{"id":5950,"date":"2020-09-22T00:00:00","date_gmt":"2020-09-21T22:00:00","guid":{"rendered":"https:\/\/spinter.lt\/tyrimas-1-is-5-lietuviu-slaptazodi-nulauzti-uztruktu-iki-10-sekundziu\/"},"modified":"2023-05-27T13:49:15","modified_gmt":"2023-05-27T11:49:15","slug":"tyrimas-1-is-5-lietuviu-slaptazodi-nulauzti-uztruktu-iki-10-sekundziu","status":"publish","type":"post","link":"https:\/\/spinter.lt\/en\/tyrimas-1-is-5-lietuviu-slaptazodi-nulauzti-uztruktu-iki-10-sekundziu\/","title":{"rendered":"Tyrimas: 1 i\u0161 5 lietuvi\u0173 slapta\u017eod\u012f nulau\u017eti u\u017etrukt\u0173 iki 10 sekund\u017ei\u0173"},"content":{"rendered":"<p>&nbsp; Metai i\u0161 met\u0173 atliekami saugumo internete tyrimai rodo t\u0105 pa\u010di\u0105 b\u0117d\u0105 \u2013 \u017emon\u0117s savo paskyroms apsaugoti naudoja apmaud\u017eiai silpnus slapta\u017eod\u017eius, be to juos kei\u010dia \u2013 retai. \u0160i problema ypa\u010d sua\u0161tr\u0117jo pandemijos metu, mat darbas i\u0161 nam\u0173 padidino duomen\u0173 apsaugos ir privatumo gr\u0117smes. Vis dar da\u017enai naudojami slapta\u017eod\u017eiai, kurie \u012ftraukia asmenin\u0119 informacij\u0105, pavyzd\u017eiui, asmens vard\u0105 arba gimimo dat\u0105, rodo \u201eBit\u0117 Lietuva\u201c u\u017esakymu atliktas reprezentatyvus Lietuvos gyventoj\u0173 tyrimas. &nbsp; \u201eNet 78 proc. apklaust\u0173j\u0173 naudoja vos vien\u0105 ar kelis slapta\u017eod\u017eius jungdamiesi prie skirting\u0173 savo paskyr\u0173 \u2013 taip kyla didel\u0117 gr\u0117sm\u0117 saugumui. Toks elgesys labiau b\u016bdingas vidutines ir \u017eemesnes pajamas gaunantiems ir ma\u017eesniuose miestuose ar kaimuose gyvenantiems \u017emon\u0117ms. Nulau\u017e\u0119 vien\u0105 slapta\u017eod\u012f nusikalt\u0117liai grei\u010diausiai gal\u0117s prisijungti ir prie kit\u0173 \u017emogaus naudojam\u0173 paskyr\u0173. Kita vertus, \u0161iandien jau yra \u012fvairi\u0173 i\u0161mani\u0173j\u0173 sprendim\u0173, pad\u0117sian\u010di\u0173 slapta\u017eod\u017eius sukurti ir saugoti lengviau\u201c, \u2013 prane\u0161ime spaudai sako Gintas But\u0117nas, \u201eBit\u0117 Lietuva\u201c technologij\u0173 vadovas. &nbsp; <b>Renkasi lengvai atsp\u0117jamus \u017eod\u017eius<\/b> &nbsp; Beveik ketvirtadalis (22 proc.) apklaust\u0173j\u0173 slapta\u017eod\u017eiuose naudoja asmenin\u0119 informacij\u0105. Net 40 proc. apklausoje dalyvavusi\u0173 respondent\u0173 slapta\u017eod\u017eiams naudoja savo vard\u0105, 35 proc. pasitelkia gimimo dat\u0105, o 17 proc. \u2013 augintinio vard\u0105, rodo \u201eBit\u0117s\u201c u\u017esakymu tyrim\u0173 bendrov\u0117s \u201eSpinter tyrimai\u201c \u0161i\u0173 met\u0173 rugpj\u016b\u010dio 26 \u2013 rugs\u0117jo 4 dienomis atlikta apklausa. Jos metu apklausti 1008 respondentai visoje \u0161alyje nuo 18 iki 75 met\u0173 am\u017eiaus. &nbsp; \u201eSiekiant sukurti stipr\u0173 ir sunkiai atsp\u0117jam\u0105 slapta\u017eod\u012f, reik\u0117t\u0173 vengti naudoti bet koki\u0105 asmenin\u0119 informacij\u0105: nesirinkti savo ar artim\u0173j\u0173 gimimo datos, pa\u0161to kodo, telefono numerio. Patyrusiems nusikalt\u0117liams toki\u0105 paskyr\u0105 nulau\u017eti vidutini\u0161kai prireikt\u0173 tik apie 10 sekund\u017ei\u0173. Juk \u0161iuos duomenis galima lengvai su\u017einoti panar\u0161ius socialiniuose tinkluose ar net atsp\u0117ti\u201c, \u2013 pasakoja \u201eBit\u0117 Lietuva\u201c technologij\u0173 vadovas. Atliktas tyrimas rodo, kad asmenin\u0119 informacij\u0105 slapta\u017eodyje da\u017eniau naudoja moterys ir ma\u017eesni\u0173 miest\u0173 gyventojai. &nbsp; Vien \u012f slapta\u017eod\u012f \u012fterpus skai\u010di\u0173 arba did\u017ei\u0173j\u0173 raid\u017ei\u0173, jau prailginamas paskyros nulau\u017eimo laikas. Visgi \u201eBit\u0117s\u201c atliktas tyrimas rodo, kad \u017emon\u0117s link\u0119 rinktis kuo paprastesnius slapta\u017eod\u017eius \u2013 beveik pus\u0117 lietuvi\u0173 (48 proc.) specialiuosius simbolius naudoja tik tuo atveju, jei to reikalauja programa. &nbsp; Dviguba autentifikacija (angl. 2FA) yra papildoma socialini\u0173 paskyr\u0173 ir asmenin\u0117s informacijos apsauga. Tai yra prakti\u0161kai saugiausias b\u016bdas apsaugoti savo paskyras, nes vartotojo autentifikavimui pasitelkiamas papildomas \u012frenginys. Jos metu dviem etapais patikrinama \u017emogaus tapatyb\u0117: pirmajam \u017eingsniui naudojamas apsaugos slapta\u017eodis o antrajam \u2013 tai, k\u0105 automati\u0161kai kiekvieno jungimosi metu sugeneruoja puslapis, prie kurio jungiam\u0117s. Pavyzd\u017eiui, specialiai \u0161iam prisijungimui skirtas vienkartinis kodas. Net jei j\u016bs\u0173 slapta\u017eodis bus nulau\u017etas, su \u0161ia technologija paskyr\u0105 gal\u0117site apsaugoti tiesiog atmesdami neatpa\u017eint\u0105 bandym\u0105 prisijungti. &nbsp; <b>Slapta\u017eod\u017eius atsimena mintinai<\/b> &nbsp; Dauguma (59 proc.) tyrime apklaust\u0173 Lietuvos \u017emoni\u0173 visus internete naudojamus slapta\u017eod\u017eius atsimena mintinai. Dalis slapta\u017eod\u017ei\u0173 u\u017esira\u0161omi u\u017era\u0161\u0173 knygel\u0117je (22 proc.), o 12 proc. \u2013 slepiami telefono u\u017era\u0161uose. Vis tik atsiminti visus slapta\u017eod\u017eius, jeigu naudojat\u0117s daugiau nei keliomis skirtingomis paskyromis, gali b\u016bti rimtas i\u0161\u0161\u016bkis. D\u0117l to specialistai sako, kad stengiantis nepamir\u0161ti n\u0117 vieno slapta\u017eod\u017eio, kyla gr\u0117sm\u0117 kurti paprastas ir silpnas kombinacijas, kurios yra lengvas grobis \u012fsilau\u017e\u0117liams. &nbsp; \u201eSlapta\u017eod\u017ei\u0173 tvarkykl\u0117\u201c (angl. password manager) \u2013 vienas efektyviausi\u0173 b\u016bd\u0173 susikurti stiprius ir saugius slapta\u017eod\u017eius. Jums nereik\u0117s \u012fsiminti keliolikos sud\u0117ting\u0173 jungini\u0173, u\u017eteks \u012fsid\u0117m\u0117ti vien\u0105, o visi kiti bus saugiai u\u017erakinti tvarkykl\u0117je. Vienoje paskyroje gal\u0117site saugoti didel\u012f skai\u010di\u0173 \u012fvairi\u0173 internetini\u0173 puslapi\u0173 ir profili\u0173 slapta\u017eod\u017ei\u0173. Daugelis \u201eSlapta\u017eod\u017ei\u0173 tvarkykli\u0173\u201c \u0161iandien si\u016blo ir dviej\u0173 pakop\u0173 autentifikacijos funkcij\u0105 (angl. 2FA) ar atlieka audit\u0105: programa nuolat per\u017ei\u016bri ir pateikia informacij\u0105, kurios kombinacijos yra silpnos, senos, besikartojan\u010dios ir sugeneruoja naujas kiekvienai paskyrai\u201c, \u2013 pa\u017eymi G. But\u0117nas. &nbsp; \u0160iandien \u201eSlapta\u017eod\u017ei\u0173 tvarkykli\u0173\u201c pasi\u016bla rinkoje yra nema\u017ea. &nbsp; Daugelis j\u0173 yra mokamos, ta\u010diau galima atsisi\u0173sti ir nemokam\u0105 versij\u0105 su kiek ma\u017eiau funkcij\u0173. Toki\u0105 galimyb\u0119 \u0161iandien si\u016blo \u201eKeeper\u201c, \u201eDashlane\u201c, \u201e1Password\u201c ir daugelis kit\u0173. Tuo metu \u201eSlapta\u017eod\u017ei\u0173 tvarkykl\u0117s\u201c \u201eLastPass\u201c vartotojai gali gauti vis\u0173 paskyr\u0173 slapta\u017eod\u017ei\u0173 apsaug\u0105, dviej\u0173 pakop\u0173 autentifikavim\u0105 ir dar daugiau visi\u0161kai nemokamai. &nbsp; <b>Pamir\u0161ta atsijungti nuo programos<\/b> &nbsp; Norint, kad asmenin\u0117 informacija ir duomenys b\u016bt\u0173 apsaugoti, svarbu atsijungti nuo paskyr\u0173 kiekvien\u0105 kart\u0105 baigus darb\u0105 \u2013 ypa\u010d jei naudojat\u0117s vie\u0161aisiais kompiuteriais. &nbsp; \u201eBit\u0117s\u201c u\u017esakymu atlikto tyrimo duomenimis, beveik tre\u010ddalis respondent\u0173 (29 proc.) baig\u0119 darb\u0105 su programa (\u201eGmail\u201c, \u201eFacebook\u201c ir pan.) nuo jos niekada neatsijungia. \u0160tai tre\u010ddalis (33 proc.) apklaust\u0173j\u0173 stengiasi, bet ne visada prisimena tai padaryti ir tik 38 proc. \u2013 visada atsijungia. &nbsp; \u201eRetas \u017emogus pasinaudoj\u0119s socialiniais tinklais kaskart atsijungia, o juk da\u017enai naudojasi jais kompiuteryje kavin\u0117je, vie\u0161ajame transporte, darbe. Taip yra rizikuojama, kad ka\u017ekas kitas prisijungs prie j\u0173 paskyros. Net jei galvojate, kad j\u016bs\u0173 duomenys saug\u016bs, vis tik rekomenduojame bent kart\u0105 per m\u0117nes\u012f atnaujinti savo slapta\u017eod\u017eius. Taip b\u016bsite tikri, kad jie nepateko \u012f kit\u0173 rankas\u201c, \u2013 sako specialistas. &nbsp; \u201eFacebook\u201c slapta\u017eod\u012f atnaujinsite de\u0161iniajame vir\u0161utiniame kampe paspaud\u0119 ant trij\u0173 br\u016bk\u0161neli\u0173, susirad\u0119 skilt\u012f \u201eNustatymai\u201c (angl. Settings\u201c), tuomet \u201eSaugumas ir prisijungimas\u201c (angl. \u201eSecurity&#8221;  and login\u201c), o po to \u2013 \u201ePakeisti slapta\u017eod\u012f\u201c (angl. Change Password). Nor\u0117dami pakeisti \u201eGmail\u201c slapta\u017eod\u012f, i\u0161 prad\u017ei\u0173 prisijunkite prie \u201eGmail\u201c paskyros. Vir\u0161utiniame de\u0161iniajame kampe paspauskite ant trij\u0173 br\u016bk\u0161neli\u0173, susiraskite skilt\u012f \u201eNustatymai\u201c (angl. Settings) ir \u201eTvarkyti savo Google paskyr\u0105\u201c (angl. Manage your Google Acount). Vir\u0161uje pasinkite \u201eAsmenin\u0117 informacija\u201c (angl. Personal info) ir \u201eSlapta\u017eodis\u201c (angl. Password). <b>2020.09.22<\/b> &nbsp; Metai i\u0161 met\u0173 atliekami saugumo internete tyrimai rodo t\u0105 pa\u010di\u0105 b\u0117d\u0105 \u2013 \u017emon\u0117s savo paskyroms apsaugoti naudoja apmaud\u017eiai silpnus slapta\u017eod\u017eius, be to juos kei\u010dia \u2013 retai. \u0160i problema ypa\u010d sua\u0161tr\u0117jo pandemijos metu, mat darbas i\u0161 nam\u0173 padidino duomen\u0173 apsaugos ir privatumo gr\u0117smes. Vis dar da\u017enai naudojami slapta\u017eod\u017eiai, kurie \u012ftraukia asmenin\u0119 informacij\u0105, pavyzd\u017eiui, asmens vard\u0105 arba gimimo dat\u0105, rodo \u201eBit\u0117 Lietuva\u201c u\u017esakymu atliktas reprezentatyvus Lietuvos gyventoj\u0173 tyrimas. &nbsp; \u201eNet 78 proc. apklaust\u0173j\u0173 naudoja vos vien\u0105 ar kelis slapta\u017eod\u017eius jungdamiesi prie skirting\u0173 savo paskyr\u0173 \u2013 taip kyla didel\u0117 gr\u0117sm\u0117 saugumui. Toks elgesys labiau b\u016bdingas vidutines ir \u017eemesnes pajamas gaunantiems ir ma\u017eesniuose miestuose ar kaimuose gyvenantiems \u017emon\u0117ms. Nulau\u017e\u0119 vien\u0105 slapta\u017eod\u012f nusikalt\u0117liai grei\u010diausiai gal\u0117s prisijungti ir prie kit\u0173 \u017emogaus naudojam\u0173 paskyr\u0173. Kita vertus, \u0161iandien jau yra \u012fvairi\u0173 i\u0161mani\u0173j\u0173 sprendim\u0173, pad\u0117sian\u010di\u0173 slapta\u017eod\u017eius sukurti ir saugoti lengviau\u201c, \u2013 prane\u0161ime spaudai sako Gintas But\u0117nas, \u201eBit\u0117 Lietuva\u201c technologij\u0173 vadovas. &nbsp; <b>Renkasi lengvai atsp\u0117jamus \u017eod\u017eius<\/b> &nbsp; Beveik ketvirtadalis (22 proc.) apklaust\u0173j\u0173 slapta\u017eod\u017eiuose naudoja asmenin\u0119 informacij\u0105. Net 40 proc. apklausoje dalyvavusi\u0173 respondent\u0173 slapta\u017eod\u017eiams naudoja savo vard\u0105, 35 proc. pasitelkia gimimo dat\u0105, o 17 proc. \u2013 augintinio vard\u0105, rodo \u201eBit\u0117s\u201c u\u017esakymu tyrim\u0173 bendrov\u0117s \u201eSpinter tyrimai\u201c \u0161i\u0173 met\u0173 rugpj\u016b\u010dio 26 \u2013 rugs\u0117jo 4 dienomis atlikta apklausa. Jos metu apklausti 1008 respondentai visoje \u0161alyje nuo 18 iki 75 met\u0173 am\u017eiaus. &nbsp; \u201eSiekiant sukurti stipr\u0173 ir sunkiai atsp\u0117jam\u0105 slapta\u017eod\u012f, reik\u0117t\u0173 vengti naudoti bet koki\u0105 asmenin\u0119 informacij\u0105: nesirinkti savo ar artim\u0173j\u0173 gimimo datos, pa\u0161to kodo, telefono numerio. Patyrusiems nusikalt\u0117liams toki\u0105 paskyr\u0105 nulau\u017eti vidutini\u0161kai prireikt\u0173 tik apie 10 sekund\u017ei\u0173. Juk \u0161iuos duomenis galima lengvai su\u017einoti panar\u0161ius socialiniuose tinkluose ar net atsp\u0117ti\u201c, \u2013 pasakoja \u201eBit\u0117 Lietuva\u201c technologij\u0173 vadovas. Atliktas tyrimas rodo, kad asmenin\u0119 informacij\u0105 slapta\u017eodyje da\u017eniau naudoja moterys ir ma\u017eesni\u0173 miest\u0173 gyventojai. &nbsp; Vien \u012f slapta\u017eod\u012f \u012fterpus skai\u010di\u0173 arba did\u017ei\u0173j\u0173 raid\u017ei\u0173, jau prailginamas paskyros nulau\u017eimo laikas. Visgi \u201eBit\u0117s\u201c atliktas tyrimas rodo, kad \u017emon\u0117s link\u0119 rinktis kuo paprastesnius slapta\u017eod\u017eius \u2013 beveik pus\u0117 lietuvi\u0173 (48 proc.) specialiuosius simbolius naudoja tik tuo atveju, jei to reikalauja programa. &nbsp; Dviguba autentifikacija (angl. 2FA) yra papildoma socialini\u0173 paskyr\u0173 ir asmenin\u0117s informacijos apsauga. Tai yra prakti\u0161kai saugiausias b\u016bdas apsaugoti savo paskyras, nes vartotojo autentifikavimui pasitelkiamas papildomas \u012frenginys. Jos metu dviem etapais patikrinama \u017emogaus tapatyb\u0117: pirmajam \u017eingsniui naudojamas apsaugos slapta\u017eodis o antrajam \u2013 tai, k\u0105 automati\u0161kai kiekvieno jungimosi metu sugeneruoja puslapis, prie kurio jungiam\u0117s. Pavyzd\u017eiui, specialiai \u0161iam prisijungimui skirtas vienkartinis kodas. Net jei j\u016bs\u0173 slapta\u017eodis bus nulau\u017etas, su \u0161ia technologija paskyr\u0105 gal\u0117site apsaugoti tiesiog atmesdami neatpa\u017eint\u0105 bandym\u0105 prisijungti. &nbsp; <b>Slapta\u017eod\u017eius atsimena mintinai<\/b> &nbsp; Dauguma (59 proc.) tyrime apklaust\u0173 Lietuvos \u017emoni\u0173 visus internete naudojamus slapta\u017eod\u017eius atsimena mintinai. Dalis slapta\u017eod\u017ei\u0173 u\u017esira\u0161omi u\u017era\u0161\u0173 knygel\u0117je (22 proc.), o 12 proc. \u2013 slepiami telefono u\u017era\u0161uose. Vis tik atsiminti visus slapta\u017eod\u017eius, jeigu naudojat\u0117s daugiau nei keliomis skirtingomis paskyromis, gali b\u016bti rimtas i\u0161\u0161\u016bkis. D\u0117l to specialistai sako, kad stengiantis nepamir\u0161ti n\u0117 vieno slapta\u017eod\u017eio, kyla gr\u0117sm\u0117 kurti paprastas ir silpnas kombinacijas, kurios yra lengvas grobis \u012fsilau\u017e\u0117liams. &nbsp; \u201eSlapta\u017eod\u017ei\u0173 tvarkykl\u0117\u201c (angl. password manager) \u2013 vienas efektyviausi\u0173 b\u016bd\u0173 susikurti stiprius ir saugius slapta\u017eod\u017eius. Jums nereik\u0117s \u012fsiminti keliolikos sud\u0117ting\u0173 jungini\u0173, u\u017eteks \u012fsid\u0117m\u0117ti vien\u0105, o visi kiti bus saugiai u\u017erakinti tvarkykl\u0117je. Vienoje paskyroje gal\u0117site saugoti didel\u012f skai\u010di\u0173 \u012fvairi\u0173 internetini\u0173 puslapi\u0173 ir profili\u0173 slapta\u017eod\u017ei\u0173. Daugelis \u201eSlapta\u017eod\u017ei\u0173 tvarkykli\u0173\u201c \u0161iandien si\u016blo ir dviej\u0173 pakop\u0173 autentifikacijos funkcij\u0105 (angl. 2FA) ar atlieka audit\u0105: programa nuolat per\u017ei\u016bri ir pateikia informacij\u0105, kurios kombinacijos yra silpnos, senos, besikartojan\u010dios ir sugeneruoja naujas kiekvienai paskyrai\u201c, \u2013 pa\u017eymi G. But\u0117nas. &nbsp; \u0160iandien \u201eSlapta\u017eod\u017ei\u0173 tvarkykli\u0173\u201c pasi\u016bla rinkoje yra nema\u017ea. &nbsp; Daugelis j\u0173 yra mokamos, ta\u010diau galima atsisi\u0173sti ir nemokam\u0105 versij\u0105 su kiek ma\u017eiau funkcij\u0173. Toki\u0105 galimyb\u0119 \u0161iandien si\u016blo \u201eKeeper\u201c, \u201eDashlane\u201c, \u201e1Password\u201c ir daugelis kit\u0173. Tuo metu \u201eSlapta\u017eod\u017ei\u0173 tvarkykl\u0117s\u201c \u201eLastPass\u201c vartotojai gali gauti vis\u0173 paskyr\u0173 slapta\u017eod\u017ei\u0173 apsaug\u0105, dviej\u0173 pakop\u0173 autentifikavim\u0105 ir dar daugiau visi\u0161kai nemokamai. &nbsp; <b>Pamir\u0161ta atsijungti nuo programos<\/b> &nbsp; Norint, kad asmenin\u0117 informacija ir duomenys b\u016bt\u0173 apsaugoti, svarbu atsijungti nuo paskyr\u0173 kiekvien\u0105 kart\u0105 baigus darb\u0105 \u2013 ypa\u010d jei naudojat\u0117s vie\u0161aisiais kompiuteriais. &nbsp; \u201eBit\u0117s\u201c u\u017esakymu atlikto tyrimo duomenimis, beveik tre\u010ddalis respondent\u0173 (29 proc.) baig\u0119 darb\u0105 su programa (\u201eGmail\u201c, \u201eFacebook\u201c ir pan.) nuo jos niekada neatsijungia. \u0160tai tre\u010ddalis (33 proc.) apklaust\u0173j\u0173 stengiasi, bet ne visada prisimena tai padaryti ir tik 38 proc. \u2013 visada atsijungia. &nbsp; \u201eRetas \u017emogus pasinaudoj\u0119s socialiniais tinklais kaskart atsijungia, o juk da\u017enai naudojasi jais kompiuteryje kavin\u0117je, vie\u0161ajame transporte, darbe. Taip yra rizikuojama, kad ka\u017ekas kitas prisijungs prie j\u0173 paskyros. Net jei galvojate, kad j\u016bs\u0173 duomenys saug\u016bs, vis tik rekomenduojame bent kart\u0105 per m\u0117nes\u012f atnaujinti savo slapta\u017eod\u017eius. Taip b\u016bsite tikri, kad jie nepateko \u012f kit\u0173 rankas\u201c, \u2013 sako specialistas. &nbsp; \u201eFacebook\u201c slapta\u017eod\u012f atnaujinsite de\u0161iniajame vir\u0161utiniame kampe paspaud\u0119 ant trij\u0173 br\u016bk\u0161neli\u0173, susirad\u0119 skilt\u012f \u201eNustatymai\u201c (angl. Settings\u201c), tuomet \u201eSaugumas ir prisijungimas\u201c (angl. \u201eSecurity&#8221;  and login\u201c), o po to \u2013 \u201ePakeisti slapta\u017eod\u012f\u201c (angl. Change Password). Nor\u0117dami pakeisti \u201eGmail\u201c slapta\u017eod\u012f, i\u0161 prad\u017ei\u0173 prisijunkite prie \u201eGmail\u201c paskyros. Vir\u0161utiniame de\u0161iniajame kampe paspauskite ant trij\u0173 br\u016bk\u0161neli\u0173, susiraskite skilt\u012f \u201eNustatymai\u201c (angl. Settings) ir \u201eTvarkyti savo Google paskyr\u0105\u201c (angl. Manage your Google Acount). Vir\u0161uje pasinkite \u201eAsmenin\u0117 informacija\u201c (angl. Personal info) ir \u201eSlapta\u017eodis\u201c (angl. Password).<\/p>","protected":false},"excerpt":{"rendered":"<p>&nbsp; Metai i\u0161 met\u0173 atliekami saugumo internete tyrimai rodo t\u0105 pa\u010di\u0105 b\u0117d\u0105 \u2013 \u017emon\u0117s savo paskyroms apsaugoti naudoja apmaud\u017eiai silpnus slapta\u017eod\u017eius, be to juos kei\u010dia \u2013 retai.<\/p>","protected":false},"author":3,"featured_media":0,"comment_status":"closed","ping_status":"closed","sticky":false,"template":"","format":"standard","meta":{"footnotes":""},"categories":[],"tags":[],"class_list":["post-5950","post","type-post","status-publish","format-standard","hentry"],"_links":{"self":[{"href":"https:\/\/spinter.lt\/en\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/5950","targetHints":{"allow":["GET"]}}],"collection":[{"href":"https:\/\/spinter.lt\/en\/wp-json\/wp\/v2\/posts"}],"about":[{"href":"https:\/\/spinter.lt\/en\/wp-json\/wp\/v2\/types\/post"}],"author":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/spinter.lt\/en\/wp-json\/wp\/v2\/users\/3"}],"replies":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/spinter.lt\/en\/wp-json\/wp\/v2\/comments?post=5950"}],"version-history":[{"count":0,"href":"https:\/\/spinter.lt\/en\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/5950\/revisions"}],"wp:attachment":[{"href":"https:\/\/spinter.lt\/en\/wp-json\/wp\/v2\/media?parent=5950"}],"wp:term":[{"taxonomy":"category","embeddable":true,"href":"https:\/\/spinter.lt\/en\/wp-json\/wp\/v2\/categories?post=5950"},{"taxonomy":"post_tag","embeddable":true,"href":"https:\/\/spinter.lt\/en\/wp-json\/wp\/v2\/tags?post=5950"}],"curies":[{"name":"wp","href":"https:\/\/api.w.org\/{rel}","templated":true}]}}