65 proc. \u0161alies student\u0173 renkasi dirbti, kad gaut\u0173 papildom\u0173 pajam\u0173, rodo \u201eSwedbank\u201c u\u017esakymu atliktas tyrimas. Pilnu etatu da\u017eniausiai dirba auk\u0161tesni\u0173 kurs\u0173 ir vyresni studentai, o nereguliariai \u2013 neseniai studijas prad\u0117j\u0119 jaunuoliai. Papildomas u\u017edarbis jaunimui leid\u017eia jausti didesn\u012f finansin\u012f stabilum\u0105 \u2013 dirbantys studentai re\u010diau pritr\u016bksta pinig\u0173 ir yra labiau link\u0119 kas m\u0117nes\u012f atsid\u0117ti dal\u012f pajam\u0173. Pinig\u0173 stygius ver\u010dia dirbti<\/b> \u201eVienas i\u0161 pagrindini\u0173 i\u0161\u0161\u016bki\u0173, su kuriuo susiduria savaranki\u0161k\u0105 gyvenimo etap\u0105 pradedantys studentai, yra pinig\u0173 tr\u016bkumas. Net ir \u012fstojus \u012f valstyb\u0117s finansuojam\u0105 studij\u0173 viet\u0105 bei gaunant paskat\u0105 u\u017e gerus mokslo rezultatus, stipendija yra kelis kartus ma\u017eesn\u0117 nei student\u0173 patiriamos i\u0161laidos, kurios vidutini\u0161kai siekia 420 eur\u0173 per m\u0117nes\u012f. Tod\u0117l beveik 7 i\u0161 10 student\u0173 renkasi dirbti\u201c, \u2212 sako J\u016brat\u0117 Cvilikien\u0117, \u201eSwedbank\u201c Finans\u0173 instituto vadov\u0117. Kaip rodo tyrimas, pilnu etatu dirba kiek daugiau nei 20 proc. student\u0173. Tai 2 procentiniais punktais daugiau nei 2018-aisiais. Per por\u0105 met\u0173 nuo 21 proc. iki 24 proc. i\u0161augo ir dirban\u010di\u0173j\u0173 ne pilnu etatu student\u0173 dalis. Dar 15 proc. student\u0173 dirba nereguliariai, o 5 proc. renkasi atlikti praktik\u0105. Pasak J. Cvilikien\u0117s, gausus dirban\u010di\u0173 student\u0173 b\u016brys atspindi nepakankam\u0105 student\u0173 finansavim\u0105 ir pajam\u0173 stygi\u0173, d\u0117l kurio neretai studentams tenka aukoti mokslus. Ta\u010diau yra ir teigiama medalio pus\u0117 \u2013 jaunuoliai \u012fgyja verting\u0173 pamok\u0173. \u201eDirbantys studentai gana anksti ir saugiai, tai yra, pilnai neatitr\u016bk\u0119 nuo artim\u0173j\u0173 finansin\u0117s pagalbos, \u012fsilieja \u012f darbo rink\u0105, mokosi atsakingai elgtis su pinigais, planuoti ir kontroliuoti savo finansus. Tai neabejotinai labai svarb\u016bs \u012fg\u016bd\u017eiai, reikalingi palaipsniui pereiti prie visi\u0161kai savaranki\u0161ko ir finansi\u0161kai tvaraus gyvenimo\u201c, \u2013 \u012fsitikinusi J. Cvilikien\u0117. Magistrai dirba pilnu etatu<\/b> Remiantis tyrimo duomenimis, ne visi \u012f auk\u0161t\u0105j\u0105 mokykl\u0105 \u012fstoj\u0119 studentai i\u0161kart pradeda dirbti. Bakalauro studijose, ypa\u010d pirmuosiuose kursuose, net 50 proc. student\u0173 niekur nedirba ir vis\u0105 d\u0117mes\u012f skiria mokslams, ir tik apie 7 proc. 18-21 met\u0173 am\u017eiaus student\u0173 dirba pilnu etatu. Tarp magistrant\u0173 tendencijos prie\u0161ingos \u2013 daugiau nei pus\u0117 j\u0173 dirba vis\u0105 darbo dien\u0105, o jokio darbo neturi tik ma\u017edaug kas 7-tas magistro pakopos studentas. \u201eGalima sakyti, kad magistro studijos yra tas etapas, kai jaunimas perima vis\u0105 atsakomyb\u0119 u\u017e savo finansus. 9 i\u0161 10 studijuojan\u010di\u0173 \u0161ioje pakopoje jau gauna atlyginim\u0105, ir t\u0117v\u0173 parama jiems lieka tik simbolin\u0117. Be to, net 65 proc. studijuojan\u010di\u0173 mokamose magistro studijose u\u017e mokslus atsiskaito i\u0161 savo gaunam\u0173 pajam\u0173\u201c, \u2013 tyrimo duomenis komentuoja J. Cvilikien\u0117. \u012e universitet\u0105 \u012fstojusiems ir darbo ie\u0161kantiems studentams ekspert\u0117 rekomenduoja stengtis i\u0161kart kaupti profesin\u0119 patirt\u012f pagal savo pasirinkt\u0105 studij\u0173 krypt\u012f. \u201ePrad\u0117ti galima ir nuo savanoryst\u0117s ar nemokamos praktikos. Nors trumpuoju laikotarpiu tai neatne\u0161 pinig\u0173, ta\u010diau tai bus svarbi investicija \u012f praktinius \u012fg\u016bd\u017eius ir patirties kaupim\u0105, kur\u012f darbdaviai \u012fvertins ir ilguoju laikotarpiu tai gal\u0117s u\u017etikrinti didesn\u0119 finansin\u0119 naud\u0105\u201c, \u2013 pataria \u201eSwedbank\u201c Finans\u0173 instituto vadov\u0117. Kas daug dirba, tas ir taupo<\/b> Tyrimas taip pat parod\u0117, kad studentai savo finansus yra link\u0119 valdyti tvariau nei prie\u0161 dvejus metus. Pinig\u0173 atei\u010diai stengiasi atsid\u0117ti beveik 80 proc. student\u0173, tai yra 11 proc. daugiau nei 2018-aisiais. Ypa\u010d padaug\u0117jo dirban\u010di\u0173 ir taupan\u010di\u0173 student\u0173 \u2013 net 40 proc. j\u0173 atsideda l\u0117\u0161\u0173 atei\u010diai kiekvien\u0105 m\u0117nes\u012f. Palyginimui, prie\u0161 dvejus metus taupantys nurod\u0117 vos 14 proc. dirban\u010di\u0173 student\u0173. \u201eAugant\u012f supratim\u0105, kaip valdyti savo finansus, matome ir i\u0161 to, kad dirbantys bei taupantys studentai \u017eymiai re\u010diau susiduria su situacija, kad m\u0117nesio pabaigoje pristigt\u0173 pinig\u0173\u201c, \u2013 teigia J. Cvilikien\u0117. Reprezentatyvi\u0105 student\u0173 apklaus\u0105 apie j\u0173 finansin\u0119 situacij\u0105 ir \u012fpro\u010dius \u201eSwedbank\u201c u\u017esakymu 2020 met\u0173 rugpj\u016bt\u012f atliko tyrim\u0173 bendrov\u0117 \u201eSpinter tyrimai\u201c. Tyrimo metu buvo apklausti 1 009 respondentai \u2013 Lietuvos auk\u0161t\u0173j\u0173 mokykl\u0173 dienini\u0173 studij\u0173 studentai. 2020.10.10<\/b> 65 proc. \u0161alies student\u0173 renkasi dirbti, kad gaut\u0173 papildom\u0173 pajam\u0173, rodo \u201eSwedbank\u201c u\u017esakymu atliktas tyrimas. Pilnu etatu da\u017eniausiai dirba auk\u0161tesni\u0173 kurs\u0173 ir vyresni studentai, o nereguliariai \u2013 neseniai studijas prad\u0117j\u0119 jaunuoliai. Papildomas u\u017edarbis jaunimui leid\u017eia jausti didesn\u012f finansin\u012f stabilum\u0105 \u2013 dirbantys studentai re\u010diau pritr\u016bksta pinig\u0173 ir yra labiau link\u0119 kas m\u0117nes\u012f atsid\u0117ti dal\u012f pajam\u0173. Pinig\u0173 stygius ver\u010dia dirbti<\/b> \u201eVienas i\u0161 pagrindini\u0173 i\u0161\u0161\u016bki\u0173, su kuriuo susiduria savaranki\u0161k\u0105 gyvenimo etap\u0105 pradedantys studentai, yra pinig\u0173 tr\u016bkumas. Net ir \u012fstojus \u012f valstyb\u0117s finansuojam\u0105 studij\u0173 viet\u0105 bei gaunant paskat\u0105 u\u017e gerus mokslo rezultatus, stipendija yra kelis kartus ma\u017eesn\u0117 nei student\u0173 patiriamos i\u0161laidos, kurios vidutini\u0161kai siekia 420 eur\u0173 per m\u0117nes\u012f. Tod\u0117l beveik 7 i\u0161 10 student\u0173 renkasi dirbti\u201c, \u2212 sako J\u016brat\u0117 Cvilikien\u0117, \u201eSwedbank\u201c Finans\u0173 instituto vadov\u0117. Kaip rodo tyrimas, pilnu etatu dirba kiek daugiau nei 20 proc. student\u0173. Tai 2 procentiniais punktais daugiau nei 2018-aisiais. Per por\u0105 met\u0173 nuo 21 proc. iki 24 proc. i\u0161augo ir dirban\u010di\u0173j\u0173 ne pilnu etatu student\u0173 dalis. Dar 15 proc. student\u0173 dirba nereguliariai, o 5 proc. renkasi atlikti praktik\u0105. Pasak J. Cvilikien\u0117s, gausus dirban\u010di\u0173 student\u0173 b\u016brys atspindi nepakankam\u0105 student\u0173 finansavim\u0105 ir pajam\u0173 stygi\u0173, d\u0117l kurio neretai studentams tenka aukoti mokslus. Ta\u010diau yra ir teigiama medalio pus\u0117 \u2013 jaunuoliai \u012fgyja verting\u0173 pamok\u0173. \u201eDirbantys studentai gana anksti ir saugiai, tai yra, pilnai neatitr\u016bk\u0119 nuo artim\u0173j\u0173 finansin\u0117s pagalbos, \u012fsilieja \u012f darbo rink\u0105, mokosi atsakingai elgtis su pinigais, planuoti ir kontroliuoti savo finansus. Tai neabejotinai labai svarb\u016bs \u012fg\u016bd\u017eiai, reikalingi palaipsniui pereiti prie visi\u0161kai savaranki\u0161ko ir finansi\u0161kai tvaraus gyvenimo\u201c, \u2013 \u012fsitikinusi J. Cvilikien\u0117. Magistrai dirba pilnu etatu<\/b> Remiantis tyrimo duomenimis, ne visi \u012f auk\u0161t\u0105j\u0105 mokykl\u0105 \u012fstoj\u0119 studentai i\u0161kart pradeda dirbti. Bakalauro studijose, ypa\u010d pirmuosiuose kursuose, net 50 proc. student\u0173 niekur nedirba ir vis\u0105 d\u0117mes\u012f skiria mokslams, ir tik apie 7 proc. 18-21 met\u0173 am\u017eiaus student\u0173 dirba pilnu etatu. Tarp magistrant\u0173 tendencijos prie\u0161ingos \u2013 daugiau nei pus\u0117 j\u0173 dirba vis\u0105 darbo dien\u0105, o jokio darbo neturi tik ma\u017edaug kas 7-tas magistro pakopos studentas. \u201eGalima sakyti, kad magistro studijos yra tas etapas, kai jaunimas perima vis\u0105 atsakomyb\u0119 u\u017e savo finansus. 9 i\u0161 10 studijuojan\u010di\u0173 \u0161ioje pakopoje jau gauna atlyginim\u0105, ir t\u0117v\u0173 parama jiems lieka tik simbolin\u0117. Be to, net 65 proc. studijuojan\u010di\u0173 mokamose magistro studijose u\u017e mokslus atsiskaito i\u0161 savo gaunam\u0173 pajam\u0173\u201c, \u2013 tyrimo duomenis komentuoja J. Cvilikien\u0117. \u012e universitet\u0105 \u012fstojusiems ir darbo ie\u0161kantiems studentams ekspert\u0117 rekomenduoja stengtis i\u0161kart kaupti profesin\u0119 patirt\u012f pagal savo pasirinkt\u0105 studij\u0173 krypt\u012f. \u201ePrad\u0117ti galima ir nuo savanoryst\u0117s ar nemokamos praktikos. Nors trumpuoju laikotarpiu tai neatne\u0161 pinig\u0173, ta\u010diau tai bus svarbi investicija \u012f praktinius \u012fg\u016bd\u017eius ir patirties kaupim\u0105, kur\u012f darbdaviai \u012fvertins ir ilguoju laikotarpiu tai gal\u0117s u\u017etikrinti didesn\u0119 finansin\u0119 naud\u0105\u201c, \u2013 pataria \u201eSwedbank\u201c Finans\u0173 instituto vadov\u0117. Kas daug dirba, tas ir taupo<\/b> Tyrimas taip pat parod\u0117, kad studentai savo finansus yra link\u0119 valdyti tvariau nei prie\u0161 dvejus metus. Pinig\u0173 atei\u010diai stengiasi atsid\u0117ti beveik 80 proc. student\u0173, tai yra 11 proc. daugiau nei 2018-aisiais. Ypa\u010d padaug\u0117jo dirban\u010di\u0173 ir taupan\u010di\u0173 student\u0173 \u2013 net 40 proc. j\u0173 atsideda l\u0117\u0161\u0173 atei\u010diai kiekvien\u0105 m\u0117nes\u012f. Palyginimui, prie\u0161 dvejus metus taupantys nurod\u0117 vos 14 proc. dirban\u010di\u0173 student\u0173. \u201eAugant\u012f supratim\u0105, kaip valdyti savo finansus, matome ir i\u0161 to, kad dirbantys bei taupantys studentai \u017eymiai re\u010diau susiduria su situacija, kad m\u0117nesio pabaigoje pristigt\u0173 pinig\u0173\u201c, \u2013 teigia J. Cvilikien\u0117. Reprezentatyvi\u0105 student\u0173 apklaus\u0105 apie j\u0173 finansin\u0119 situacij\u0105 ir \u012fpro\u010dius \u201eSwedbank\u201c u\u017esakymu 2020 met\u0173 rugpj\u016bt\u012f atliko tyrim\u0173 bendrov\u0117 \u201eSpinter tyrimai\u201c. Tyrimo metu buvo apklausti 1 009 respondentai \u2013 Lietuvos auk\u0161t\u0173j\u0173 mokykl\u0173 dienini\u0173 studij\u0173 studentai.<\/p>","protected":false},"excerpt":{"rendered":"
65 proc.<\/p>","protected":false},"author":3,"featured_media":0,"comment_status":"closed","ping_status":"closed","sticky":false,"template":"","format":"standard","meta":{"footnotes":""},"categories":[],"tags":[],"class_list":["post-5943","post","type-post","status-publish","format-standard","hentry"],"_links":{"self":[{"href":"https:\/\/spinter.lt\/en\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/5943","targetHints":{"allow":["GET"]}}],"collection":[{"href":"https:\/\/spinter.lt\/en\/wp-json\/wp\/v2\/posts"}],"about":[{"href":"https:\/\/spinter.lt\/en\/wp-json\/wp\/v2\/types\/post"}],"author":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/spinter.lt\/en\/wp-json\/wp\/v2\/users\/3"}],"replies":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/spinter.lt\/en\/wp-json\/wp\/v2\/comments?post=5943"}],"version-history":[{"count":0,"href":"https:\/\/spinter.lt\/en\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/5943\/revisions"}],"wp:attachment":[{"href":"https:\/\/spinter.lt\/en\/wp-json\/wp\/v2\/media?parent=5943"}],"wp:term":[{"taxonomy":"category","embeddable":true,"href":"https:\/\/spinter.lt\/en\/wp-json\/wp\/v2\/categories?post=5943"},{"taxonomy":"post_tag","embeddable":true,"href":"https:\/\/spinter.lt\/en\/wp-json\/wp\/v2\/tags?post=5943"}],"curies":[{"name":"wp","href":"https:\/\/api.w.org\/{rel}","templated":true}]}}