Nauj\u0173 \u012fg\u016bd\u017ei\u0173 \u012fgyti norintys \u017emon\u0117s vis dr\u0105siau kreipiasi pagalbos ir pama\u017eu atsikrato g\u0117dos klausti. T\u0105 parod\u0117 liep\u0105 bendrov\u0117s \u201eSpinter tyrimai\u201c atliktos reprezentatyvios visuomen\u0117s apklausos rezultatai \u2013 palyginti su prie\u0161 metus atliktu analogi\u0161ku tyrimu, 16 proc. daugiau gyventoj\u0173 dr\u0105siau pra\u0161o pagalbos, kurios prireikia naudojantis i\u0161maniaisiais \u012frenginiais, program\u0117l\u0117mis ar internetu. \u0160iemet pra\u0161yti pagalbos nedr\u012fstan\u010di\u0173 yra 60 procent\u0173, pra\u0117jusi\u0173 met\u0173 rugs\u0117j\u012f darytos apklausos duomenimis, pagalbos g\u0117dijosi pra\u0161yti net 76 proc. \u0161alies gyventoj\u0173. Apklaus\u0105 inicijavusios asociacijos \u201eLangas \u012f ateit\u012f\u201c informavimo ekspert\u0117 Birut\u0117 Stanevi\u010dien\u0117 sako, kad ger\u0117jantys rezultatai rodo \u017emoni\u0173 nor\u0105 ir pastangas \u012fveikti nuo nauj\u0173 \u012fg\u016bd\u017ei\u0173 skiriant\u012f barjer\u0105 \u2013 g\u0117dos ar nepatogumo jausm\u0105. \u201e\u0160iandieninis pasaulis skaitmenizuojasi itin spar\u010diai, \u012f internetin\u0119 erdv\u0119 persikelia vis daugiau vie\u0161\u0173j\u0173 ir komercini\u0173 paslaug\u0173, tad da\u017enai \u017emogui net nereikia eiti i\u0161 nam\u0173 norint apsipirkti, u\u017esisakyti kok\u012f nors dokument\u0105 ar u\u017esiregistruoti pas gydytoj\u0105. D\u017eiugina tai, kad \u017emon\u0117s i\u0161dr\u012fsta, pama\u017eu atsikrato kompleks\u0173 ir g\u0117dos, kad ka\u017eko ne\u017eino ar nemoka. Juk tai nat\u016bralu \u2013 n\u0117ra n\u0117 vieno \u017emogaus, \u017einan\u010dio visk\u0105\u201c, \u2013 teigia pa\u0161nekov\u0117. Pasak psicholog\u0117s Ugn\u0117s Juodyt\u0117s, g\u0117dos jausmas yra toks pats nat\u016bralus kaip nerimas, d\u017eiaugsmas, baim\u0117 ir kiti. J\u012f turi ir patiria visi \u017emon\u0117s, tik i\u0161rai\u0161ka ir intensyvumas gali skirtis. Ji sako, kad geriausias \u201evaistas\u201c nuo g\u0117dos jausmo yra bandyti, leisti sau klysti, pripa\u017einti, kad gali ka\u017eko ne\u017einoti, ir palaikyti pa\u010diam save. \u201eJokiu b\u016bdu nesakykite sau \u201ea\u0161 nesugeb\u0117siu, man nepavyks\u201c. Pagalvokite, ar taip jums sakyt\u0173 artimiausi \u017emon\u0117s, geriausi draugai. Grei\u010diausiai ne, o juk j\u016bs esate sau pats geriausias draugas, tad pastiprinkite ir palaikykite save\u201c, \u2013 pataria ekspert\u0117. G\u0117da nepatogus, bet reikalingas jausmas<\/b> Remiantis tyrimo rezultatais, 40 proc. apklausos dalyvi\u0173 atsak\u0117, kad jeigu kyla klausim\u0173 d\u0117l naudojimosi i\u0161maniaisiais \u012frenginiais, jiems niekada neb\u016bna nepatogu ar g\u0117da pra\u0161yti pagalbos. Apie 24 proc. respondent\u0173 nurod\u0117, kad g\u0117dos jausm\u0105 patiria retai, 23 proc. \u2013 kartais, ma\u017edaug 10 proc. \u2013 da\u017enai, o 2 proc. apklaust\u0173j\u0173 nurod\u0117, kad pagalbos pra\u0161yti jiems nepatogu visada arba beveik visada. Vyrai pagalbos skaitmeniniame pasaulyje pra\u0161o dr\u0105siau \u2013 kad nesig\u0117dija klausti, atsak\u0117 44 proc. vyr\u0173 ir 36,5 proc. moter\u0173. Pra\u0117jusi\u0173 met\u0173 ruden\u012f Lietuvoje startavo projekto \u201ePrisijungusi Lietuva\u201c vie\u0161inimo kampanija \u201eMan ne g\u0117da klausti\u201c, kuria \u017emon\u0117s skatinami dr\u0105siau ie\u0161koti pagalbos, susijusios su skaitmenin\u0117mis \u017einiomis, ir atrasti bibliotekose vykstan\u010dius nemokamus skaitmeninio ra\u0161tingumo mokymus. \u201ePasteb\u0117jome, kad kampanijos metu skaitmenini\u0173 \u017eini\u0173 naud\u0105 pajuto daugiau vyresnio am\u017eiaus \u017emoni\u0173, anks\u010diau sakydavusi\u0173, kad jiems to nereikia arba nei\u0161dr\u012fsdavusi\u0173 kreiptis pagalbos. Karantinas dar labiau padidino vyresni\u0173 \u017emoni\u0173 nor\u0105 \u012fvaldyti skaitmenines technologijas ir prad\u0117ti naudotis skaitmenin\u0117mis paslaugomis \u2013 jam pasibaigus jau nereikia \u012ftikin\u0117ti, jog skaitmeniniai \u012fg\u016bd\u017eiai \u0161iandien yra b\u016btini\u201c, \u2013 sako asociacijos \u201eLangas \u012f ateit\u012f\u201c ekspert\u0117. U. Juodyt\u0117 akcentuoja, kad g\u0117da jokiu b\u016bdu n\u0117ra blogas jausmas \u2013 jis \u017emogui tiesiog nepatogus. \u201eApskritai visi jausmai t\u0117ra signalai, kad turime atkreipti d\u0117mes\u012f \u012f savo poreikius. Svarbu pirma i\u0161mokti g\u0117dos jausm\u0105 atpa\u017einti ir pasteb\u0117ti, o tada tiesiog smalsiai tyrin\u0117ti ir paklausti sav\u0119s, kok\u012f emocin\u012f ar fizin\u012f poreik\u012f jis gali sl\u0117pti, ir jei \u012fmanoma \u2013 t\u0105 poreik\u012f patenkinti. Pavyzd\u017eiui, \u017emogus nori mok\u0117ti nar\u0161yti internete, bet nemoka ir d\u0117l to jam g\u0117da. O i\u0161mokus dingt\u0173 ir g\u0117da, ir nepasitenkinimas, kad ka\u017eko nemoka\u201c, \u2013 d\u0117mes\u012f atkreipia psicholog\u0117. Paklausti nedr\u012fsta ir senjorai, ir jaunuoliai<\/b> Apklausa atskleid\u0117, kad g\u0117da paklausti nepriklauso nuo am\u017eiaus \u2013 j\u0105 jau\u010dian\u010di\u0173 procentai tarp senjor\u0173 ir vos mokykl\u0105 baigusi\u0173 jaunuoli\u0173 yra beveik vienodi. Visada arba beveik visada g\u0117da pra\u0161yti pagalbos yra 7-iems proc. 56 m. ir vyresniems \u017emon\u0117ms bei 5-iems proc. 18-25 m. am\u017eiaus \u017emon\u0117ms. Psicholog\u0117 atkreipia d\u0117mes\u012f, kad su am\u017eiumi g\u0117dos i\u0161augti ne\u012fmanoma, per gyvenim\u0105 kei\u010diasi tik tai, d\u0117l ko g\u0117dijam\u0117s ir kaip intensyviai. \u201eG\u0117da atsiranda nuo to momento, kai \u012fgyjame g\u0117dijimo patirt\u012f. Jei \u017emogui buvo diegiama, jog jis turi visk\u0105 mok\u0117ti ir negali klysti \u2013 jis jaus g\u0117d\u0105, kai atsidurs tokiose situacijose, kuriose kad ir hipoteti\u0161kai, bet bus galimyb\u0117 pasirodyti ko nors nemokan\u010diam. Be to, vyresni\u0173 \u017emoni\u0173 mokymosi tempai yra kitokie d\u0117l nat\u016brali\u0173 atminties ar d\u0117mesio koncentracijos poky\u010di\u0173. Vyresnis \u017emogus mato, kad jaunesniems sekasi geriau, pradeda save lyginti su jais ir d\u0117l to gali pasijausti prastai\u201c, \u2013 pasakoja U. Juodyt\u0117. Asociacijos \u201eLangas \u012f ateit\u012f\u201c informavimo ekspert\u0117 sako pastebinti, kad i\u0161dr\u012fs\u0119 ir i\u0161mok\u0119 naudotis skaitmenin\u0117mis technologijomis \u017emon\u0117s tiesiog \u0161vyti pasitik\u0117jimu. 2020.08.24<\/b> Nauj\u0173 \u012fg\u016bd\u017ei\u0173 \u012fgyti norintys \u017emon\u0117s vis dr\u0105siau kreipiasi pagalbos ir pama\u017eu atsikrato g\u0117dos klausti. T\u0105 parod\u0117 liep\u0105 bendrov\u0117s \u201eSpinter tyrimai\u201c atliktos reprezentatyvios visuomen\u0117s apklausos rezultatai \u2013 palyginti su prie\u0161 metus atliktu analogi\u0161ku tyrimu, 16 proc. daugiau gyventoj\u0173 dr\u0105siau pra\u0161o pagalbos, kurios prireikia naudojantis i\u0161maniaisiais \u012frenginiais, program\u0117l\u0117mis ar internetu. \u0160iemet pra\u0161yti pagalbos nedr\u012fstan\u010di\u0173 yra 60 procent\u0173, pra\u0117jusi\u0173 met\u0173 rugs\u0117j\u012f darytos apklausos duomenimis, pagalbos g\u0117dijosi pra\u0161yti net 76 proc. \u0161alies gyventoj\u0173. Apklaus\u0105 inicijavusios asociacijos \u201eLangas \u012f ateit\u012f\u201c informavimo ekspert\u0117 Birut\u0117 Stanevi\u010dien\u0117 sako, kad ger\u0117jantys rezultatai rodo \u017emoni\u0173 nor\u0105 ir pastangas \u012fveikti nuo nauj\u0173 \u012fg\u016bd\u017ei\u0173 skiriant\u012f barjer\u0105 \u2013 g\u0117dos ar nepatogumo jausm\u0105. \u201e\u0160iandieninis pasaulis skaitmenizuojasi itin spar\u010diai, \u012f internetin\u0119 erdv\u0119 persikelia vis daugiau vie\u0161\u0173j\u0173 ir komercini\u0173 paslaug\u0173, tad da\u017enai \u017emogui net nereikia eiti i\u0161 nam\u0173 norint apsipirkti, u\u017esisakyti kok\u012f nors dokument\u0105 ar u\u017esiregistruoti pas gydytoj\u0105. D\u017eiugina tai, kad \u017emon\u0117s i\u0161dr\u012fsta, pama\u017eu atsikrato kompleks\u0173 ir g\u0117dos, kad ka\u017eko ne\u017eino ar nemoka. Juk tai nat\u016bralu \u2013 n\u0117ra n\u0117 vieno \u017emogaus, \u017einan\u010dio visk\u0105\u201c, \u2013 teigia pa\u0161nekov\u0117. Pasak psicholog\u0117s Ugn\u0117s Juodyt\u0117s, g\u0117dos jausmas yra toks pats nat\u016bralus kaip nerimas, d\u017eiaugsmas, baim\u0117 ir kiti. J\u012f turi ir patiria visi \u017emon\u0117s, tik i\u0161rai\u0161ka ir intensyvumas gali skirtis. Ji sako, kad geriausias \u201evaistas\u201c nuo g\u0117dos jausmo yra bandyti, leisti sau klysti, pripa\u017einti, kad gali ka\u017eko ne\u017einoti, ir palaikyti pa\u010diam save. \u201eJokiu b\u016bdu nesakykite sau \u201ea\u0161 nesugeb\u0117siu, man nepavyks\u201c. Pagalvokite, ar taip jums sakyt\u0173 artimiausi \u017emon\u0117s, geriausi draugai. Grei\u010diausiai ne, o juk j\u016bs esate sau pats geriausias draugas, tad pastiprinkite ir palaikykite save\u201c, \u2013 pataria ekspert\u0117. G\u0117da nepatogus, bet reikalingas jausmas<\/b> Remiantis tyrimo rezultatais, 40 proc. apklausos dalyvi\u0173 atsak\u0117, kad jeigu kyla klausim\u0173 d\u0117l naudojimosi i\u0161maniaisiais \u012frenginiais, jiems niekada neb\u016bna nepatogu ar g\u0117da pra\u0161yti pagalbos. Apie 24 proc. respondent\u0173 nurod\u0117, kad g\u0117dos jausm\u0105 patiria retai, 23 proc. \u2013 kartais, ma\u017edaug 10 proc. \u2013 da\u017enai, o 2 proc. apklaust\u0173j\u0173 nurod\u0117, kad pagalbos pra\u0161yti jiems nepatogu visada arba beveik visada. Vyrai pagalbos skaitmeniniame pasaulyje pra\u0161o dr\u0105siau \u2013 kad nesig\u0117dija klausti, atsak\u0117 44 proc. vyr\u0173 ir 36,5 proc. moter\u0173. Pra\u0117jusi\u0173 met\u0173 ruden\u012f Lietuvoje startavo projekto \u201ePrisijungusi Lietuva\u201c vie\u0161inimo kampanija \u201eMan ne g\u0117da klausti\u201c, kuria \u017emon\u0117s skatinami dr\u0105siau ie\u0161koti pagalbos, susijusios su skaitmenin\u0117mis \u017einiomis, ir atrasti bibliotekose vykstan\u010dius nemokamus skaitmeninio ra\u0161tingumo mokymus. \u201ePasteb\u0117jome, kad kampanijos metu skaitmenini\u0173 \u017eini\u0173 naud\u0105 pajuto daugiau vyresnio am\u017eiaus \u017emoni\u0173, anks\u010diau sakydavusi\u0173, kad jiems to nereikia arba nei\u0161dr\u012fsdavusi\u0173 kreiptis pagalbos. Karantinas dar labiau padidino vyresni\u0173 \u017emoni\u0173 nor\u0105 \u012fvaldyti skaitmenines technologijas ir prad\u0117ti naudotis skaitmenin\u0117mis paslaugomis \u2013 jam pasibaigus jau nereikia \u012ftikin\u0117ti, jog skaitmeniniai \u012fg\u016bd\u017eiai \u0161iandien yra b\u016btini\u201c, \u2013 sako asociacijos \u201eLangas \u012f ateit\u012f\u201c ekspert\u0117. U. Juodyt\u0117 akcentuoja, kad g\u0117da jokiu b\u016bdu n\u0117ra blogas jausmas \u2013 jis \u017emogui tiesiog nepatogus. \u201eApskritai visi jausmai t\u0117ra signalai, kad turime atkreipti d\u0117mes\u012f \u012f savo poreikius. Svarbu pirma i\u0161mokti g\u0117dos jausm\u0105 atpa\u017einti ir pasteb\u0117ti, o tada tiesiog smalsiai tyrin\u0117ti ir paklausti sav\u0119s, kok\u012f emocin\u012f ar fizin\u012f poreik\u012f jis gali sl\u0117pti, ir jei \u012fmanoma \u2013 t\u0105 poreik\u012f patenkinti. Pavyzd\u017eiui, \u017emogus nori mok\u0117ti nar\u0161yti internete, bet nemoka ir d\u0117l to jam g\u0117da. O i\u0161mokus dingt\u0173 ir g\u0117da, ir nepasitenkinimas, kad ka\u017eko nemoka\u201c, \u2013 d\u0117mes\u012f atkreipia psicholog\u0117. Paklausti nedr\u012fsta ir senjorai, ir jaunuoliai<\/b> Apklausa atskleid\u0117, kad g\u0117da paklausti nepriklauso nuo am\u017eiaus \u2013 j\u0105 jau\u010dian\u010di\u0173 procentai tarp senjor\u0173 ir vos mokykl\u0105 baigusi\u0173 jaunuoli\u0173 yra beveik vienodi. Visada arba beveik visada g\u0117da pra\u0161yti pagalbos yra 7-iems proc. 56 m. ir vyresniems \u017emon\u0117ms bei 5-iems proc. 18-25 m. am\u017eiaus \u017emon\u0117ms. Psicholog\u0117 atkreipia d\u0117mes\u012f, kad su am\u017eiumi g\u0117dos i\u0161augti ne\u012fmanoma, per gyvenim\u0105 kei\u010diasi tik tai, d\u0117l ko g\u0117dijam\u0117s ir kaip intensyviai. \u201eG\u0117da atsiranda nuo to momento, kai \u012fgyjame g\u0117dijimo patirt\u012f. Jei \u017emogui buvo diegiama, jog jis turi visk\u0105 mok\u0117ti ir negali klysti \u2013 jis jaus g\u0117d\u0105, kai atsidurs tokiose situacijose, kuriose kad ir hipoteti\u0161kai, bet bus galimyb\u0117 pasirodyti ko nors nemokan\u010diam. Be to, vyresni\u0173 \u017emoni\u0173 mokymosi tempai yra kitokie d\u0117l nat\u016brali\u0173 atminties ar d\u0117mesio koncentracijos poky\u010di\u0173. Vyresnis \u017emogus mato, kad jaunesniems sekasi geriau, pradeda save lyginti su jais ir d\u0117l to gali pasijausti prastai\u201c, \u2013 pasakoja U. Juodyt\u0117. Asociacijos \u201eLangas \u012f ateit\u012f\u201c informavimo ekspert\u0117 sako pastebinti, kad i\u0161dr\u012fs\u0119 ir i\u0161mok\u0119 naudotis skaitmenin\u0117mis technologijomis \u017emon\u0117s tiesiog \u0161vyti pasitik\u0117jimu.<\/p>","protected":false},"excerpt":{"rendered":"
Nauj\u0173 \u012fg\u016bd\u017ei\u0173 \u012fgyti norintys \u017emon\u0117s vis dr\u0105siau kreipiasi pagalbos ir pama\u017eu atsikrato g\u0117dos klausti.<\/p>","protected":false},"author":3,"featured_media":0,"comment_status":"closed","ping_status":"closed","sticky":false,"template":"","format":"standard","meta":{"footnotes":""},"categories":[],"tags":[],"class_list":["post-5965","post","type-post","status-publish","format-standard","hentry"],"_links":{"self":[{"href":"https:\/\/spinter.lt\/en\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/5965","targetHints":{"allow":["GET"]}}],"collection":[{"href":"https:\/\/spinter.lt\/en\/wp-json\/wp\/v2\/posts"}],"about":[{"href":"https:\/\/spinter.lt\/en\/wp-json\/wp\/v2\/types\/post"}],"author":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/spinter.lt\/en\/wp-json\/wp\/v2\/users\/3"}],"replies":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/spinter.lt\/en\/wp-json\/wp\/v2\/comments?post=5965"}],"version-history":[{"count":0,"href":"https:\/\/spinter.lt\/en\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/5965\/revisions"}],"wp:attachment":[{"href":"https:\/\/spinter.lt\/en\/wp-json\/wp\/v2\/media?parent=5965"}],"wp:term":[{"taxonomy":"category","embeddable":true,"href":"https:\/\/spinter.lt\/en\/wp-json\/wp\/v2\/categories?post=5965"},{"taxonomy":"post_tag","embeddable":true,"href":"https:\/\/spinter.lt\/en\/wp-json\/wp\/v2\/tags?post=5965"}],"curies":[{"name":"wp","href":"https:\/\/api.w.org\/{rel}","templated":true}]}}