Finansines pandemijos pasekmes pajuto kone pus\u0117 \u0161alies gyventoj\u0173 \u2212 45 proc. \u0161alies nam\u0173 \u016bki\u0173 per karantin\u0105 suma\u017e\u0117jo pajamos, rodo \u201eSwedbank\u201c Finans\u0173 instituto u\u017esakymu atlikta reprezentatyvi gyventoj\u0173 apklausa. Galimam finansiniam sukr\u0117timui ateityje teigia b\u016bt\u0173 pasiruo\u0161\u0119 57 proc. gyventoj\u0173, jie turi sukaup\u0119 ma\u017eiausiai trij\u0173 m\u0117nesi\u0173 i\u0161laid\u0173 dyd\u017eio finansin\u012f rezerv\u0105. \u201eD\u0117l pandemijos \u012fvestas karantinas gerokai supurt\u0117 \u0161alies nam\u0173 \u016bki\u0173 finansus. Beveik pus\u0117s nam\u0173 \u016bki\u0173 pajamos suma\u017e\u0117jo, pana\u0161i j\u0173 dalis tokiems finansiniams i\u0161bandymams nebuvo pasireng\u0119. Kaip rodo apklausos duomenys, bent 3 m\u0117nesius leid\u017eian\u010di\u0173 pragyventi santaup\u0173 per karantin\u0105 netur\u0117jo daugiau nei 40 proc. nam\u0173 \u016bki\u0173\u201c, \u2013 sako \u201eSwedbank\u201c Finans\u0173 instituto vadov\u0117 J\u016brat\u0117 Cvilikien\u0117. Pasak jos, karantino metu 48 proc. nam\u0173 \u016bki\u0173 finansin\u0117 situacija \u017eymiai nepakito, o 7 proc. nurodo tuo metu gal\u0117j\u0119 pasid\u017eiaugti i\u0161augusiomis pajamomis. Did\u017eiausias sm\u016bgis \u2212 ma\u017eiausiai u\u017edirbantiems<\/b> Kaip ra\u0161oma prane\u0161ime spaudai, pana\u0161u, kad \u012fvestas karantinas ir d\u0117l to apribotas ekonominis aktyvumas labiausiai finansi\u0161kai paveik\u0117 u\u017edirban\u010dius ma\u017eiau. \u201ePajam\u0173 suma\u017e\u0117jim\u0105 pajuto daugiau nei 50 proc. t\u0173 nam\u0173 \u016bki\u0173, kuriuose vienam nariui tenka iki 300 eur\u0173 pajam\u0173 per m\u0117nes\u012f. Tuo metu nam\u0173 \u016bkiai, kuri\u0173 vienam nariui tenka 700 eur\u0173 ir daugiau pajam\u0173 per m\u0117nes\u012f, karantino finansinius i\u0161\u0161\u016bkius atlaik\u0117 geriau \u2212 tik kas ketvirtas i\u0161 j\u0173 susid\u016br\u0117 su sumenkusiomis pajamomis\u201c, \u2013 komentuoja \u201eSwedbank\u201c atstov\u0117. Pasak J. Cvilikien\u0117s, nedideles pajamas gaunantys gyventojai turi ma\u017eiau galimybi\u0173 atsid\u0117ti pinig\u0173 taupymui, tod\u0117l netik\u0117tai u\u017eklup\u0119 ekonominiai sunkumai jiems gali tapti sud\u0117tingu i\u0161bandymu. \u201e\u0160iems gyventojams itin aktuali tampa valstyb\u0117s suteikiama pagalba speciali\u0173 i\u0161mok\u0173 forma ar padidinant neapmokestinam\u0105sias pajamas. Be to, jei j\u0173 pajamos yra suma\u017e\u0117jusios ir nesiekia tam tikro minimalaus did\u017eio, jie tur\u0117t\u0173 kreiptis d\u0117l tikslin\u0117s savivaldyb\u0117s paramos\u201c, \u2212 sako \u201eSwedbank\u201c finans\u0173 ekspert\u0117. Finansinis rezervas \u2013 bent 3 m\u0117nesi\u0173 i\u0161laidoms padengti<\/b> Tiems gyventojams, kuri\u0173 pajamos n\u0117ra ma\u017eiausios, ta\u010diau karantinas juos u\u017eklupo be sukaupto finansinio rezervo, metas prad\u0117ti taupyti ir susikurti didesn\u012f finansin\u012f saugum\u0105 atei\u010diai. \u201e\u0160i\u0173 gyventoj\u0173 b\u016bsima finansin\u0117 pagalv\u0117 tur\u0117t\u0173 sudaryti ma\u017eiausiai 3 m\u0117nesi\u0173 i\u0161laid\u0173 dyd\u017eio sum\u0105. Optimalaus dyd\u017eio finansinis rezervas tur\u0117t\u0173 siekti 6 m\u0117nesi\u0173 b\u016btin\u0173j\u0173 i\u0161laid\u0173 sum\u0105. Tai leist\u0173 jaustis finansi\u0161kai u\u017etikrintai, jei d\u0117l vien\u0173 ar kit\u0173 prie\u017eas\u010di\u0173 pajamos ateityje suma\u017e\u0117t\u0173 arba kur\u012f laik\u0105 jos i\u0161 viso neb\u016bt\u0173 gaunamos\u201c, \u2212 sako J. Cvilikien\u0117. Pasak jos, tie gyventojai, kuri\u0173 finansin\u0117 pad\u0117tis nepakito, darbo vieta i\u0161liko stabili, o turim\u0173 santaup\u0173 pakakt\u0173 bent 3 m\u0117nesi\u0173 pragyvenimui, atsargiai gal\u0117t\u0173 gr\u012f\u017eti prie ankstesni\u0173 vartojimo \u012fpro\u010di\u0173. \u201eTarp 7 proc. gyventoj\u0173, kuri\u0173 pajamos per karantin\u0105 augo, yra ir toki\u0173, kurie nurodo turintys ne tik pakankam\u0105 finansin\u012f rezerv\u0105, bet ir atliekam\u0173 laisv\u0173 l\u0117\u0161\u0173. \u0160iems gyventojams pravartu \u012fdarbinti pinigus ir auginti savo turt\u0105, investuojant bei kuriant finansi\u0161kai saugesn\u0119 savo ir vaik\u0173 ateit\u012f\u201c, \u2013 teigia \u201eSwedbank\u201c Finans\u0173 instituto vadov\u0117 J. Cvilikien\u0117. Reprezentatyvi\u0105 gyventoj\u0173 apklaus\u0105 \u201eSwedbank\u201c Finans\u0173 instituto u\u017esakymu 2020 met\u0173 gegu\u017e\u0117s 18\u201327 d. atliko visuomen\u0117s nuomon\u0117s ir rinkos tyrim\u0173 bendrov\u0117 \u201eSpinter tyrimai\u201c. Tyrimo metu buvo apklausti 1012 respondent\u0173. Tyrimo rezultatai reprezentuoja \u0161ali\u0173 gyventoj\u0173 nuo 18 iki 75 met\u0173 nuomones ir vertinimus. 2020.06.22<\/b> Finansines pandemijos pasekmes pajuto kone pus\u0117 \u0161alies gyventoj\u0173 \u2212 45 proc. \u0161alies nam\u0173 \u016bki\u0173 per karantin\u0105 suma\u017e\u0117jo pajamos, rodo \u201eSwedbank\u201c Finans\u0173 instituto u\u017esakymu atlikta reprezentatyvi gyventoj\u0173 apklausa. Galimam finansiniam sukr\u0117timui ateityje teigia b\u016bt\u0173 pasiruo\u0161\u0119 57 proc. gyventoj\u0173, jie turi sukaup\u0119 ma\u017eiausiai trij\u0173 m\u0117nesi\u0173 i\u0161laid\u0173 dyd\u017eio finansin\u012f rezerv\u0105. \u201eD\u0117l pandemijos \u012fvestas karantinas gerokai supurt\u0117 \u0161alies nam\u0173 \u016bki\u0173 finansus. Beveik pus\u0117s nam\u0173 \u016bki\u0173 pajamos suma\u017e\u0117jo, pana\u0161i j\u0173 dalis tokiems finansiniams i\u0161bandymams nebuvo pasireng\u0119. Kaip rodo apklausos duomenys, bent 3 m\u0117nesius leid\u017eian\u010di\u0173 pragyventi santaup\u0173 per karantin\u0105 netur\u0117jo daugiau nei 40 proc. nam\u0173 \u016bki\u0173\u201c, \u2013 sako \u201eSwedbank\u201c Finans\u0173 instituto vadov\u0117 J\u016brat\u0117 Cvilikien\u0117. Pasak jos, karantino metu 48 proc. nam\u0173 \u016bki\u0173 finansin\u0117 situacija \u017eymiai nepakito, o 7 proc. nurodo tuo metu gal\u0117j\u0119 pasid\u017eiaugti i\u0161augusiomis pajamomis. Did\u017eiausias sm\u016bgis \u2212 ma\u017eiausiai u\u017edirbantiems<\/b> Kaip ra\u0161oma prane\u0161ime spaudai, pana\u0161u, kad \u012fvestas karantinas ir d\u0117l to apribotas ekonominis aktyvumas labiausiai finansi\u0161kai paveik\u0117 u\u017edirban\u010dius ma\u017eiau. \u201ePajam\u0173 suma\u017e\u0117jim\u0105 pajuto daugiau nei 50 proc. t\u0173 nam\u0173 \u016bki\u0173, kuriuose vienam nariui tenka iki 300 eur\u0173 pajam\u0173 per m\u0117nes\u012f. Tuo metu nam\u0173 \u016bkiai, kuri\u0173 vienam nariui tenka 700 eur\u0173 ir daugiau pajam\u0173 per m\u0117nes\u012f, karantino finansinius i\u0161\u0161\u016bkius atlaik\u0117 geriau \u2212 tik kas ketvirtas i\u0161 j\u0173 susid\u016br\u0117 su sumenkusiomis pajamomis\u201c, \u2013 komentuoja \u201eSwedbank\u201c atstov\u0117. Pasak J. Cvilikien\u0117s, nedideles pajamas gaunantys gyventojai turi ma\u017eiau galimybi\u0173 atsid\u0117ti pinig\u0173 taupymui, tod\u0117l netik\u0117tai u\u017eklup\u0119 ekonominiai sunkumai jiems gali tapti sud\u0117tingu i\u0161bandymu. \u201e\u0160iems gyventojams itin aktuali tampa valstyb\u0117s suteikiama pagalba speciali\u0173 i\u0161mok\u0173 forma ar padidinant neapmokestinam\u0105sias pajamas. Be to, jei j\u0173 pajamos yra suma\u017e\u0117jusios ir nesiekia tam tikro minimalaus did\u017eio, jie tur\u0117t\u0173 kreiptis d\u0117l tikslin\u0117s savivaldyb\u0117s paramos\u201c, \u2212 sako \u201eSwedbank\u201c finans\u0173 ekspert\u0117. Finansinis rezervas \u2013 bent 3 m\u0117nesi\u0173 i\u0161laidoms padengti<\/b> Tiems gyventojams, kuri\u0173 pajamos n\u0117ra ma\u017eiausios, ta\u010diau karantinas juos u\u017eklupo be sukaupto finansinio rezervo, metas prad\u0117ti taupyti ir susikurti didesn\u012f finansin\u012f saugum\u0105 atei\u010diai. \u201e\u0160i\u0173 gyventoj\u0173 b\u016bsima finansin\u0117 pagalv\u0117 tur\u0117t\u0173 sudaryti ma\u017eiausiai 3 m\u0117nesi\u0173 i\u0161laid\u0173 dyd\u017eio sum\u0105. Optimalaus dyd\u017eio finansinis rezervas tur\u0117t\u0173 siekti 6 m\u0117nesi\u0173 b\u016btin\u0173j\u0173 i\u0161laid\u0173 sum\u0105. Tai leist\u0173 jaustis finansi\u0161kai u\u017etikrintai, jei d\u0117l vien\u0173 ar kit\u0173 prie\u017eas\u010di\u0173 pajamos ateityje suma\u017e\u0117t\u0173 arba kur\u012f laik\u0105 jos i\u0161 viso neb\u016bt\u0173 gaunamos\u201c, \u2212 sako J. Cvilikien\u0117. Pasak jos, tie gyventojai, kuri\u0173 finansin\u0117 pad\u0117tis nepakito, darbo vieta i\u0161liko stabili, o turim\u0173 santaup\u0173 pakakt\u0173 bent 3 m\u0117nesi\u0173 pragyvenimui, atsargiai gal\u0117t\u0173 gr\u012f\u017eti prie ankstesni\u0173 vartojimo \u012fpro\u010di\u0173. \u201eTarp 7 proc. gyventoj\u0173, kuri\u0173 pajamos per karantin\u0105 augo, yra ir toki\u0173, kurie nurodo turintys ne tik pakankam\u0105 finansin\u012f rezerv\u0105, bet ir atliekam\u0173 laisv\u0173 l\u0117\u0161\u0173. \u0160iems gyventojams pravartu \u012fdarbinti pinigus ir auginti savo turt\u0105, investuojant bei kuriant finansi\u0161kai saugesn\u0119 savo ir vaik\u0173 ateit\u012f\u201c, \u2013 teigia \u201eSwedbank\u201c Finans\u0173 instituto vadov\u0117 J. Cvilikien\u0117. Reprezentatyvi\u0105 gyventoj\u0173 apklaus\u0105 \u201eSwedbank\u201c Finans\u0173 instituto u\u017esakymu 2020 met\u0173 gegu\u017e\u0117s 18\u201327 d. atliko visuomen\u0117s nuomon\u0117s ir rinkos tyrim\u0173 bendrov\u0117 \u201eSpinter tyrimai\u201c. Tyrimo metu buvo apklausti 1012 respondent\u0173. Tyrimo rezultatai reprezentuoja \u0161ali\u0173 gyventoj\u0173 nuo 18 iki 75 met\u0173 nuomones ir vertinimus.<\/p>","protected":false},"excerpt":{"rendered":"
Finansines pandemijos pasekmes pajuto kone pus\u0117 \u0161alies gyventoj\u0173 \u2212 45 proc.<\/p>","protected":false},"author":3,"featured_media":0,"comment_status":"closed","ping_status":"closed","sticky":false,"template":"","format":"standard","meta":{"footnotes":""},"categories":[],"tags":[],"class_list":["post-6003","post","type-post","status-publish","format-standard","hentry"],"_links":{"self":[{"href":"https:\/\/spinter.lt\/en\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/6003","targetHints":{"allow":["GET"]}}],"collection":[{"href":"https:\/\/spinter.lt\/en\/wp-json\/wp\/v2\/posts"}],"about":[{"href":"https:\/\/spinter.lt\/en\/wp-json\/wp\/v2\/types\/post"}],"author":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/spinter.lt\/en\/wp-json\/wp\/v2\/users\/3"}],"replies":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/spinter.lt\/en\/wp-json\/wp\/v2\/comments?post=6003"}],"version-history":[{"count":0,"href":"https:\/\/spinter.lt\/en\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/6003\/revisions"}],"wp:attachment":[{"href":"https:\/\/spinter.lt\/en\/wp-json\/wp\/v2\/media?parent=6003"}],"wp:term":[{"taxonomy":"category","embeddable":true,"href":"https:\/\/spinter.lt\/en\/wp-json\/wp\/v2\/categories?post=6003"},{"taxonomy":"post_tag","embeddable":true,"href":"https:\/\/spinter.lt\/en\/wp-json\/wp\/v2\/tags?post=6003"}],"curies":[{"name":"wp","href":"https:\/\/api.w.org\/{rel}","templated":true}]}}