Atskiros gyventoj\u0173 grup\u0117s, bendruomen\u0117s, visuomenin\u0117s organizacijos pastaraisiais metais Lietuvos gyventoj\u0173 vertinamos kaip kur kas \u012ftakingesn\u0117s priimant visuomenei svarbius sprendimus, o pilietiniu aktyvumu i\u0161 visuomen\u0117s ypa\u010d i\u0161siskiria mokytojai. Lietuvos visuomen\u0117s Pilietin\u0117s galios indeksas (PGI) 2019 m. paaugo iki 39,7 balo i\u0161 100 galim\u0173, ir tai yra auk\u0161\u010diausia pasiekta reik\u0161m\u0117 nuo 2007 m., nuo to laiko, kai \u0161is indeksas buvo prad\u0117tas skai\u010diuoti. Tai rodo Pilietin\u0117s visuomen\u0117s instituto (PVI) atliktas tyrimas. Pilieti\u0161kiausi Lietuvoje yra auk\u0161\u010diausio, vidutinio lygmens vadovai ir smulkieji verslininkai (vidutin\u0117 PGI reik\u0161m\u0117 47,2 balai), did\u017eiausias pajamas gaunantys \u017emon\u0117s (46,3), turintys auk\u0161t\u0105j\u012f i\u0161silavinim\u0105 (45,0), taip pat jaunesni \u2013 15\u201329 m. bei 30\u201339 m. respondentai (PGI reik\u0161m\u0117s 42,4 bei 42,7). \u201ePilietin\u0117s galios indeksas nuo buvusio paskutinio skai\u010diavimo paaugo beveik 3 proc. (2016 m. PGI vidutin\u0117 reik\u0161m\u0117 siek\u0117 37 balus). \u0160\u012f pokyt\u012f labiausiai nul\u0117m\u0117 visuomen\u0117je i\u0161aug\u0119s poj\u016btis, kad bendruomen\u0117s, visuomenin\u0117s organizacijos, taip pat ir paprasti Lietuvos \u017emon\u0117s daro svaresn\u0119 \u012ftak\u0105 priimant visuomenei svarbius sprendimus\u201c, \u2013 konstatuoja Pilietin\u0117s visuomen\u0117s instituto direktor\u0117, Vilniaus Universiteto (VU) Tarptautini\u0173 santyki\u0173 ir politikos moksl\u0173 instituto d\u0117stytoja dr. Ieva Petronyt\u0117-Urbonavi\u010dien\u0117. Pasak tyr\u0117jos, \u0161is pokytis visuomen\u0117je pasiskirsto ne tolygiai. Savo \u012ftakos priimant visuomenei svarbius sprendimus vertinimas pastaraisiais metais labiausiai paaugo tarp vyriausi\u0173j\u0173, su \u0161iek tiek auk\u0161tesniu (bet ne auk\u0161tuoju) i\u0161silavinimu, pensinink\u0173, bedarbi\u0173 darbinink\u0173, bet taip pat ir auk\u0161\u010diausio lygmens vadov\u0173 bei smulki\u0173j\u0173 verslinink\u0173. Kad tapo \u012ftakingesni, taip pat pajaut\u0117 ir ma\u017eesnes pajamas gaunantys, ir gyvenantys ne didmies\u010diuose \u017emon\u0117s. \u201eTaigi, labiausiai pilietin\u0117s \u012ftakos padid\u0117jim\u0105 pastaraisiais metais mato tos visuomen\u0117s grup\u0117s, kurias b\u016bt\u0173 galima pavadinti socialiai pa\u017eeid\u017eiamiausiomis. Ir nors jos pagal savo \u012ftakos suvokim\u0105 dar atsilieka nuo likusios visuomen\u0117s dalies, tas atotr\u016bkis yra stipriai suma\u017e\u0117j\u0119s. Galima manyti, kad taip gal\u0117jo atsitikti d\u0117l pastaraisiais metais Vyriausyb\u0117s vykdytos socialin\u0117s ir mokestin\u0117s politikos, kuri sustiprino pa\u017eeid\u017eiamiausi\u0173 visuomen\u0117s grupi\u0173 savivert\u0119\u201c, \u2013 sako Ieva Petronyt\u0117-Urbonavi\u010dien\u0117. Kita hipotez\u0117, kad \u0161is \u012ftakos padid\u0117jimas gali b\u016bti susij\u0119s su 2018 \u2013 2019 m. vykusiomis profesini\u0173 s\u0105jung\u0173 protesto akcijomis (streikais, mitingais ir kt.). \u201e\u0160i\u0105 hipotez\u0119 skatina kelti itin i\u0161aug\u0119s visuomenini\u0173 organizacij\u0173 ir bendruomeni\u0173 \u012ftakos vertinimas ir labai pozityv\u016bs mokytoj\u0173 protest\u0173 vertinimai visuomen\u0117je\u201c, \u2013 teigia PVI ekspert\u0117, VU Tarptautini\u0173 santyki\u0173 ir politikos moksl\u0173 instituto profesor\u0117 Ain\u0117 Ramonait\u0117. Apie mokytoj\u0173 protesto veiksmus teig\u0117 gird\u0117j\u0119 79 proc. apklaust\u0173j\u0173. I\u0161 j\u0173 net 83 proc. \u0161iuos veiksmus vertina teigiamai arba labai teigiamai. 2019 m. populiariausios pilietin\u0117s veiklos i\u0161liko aukojimas, labdara (39 proc. \u012fsitraukusi\u0173), dalyvavimas aplinkos tvarkymo talkose (32 proc.) bei vietos bendruomeni\u0173 veikloje (26 proc.). Ta\u010diau visose \u0161iose veiklose dalyvaujan\u010di\u0173 gyventoj\u0173 dalis nuosekliai ma\u017e\u0117ja jau beveik de\u0161imtmet\u012f, pvz., lyginant su 2012 m., aukotoj\u0173 dalis smuko 9 proc., dalyvaujan\u010di\u0173 aplinkos tvarkymo talkose per \u0161\u012f laik\u0105 suma\u017e\u0117jo 22 proc., o \u012fsitraukian\u010di\u0173 \u012f vietos bendruomen\u0117s veiklas \u2013 11 proc. Tiriant potencial\u0173 pilietin\u012f aktyvum\u0105, paai\u0161k\u0117jo, kad \u017emones labiausiai paskatint\u0173 veikti vietin\u0117s reik\u0161m\u0117s problema. Tokiu atveju veiksm\u0173 jai spr\u0119sti imt\u0173si 28 proc. apklaust\u0173j\u0173, prisid\u0117t\u0173 dar 40 proc. Jei i\u0161kilt\u0173 ekonomin\u0117, saugumo ir politin\u0117 problema, ji mobilizuot\u0173 atitinkamai 58 proc., 54 proc. ir 39 proc. apklaust\u0173j\u0173. Lyginant su 2016 m., 2019 m. \u017emoni\u0173, nusiteikusi\u0173 aktyviai spr\u0119sti \u0161ias problemas, \u0161iek tiek padaug\u0117jo. Galimyb\u0117 susidurti su rizika, jeigu b\u016bsi pilieti\u0161kas, 2019 m. buvo vertinama \u0161iek tiek nuosaikiau nei 2016 m. Vis d\u0117lto rizika atrodo daugiau ar ma\u017eiau tik\u0117tina bent pusei respondent\u0173. Rizika, kad, \u012fsitrauk\u0119s \u012f pilietin\u0119 veikl\u0105, aplinkini\u0173 b\u016bsi \u012ftarin\u0117jamas tai darantis d\u0117l savanaudi\u0161k\u0173 paskat\u0173, tik\u0117tina atrodo 57 proc. respondent\u0173. Kad b\u016bsi vie\u0161ai u\u017esipuolamas, \u0161mei\u017eiamas, \u2013 52 proc., sulauksi grasinim\u0173 susidoroti \u2013 50 proc., prarasi darb\u0105 \u2013 48 proc., aplinkini\u0173 b\u016bsi laikomas keistuoliu \u2013 47 proc. Atskirai skai\u010diuotas Lietuvos mokytoj\u0173 Pilietin\u0117s galios 2019 m. indeksas. Lietuvos mokytoj\u0173 PGI \u2013 53,7 balai i\u0161 100 galim\u0173. \u201eLietuvos mokytoj\u0173 pilietin\u0117 galia yra kur kas auk\u0161tesn\u0117 nei visos visuomen\u0117s. Jie dvigubai da\u017eniau nei visuomen\u0117 \u012fsitraukia \u012f pilietines veiklas: mokytoj\u0173 aktyvumo indeksas lygus 67,4, o visuomen\u0117s \u2013 33,8 balams. 71 proc. mokytoj\u0173 aukoja labdarai, 66 proc. dalyvauja aplinkos tvarkymo, 62 proc. \u2013 vietos bendruomeni\u0173 veiklose, 46 proc. yra pasira\u0161\u0119 koki\u0105 nors peticij\u0105 internetu, 28 proc. dalyvauja visuomenini\u0173 organizacij\u0173, jud\u0117jim\u0173 veikloje. Ketvirtadalis mokytoj\u0173 aktyv\u016bs socialiniuose tinkluose, internetu skelb\u0117, siunt\u0117 pilietinio ar politinio pob\u016bd\u017eio informacij\u0105, dalyvavo virtualioje pilietin\u0117je ar politin\u0117je diskusijoje, penktadalis prane\u0161\u0117 apie \u012fstatym\u0173 pa\u017eeidimus\u201c, \u2013 sako PVI ekspert\u0117, VU Sociologijos ir socialinio darbo instituto direktor\u0117 doc. dr. R\u016bta \u017diliukait\u0117. Mokytojai, lyginant su likusia visuomen\u0117s dalimi, labiau domisi vie\u0161aisiais reikalais, pozityviau vertina pilietin\u0119 \u012ftak\u0105 sprendim\u0173 pri\u0117mimui visuomen\u0117je, \u0161iek tiek labiau nusiteik\u0119 veikti visuomen\u0117je kilus politinei, vietos reik\u0161m\u0117s, saugumo ar ekonominei problemai. Ta\u010diau vertindami rizikas, susijusias su pilietine veikla, mokytojai beveik nesiskiria nuo likusios visuomen\u0117s. Lyginant su ankstesniais metais, mokytoj\u0173 pilietin\u0117 galia paaugo daugiau nei 5 balais (2014 m. apskai\u010diuota mokytoj\u0173 PGI vidutin\u0117 reik\u0161m\u0117 \u2013 48,1). Lietuvos pilietin\u0117s galios indeks\u0105 Pilietin\u0117s visuomen\u0117s institutas matuoja nuo 2007 met\u0173. Pilietin\u0117s galios indeksas parodo, koks yra ir kaip kinta visuomen\u0117s dom\u0117jimasis vie\u0161aisiais reikalais, pilietinis dalyvavimas bei jo potencialas, gyventoj\u0173 po\u017ei\u016bris \u012f turimas pilietines galias. Pilietin\u0117s galios indekso tyrimai yra gr\u012fsti reprezentatyviomis Lietuvos visuomen\u0117s apklausomis. Apklausas 2019 m. tyrimui atliko visuomen\u0117s nuomon\u0117s ir rinkos tyrim\u0173 bendrov\u0117 \u201eSpinter tyrimai\u201c. 2020 met\u0173 vasario ir kovo m\u0117n. apklausti 1007 15\u201375 m. Lietuvos gyventojai ir 404 bendrojo lavinimo ir profesini\u0173 mokykl\u0173 mokytojai. Tyrim\u0105 finansavo \u0160vietimo, mokslo ir sporto ministerija. 2020.05.28<\/b> Atskiros gyventoj\u0173 grup\u0117s, bendruomen\u0117s, visuomenin\u0117s organizacijos pastaraisiais metais Lietuvos gyventoj\u0173 vertinamos kaip kur kas \u012ftakingesn\u0117s priimant visuomenei svarbius sprendimus, o pilietiniu aktyvumu i\u0161 visuomen\u0117s ypa\u010d i\u0161siskiria mokytojai. Lietuvos visuomen\u0117s Pilietin\u0117s galios indeksas (PGI) 2019 m. paaugo iki 39,7 balo i\u0161 100 galim\u0173, ir tai yra auk\u0161\u010diausia pasiekta reik\u0161m\u0117 nuo 2007 m., nuo to laiko, kai \u0161is indeksas buvo prad\u0117tas skai\u010diuoti. Tai rodo Pilietin\u0117s visuomen\u0117s instituto (PVI) atliktas tyrimas. Pilieti\u0161kiausi Lietuvoje yra auk\u0161\u010diausio, vidutinio lygmens vadovai ir smulkieji verslininkai (vidutin\u0117 PGI reik\u0161m\u0117 47,2 balai), did\u017eiausias pajamas gaunantys \u017emon\u0117s (46,3), turintys auk\u0161t\u0105j\u012f i\u0161silavinim\u0105 (45,0), taip pat jaunesni \u2013 15\u201329 m. bei 30\u201339 m. respondentai (PGI reik\u0161m\u0117s 42,4 bei 42,7). \u201ePilietin\u0117s galios indeksas nuo buvusio paskutinio skai\u010diavimo paaugo beveik 3 proc. (2016 m. PGI vidutin\u0117 reik\u0161m\u0117 siek\u0117 37 balus). \u0160\u012f pokyt\u012f labiausiai nul\u0117m\u0117 visuomen\u0117je i\u0161aug\u0119s poj\u016btis, kad bendruomen\u0117s, visuomenin\u0117s organizacijos, taip pat ir paprasti Lietuvos \u017emon\u0117s daro svaresn\u0119 \u012ftak\u0105 priimant visuomenei svarbius sprendimus\u201c, \u2013 konstatuoja Pilietin\u0117s visuomen\u0117s instituto direktor\u0117, Vilniaus Universiteto (VU) Tarptautini\u0173 santyki\u0173 ir politikos moksl\u0173 instituto d\u0117stytoja dr. Ieva Petronyt\u0117-Urbonavi\u010dien\u0117. Pasak tyr\u0117jos, \u0161is pokytis visuomen\u0117je pasiskirsto ne tolygiai. Savo \u012ftakos priimant visuomenei svarbius sprendimus vertinimas pastaraisiais metais labiausiai paaugo tarp vyriausi\u0173j\u0173, su \u0161iek tiek auk\u0161tesniu (bet ne auk\u0161tuoju) i\u0161silavinimu, pensinink\u0173, bedarbi\u0173 darbinink\u0173, bet taip pat ir auk\u0161\u010diausio lygmens vadov\u0173 bei smulki\u0173j\u0173 verslinink\u0173. Kad tapo \u012ftakingesni, taip pat pajaut\u0117 ir ma\u017eesnes pajamas gaunantys, ir gyvenantys ne didmies\u010diuose \u017emon\u0117s. \u201eTaigi, labiausiai pilietin\u0117s \u012ftakos padid\u0117jim\u0105 pastaraisiais metais mato tos visuomen\u0117s grup\u0117s, kurias b\u016bt\u0173 galima pavadinti socialiai pa\u017eeid\u017eiamiausiomis. Ir nors jos pagal savo \u012ftakos suvokim\u0105 dar atsilieka nuo likusios visuomen\u0117s dalies, tas atotr\u016bkis yra stipriai suma\u017e\u0117j\u0119s. Galima manyti, kad taip gal\u0117jo atsitikti d\u0117l pastaraisiais metais Vyriausyb\u0117s vykdytos socialin\u0117s ir mokestin\u0117s politikos, kuri sustiprino pa\u017eeid\u017eiamiausi\u0173 visuomen\u0117s grupi\u0173 savivert\u0119\u201c, \u2013 sako Ieva Petronyt\u0117-Urbonavi\u010dien\u0117. Kita hipotez\u0117, kad \u0161is \u012ftakos padid\u0117jimas gali b\u016bti susij\u0119s su 2018 \u2013 2019 m. vykusiomis profesini\u0173 s\u0105jung\u0173 protesto akcijomis (streikais, mitingais ir kt.). \u201e\u0160i\u0105 hipotez\u0119 skatina kelti itin i\u0161aug\u0119s visuomenini\u0173 organizacij\u0173 ir bendruomeni\u0173 \u012ftakos vertinimas ir labai pozityv\u016bs mokytoj\u0173 protest\u0173 vertinimai visuomen\u0117je\u201c, \u2013 teigia PVI ekspert\u0117, VU Tarptautini\u0173 santyki\u0173 ir politikos moksl\u0173 instituto profesor\u0117 Ain\u0117 Ramonait\u0117. Apie mokytoj\u0173 protesto veiksmus teig\u0117 gird\u0117j\u0119 79 proc. apklaust\u0173j\u0173. I\u0161 j\u0173 net 83 proc. \u0161iuos veiksmus vertina teigiamai arba labai teigiamai. 2019 m. populiariausios pilietin\u0117s veiklos i\u0161liko aukojimas, labdara (39 proc. \u012fsitraukusi\u0173), dalyvavimas aplinkos tvarkymo talkose (32 proc.) bei vietos bendruomeni\u0173 veikloje (26 proc.). Ta\u010diau visose \u0161iose veiklose dalyvaujan\u010di\u0173 gyventoj\u0173 dalis nuosekliai ma\u017e\u0117ja jau beveik de\u0161imtmet\u012f, pvz., lyginant su 2012 m., aukotoj\u0173 dalis smuko 9 proc., dalyvaujan\u010di\u0173 aplinkos tvarkymo talkose per \u0161\u012f laik\u0105 suma\u017e\u0117jo 22 proc., o \u012fsitraukian\u010di\u0173 \u012f vietos bendruomen\u0117s veiklas \u2013 11 proc. Tiriant potencial\u0173 pilietin\u012f aktyvum\u0105, paai\u0161k\u0117jo, kad \u017emones labiausiai paskatint\u0173 veikti vietin\u0117s reik\u0161m\u0117s problema. Tokiu atveju veiksm\u0173 jai spr\u0119sti imt\u0173si 28 proc. apklaust\u0173j\u0173, prisid\u0117t\u0173 dar 40 proc. Jei i\u0161kilt\u0173 ekonomin\u0117, saugumo ir politin\u0117 problema, ji mobilizuot\u0173 atitinkamai 58 proc., 54 proc. ir 39 proc. apklaust\u0173j\u0173. Lyginant su 2016 m., 2019 m. \u017emoni\u0173, nusiteikusi\u0173 aktyviai spr\u0119sti \u0161ias problemas, \u0161iek tiek padaug\u0117jo. Galimyb\u0117 susidurti su rizika, jeigu b\u016bsi pilieti\u0161kas, 2019 m. buvo vertinama \u0161iek tiek nuosaikiau nei 2016 m. Vis d\u0117lto rizika atrodo daugiau ar ma\u017eiau tik\u0117tina bent pusei respondent\u0173. Rizika, kad, \u012fsitrauk\u0119s \u012f pilietin\u0119 veikl\u0105, aplinkini\u0173 b\u016bsi \u012ftarin\u0117jamas tai darantis d\u0117l savanaudi\u0161k\u0173 paskat\u0173, tik\u0117tina atrodo 57 proc. respondent\u0173. Kad b\u016bsi vie\u0161ai u\u017esipuolamas, \u0161mei\u017eiamas, \u2013 52 proc., sulauksi grasinim\u0173 susidoroti \u2013 50 proc., prarasi darb\u0105 \u2013 48 proc., aplinkini\u0173 b\u016bsi laikomas keistuoliu \u2013 47 proc. Atskirai skai\u010diuotas Lietuvos mokytoj\u0173 Pilietin\u0117s galios 2019 m. indeksas. Lietuvos mokytoj\u0173 PGI \u2013 53,7 balai i\u0161 100 galim\u0173. \u201eLietuvos mokytoj\u0173 pilietin\u0117 galia yra kur kas auk\u0161tesn\u0117 nei visos visuomen\u0117s. Jie dvigubai da\u017eniau nei visuomen\u0117 \u012fsitraukia \u012f pilietines veiklas: mokytoj\u0173 aktyvumo indeksas lygus 67,4, o visuomen\u0117s \u2013 33,8 balams. 71 proc. mokytoj\u0173 aukoja labdarai, 66 proc. dalyvauja aplinkos tvarkymo, 62 proc. \u2013 vietos bendruomeni\u0173 veiklose, 46 proc. yra pasira\u0161\u0119 koki\u0105 nors peticij\u0105 internetu, 28 proc. dalyvauja visuomenini\u0173 organizacij\u0173, jud\u0117jim\u0173 veikloje. Ketvirtadalis mokytoj\u0173 aktyv\u016bs socialiniuose tinkluose, internetu skelb\u0117, siunt\u0117 pilietinio ar politinio pob\u016bd\u017eio informacij\u0105, dalyvavo virtualioje pilietin\u0117je ar politin\u0117je diskusijoje, penktadalis prane\u0161\u0117 apie \u012fstatym\u0173 pa\u017eeidimus\u201c, \u2013 sako PVI ekspert\u0117, VU Sociologijos ir socialinio darbo instituto direktor\u0117 doc. dr. R\u016bta \u017diliukait\u0117. Mokytojai, lyginant su likusia visuomen\u0117s dalimi, labiau domisi vie\u0161aisiais reikalais, pozityviau vertina pilietin\u0119 \u012ftak\u0105 sprendim\u0173 pri\u0117mimui visuomen\u0117je, \u0161iek tiek labiau nusiteik\u0119 veikti visuomen\u0117je kilus politinei, vietos reik\u0161m\u0117s, saugumo ar ekonominei problemai. Ta\u010diau vertindami rizikas, susijusias su pilietine veikla, mokytojai beveik nesiskiria nuo likusios visuomen\u0117s. Lyginant su ankstesniais metais, mokytoj\u0173 pilietin\u0117 galia paaugo daugiau nei 5 balais (2014 m. apskai\u010diuota mokytoj\u0173 PGI vidutin\u0117 reik\u0161m\u0117 \u2013 48,1). Lietuvos pilietin\u0117s galios indeks\u0105 Pilietin\u0117s visuomen\u0117s institutas matuoja nuo 2007 met\u0173. Pilietin\u0117s galios indeksas parodo, koks yra ir kaip kinta visuomen\u0117s dom\u0117jimasis vie\u0161aisiais reikalais, pilietinis dalyvavimas bei jo potencialas, gyventoj\u0173 po\u017ei\u016bris \u012f turimas pilietines galias. Pilietin\u0117s galios indekso tyrimai yra gr\u012fsti reprezentatyviomis Lietuvos visuomen\u0117s apklausomis. Apklausas 2019 m. tyrimui atliko visuomen\u0117s nuomon\u0117s ir rinkos tyrim\u0173 bendrov\u0117 \u201eSpinter tyrimai\u201c. 2020 met\u0173 vasario ir kovo m\u0117n. apklausti 1007 15\u201375 m. Lietuvos gyventojai ir 404 bendrojo lavinimo ir profesini\u0173 mokykl\u0173 mokytojai. Tyrim\u0105 finansavo \u0160vietimo, mokslo ir sporto ministerija.<\/p>","protected":false},"excerpt":{"rendered":"
Atskiros gyventoj\u0173 grup\u0117s, bendruomen\u0117s, visuomenin\u0117s organizacijos pastaraisiais metais Lietuvos gyventoj\u0173 vertinamos kaip kur kas \u012ftakingesn\u0117s priimant visuomenei svarbius sprendimus, o pilietiniu aktyvumu i\u0161 visuomen\u0117s ypa\u010d i\u0161siskiria mokytojai.<\/p>","protected":false},"author":3,"featured_media":0,"comment_status":"closed","ping_status":"closed","sticky":false,"template":"","format":"standard","meta":{"footnotes":""},"categories":[],"tags":[],"class_list":["post-6009","post","type-post","status-publish","format-standard","hentry"],"_links":{"self":[{"href":"https:\/\/spinter.lt\/en\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/6009","targetHints":{"allow":["GET"]}}],"collection":[{"href":"https:\/\/spinter.lt\/en\/wp-json\/wp\/v2\/posts"}],"about":[{"href":"https:\/\/spinter.lt\/en\/wp-json\/wp\/v2\/types\/post"}],"author":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/spinter.lt\/en\/wp-json\/wp\/v2\/users\/3"}],"replies":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/spinter.lt\/en\/wp-json\/wp\/v2\/comments?post=6009"}],"version-history":[{"count":0,"href":"https:\/\/spinter.lt\/en\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/6009\/revisions"}],"wp:attachment":[{"href":"https:\/\/spinter.lt\/en\/wp-json\/wp\/v2\/media?parent=6009"}],"wp:term":[{"taxonomy":"category","embeddable":true,"href":"https:\/\/spinter.lt\/en\/wp-json\/wp\/v2\/categories?post=6009"},{"taxonomy":"post_tag","embeddable":true,"href":"https:\/\/spinter.lt\/en\/wp-json\/wp\/v2\/tags?post=6009"}],"curies":[{"name":"wp","href":"https:\/\/api.w.org\/{rel}","templated":true}]}}