{"id":5966,"date":"2020-08-21T00:00:00","date_gmt":"2020-08-20T22:00:00","guid":{"rendered":"https:\/\/spinter.lt\/apklausa-kuo-daugiau-uzdirbi-tuo-didesni-stresa-jauti\/"},"modified":"2023-05-27T13:49:16","modified_gmt":"2023-05-27T11:49:16","slug":"apklausa-kuo-daugiau-uzdirbi-tuo-didesni-stresa-jauti","status":"publish","type":"post","link":"https:\/\/spinter.lt\/en\/apklausa-kuo-daugiau-uzdirbi-tuo-didesni-stresa-jauti\/","title":{"rendered":"Apklausa: kuo daugiau u\u017edirbi \u2013 tuo didesn\u012f stres\u0105 jauti"},"content":{"rendered":"<p>&nbsp; Pagrindine Lietuvos gyventoj\u0173 patiriamo streso prie\u017eastimi i\u0161lieka darbas. To nepakeit\u0117 net ir \u012fprast\u0105 gyvenimo ritm\u0105 pavasar\u012f smarkiai sutrikd\u017eiusi pirmoji koronaviruso COVID-19 banga. Reprezentatyvi bendrov\u0117s \u201eSpinter tyrimai\u201c apklausa atskleid\u0117, kad beprasidedant vasarai nerimas d\u0117l sveikatos laik\u0117si antrame plane, tuo tarpu finansiniai klausimai u\u017e\u0117m\u0117 tre\u010di\u0105 viet\u0105. &nbsp; Stres\u0105 d\u0117l darbo patvirtino jau\u010diantys 43 proc., d\u0117l sveikatos \u2013 41 proc., o d\u0117l finans\u0173 \u2013 40 proc. \u0161alies gyventoj\u0173. Streso \u0161altinius periodi\u0161kai tirian\u010dios draudimo bendrov\u0117s BTA \u017dmogi\u0161k\u0173j\u0173 i\u0161tekli\u0173 skyriaus vadov\u0117 Jevgenija Krik\u0161\u010di\u016bn\u0117 atkreipia d\u0117mes\u012f, kad stresas d\u0117l darbo i\u0161laiko lyderio pozicij\u0105 nepaisant susiklos\u010diusi\u0173 ekstremali\u0173 aplinkybi\u0173. &nbsp; \u201ePer pastaruosius kelet\u0105 met\u0173 did\u017eiausius streso \u0161altinius band\u0117me ai\u0161kintis ir siekdami palyginti skirtingas veiklas, pavyzd\u017eiui, nemaloniomis ar pavojingomis situacijomis pasi\u017eymint\u012f vairavim\u0105, ir per\u017evelgdami privataus sveikatos draudimo krep\u0161eli\u0173 i\u0161laidas, kuri\u0173 \u017eymi\u0105 dal\u012f u\u017eima skausmui mal\u0161inti, nerimui bei stresui ma\u017einti skirti medikamentai. Net koronaviruso pandemija darbo i\u0161 pirmosios vietos nei\u0161st\u016bm\u0117 ir tai nenuostabu. Darbas daugumai \u017emoni\u0173 yra asmenin\u0117s gerov\u0117s bei stabilumo u\u017etikrinimo pagrindas\u201c, \u2013 sako J. Krik\u0161\u010di\u016bn\u0117. &nbsp; <b>\u012e stres\u0105 d\u0117l darbo labiausiai panir\u0119 vadovai<\/b> &nbsp; Apklausa parod\u0117, kad kuo daugiau profesini\u0173 atsakomybi\u0173 turi \u017emon\u0117s ir kuo auk\u0161tesnes pajamas gauna, tuo streso d\u0117l darbo jie patiria daugiau. &nbsp; Vertinant pagrindin\u012f u\u017esi\u0117mim\u0105, darbo sukeliam\u0105 stres\u0105 pamin\u0117jo net 73 proc. vadov\u0173 ir tai buvo apklausos metu u\u017efiksuotas auk\u0161\u010diausias rodiklis. Darbo keliamas stresas kankino 58 proc. specialist\u0173 ir tarnautoj\u0173, taip pat 53 proc. darbinink\u0173 ir technini\u0173 darbuotoj\u0173. Ma\u017eiausiai darbo keliami r\u016bpes\u010diai kamavo pensin\u012f am\u017ei\u0173 pasiekusius gyventojus ir nam\u0173 \u0161eimininkes \u2013 po 7 proc. &nbsp; \u201eDaug d\u0117mesio skiriant darbuotoj\u0173 savijautai ir motyvacin\u0117ms priemon\u0117ms reik\u0117t\u0173 neu\u017emir\u0161ti savimi pasir\u016bpinti ir tiems, kuriems tenka did\u017eiausia atsakomyb\u0117 ir pareiga priimti esminius sprendimus. Verslo procesai, darbo formos nuolat kei\u010diasi, i\u0161\u0161\u016bkiai yra dinami\u0161ki ir kartais reikalaujantys tikrai nelengv\u0173 sprendim\u0173\u201c, \u2013 teigia J. Krik\u0161\u010di\u016bn\u0117. &nbsp; Kuo didesn\u0117s gaunamos pajamos, tuo auk\u0161tesnis darbo r\u016bpes\u010di\u0173 sukeliamo streso lygis. Iki 300 eur\u0173 vienam \u0161eimos nariui gaunantieji streso d\u0117l darbo patiria ma\u017eiau (32 proc.), palyginti su tais, kuri\u0173 pajamos vir\u0161ija 700 eur\u0173 (63 proc.). &nbsp; <b>Problem\u0173 taikinyje \u2013 darbingo am\u017eiaus \u017emon\u0117s<\/b> &nbsp; Remiantis tyrimo duomenimis, darbo keliami r\u016bpes\u010diai ma\u017eiau lie\u010dia labai jaunus (30 proc.) arba jau prie pensinio am\u017eiaus art\u0117jan\u010dius \u017emones bei senjorus (24 proc.). Tuo tarpu net kas antras 26-55 met\u0173 Lietuvos gyventojas pripa\u017eino, kad patiria \u012ftamp\u0105 d\u0117l darbo. &nbsp; \u201eLaikui b\u0117gant tai rei\u0161kia pablog\u0117jusi\u0105 savijaut\u0105, sveikat\u0105, motyvacijos tr\u016bkum\u0105, ma\u017eiau efektyv\u0173 ir na\u0161\u0173 darb\u0105. Darbo sukeliamas stresas \u012fvairi\u0173 \u0161ali\u0173 ekonomikoms kasmet kainuoja \u0161imtus milijon\u0173 eur\u0173, tod\u0117l darbdavio atsakomyb\u0117 ir vaidmuo gerinant darbo aplink\u0105 bei atsi\u017evelgiant \u012f darbuotoj\u0173 poreikius, yra kaip niekad svarb\u016bs\u201c, \u2013 d\u0117mes\u012f atkreipia specialist\u0117. &nbsp; Visi\u0161kai stresui atspari\u0173 \u017emoni\u0173 yra ma\u017eai. Vos 7 proc. vis\u0173 respondent\u0173 tikino, kad n\u0117ra toki\u0173 r\u016bpes\u010di\u0173, kurie jiems kelt\u0173 stres\u0105. &nbsp; Reprezentatyvi Lietuvos gyventoj\u0173 apklausa vyko gegu\u017e\u0117s 18-27 dienomis. Joje dalyvavo 1012 respondent\u0173 nuo 18 iki 75 met\u0173 am\u017eiaus. <b>2020.08.21<\/b> &nbsp; Pagrindine Lietuvos gyventoj\u0173 patiriamo streso prie\u017eastimi i\u0161lieka darbas. To nepakeit\u0117 net ir \u012fprast\u0105 gyvenimo ritm\u0105 pavasar\u012f smarkiai sutrikd\u017eiusi pirmoji koronaviruso COVID-19 banga. Reprezentatyvi bendrov\u0117s \u201eSpinter tyrimai\u201c apklausa atskleid\u0117, kad beprasidedant vasarai nerimas d\u0117l sveikatos laik\u0117si antrame plane, tuo tarpu finansiniai klausimai u\u017e\u0117m\u0117 tre\u010di\u0105 viet\u0105. &nbsp; Stres\u0105 d\u0117l darbo patvirtino jau\u010diantys 43 proc., d\u0117l sveikatos \u2013 41 proc., o d\u0117l finans\u0173 \u2013 40 proc. \u0161alies gyventoj\u0173. Streso \u0161altinius periodi\u0161kai tirian\u010dios draudimo bendrov\u0117s BTA \u017dmogi\u0161k\u0173j\u0173 i\u0161tekli\u0173 skyriaus vadov\u0117 Jevgenija Krik\u0161\u010di\u016bn\u0117 atkreipia d\u0117mes\u012f, kad stresas d\u0117l darbo i\u0161laiko lyderio pozicij\u0105 nepaisant susiklos\u010diusi\u0173 ekstremali\u0173 aplinkybi\u0173. &nbsp; \u201ePer pastaruosius kelet\u0105 met\u0173 did\u017eiausius streso \u0161altinius band\u0117me ai\u0161kintis ir siekdami palyginti skirtingas veiklas, pavyzd\u017eiui, nemaloniomis ar pavojingomis situacijomis pasi\u017eymint\u012f vairavim\u0105, ir per\u017evelgdami privataus sveikatos draudimo krep\u0161eli\u0173 i\u0161laidas, kuri\u0173 \u017eymi\u0105 dal\u012f u\u017eima skausmui mal\u0161inti, nerimui bei stresui ma\u017einti skirti medikamentai. Net koronaviruso pandemija darbo i\u0161 pirmosios vietos nei\u0161st\u016bm\u0117 ir tai nenuostabu. Darbas daugumai \u017emoni\u0173 yra asmenin\u0117s gerov\u0117s bei stabilumo u\u017etikrinimo pagrindas\u201c, \u2013 sako J. Krik\u0161\u010di\u016bn\u0117. &nbsp; <b>\u012e stres\u0105 d\u0117l darbo labiausiai panir\u0119 vadovai<\/b> &nbsp; Apklausa parod\u0117, kad kuo daugiau profesini\u0173 atsakomybi\u0173 turi \u017emon\u0117s ir kuo auk\u0161tesnes pajamas gauna, tuo streso d\u0117l darbo jie patiria daugiau. &nbsp; Vertinant pagrindin\u012f u\u017esi\u0117mim\u0105, darbo sukeliam\u0105 stres\u0105 pamin\u0117jo net 73 proc. vadov\u0173 ir tai buvo apklausos metu u\u017efiksuotas auk\u0161\u010diausias rodiklis. Darbo keliamas stresas kankino 58 proc. specialist\u0173 ir tarnautoj\u0173, taip pat 53 proc. darbinink\u0173 ir technini\u0173 darbuotoj\u0173. Ma\u017eiausiai darbo keliami r\u016bpes\u010diai kamavo pensin\u012f am\u017ei\u0173 pasiekusius gyventojus ir nam\u0173 \u0161eimininkes \u2013 po 7 proc. &nbsp; \u201eDaug d\u0117mesio skiriant darbuotoj\u0173 savijautai ir motyvacin\u0117ms priemon\u0117ms reik\u0117t\u0173 neu\u017emir\u0161ti savimi pasir\u016bpinti ir tiems, kuriems tenka did\u017eiausia atsakomyb\u0117 ir pareiga priimti esminius sprendimus. Verslo procesai, darbo formos nuolat kei\u010diasi, i\u0161\u0161\u016bkiai yra dinami\u0161ki ir kartais reikalaujantys tikrai nelengv\u0173 sprendim\u0173\u201c, \u2013 teigia J. Krik\u0161\u010di\u016bn\u0117. &nbsp; Kuo didesn\u0117s gaunamos pajamos, tuo auk\u0161tesnis darbo r\u016bpes\u010di\u0173 sukeliamo streso lygis. Iki 300 eur\u0173 vienam \u0161eimos nariui gaunantieji streso d\u0117l darbo patiria ma\u017eiau (32 proc.), palyginti su tais, kuri\u0173 pajamos vir\u0161ija 700 eur\u0173 (63 proc.). &nbsp; <b>Problem\u0173 taikinyje \u2013 darbingo am\u017eiaus \u017emon\u0117s<\/b> &nbsp; Remiantis tyrimo duomenimis, darbo keliami r\u016bpes\u010diai ma\u017eiau lie\u010dia labai jaunus (30 proc.) arba jau prie pensinio am\u017eiaus art\u0117jan\u010dius \u017emones bei senjorus (24 proc.). Tuo tarpu net kas antras 26-55 met\u0173 Lietuvos gyventojas pripa\u017eino, kad patiria \u012ftamp\u0105 d\u0117l darbo. &nbsp; \u201eLaikui b\u0117gant tai rei\u0161kia pablog\u0117jusi\u0105 savijaut\u0105, sveikat\u0105, motyvacijos tr\u016bkum\u0105, ma\u017eiau efektyv\u0173 ir na\u0161\u0173 darb\u0105. Darbo sukeliamas stresas \u012fvairi\u0173 \u0161ali\u0173 ekonomikoms kasmet kainuoja \u0161imtus milijon\u0173 eur\u0173, tod\u0117l darbdavio atsakomyb\u0117 ir vaidmuo gerinant darbo aplink\u0105 bei atsi\u017evelgiant \u012f darbuotoj\u0173 poreikius, yra kaip niekad svarb\u016bs\u201c, \u2013 d\u0117mes\u012f atkreipia specialist\u0117. &nbsp; Visi\u0161kai stresui atspari\u0173 \u017emoni\u0173 yra ma\u017eai. Vos 7 proc. vis\u0173 respondent\u0173 tikino, kad n\u0117ra toki\u0173 r\u016bpes\u010di\u0173, kurie jiems kelt\u0173 stres\u0105. &nbsp; Reprezentatyvi Lietuvos gyventoj\u0173 apklausa vyko gegu\u017e\u0117s 18-27 dienomis. Joje dalyvavo 1012 respondent\u0173 nuo 18 iki 75 met\u0173 am\u017eiaus.<\/p>","protected":false},"excerpt":{"rendered":"<p>&nbsp; Pagrindine Lietuvos gyventoj\u0173 patiriamo streso prie\u017eastimi i\u0161lieka darbas.<\/p>","protected":false},"author":3,"featured_media":0,"comment_status":"closed","ping_status":"closed","sticky":false,"template":"","format":"standard","meta":{"footnotes":""},"categories":[],"tags":[],"class_list":["post-5966","post","type-post","status-publish","format-standard","hentry"],"_links":{"self":[{"href":"https:\/\/spinter.lt\/en\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/5966","targetHints":{"allow":["GET"]}}],"collection":[{"href":"https:\/\/spinter.lt\/en\/wp-json\/wp\/v2\/posts"}],"about":[{"href":"https:\/\/spinter.lt\/en\/wp-json\/wp\/v2\/types\/post"}],"author":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/spinter.lt\/en\/wp-json\/wp\/v2\/users\/3"}],"replies":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/spinter.lt\/en\/wp-json\/wp\/v2\/comments?post=5966"}],"version-history":[{"count":0,"href":"https:\/\/spinter.lt\/en\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/5966\/revisions"}],"wp:attachment":[{"href":"https:\/\/spinter.lt\/en\/wp-json\/wp\/v2\/media?parent=5966"}],"wp:term":[{"taxonomy":"category","embeddable":true,"href":"https:\/\/spinter.lt\/en\/wp-json\/wp\/v2\/categories?post=5966"},{"taxonomy":"post_tag","embeddable":true,"href":"https:\/\/spinter.lt\/en\/wp-json\/wp\/v2\/tags?post=5966"}],"curies":[{"name":"wp","href":"https:\/\/api.w.org\/{rel}","templated":true}]}}