{"id":6005,"date":"2020-06-12T00:00:00","date_gmt":"2020-06-11T22:00:00","guid":{"rendered":"https:\/\/spinter.lt\/jurate-cvilikiene-finansinis-restartas-kaip-negrizti-i-iprasta-finansini-rezima\/"},"modified":"2023-05-27T13:49:18","modified_gmt":"2023-05-27T11:49:18","slug":"jurate-cvilikiene-finansinis-restartas-kaip-negrizti-i-iprasta-finansini-rezima","status":"publish","type":"post","link":"https:\/\/spinter.lt\/en\/jurate-cvilikiene-finansinis-restartas-kaip-negrizti-i-iprasta-finansini-rezima\/","title":{"rendered":"J\u016brat\u0117 Cvilikien\u0117. Finansinis restartas: kaip (ne)gr\u012f\u017eti \u012f \u012fprast\u0105 finansin\u012f re\u017eim\u0105?"},"content":{"rendered":"<p>&nbsp; Per pastaruosius trejus metus savo finansus planuojan\u010di\u0173 gyventoj\u0173 skai\u010dius suma\u017e\u0117jo, parod\u0117 karantino prad\u017eioje \u201eSwedbank\u201c u\u017esakymu atlikta gyventoj\u0173 apklausa. Pandemija, be jokios abejon\u0117s, pakeit\u0117 m\u016bs\u0173 po\u017ei\u016br\u012f \u012f finans\u0173 planavim\u0105 ir taupym\u0105, ta\u010diau klausimas \u2212 kiek ilgai gyventojai bus link\u0119 laikytis finansin\u0117s drausm\u0117s. &nbsp; Pastaraisiais metais gana spar\u010diai augusios gyventoj\u0173 pajamos sudar\u0117 s\u0105lygas atsipalaiduoti ir ne taip kruop\u0161\u010diai skai\u010diuoti asmeninius bei \u0161eimos biud\u017eetus. Nuo 2017 m. 6 procentiniais punktais suma\u017e\u0117jo gyventoj\u0173, kurie finansus planuoja nuolat, bei planuojan\u010di\u0173 biud\u017eet\u0105 ruo\u0161iantis \u012fsigyti brangesn\u012f pirkin\u012f. Koronaviruso kriz\u0117 daugeliui primin\u0117 sen\u0105 ger\u0105 ties\u0105, kaip svarbu planuoti pajamas ir i\u0161laidas bei dal\u012f l\u0117\u0161\u0173 skirti taupymui ir finansiniam rezervui kaupti. &nbsp; Pandemijos atne\u0161tos, o tiksliau \u2013 primintos finans\u0173 pamokos gali pad\u0117ti i\u0161siugdyti ir finansin\u012f atsparum\u0105, ir tvari\u0105 finansin\u0119 elgsen\u0105 apskritai. Tad kaip tur\u0117t\u0173 atrodyti nauja finansin\u0117 prad\u017eia po pandemijos, kokius \u012fpro\u010di\u0173 reik\u0117t\u0173 prisiminti, o kuriuos \u201emesti per bort\u0105\u201c? &nbsp; <b>Biud\u017eeto planavimas \u2013 ne tik mintyse<\/b> &nbsp; Asmeninis ar \u0161eimos biud\u017eetas yra svarbus d\u0117l keli\u0173 prie\u017eas\u010di\u0173. Vis\u0173 pirma, jis padeda u\u017etikrinti, kad finans\u0173 nepritr\u016bks b\u016btinosioms i\u0161laidoms. Juk neplanuodami i\u0161laid\u0173 galime n\u0117 nepastebti, kad m\u0117nesio gale s\u0105skaita u\u017e komunalines paslaugas yra didesn\u0117 nei pinig\u0173 likutis banko s\u0105skaitoje. &nbsp; Biud\u017eetas taip pat svarbus ir siekiant sukaupti finansin\u0119 pagalv\u0119 netik\u0117tiems atvejams, kada smarkiai suma\u017e\u0117ja pajamos ar netik\u0117tai padid\u0117ja i\u0161laidos. Asmenin\u012f ar \u0161eimos biud\u017eet\u0105 planuoti ir valdyti veiksmingiausia pasitelkus i\u0161manius biud\u017eeto \u012frankius, pavyzd\u017eiui, \u201eSwedbank\u201c interneto banke esant\u012f funkcionalum\u0105 \u201eMano biud\u017eetas\u201c, \u012fvairias i\u0161maniojo telefono program\u0117les ir netgi paprast\u0105 excel lentel\u0119. &nbsp; Vis d\u0117lto, kaip rodo tyrimas, did\u017eioji dalis gyventoj\u0173 (71 proc.) biud\u017eet\u0105 planuoja intuityviai, tai yra, savo mintyse. Taip planuojan\u010di\u0173 biud\u017eet\u0105 nuo 2017 m. padaug\u0117jo 3 procentiniais punktais. &nbsp; 20 proc. apklaust\u0173j\u0173 sako, kad finansus planuoja pajamas ir i\u0161laidas fiksuodami popieriuje, 15 proc. respondent\u0173 turi susik\u016br\u0119 savo sistem\u0105 elektronine forma, o savo interneto banke paskyroje esan\u010diais \u012frankiais naudojasi 8 proc. gyventoj\u0173. &nbsp; <b>Pagrindinis tikslas \u2013 sukaupti finansin\u012f rezerv\u0105<\/b> &nbsp; Nepaisant to, kad per trejet\u0105 met\u0173 suma\u017e\u0117jo savo biud\u017eet\u0105 planuojan\u010di\u0173 gyventoj\u0173, i\u0161augusios j\u0173 pajamos sudar\u0117 s\u0105lygas finansinius netik\u0117tumus pasitikti \u0161iek tiek geriau pasirengus. Tyrimas rodo, kad gyventoj\u0173, nesukaupusi\u0173 jokio finansinio rezervo ar turin\u010di\u0173 santaup\u0173, kuri\u0173 pakakt\u0173 vos iki trij\u0173 m\u0117nesi\u0173, suma\u017e\u0117jo 7 procentiniais punktais. &nbsp; Vis d\u0117lto, jokio finansinio rezervo arba labai ma\u017e\u0105 rezerv\u0105 tur\u0117jo didesnioji gyventoj\u0173 dalis \u2013 net 58 proc. Tod\u0117l netik\u0117tai u\u017eklupusi koronaviruso kriz\u0117 daugel\u012f m\u016bs\u0173 privert\u0117 suvokti finansin\u0117s saugumo pagalv\u0117s svarb\u0105 \u010dia ir dabar. Kaip rodo gyventoj\u0173 apklausa, 72 proc. lietuvi\u0173 per karantin\u0105 suprato, kaip svarbu tur\u0117ti sukaupus \u201efinansinius la\u0161inukus\u201c. &nbsp; Per m\u0117nes\u012f atsid\u0117dami 10\u201320 proc. savo pajam\u0173, tur\u0117tume siekti sukaupti ma\u017edaug 3\u20136 m\u0117nesi\u0173 nam\u0173 \u016bkio i\u0161laid\u0173 dyd\u017eio finansin\u0119 pagalv\u0119. Net jei nebesusidursime su pana\u0161ia krize, finansinis rezervas pagelb\u0117s, pavyzd\u017eiui, netik\u0117tai praradus darb\u0105, su\u0161lubavus sveikatai arba tiesiog prireikus didesn\u0117s sumos sugedusio automobilio remontui. &nbsp; Laikas parodys, ar, suprat\u0119 finansinio rezervo ir biud\u017eeto planavimo svarb\u0105, laikysim\u0117s tvaresn\u0117s finansin\u0117s elgsenos. Ar visgi atleisime vadeles ir gr\u012f\u0161ime prie sen\u0173 \u012fpro\u010di\u0173, kurie \u0161alyje \u012fvedus karantin\u0105 mums suk\u0117l\u0117 nema\u017eai \u012ftampos. &nbsp; Belieka tik patiems sau palink\u0117ti, kad i\u0161moktos netik\u0117to karantino pamokos nenueit\u0173 veltui, o bet kokias asmenines ar visuotines finansines negandas pasitiktume labiau pasireng\u0119 nei \u0161i\u0173 met\u0173 kov\u0105, kai mus u\u017eklupo pasaulin\u0117 pandemija. &nbsp; Reprezentatyvi\u0105 gyventoj\u0173 apklaus\u0105 \u201eSwedbank\u201c Finans\u0173 instituto u\u017esakymu atliko visuomen\u0117s nuomon\u0117s ir rinkos tyrim\u0173 bendrov\u0117 \u201eSpinter tyrimai\u201c. Tyrimo metu buvo apklausti 1009 respondentai. Tyrimo rezultatai reprezentuoja \u0161ali\u0173 gyventoj\u0173 nuo 18 iki 75 met\u0173 nuomones ir vertinimus. <b>2020.06.12<\/b> &nbsp; Per pastaruosius trejus metus savo finansus planuojan\u010di\u0173 gyventoj\u0173 skai\u010dius suma\u017e\u0117jo, parod\u0117 karantino prad\u017eioje \u201eSwedbank\u201c u\u017esakymu atlikta gyventoj\u0173 apklausa. Pandemija, be jokios abejon\u0117s, pakeit\u0117 m\u016bs\u0173 po\u017ei\u016br\u012f \u012f finans\u0173 planavim\u0105 ir taupym\u0105, ta\u010diau klausimas \u2212 kiek ilgai gyventojai bus link\u0119 laikytis finansin\u0117s drausm\u0117s. &nbsp; Pastaraisiais metais gana spar\u010diai augusios gyventoj\u0173 pajamos sudar\u0117 s\u0105lygas atsipalaiduoti ir ne taip kruop\u0161\u010diai skai\u010diuoti asmeninius bei \u0161eimos biud\u017eetus. Nuo 2017 m. 6 procentiniais punktais suma\u017e\u0117jo gyventoj\u0173, kurie finansus planuoja nuolat, bei planuojan\u010di\u0173 biud\u017eet\u0105 ruo\u0161iantis \u012fsigyti brangesn\u012f pirkin\u012f. Koronaviruso kriz\u0117 daugeliui primin\u0117 sen\u0105 ger\u0105 ties\u0105, kaip svarbu planuoti pajamas ir i\u0161laidas bei dal\u012f l\u0117\u0161\u0173 skirti taupymui ir finansiniam rezervui kaupti. &nbsp; Pandemijos atne\u0161tos, o tiksliau \u2013 primintos finans\u0173 pamokos gali pad\u0117ti i\u0161siugdyti ir finansin\u012f atsparum\u0105, ir tvari\u0105 finansin\u0119 elgsen\u0105 apskritai. Tad kaip tur\u0117t\u0173 atrodyti nauja finansin\u0117 prad\u017eia po pandemijos, kokius \u012fpro\u010di\u0173 reik\u0117t\u0173 prisiminti, o kuriuos \u201emesti per bort\u0105\u201c? &nbsp; <b>Biud\u017eeto planavimas \u2013 ne tik mintyse<\/b> &nbsp; Asmeninis ar \u0161eimos biud\u017eetas yra svarbus d\u0117l keli\u0173 prie\u017eas\u010di\u0173. Vis\u0173 pirma, jis padeda u\u017etikrinti, kad finans\u0173 nepritr\u016bks b\u016btinosioms i\u0161laidoms. Juk neplanuodami i\u0161laid\u0173 galime n\u0117 nepastebti, kad m\u0117nesio gale s\u0105skaita u\u017e komunalines paslaugas yra didesn\u0117 nei pinig\u0173 likutis banko s\u0105skaitoje. &nbsp; Biud\u017eetas taip pat svarbus ir siekiant sukaupti finansin\u0119 pagalv\u0119 netik\u0117tiems atvejams, kada smarkiai suma\u017e\u0117ja pajamos ar netik\u0117tai padid\u0117ja i\u0161laidos. Asmenin\u012f ar \u0161eimos biud\u017eet\u0105 planuoti ir valdyti veiksmingiausia pasitelkus i\u0161manius biud\u017eeto \u012frankius, pavyzd\u017eiui, \u201eSwedbank\u201c interneto banke esant\u012f funkcionalum\u0105 \u201eMano biud\u017eetas\u201c, \u012fvairias i\u0161maniojo telefono program\u0117les ir netgi paprast\u0105 excel lentel\u0119. &nbsp; Vis d\u0117lto, kaip rodo tyrimas, did\u017eioji dalis gyventoj\u0173 (71 proc.) biud\u017eet\u0105 planuoja intuityviai, tai yra, savo mintyse. Taip planuojan\u010di\u0173 biud\u017eet\u0105 nuo 2017 m. padaug\u0117jo 3 procentiniais punktais. &nbsp; 20 proc. apklaust\u0173j\u0173 sako, kad finansus planuoja pajamas ir i\u0161laidas fiksuodami popieriuje, 15 proc. respondent\u0173 turi susik\u016br\u0119 savo sistem\u0105 elektronine forma, o savo interneto banke paskyroje esan\u010diais \u012frankiais naudojasi 8 proc. gyventoj\u0173. &nbsp; <b>Pagrindinis tikslas \u2013 sukaupti finansin\u012f rezerv\u0105<\/b> &nbsp; Nepaisant to, kad per trejet\u0105 met\u0173 suma\u017e\u0117jo savo biud\u017eet\u0105 planuojan\u010di\u0173 gyventoj\u0173, i\u0161augusios j\u0173 pajamos sudar\u0117 s\u0105lygas finansinius netik\u0117tumus pasitikti \u0161iek tiek geriau pasirengus. Tyrimas rodo, kad gyventoj\u0173, nesukaupusi\u0173 jokio finansinio rezervo ar turin\u010di\u0173 santaup\u0173, kuri\u0173 pakakt\u0173 vos iki trij\u0173 m\u0117nesi\u0173, suma\u017e\u0117jo 7 procentiniais punktais. &nbsp; Vis d\u0117lto, jokio finansinio rezervo arba labai ma\u017e\u0105 rezerv\u0105 tur\u0117jo didesnioji gyventoj\u0173 dalis \u2013 net 58 proc. Tod\u0117l netik\u0117tai u\u017eklupusi koronaviruso kriz\u0117 daugel\u012f m\u016bs\u0173 privert\u0117 suvokti finansin\u0117s saugumo pagalv\u0117s svarb\u0105 \u010dia ir dabar. Kaip rodo gyventoj\u0173 apklausa, 72 proc. lietuvi\u0173 per karantin\u0105 suprato, kaip svarbu tur\u0117ti sukaupus \u201efinansinius la\u0161inukus\u201c. &nbsp; Per m\u0117nes\u012f atsid\u0117dami 10\u201320 proc. savo pajam\u0173, tur\u0117tume siekti sukaupti ma\u017edaug 3\u20136 m\u0117nesi\u0173 nam\u0173 \u016bkio i\u0161laid\u0173 dyd\u017eio finansin\u0119 pagalv\u0119. Net jei nebesusidursime su pana\u0161ia krize, finansinis rezervas pagelb\u0117s, pavyzd\u017eiui, netik\u0117tai praradus darb\u0105, su\u0161lubavus sveikatai arba tiesiog prireikus didesn\u0117s sumos sugedusio automobilio remontui. &nbsp; Laikas parodys, ar, suprat\u0119 finansinio rezervo ir biud\u017eeto planavimo svarb\u0105, laikysim\u0117s tvaresn\u0117s finansin\u0117s elgsenos. Ar visgi atleisime vadeles ir gr\u012f\u0161ime prie sen\u0173 \u012fpro\u010di\u0173, kurie \u0161alyje \u012fvedus karantin\u0105 mums suk\u0117l\u0117 nema\u017eai \u012ftampos. &nbsp; Belieka tik patiems sau palink\u0117ti, kad i\u0161moktos netik\u0117to karantino pamokos nenueit\u0173 veltui, o bet kokias asmenines ar visuotines finansines negandas pasitiktume labiau pasireng\u0119 nei \u0161i\u0173 met\u0173 kov\u0105, kai mus u\u017eklupo pasaulin\u0117 pandemija. &nbsp; Reprezentatyvi\u0105 gyventoj\u0173 apklaus\u0105 \u201eSwedbank\u201c Finans\u0173 instituto u\u017esakymu atliko visuomen\u0117s nuomon\u0117s ir rinkos tyrim\u0173 bendrov\u0117 \u201eSpinter tyrimai\u201c. Tyrimo metu buvo apklausti 1009 respondentai. Tyrimo rezultatai reprezentuoja \u0161ali\u0173 gyventoj\u0173 nuo 18 iki 75 met\u0173 nuomones ir vertinimus.<\/p>","protected":false},"excerpt":{"rendered":"<p>&nbsp; Per pastaruosius trejus metus savo finansus planuojan\u010di\u0173 gyventoj\u0173 skai\u010dius suma\u017e\u0117jo, parod\u0117 karantino prad\u017eioje \u201eSwedbank\u201c u\u017esakymu atlikta gyventoj\u0173 apklausa.<\/p>","protected":false},"author":3,"featured_media":0,"comment_status":"closed","ping_status":"closed","sticky":false,"template":"","format":"standard","meta":{"footnotes":""},"categories":[],"tags":[],"class_list":["post-6005","post","type-post","status-publish","format-standard","hentry"],"_links":{"self":[{"href":"https:\/\/spinter.lt\/en\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/6005","targetHints":{"allow":["GET"]}}],"collection":[{"href":"https:\/\/spinter.lt\/en\/wp-json\/wp\/v2\/posts"}],"about":[{"href":"https:\/\/spinter.lt\/en\/wp-json\/wp\/v2\/types\/post"}],"author":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/spinter.lt\/en\/wp-json\/wp\/v2\/users\/3"}],"replies":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/spinter.lt\/en\/wp-json\/wp\/v2\/comments?post=6005"}],"version-history":[{"count":0,"href":"https:\/\/spinter.lt\/en\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/6005\/revisions"}],"wp:attachment":[{"href":"https:\/\/spinter.lt\/en\/wp-json\/wp\/v2\/media?parent=6005"}],"wp:term":[{"taxonomy":"category","embeddable":true,"href":"https:\/\/spinter.lt\/en\/wp-json\/wp\/v2\/categories?post=6005"},{"taxonomy":"post_tag","embeddable":true,"href":"https:\/\/spinter.lt\/en\/wp-json\/wp\/v2\/tags?post=6005"}],"curies":[{"name":"wp","href":"https:\/\/api.w.org\/{rel}","templated":true}]}}