{"id":5957,"date":"2020-09-09T00:00:00","date_gmt":"2020-09-08T22:00:00","guid":{"rendered":"https:\/\/spinter.lt\/tyrimas-7-is-10-salies-studentu-remia-tevai-didziausios-islaidos-maistui\/"},"modified":"2023-05-27T13:49:16","modified_gmt":"2023-05-27T11:49:16","slug":"tyrimas-7-is-10-salies-studentu-remia-tevai-didziausios-islaidos-maistui","status":"publish","type":"post","link":"https:\/\/spinter.lt\/en\/tyrimas-7-is-10-salies-studentu-remia-tevai-didziausios-islaidos-maistui\/","title":{"rendered":"Tyrimas: 7 i\u0161 10 \u0161alies student\u0173 remia t\u0117vai, did\u017eiausios i\u0161laidos \u2013 maistui"},"content":{"rendered":"<p>&nbsp; Du tre\u010ddaliai (63 proc.) atskirai nuo t\u0117v\u0173 gyvenan\u010di\u0173 student\u0173 susiduria su pinig\u0173 tr\u016bkumu, rodo \u201eSwedbank\u201c u\u017esakymu atliktas tyrimas. Per dvejus metus toki\u0173 student\u0173 dalis i\u0161augo 6 procentiniais punktais. Pagrindiniais student\u0173 pajam\u0173 \u0161altiniais i\u0161lieka t\u0117v\u0173 ir artim\u0173j\u0173 teikiama finansin\u0117 parama, daugiau nei pus\u0117 student\u0173 renkasi dirbti. &nbsp; \u201eVidutin\u0117s Lietuvos student\u0173 disponuojamos pajamos \u0161iuo metu siekia 428 Eur, tai yra, 18 proc. daugiau nei prie\u0161 dvejus metus. Visgi d\u0117l i\u0161augusi\u0173 i\u0161laid\u0173 didel\u0117 student\u0173 dalis ir toliau gyvena finansin\u0117je \u012ftampoje, neretai pristinga pinig\u0173 m\u0117nesio pabaigoje. Nor\u0117dami subalansuoti savo finansus, studentai ma\u017eina vartojim\u0105, naudoja santaupas arba kreipiasi pagalbos \u012f t\u0117vus\u201c, \u2013 tyrimo rezultatus komentuoja \u201eSwedbank\u201c Finans\u0173 instituto vadov\u0117 J\u016brat\u0117 Cvilikien\u0117.&nbsp; &nbsp; <b>Daugel\u012f vis dar remia t\u0117vai<\/b> &nbsp; Tyrimo rezultat\u0173 duomenimis, t\u0117v\u0173, glob\u0117j\u0173 ar giminai\u010di\u0173 suteikiama finansin\u0117 parama i\u0161lieka pagrindiniu student\u0173 pajam\u0173 \u0161altiniu \u2013 jos sulaukia 7 i\u0161 10 student\u0173.&nbsp; &nbsp; \u201e\u0160i finansin\u0117 pagalba ypa\u010d svarbi jauniausiems, 18-21 m. am\u017eiaus bakalaurams, kurie vis\u0105 d\u0117mes\u012f siekia skirti studijoms. Tuo tarpu vyresniuose kursuose vis daugiau jaunuoli\u0173 imasi derinti studijas su darbu. Penktadalis student\u0173 nurodo dirbantys pilnu etatu, ketvirtadalis bent dal\u012f etato, dar 15 proc. \u2013 nereguliariai\u201c, \u2013 sako J. Cvilikien\u0117. &nbsp; \u201eSwedbank\u201c ekspert\u0117 atkreipia d\u0117mes\u012f, kad net 9 i\u0161 10 student\u0173 taip pat sulaukia papildomos nefinansin\u0117s paramos i\u0161 artim\u0173j\u0173. Pavyzd\u017eiui, t\u0117vai duoda maisto produkt\u0173, sumoka u\u017e degalus automobiliui, suteikia nam\u0173 apyvokos reikmen\u0173 ar pan.&nbsp; &nbsp; \u201ePusei student\u0173 \u0161i nefinansin\u0117 parama leid\u017eia suma\u017einti savo kasm\u0117nesines i\u0161laidas nuo 20 iki 50 proc., o kas penktam studentui \u2013 net perpus ar dar daugiau. Be to, t\u0117v\u0173 parama labai svarbi ir \u012f mokamas studijas \u012fstojusiems studentams. Kone tre\u010ddalis j\u0173 nurodo, kad studij\u0173 mokest\u012f bent i\u0161 dalies padengia t\u0117vai\u201c, \u2212 komentuoja J. Cvilikien\u0117.&nbsp; &nbsp; Ji taip pat pastebi, kad ne\u017eymiai \u2013 nuo 8 iki 11 proc. padaug\u0117jo student\u0173, kurie studij\u0173 laikotarpiui yra pasi\u0117m\u0119 valstyb\u0117s remiamas paskolas.&nbsp; &nbsp; \u201eGera tendencija ta, kad per dvejus metus suma\u017e\u0117jo student\u0173, kurie ima paskolas tam, kad \u012fsigyt\u0173 norim\u0105 daikt\u0105 ar padengt\u0173 gyvenimo i\u0161laidas, ir beveik 4 kartais i\u0161augo toki\u0173, kurie ima paskol\u0105 studijoms finansuotis. Jaunuoliai supranta, kad mokslai yra prasminga investicija \u012f savo ateit\u012f\u201c, \u2013 sako \u201eSwedbank\u201c Finans\u0173 instituto vadov\u0117.&nbsp; &nbsp; <b>I\u0161laidos i\u0161augo penktadaliu<\/b> &nbsp; Kaip rodo \u201eSwedbank\u201c tyrimas, per dvejus metus i\u0161augo ne tik student\u0173 disponuojamos pajamos, bet ir j\u0173 patiriamos i\u0161laidos \u2013 vertinant student\u0173 i\u0161laid\u0173 kategorijas, jos i\u0161augo apie 20 procent\u0173. Dauguma student\u0173 nurodo kas m\u0117nes\u012f i\u0161leid\u017eiantys iki 500 eur\u0173.&nbsp; &nbsp; \u201eDid\u017eiausi\u0105 pajam\u0173 dal\u012f studentai skiria maistui ir nealkoholiniams g\u0117rimams \u2013 vidutini\u0161kai tam i\u0161leid\u017eia apie 125 Eur\/m\u0117n. arba 14 eur daugiau nei prie\u0161 dvejus metus. Reik\u0161ming\u0105 dal\u012f studento biud\u017eeto atsiriekia ir i\u0161laidos b\u016bstui, jo nuomai ar prie\u017ei\u016brai \u2013 101 Eur\/m\u0117n. (+19 Eur). Tuo tarpu laisvalaikio pramogoms, renginiams, knygoms, alkoholiniams g\u0117rimams ar tabako gaminiams kas m\u0117nes\u012f studentai nurodo skiriantys vidutini\u0161kai po 44 eurus (+4,5 Eur)\u201c, \u2212 student\u0173 i\u0161laidas komentuoja J. Cvilikien\u0117.&nbsp; &nbsp; Pasak finans\u0173 ekspert\u0117s, \u012fdomu tai, kad savaranki\u0161k\u0105 gyvenim\u0105 prad\u0117j\u0119 studentai labiausiai nustemba d\u0117l didesni\u0173 nei \u012fsivaizdavo i\u0161laid\u0173 maistui. Joms reikalingas l\u0117\u0161\u0173 kiekis b\u016bna netik\u0117tas kas antram atskirai nuo t\u0117v\u0173 prad\u0117jusiam gyventi jaunuoliui. Daugiau nei planavo pinig\u0173 tenka skirti ir komunalin\u0117ms paslaugoms bei b\u016bsto nuomai.&nbsp; &nbsp; \u201eAkivaizdu, kad kol gyvename su t\u0117vais, sunku realiai \u012fvertinti vis\u0173 i\u0161laid\u0173 dyd\u012f. Be to, daliai i\u0161 ma\u017eesni\u0173 miesteli\u0173 atvykstan\u010di\u0173 studijuoti jaunuoli\u0173 tenka savo pinigine patirti, kad didmies\u010diuose pragyvenimas yra daug brangesnis nei regionuose\u201c, \u2013 teigia J. Cvilikien\u0117.&nbsp; &nbsp; <b>Finans\u0173 valdymas ger\u0117ja<\/b> &nbsp; \u201eSwedbank\u201c Finans\u0173 instituto vadov\u0117 pastebi, kad nors finansini\u0173 i\u0161\u0161\u016bki\u0173 jaunimui netr\u016bksta, yra ir d\u017eiuginan\u010di\u0173 poky\u010di\u0173.&nbsp; &nbsp; \u201eMatome, kad jaunimo geb\u0117jimas planuoti ir valdyti finansus ger\u0117ja. Nepaisant to, kad 7 i\u0161 10 student\u0173 pasitaiko, kad pinigai baigiasi nesulaukus m\u0117nesio pabaigos, tokie atvejai tampa retesni. Be to, daug\u0117ja student\u0173, kurie taupo, naudojasi biud\u017eeto planavimo ir valdymo \u012frankiais\u201c, \u2013 ai\u0161kina J. Cvilikien\u0117. &nbsp; Kaip rodo tyrimo rezultatai, pinig\u0173 atei\u010diai atsideda beveik 80 proc. student\u0173. Ma\u017edaug kas antras studentas t\u0105 daro nereguliariai, o kas tre\u010dias \u2013 kiekvien\u0105 m\u0117nes\u012f. &nbsp; \u201eTaupan\u010di\u0173j\u0173 reguliariai skai\u010dius did\u0117ja, ypa\u010d tarp dirban\u010di\u0173 student\u0173. Net 40 proc. j\u0173 atsideda l\u0117\u0161\u0173 kiekvien\u0105 m\u0117nes\u012f ir tai yra net 66 proc. daugiau, nei prie\u0161 dvejus metus. Reguliarus kaupimas yra labai svarbus norint sukaupti didesn\u0119 sum\u0105 pinig\u0173 finansiniam rezervui ar planuojant didesn\u0117s vert\u0117s pirkin\u012f\u201c, \u2013 teigia J. Cvilikien\u0117. &nbsp; \u201eSwedbank\u201c tyrimo duomenimis, did\u017eioji dalis \u2013 63 proc. \u2013 student\u0173 savo pajamas ir i\u0161laidas seka mintyse, intuityviai jau\u010dia savo finansin\u0119 b\u016bkl\u0119. Ta\u010diau daug\u0117ja toki\u0173, kurie finans\u0173 valdymui naudoja skaitmeninius \u012frankius \u2013 18 proc. pajamas ir i\u0161laidas fiksuoja kompiuteryje ar telefone, 12 proc. naudojasi biud\u017eeto planavimo \u012frankiu interneto banke, dar 7 proc. naudoja kitus planavimo \u012frankius ar sistemas internete. &nbsp; <i>Reprezentatyvi\u0105 student\u0173 apklaus\u0105 apie j\u0173 finansin\u0119 situacij\u0105 ir \u012fpro\u010dius \u201eSwedbank\u201c u\u017esakymu 2020 met\u0173 rugpj\u016bt\u012f atliko tyrim\u0173 bendrov\u0117 \u201eSpinter tyrimai\u201c. Tyrimo metu buvo apklausti 1 009 respondentai \u2013 Lietuvos auk\u0161t\u0173j\u0173 mokykl\u0173 dienini\u0173 studij\u0173 studentai.<\/i> <b>2020.09.09<\/b> &nbsp; Du tre\u010ddaliai (63 proc.) atskirai nuo t\u0117v\u0173 gyvenan\u010di\u0173 student\u0173 susiduria su pinig\u0173 tr\u016bkumu, rodo \u201eSwedbank\u201c u\u017esakymu atliktas tyrimas. Per dvejus metus toki\u0173 student\u0173 dalis i\u0161augo 6 procentiniais punktais. Pagrindiniais student\u0173 pajam\u0173 \u0161altiniais i\u0161lieka t\u0117v\u0173 ir artim\u0173j\u0173 teikiama finansin\u0117 parama, daugiau nei pus\u0117 student\u0173 renkasi dirbti. &nbsp; \u201eVidutin\u0117s Lietuvos student\u0173 disponuojamos pajamos \u0161iuo metu siekia 428 Eur, tai yra, 18 proc. daugiau nei prie\u0161 dvejus metus. Visgi d\u0117l i\u0161augusi\u0173 i\u0161laid\u0173 didel\u0117 student\u0173 dalis ir toliau gyvena finansin\u0117je \u012ftampoje, neretai pristinga pinig\u0173 m\u0117nesio pabaigoje. Nor\u0117dami subalansuoti savo finansus, studentai ma\u017eina vartojim\u0105, naudoja santaupas arba kreipiasi pagalbos \u012f t\u0117vus\u201c, \u2013 tyrimo rezultatus komentuoja \u201eSwedbank\u201c Finans\u0173 instituto vadov\u0117 J\u016brat\u0117 Cvilikien\u0117.&nbsp; &nbsp; <b>Daugel\u012f vis dar remia t\u0117vai<\/b> &nbsp; Tyrimo rezultat\u0173 duomenimis, t\u0117v\u0173, glob\u0117j\u0173 ar giminai\u010di\u0173 suteikiama finansin\u0117 parama i\u0161lieka pagrindiniu student\u0173 pajam\u0173 \u0161altiniu \u2013 jos sulaukia 7 i\u0161 10 student\u0173.&nbsp; &nbsp; \u201e\u0160i finansin\u0117 pagalba ypa\u010d svarbi jauniausiems, 18-21 m. am\u017eiaus bakalaurams, kurie vis\u0105 d\u0117mes\u012f siekia skirti studijoms. Tuo tarpu vyresniuose kursuose vis daugiau jaunuoli\u0173 imasi derinti studijas su darbu. Penktadalis student\u0173 nurodo dirbantys pilnu etatu, ketvirtadalis bent dal\u012f etato, dar 15 proc. \u2013 nereguliariai\u201c, \u2013 sako J. Cvilikien\u0117. &nbsp; \u201eSwedbank\u201c ekspert\u0117 atkreipia d\u0117mes\u012f, kad net 9 i\u0161 10 student\u0173 taip pat sulaukia papildomos nefinansin\u0117s paramos i\u0161 artim\u0173j\u0173. Pavyzd\u017eiui, t\u0117vai duoda maisto produkt\u0173, sumoka u\u017e degalus automobiliui, suteikia nam\u0173 apyvokos reikmen\u0173 ar pan.&nbsp; &nbsp; \u201ePusei student\u0173 \u0161i nefinansin\u0117 parama leid\u017eia suma\u017einti savo kasm\u0117nesines i\u0161laidas nuo 20 iki 50 proc., o kas penktam studentui \u2013 net perpus ar dar daugiau. Be to, t\u0117v\u0173 parama labai svarbi ir \u012f mokamas studijas \u012fstojusiems studentams. Kone tre\u010ddalis j\u0173 nurodo, kad studij\u0173 mokest\u012f bent i\u0161 dalies padengia t\u0117vai\u201c, \u2212 komentuoja J. Cvilikien\u0117.&nbsp; &nbsp; Ji taip pat pastebi, kad ne\u017eymiai \u2013 nuo 8 iki 11 proc. padaug\u0117jo student\u0173, kurie studij\u0173 laikotarpiui yra pasi\u0117m\u0119 valstyb\u0117s remiamas paskolas.&nbsp; &nbsp; \u201eGera tendencija ta, kad per dvejus metus suma\u017e\u0117jo student\u0173, kurie ima paskolas tam, kad \u012fsigyt\u0173 norim\u0105 daikt\u0105 ar padengt\u0173 gyvenimo i\u0161laidas, ir beveik 4 kartais i\u0161augo toki\u0173, kurie ima paskol\u0105 studijoms finansuotis. Jaunuoliai supranta, kad mokslai yra prasminga investicija \u012f savo ateit\u012f\u201c, \u2013 sako \u201eSwedbank\u201c Finans\u0173 instituto vadov\u0117.&nbsp; &nbsp; <b>I\u0161laidos i\u0161augo penktadaliu<\/b> &nbsp; Kaip rodo \u201eSwedbank\u201c tyrimas, per dvejus metus i\u0161augo ne tik student\u0173 disponuojamos pajamos, bet ir j\u0173 patiriamos i\u0161laidos \u2013 vertinant student\u0173 i\u0161laid\u0173 kategorijas, jos i\u0161augo apie 20 procent\u0173. Dauguma student\u0173 nurodo kas m\u0117nes\u012f i\u0161leid\u017eiantys iki 500 eur\u0173.&nbsp; &nbsp; \u201eDid\u017eiausi\u0105 pajam\u0173 dal\u012f studentai skiria maistui ir nealkoholiniams g\u0117rimams \u2013 vidutini\u0161kai tam i\u0161leid\u017eia apie 125 Eur\/m\u0117n. arba 14 eur daugiau nei prie\u0161 dvejus metus. Reik\u0161ming\u0105 dal\u012f studento biud\u017eeto atsiriekia ir i\u0161laidos b\u016bstui, jo nuomai ar prie\u017ei\u016brai \u2013 101 Eur\/m\u0117n. (+19 Eur). Tuo tarpu laisvalaikio pramogoms, renginiams, knygoms, alkoholiniams g\u0117rimams ar tabako gaminiams kas m\u0117nes\u012f studentai nurodo skiriantys vidutini\u0161kai po 44 eurus (+4,5 Eur)\u201c, \u2212 student\u0173 i\u0161laidas komentuoja J. Cvilikien\u0117.&nbsp; &nbsp; Pasak finans\u0173 ekspert\u0117s, \u012fdomu tai, kad savaranki\u0161k\u0105 gyvenim\u0105 prad\u0117j\u0119 studentai labiausiai nustemba d\u0117l didesni\u0173 nei \u012fsivaizdavo i\u0161laid\u0173 maistui. Joms reikalingas l\u0117\u0161\u0173 kiekis b\u016bna netik\u0117tas kas antram atskirai nuo t\u0117v\u0173 prad\u0117jusiam gyventi jaunuoliui. Daugiau nei planavo pinig\u0173 tenka skirti ir komunalin\u0117ms paslaugoms bei b\u016bsto nuomai.&nbsp; &nbsp; \u201eAkivaizdu, kad kol gyvename su t\u0117vais, sunku realiai \u012fvertinti vis\u0173 i\u0161laid\u0173 dyd\u012f. Be to, daliai i\u0161 ma\u017eesni\u0173 miesteli\u0173 atvykstan\u010di\u0173 studijuoti jaunuoli\u0173 tenka savo pinigine patirti, kad didmies\u010diuose pragyvenimas yra daug brangesnis nei regionuose\u201c, \u2013 teigia J. Cvilikien\u0117.&nbsp; &nbsp; <b>Finans\u0173 valdymas ger\u0117ja<\/b> &nbsp; \u201eSwedbank\u201c Finans\u0173 instituto vadov\u0117 pastebi, kad nors finansini\u0173 i\u0161\u0161\u016bki\u0173 jaunimui netr\u016bksta, yra ir d\u017eiuginan\u010di\u0173 poky\u010di\u0173.&nbsp; &nbsp; \u201eMatome, kad jaunimo geb\u0117jimas planuoti ir valdyti finansus ger\u0117ja. Nepaisant to, kad 7 i\u0161 10 student\u0173 pasitaiko, kad pinigai baigiasi nesulaukus m\u0117nesio pabaigos, tokie atvejai tampa retesni. Be to, daug\u0117ja student\u0173, kurie taupo, naudojasi biud\u017eeto planavimo ir valdymo \u012frankiais\u201c, \u2013 ai\u0161kina J. Cvilikien\u0117. &nbsp; Kaip rodo tyrimo rezultatai, pinig\u0173 atei\u010diai atsideda beveik 80 proc. student\u0173. Ma\u017edaug kas antras studentas t\u0105 daro nereguliariai, o kas tre\u010dias \u2013 kiekvien\u0105 m\u0117nes\u012f. &nbsp; \u201eTaupan\u010di\u0173j\u0173 reguliariai skai\u010dius did\u0117ja, ypa\u010d tarp dirban\u010di\u0173 student\u0173. Net 40 proc. j\u0173 atsideda l\u0117\u0161\u0173 kiekvien\u0105 m\u0117nes\u012f ir tai yra net 66 proc. daugiau, nei prie\u0161 dvejus metus. Reguliarus kaupimas yra labai svarbus norint sukaupti didesn\u0119 sum\u0105 pinig\u0173 finansiniam rezervui ar planuojant didesn\u0117s vert\u0117s pirkin\u012f\u201c, \u2013 teigia J. Cvilikien\u0117. &nbsp; \u201eSwedbank\u201c tyrimo duomenimis, did\u017eioji dalis \u2013 63 proc. \u2013 student\u0173 savo pajamas ir i\u0161laidas seka mintyse, intuityviai jau\u010dia savo finansin\u0119 b\u016bkl\u0119. Ta\u010diau daug\u0117ja toki\u0173, kurie finans\u0173 valdymui naudoja skaitmeninius \u012frankius \u2013 18 proc. pajamas ir i\u0161laidas fiksuoja kompiuteryje ar telefone, 12 proc. naudojasi biud\u017eeto planavimo \u012frankiu interneto banke, dar 7 proc. naudoja kitus planavimo \u012frankius ar sistemas internete. &nbsp; <i>Reprezentatyvi\u0105 student\u0173 apklaus\u0105 apie j\u0173 finansin\u0119 situacij\u0105 ir \u012fpro\u010dius \u201eSwedbank\u201c u\u017esakymu 2020 met\u0173 rugpj\u016bt\u012f atliko tyrim\u0173 bendrov\u0117 \u201eSpinter tyrimai\u201c. Tyrimo metu buvo apklausti 1 009 respondentai \u2013 Lietuvos auk\u0161t\u0173j\u0173 mokykl\u0173 dienini\u0173 studij\u0173 studentai.<\/i><\/p>","protected":false},"excerpt":{"rendered":"<p>&nbsp; Du tre\u010ddaliai (63 proc.<\/p>","protected":false},"author":3,"featured_media":0,"comment_status":"closed","ping_status":"closed","sticky":false,"template":"","format":"standard","meta":{"footnotes":""},"categories":[],"tags":[],"class_list":["post-5957","post","type-post","status-publish","format-standard","hentry"],"_links":{"self":[{"href":"https:\/\/spinter.lt\/en\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/5957","targetHints":{"allow":["GET"]}}],"collection":[{"href":"https:\/\/spinter.lt\/en\/wp-json\/wp\/v2\/posts"}],"about":[{"href":"https:\/\/spinter.lt\/en\/wp-json\/wp\/v2\/types\/post"}],"author":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/spinter.lt\/en\/wp-json\/wp\/v2\/users\/3"}],"replies":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/spinter.lt\/en\/wp-json\/wp\/v2\/comments?post=5957"}],"version-history":[{"count":0,"href":"https:\/\/spinter.lt\/en\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/5957\/revisions"}],"wp:attachment":[{"href":"https:\/\/spinter.lt\/en\/wp-json\/wp\/v2\/media?parent=5957"}],"wp:term":[{"taxonomy":"category","embeddable":true,"href":"https:\/\/spinter.lt\/en\/wp-json\/wp\/v2\/categories?post=5957"},{"taxonomy":"post_tag","embeddable":true,"href":"https:\/\/spinter.lt\/en\/wp-json\/wp\/v2\/tags?post=5957"}],"curies":[{"name":"wp","href":"https:\/\/api.w.org\/{rel}","templated":true}]}}