Nors dauguma lietuvi\u0173 sutinka, kad taupyti yra svarbu, reguliariai tai daro kur kas ma\u017eiau \u017emoni\u0173 \u2013 kiek daugiau nei 40 proc. \u0161alies gyventoj\u0173. Tokius duomenis atskleid\u017eia \u201eSwedbank\u201c Finans\u0173 instituto u\u017esakymu atlikta reprezentatyvi gyventoj\u0173 apklausa. Tuo metu investuojantys nurodo tik 2 proc. \u0161alies gyventoj\u0173. \u201eNeabejojan\u010di\u0173 taupymo svarba gyventoj\u0173 dalis nuo 2016-\u0173j\u0173 met\u0173 i\u0161augo 14 procentini\u0173 punkt\u0173 ir \u0161iuo metu siekia 64 proc. Vis d\u0117lto reguliariai pajam\u0173 dal\u012f taupymui atsideda ma\u017eiau nei pus\u0117 \u0161alies gyventoj\u0173, o 4 i\u0161 5 netaupan\u010di\u0173 pagrindine prie\u017eastimi \u012fvardija l\u0117\u0161\u0173 tr\u016bkum\u0105\u201c, \u2013 sako \u201eSwedbank\u201c Finans\u0173 instituto vadov\u0117 J\u016brat\u0117 Cvilikien\u0117. Kaip pa\u017eymi J. Cvilikien\u0117, nors da\u017enai \u017emon\u0117s laikosi nuomon\u0117s, kad jiems taupyti trukdo nepakankamos pajamos, realyb\u0117je tai da\u017eniau nulemia subjektyvios prie\u017eastys \u2013 pa\u010di\u0173 gyventoj\u0173 \u012fpro\u010diai ir pasirinkimai, kaip ir kam i\u0161leisti pinigus. Tyrimas rodo, kad 18 proc. netaupan\u010di\u0173 gyventoj\u0173 sako, kad gal\u0117t\u0173 taupyti, ta\u010diau prioritet\u0105 teikia vartojimui. Tuo metu \u201eSwedbank\u201c duomenys rodo, kad per pirm\u0105 karantino m\u0117nes\u012f, tai yra, kovo 20\u2013baland\u017eio 20 dienomis, aktyviai taupan\u010di\u0173 banko klient\u0173 skai\u010dius i\u0161augo daugiau nei tris kartus. Atsid\u0117ti daugiau pinig\u0173 taupymui paskatino ir pernai steb\u0117tas spar\u010diausias per pastaruosius ketverius metus vidutini\u0173 pajam\u0173 \u201e\u012f rankas\u201c augimas, siek\u0119s beveik 14 procent\u0173. Taupo banko s\u0105skaitoje, pinig\u0173 ne\u012fdarbina<\/b> Ma\u017eesn\u0117mis sumomis santaupas lietuviai da\u017eniausiai yra link\u0119 laikyti einamojoje s\u0105skaitoje, didesn\u0117mis taupyti renkasi terminuotuosius ind\u0117lius \u2013 \u010dia nuo 2016-\u0173j\u0173 met\u0173 gyventoj\u0173 sutaupytos sumos paaugo. Tyrimo duomenimis, \u0161iuo metu sukaup\u0119 daugiau nei 6 t\u016bkst. eur\u0173 ind\u0117liuose \u012fvardija 11 proc. \u0161\u012f taupymo b\u016bd\u0105 besirenkan\u010di\u0173 respondent\u0173. Didesn\u012f nei 15 t\u016bkst. ind\u0117l\u012f sako turintys 6 proc. gyventoj\u0173, o daugiau nei 30 t\u016bkst. eur\u0173 ind\u0117lyje turi 9 proc. ind\u0117liuose pinigus kaupian\u010di\u0173 lietuvi\u0173. Vis d\u0117lto, kaip pastebi J. Cvilikien\u0117, sutaupyt\u0173 pinig\u0173 lietuviai, kaip ir kaimynai latviai, n\u0117ra link\u0119 investuoti. \u201eSwedbank\u201c duomenimis, tai daro ma\u017edaug 2 proc. Lietuvos gyventoj\u0173. Pagrindine prie\u017eastimi neinvestuoti beveik du tre\u010ddaliai lietuvi\u0173 nurodo asmenin\u0117s teigiamos patirties investuojant tr\u016bkum\u0105. \u201eTokiu b\u016bdu gyventojai patenka \u012f u\u017edar\u0105 rat\u0105 \u2013 nedr\u012fsta investuoti, nes neturi patirties, ta\u010diau negali jos \u012fgyti, nes nebando. Tiesa, nors investuojan\u010di\u0173j\u0173 skai\u010dius i\u0161lieka nedidelis, nuo met\u0173 prad\u017eios stebime didesn\u012f jaun\u0173, tai yra, 18\u201325 m. am\u017eiaus gyventoj\u0173 \u012fsitraukim\u0105 \u012f investavim\u0105 \u2013 nuo met\u0173 prad\u017eios j\u0173 padaug\u0117jo daugiau nei 60 proc.\u201c, \u2013 pa\u017eymi J. Cvilikien\u0117. Kaip atskleid\u017eia gyventoj\u0173 nuomon\u0117s tyrimas, \u010dia i\u0161siskiria santaup\u0173 turintys Estijos gyventojai. 17 proc. j\u0173 nurodo savo santaupas nukreip\u0119 \u012f vertybinius popierius ar investicinius fondus, didesnioji dalis \u012f vertybinius popierius yra investavusi 3 t\u016bkst. ir didesnes sumas. Pagrindiniai tikslai \u2013 finansinis rezervas ir pensija<\/b> Pasak \u201eSwedbank\u201c Finans\u0173 instituto vadov\u0117s, vir\u0161 70 proc. gyventoj\u0173 per karantin\u0105 sako i\u0161mok\u0119 labai svarbi\u0105 finansin\u0119 pamok\u0105 \u2013 b\u016bti sukaupus bent 3\u20136 m\u0117n. pajam\u0173 dyd\u017eio finansin\u012f rezerv\u0105 nenumatytiems atvejams. \u201eTyrimo duomenimis, finansin\u0119 pagalv\u0119, kaip pagrindin\u0119 taupymo prie\u017east\u012f, nurodo 82 proc. gyventoj\u0173. Tai yra 8 procentiniais punktais daugiau respondent\u0173 nei prie\u0161 ketverius metus\u201c, \u2212 pastebi J. Cvilikien\u0117. Antra da\u017eniausiai gyventoj\u0173 nurodoma taupymo prie\u017eastis (56 proc.) \u2013 didesn\u0117s i\u0161laidos tam tikram tikslui, pavyzd\u017eiui, didesniam pirkiniui ar atostogoms. Taupantys senatvei nurodo 40 proc. \u0161alies gyventoj\u0173 ir tai yra 12 proc. punkt\u0173 didesnis skai\u010dius nei 2016-aisiais. Tre\u010ddalis gyventoj\u0173 taip pat nurodo taupantys b\u016bsto \u012fsigijimui bei vaik\u0173 ateities poreikiams. \u201eReguliariai santaupoms dal\u012f gaunam\u0173 pajam\u0173 atideda 42 proc. gyventoj\u0173. Kas tre\u010dias gyventojas taupymui atideda m\u0117nesio gale susidarius\u012f likut\u012f, o kas penktas nurodo taupantis tik i\u0161 papildom\u0173 pajam\u0173 \u2013 dovanot\u0173 pinig\u0173, pried\u0173 darbe ar susigr\u0105\u017eintos mokes\u010di\u0173 dalies\u201c, \u2212 sako \u201eSwedbank\u201c ekspert\u0117. Tyrimo duomenimis, gyventojai vidutini\u0161kai atideda 10\u201315 proc. pajam\u0173. Palyginus su gyventoj\u0173 taupymo \u012fpro\u010diais prie\u0161 4 metus, tuomet gyventojai taupymui buvo link\u0119 skirti iki 10 procent\u0173. Vertindami savo taupymo \u012fg\u016bd\u017eius, 9 i\u0161 10 lietuvi\u0173 sako, kad nor\u0117t\u0173 prad\u0117ti taupyti arba sutaupyti daugiau nei pavyksta \u0161iuo metu. Santaupos \u2013 misija \u012fmanoma<\/b> Taupymas, pasak J. Cvilikien\u0117s, n\u0117ra toks sud\u0117tingas, kaip mums kartais gali atrodyti. Svarbiausia gerai \u012fvertinti gaunamas pajamas bei patiriamas i\u0161laidas, kad b\u016bt\u0173 galima geriau suprasti, koki\u0105 dal\u012f pajam\u0173 skirti taupymui. \u201eNorint prad\u0117ti taupyti ar reguliariai atsid\u0117ti didesn\u0119 pajam\u0173 dal\u012f, reik\u0117t\u0173 per\u017ei\u016br\u0117ti savo biud\u017eet\u0105, \u012fsivertinti pajamas bei i\u0161laidas, atskirti b\u016btin\u0105sias i\u0161laidas nuo neb\u016btin\u0173j\u0173. Grei\u010diausiai vien to pakaks, kad gal\u0117tum\u0117te nustatyti sum\u0105, kuri\u0105, u\u017euot i\u0161leid\u0119 neb\u016btiniems pirkiniams, gal\u0117tum\u0117te atsid\u0117ti taupymui\u201c, \u2013 sako \u201eSwedbank\u201c Finans\u0173 instituto vadov\u0117. Pasak ekspert\u0117s, efektyviau taupyti taip pat pad\u0117s ai\u0161kaus ir pasiekiamo tikslo i\u0161sik\u0117limas, \u012fvair\u016bs taupymo \u012frankiai, kaip, pavyzd\u017eiui, e. taupykl\u0117. \u201eGaunant ma\u017eas pajamas, reik\u0117t\u0173 pam\u0117ginti atsid\u0117ti iki 10 proc. pajam\u0173. Gaunant vidutinio dyd\u017eio pajamas, galima 10 proc. i\u0161 karto skirti taupymui, ir jei l\u0117\u0161\u0173 lieka m\u0117nesio pabaigoje, jas galb\u016bt taip pat nukreipti taupymui. Kai pajamos gerokai didesn\u0117s nei vidutin\u0117s, pravartu \u012fvertinti, kokio dyd\u017eio finansin\u012f tiksl\u0105 turime pasiekti, ir tuomet taupymui galima atsid\u0117ti ir didesnes sumas, kad tikslas b\u016bt\u0173 pasiektas per trumpesn\u012f laik\u0105\u201c, \u2212 komentuoja J. Cvilikien\u0117. Reprezentatyvi\u0105 gyventoj\u0173 apklaus\u0105 \u201eSwedbank\u201c Finans\u0173 instituto u\u017esakymu 2020 met\u0173 bir\u017eelio 1\u201315 d. atliko visuomen\u0117s nuomon\u0117s ir rinkos tyrim\u0173 bendrov\u0117 \u201eSpinter tyrimai\u201c. Tyrimo metu buvo apklausti 1015 respondent\u0173 Lietuvoje, 1007 respondent\u0173 Latvijoje ir 1009 respondentai Estijoje. Tyrimo rezultatai reprezentuoja \u0161ali\u0173 gyventoj\u0173 nuo 18 iki 75 met\u0173 nuomones ir vertinimus. Nors dauguma lietuvi\u0173 sutinka, kad taupyti yra svarbu, reguliariai tai daro kur kas ma\u017eiau \u017emoni\u0173 \u2013 kiek daugiau nei 40 proc. \u0161alies gyventoj\u0173. Tokius duomenis atskleid\u017eia \u201eSwedbank\u201c Finans\u0173 instituto u\u017esakymu atlikta reprezentatyvi gyventoj\u0173 apklausa. Tuo metu investuojantys nurodo tik 2 proc. \u0161alies gyventoj\u0173. \u201eNeabejojan\u010di\u0173 taupymo svarba gyventoj\u0173 dalis nuo 2016-\u0173j\u0173 met\u0173 i\u0161augo 14 procentini\u0173 punkt\u0173 ir \u0161iuo metu siekia 64 proc. Vis d\u0117lto reguliariai pajam\u0173 dal\u012f taupymui atsideda ma\u017eiau nei pus\u0117 \u0161alies gyventoj\u0173, o 4 i\u0161 5 netaupan\u010di\u0173 pagrindine prie\u017eastimi \u012fvardija l\u0117\u0161\u0173 tr\u016bkum\u0105\u201c, \u2013 sako \u201eSwedbank\u201c Finans\u0173 instituto vadov\u0117 J\u016brat\u0117 Cvilikien\u0117. Kaip pa\u017eymi J. Cvilikien\u0117, nors da\u017enai \u017emon\u0117s laikosi nuomon\u0117s, kad jiems taupyti trukdo nepakankamos pajamos, realyb\u0117je tai da\u017eniau nulemia subjektyvios prie\u017eastys \u2013 pa\u010di\u0173 gyventoj\u0173 \u012fpro\u010diai ir pasirinkimai, kaip ir kam i\u0161leisti pinigus. Tyrimas rodo, kad 18 proc. netaupan\u010di\u0173 gyventoj\u0173 sako, kad gal\u0117t\u0173 taupyti, ta\u010diau prioritet\u0105 teikia vartojimui. Tuo metu \u201eSwedbank\u201c duomenys rodo, kad per pirm\u0105 karantino m\u0117nes\u012f, tai yra, kovo 20\u2013baland\u017eio 20 dienomis, aktyviai taupan\u010di\u0173 banko klient\u0173 skai\u010dius i\u0161augo daugiau nei tris kartus. Atsid\u0117ti daugiau pinig\u0173 taupymui paskatino ir pernai steb\u0117tas spar\u010diausias per pastaruosius ketverius metus vidutini\u0173 pajam\u0173 \u201e\u012f rankas\u201c augimas, siek\u0119s beveik 14 procent\u0173. Taupo banko s\u0105skaitoje, pinig\u0173 ne\u012fdarbina<\/b> Ma\u017eesn\u0117mis sumomis santaupas lietuviai da\u017eniausiai yra link\u0119 laikyti einamojoje s\u0105skaitoje, didesn\u0117mis taupyti renkasi terminuotuosius ind\u0117lius \u2013 \u010dia nuo 2016-\u0173j\u0173 met\u0173 gyventoj\u0173 sutaupytos sumos paaugo. Tyrimo duomenimis, \u0161iuo metu sukaup\u0119 daugiau nei 6 t\u016bkst. eur\u0173 ind\u0117liuose \u012fvardija 11 proc. \u0161\u012f taupymo b\u016bd\u0105 besirenkan\u010di\u0173 respondent\u0173. Didesn\u012f nei 15 t\u016bkst. ind\u0117l\u012f sako turintys 6 proc. gyventoj\u0173, o daugiau nei 30 t\u016bkst. eur\u0173 ind\u0117lyje turi 9 proc. ind\u0117liuose pinigus kaupian\u010di\u0173 lietuvi\u0173. Vis d\u0117lto, kaip pastebi J. Cvilikien\u0117, sutaupyt\u0173 pinig\u0173 lietuviai, kaip ir kaimynai latviai, n\u0117ra link\u0119 investuoti. \u201eSwedbank\u201c duomenimis, tai daro ma\u017edaug 2 proc. Lietuvos gyventoj\u0173. Pagrindine prie\u017eastimi neinvestuoti beveik du tre\u010ddaliai lietuvi\u0173 nurodo asmenin\u0117s teigiamos patirties investuojant tr\u016bkum\u0105. \u201eTokiu b\u016bdu gyventojai patenka \u012f u\u017edar\u0105 rat\u0105 \u2013 nedr\u012fsta investuoti, nes neturi patirties, ta\u010diau negali jos \u012fgyti, nes nebando. Tiesa, nors investuojan\u010di\u0173j\u0173 skai\u010dius i\u0161lieka nedidelis, nuo met\u0173 prad\u017eios stebime didesn\u012f jaun\u0173, tai yra, 18\u201325 m. am\u017eiaus gyventoj\u0173 \u012fsitraukim\u0105 \u012f investavim\u0105 \u2013 nuo met\u0173 prad\u017eios j\u0173 padaug\u0117jo daugiau nei 60 proc.\u201c, \u2013 pa\u017eymi J. Cvilikien\u0117. Kaip atskleid\u017eia gyventoj\u0173 nuomon\u0117s tyrimas, \u010dia i\u0161siskiria santaup\u0173 turintys Estijos gyventojai. 17 proc. j\u0173 nurodo savo santaupas nukreip\u0119 \u012f vertybinius popierius ar investicinius fondus, didesnioji dalis \u012f vertybinius popierius yra investavusi 3 t\u016bkst. ir didesnes sumas. Pagrindiniai tikslai \u2013 finansinis rezervas ir pensija<\/b> Pasak \u201eSwedbank\u201c Finans\u0173 instituto vadov\u0117s, vir\u0161 70 proc. gyventoj\u0173 per karantin\u0105 sako i\u0161mok\u0119 labai svarbi\u0105 finansin\u0119 pamok\u0105 \u2013 b\u016bti sukaupus bent 3\u20136 m\u0117n. pajam\u0173 dyd\u017eio finansin\u012f rezerv\u0105 nenumatytiems atvejams. \u201eTyrimo duomenimis, finansin\u0119 pagalv\u0119, kaip pagrindin\u0119 taupymo prie\u017east\u012f, nurodo 82 proc. gyventoj\u0173. Tai yra 8 procentiniais punktais daugiau respondent\u0173 nei prie\u0161 ketverius metus\u201c, \u2212 pastebi J. Cvilikien\u0117. Antra da\u017eniausiai gyventoj\u0173 nurodoma taupymo prie\u017eastis (56 proc.) \u2013 didesn\u0117s i\u0161laidos tam tikram tikslui, pavyzd\u017eiui, didesniam pirkiniui ar atostogoms. Taupantys senatvei nurodo 40 proc. \u0161alies gyventoj\u0173 ir tai yra 12 proc. punkt\u0173 didesnis skai\u010dius nei 2016-aisiais. Tre\u010ddalis gyventoj\u0173 taip pat nurodo taupantys b\u016bsto \u012fsigijimui bei vaik\u0173 ateities poreikiams. \u201eReguliariai santaupoms dal\u012f gaunam\u0173 pajam\u0173 atideda 42 proc. gyventoj\u0173. Kas tre\u010dias gyventojas taupymui atideda m\u0117nesio gale susidarius\u012f likut\u012f, o kas penktas nurodo taupantis tik i\u0161 papildom\u0173 pajam\u0173 \u2013 dovanot\u0173 pinig\u0173, pried\u0173 darbe ar susigr\u0105\u017eintos mokes\u010di\u0173 dalies\u201c, \u2212 sako \u201eSwedbank\u201c ekspert\u0117. Tyrimo duomenimis, gyventojai vidutini\u0161kai atideda 10\u201315 proc. pajam\u0173. Palyginus su gyventoj\u0173 taupymo \u012fpro\u010diais prie\u0161 4 metus, tuomet gyventojai taupymui buvo link\u0119 skirti iki 10 procent\u0173. Vertindami savo taupymo \u012fg\u016bd\u017eius, 9 i\u0161 10 lietuvi\u0173 sako, kad nor\u0117t\u0173 prad\u0117ti taupyti arba sutaupyti daugiau nei pavyksta \u0161iuo metu. Santaupos \u2013 misija \u012fmanoma<\/b> Taupymas, pasak J. Cvilikien\u0117s, n\u0117ra toks sud\u0117tingas, kaip mums kartais gali atrodyti. Svarbiausia gerai \u012fvertinti gaunamas pajamas bei patiriamas i\u0161laidas, kad b\u016bt\u0173 galima geriau suprasti, koki\u0105 dal\u012f pajam\u0173 skirti taupymui. \u201eNorint prad\u0117ti taupyti ar reguliariai atsid\u0117ti didesn\u0119 pajam\u0173 dal\u012f, reik\u0117t\u0173 per\u017ei\u016br\u0117ti savo biud\u017eet\u0105, \u012fsivertinti pajamas bei i\u0161laidas, atskirti b\u016btin\u0105sias i\u0161laidas nuo neb\u016btin\u0173j\u0173. Grei\u010diausiai vien to pakaks, kad gal\u0117tum\u0117te nustatyti sum\u0105, kuri\u0105, u\u017euot i\u0161leid\u0119 neb\u016btiniems pirkiniams, gal\u0117tum\u0117te atsid\u0117ti taupymui\u201c, \u2013 sako \u201eSwedbank\u201c Finans\u0173 instituto vadov\u0117. Pasak ekspert\u0117s, efektyviau taupyti taip pat pad\u0117s ai\u0161kaus ir pasiekiamo tikslo i\u0161sik\u0117limas, \u012fvair\u016bs taupymo \u012frankiai, kaip, pavyzd\u017eiui, e. taupykl\u0117. \u201eGaunant ma\u017eas pajamas, reik\u0117t\u0173 pam\u0117ginti atsid\u0117ti iki 10 proc. pajam\u0173. Gaunant vidutinio dyd\u017eio pajamas, galima 10 proc. i\u0161 karto skirti taupymui, ir jei l\u0117\u0161\u0173 lieka m\u0117nesio pabaigoje, jas galb\u016bt taip pat nukreipti taupymui. Kai pajamos gerokai didesn\u0117s nei vidutin\u0117s, pravartu \u012fvertinti, kokio dyd\u017eio finansin\u012f tiksl\u0105 turime pasiekti, ir tuomet taupymui galima atsid\u0117ti ir didesnes sumas, kad tikslas b\u016bt\u0173 pasiektas per trumpesn\u012f laik\u0105\u201c, \u2212 komentuoja J. Cvilikien\u0117. Reprezentatyvi\u0105 gyventoj\u0173 apklaus\u0105 \u201eSwedbank\u201c Finans\u0173 instituto u\u017esakymu 2020 met\u0173 bir\u017eelio 1\u201315 d. atliko visuomen\u0117s nuomon\u0117s ir rinkos tyrim\u0173 bendrov\u0117 \u201eSpinter tyrimai\u201c. Tyrimo metu buvo apklausti 1015 respondent\u0173 Lietuvoje, 1007 respondent\u0173 Latvijoje ir 1009 respondentai Estijoje. Tyrimo rezultatai reprezentuoja \u0161ali\u0173 gyventoj\u0173 nuo 18 iki 75 met\u0173 nuomones ir vertinimus.<\/p>","protected":false},"excerpt":{"rendered":"
Nors dauguma lietuvi\u0173 sutinka, kad taupyti yra svarbu, reguliariai tai daro kur kas ma\u017eiau \u017emoni\u0173 \u2013 kiek daugiau nei 40 proc.<\/p>","protected":false},"author":3,"featured_media":0,"comment_status":"closed","ping_status":"closed","sticky":false,"template":"","format":"standard","meta":{"footnotes":""},"categories":[],"tags":[],"class_list":["post-5971","post","type-post","status-publish","format-standard","hentry"],"_links":{"self":[{"href":"https:\/\/spinter.lt\/en\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/5971","targetHints":{"allow":["GET"]}}],"collection":[{"href":"https:\/\/spinter.lt\/en\/wp-json\/wp\/v2\/posts"}],"about":[{"href":"https:\/\/spinter.lt\/en\/wp-json\/wp\/v2\/types\/post"}],"author":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/spinter.lt\/en\/wp-json\/wp\/v2\/users\/3"}],"replies":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/spinter.lt\/en\/wp-json\/wp\/v2\/comments?post=5971"}],"version-history":[{"count":0,"href":"https:\/\/spinter.lt\/en\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/5971\/revisions"}],"wp:attachment":[{"href":"https:\/\/spinter.lt\/en\/wp-json\/wp\/v2\/media?parent=5971"}],"wp:term":[{"taxonomy":"category","embeddable":true,"href":"https:\/\/spinter.lt\/en\/wp-json\/wp\/v2\/categories?post=5971"},{"taxonomy":"post_tag","embeddable":true,"href":"https:\/\/spinter.lt\/en\/wp-json\/wp\/v2\/tags?post=5971"}],"curies":[{"name":"wp","href":"https:\/\/api.w.org\/{rel}","templated":true}]}}