{"id":5938,"date":"2020-10-19T00:00:00","date_gmt":"2020-10-18T22:00:00","guid":{"rendered":"https:\/\/spinter.lt\/naujas-tyrimas-parode-kaip-lietuvius-paveike-koronaviruso-pandemija-ivardijo-didziausius-savo-siaubus\/"},"modified":"2023-05-27T13:49:15","modified_gmt":"2023-05-27T11:49:15","slug":"naujas-tyrimas-parode-kaip-lietuvius-paveike-koronaviruso-pandemija-ivardijo-didziausius-savo-siaubus","status":"publish","type":"post","link":"https:\/\/spinter.lt\/en\/naujas-tyrimas-parode-kaip-lietuvius-paveike-koronaviruso-pandemija-ivardijo-didziausius-savo-siaubus\/","title":{"rendered":"Naujas tyrimas parod\u0117, kaip lietuvius paveik\u0117 koronaviruso pandemija: \u012fvardijo did\u017eiausius savo siaubus"},"content":{"rendered":"<p>&nbsp; Nerim\u0105 d\u0117l savo \u0161eimos ar savo gerov\u0117s jau\u010dia 90 proc. lietuvi\u0173. Psichikos sveikatos specialistai akcentuoja, kad tai visi\u0161kai normali organizmo reakcija, ta\u010diau pabr\u0117\u017eia, kad ignoruoti u\u017esit\u0119susio ar ramyb\u0117je nepaliekan\u010dio nerimo nereik\u0117t\u0173. Kad koronaviruso pandemija i\u0161augino nerimo lyg\u012f, pripa\u017eino daugiau nei pus\u0117 \u0161alies gyventoj\u0173. Kaip rodo Lietuvos nerimo indeksas, da\u017eniausiai lietuviai nerimauja d\u0117l artim\u0173j\u0173 sveikatos ir finansinio nestabilumo. Reprezentatyvi\u0105 gyventoj\u0173 nuomon\u0117s apklaus\u0105 \u201eSB draudimo\u201c u\u017esakymu \u201eSpinter tyrimai\u201c atliko rugpj\u016b\u010dio 26\u2013rugs\u0117jo 4 dienomis. Apklausti 1008 respondentai (18-75 m.). Pus\u0117 asmen\u0173 buvo apklausti susitikus, akis \u012f ak\u012f metodu, kita pus\u0117 \u2013 tiesiogiai internetu. Tyrimo paklaida \u2013 3 proc. &nbsp; <b>Did\u017eiausi lietuvi\u0173 siaubai \u2013 sunkios ligos, nedarbingumas ir mirtis<\/b> &nbsp; Kaip teig\u0117 \u201eSpinter tyrim\u0173\u201c vadovas Ignas Zokas, apklausa parod\u0117, kad net 90 proc. \u0161alies gyventoj\u0173 jau\u010dia didesn\u012f ar ma\u017eesn\u012f nerim\u0105 d\u0117l savo ar savo \u0161eimos gerov\u0117s. Kasdien jau\u010diantys nerim\u0105 nurod\u0117 8 proc. \u0161alies gyventoj\u0173, da\u017enai \u2013 27 proc., kartais \u2013 41 proc. , retai \u2013 17 proc. Dar 7 proc. apklaust\u0173j\u0173 sak\u0117, kad nerimo nejau\u010dia niekada. \u201eNerimas yra gana da\u017enas m\u016bs\u0173 kasdienis palydovas. Tre\u010ddalis \u0161alies gyventoj\u0173 gyvena nuolat jausdami nerim\u0105. \u0160iuo atveju mes klaus\u0117me apie nerim\u0105 d\u0117l \u0161eimos gerov\u0117s, tai gal\u0117t\u0173 b\u016bti ir kokie nors kiti dalykai, bet b\u016btent \u0161eima, aplinka, tai, kaip seksis, \u2013 toks nuolatinis kirminas yra gan aktyvus\u201c, \u2013 tyrimo rezultatus komentavo I. Zokas. Kaip rodo apklausa, labiausiai lietuviams nerim\u0105 kelia sunkios ligos, nedarbingumas arba mirtis. \u0160i\u0105 prie\u017east\u012f nurod\u0117 42 proc. apklaust\u0173j\u0173. Dar 21 proc. \u0161alies gyventoj\u0173 sak\u0117, jog labiausiai nerimauja, kad nelaimi\u0173 nutiks j\u0173 \u0161eimos nariams. &nbsp;<img fetchpriority=\"high\" decoding=\"async\" height=\"356\" width=\"533\" src=\"https:\/\/g2.dcdn.lt\/images\/pix\/sb-draudimo-uzsakymu-atliktas-spinter-tyrimas-85508709.jpg\"> 19 proc. \u0161alies gyventoj\u0173 teig\u0117, kad baiminasi prarasti stabilias pajamas arba netur\u0117ti darbo. 8 proc. nerimavo d\u0117l sunkios finansin\u0117s pad\u0117ties senatv\u0117je, 2 proc. nerim\u0105 k\u0117l\u0117 mintys apie turto praradim\u0105. \u201eVis d\u0117lto reikia matyti ir tam tikrus skirtumus pagal socialines, demografines charakteristikas. \u0160eimos nari\u0173 nelaimes da\u017eniau \u012fvardijo jaunesni respondentai ir moterys, o vyrams labiau nerim\u0105 kelia prarasti stabilias pajamas arba netekti darbo. V\u0117lgi mes matome tam tikr\u0105 tok\u012f tradicin\u012f pasiskirstym\u0105 \u2013 vyrai jau\u010diasi atsakingi u\u017e \u0161eimas, u\u017e j\u0173 finansin\u012f apr\u016bpinim\u0105, o moterys labiau linkusios i\u0161gyventi d\u0117l \u0161eimos nari\u0173, j\u0173 sveikatos, gerov\u0117s\u201c, \u2013 sak\u0117 I. Zokas. <img decoding=\"async\" height=\"356\" width=\"533\" style=\"width: 533px; height: 356px\" alt=\"&quot;SB draudimo&quot; u\u017esakymu atliktas &quot;Spinter tyrimas&quot;\" src=\"https:\/\/g4.dcdn.lt\/images\/pix\/580x342\/4Sbl7-hjWik\/sb-draudimo-uzsakymu-atliktas-spinter-tyrimas-85508693.jpg\"> Paklausti, kokie b\u016bdai apsisaugoti nuo neigiam\u0173 pasekmi\u0173 per kriz\u0119 atrodo geriausi, net 59 proc. nurod\u0117 nuolatines pajamas. 55 proc. sak\u0117, kad jiems saugiau jaustis pad\u0117t\u0173 papildomos santaupos nelaim\u0117s atveju arba at\u0117jus senatvei, 50 proc. \u2013 artim\u0173j\u0173 palaikymas ir parama. 37 proc. gyventoj\u0173 mano, kad pad\u0117ti suma\u017einti neigiamus padarinius gali gyvyb\u0117s ar sveikatos draudimas, 18 proc. \u2013 automobilio ar kito turto draudimas. O 26 proc. lietuvi\u0173 pasitik\u0117jo savo j\u0117gomis ir nurod\u0117, kad susitvarkyti su sud\u0117tinga situacija jiems tur\u0117t\u0173 pad\u0117ti asmeniniai \u012fg\u016bd\u017eiai. 6 proc. i\u0161 pateikt\u0173 galim\u0173 variant\u0173 nei\u0161sirinko n\u0117 vieno. \u201eVis d\u0117lto tas finansinis u\u017etikrintumas arba \u017einia, kad juodai dienai tur\u0117siu atsid\u0117j\u0119s pinig\u0173 arba tokiu atveju gausiu koki\u0105 nors pagalb\u0105, yra labai svarb\u016bs dalykai. Nuolatin\u0117s pajamos ar santaupos senatvei yra du pagrindiniai dalykai, modernesni sprendimai, tokie kaip draudimas, da\u017eniau buvo \u012fvardyti jaunesni\u0173 respondent\u0173\u201c, \u2013 teig\u0117 I. Zokas. &nbsp;<img decoding=\"async\" height=\"356\" width=\"533\" style=\"width: 533px; height: 356px\" alt=\"&quot;SB draudimo&quot; u\u017esakymu atliktas &quot;Spinter tyrimas&quot;\" src=\"https:\/\/g1.dcdn.lt\/images\/pix\/580x359\/SonvEvAQbFs\/sb-draudimo-uzsakymu-atliktas-spinter-tyrimas-85508725.jpg\"> &nbsp; <b>Pandemija smog\u0117 didelei daliai lietuvi\u0173<\/b> &nbsp; Apklausos metu net 60 proc. lietuvi\u0173 pripa\u017eino, kad j\u0173 nerimo lygis i\u0161augo pandemijos metu. Kad nerimo padaug\u0117jo gerokai, nurod\u0117 18 proc. respondent\u0173. Dar 43 proc. sak\u0117, jog nerimauti prad\u0117jo \u0161iek tiek daugiau. 39 proc. tautie\u010di\u0173 tikino, kad d\u0117l koronaviruso pandemijos j\u0173 nerimo lygis nepakito. \u201eTiek \u0161itas, tiek kiti tyrimai rodo, kad tas nerimo lygis yra gana i\u0161aug\u0119s. Prakti\u0161kai 60 proc. teigia, kad b\u016btent tas neapibr\u0117\u017etumo laikas, kai ne viskas ai\u0161ku d\u0117l ateities ir d\u0117l rytdienos, visgi augina t\u0105 bendr\u0105 nerim\u0105. Matyt, nat\u016bralu, kad did\u017eioji dalis visuomen\u0117s tebesijau\u010dia labiau \u012fsitemp\u0119 negu \u012fprastai. Tai \u2013 gana didelis rodiklis\u201c, \u2013 d\u0117mes\u012f atkreip\u0117 I. Zokas. &nbsp;<img decoding=\"async\" height=\"356px\" width=\"533px\" src=\"https:\/\/g2.dcdn.lt\/images\/pix\/580x369\/e0tnUeStvKg\/sb-draudimo-uzsakymu-atliktas-spinter-tyrimas-85508741.jpg\"> Respondent\u0173 taip pat buvo klausiama, kas konkre\u010diai nerimo lyg\u012f padidino koronaviruso pandemijos metu. Did\u017eioji dalis \u2013 daugiau nei 30 proc. \u2013 nurod\u0117, kad artim\u0173j\u0173 sveikata. Antras pagal dyd\u012f nerimo \u0161altinis \u2013 finansinis nesaugumas (nerimas d\u0117l suma\u017e\u0117jusi\u0173 pajam\u0173, santaup\u0173, galimo nedarbo). \u0160i\u0105 prie\u017east\u012f nurod\u0117 daugiau nei 20 proc. Dar ma\u017edaug 15 proc. nurod\u0117, kad jiems nerim\u0105 kelia asmenin\u0117 sveikata, po ma\u017eiau nei 10 proc. \u2013 papildomi apribojimai (turima omenyje renginiai, vie\u0161os vietos) ir pasikeitusi situacija d\u0117l asmenini\u0173 plan\u0173 (pvz., atostogos, kelion\u0117s). Draudimai laisvai keliauti u\u017esienio valstyb\u0117se nerimo \u0161altiniu tapo keliems procentams lietuvi\u0173, o dar daugiau nei 15 proc. i\u0161 pateikt\u0173 variant\u0173 nei\u0161sirinko n\u0117 vieno arba nurod\u0117, kad j\u0173 nerimo prie\u017eastys \u2013 kitos. \u201eMes taip pat matome skirting\u0173 socialini\u0173 grupi\u0173 skirtumus. Sveikata i\u0161 esm\u0117s yra bendras dalykas, ta\u010diau finansin\u012f nesaugum\u0105, kaip nerimo \u0161altin\u012f, da\u017eniau patiria \u017emon\u0117s, gaunantys vidutines ir didesnes pajamas. Tai yra b\u016btent tie, kurie gyvenime jau k\u0105 nors pasiek\u0119, u\u017edirba daugiau, gali atsid\u0117ti, bet ir j\u0173 nerimas prarasti darb\u0105 yra stipresnis\u201c, \u2013 sak\u0117 I. Zokas. <img loading=\"lazy\" decoding=\"async\" height=\"356\" width=\"533\" style=\"width: 533px; height: 356px\" alt=\"&quot;SB draudimo&quot; u\u017esakymu atliktas &quot;Spinter tyrimas&quot;\" src=\"https:\/\/g4.dcdn.lt\/images\/pix\/sb-draudimo-uzsakymu-atliktas-spinter-tyrimas-85508757.jpg\"> Sociologas tokius rodiklius ai\u0161kina tuo, kad paprasto techninio darbo netekusiam asmeniui i\u0161 naujo \u012fsidarbinti b\u016bt\u0173 lengviau, nes toki\u0173 specialist\u0173 nuolat ie\u0161koma. O tam tikros labai konkre\u010dios srities specialistams nerim\u0105 gali kelti sud\u0117tingos darbo paie\u0161kos, ypa\u010d jei dirbama tame sektoriuje, kuris stipriai nukent\u0117jo d\u0117l COVID-19. \u201eSakykime, \u0161iandien mes galime i\u0161skirti turizmo sektori\u0173, kur \u017emon\u0117s, tarkim, ka\u017ekada u\u017e\u0117m\u0117 geras pozicijas, tur\u0117jo ger\u0105 u\u017edarb\u012f, ir \u0161tai, viskas staiga gri\u016bva\u201c, \u2013 sak\u0117 I. Zokas. &nbsp; <b>Jausti nerim\u0105 \u2013 normalu<\/b> &nbsp; \u201eMan, vis\u0173 pirma, norisi nuraminti, nes tie skai\u010diai atrodo labai dideli, net 93 proc. jau\u010dia nerim\u0105. Bet i\u0161 ties\u0173 jausti nerim\u0105 yra visi\u0161kai normalu, tai \u2013 m\u016bs\u0173 organizmo apsaugin\u0117 reakcija. Mes jau\u010diame nerim\u0105, kai yra kokia nors neapibr\u0117\u017eta situacija ir kai bandome nusp\u0117ti, kokios gal\u0117t\u0173 b\u016bti tos situacijos baigtys. Tam tikros baigtys mums atrodo gr\u0117smingos ir, kai apie jas pagalvojame, tas nerimas ir kyla\u201c, \u2013 tyrimo pristatymo metu kalb\u0117jo V\u0161\u012e \u201eNerimo klinikos\u201c psicholog\u0117 psichoterapeut\u0117 Darja Norbut\u0117. Specialist\u0117 atkreip\u0117 d\u0117mes\u012f, kad kartais nerim\u0105 gali sukelti papras\u010diausios situacijos ir su jomis yra susiduriama kiekvien\u0105 dien\u0105. \u201ePavyzd\u017eiui, va\u017eiuoju \u012f darb\u0105, v\u0117luoju, nes kam\u0161tis. Pradedu galvoti, kas bus, jei pav\u0117luosiu. Arba mano vaikas neatsiliepia telefonu, a\u0161 pradedu galvoti, kas jam gal\u0117jo nutikti, \u2013 vienas variantas, kad i\u0161sikrov\u0117 jo telefonas, bet galb\u016bt kas nors nutiko. Tai yra tokios ma\u017eos kasdien\u0117s situacijos, kuri\u0173, neabejoju, visi per dien\u0105 patiriame bent kelias\u201c, \u2013 kalb\u0117jo psicholog\u0117 psichoterapeut\u0117. Specialist\u0117s teigimu, \u017evelgiant \u012f apklausos rezultatus, labiau stebina tie, kurie sako, kad nerimo visai nejau\u010dia, nes tai tiesiog ne\u012fmanoma. \u201eJeigu mes nejaustume nerimo, tai m\u016bs\u0173 organizmas netekt\u0173 savo apsaugin\u0117s sienos. Jis b\u016bt\u0173 labai pa\u017eeid\u017eiamas\u201c, \u2013 sak\u0117 D. Norbut\u0117. Psicholog\u0117 psichoterapeut\u0117 teig\u0117, kad i\u0161aug\u0119s nerimo lygis pandemijos metu yra suprantamas, nes informacijos srautas apie pasikeitusi\u0105 situacij\u0105 labai didelis. \u201eGalb\u016bt kai kuri\u0173 i\u0161 m\u016bs\u0173 tai dar nepaveik\u0117 taip asmeni\u0161kai, bet mes vis\u0105 laik\u0105 girdime, kad sveikatos \u012fstaigos gali b\u016bti nepaj\u0117gios m\u016bs\u0173 priimti, kai susirgsime. Mes girdime, kad bankrutuoja verslai, girdime apie art\u0117jan\u010di\u0105 ekonomin\u0119 kriz\u0119. Be abejo, mes pradedame galvoti apie save: o kas, jeigu man taip nutiks?\u201c \u2013 komentavo specialist\u0117. Ji atkreip\u0117 d\u0117mes\u012f, kad prie to prisideda ir psichologiniai i\u0161\u0161\u016bkiai \u2013 ar a\u0161 galiu vis\u0105 dien\u0105 i\u0161b\u016bti su savo nami\u0161kiais, kokius man tai kelia jausmus? \u201eGalb\u016bt a\u0161 esu vienas ir negaliu niekur i\u0161eiti, niekas man neatne\u0161a maisto produkt\u0173. Kyla visokiausi\u0173 klausim\u0173, kurie iki tol nebuvo aktual\u016bs ir, be abejo, tai gal\u0117jo dar \u0161iek tiek pakelti t\u0105 nerimo lyg\u012f\u201c, \u2013 teig\u0117 psichoterapeut\u0117. &nbsp; <b>Signalai, i\u0161duodantys problem\u0105<\/b> &nbsp; Vis d\u0117lto D. Norbut\u0117 atkreip\u0117 d\u0117mes\u012f, kad pandemijos metu kai kurie b\u016bdai tvarkytis su nerimu tapo nebeprieinami, ir tai gal\u0117jo dar labiau sustiprinti kai kuri\u0173 \u017emoni\u0173 nesaugumo jausm\u0105. \u201e\u017dmogus visgi yra toks b\u016brinis padaras. Mes gyvenam bendruomen\u0117se, \u0161eimose ir dabar visi sako \u2013 \u017einokit, reikia laikytis atstumo, nebesaugu kartu b\u016bti. Tai anks\u010diau b\u016bdavo daugelio m\u016bs\u0173 problem\u0173 sprendimo b\u016bdas: kai a\u0161 ko nors negaliu \u2013 papra\u0161au pagalbos, man negera \u2013 a\u0161 kalbuosi. Dabar mes lyg to netekome\u201c, \u2013 apie susidariusi\u0105 situacij\u0105 kalb\u0117jo psicholog\u0117 psichoterapeut\u0117. Ji akcentavo, kad svarbu suprasti, jog tai n\u0117ra netektis ir kad taip \u201emes kaip tik saugome savo bendruomeni\u0161kum\u0105 bei vienas kit\u0105\u201c. \u201eTurb\u016bt svarbu nepamir\u0161ti, kad mes esame ne vieni ir visi i\u0161gyvena t\u0105 COVID kriz\u0119. Tai n\u0117ra m\u016bs\u0173 asmenin\u0117 b\u0117da, kaip, tarkim, skyrybos. Tai yra vis\u0173 kriz\u0117, viso pasaulio\u201c, \u2013 patar\u0117 specialist\u0117. Ji teig\u0117, kad svarbu suprasti, koks nerimo lygis jau yra problema ir kada reik\u0117t\u0173 ie\u0161koti pagalbos. \u201eYra atvej\u0173, kai \u0161itai pradeda trukdyti ir kelia problem\u0173. Kaip t\u0105 atskirti? Vis\u0173 pirma, nerimas kartais trunka trumpai \u2013 mes pagalvojam, apsvarstom ir tada ta mintis kaip ir i\u0161eina i\u0161 m\u016bs\u0173 galvos. Bet kartais ji neduoda ramyb\u0117s vis\u0105 dien\u0105. Tarkime, prad\u0117jau galvoti, kas bus, jeigu susirgsiu, ir a\u0161 jau\u010diu, kad tai persekioja mane vis\u0105 dien\u0105. Arba, pvz., a\u0161 labai da\u017enai plaunuosi rankas, bijau liestis prie pavir\u0161i\u0173, nenoriu niekur i\u0161eiti, ir tai jau pradeda trukdyti mano kasdienei veiklai ir kasdieniam funkcionavimui. (&#8230;) Tada jau yra problema\u201c, \u2013 ai\u0161kino D. Norbut\u0117. Dar vienas signalas, anot jos, jei b\u016bdai, kurie anks\u010diau buvo \u012fprasti tvarkantis su nerimu, nebeveikia. \u201eTai \u2013 irgi toks skambutis \u012f duris, kad ka\u017ekas nebe taip. \u017dmogus tapo pa\u017eeid\u017eiamesnis ir reik\u0117t\u0173 susir\u016bpinti\u201c, \u2013 kalb\u0117jo psicholog\u0117. &nbsp; <b>Trys \u017eingsniai, kaip pad\u0117ti sau<\/b> &nbsp; Supratus ir sau pripa\u017einus, kad kylantis nerimas jau tapo problema, D. Norbut\u0117 patar\u0117 atlikti kelis svarbius \u017eingsnius. \u201eVis\u0173 pirma, \u012fsivardinti, d\u0117l ko konkre\u010diai man dabar neramu. Daugelis abstrak\u010diai m\u0117gsta pasakyti, kad, \u0161tai, toks neramus gyvenimas arba COVID. Bet tai n\u0117ra tiesa, da\u017eniausiai neramu b\u016bna d\u0117l labai labai konkre\u010dios situacijos \u2013 man neramu, nes galiu netekti savo pajam\u0173, mano vadovas u\u017esimena, kad galb\u016bt ma\u017eins etatus\u201c, \u2013 pavyzd\u017eius, kas gali kelti nerim\u0105, vardijo specialist\u0117. Nerimo \u0161altiniu, prid\u016br\u0117 ji, gali tapti ir tokios situacijos, kai nesutariama su sutuoktiniu, tada kyla baim\u0117, ar prireikus izoliuotis bus \u012fmanoma kartu i\u0161b\u016bti. Kaip dar vien\u0105 pavyzd\u012f psichoterapeut\u0117 \u012fvardijo sveikat\u0105 \u2013 galb\u016bt \u017emogus yra silpnesn\u0117s sveikatos ir bijo susirgti koronavirusu arba nerimauja, kad jam gali b\u016bti sud\u0117tingesn\u0117 ligos forma. \u201eTai n\u0117ra bendras nerimo lygis, tai \u2013 ka\u017ekoks konkretus j\u016bs\u0173 nerimas\u201c, \u2013 d\u0117mes\u012f atkreip\u0117 D. Norbut\u0117. \u012esivardijus konkre\u010dias situacijas psichoterapeut\u0117 patar\u0117 pereiti prie antro \u017eingsnio \u2013 pabandyti atskirti situacijas, kurias \u201ea\u0161 galiu pakeisti\u201c, nuo t\u0173, kur nieko padaryti negaliu. \u201eTie dalykai, kuri\u0173 negaliu pakeisti, irgi yra labai svarb\u016bs, nes tada jau turi vykti darbas su tuo, kiek a\u0161 tai galiu priimti. Turb\u016bt \u0161itoje visuomen\u0117je ne\u012fprasta sau pasakyti, kad tam tikr\u0173 dalyk\u0173 a\u0161 tikrai nepaj\u0117gus pakeisti. Jeigu tur\u0117jau kontakt\u0105 su \u017emogumi, kuris susirgo, privalau izoliuotis 14 dien\u0173 ir nieko negaliu pakeisti\u201c, \u2013 kalb\u0117jo psicholog\u0117 psichoterapeut\u0117. Specialist\u0117 pripa\u017eino, kad \u0161iuolaikinei visuomenei priimti ribas, kurios nuo m\u016bs\u0173 nepriklauso, i\u0161 ties\u0173 sud\u0117tinga. \u201eAi\u0161ku, yra dalis, kuri nuo m\u016bs\u0173 priklauso. V\u0117lgi svarbu apsvarstyti, k\u0105 a\u0161 galiu koreguoti, \u2013 gal galiu su kuo nors pasikalb\u0117ti, gal galiu kaip nors susikurti finansin\u0119 \u201epagalv\u0119\u201c, galb\u016bt galiu ie\u0161koti papildomo darbo, papildom\u0173 pajam\u0173, galb\u016bt galiu pastiprinti savo sveikat\u0105\u201c, \u2013 patarimais dalijosi D. Norbut\u0117. Psicholog\u0117 labiausiai ragino neu\u017esidaryti savyje, ie\u0161koti ry\u0161i\u0173 su kitais \u017emon\u0117mis, nes jie da\u017enai tampa pirm\u0105ja pagalba. <b>2020.10.19<\/b> &nbsp; Nerim\u0105 d\u0117l savo \u0161eimos ar savo gerov\u0117s jau\u010dia 90 proc. lietuvi\u0173. Psichikos sveikatos specialistai akcentuoja, kad tai visi\u0161kai normali organizmo reakcija, ta\u010diau pabr\u0117\u017eia, kad ignoruoti u\u017esit\u0119susio ar ramyb\u0117je nepaliekan\u010dio nerimo nereik\u0117t\u0173. Kad koronaviruso pandemija i\u0161augino nerimo lyg\u012f, pripa\u017eino daugiau nei pus\u0117 \u0161alies gyventoj\u0173. Kaip rodo Lietuvos nerimo indeksas, da\u017eniausiai lietuviai nerimauja d\u0117l artim\u0173j\u0173 sveikatos ir finansinio nestabilumo. Reprezentatyvi\u0105 gyventoj\u0173 nuomon\u0117s apklaus\u0105 \u201eSB draudimo\u201c u\u017esakymu \u201eSpinter tyrimai\u201c atliko rugpj\u016b\u010dio 26\u2013rugs\u0117jo 4 dienomis. Apklausti 1008 respondentai (18-75 m.). Pus\u0117 asmen\u0173 buvo apklausti susitikus, akis \u012f ak\u012f metodu, kita pus\u0117 \u2013 tiesiogiai internetu. Tyrimo paklaida \u2013 3 proc. &nbsp; <b>Did\u017eiausi lietuvi\u0173 siaubai \u2013 sunkios ligos, nedarbingumas ir mirtis<\/b> &nbsp; Kaip teig\u0117 \u201eSpinter tyrim\u0173\u201c vadovas Ignas Zokas, apklausa parod\u0117, kad net 90 proc. \u0161alies gyventoj\u0173 jau\u010dia didesn\u012f ar ma\u017eesn\u012f nerim\u0105 d\u0117l savo ar savo \u0161eimos gerov\u0117s. Kasdien jau\u010diantys nerim\u0105 nurod\u0117 8 proc. \u0161alies gyventoj\u0173, da\u017enai \u2013 27 proc., kartais \u2013 41 proc. , retai \u2013 17 proc. Dar 7 proc. apklaust\u0173j\u0173 sak\u0117, kad nerimo nejau\u010dia niekada. \u201eNerimas yra gana da\u017enas m\u016bs\u0173 kasdienis palydovas. Tre\u010ddalis \u0161alies gyventoj\u0173 gyvena nuolat jausdami nerim\u0105. \u0160iuo atveju mes klaus\u0117me apie nerim\u0105 d\u0117l \u0161eimos gerov\u0117s, tai gal\u0117t\u0173 b\u016bti ir kokie nors kiti dalykai, bet b\u016btent \u0161eima, aplinka, tai, kaip seksis, \u2013 toks nuolatinis kirminas yra gan aktyvus\u201c, \u2013 tyrimo rezultatus komentavo I. Zokas. Kaip rodo apklausa, labiausiai lietuviams nerim\u0105 kelia sunkios ligos, nedarbingumas arba mirtis. \u0160i\u0105 prie\u017east\u012f nurod\u0117 42 proc. apklaust\u0173j\u0173. Dar 21 proc. \u0161alies gyventoj\u0173 sak\u0117, jog labiausiai nerimauja, kad nelaimi\u0173 nutiks j\u0173 \u0161eimos nariams. &nbsp;<img fetchpriority=\"high\" decoding=\"async\" height=\"356\" width=\"533\" src=\"https:\/\/g2.dcdn.lt\/images\/pix\/sb-draudimo-uzsakymu-atliktas-spinter-tyrimas-85508709.jpg\"> 19 proc. \u0161alies gyventoj\u0173 teig\u0117, kad baiminasi prarasti stabilias pajamas arba netur\u0117ti darbo. 8 proc. nerimavo d\u0117l sunkios finansin\u0117s pad\u0117ties senatv\u0117je, 2 proc. nerim\u0105 k\u0117l\u0117 mintys apie turto praradim\u0105. \u201eVis d\u0117lto reikia matyti ir tam tikrus skirtumus pagal socialines, demografines charakteristikas. \u0160eimos nari\u0173 nelaimes da\u017eniau \u012fvardijo jaunesni respondentai ir moterys, o vyrams labiau nerim\u0105 kelia prarasti stabilias pajamas arba netekti darbo. V\u0117lgi mes matome tam tikr\u0105 tok\u012f tradicin\u012f pasiskirstym\u0105 \u2013 vyrai jau\u010diasi atsakingi u\u017e \u0161eimas, u\u017e j\u0173 finansin\u012f apr\u016bpinim\u0105, o moterys labiau linkusios i\u0161gyventi d\u0117l \u0161eimos nari\u0173, j\u0173 sveikatos, gerov\u0117s\u201c, \u2013 sak\u0117 I. Zokas. <img decoding=\"async\" height=\"356\" width=\"533\" style=\"width: 533px; height: 356px\" alt=\"&quot;SB draudimo&quot; u\u017esakymu atliktas &quot;Spinter tyrimas&quot;\" src=\"https:\/\/g4.dcdn.lt\/images\/pix\/580x342\/4Sbl7-hjWik\/sb-draudimo-uzsakymu-atliktas-spinter-tyrimas-85508693.jpg\"> Paklausti, kokie b\u016bdai apsisaugoti nuo neigiam\u0173 pasekmi\u0173 per kriz\u0119 atrodo geriausi, net 59 proc. nurod\u0117 nuolatines pajamas. 55 proc. sak\u0117, kad jiems saugiau jaustis pad\u0117t\u0173 papildomos santaupos nelaim\u0117s atveju arba at\u0117jus senatvei, 50 proc. \u2013 artim\u0173j\u0173 palaikymas ir parama. 37 proc. gyventoj\u0173 mano, kad pad\u0117ti suma\u017einti neigiamus padarinius gali gyvyb\u0117s ar sveikatos draudimas, 18 proc. \u2013 automobilio ar kito turto draudimas. O 26 proc. lietuvi\u0173 pasitik\u0117jo savo j\u0117gomis ir nurod\u0117, kad susitvarkyti su sud\u0117tinga situacija jiems tur\u0117t\u0173 pad\u0117ti asmeniniai \u012fg\u016bd\u017eiai. 6 proc. i\u0161 pateikt\u0173 galim\u0173 variant\u0173 nei\u0161sirinko n\u0117 vieno. \u201eVis d\u0117lto tas finansinis u\u017etikrintumas arba \u017einia, kad juodai dienai tur\u0117siu atsid\u0117j\u0119s pinig\u0173 arba tokiu atveju gausiu koki\u0105 nors pagalb\u0105, yra labai svarb\u016bs dalykai. Nuolatin\u0117s pajamos ar santaupos senatvei yra du pagrindiniai dalykai, modernesni sprendimai, tokie kaip draudimas, da\u017eniau buvo \u012fvardyti jaunesni\u0173 respondent\u0173\u201c, \u2013 teig\u0117 I. Zokas. &nbsp;<img decoding=\"async\" height=\"356\" width=\"533\" style=\"width: 533px; height: 356px\" alt=\"&quot;SB draudimo&quot; u\u017esakymu atliktas &quot;Spinter tyrimas&quot;\" src=\"https:\/\/g1.dcdn.lt\/images\/pix\/580x359\/SonvEvAQbFs\/sb-draudimo-uzsakymu-atliktas-spinter-tyrimas-85508725.jpg\"> &nbsp; <b>Pandemija smog\u0117 didelei daliai lietuvi\u0173<\/b> &nbsp; Apklausos metu net 60 proc. lietuvi\u0173 pripa\u017eino, kad j\u0173 nerimo lygis i\u0161augo pandemijos metu. Kad nerimo padaug\u0117jo gerokai, nurod\u0117 18 proc. respondent\u0173. Dar 43 proc. sak\u0117, jog nerimauti prad\u0117jo \u0161iek tiek daugiau. 39 proc. tautie\u010di\u0173 tikino, kad d\u0117l koronaviruso pandemijos j\u0173 nerimo lygis nepakito. \u201eTiek \u0161itas, tiek kiti tyrimai rodo, kad tas nerimo lygis yra gana i\u0161aug\u0119s. Prakti\u0161kai 60 proc. teigia, kad b\u016btent tas neapibr\u0117\u017etumo laikas, kai ne viskas ai\u0161ku d\u0117l ateities ir d\u0117l rytdienos, visgi augina t\u0105 bendr\u0105 nerim\u0105. Matyt, nat\u016bralu, kad did\u017eioji dalis visuomen\u0117s tebesijau\u010dia labiau \u012fsitemp\u0119 negu \u012fprastai. Tai \u2013 gana didelis rodiklis\u201c, \u2013 d\u0117mes\u012f atkreip\u0117 I. Zokas. &nbsp;<img decoding=\"async\" height=\"356px\" width=\"533px\" src=\"https:\/\/g2.dcdn.lt\/images\/pix\/580x369\/e0tnUeStvKg\/sb-draudimo-uzsakymu-atliktas-spinter-tyrimas-85508741.jpg\"> Respondent\u0173 taip pat buvo klausiama, kas konkre\u010diai nerimo lyg\u012f padidino koronaviruso pandemijos metu. Did\u017eioji dalis \u2013 daugiau nei 30 proc. \u2013 nurod\u0117, kad artim\u0173j\u0173 sveikata. Antras pagal dyd\u012f nerimo \u0161altinis \u2013 finansinis nesaugumas (nerimas d\u0117l suma\u017e\u0117jusi\u0173 pajam\u0173, santaup\u0173, galimo nedarbo). \u0160i\u0105 prie\u017east\u012f nurod\u0117 daugiau nei 20 proc. Dar ma\u017edaug 15 proc. nurod\u0117, kad jiems nerim\u0105 kelia asmenin\u0117 sveikata, po ma\u017eiau nei 10 proc. \u2013 papildomi apribojimai (turima omenyje renginiai, vie\u0161os vietos) ir pasikeitusi situacija d\u0117l asmenini\u0173 plan\u0173 (pvz., atostogos, kelion\u0117s). Draudimai laisvai keliauti u\u017esienio valstyb\u0117se nerimo \u0161altiniu tapo keliems procentams lietuvi\u0173, o dar daugiau nei 15 proc. i\u0161 pateikt\u0173 variant\u0173 nei\u0161sirinko n\u0117 vieno arba nurod\u0117, kad j\u0173 nerimo prie\u017eastys \u2013 kitos. \u201eMes taip pat matome skirting\u0173 socialini\u0173 grupi\u0173 skirtumus. Sveikata i\u0161 esm\u0117s yra bendras dalykas, ta\u010diau finansin\u012f nesaugum\u0105, kaip nerimo \u0161altin\u012f, da\u017eniau patiria \u017emon\u0117s, gaunantys vidutines ir didesnes pajamas. Tai yra b\u016btent tie, kurie gyvenime jau k\u0105 nors pasiek\u0119, u\u017edirba daugiau, gali atsid\u0117ti, bet ir j\u0173 nerimas prarasti darb\u0105 yra stipresnis\u201c, \u2013 sak\u0117 I. Zokas. <img loading=\"lazy\" decoding=\"async\" height=\"356\" width=\"533\" style=\"width: 533px; height: 356px\" alt=\"&quot;SB draudimo&quot; u\u017esakymu atliktas &quot;Spinter tyrimas&quot;\" src=\"https:\/\/g4.dcdn.lt\/images\/pix\/sb-draudimo-uzsakymu-atliktas-spinter-tyrimas-85508757.jpg\"> Sociologas tokius rodiklius ai\u0161kina tuo, kad paprasto techninio darbo netekusiam asmeniui i\u0161 naujo \u012fsidarbinti b\u016bt\u0173 lengviau, nes toki\u0173 specialist\u0173 nuolat ie\u0161koma. O tam tikros labai konkre\u010dios srities specialistams nerim\u0105 gali kelti sud\u0117tingos darbo paie\u0161kos, ypa\u010d jei dirbama tame sektoriuje, kuris stipriai nukent\u0117jo d\u0117l COVID-19. \u201eSakykime, \u0161iandien mes galime i\u0161skirti turizmo sektori\u0173, kur \u017emon\u0117s, tarkim, ka\u017ekada u\u017e\u0117m\u0117 geras pozicijas, tur\u0117jo ger\u0105 u\u017edarb\u012f, ir \u0161tai, viskas staiga gri\u016bva\u201c, \u2013 sak\u0117 I. Zokas. &nbsp; <b>Jausti nerim\u0105 \u2013 normalu<\/b> &nbsp; \u201eMan, vis\u0173 pirma, norisi nuraminti, nes tie skai\u010diai atrodo labai dideli, net 93 proc. jau\u010dia nerim\u0105. Bet i\u0161 ties\u0173 jausti nerim\u0105 yra visi\u0161kai normalu, tai \u2013 m\u016bs\u0173 organizmo apsaugin\u0117 reakcija. Mes jau\u010diame nerim\u0105, kai yra kokia nors neapibr\u0117\u017eta situacija ir kai bandome nusp\u0117ti, kokios gal\u0117t\u0173 b\u016bti tos situacijos baigtys. Tam tikros baigtys mums atrodo gr\u0117smingos ir, kai apie jas pagalvojame, tas nerimas ir kyla\u201c, \u2013 tyrimo pristatymo metu kalb\u0117jo V\u0161\u012e \u201eNerimo klinikos\u201c psicholog\u0117 psichoterapeut\u0117 Darja Norbut\u0117. Specialist\u0117 atkreip\u0117 d\u0117mes\u012f, kad kartais nerim\u0105 gali sukelti papras\u010diausios situacijos ir su jomis yra susiduriama kiekvien\u0105 dien\u0105. \u201ePavyzd\u017eiui, va\u017eiuoju \u012f darb\u0105, v\u0117luoju, nes kam\u0161tis. Pradedu galvoti, kas bus, jei pav\u0117luosiu. Arba mano vaikas neatsiliepia telefonu, a\u0161 pradedu galvoti, kas jam gal\u0117jo nutikti, \u2013 vienas variantas, kad i\u0161sikrov\u0117 jo telefonas, bet galb\u016bt kas nors nutiko. Tai yra tokios ma\u017eos kasdien\u0117s situacijos, kuri\u0173, neabejoju, visi per dien\u0105 patiriame bent kelias\u201c, \u2013 kalb\u0117jo psicholog\u0117 psichoterapeut\u0117. Specialist\u0117s teigimu, \u017evelgiant \u012f apklausos rezultatus, labiau stebina tie, kurie sako, kad nerimo visai nejau\u010dia, nes tai tiesiog ne\u012fmanoma. \u201eJeigu mes nejaustume nerimo, tai m\u016bs\u0173 organizmas netekt\u0173 savo apsaugin\u0117s sienos. Jis b\u016bt\u0173 labai pa\u017eeid\u017eiamas\u201c, \u2013 sak\u0117 D. Norbut\u0117. Psicholog\u0117 psichoterapeut\u0117 teig\u0117, kad i\u0161aug\u0119s nerimo lygis pandemijos metu yra suprantamas, nes informacijos srautas apie pasikeitusi\u0105 situacij\u0105 labai didelis. \u201eGalb\u016bt kai kuri\u0173 i\u0161 m\u016bs\u0173 tai dar nepaveik\u0117 taip asmeni\u0161kai, bet mes vis\u0105 laik\u0105 girdime, kad sveikatos \u012fstaigos gali b\u016bti nepaj\u0117gios m\u016bs\u0173 priimti, kai susirgsime. Mes girdime, kad bankrutuoja verslai, girdime apie art\u0117jan\u010di\u0105 ekonomin\u0119 kriz\u0119. Be abejo, mes pradedame galvoti apie save: o kas, jeigu man taip nutiks?\u201c \u2013 komentavo specialist\u0117. Ji atkreip\u0117 d\u0117mes\u012f, kad prie to prisideda ir psichologiniai i\u0161\u0161\u016bkiai \u2013 ar a\u0161 galiu vis\u0105 dien\u0105 i\u0161b\u016bti su savo nami\u0161kiais, kokius man tai kelia jausmus? \u201eGalb\u016bt a\u0161 esu vienas ir negaliu niekur i\u0161eiti, niekas man neatne\u0161a maisto produkt\u0173. Kyla visokiausi\u0173 klausim\u0173, kurie iki tol nebuvo aktual\u016bs ir, be abejo, tai gal\u0117jo dar \u0161iek tiek pakelti t\u0105 nerimo lyg\u012f\u201c, \u2013 teig\u0117 psichoterapeut\u0117. &nbsp; <b>Signalai, i\u0161duodantys problem\u0105<\/b> &nbsp; Vis d\u0117lto D. Norbut\u0117 atkreip\u0117 d\u0117mes\u012f, kad pandemijos metu kai kurie b\u016bdai tvarkytis su nerimu tapo nebeprieinami, ir tai gal\u0117jo dar labiau sustiprinti kai kuri\u0173 \u017emoni\u0173 nesaugumo jausm\u0105. \u201e\u017dmogus visgi yra toks b\u016brinis padaras. Mes gyvenam bendruomen\u0117se, \u0161eimose ir dabar visi sako \u2013 \u017einokit, reikia laikytis atstumo, nebesaugu kartu b\u016bti. Tai anks\u010diau b\u016bdavo daugelio m\u016bs\u0173 problem\u0173 sprendimo b\u016bdas: kai a\u0161 ko nors negaliu \u2013 papra\u0161au pagalbos, man negera \u2013 a\u0161 kalbuosi. Dabar mes lyg to netekome\u201c, \u2013 apie susidariusi\u0105 situacij\u0105 kalb\u0117jo psicholog\u0117 psichoterapeut\u0117. Ji akcentavo, kad svarbu suprasti, jog tai n\u0117ra netektis ir kad taip \u201emes kaip tik saugome savo bendruomeni\u0161kum\u0105 bei vienas kit\u0105\u201c. \u201eTurb\u016bt svarbu nepamir\u0161ti, kad mes esame ne vieni ir visi i\u0161gyvena t\u0105 COVID kriz\u0119. Tai n\u0117ra m\u016bs\u0173 asmenin\u0117 b\u0117da, kaip, tarkim, skyrybos. Tai yra vis\u0173 kriz\u0117, viso pasaulio\u201c, \u2013 patar\u0117 specialist\u0117. Ji teig\u0117, kad svarbu suprasti, koks nerimo lygis jau yra problema ir kada reik\u0117t\u0173 ie\u0161koti pagalbos. \u201eYra atvej\u0173, kai \u0161itai pradeda trukdyti ir kelia problem\u0173. Kaip t\u0105 atskirti? Vis\u0173 pirma, nerimas kartais trunka trumpai \u2013 mes pagalvojam, apsvarstom ir tada ta mintis kaip ir i\u0161eina i\u0161 m\u016bs\u0173 galvos. Bet kartais ji neduoda ramyb\u0117s vis\u0105 dien\u0105. Tarkime, prad\u0117jau galvoti, kas bus, jeigu susirgsiu, ir a\u0161 jau\u010diu, kad tai persekioja mane vis\u0105 dien\u0105. Arba, pvz., a\u0161 labai da\u017enai plaunuosi rankas, bijau liestis prie pavir\u0161i\u0173, nenoriu niekur i\u0161eiti, ir tai jau pradeda trukdyti mano kasdienei veiklai ir kasdieniam funkcionavimui. (&#8230;) Tada jau yra problema\u201c, \u2013 ai\u0161kino D. Norbut\u0117. Dar vienas signalas, anot jos, jei b\u016bdai, kurie anks\u010diau buvo \u012fprasti tvarkantis su nerimu, nebeveikia. \u201eTai \u2013 irgi toks skambutis \u012f duris, kad ka\u017ekas nebe taip. \u017dmogus tapo pa\u017eeid\u017eiamesnis ir reik\u0117t\u0173 susir\u016bpinti\u201c, \u2013 kalb\u0117jo psicholog\u0117. &nbsp; <b>Trys \u017eingsniai, kaip pad\u0117ti sau<\/b> &nbsp; Supratus ir sau pripa\u017einus, kad kylantis nerimas jau tapo problema, D. Norbut\u0117 patar\u0117 atlikti kelis svarbius \u017eingsnius. \u201eVis\u0173 pirma, \u012fsivardinti, d\u0117l ko konkre\u010diai man dabar neramu. Daugelis abstrak\u010diai m\u0117gsta pasakyti, kad, \u0161tai, toks neramus gyvenimas arba COVID. Bet tai n\u0117ra tiesa, da\u017eniausiai neramu b\u016bna d\u0117l labai labai konkre\u010dios situacijos \u2013 man neramu, nes galiu netekti savo pajam\u0173, mano vadovas u\u017esimena, kad galb\u016bt ma\u017eins etatus\u201c, \u2013 pavyzd\u017eius, kas gali kelti nerim\u0105, vardijo specialist\u0117. Nerimo \u0161altiniu, prid\u016br\u0117 ji, gali tapti ir tokios situacijos, kai nesutariama su sutuoktiniu, tada kyla baim\u0117, ar prireikus izoliuotis bus \u012fmanoma kartu i\u0161b\u016bti. Kaip dar vien\u0105 pavyzd\u012f psichoterapeut\u0117 \u012fvardijo sveikat\u0105 \u2013 galb\u016bt \u017emogus yra silpnesn\u0117s sveikatos ir bijo susirgti koronavirusu arba nerimauja, kad jam gali b\u016bti sud\u0117tingesn\u0117 ligos forma. \u201eTai n\u0117ra bendras nerimo lygis, tai \u2013 ka\u017ekoks konkretus j\u016bs\u0173 nerimas\u201c, \u2013 d\u0117mes\u012f atkreip\u0117 D. Norbut\u0117. \u012esivardijus konkre\u010dias situacijas psichoterapeut\u0117 patar\u0117 pereiti prie antro \u017eingsnio \u2013 pabandyti atskirti situacijas, kurias \u201ea\u0161 galiu pakeisti\u201c, nuo t\u0173, kur nieko padaryti negaliu. \u201eTie dalykai, kuri\u0173 negaliu pakeisti, irgi yra labai svarb\u016bs, nes tada jau turi vykti darbas su tuo, kiek a\u0161 tai galiu priimti. Turb\u016bt \u0161itoje visuomen\u0117je ne\u012fprasta sau pasakyti, kad tam tikr\u0173 dalyk\u0173 a\u0161 tikrai nepaj\u0117gus pakeisti. Jeigu tur\u0117jau kontakt\u0105 su \u017emogumi, kuris susirgo, privalau izoliuotis 14 dien\u0173 ir nieko negaliu pakeisti\u201c, \u2013 kalb\u0117jo psicholog\u0117 psichoterapeut\u0117. Specialist\u0117 pripa\u017eino, kad \u0161iuolaikinei visuomenei priimti ribas, kurios nuo m\u016bs\u0173 nepriklauso, i\u0161 ties\u0173 sud\u0117tinga. \u201eAi\u0161ku, yra dalis, kuri nuo m\u016bs\u0173 priklauso. V\u0117lgi svarbu apsvarstyti, k\u0105 a\u0161 galiu koreguoti, \u2013 gal galiu su kuo nors pasikalb\u0117ti, gal galiu kaip nors susikurti finansin\u0119 \u201epagalv\u0119\u201c, galb\u016bt galiu ie\u0161koti papildomo darbo, papildom\u0173 pajam\u0173, galb\u016bt galiu pastiprinti savo sveikat\u0105\u201c, \u2013 patarimais dalijosi D. Norbut\u0117. Psicholog\u0117 labiausiai ragino neu\u017esidaryti savyje, ie\u0161koti ry\u0161i\u0173 su kitais \u017emon\u0117mis, nes jie da\u017enai tampa pirm\u0105ja pagalba.<\/p>","protected":false},"excerpt":{"rendered":"<p>&nbsp; Nerim\u0105 d\u0117l savo \u0161eimos ar savo gerov\u0117s jau\u010dia 90 proc.<\/p>","protected":false},"author":3,"featured_media":0,"comment_status":"closed","ping_status":"closed","sticky":false,"template":"","format":"standard","meta":{"footnotes":""},"categories":[],"tags":[],"class_list":["post-5938","post","type-post","status-publish","format-standard","hentry"],"_links":{"self":[{"href":"https:\/\/spinter.lt\/en\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/5938","targetHints":{"allow":["GET"]}}],"collection":[{"href":"https:\/\/spinter.lt\/en\/wp-json\/wp\/v2\/posts"}],"about":[{"href":"https:\/\/spinter.lt\/en\/wp-json\/wp\/v2\/types\/post"}],"author":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/spinter.lt\/en\/wp-json\/wp\/v2\/users\/3"}],"replies":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/spinter.lt\/en\/wp-json\/wp\/v2\/comments?post=5938"}],"version-history":[{"count":0,"href":"https:\/\/spinter.lt\/en\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/5938\/revisions"}],"wp:attachment":[{"href":"https:\/\/spinter.lt\/en\/wp-json\/wp\/v2\/media?parent=5938"}],"wp:term":[{"taxonomy":"category","embeddable":true,"href":"https:\/\/spinter.lt\/en\/wp-json\/wp\/v2\/categories?post=5938"},{"taxonomy":"post_tag","embeddable":true,"href":"https:\/\/spinter.lt\/en\/wp-json\/wp\/v2\/tags?post=5938"}],"curies":[{"name":"wp","href":"https:\/\/api.w.org\/{rel}","templated":true}]}}