Vasaros viduryje atlikta reprezentatyvi gyventoj\u0173 nuomon\u0117s apklausa atskleid\u0117, kad \u201e\u017evelgdami \u012f akis\u201c pandemijai lietuviai netapo jautresni pa\u017eeid\u017eiamoms visuomen\u0117s grup\u0117ms: vieni\u0161iems senjorams, socialinio b\u016bsto gyventojams, \u017emon\u0117ms, turintiems negali\u0105, gaunantiems ma\u017eas pajamas. Trys i\u0161 keturi\u0173 respondent\u0173 (76 proc.) nurod\u0117, kad karantino metu i\u0161gyventa izoliacija nepadar\u0117 jokios \u012ftakos j\u0173 po\u017ei\u016briui \u012f socialin\u0119 atskirt\u012f patirian\u010dius \u017emones. Pasak Vilniaus universiteto (VU) Psichologijos instituto mokslinink\u0117s Vitos Mikuli\u010di\u016bt\u0117s, karantinas, kurio metu buvo galima realiai patirti \u017emoni\u0173, gyvenan\u010di\u0173 nuolatin\u0117je socialin\u0117je atskirtyje, situacij\u0105 ir i\u0161gyvenimus, deja, n\u0117ra pakankama prie\u017eastis \u017emon\u0117ms imti ir pakeisti pagrindinius evoliucijos eigoje susiformavusius elgesio principus. \u201e\u017dmon\u0117s yra link\u0119 aplinkinius skirstyti \u012f savus \u2013 \u201emano grup\u0117\u201c ir svetimus \u2013 \u201ekita grup\u0117\u201c. Savai grupei yra jau\u010diamas didesnis palankumas, nes ji kuria saugum\u0105. Kartais, nepagalvodami, mes patys br\u0117\u017eiame ribas. Pavyzd\u017eiui, tam tikr\u0105 \u017emoni\u0173 grup\u0119 \u012fvardydami, kaip gyvenan\u010di\u0105 socialin\u0117je atskirtyje, mes jau suprie\u0161iname j\u0105 su ta dalimi, kuri nepatiria atskirties. Gal reik\u0117t\u0173 prad\u0117ti kitaip \u012fvardyti socialiai jautrias grupes, kad apie jas ir toliau neb\u016bt\u0173 formuojamas \u201esvetim\u0173\u201c \u012fvaizdis\u201c, \u2013 svarsto V. Mikuli\u010di\u016bt\u0117. Psichologijos moksl\u0173 daktar\u0117 priduria, kad didel\u0119 \u012ftak\u0105 \u017emoni\u0173 socialiniam jautrumui turi per ilg\u0105 laik\u0105 susiformav\u0119 stereotipai, kurie kinta labai l\u0117tai \u2013 turi pasikeisti i\u0161tisos kartos. Reik\u0161mingi socialiniai, politiniai, ekonominiai ar tokie, kaip \u0161iuo metu \u017emonijos patiriama pandemija, poky\u010diai, negali t\u0173 stereotip\u0173 per vien\u0105 dien\u0105 sugriauti. Psicholog\u0117s teigimu, norint keisti \u017emoni\u0173 po\u017ei\u016br\u012f, reikia skatinti aktyv\u0173 bendravim\u0105 tarp \u012fvairi\u0173 visuomen\u0117s grupi\u0173, kad b\u016bt\u0173 ma\u017einamas atotr\u016bkis, nutrinama riba \u017emoni\u0173 galvose tarp \u201emes\u201c ir \u201ejie\u201c. \u201eI\u0161 tikr\u0173j\u0173 asmenys, kuriuos vadiname patirian\u010diais socialin\u0119 atskirt\u012f, yra tokie patys, kaip visi. Aktyvesnis bendravimas, gyvenimas kaimynyst\u0117je \u2013 to pakakt\u0173, kad imtume pasteb\u0117ti vienas kito pana\u0161umus ir prad\u0117tume vienas kit\u0105 m\u0117gti. Kuo pana\u0161esnis \u017emogus \u012f mus, tuo jis mums labiau patinka, taigi, turime i\u0161dr\u012fsti bendrauti\u201c, \u2013 \u012fsitikinusi V. Mikuli\u010di\u016bt\u0117, kuri \u0161iemet su kitais VU mokslininkais atliko tyrim\u0105 apie visuomen\u0117s psichologin\u0117s savijautos poky\u010dius karantino metu. Anot pa\u0161nekov\u0117s, visuomen\u0117je vyrauja gand\u0173 kult\u016bra, kuri prisideda prie stereotip\u0173 formavimo. Stereotipus, i\u0161ankstinius nusistatymus griauna m\u016bs\u0173 pa\u010di\u0173 asmenin\u0117 patirtis. Per toki\u0105 patirt\u012f atsikrat\u0119 neigiam\u0173 etike\u010di\u0173, nebelaikydami pa\u017eeid\u017eiam\u0173 visuomen\u0117s grupi\u0173 \u201ekitokiais\u201c, mes b\u016bsime vieningesni, da\u017eniau tiesime pagalbos rank\u0105 ir r\u016bpinsim\u0117s vieni kitais. To paties tyrimo duomenys parod\u0117, kad \u012f savo kaimynyst\u0119 lietuviai link\u0119 priimti tvarkingus socialinio b\u016bsto gyventojus. Teigiamai pasisak\u0117 69 proc. apklausos dalyvi\u0173. Taigi, anot pa\u0161nekov\u0117s, kult\u016bringa kaimynyst\u0117 gali b\u016bti tarp labai \u012fvairi\u0173 socialinio sluoksnio gyventoj\u0173. Centrin\u0117s projekt\u0173 valdymo agent\u016bros (CPVA) u\u017esakymu tyrim\u0173 bendrov\u0117 \u201eSpinter tyrimai\u201c \u0161i\u0173 met\u0173 liepos 16\u201326 dienomis atliko reprezentatyvi\u0105 Lietuvos gyventoj\u0173 apklaus\u0105. Tyrime sudalyvavo 1013 respondent\u0173. CPVA \u0161iuo metu \u012fgyvendina komunikacijos kampanij\u0105 \u201eA\u0161 tavo kaimynas. Ner\u016b\u0161iuok man\u0119s. Susipa\u017einkime\u201c. Projektas finansuojamas Europos socialinio fondo l\u0117\u0161omis. Jo tikslas \u2013 skatinti visuomen\u0117s tolerancij\u0105 socialiniuose b\u016bstuose gyvenan\u010di\u0173 asmen\u0173 at\u017evilgiu. Apie kampanij\u0105 daugiau galima su\u017einoti socialinio tinklo \u201eFacebook\u201c paskyroje \u201eA\u0161 tavo kaimynas. Ner\u016b\u0161iuok man\u0119s\u201c. 2020.09.10<\/b> Vasaros viduryje atlikta reprezentatyvi gyventoj\u0173 nuomon\u0117s apklausa atskleid\u0117, kad \u201e\u017evelgdami \u012f akis\u201c pandemijai lietuviai netapo jautresni pa\u017eeid\u017eiamoms visuomen\u0117s grup\u0117ms: vieni\u0161iems senjorams, socialinio b\u016bsto gyventojams, \u017emon\u0117ms, turintiems negali\u0105, gaunantiems ma\u017eas pajamas. Trys i\u0161 keturi\u0173 respondent\u0173 (76 proc.) nurod\u0117, kad karantino metu i\u0161gyventa izoliacija nepadar\u0117 jokios \u012ftakos j\u0173 po\u017ei\u016briui \u012f socialin\u0119 atskirt\u012f patirian\u010dius \u017emones. Pasak Vilniaus universiteto (VU) Psichologijos instituto mokslinink\u0117s Vitos Mikuli\u010di\u016bt\u0117s, karantinas, kurio metu buvo galima realiai patirti \u017emoni\u0173, gyvenan\u010di\u0173 nuolatin\u0117je socialin\u0117je atskirtyje, situacij\u0105 ir i\u0161gyvenimus, deja, n\u0117ra pakankama prie\u017eastis \u017emon\u0117ms imti ir pakeisti pagrindinius evoliucijos eigoje susiformavusius elgesio principus. \u201e\u017dmon\u0117s yra link\u0119 aplinkinius skirstyti \u012f savus \u2013 \u201emano grup\u0117\u201c ir svetimus \u2013 \u201ekita grup\u0117\u201c. Savai grupei yra jau\u010diamas didesnis palankumas, nes ji kuria saugum\u0105. Kartais, nepagalvodami, mes patys br\u0117\u017eiame ribas. Pavyzd\u017eiui, tam tikr\u0105 \u017emoni\u0173 grup\u0119 \u012fvardydami, kaip gyvenan\u010di\u0105 socialin\u0117je atskirtyje, mes jau suprie\u0161iname j\u0105 su ta dalimi, kuri nepatiria atskirties. Gal reik\u0117t\u0173 prad\u0117ti kitaip \u012fvardyti socialiai jautrias grupes, kad apie jas ir toliau neb\u016bt\u0173 formuojamas \u201esvetim\u0173\u201c \u012fvaizdis\u201c, \u2013 svarsto V. Mikuli\u010di\u016bt\u0117. Psichologijos moksl\u0173 daktar\u0117 priduria, kad didel\u0119 \u012ftak\u0105 \u017emoni\u0173 socialiniam jautrumui turi per ilg\u0105 laik\u0105 susiformav\u0119 stereotipai, kurie kinta labai l\u0117tai \u2013 turi pasikeisti i\u0161tisos kartos. Reik\u0161mingi socialiniai, politiniai, ekonominiai ar tokie, kaip \u0161iuo metu \u017emonijos patiriama pandemija, poky\u010diai, negali t\u0173 stereotip\u0173 per vien\u0105 dien\u0105 sugriauti. Psicholog\u0117s teigimu, norint keisti \u017emoni\u0173 po\u017ei\u016br\u012f, reikia skatinti aktyv\u0173 bendravim\u0105 tarp \u012fvairi\u0173 visuomen\u0117s grupi\u0173, kad b\u016bt\u0173 ma\u017einamas atotr\u016bkis, nutrinama riba \u017emoni\u0173 galvose tarp \u201emes\u201c ir \u201ejie\u201c. \u201eI\u0161 tikr\u0173j\u0173 asmenys, kuriuos vadiname patirian\u010diais socialin\u0119 atskirt\u012f, yra tokie patys, kaip visi. Aktyvesnis bendravimas, gyvenimas kaimynyst\u0117je \u2013 to pakakt\u0173, kad imtume pasteb\u0117ti vienas kito pana\u0161umus ir prad\u0117tume vienas kit\u0105 m\u0117gti. Kuo pana\u0161esnis \u017emogus \u012f mus, tuo jis mums labiau patinka, taigi, turime i\u0161dr\u012fsti bendrauti\u201c, \u2013 \u012fsitikinusi V. Mikuli\u010di\u016bt\u0117, kuri \u0161iemet su kitais VU mokslininkais atliko tyrim\u0105 apie visuomen\u0117s psichologin\u0117s savijautos poky\u010dius karantino metu. Anot pa\u0161nekov\u0117s, visuomen\u0117je vyrauja gand\u0173 kult\u016bra, kuri prisideda prie stereotip\u0173 formavimo. Stereotipus, i\u0161ankstinius nusistatymus griauna m\u016bs\u0173 pa\u010di\u0173 asmenin\u0117 patirtis. Per toki\u0105 patirt\u012f atsikrat\u0119 neigiam\u0173 etike\u010di\u0173, nebelaikydami pa\u017eeid\u017eiam\u0173 visuomen\u0117s grupi\u0173 \u201ekitokiais\u201c, mes b\u016bsime vieningesni, da\u017eniau tiesime pagalbos rank\u0105 ir r\u016bpinsim\u0117s vieni kitais. To paties tyrimo duomenys parod\u0117, kad \u012f savo kaimynyst\u0119 lietuviai link\u0119 priimti tvarkingus socialinio b\u016bsto gyventojus. Teigiamai pasisak\u0117 69 proc. apklausos dalyvi\u0173. Taigi, anot pa\u0161nekov\u0117s, kult\u016bringa kaimynyst\u0117 gali b\u016bti tarp labai \u012fvairi\u0173 socialinio sluoksnio gyventoj\u0173. Centrin\u0117s projekt\u0173 valdymo agent\u016bros (CPVA) u\u017esakymu tyrim\u0173 bendrov\u0117 \u201eSpinter tyrimai\u201c \u0161i\u0173 met\u0173 liepos 16\u201326 dienomis atliko reprezentatyvi\u0105 Lietuvos gyventoj\u0173 apklaus\u0105. Tyrime sudalyvavo 1013 respondent\u0173. CPVA \u0161iuo metu \u012fgyvendina komunikacijos kampanij\u0105 \u201eA\u0161 tavo kaimynas. Ner\u016b\u0161iuok man\u0119s. Susipa\u017einkime\u201c. Projektas finansuojamas Europos socialinio fondo l\u0117\u0161omis. Jo tikslas \u2013 skatinti visuomen\u0117s tolerancij\u0105 socialiniuose b\u016bstuose gyvenan\u010di\u0173 asmen\u0173 at\u017evilgiu. Apie kampanij\u0105 daugiau galima su\u017einoti socialinio tinklo \u201eFacebook\u201c paskyroje \u201eA\u0161 tavo kaimynas. Ner\u016b\u0161iuok man\u0119s\u201c.<\/p>","protected":false},"excerpt":{"rendered":"
Vasaros viduryje atlikta reprezentatyvi gyventoj\u0173 nuomon\u0117s apklausa atskleid\u0117, kad \u201e\u017evelgdami \u012f akis\u201c pandemijai lietuviai netapo jautresni pa\u017eeid\u017eiamoms visuomen\u0117s grup\u0117ms: vieni\u0161iems senjorams, socialinio b\u016bsto gyventojams, \u017emon\u0117ms, turintiems negali\u0105, gaunantiems ma\u017eas pajamas.<\/p>","protected":false},"author":3,"featured_media":0,"comment_status":"closed","ping_status":"closed","sticky":false,"template":"","format":"standard","meta":{"footnotes":""},"categories":[],"tags":[],"class_list":["post-5953","post","type-post","status-publish","format-standard","hentry"],"_links":{"self":[{"href":"https:\/\/spinter.lt\/en\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/5953","targetHints":{"allow":["GET"]}}],"collection":[{"href":"https:\/\/spinter.lt\/en\/wp-json\/wp\/v2\/posts"}],"about":[{"href":"https:\/\/spinter.lt\/en\/wp-json\/wp\/v2\/types\/post"}],"author":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/spinter.lt\/en\/wp-json\/wp\/v2\/users\/3"}],"replies":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/spinter.lt\/en\/wp-json\/wp\/v2\/comments?post=5953"}],"version-history":[{"count":0,"href":"https:\/\/spinter.lt\/en\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/5953\/revisions"}],"wp:attachment":[{"href":"https:\/\/spinter.lt\/en\/wp-json\/wp\/v2\/media?parent=5953"}],"wp:term":[{"taxonomy":"category","embeddable":true,"href":"https:\/\/spinter.lt\/en\/wp-json\/wp\/v2\/categories?post=5953"},{"taxonomy":"post_tag","embeddable":true,"href":"https:\/\/spinter.lt\/en\/wp-json\/wp\/v2\/tags?post=5953"}],"curies":[{"name":"wp","href":"https:\/\/api.w.org\/{rel}","templated":true}]}}