Bandymai kitas \u0161alis mokyti istorijos, atviri grasinimai kaimyn\u0117ms, \u017evanginimas ginklais. Tokia Vladimiro Putino valdomos Rusijos politika pastaraisiais metais sulauk\u0117 ne tik ekspert\u0173 ir valstybi\u0173 kriti\u0161k\u0173 vertinim\u0173. Savo po\u017ei\u016br\u012f i\u0161sak\u0117 ir lietuviai. Naujame tyrime po\u017ei\u016bris \u012f kaimynines \u0161alis bent jau Kremliui tikrai n\u0117ra palankus. Tiesa, smuktel\u0117jo ir strategini\u0173 Lietuvos s\u0105junginink\u0173 \u012fvaizdis. Penktadien\u012f Ryt\u0173 Europos studij\u0173 centre (RESC) pristatytas Geopolitikos ir tarptautin\u0117s politikos bei gr\u0117smi\u0173 suvokimo tyrimas \u2013 ne pirmas pana\u0161us darbas. Ta\u010diau jis paremtas naujausiais sociologiniais duomenimis. Tyrimas atliktas nuo 2020 m. baland\u017eio 22 d. iki gegu\u017e\u0117s 6 d. Pagal RESC sudaryt\u0105 klausimyn\u0105 apklaus\u0105 atliko \u201eSpinter tyrimai\u201c. Tyrimas yra reprezentatyvus, jo metu apklausti 1 012 respondent\u0173 (18\u201375 m. am\u017eiaus), gyvenan\u010di\u0173 visoje Lietuvoje. Siekiant \u012f\u017evelgti tendencijas tyrime kartojami klausimai i\u0161 2016 m. ir 2018 m. analiz\u0117s, taip pat \u012f klausimyn\u0105 \u012ftraukti nauji \u0161alies geopolitik\u0105 ir saugum\u0105 galimai lemiantys aspektai. Studij\u0105 reng\u0117 RESC vadovas Linas Kojala, \u0161io centro specialistai Justinas Kulys, Andrius Prochorenko, Adam Ro\u017eevi\u010d, redagavo doc. dr. Ma\u017evydas Jastramskis. Vertinant pastar\u0173j\u0173 keleri\u0173 met\u0173 atlikt\u0173 identi\u0161k\u0173 ir pana\u0161i\u0173 tyrim\u0173 rezultatus lietuvi\u0173 po\u017ei\u016bris \u012f kaimynines valstybes ir j\u0173 lyderius kito ne\u017eymiai, ta\u010diau net ir \u0161i nedidel\u0117 poky\u010di\u0173 kreiv\u0117, anot L. Kojalos \u2013 i\u0161kalbinga. \u201eManau, galima bendrai teigti, kad vertinant pastar\u0173j\u0173 keleri\u0173 met\u0173 atlikt\u0173 identi\u0161k\u0173 ir pana\u0161i\u0173 tyrim\u0173 rezultatus, lietuvi\u0173 po\u017ei\u016bris \u012f kaimynines valstybes ir j\u0173 lyderius kito nedaug, ta\u010diau net ir \u0161i nedidel\u0117 poky\u010di\u0173 kreiv\u0117 \u2013 i\u0161kalbinga: po\u017ei\u016bris \u012f Rusij\u0105 ir Putin\u0105 tik blog\u0117ja, konflikto tikimyb\u0117, visuomen\u0117s vertinimu, lieka didel\u0117\u201c, \u2013 pa\u017eym\u0117jo L. Kojala. JAV palaikymas smunka<\/b> Viena tyrimo i\u0161vad\u0173 apie draugi\u0161kiausias \u0161alis ir j\u0173 lyderius bei atvirk\u0161\u010diai \u2013 apie nedraugi\u0161kiausias valstybes bei j\u0173 vadovus dideli\u0173 staigmen\u0173 nepateikia. Draugi\u0161kiausia valstybe Lietuvai laikoma Latvija (93 proc.). Vokietij\u0105 draugi\u0161ka valstybe laiko 87 proc. respondent\u0173, Estij\u0105 \u2013 85 proc., \u0160vedij\u0105 \u2013 84 proc., Ukrain\u0105 \u2013 81 proc., Lenkij\u0105 \u2013 74 proc., JAV \u2013 74 proc. Pa\u017eym\u0117tina, kad tyrimo \u0161ali\u0173 s\u0105ra\u0161as buvo u\u017edaras, tai rei\u0161kia, kad nuomon\u0117s apie s\u0105ra\u0161e neminimas valstybes nebuvo klausiama. Ry\u0161kesn\u012f pokyt\u012f galima \u012f\u017evelgti kalbant apie JAV: per ketverius metus draugi\u0161kai vertinan\u010di\u0173j\u0173 JAV suma\u017e\u0117jo. Nors JAV beveik trij\u0173 ketvirtadali\u0173 Lietuvos gyventoj\u0173 vertinama kaip draugi\u0161ka valstyb\u0117, 2016 m. rodiklis buvo 12 proc. didesnis. Tyrime teigiama, kad tai gal\u0117t\u0173 b\u016bti sietina su JAV prezidento Donaldo Trumpo asmenybe: prie\u0161ingai nei pirmtakas Barakas Obama, jis Lietuvoje vertinamas labiau neigiamai nei teigiamai. Tiesa, L. Kojala pa\u017eym\u0117jo, kad nepaisant statisti\u0161kai reik\u0161mingo suma\u017e\u0117jimo, trys ketvirtadaliai Lietuvos gyventoj\u0173 JAV vis dar vertina pozityviai, ir tai yra labai auk\u0161tas rezultatas, didesnis nei pana\u0161iuose tyrimuose daugelyje kit\u0173 Europos \u0161ali\u0173. Kita vertus, nepaisant itin matom\u0173 JAV iniciatyv\u0173 karinio saugumo srityje bendrai regione ir Lietuvoje, tik ma\u017euma Lietuvos gyventoj\u0173 sutinka su teiginiu, jog D. Trumpo kadencijos metu Lietuvos saugumas buvo sustiprintas. Vos 13 proc. teig\u0117, kad \u0161io prezidento kadencijos metu Lietuvos saugumas buvo sustiprintas, ir 39 proc. parei\u0161k\u0117 manantys atvirk\u0161\u010diai. Tai, kad b\u016btent D. Trumpo kadencijos metu buvo i\u0161pl\u0117stas Europos atgrasymo iniciatyvos biud\u017eetas, kuriuo finansuojamos JAV paj\u0117g\u0173 operacijos Europoje, pavyzd\u017eiui, \u0161arvuot\u0173j\u0173 brigad\u0173 ir kit\u0173 dalini\u0173 dislokavimas, JAV bataliono dislokavimas Lietuvoje apklaustiems lietuviams didesnio \u012fsp\u016bd\u017eio nepadar\u0117 vertinant saugumo stiprinim\u0105. \u201ePrie to veikiausiai prisid\u0117jo \u012fvairialyp\u0117, itin pla\u010diai \u017einiasklaidoje aptariama Trumpo retorika, neretai k\u0117lusi santyki\u0173 gerinimo su Rusija b\u016btinyb\u0117s, taip pat a\u0161trios kritikos NATO s\u0105jungininkams motyv\u0105. JAV lyderio tez\u0117se \u0161ios \u0161alies politika atrodo ma\u017eiau nusp\u0117jama ir prognozuojama. Argumentai, jog per pastaruosius metus priimta daug sprendim\u0173, stiprinan\u010di\u0173 amerikie\u010di\u0173 \u012fsipareigojimus s\u0105jungininkams, \u012fskaitant ir Lietuvai, yra faktologi\u0161kai pagr\u012fsti. Kita vertus, jie reikalauja gilinimosi \u012f tem\u0105, be to, priimant sprendimus d\u0117l EDI ar sankcij\u0173 Rusijai svarb\u0173 vaidmen\u012f atliko kitos JAV institucijos, pavyzd\u017eiui, Kongresas\u201c, \u2013 svarst\u0117 L. Kojala. Tyrimas parod\u0117, kad JAV prezidento rinkim\u0173 2020 m. kontekste Lietuvos gyventojai pozityviau vertina su D. Trumpu besivar\u017eysiant\u012f Demokrat\u0173 partijos nar\u012f Joe Biden\u0105, kuris yra vie\u0161\u0117j\u0119s Lietuvoje, nors nema\u017ea dalis respondent\u0173 \u0161\u012f politik\u0105 vertino neutraliai arba apskritai netur\u0117jo nuomon\u0117s. D\u0117l Kinijos dar neapsisprend\u0119<\/b> Pasteb\u0117tina tendencija, kad ma\u017e\u0117ja ne tik JAV, bet ir Lenkijos, Baltarusijos vertinimas. Tiesa, Lenkijos atveju draugi\u0161kumo vertinimo suma\u017e\u0117jimas buvo ma\u017eesnis: \u012fsitikinti, ar jis reik\u0161mingas, reik\u0117s tolesni\u0173 tyrim\u0173 (nuo 81 proc. 2016 m. iki 74 proc. 2020 m.). Ma\u017eiau abejoni\u0173 d\u0117l to, kad suma\u017e\u0117jo matan\u010di\u0173 Baltarusij\u0105 kaip draugi\u0161k\u0105 valstyb\u0119 \u2013 jei prie\u0161 ketverius metus toki\u0173 buvo 55 proc., tai 2020 m. \u2013 44 proc. (be to, per t\u0105 pat\u012f laik\u0105 nuo 28 proc. iki 36 proc. i\u0161augo Baltarusij\u0105 kaip nedraugi\u0161k\u0105 valstyb\u0119 vertinan\u010di\u0173j\u0173 dalis). Teigiama, kad Baltarusijos atvejis tik\u0117tinai sietinas su i\u0161augusiu Astravo atomin\u0117s elektrin\u0117s (AE) gr\u0117sm\u0117s vertinimu. 54 proc. respondent\u0173 sutinka su teiginiu, jog Astravo AE projektas kelia pavoj\u0173 Lietuvai. Palyginti su 2018 m., \u0161is skai\u010dius beveik nepakito. \u012edomu tai, kad \u012f apklaus\u0105 (kalbant apie gr\u0117smes) \u012ftraukta ir Kinija: j\u0105 gr\u0117sme laiko 28 proc. respondent\u0173. Kita vertus, 41 proc. respondent\u0173 gr\u0117sme nelaiko. Pats d\u0117mesys Kinijai pastaraisiais metais beabejotinai i\u0161augo \u2013 nuo kin\u0173 diplomat\u0173 i\u0161provokuoto konflikto katedros aik\u0161t\u0117je pernai per Honkongo protestuotoj\u0173 r\u0117m\u0117j\u0173 miting\u0105 iki Gr\u0117smi\u0173 nacionaliniam saugumui ataskaitos ir, \u017einoma, fakto, kad naujojo koronaviruso kilm\u0117s ar bent jau pradinio i\u0161plitimo \u0161alimi vadinama b\u016btent Kinija. Nepaisant \u0161i\u0173 veiksni\u0173, Lietuvos gyventojai vis dar neturi ai\u0161kios nuomon\u0117s \u0161ios \u0161alies at\u017evilgiu: 40 proc. respondent\u0173 paklausti, ar Lietuva santykiuose su Kinija tur\u0117t\u0173 prioritet\u0105 teikti ekonominiams interesams, o ne nacionalinio saugumo i\u0161\u0161\u016bkiams, atsak\u0117, jog nei pritaria, nei nepritaria \u0161iam teiginiui. 33 proc. buvo link\u0119 akcentuoti ekonominius santykius, 21 proc. nenor\u0117t\u0173 i\u0161skirti ekonomikos lygindami su nacionalinio saugumo interesais. Tuo metu su kita didele \u0161alimi lietuviams viskas kur kas ai\u0161kiau. Rusijoje \u012f\u017evelgia did\u017eiausi\u0105 gr\u0117sm\u0119<\/b> Rusija ir toliau laikoma Lietuvai nedraugi\u0161kiausia \u0161alimi. Tai siejama su \u012fvairiais veiksniais. Bendrai \u012fvertinti Lietuvos u\u017esienio politik\u0105 Rusijos at\u017evilgiu leid\u017eia apklaust\u0173j\u0173 po\u017ei\u016bris \u012f teigin\u012f \u201eLietuvos u\u017esienio politika Rusijos at\u017evilgiu yra per grie\u017eta\u201c. Vis pasigirstantys balsai es\u0105 Lietuva pati kursto neapykant\u0105, gadina santykius su Kremliumi lietuvi\u0173 pernelyg ne\u017eavi. Pavyzd\u017eiui, per pastaruosius ketverius metus ma\u017e\u0117jo t\u0173, kurie pritar\u0117, kad Lietuvos politika yra per grie\u017eta (nuo 42 proc. 2016 m. iki 32 proc. 2020 m.), o nepritarian\u010di\u0173j\u0173 teiginiui skai\u010dius augo (nuo 24 proc. 2016 m. iki 38 proc. 2020 m.). Lietuvos ir Rusijos dvi\u0161aliuose santykiuose dauguma apklaust\u0173j\u0173 b\u016btent Rusij\u0105 kaip pagrindin\u012f veik\u0117j\u0105, darant\u012f neigiam\u0105 \u012ftak\u0105 dvi\u0161aliams santykiams (taip mano 54 proc. respondent\u0173). Pa\u010di\u0105 Lietuv\u0105, kaip daran\u010di\u0105 neigiam\u0105 \u012ftak\u0105 santykiams su Rusija, \u012fvardijo 41 proc. Be to, 45 proc. respondent\u0173 teig\u0117, jog Rusijos u\u017esienio politika kelia tiesiogin\u0119 gr\u0117sm\u0119 Ryt\u0173 Europos valstyb\u0117ms (2018 m. \u2013 43 proc.), \u0161iam teiginiui nepritar\u0117 28 proc. respondent\u0173 (2018 m. \u2013 26 proc.). Be to, dauguma (64 proc.) tyrimo dalyvi\u0173 mano, kad Rusijos u\u017esienio politika kelia gr\u0117sm\u0119 Lietuvai. Kremliaus a\u0161aromis netiki \u2013 sankcij\u0173 at\u0161aukti nenusipeln\u0117<\/b> Rusijos ginti lietuviai nelink\u0119 ir tarptautiniame kontekste \u2013 Lietuvos diplomat\u0173 pasisakymai, kad Kremliui b\u016btina i\u0161laikyti grie\u017etas ES sankcijas, kurios Rusijai \u012fvestos po 2014-\u0173j\u0173 Krymo okupacijos, regis, sutampa ir su daugumos apklaust\u0173j\u0173 nuomone. Toki\u0173, kurie palaiko siek\u012f i\u0161laikyti ES sankcijas Rusijai tol, kol pastaroji nekeis savo veiksm\u0173 Ukrainos at\u017evilgiu, net jei sankcijos reik\u0161t\u0173 Lietuvai i\u0161laidas skai\u010dius per pastaruosius metus netgi i\u0161augo. U\u017e tai pasisak\u0117 41 proc., prie\u0161 \u2013 30 proc. 2018 m. atsakydami \u012f klausim\u0105, ar sankcijos Rusijai tur\u0117t\u0173 b\u016bti panaikintos, jam pritar\u0117 29 proc. apklaust\u0173j\u0173, prie\u0161taravo \u2013 34 proc. Taigi, 2020 m. pritarimas sankcij\u0173 panaikinimui reik\u0161mingai nepasikeit\u0117 (iki 26 proc.), bet matyti nepritarian\u010di\u0173 tam skai\u010diaus augimas (iki 43 proc.). Kita vertus, suvokiama potenciali santyki\u0173 su Rusija ger\u0117jimo nauda, kai klausiama abstraktaus klausimo \u2013 ar Lietuvai b\u016bt\u0173 naudinga pagerinti politinius santykius su Rusija. 40 proc. respondent\u0173 teig\u0117, jog Lietuvai b\u016bt\u0173 naudinga pagerinti politinius santykius su \u0161ia kaimyne. Tiesa, tai beveik de\u0161imtadaliu ma\u017eesnis skai\u010dius nei 2018 m. Per dvejus metus tokiam teiginiui prie\u0161taraujan\u010di\u0173 gyventoj\u0173 dalis reik\u0161mingai nepasikeit\u0117 (2018 m. \u2013 15 proc., \u0161i\u0173 met\u0173 apklausoje \u2013 19 proc.). Respondentai skepti\u0161kai \u017ei\u016bri ir \u012f Kremliaus propagandos kampanij\u0105 COVID-19 pandemijos metu: Tik 17 proc. Rusijos u\u017esienio \u0161alims teikt\u0105 pagalb\u0105 \u2013 medicinin\u0119 \u012frang\u0105 ir prekes laik\u0117 geranori\u0161ka pagalba be politini\u0173 tiksl\u0173, o 45 proc. tam prie\u0161taravo. Kremliaus rupor\u0173 nuolat per\u0161ama mintis, kad NATO sprendimas dislokuoti Baltijos \u0161alyse karines paj\u0117gas es\u0105 yra \u201enereikalingas Rusijos provokavimas\u201c daugumai apklaust\u0173 lietuvi\u0173 nepatiko: su tuo sutiko tik 17 proc. apklaust\u0173j\u0173, o beveik pus\u0117 apklaust\u0173j\u0173 i\u0161rei\u0161k\u0117 prie\u0161taravim\u0105 tokiam teiginiui. Nerimauja d\u0117l galimo karo<\/b> Vis d\u0117lto pastaraisiais metais vis agresyvesn\u0117 Rusijos u\u017esienio politika, karin\u0117s galios demonstravimas taip pat neliko nepasteb\u0117ti. Daugiau nei pus\u0117 (53 proc.) apklaust\u0173j\u0173 mano, kad didesnio masto (karinis) konfliktas tarp Vakar\u0173 valstybi\u0173 ir Rusijos yra \u012fmanomas, 29 proc. laikosi prie\u0161ingos nuomon\u0117s. Pagrindine tokio galimo konflikto prie\u017eastimi \u012fvardijamas Rusijos elgesys: 51 proc. respondent\u0173 mano, kad toks konfliktas gal\u0117t\u0173 kilti d\u0117l agresyv\u0117jan\u010dios Rusijos u\u017esienio politikos. \u201eVeikiausiai vyraujanti geopolitin\u0117s aplinkos interpretacija Lietuvoje yra ta, kad situacija nestabili, o Lietuvos kaimynyst\u0117 \u2013 ne itin draugi\u0161ka. Be to, did\u017eiosios valstyb\u0117s tarpusavyje nei\u0161vengia kivir\u010d\u0173, da\u017enai vie\u0161ojoje erdv\u0117je akcentuojami JAV ir Rusijos karini\u0173 paj\u0117g\u0173 \u201eprasilenkimai\u201c nedideliu atstumu viena nuo kitos, taip padidinant rizik\u0105 nety\u010diniam susid\u016brimui su didel\u0117mis politin\u0117mis pasekm\u0117mis. Pandemija taip pat nesuvienijo pasaulio, o veikiau tik i\u0161ry\u0161kino tas skirtis, kurias mat\u0117me ir sprend\u017eiant kitas problemas\u201c, \u2013 pa\u017eym\u0117jo RESC vadovas. I\u0161ties, net tre\u010ddalis respondent\u0173 tikina, kad konfliktas kilt\u0173 d\u0117l Vakar\u0173 ir Rusijos karini\u0173 susid\u016brim\u0173 kituose pasaulio regionuose (Sirijoje) arba b\u016bt\u0173 kaip dabar vykstan\u010di\u0173 konflikt\u0173 (Ukrainoje) t\u0105sa.
\nBeveik pus\u0117 atsakan\u010di\u0173j\u0173, kad karas tarp Vakar\u0173 ir Rusijos yra ne\u012fmanomas, savo pasirinkim\u0105 grind\u0117 tuo, jog tiek Rusija, tiek Vakarai siekia konfliktus i\u0161spr\u0119sti taikiai. Manantys, kad ir Rusija, ir Vakarai siekia konfliktus i\u0161spr\u0119sti taikiai, da\u017eniau buvo vidurinio i\u0161simokslinimo apklaustieji. Beveik ketvirtadalis mano, kad Rusija n\u0117ra paj\u0117gi vykdyti tokio masto konflikto, o 16 proc. mano, kad Vakarai nedr\u012fst\u0173 kovoti su Rusija. \u201eLabai svarbu pa\u017eym\u0117ti, kad \u0161is kiekybinis tyrimas ir surinkt\u0173 duomen\u0173 analiz\u0117 savaime nepateikia akademi\u0161kai pagr\u012fst\u0173 atsakym\u0173 interpretacij\u0173. Tam reikalingas tyrimas su kokybiniais metodais, kurie pad\u0117t\u0173 \u012fsigalinti \u012f respondent\u0173 situacijos interpretacij\u0105, pateikt\u0173 atsakym\u0173 motyvus, prie\u017eastis. Tok\u012f tyrim\u0105 RESC planuoja atlikti 2021 metais. Reikia pasteb\u0117ti, kad atlikdami \u0161i\u0173 met\u0173 tyrim\u0105 svarst\u0117me apie galim\u0105 visuomen\u0117s \u201enuovarg\u012f\u201c Rusijos at\u017evilgiu. T.y. vie\u0161ojoje erdv\u0117je ma\u017e\u0117jantis d\u0117mesys karui Ukrainoje, ilgai taikomos bei neigiamai ES ir Lietuvos ekonomik\u0105 veikian\u010dios sankcijos Rusijai gal\u0117jo paskatinti \u0161velnesn\u0119 laikysen\u0105 Kremliaus at\u017evilgiu. Vis d\u0117lto edukuotas sp\u0117jimas leist\u0173 manyti, jog didesn\u0119 \u012ftak\u0105 stabiliai kriti\u0161kam Lietuvos visuomen\u0117s po\u017ei\u016briui turi ilgamet\u0117 problemati\u0161ka Lietuvos santyki\u0173 su Rusija patirtis (nesutarimai d\u0117l istorin\u0117s atminties, Molotovo-Ribentropo pakto reik\u0161m\u0117s), taip pat reguliariai pasitaikantys su Rusija siejami tarptautiniai incidentai (Skripali\u0173 nuodijimo atvejis Jungtin\u0117je Karalyst\u0117je; Vokietijos kaltinimai Rusijai d\u0117l Sakartvelo pilie\u010dio nu\u017eudymo Berlyno parke, kibernetin\u0117s atakos prie\u0161 Lietuvos pareig\u016bnus ir Vakar\u0173 \u0161alis ir t.t.). Jie kuria fon\u0105, kad situacija i\u0161 esm\u0117s nesikei\u010dia\u201c, \u2013 teig\u0117 RESC vadovas L. Kojala. Kuo pavojinga nostalgija sovietme\u010diui?<\/b> Pabr\u0117\u017eiama, jog bendrai po\u017ei\u016bris \u012f Rusij\u0105 buvo stipriai susij\u0119s su asmens po\u017ei\u016briu \u012f sovietmet\u012f ir jo santyk\u012f su dabartine Lietuva. Pavyzd\u017eiui, sutinkantys, kad sovietme\u010diu buvo gyventi geriau, buvo labiau link\u0119 Rusij\u0105 traktuoti kaip draugi\u0161k\u0105, palankiau vertinti V. Putin\u0105, tik\u0117ti Rusijos \u017einiasklaidos objektyvumu ir pritarti jai palankiems naratyvams. Nors pastarosios nuostatos apskritai visuomen\u0117je n\u0117ra populiarios, jas gali stiprinti b\u016btent sovietme\u010dio nostalgija. \u0160iuo po\u017ei\u016briu blogiausi\u0105 situacij\u0105 Lietuva i\u0161gyveno netolimoje praeityje \u2013 \u012fvertinus prosovietini\u0173 pa\u017ei\u016br\u0173 kait\u0105 per pastaruosius 12 met\u0173, sovietin\u0117s nostalgijos i\u0161augim\u0105 galima pasteb\u0117ti 2008\u20132012 m. ekonomin\u0117s kriz\u0117s laikotarpiu. \u201ePana\u0161u, kad b\u016btent tada Lietuva buvo potencialiai labiausiai paveiki propagandai. Rusijos vykdyta agresija prie\u0161 Ukrain\u0105 pagal laik\u0105 sutapo su tuo, kad teigiamas po\u017ei\u016bris \u012f sovietmet\u012f \u0117m\u0117 silpti\u201c, \u2013 pa\u017eymima RESC tyrime. Kita vertys, jame pabr\u0117\u017eiamas ir kol kas \u012f teigiam\u0105 pus\u0119 nekintantis lietuvi\u0173 po\u017ei\u016bris \u012f demokratij\u0105.
\nLietuvos gyventojai ir toliau skepti\u0161kai vertina tai, kaip \u0161alyje veikia demokratija, ir paprast\u0173 \u0161alies \u017emoni\u0173 galimybes nulemti sprendim\u0173 pri\u0117mimo proces\u0105. Pozityviau \u012f galimybes daryti \u012ftak\u0105 valstyb\u0117s politikai \u017ei\u016bri jaunesni \u0161alies gyventojai, ta\u010diau bendra tendencija per kelerius metus i\u0161 esm\u0117s nepasikeit\u0117. Be to, \u017emon\u0117s, kurie n\u0117ra patenkinti demokratija, nepaisant po\u017ei\u016brio \u012f sovietmet\u012f, yra palankiau nusiteik\u0119 Rusijos at\u017evilgiu. \u201eTurint galvoje menk\u0105 pasitik\u0117jim\u0105 politin\u0117mis institucijomis ir politikais, taip pat nedidel\u012f rinkimin\u012f aktyvum\u0105 Lietuvoje galima teigti, kad nepasitenkinimas demokratija artimiausiu metu veikiausiai stipriai nesuma\u017e\u0117s. D\u0117l to tai gali b\u016bti vienas i\u0161 veiksni\u0173, kuriuo naudojantis bus toliau skleid\u017eiama propaganda; be vertybini\u0173 nuostat\u0173, analiz\u0117 taip pat parod\u0117, kad svarbi yra ir informacin\u0117 erdv\u0117. Nors prie\u017eastinis ry\u0161ys n\u0117ra akivaizdus (galb\u016bt prorusi\u0161k\u0173 nuostat\u0173 turintys \u017emon\u0117s tiesiog renkasi atitinkamus informacijos \u0161altinius), ta\u010diau persidengimas statistin\u0117je analiz\u0117je matyti: da\u017enas rusi\u0161k\u0173 kanal\u0173 \u017ei\u016br\u0117jimas yra susij\u0119s su Rusijai palankiomis nuostatomis, ypa\u010d jei asmuo gerai moka rus\u0173 kalb\u0105, ir tokie kanalai yra vienas i\u0161 pagrindini\u0173 informacijos apie Rusij\u0105 (ir pasaul\u012f) \u0161altini\u0173; tautin\u0117s bendrijos \u012f Rusij\u0105, jos lyder\u012f, santykius su \u0161ia valstybe yra linkusios \u017evelgti palankiau nei likusi Lietuvos populiacija\u201c, \u2013 pa\u017eymima tyrime. Pavyzd\u017eiui, ma\u017eiau u\u017edirbantys, ne Vilniuje gyvenantys tautini\u0173 bendrij\u0173 atstovai, kad ir kokios tautyb\u0117s ji b\u016bt\u0173, da\u017eniau pasi\u017eym\u0117jo Rusijai palankiomis nuostatomis. Itin \u012fdomu yra tai, kad \u0161ie du veiksniai (vietov\u0117 ir pajamos) nebuvo reik\u0161mingi bendroje \u0161alies gyventoj\u0173 apklausoje ir nediferencijavo respondent\u0173 pagal nuostatas Rusijos at\u017evilgiu. 2020.07.03<\/b> Bandymai kitas \u0161alis mokyti istorijos, atviri grasinimai kaimyn\u0117ms, \u017evanginimas ginklais. Tokia Vladimiro Putino valdomos Rusijos politika pastaraisiais metais sulauk\u0117 ne tik ekspert\u0173 ir valstybi\u0173 kriti\u0161k\u0173 vertinim\u0173. Savo po\u017ei\u016br\u012f i\u0161sak\u0117 ir lietuviai. Naujame tyrime po\u017ei\u016bris \u012f kaimynines \u0161alis bent jau Kremliui tikrai n\u0117ra palankus. Tiesa, smuktel\u0117jo ir strategini\u0173 Lietuvos s\u0105junginink\u0173 \u012fvaizdis. Penktadien\u012f Ryt\u0173 Europos studij\u0173 centre (RESC) pristatytas Geopolitikos ir tarptautin\u0117s politikos bei gr\u0117smi\u0173 suvokimo tyrimas \u2013 ne pirmas pana\u0161us darbas. Ta\u010diau jis paremtas naujausiais sociologiniais duomenimis. Tyrimas atliktas nuo 2020 m. baland\u017eio 22 d. iki gegu\u017e\u0117s 6 d. Pagal RESC sudaryt\u0105 klausimyn\u0105 apklaus\u0105 atliko \u201eSpinter tyrimai\u201c. Tyrimas yra reprezentatyvus, jo metu apklausti 1 012 respondent\u0173 (18\u201375 m. am\u017eiaus), gyvenan\u010di\u0173 visoje Lietuvoje. Siekiant \u012f\u017evelgti tendencijas tyrime kartojami klausimai i\u0161 2016 m. ir 2018 m. analiz\u0117s, taip pat \u012f klausimyn\u0105 \u012ftraukti nauji \u0161alies geopolitik\u0105 ir saugum\u0105 galimai lemiantys aspektai. Studij\u0105 reng\u0117 RESC vadovas Linas Kojala, \u0161io centro specialistai Justinas Kulys, Andrius Prochorenko, Adam Ro\u017eevi\u010d, redagavo doc. dr. Ma\u017evydas Jastramskis. Vertinant pastar\u0173j\u0173 keleri\u0173 met\u0173 atlikt\u0173 identi\u0161k\u0173 ir pana\u0161i\u0173 tyrim\u0173 rezultatus lietuvi\u0173 po\u017ei\u016bris \u012f kaimynines valstybes ir j\u0173 lyderius kito ne\u017eymiai, ta\u010diau net ir \u0161i nedidel\u0117 poky\u010di\u0173 kreiv\u0117, anot L. Kojalos \u2013 i\u0161kalbinga. \u201eManau, galima bendrai teigti, kad vertinant pastar\u0173j\u0173 keleri\u0173 met\u0173 atlikt\u0173 identi\u0161k\u0173 ir pana\u0161i\u0173 tyrim\u0173 rezultatus, lietuvi\u0173 po\u017ei\u016bris \u012f kaimynines valstybes ir j\u0173 lyderius kito nedaug, ta\u010diau net ir \u0161i nedidel\u0117 poky\u010di\u0173 kreiv\u0117 \u2013 i\u0161kalbinga: po\u017ei\u016bris \u012f Rusij\u0105 ir Putin\u0105 tik blog\u0117ja, konflikto tikimyb\u0117, visuomen\u0117s vertinimu, lieka didel\u0117\u201c, \u2013 pa\u017eym\u0117jo L. Kojala. JAV palaikymas smunka<\/b> Viena tyrimo i\u0161vad\u0173 apie draugi\u0161kiausias \u0161alis ir j\u0173 lyderius bei atvirk\u0161\u010diai \u2013 apie nedraugi\u0161kiausias valstybes bei j\u0173 vadovus dideli\u0173 staigmen\u0173 nepateikia. Draugi\u0161kiausia valstybe Lietuvai laikoma Latvija (93 proc.). Vokietij\u0105 draugi\u0161ka valstybe laiko 87 proc. respondent\u0173, Estij\u0105 \u2013 85 proc., \u0160vedij\u0105 \u2013 84 proc., Ukrain\u0105 \u2013 81 proc., Lenkij\u0105 \u2013 74 proc., JAV \u2013 74 proc. Pa\u017eym\u0117tina, kad tyrimo \u0161ali\u0173 s\u0105ra\u0161as buvo u\u017edaras, tai rei\u0161kia, kad nuomon\u0117s apie s\u0105ra\u0161e neminimas valstybes nebuvo klausiama. Ry\u0161kesn\u012f pokyt\u012f galima \u012f\u017evelgti kalbant apie JAV: per ketverius metus draugi\u0161kai vertinan\u010di\u0173j\u0173 JAV suma\u017e\u0117jo. Nors JAV beveik trij\u0173 ketvirtadali\u0173 Lietuvos gyventoj\u0173 vertinama kaip draugi\u0161ka valstyb\u0117, 2016 m. rodiklis buvo 12 proc. didesnis. Tyrime teigiama, kad tai gal\u0117t\u0173 b\u016bti sietina su JAV prezidento Donaldo Trumpo asmenybe: prie\u0161ingai nei pirmtakas Barakas Obama, jis Lietuvoje vertinamas labiau neigiamai nei teigiamai. Tiesa, L. Kojala pa\u017eym\u0117jo, kad nepaisant statisti\u0161kai reik\u0161mingo suma\u017e\u0117jimo, trys ketvirtadaliai Lietuvos gyventoj\u0173 JAV vis dar vertina pozityviai, ir tai yra labai auk\u0161tas rezultatas, didesnis nei pana\u0161iuose tyrimuose daugelyje kit\u0173 Europos \u0161ali\u0173. Kita vertus, nepaisant itin matom\u0173 JAV iniciatyv\u0173 karinio saugumo srityje bendrai regione ir Lietuvoje, tik ma\u017euma Lietuvos gyventoj\u0173 sutinka su teiginiu, jog D. Trumpo kadencijos metu Lietuvos saugumas buvo sustiprintas. Vos 13 proc. teig\u0117, kad \u0161io prezidento kadencijos metu Lietuvos saugumas buvo sustiprintas, ir 39 proc. parei\u0161k\u0117 manantys atvirk\u0161\u010diai. Tai, kad b\u016btent D. Trumpo kadencijos metu buvo i\u0161pl\u0117stas Europos atgrasymo iniciatyvos biud\u017eetas, kuriuo finansuojamos JAV paj\u0117g\u0173 operacijos Europoje, pavyzd\u017eiui, \u0161arvuot\u0173j\u0173 brigad\u0173 ir kit\u0173 dalini\u0173 dislokavimas, JAV bataliono dislokavimas Lietuvoje apklaustiems lietuviams didesnio \u012fsp\u016bd\u017eio nepadar\u0117 vertinant saugumo stiprinim\u0105. \u201ePrie to veikiausiai prisid\u0117jo \u012fvairialyp\u0117, itin pla\u010diai \u017einiasklaidoje aptariama Trumpo retorika, neretai k\u0117lusi santyki\u0173 gerinimo su Rusija b\u016btinyb\u0117s, taip pat a\u0161trios kritikos NATO s\u0105jungininkams motyv\u0105. JAV lyderio tez\u0117se \u0161ios \u0161alies politika atrodo ma\u017eiau nusp\u0117jama ir prognozuojama. Argumentai, jog per pastaruosius metus priimta daug sprendim\u0173, stiprinan\u010di\u0173 amerikie\u010di\u0173 \u012fsipareigojimus s\u0105jungininkams, \u012fskaitant ir Lietuvai, yra faktologi\u0161kai pagr\u012fsti. Kita vertus, jie reikalauja gilinimosi \u012f tem\u0105, be to, priimant sprendimus d\u0117l EDI ar sankcij\u0173 Rusijai svarb\u0173 vaidmen\u012f atliko kitos JAV institucijos, pavyzd\u017eiui, Kongresas\u201c, \u2013 svarst\u0117 L. Kojala. Tyrimas parod\u0117, kad JAV prezidento rinkim\u0173 2020 m. kontekste Lietuvos gyventojai pozityviau vertina su D. Trumpu besivar\u017eysiant\u012f Demokrat\u0173 partijos nar\u012f Joe Biden\u0105, kuris yra vie\u0161\u0117j\u0119s Lietuvoje, nors nema\u017ea dalis respondent\u0173 \u0161\u012f politik\u0105 vertino neutraliai arba apskritai netur\u0117jo nuomon\u0117s. D\u0117l Kinijos dar neapsisprend\u0119<\/b> Pasteb\u0117tina tendencija, kad ma\u017e\u0117ja ne tik JAV, bet ir Lenkijos, Baltarusijos vertinimas. Tiesa, Lenkijos atveju draugi\u0161kumo vertinimo suma\u017e\u0117jimas buvo ma\u017eesnis: \u012fsitikinti, ar jis reik\u0161mingas, reik\u0117s tolesni\u0173 tyrim\u0173 (nuo 81 proc. 2016 m. iki 74 proc. 2020 m.). Ma\u017eiau abejoni\u0173 d\u0117l to, kad suma\u017e\u0117jo matan\u010di\u0173 Baltarusij\u0105 kaip draugi\u0161k\u0105 valstyb\u0119 \u2013 jei prie\u0161 ketverius metus toki\u0173 buvo 55 proc., tai 2020 m. \u2013 44 proc. (be to, per t\u0105 pat\u012f laik\u0105 nuo 28 proc. iki 36 proc. i\u0161augo Baltarusij\u0105 kaip nedraugi\u0161k\u0105 valstyb\u0119 vertinan\u010di\u0173j\u0173 dalis). Teigiama, kad Baltarusijos atvejis tik\u0117tinai sietinas su i\u0161augusiu Astravo atomin\u0117s elektrin\u0117s (AE) gr\u0117sm\u0117s vertinimu. 54 proc. respondent\u0173 sutinka su teiginiu, jog Astravo AE projektas kelia pavoj\u0173 Lietuvai. Palyginti su 2018 m., \u0161is skai\u010dius beveik nepakito. \u012edomu tai, kad \u012f apklaus\u0105 (kalbant apie gr\u0117smes) \u012ftraukta ir Kinija: j\u0105 gr\u0117sme laiko 28 proc. respondent\u0173. Kita vertus, 41 proc. respondent\u0173 gr\u0117sme nelaiko. Pats d\u0117mesys Kinijai pastaraisiais metais beabejotinai i\u0161augo \u2013 nuo kin\u0173 diplomat\u0173 i\u0161provokuoto konflikto katedros aik\u0161t\u0117je pernai per Honkongo protestuotoj\u0173 r\u0117m\u0117j\u0173 miting\u0105 iki Gr\u0117smi\u0173 nacionaliniam saugumui ataskaitos ir, \u017einoma, fakto, kad naujojo koronaviruso kilm\u0117s ar bent jau pradinio i\u0161plitimo \u0161alimi vadinama b\u016btent Kinija. Nepaisant \u0161i\u0173 veiksni\u0173, Lietuvos gyventojai vis dar neturi ai\u0161kios nuomon\u0117s \u0161ios \u0161alies at\u017evilgiu: 40 proc. respondent\u0173 paklausti, ar Lietuva santykiuose su Kinija tur\u0117t\u0173 prioritet\u0105 teikti ekonominiams interesams, o ne nacionalinio saugumo i\u0161\u0161\u016bkiams, atsak\u0117, jog nei pritaria, nei nepritaria \u0161iam teiginiui. 33 proc. buvo link\u0119 akcentuoti ekonominius santykius, 21 proc. nenor\u0117t\u0173 i\u0161skirti ekonomikos lygindami su nacionalinio saugumo interesais. Tuo metu su kita didele \u0161alimi lietuviams viskas kur kas ai\u0161kiau. Rusijoje \u012f\u017evelgia did\u017eiausi\u0105 gr\u0117sm\u0119<\/b> Rusija ir toliau laikoma Lietuvai nedraugi\u0161kiausia \u0161alimi. Tai siejama su \u012fvairiais veiksniais. Bendrai \u012fvertinti Lietuvos u\u017esienio politik\u0105 Rusijos at\u017evilgiu leid\u017eia apklaust\u0173j\u0173 po\u017ei\u016bris \u012f teigin\u012f \u201eLietuvos u\u017esienio politika Rusijos at\u017evilgiu yra per grie\u017eta\u201c. Vis pasigirstantys balsai es\u0105 Lietuva pati kursto neapykant\u0105, gadina santykius su Kremliumi lietuvi\u0173 pernelyg ne\u017eavi. Pavyzd\u017eiui, per pastaruosius ketverius metus ma\u017e\u0117jo t\u0173, kurie pritar\u0117, kad Lietuvos politika yra per grie\u017eta (nuo 42 proc. 2016 m. iki 32 proc. 2020 m.), o nepritarian\u010di\u0173j\u0173 teiginiui skai\u010dius augo (nuo 24 proc. 2016 m. iki 38 proc. 2020 m.). Lietuvos ir Rusijos dvi\u0161aliuose santykiuose dauguma apklaust\u0173j\u0173 b\u016btent Rusij\u0105 kaip pagrindin\u012f veik\u0117j\u0105, darant\u012f neigiam\u0105 \u012ftak\u0105 dvi\u0161aliams santykiams (taip mano 54 proc. respondent\u0173). Pa\u010di\u0105 Lietuv\u0105, kaip daran\u010di\u0105 neigiam\u0105 \u012ftak\u0105 santykiams su Rusija, \u012fvardijo 41 proc. Be to, 45 proc. respondent\u0173 teig\u0117, jog Rusijos u\u017esienio politika kelia tiesiogin\u0119 gr\u0117sm\u0119 Ryt\u0173 Europos valstyb\u0117ms (2018 m. \u2013 43 proc.), \u0161iam teiginiui nepritar\u0117 28 proc. respondent\u0173 (2018 m. \u2013 26 proc.). Be to, dauguma (64 proc.) tyrimo dalyvi\u0173 mano, kad Rusijos u\u017esienio politika kelia gr\u0117sm\u0119 Lietuvai. Kremliaus a\u0161aromis netiki \u2013 sankcij\u0173 at\u0161aukti nenusipeln\u0117<\/b> Rusijos ginti lietuviai nelink\u0119 ir tarptautiniame kontekste \u2013 Lietuvos diplomat\u0173 pasisakymai, kad Kremliui b\u016btina i\u0161laikyti grie\u017etas ES sankcijas, kurios Rusijai \u012fvestos po 2014-\u0173j\u0173 Krymo okupacijos, regis, sutampa ir su daugumos apklaust\u0173j\u0173 nuomone. Toki\u0173, kurie palaiko siek\u012f i\u0161laikyti ES sankcijas Rusijai tol, kol pastaroji nekeis savo veiksm\u0173 Ukrainos at\u017evilgiu, net jei sankcijos reik\u0161t\u0173 Lietuvai i\u0161laidas skai\u010dius per pastaruosius metus netgi i\u0161augo. U\u017e tai pasisak\u0117 41 proc., prie\u0161 \u2013 30 proc. 2018 m. atsakydami \u012f klausim\u0105, ar sankcijos Rusijai tur\u0117t\u0173 b\u016bti panaikintos, jam pritar\u0117 29 proc. apklaust\u0173j\u0173, prie\u0161taravo \u2013 34 proc. Taigi, 2020 m. pritarimas sankcij\u0173 panaikinimui reik\u0161mingai nepasikeit\u0117 (iki 26 proc.), bet matyti nepritarian\u010di\u0173 tam skai\u010diaus augimas (iki 43 proc.). Kita vertus, suvokiama potenciali santyki\u0173 su Rusija ger\u0117jimo nauda, kai klausiama abstraktaus klausimo \u2013 ar Lietuvai b\u016bt\u0173 naudinga pagerinti politinius santykius su Rusija. 40 proc. respondent\u0173 teig\u0117, jog Lietuvai b\u016bt\u0173 naudinga pagerinti politinius santykius su \u0161ia kaimyne. Tiesa, tai beveik de\u0161imtadaliu ma\u017eesnis skai\u010dius nei 2018 m. Per dvejus metus tokiam teiginiui prie\u0161taraujan\u010di\u0173 gyventoj\u0173 dalis reik\u0161mingai nepasikeit\u0117 (2018 m. \u2013 15 proc., \u0161i\u0173 met\u0173 apklausoje \u2013 19 proc.). Respondentai skepti\u0161kai \u017ei\u016bri ir \u012f Kremliaus propagandos kampanij\u0105 COVID-19 pandemijos metu: Tik 17 proc. Rusijos u\u017esienio \u0161alims teikt\u0105 pagalb\u0105 \u2013 medicinin\u0119 \u012frang\u0105 ir prekes laik\u0117 geranori\u0161ka pagalba be politini\u0173 tiksl\u0173, o 45 proc. tam prie\u0161taravo. Kremliaus rupor\u0173 nuolat per\u0161ama mintis, kad NATO sprendimas dislokuoti Baltijos \u0161alyse karines paj\u0117gas es\u0105 yra \u201enereikalingas Rusijos provokavimas\u201c daugumai apklaust\u0173 lietuvi\u0173 nepatiko: su tuo sutiko tik 17 proc. apklaust\u0173j\u0173, o beveik pus\u0117 apklaust\u0173j\u0173 i\u0161rei\u0161k\u0117 prie\u0161taravim\u0105 tokiam teiginiui. Nerimauja d\u0117l galimo karo<\/b> Vis d\u0117lto pastaraisiais metais vis agresyvesn\u0117 Rusijos u\u017esienio politika, karin\u0117s galios demonstravimas taip pat neliko nepasteb\u0117ti. Daugiau nei pus\u0117 (53 proc.) apklaust\u0173j\u0173 mano, kad didesnio masto (karinis) konfliktas tarp Vakar\u0173 valstybi\u0173 ir Rusijos yra \u012fmanomas, 29 proc. laikosi prie\u0161ingos nuomon\u0117s. Pagrindine tokio galimo konflikto prie\u017eastimi \u012fvardijamas Rusijos elgesys: 51 proc. respondent\u0173 mano, kad toks konfliktas gal\u0117t\u0173 kilti d\u0117l agresyv\u0117jan\u010dios Rusijos u\u017esienio politikos. \u201eVeikiausiai vyraujanti geopolitin\u0117s aplinkos interpretacija Lietuvoje yra ta, kad situacija nestabili, o Lietuvos kaimynyst\u0117 \u2013 ne itin draugi\u0161ka. Be to, did\u017eiosios valstyb\u0117s tarpusavyje nei\u0161vengia kivir\u010d\u0173, da\u017enai vie\u0161ojoje erdv\u0117je akcentuojami JAV ir Rusijos karini\u0173 paj\u0117g\u0173 \u201eprasilenkimai\u201c nedideliu atstumu viena nuo kitos, taip padidinant rizik\u0105 nety\u010diniam susid\u016brimui su didel\u0117mis politin\u0117mis pasekm\u0117mis. Pandemija taip pat nesuvienijo pasaulio, o veikiau tik i\u0161ry\u0161kino tas skirtis, kurias mat\u0117me ir sprend\u017eiant kitas problemas\u201c, \u2013 pa\u017eym\u0117jo RESC vadovas. I\u0161ties, net tre\u010ddalis respondent\u0173 tikina, kad konfliktas kilt\u0173 d\u0117l Vakar\u0173 ir Rusijos karini\u0173 susid\u016brim\u0173 kituose pasaulio regionuose (Sirijoje) arba b\u016bt\u0173 kaip dabar vykstan\u010di\u0173 konflikt\u0173 (Ukrainoje) t\u0105sa.
\nBeveik pus\u0117 atsakan\u010di\u0173j\u0173, kad karas tarp Vakar\u0173 ir Rusijos yra ne\u012fmanomas, savo pasirinkim\u0105 grind\u0117 tuo, jog tiek Rusija, tiek Vakarai siekia konfliktus i\u0161spr\u0119sti taikiai. Manantys, kad ir Rusija, ir Vakarai siekia konfliktus i\u0161spr\u0119sti taikiai, da\u017eniau buvo vidurinio i\u0161simokslinimo apklaustieji. Beveik ketvirtadalis mano, kad Rusija n\u0117ra paj\u0117gi vykdyti tokio masto konflikto, o 16 proc. mano, kad Vakarai nedr\u012fst\u0173 kovoti su Rusija. \u201eLabai svarbu pa\u017eym\u0117ti, kad \u0161is kiekybinis tyrimas ir surinkt\u0173 duomen\u0173 analiz\u0117 savaime nepateikia akademi\u0161kai pagr\u012fst\u0173 atsakym\u0173 interpretacij\u0173. Tam reikalingas tyrimas su kokybiniais metodais, kurie pad\u0117t\u0173 \u012fsigalinti \u012f respondent\u0173 situacijos interpretacij\u0105, pateikt\u0173 atsakym\u0173 motyvus, prie\u017eastis. Tok\u012f tyrim\u0105 RESC planuoja atlikti 2021 metais. Reikia pasteb\u0117ti, kad atlikdami \u0161i\u0173 met\u0173 tyrim\u0105 svarst\u0117me apie galim\u0105 visuomen\u0117s \u201enuovarg\u012f\u201c Rusijos at\u017evilgiu. T.y. vie\u0161ojoje erdv\u0117je ma\u017e\u0117jantis d\u0117mesys karui Ukrainoje, ilgai taikomos bei neigiamai ES ir Lietuvos ekonomik\u0105 veikian\u010dios sankcijos Rusijai gal\u0117jo paskatinti \u0161velnesn\u0119 laikysen\u0105 Kremliaus at\u017evilgiu. Vis d\u0117lto edukuotas sp\u0117jimas leist\u0173 manyti, jog didesn\u0119 \u012ftak\u0105 stabiliai kriti\u0161kam Lietuvos visuomen\u0117s po\u017ei\u016briui turi ilgamet\u0117 problemati\u0161ka Lietuvos santyki\u0173 su Rusija patirtis (nesutarimai d\u0117l istorin\u0117s atminties, Molotovo-Ribentropo pakto reik\u0161m\u0117s), taip pat reguliariai pasitaikantys su Rusija siejami tarptautiniai incidentai (Skripali\u0173 nuodijimo atvejis Jungtin\u0117je Karalyst\u0117je; Vokietijos kaltinimai Rusijai d\u0117l Sakartvelo pilie\u010dio nu\u017eudymo Berlyno parke, kibernetin\u0117s atakos prie\u0161 Lietuvos pareig\u016bnus ir Vakar\u0173 \u0161alis ir t.t.). Jie kuria fon\u0105, kad situacija i\u0161 esm\u0117s nesikei\u010dia\u201c, \u2013 teig\u0117 RESC vadovas L. Kojala. Kuo pavojinga nostalgija sovietme\u010diui?<\/b> Pabr\u0117\u017eiama, jog bendrai po\u017ei\u016bris \u012f Rusij\u0105 buvo stipriai susij\u0119s su asmens po\u017ei\u016briu \u012f sovietmet\u012f ir jo santyk\u012f su dabartine Lietuva. Pavyzd\u017eiui, sutinkantys, kad sovietme\u010diu buvo gyventi geriau, buvo labiau link\u0119 Rusij\u0105 traktuoti kaip draugi\u0161k\u0105, palankiau vertinti V. Putin\u0105, tik\u0117ti Rusijos \u017einiasklaidos objektyvumu ir pritarti jai palankiems naratyvams. Nors pastarosios nuostatos apskritai visuomen\u0117je n\u0117ra populiarios, jas gali stiprinti b\u016btent sovietme\u010dio nostalgija. \u0160iuo po\u017ei\u016briu blogiausi\u0105 situacij\u0105 Lietuva i\u0161gyveno netolimoje praeityje \u2013 \u012fvertinus prosovietini\u0173 pa\u017ei\u016br\u0173 kait\u0105 per pastaruosius 12 met\u0173, sovietin\u0117s nostalgijos i\u0161augim\u0105 galima pasteb\u0117ti 2008\u20132012 m. ekonomin\u0117s kriz\u0117s laikotarpiu. \u201ePana\u0161u, kad b\u016btent tada Lietuva buvo potencialiai labiausiai paveiki propagandai. Rusijos vykdyta agresija prie\u0161 Ukrain\u0105 pagal laik\u0105 sutapo su tuo, kad teigiamas po\u017ei\u016bris \u012f sovietmet\u012f \u0117m\u0117 silpti\u201c, \u2013 pa\u017eymima RESC tyrime. Kita vertys, jame pabr\u0117\u017eiamas ir kol kas \u012f teigiam\u0105 pus\u0119 nekintantis lietuvi\u0173 po\u017ei\u016bris \u012f demokratij\u0105.
\nLietuvos gyventojai ir toliau skepti\u0161kai vertina tai, kaip \u0161alyje veikia demokratija, ir paprast\u0173 \u0161alies \u017emoni\u0173 galimybes nulemti sprendim\u0173 pri\u0117mimo proces\u0105. Pozityviau \u012f galimybes daryti \u012ftak\u0105 valstyb\u0117s politikai \u017ei\u016bri jaunesni \u0161alies gyventojai, ta\u010diau bendra tendencija per kelerius metus i\u0161 esm\u0117s nepasikeit\u0117. Be to, \u017emon\u0117s, kurie n\u0117ra patenkinti demokratija, nepaisant po\u017ei\u016brio \u012f sovietmet\u012f, yra palankiau nusiteik\u0119 Rusijos at\u017evilgiu. \u201eTurint galvoje menk\u0105 pasitik\u0117jim\u0105 politin\u0117mis institucijomis ir politikais, taip pat nedidel\u012f rinkimin\u012f aktyvum\u0105 Lietuvoje galima teigti, kad nepasitenkinimas demokratija artimiausiu metu veikiausiai stipriai nesuma\u017e\u0117s. D\u0117l to tai gali b\u016bti vienas i\u0161 veiksni\u0173, kuriuo naudojantis bus toliau skleid\u017eiama propaganda; be vertybini\u0173 nuostat\u0173, analiz\u0117 taip pat parod\u0117, kad svarbi yra ir informacin\u0117 erdv\u0117. Nors prie\u017eastinis ry\u0161ys n\u0117ra akivaizdus (galb\u016bt prorusi\u0161k\u0173 nuostat\u0173 turintys \u017emon\u0117s tiesiog renkasi atitinkamus informacijos \u0161altinius), ta\u010diau persidengimas statistin\u0117je analiz\u0117je matyti: da\u017enas rusi\u0161k\u0173 kanal\u0173 \u017ei\u016br\u0117jimas yra susij\u0119s su Rusijai palankiomis nuostatomis, ypa\u010d jei asmuo gerai moka rus\u0173 kalb\u0105, ir tokie kanalai yra vienas i\u0161 pagrindini\u0173 informacijos apie Rusij\u0105 (ir pasaul\u012f) \u0161altini\u0173; tautin\u0117s bendrijos \u012f Rusij\u0105, jos lyder\u012f, santykius su \u0161ia valstybe yra linkusios \u017evelgti palankiau nei likusi Lietuvos populiacija\u201c, \u2013 pa\u017eymima tyrime. Pavyzd\u017eiui, ma\u017eiau u\u017edirbantys, ne Vilniuje gyvenantys tautini\u0173 bendrij\u0173 atstovai, kad ir kokios tautyb\u0117s ji b\u016bt\u0173, da\u017eniau pasi\u017eym\u0117jo Rusijai palankiomis nuostatomis. Itin \u012fdomu yra tai, kad \u0161ie du veiksniai (vietov\u0117 ir pajamos) nebuvo reik\u0161mingi bendroje \u0161alies gyventoj\u0173 apklausoje ir nediferencijavo respondent\u0173 pagal nuostatas Rusijos at\u017evilgiu.<\/p>","protected":false},"excerpt":{"rendered":"
Bandymai kitas \u0161alis mokyti istorijos, atviri grasinimai kaimyn\u0117ms, \u017evanginimas ginklais.<\/p>","protected":false},"author":3,"featured_media":0,"comment_status":"closed","ping_status":"closed","sticky":false,"template":"","format":"standard","meta":{"footnotes":""},"categories":[],"tags":[],"class_list":["post-5998","post","type-post","status-publish","format-standard","hentry"],"_links":{"self":[{"href":"https:\/\/spinter.lt\/en\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/5998","targetHints":{"allow":["GET"]}}],"collection":[{"href":"https:\/\/spinter.lt\/en\/wp-json\/wp\/v2\/posts"}],"about":[{"href":"https:\/\/spinter.lt\/en\/wp-json\/wp\/v2\/types\/post"}],"author":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/spinter.lt\/en\/wp-json\/wp\/v2\/users\/3"}],"replies":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/spinter.lt\/en\/wp-json\/wp\/v2\/comments?post=5998"}],"version-history":[{"count":0,"href":"https:\/\/spinter.lt\/en\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/5998\/revisions"}],"wp:attachment":[{"href":"https:\/\/spinter.lt\/en\/wp-json\/wp\/v2\/media?parent=5998"}],"wp:term":[{"taxonomy":"category","embeddable":true,"href":"https:\/\/spinter.lt\/en\/wp-json\/wp\/v2\/categories?post=5998"},{"taxonomy":"post_tag","embeddable":true,"href":"https:\/\/spinter.lt\/en\/wp-json\/wp\/v2\/tags?post=5998"}],"curies":[{"name":"wp","href":"https:\/\/api.w.org\/{rel}","templated":true}]}}