\u201e\u017dvelgiant \u012f gautus duomenis matyti, kad de\u0161imtadaliui Lietuvos gyventoj\u0173 (11 proc.) tr\u016bksta pinig\u0173 maistui, o penktadaliui (19 proc.) tr\u016bksta l\u0117\u0161\u0173 b\u016bsto nuomai ar komunaliniams mokes\u010diams. \u0160ios problemos da\u017eniausiai nurodytos t\u0173 gyventoj\u0173, kuri\u0173 pajamos vienam nam\u0173 \u016bkio nariui per m\u0117nes\u012f yra ma\u017eesn\u0117s nei 300 eur\u0173, bei t\u0173, kuri\u0173 svarbiausias pajam\u0173 \u0161altinis yra pa\u0161alpos ir kitokia valstyb\u0117s parama\u201c, \u2013 sako sociolog\u0117, Vilniaus universiteto docent\u0117 dr.R\u016bta \u017diliukait\u0117. Apklausa taip pat rodo, kad beveik keturi i\u0161 de\u0161imties gyventoj\u0173 nukent\u0117jo nuo pandemijos sukelt\u0173 ekonomini\u0173 pasekmi\u0173: 37 proc. \u2013 patyr\u0117 \u017eenkl\u0173 pajam\u0173 suma\u017e\u0117jim\u0105, 38 proc. nurod\u0117, kad j\u0173 \u0161eimos nariai prarado darb\u0105 ar \u0161eimos nari\u0173 pajamos \u017eenkliai suma\u017e\u0117jo, 5 proc. respondent\u0173 teig\u0117 d\u0117l COVID-19 prarad\u0119 darb\u0105. Da\u017eniausiai pajam\u0173 suma\u017e\u0117jim\u0105 patyr\u0117 asmenys, kurie gavo pajamas i\u0161 individualios veiklos (51 proc.) bei dirbantys pagal verslo liudijim\u0105 (46 proc.). Finansi\u0161kai ar kitaip materialiai nukent\u0117j\u0119 taip pat teig\u0117 42 proc. respondent\u0173, kuri\u0173 svarbiausias pajam\u0173 \u0161altinis yra pa\u0161alpos ar kitokia valstyb\u0117s parama. Pajam\u0173 suma\u017e\u0117jim\u0105 daug re\u010diau pajuto gyventojai, dirbantys pagal darbo sutart\u012f, bei pensininkai. \u201eApklausos rezultatai rodo, kad pandemijos pasekmes labiausiai jau\u010dia jau ir taip skurd\u017eiai gyvenantys bei savaranki\u0161kai dirbantys asmenys. Tod\u0117l dar baland\u017eio prad\u017eioje si\u016bl\u0117me daugiau d\u0117mesio skirti \u017emon\u0117ms, kurie labiausiai nukent\u0117s nuo karantino \u2013 netekusiems darbo d\u0117l karantino asmenims, \u0161eimoms su vaikais, ne\u012fgaliesiems ir j\u0173 artimiesiems. \u0160ioms grup\u0117ms b\u016btina u\u017etikrinti adekva\u010dias pajamas ir paslaugas\u201d, – sako Nacionalinio skurdo ma\u017einimo organizacij\u0173 tinklo vadov\u0117 Aist\u0117 Adomavi\u010dien\u0117. Pra\u0117jusi\u0105 savait\u0119 pasirod\u0117 ir Europos Komisijos rekomendacijos Lietuvai, kuriose \u0161alis ir toliau kritikuojama d\u0117l auk\u0161to skurdo lygio: nepaisant iki pandemijos padidint\u0173 vaiko pinig\u0173 ir senatv\u0117s pensij\u0173, skurdas ir pajam\u0173 nelygyb\u0117 \u0161alyje i\u0161lieka vis dar vieni did\u017eiausi\u0173 Europos S\u0105jungoje. Anot Komisijos, tik\u0117tina, kad pandemija \u0161ias ilgalaikes \u0161alies problemas dar padidins, o Lietuva raginama u\u017etikrinti nepertraukiam\u0105 socialini\u0173 paslaug\u0173 tiekim\u0105 ir socialinio b\u016bsto prieinamum\u0105, didinti socialin\u0117s paramos prieinamum\u0105, dyd\u012f ir jos mok\u0117jimo trukm\u0119. Reprezentatyvi\u0105 apklaus\u0105 atliko rinkos tyrim\u0173 bendrov\u0117 \u201eSpinter tyrimai\u201c baland\u017eio 20-30 dienomis. Apklaus\u0105 u\u017esak\u0117 nevyriausybin\u0117s organizacijos \u2013 Nacionalinis skurdo ma\u017einimo organizacij\u0173 tinklas bei Lietuvos vartotoj\u0173 organizacij\u0173 aljansas. 2020.05.27<\/b> \u201e\u017dvelgiant \u012f gautus duomenis matyti, kad de\u0161imtadaliui Lietuvos gyventoj\u0173 (11 proc.) tr\u016bksta pinig\u0173 maistui, o penktadaliui (19 proc.) tr\u016bksta l\u0117\u0161\u0173 b\u016bsto nuomai ar komunaliniams mokes\u010diams. \u0160ios problemos da\u017eniausiai nurodytos t\u0173 gyventoj\u0173, kuri\u0173 pajamos vienam nam\u0173 \u016bkio nariui per m\u0117nes\u012f yra ma\u017eesn\u0117s nei 300 eur\u0173, bei t\u0173, kuri\u0173 svarbiausias pajam\u0173 \u0161altinis yra pa\u0161alpos ir kitokia valstyb\u0117s parama\u201c, \u2013 sako sociolog\u0117, Vilniaus universiteto docent\u0117 dr.R\u016bta \u017diliukait\u0117. Apklausa taip pat rodo, kad beveik keturi i\u0161 de\u0161imties gyventoj\u0173 nukent\u0117jo nuo pandemijos sukelt\u0173 ekonomini\u0173 pasekmi\u0173: 37 proc. \u2013 patyr\u0117 \u017eenkl\u0173 pajam\u0173 suma\u017e\u0117jim\u0105, 38 proc. nurod\u0117, kad j\u0173 \u0161eimos nariai prarado darb\u0105 ar \u0161eimos nari\u0173 pajamos \u017eenkliai suma\u017e\u0117jo, 5 proc. respondent\u0173 teig\u0117 d\u0117l COVID-19 prarad\u0119 darb\u0105. Da\u017eniausiai pajam\u0173 suma\u017e\u0117jim\u0105 patyr\u0117 asmenys, kurie gavo pajamas i\u0161 individualios veiklos (51 proc.) bei dirbantys pagal verslo liudijim\u0105 (46 proc.). Finansi\u0161kai ar kitaip materialiai nukent\u0117j\u0119 taip pat teig\u0117 42 proc. respondent\u0173, kuri\u0173 svarbiausias pajam\u0173 \u0161altinis yra pa\u0161alpos ar kitokia valstyb\u0117s parama. Pajam\u0173 suma\u017e\u0117jim\u0105 daug re\u010diau pajuto gyventojai, dirbantys pagal darbo sutart\u012f, bei pensininkai. \u201eApklausos rezultatai rodo, kad pandemijos pasekmes labiausiai jau\u010dia jau ir taip skurd\u017eiai gyvenantys bei savaranki\u0161kai dirbantys asmenys. Tod\u0117l dar baland\u017eio prad\u017eioje si\u016bl\u0117me daugiau d\u0117mesio skirti \u017emon\u0117ms, kurie labiausiai nukent\u0117s nuo karantino \u2013 netekusiems darbo d\u0117l karantino asmenims, \u0161eimoms su vaikais, ne\u012fgaliesiems ir j\u0173 artimiesiems. \u0160ioms grup\u0117ms b\u016btina u\u017etikrinti adekva\u010dias pajamas ir paslaugas\u201d, – sako Nacionalinio skurdo ma\u017einimo organizacij\u0173 tinklo vadov\u0117 Aist\u0117 Adomavi\u010dien\u0117. Pra\u0117jusi\u0105 savait\u0119 pasirod\u0117 ir Europos Komisijos rekomendacijos Lietuvai, kuriose \u0161alis ir toliau kritikuojama d\u0117l auk\u0161to skurdo lygio: nepaisant iki pandemijos padidint\u0173 vaiko pinig\u0173 ir senatv\u0117s pensij\u0173, skurdas ir pajam\u0173 nelygyb\u0117 \u0161alyje i\u0161lieka vis dar vieni did\u017eiausi\u0173 Europos S\u0105jungoje. Anot Komisijos, tik\u0117tina, kad pandemija \u0161ias ilgalaikes \u0161alies problemas dar padidins, o Lietuva raginama u\u017etikrinti nepertraukiam\u0105 socialini\u0173 paslaug\u0173 tiekim\u0105 ir socialinio b\u016bsto prieinamum\u0105, didinti socialin\u0117s paramos prieinamum\u0105, dyd\u012f ir jos mok\u0117jimo trukm\u0119. Reprezentatyvi\u0105 apklaus\u0105 atliko rinkos tyrim\u0173 bendrov\u0117 \u201eSpinter tyrimai\u201c baland\u017eio 20-30 dienomis. Apklaus\u0105 u\u017esak\u0117 nevyriausybin\u0117s organizacijos \u2013 Nacionalinis skurdo ma\u017einimo organizacij\u0173 tinklas bei Lietuvos vartotoj\u0173 organizacij\u0173 aljansas.<\/p>","protected":false},"excerpt":{"rendered":"
\u201e\u017dvelgiant \u012f gautus duomenis matyti, kad de\u0161imtadaliui Lietuvos gyventoj\u0173 (11 proc.<\/p>","protected":false},"author":3,"featured_media":0,"comment_status":"closed","ping_status":"closed","sticky":false,"template":"","format":"standard","meta":{"footnotes":""},"categories":[],"tags":[],"class_list":["post-6011","post","type-post","status-publish","format-standard","hentry"],"_links":{"self":[{"href":"https:\/\/spinter.lt\/en\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/6011","targetHints":{"allow":["GET"]}}],"collection":[{"href":"https:\/\/spinter.lt\/en\/wp-json\/wp\/v2\/posts"}],"about":[{"href":"https:\/\/spinter.lt\/en\/wp-json\/wp\/v2\/types\/post"}],"author":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/spinter.lt\/en\/wp-json\/wp\/v2\/users\/3"}],"replies":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/spinter.lt\/en\/wp-json\/wp\/v2\/comments?post=6011"}],"version-history":[{"count":0,"href":"https:\/\/spinter.lt\/en\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/6011\/revisions"}],"wp:attachment":[{"href":"https:\/\/spinter.lt\/en\/wp-json\/wp\/v2\/media?parent=6011"}],"wp:term":[{"taxonomy":"category","embeddable":true,"href":"https:\/\/spinter.lt\/en\/wp-json\/wp\/v2\/categories?post=6011"},{"taxonomy":"post_tag","embeddable":true,"href":"https:\/\/spinter.lt\/en\/wp-json\/wp\/v2\/tags?post=6011"}],"curies":[{"name":"wp","href":"https:\/\/api.w.org\/{rel}","templated":true}]}}