Liepos m\u0117nes\u012f atlikta gyventoj\u0173 nuomon\u0117s apklausa atskleid\u0117 karantino metu i\u0161ry\u0161k\u0117jusius socialinio jautrumo skirtumus tarp kart\u0173. Tyrimo rezultatai rodo, kad jaunoji karta yra labiau empati\u0161ka ir visuomen\u0117s sukr\u0117tim\u0173 metu da\u017eniau linkusi pad\u0117ti socialiai pa\u017eeid\u017eiamoms grup\u0117ms: senjorams, ne\u012fgaliesiems, daugiavaik\u0117ms \u0161eimoms, socialini\u0173 b\u016bst\u0173 gyventojams. \u012e klausim\u0105, ar po karantino pasikeit\u0117 j\u016bs\u0173 po\u017ei\u016bris \u012f socialin\u0119 atskirt\u012f patirian\u010dius asmenis, 24 proc. respondent\u0173 atsak\u0117 teigiamai. Tarp pastar\u0173j\u0173 daugiausiai 18\u201335 met\u0173 gyventojai. Psicholog\u0117s Gryt\u0117s Ruzg\u0117s teigimu, tai, kad pavojaus akivaizdoje jaunoji karta pasirod\u0117 socialiai jautresn\u0117, leid\u017eia sakyti, jog visuomen\u0117 po truput\u012f laisv\u0117ja nuo vyraujan\u010di\u0173 stigm\u0173, negatyvi\u0173 vertinim\u0173, kitoni\u0161kumo baim\u0117s. \u201eJaunuoli\u0173 po\u017ei\u016bris \u012f \u017emog\u0173 yra kitoks nei vyresniosios kartos, i\u0161gyvenusios karus, priespaud\u0105 ir kitus skaud\u017eius \u012fvykius, kurie ne vienam suk\u0117l\u0117 daug nei\u0161gydyt\u0173 emocini\u0173 traum\u0173. Galimas toki\u0173 vidini\u0173 krizi\u0173 rezultatas \u2013 \u017emogus patenka \u012f kovin\u0119 b\u016bsen\u0105 ir ie\u0161ko aplink save prie\u0161\u0173. Tuo tarpu jaunimas, u\u017eaug\u0119s laisvoje valstyb\u0117je, geba labiau jausti empatij\u0105 ir yra toleranti\u0161kesnis\u201c, \u2013 komentuoja G. Ruzg\u0117. Priva\u010dia veikla jau 6 metus u\u017esiimanti psicholog\u0117 aktyviai domisi \u017emogaus teis\u0117mis ir pa\u017eeid\u017eiam\u0173 grupi\u0173 pri\u0117mimu visuomen\u0117je. Ji pabr\u0117\u017eia, kad jauno \u017emogaus geb\u0117jimas bendrauti su kitais, suprasti ir u\u017ejausti labai priklauso ir nuo aplinkos, kurioje jis gyvena. \u201eKad ir k\u0105 sakytume apie \u201esovietme\u010dio kart\u0105\u201c, b\u016btent ji yra dirva, kurioje jaunimas semiasi savo vertybinio pagrindo\u201c, \u2013 sako psicholog\u0117. Pasak G. Ruzg\u0117s, galimos didesnio jaunimo socialinio jautrumo prie\u017eastys \u2013 daugiau d\u0117mesio vaiko emocijoms tiek i\u0161 t\u0117v\u0173, tiek i\u0161 mokytoj\u0173 pus\u0117s. \u201eT\u0117vai turi daugiau informacijos apie vaik\u0173 vystym\u0105si, galimybi\u0173 tobulinti savo t\u0117vyst\u0117s \u012fg\u016bd\u017eius, tod\u0117l yra atidesni vaiko emociniam pasauliui. Matome ir gerus pavyzd\u017eius, kuri\u0173 prie\u0161 50 met\u0173 nebuvo, kai, tarkime, ne\u012fgal\u016bs \u017emon\u0117s s\u0117kmingai integruojasi \u012f \u012fvairias visuomenines veiklas, socialiniai b\u016bstai \u012fkuriami daugiabu\u010diuose.\u201c Tai, kad d\u0117l did\u0117jan\u010dio socialinio jautrumo pasirei\u0161kia aktyvesnis jaunimo noras prisid\u0117ti prie \u012fvairi\u0173 savanori\u0161k\u0173 veikl\u0173, skirt\u0173 pad\u0117ti socialin\u0119 atskirt\u012f patiriantiems \u017emon\u0117ms, pritaria ir Labdaros ir paramos fondo \u201eMaisto bankas\u201c komunikacijos vadov\u0117 Migl\u0117 Petronyt\u0117. Ji pastebi, kad jaunimo iniciatyvumas dalyvaujant savanoryst\u0117s veiklose stipriai i\u0161augo karantino metu. \u201e\u012e savanori\u0161k\u0105 veikl\u0105 \u201eMaisto banke\u201c aktyviau \u012fsitraukia jauni \u017emon\u0117s, nes jie jau suvokia savanoryst\u0117s reik\u0161m\u0119. Karantino metu daugel\u012f jaun\u0173 \u017emoni\u0173 pad\u0117ti paskatino bendras visuomen\u0117s susitelkimas \u2013 aktyviai k\u016br\u0117si \u012fvairios iniciatyvos, pavyzd\u017eiui, \u201eStipr\u016bs kartu\u201c, kurios d\u0117ka daug jaun\u0173 \u017emoni\u0173 papild\u0117 ir m\u016bs\u0173 organizacijos gretas. Kiti kryptingai ie\u0161kojo savanoriavimo viet\u0173, kurios kovot\u0173 su maisto \u0161vaistymu ar pad\u0117t\u0173 skurstantiesiems\u201c, \u2013 dalijasi mintimis M. Petronyt\u0117. Centrin\u0117s projekt\u0173 valdymo agent\u016bros (CPVA) u\u017esakymu tyrim\u0173 bendrov\u0117 \u201eSpinter tyrimai\u201c \u0161i\u0173 met\u0173 liepos 16\u201326 dienomis atliko reprezentatyvi\u0105 Lietuvos gyventoj\u0173 apklaus\u0105. Tyrime sudalyvavo 1013 respondent\u0173. CPVA \u0161iuo metu \u012fgyvendina komunikacijos kampanij\u0105 \u201eA\u0161 tavo kaimynas. Ner\u016b\u0161iuok man\u0119s. Susipa\u017einkime\u201c. Projektas finansuojamas Europos socialinio fondo l\u0117\u0161omis. Jo tikslas \u2013 skatinti visuomen\u0117s tolerancij\u0105 socialiniuose b\u016bstuose gyvenan\u010di\u0173 asmen\u0173 at\u017evilgiu. Apie kampanij\u0105 daugiau galima su\u017einoti socialinio tinklo \u201eFacebook\u201c paskyroje \u201eA\u0161 tavo kaimynas. Ner\u016b\u0161iuok man\u0119s\u201c. 2020.09.18<\/b> Liepos m\u0117nes\u012f atlikta gyventoj\u0173 nuomon\u0117s apklausa atskleid\u0117 karantino metu i\u0161ry\u0161k\u0117jusius socialinio jautrumo skirtumus tarp kart\u0173. Tyrimo rezultatai rodo, kad jaunoji karta yra labiau empati\u0161ka ir visuomen\u0117s sukr\u0117tim\u0173 metu da\u017eniau linkusi pad\u0117ti socialiai pa\u017eeid\u017eiamoms grup\u0117ms: senjorams, ne\u012fgaliesiems, daugiavaik\u0117ms \u0161eimoms, socialini\u0173 b\u016bst\u0173 gyventojams. \u012e klausim\u0105, ar po karantino pasikeit\u0117 j\u016bs\u0173 po\u017ei\u016bris \u012f socialin\u0119 atskirt\u012f patirian\u010dius asmenis, 24 proc. respondent\u0173 atsak\u0117 teigiamai. Tarp pastar\u0173j\u0173 daugiausiai 18\u201335 met\u0173 gyventojai. Psicholog\u0117s Gryt\u0117s Ruzg\u0117s teigimu, tai, kad pavojaus akivaizdoje jaunoji karta pasirod\u0117 socialiai jautresn\u0117, leid\u017eia sakyti, jog visuomen\u0117 po truput\u012f laisv\u0117ja nuo vyraujan\u010di\u0173 stigm\u0173, negatyvi\u0173 vertinim\u0173, kitoni\u0161kumo baim\u0117s. \u201eJaunuoli\u0173 po\u017ei\u016bris \u012f \u017emog\u0173 yra kitoks nei vyresniosios kartos, i\u0161gyvenusios karus, priespaud\u0105 ir kitus skaud\u017eius \u012fvykius, kurie ne vienam suk\u0117l\u0117 daug nei\u0161gydyt\u0173 emocini\u0173 traum\u0173. Galimas toki\u0173 vidini\u0173 krizi\u0173 rezultatas \u2013 \u017emogus patenka \u012f kovin\u0119 b\u016bsen\u0105 ir ie\u0161ko aplink save prie\u0161\u0173. Tuo tarpu jaunimas, u\u017eaug\u0119s laisvoje valstyb\u0117je, geba labiau jausti empatij\u0105 ir yra toleranti\u0161kesnis\u201c, \u2013 komentuoja G. Ruzg\u0117. Priva\u010dia veikla jau 6 metus u\u017esiimanti psicholog\u0117 aktyviai domisi \u017emogaus teis\u0117mis ir pa\u017eeid\u017eiam\u0173 grupi\u0173 pri\u0117mimu visuomen\u0117je. Ji pabr\u0117\u017eia, kad jauno \u017emogaus geb\u0117jimas bendrauti su kitais, suprasti ir u\u017ejausti labai priklauso ir nuo aplinkos, kurioje jis gyvena. \u201eKad ir k\u0105 sakytume apie \u201esovietme\u010dio kart\u0105\u201c, b\u016btent ji yra dirva, kurioje jaunimas semiasi savo vertybinio pagrindo\u201c, \u2013 sako psicholog\u0117. Pasak G. Ruzg\u0117s, galimos didesnio jaunimo socialinio jautrumo prie\u017eastys \u2013 daugiau d\u0117mesio vaiko emocijoms tiek i\u0161 t\u0117v\u0173, tiek i\u0161 mokytoj\u0173 pus\u0117s. \u201eT\u0117vai turi daugiau informacijos apie vaik\u0173 vystym\u0105si, galimybi\u0173 tobulinti savo t\u0117vyst\u0117s \u012fg\u016bd\u017eius, tod\u0117l yra atidesni vaiko emociniam pasauliui. Matome ir gerus pavyzd\u017eius, kuri\u0173 prie\u0161 50 met\u0173 nebuvo, kai, tarkime, ne\u012fgal\u016bs \u017emon\u0117s s\u0117kmingai integruojasi \u012f \u012fvairias visuomenines veiklas, socialiniai b\u016bstai \u012fkuriami daugiabu\u010diuose.\u201c Tai, kad d\u0117l did\u0117jan\u010dio socialinio jautrumo pasirei\u0161kia aktyvesnis jaunimo noras prisid\u0117ti prie \u012fvairi\u0173 savanori\u0161k\u0173 veikl\u0173, skirt\u0173 pad\u0117ti socialin\u0119 atskirt\u012f patiriantiems \u017emon\u0117ms, pritaria ir Labdaros ir paramos fondo \u201eMaisto bankas\u201c komunikacijos vadov\u0117 Migl\u0117 Petronyt\u0117. Ji pastebi, kad jaunimo iniciatyvumas dalyvaujant savanoryst\u0117s veiklose stipriai i\u0161augo karantino metu. \u201e\u012e savanori\u0161k\u0105 veikl\u0105 \u201eMaisto banke\u201c aktyviau \u012fsitraukia jauni \u017emon\u0117s, nes jie jau suvokia savanoryst\u0117s reik\u0161m\u0119. Karantino metu daugel\u012f jaun\u0173 \u017emoni\u0173 pad\u0117ti paskatino bendras visuomen\u0117s susitelkimas \u2013 aktyviai k\u016br\u0117si \u012fvairios iniciatyvos, pavyzd\u017eiui, \u201eStipr\u016bs kartu\u201c, kurios d\u0117ka daug jaun\u0173 \u017emoni\u0173 papild\u0117 ir m\u016bs\u0173 organizacijos gretas. Kiti kryptingai ie\u0161kojo savanoriavimo viet\u0173, kurios kovot\u0173 su maisto \u0161vaistymu ar pad\u0117t\u0173 skurstantiesiems\u201c, \u2013 dalijasi mintimis M. Petronyt\u0117. Centrin\u0117s projekt\u0173 valdymo agent\u016bros (CPVA) u\u017esakymu tyrim\u0173 bendrov\u0117 \u201eSpinter tyrimai\u201c \u0161i\u0173 met\u0173 liepos 16\u201326 dienomis atliko reprezentatyvi\u0105 Lietuvos gyventoj\u0173 apklaus\u0105. Tyrime sudalyvavo 1013 respondent\u0173. CPVA \u0161iuo metu \u012fgyvendina komunikacijos kampanij\u0105 \u201eA\u0161 tavo kaimynas. Ner\u016b\u0161iuok man\u0119s. Susipa\u017einkime\u201c. Projektas finansuojamas Europos socialinio fondo l\u0117\u0161omis. Jo tikslas \u2013 skatinti visuomen\u0117s tolerancij\u0105 socialiniuose b\u016bstuose gyvenan\u010di\u0173 asmen\u0173 at\u017evilgiu. Apie kampanij\u0105 daugiau galima su\u017einoti socialinio tinklo \u201eFacebook\u201c paskyroje \u201eA\u0161 tavo kaimynas. Ner\u016b\u0161iuok man\u0119s\u201c.<\/p>","protected":false},"excerpt":{"rendered":"
Liepos m\u0117nes\u012f atlikta gyventoj\u0173 nuomon\u0117s apklausa atskleid\u0117 karantino metu i\u0161ry\u0161k\u0117jusius socialinio jautrumo skirtumus tarp kart\u0173.<\/p>","protected":false},"author":3,"featured_media":0,"comment_status":"closed","ping_status":"closed","sticky":false,"template":"","format":"standard","meta":{"footnotes":""},"categories":[],"tags":[],"class_list":["post-5951","post","type-post","status-publish","format-standard","hentry"],"_links":{"self":[{"href":"https:\/\/spinter.lt\/en\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/5951","targetHints":{"allow":["GET"]}}],"collection":[{"href":"https:\/\/spinter.lt\/en\/wp-json\/wp\/v2\/posts"}],"about":[{"href":"https:\/\/spinter.lt\/en\/wp-json\/wp\/v2\/types\/post"}],"author":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/spinter.lt\/en\/wp-json\/wp\/v2\/users\/3"}],"replies":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/spinter.lt\/en\/wp-json\/wp\/v2\/comments?post=5951"}],"version-history":[{"count":0,"href":"https:\/\/spinter.lt\/en\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/5951\/revisions"}],"wp:attachment":[{"href":"https:\/\/spinter.lt\/en\/wp-json\/wp\/v2\/media?parent=5951"}],"wp:term":[{"taxonomy":"category","embeddable":true,"href":"https:\/\/spinter.lt\/en\/wp-json\/wp\/v2\/categories?post=5951"},{"taxonomy":"post_tag","embeddable":true,"href":"https:\/\/spinter.lt\/en\/wp-json\/wp\/v2\/tags?post=5951"}],"curies":[{"name":"wp","href":"https:\/\/api.w.org\/{rel}","templated":true}]}}