labai svarbu
\nu\u017etikrinti ir savipagalbos \u012franki\u0173 suteikim\u0105 darbuotojams, teigia E.
\nStaniulion\u0117. Patarimai, kaip susitvarkyti su kankinan\u010dia emocine b\u016bsena, kaip
\njaustis geriau, kaip ne\u012fnikti \u012f neigiamas mintis ar lengviau susikaupti \u2013 visa
\ntai padaryti padedan\u010dios praktikos ar pratimai, kai kuriems \u017emon\u0117ms visi\u0161kai
\nne\u017einomi, tod\u0117l darbdavi\u0173 misija yra \u0161iuos \u012frankius suteikti. \u201eDalis \u017emoni\u0173 su \u012ftampa nesitvarko tiesiog
\ntod\u0117l, kad ne\u017eino, kaip tai efektyviai padaryti. Tod\u0117l darbdaviai privalo \u0161iuos
\npsichologinius \u012frankius suteikti. \u201eBit\u0117je\u201c teik\u0117me nauding\u0105 informacij\u0105 apie
\nvirus\u0105 ir karantin\u0105, reng\u0117me asmenines psicholog\u0173 bei grupines kou\u010deri\u0173<\/i>
\nkonsultacijas, mokymus. J\u0173 metu darbuotojus mok\u0117me d\u0117mesio telkimo meditacij\u0173
\nar emocinio atsparumo technik\u0173. Jos naudingos b\u016btent tod\u0117l, kad jas patys
\ndarbuotojai, be niekieno pagalbos, tuoj pat gali imti ir naudoti praktikoje.
\nTai ypatingai prisideda prie geresn\u0117s j\u0173 emocin\u0117s savijautos\u201c, \u2013 teigia \u201eBit\u0117s\u201c
\n\u017emoni\u0173 ambasados vadov\u0117. Taip pat karantino metu \u017emon\u0117s tapo truput\u012f atviresni, rodo daugiau pa\u017eeid\u017eiamumo, pastebi ekspert\u0117. Tod\u0117l dabar geras metas i\u0161 tikr\u0173j\u0173 \u012fsigilinti \u012f savo darbuotoj\u0173 emocines patirtis \u2013 jas \u017emon\u0117s \u0161iuo laikotarpiu atskleis lengviau. O tai leis geriau pa\u017einti savo kolegas ir i\u0161siai\u0161kinti, kaip i\u0161 ties\u0173 pad\u0117ti jiems darbe jaustis visaverti\u0161kai. 2020.05.24<\/b> Psichologin\u0117s \u012ftampos karantino metu nejau\u010dia
\ntik kas septintas lietuvis. Su kylan\u010diu nerimu \u017emon\u0117s da\u017eniausiais tvarkosi skaitydami,
\n\u017ei\u016br\u0117dami filmus ar serialus. Vis tik 1 i\u0161 10 lietuvi\u0173, net ir jausdamas
\npsichologin\u0119 \u012ftamp\u0105, nesiima joki\u0173 veiksm\u0173, kad j\u0105 numal\u0161int\u0173. Toks po\u017ei\u016bris
\ngali b\u016bti susij\u0119s su savipagalbos \u012franki\u0173 stoka \u2013 \u017emon\u0117s tiesiog ne\u017eino, kad
\njaustis geriau padeda fizin\u0117 veikla, neigiam\u0173 naujien\u0173 srauto ribojimas,
\nd\u0117mesio telkimo praktikos, o esant reikalui, ir psichologo konsultacijos, rodo
\n\u201eBit\u0117s\u201c u\u017esakymu atliktas Lietuvos gyventoj\u0173 tyrimas. \u201eKarantinas i\u0161 prad\u017ei\u0173 gal\u0117jo pasirodyti lyg neplanuotos
\nkeli\u0173 savai\u010di\u0173 atostogos. Vis tik sul\u0117t\u0117jusi ekonomika, augantis u\u017esikr\u0117tusi\u0173j\u0173
\nskai\u010dius ir buities i\u0161\u0161\u016bkiai ilgainiui prad\u0117jo kelti \u012ftamp\u0105, kuri tapo rimta
\nkasdiene problema. B\u016bd\u0173 leid\u017eian\u010di\u0173 susitvarkyti su pakrikusia emocine
\nsavijauta yra, ta\u010diau net kas de\u0161imtas lietuvis situacijos taisyti nebando, o
\ntai gali atvesti prie \u017ealing\u0173 pasekmi\u0173. Toks po\u017ei\u016bris da\u017eniausiai susij\u0119s ne su
\ntinginyste ar nenoru keistis, kiek su klaidingomis nuostatomis, kad savijautos gerinti
\nn\u0117ra galimybi\u0173 ar elementari\u0173 psichologini\u0173 \u012franki\u0173 stoka. Tokiu atveju, itin svarbus
\ntampa darbdavi\u0173 vaidmuo \u2013 \u0161iuos \u012frankius ir nauding\u0105 informacij\u0105 savo
\ndarbuotojams gal\u0117t\u0173 suteikti b\u016btent jie\u201c, \u2013 sako Egl\u0117 Staniulion\u0117, bendrov\u0117s
\n\u201eBit\u0117 Lietuva\u201c \u017emoni\u0173 ambasados vadov\u0117. \u012etamp\u0105 ma\u017eino filmais ir darbu<\/b> Kas septintas \u0161alies gyventoj\u0173 karantino metu nejau\u010dia
\npsichologin\u0117s \u012ftampos, kai likusieji j\u0105 mal\u0161ina \u012fvairiausiais b\u016bdais \u2013 nuo
\nkompiuterini\u0173 \u017eaidim\u0173 iki meditacijos, rodo \u0161i\u0173 met\u0173 baland\u017eio m\u0117n. pabaigoje
\n\u201eBit\u0117s\u201c u\u017esakymu atlikta tyrim\u0173 agent\u016bros \u201eSpinter tyrimai\u201c apklausa. \u201eLietuviai da\u017eniausiai nusiraminti bando
\n\u017ei\u016br\u0117dami filmus ar serialus, skaitydami ar \u017eaisdami \u2013 taip teigia beveik pus\u0117 \u2013
\n47 proc. \u2013 apklaust\u0173j\u0173. Dalis savijaut\u0105 gerina ribodami neigiam\u0173 naujien\u0173,
\nsusijusi\u0173 su koronavirusu, kiek\u012f (35 proc.) ar u\u017esiimdami fizine veikla (34
\nproc.). Visi \u0161ie \u012ftampos ma\u017einimo b\u016bdai \u2013 veiksmingi, nes skatina dopamino, u\u017e
\nmalonumo jausm\u0105 atsakingos chemin\u0117s med\u017eiagos, i\u0161sikyrim\u0105 m\u016bs\u0173 smegenyse. \u0160ios
\npriemon\u0117s tikrai sveikintinos, nes jei naudojamos s\u0105moningai, neturi \u017ealing\u0173
\n\u0161alutini\u0173 efekt\u0173\u201c, \u2013 sako E. Staniulion\u0117 Lietuviai \u012ftamp\u0105 ma\u017eino ir daugiau bendraudami su
\ndraugais bei \u0161eimos nariais (27 proc.). Labai ma\u017ea \u017emoni\u0173 dalis gerinti
\nsavijaut\u0105 siek\u0117 medituodami (8 proc.), bendraudami su psicholog\u0173 ar speciali\u0173
\npagalbos linij\u0173 specialistais (3 proc.). \u201eLietuvoje vis dar stigmatizuojamas pagalbos
\npra\u0161ymas, sprend\u017eiant psichologines problemas ar sunkumus. O kartais, tiesiog
\nbe reikalo g\u0117dijamasi apie asmenines problemas kalb\u0117ti su kitais \u017emon\u0117mis. B\u016btent
\nsu tuo ir gali b\u016bti susij\u0119s toks \u017eemas, vos 3 procentus siekiantis, \u017emoni\u0173,
\nskambinan\u010di\u0173 specialiomis pagalbos linijomis, skai\u010dius\u201c, \u2013 pastebi E.
\nStaniulion\u0117. Be to, net 15 proc. apklaust\u0173j\u0173 \u012ftampos veng\u0117
\ntiesiog daugiau dirbdami. Toks savipagalbos b\u016bdas galb\u016bt ir gali atrodyti efektyvus,
\nta\u010diau i\u0161 ties\u0173 gali b\u016bti ir pavojingas. \u201eKlausdami, kaip karantino metu dirbti
\nproduktyviau, \u017emon\u0117s da\u017enai pamir\u0161ta, kad absoliutaus produktyvumo i\u0161\u0161\u016bkio
\npandemijos metu sau kelti nereik\u0117t\u0173. Krit\u0119s darbingumo lygis yra normalu, kai
\npasaulis gyvena kovos su iki \u0161iol nematytu virusu s\u0105lygomis. Tai patvirtina ir
\n39 proc. apklaust\u0173j\u0173, kurie i\u0161 ties\u0173 pasteb\u0117jo karantino metu kritus\u012f
\nproduktyvumo lyg\u012f\u201c, \u2013 sako E. Staniulion\u0117. Ekspert\u0117 rekomenduoja papildomas darbo valandas
\nkeisti aktyviu poilsiu, bendravimu su artimaisiais ar draugais \u2013 \u0161ias priemones
\ntyrimo respondentai naudoja itin da\u017enai ir laiko jas efektyviomis. Pad\u0117ti privalo ir darbdaviai<\/b> Karantino metu \u017emon\u0117s savo darbdavi\u0173
\nkomunikacij\u0105 vertino kaip patikimesn\u0119 nei vald\u017eios institucij\u0173, sveikatos
\nprie\u017ei\u016bros bendrovi\u0173 ar \u017einiasklaidos, rodo ry\u0161i\u0173 su visuomene tinklo \u201eEdelman\u201c
\nduomenys. Darbuotojai \u012f vadovus ir darbdavius atsigr\u0119\u017e\u0117 laukdami patarim\u0173 ir
\npalaikymo ne vien su darbu susijusiais, bet ir nuovargio mal\u0161inimo, emocin\u0117s
\nsavijautos gerinimo klausimais. \u201eAktyvi vidin\u0117 komunikacija \u017emon\u0117ms leid\u017eia jaustis apsaugotiems ir nepaliktiems likimo
\nvalioje, be to, gauti naudingos, patikimos ir prakti\u0161kos informacijos, kaip
\njaustis geriau. Vis tik stebina itin didel\u0117 respondent\u0173 dalis (38 proc.), kuri
\ndidesnio darbdavio r\u016bpes\u010dio jais nepajuto. \u0160iuo sud\u0117tingu laikotarpiu papildoma
\ndarbdavi\u0173 pagalba darbuotojams yra ne d\u017eiuginantis priedas, bet privaloma
\npareiga\u201c, \u2013 teigia E. Staniulion\u0117. Dalis \u0161alies darbovie\u010di\u0173 vis tik elg\u0117si
\nprie\u0161ingai ir steng\u0117si pagelb\u0117ti savo darbuotojams: 41 proc. darbdavi\u0173 su
\ndarbuotojais dalijosi informacija apie koronavirus\u0105 ir jo prevencij\u0105, o kas
\nketvirtas tyrimo dalyvi\u0173 darbdavys patar\u0117, kaip efektyviau dirbti per atstum\u0105. Pastarasis
\nrodiklis \u2013 itin \u017eemas, turint omenyje, jog kriz\u0117s metu \u017emon\u0117s atsisukdavo
\nb\u016btent \u012f darbdavius, ie\u0161kodami informacijos ne tik apie darb\u0105 karantino
\ns\u0105lygomis, bet ir apie epidemij\u0105, jos prevencij\u0105 ir kitus svarbius klausimus. \u201eBit\u0117je\u201c did\u017eiul\u012f d\u0117mes\u012f skyr\u0117me vidinei
\nkomunikacijai, kas savait\u0119 reng\u0117me situacijos aptarimo vaizdo \u012fra\u0161us, realiuoju
\nlaiku vykstan\u010dias klausim\u0173-atsakym\u0173 sesijas su auk\u0161\u010diausiais vadovais, kur
\nkalb\u0117jome ne tik dalykin\u0117mis, ta\u010diau ir gana asmeni\u0161komis temomis \u2013 apie
\nsantykius su artimaisiais, vidinius i\u0161gyvenimus, baimes d\u0117l ateities. Visa tai
\ndav\u0117 daug naudos \u2013 darbuotoj\u0173 \u012fsitraukimas vidin\u0117s komunikacijos kanaluose
\npasiek\u0117 vis\u0173 laik\u0173 rekordus. Tai rodo, kad darbuotojams tikrai reikia ne tik
\npatarim\u0173 ar realios pagalbos, bet ir nuo\u0161irdaus darbdavio d\u0117mesio, emocin\u0117s
\nparamos, palaikymo, tod\u0117l \u012fmon\u0117s kuriamas turinys ir yra taip intensyviai
\nsekamas. \u010cia emocinis intelektas ir empatijos rodymas \u2013 labai svarb\u016bs\u201c, \u2013 sako
\nE. Staniulion\u0117. Atvirumo ir pa\u017eeid\u017eiamumo laikas kaip galimyb\u0117<\/b> Be nuolatinio ry\u0161io palaikymo labai svarbu
\nu\u017etikrinti ir savipagalbos \u012franki\u0173 suteikim\u0105 darbuotojams, teigia E.
\nStaniulion\u0117. Patarimai, kaip susitvarkyti su kankinan\u010dia emocine b\u016bsena, kaip
\njaustis geriau, kaip ne\u012fnikti \u012f neigiamas mintis ar lengviau susikaupti \u2013 visa
\ntai padaryti padedan\u010dios praktikos ar pratimai, kai kuriems \u017emon\u0117ms visi\u0161kai
\nne\u017einomi, tod\u0117l darbdavi\u0173 misija yra \u0161iuos \u012frankius suteikti. \u201eDalis \u017emoni\u0173 su \u012ftampa nesitvarko tiesiog
\ntod\u0117l, kad ne\u017eino, kaip tai efektyviai padaryti. Tod\u0117l darbdaviai privalo \u0161iuos
\npsichologinius \u012frankius suteikti. \u201eBit\u0117je\u201c teik\u0117me nauding\u0105 informacij\u0105 apie
\nvirus\u0105 ir karantin\u0105, reng\u0117me asmenines psicholog\u0173 bei grupines kou\u010deri\u0173<\/i>
\nkonsultacijas, mokymus. J\u0173 metu darbuotojus mok\u0117me d\u0117mesio telkimo meditacij\u0173
\nar emocinio atsparumo technik\u0173. Jos naudingos b\u016btent tod\u0117l, kad jas patys
\ndarbuotojai, be niekieno pagalbos, tuoj pat gali imti ir naudoti praktikoje.
\nTai ypatingai prisideda prie geresn\u0117s j\u0173 emocin\u0117s savijautos\u201c, \u2013 teigia \u201eBit\u0117s\u201c
\n\u017emoni\u0173 ambasados vadov\u0117. Taip pat karantino metu \u017emon\u0117s tapo truput\u012f atviresni, rodo daugiau pa\u017eeid\u017eiamumo, pastebi ekspert\u0117. Tod\u0117l dabar geras metas i\u0161 tikr\u0173j\u0173 \u012fsigilinti \u012f savo darbuotoj\u0173 emocines patirtis \u2013 jas \u017emon\u0117s \u0161iuo laikotarpiu atskleis lengviau. O tai leis geriau pa\u017einti savo kolegas ir i\u0161siai\u0161kinti, kaip i\u0161 ties\u0173 pad\u0117ti jiems darbe jaustis visaverti\u0161kai. <\/p>","protected":false},"excerpt":{"rendered":"
Psichologin\u0117s \u012ftampos karantino metu nejau\u010dia tik kas septintas lietuvis. Su kylan\u010diu nerimu \u017emon\u0117s da\u017eniausiais tvarkosi skaitydami, \u017ei\u016br\u0117dami filmus ar<\/p>","protected":false},"author":3,"featured_media":0,"comment_status":"closed","ping_status":"closed","sticky":false,"template":"","format":"standard","meta":{"footnotes":""},"categories":[],"tags":[],"class_list":["post-6014","post","type-post","status-publish","format-standard","hentry"],"_links":{"self":[{"href":"https:\/\/spinter.lt\/en\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/6014","targetHints":{"allow":["GET"]}}],"collection":[{"href":"https:\/\/spinter.lt\/en\/wp-json\/wp\/v2\/posts"}],"about":[{"href":"https:\/\/spinter.lt\/en\/wp-json\/wp\/v2\/types\/post"}],"author":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/spinter.lt\/en\/wp-json\/wp\/v2\/users\/3"}],"replies":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/spinter.lt\/en\/wp-json\/wp\/v2\/comments?post=6014"}],"version-history":[{"count":0,"href":"https:\/\/spinter.lt\/en\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/6014\/revisions"}],"wp:attachment":[{"href":"https:\/\/spinter.lt\/en\/wp-json\/wp\/v2\/media?parent=6014"}],"wp:term":[{"taxonomy":"category","embeddable":true,"href":"https:\/\/spinter.lt\/en\/wp-json\/wp\/v2\/categories?post=6014"},{"taxonomy":"post_tag","embeddable":true,"href":"https:\/\/spinter.lt\/en\/wp-json\/wp\/v2\/tags?post=6014"}],"curies":[{"name":"wp","href":"https:\/\/api.w.org\/{rel}","templated":true}]}}