Koronaviruso situacija Lietuvoje vos per vien\u0105 rudens m\u0117nes\u012f pasikeit\u0117 neatpa\u017e\u012fstamai \u2013 nuo ma\u017edaug 100 kasdienini\u0173 atvej\u0173 skai\u010diai \u0161oktel\u0117jo iki 1000 ar daugiau. Ta\u010diau pana\u0161u, kad iki antrojo visuotinio karantino lietuviai \u0117jo gan kryptingai. Su tuo sutinka ir medikai. Kaip rodo \u201eDelfi\u201c u\u017esakymu dar prie\u0161 atvej\u0173 pik\u0105 atlikta \u201eSpinter tyrim\u0173\u201c visuomen\u0117s nuomon\u0117s apklausa, d\u0117l savo sveikatos siau\u010diant pandemijai nerimavo 29,9 proc. \u0161alies gyventoj\u0173. Kone identi\u0161ka dalis \u2013 28,9 proc. sak\u0117 manantys, jog tai per daug i\u0161p\u016bstas burbulas. Jei prie j\u0173 prid\u0117tume 7,1 proc. \u017emoni\u0173, kurie nurod\u0117, kad apskritai netiki \u0161ios ligos egzistavimu, besibaiminan\u010di\u0173 d\u0117l savo sveikatos b\u016bt\u0173 net ma\u017eiau nei skeptik\u0173. Infektologas, medicinos moksl\u0173 daktaras Vytautas Usonis teigia, kad b\u016btent dabar ir skabome kar\u010dius tokio po\u017ei\u016brio vaisius. \u201eAbsoliu\u010diai taip. Mes gi nuo pat kovo, vasario m\u0117nesio \u0161nekame apie tai, kad visuomen\u0117s sveikatoje, u\u017ekre\u010diam\u0173 lig\u0173 epidemiologijoje labai svarbu visuomen\u0117s dalyvavimas valdymo procesuose. Galite palyginti su kuo norite. Pavyzd\u017eiui, dvira\u010di\u0173 \u0161almai \u2013 kiek kart\u0173 specialistai sako, kad juos reikia d\u0117v\u0117ti? Jeigu \u017emogus to \u0161almo neu\u017esid\u0117s, patirs traum\u0105 ir bus blogai. Jeigu visuomen\u0117 netiki tuo, k\u0105 rekomenduoja ekspertai, tada ateiname \u012f kit\u0105 kra\u0161tutinum\u0105 \u2013 karantin\u0105. I\u0161 tikr\u0173j\u0173 rugs\u0117j\u012f visi d\u017eiaug\u0117m\u0117s \u0161iltu, gra\u017eiu rudeniu, susirgim\u0173 skai\u010dius augo po truput\u012f, tod\u0117l \u017emon\u0117s kalb\u0117jo, kad \u010dia niekai, nes\u0105mon\u0117. Jau lie\u017euvis d\u017ei\u016bsta kartojant, kad
\nvienintel\u0117 koronaviruso valdymo priemon\u0117 yra infekcijos keli\u0173 kontrol\u0117 \u2013 distancija, kauk\u0117s, dezinfektantai, buvimo laikas vie\u0161ose vietose. Nieko naujo n\u0117ra ir b\u016bti negali, kol nebus vakcinos\u201c, \u2013 dar kart\u0105 pabr\u0117\u017e\u0117 profesorius. V. Usonis akcentavo, kad kai \u0161iuos principus nema\u017ea dalis ignoruoja ir dar prisideda viruso sezoni\u0161kumas, infekcijai sukuriamos labai patogios s\u0105lygos plisti. \u201eJeigu numesi degtuk\u0105 \u012f saus\u0105 mi\u0161k\u0105, jis b\u016btinai u\u017esidegs\u201c, \u2013 palygino pa\u0161nekovas. Did\u017eiausias \u0161okas jauniems, u\u017ekiet\u0117jusi\u0173 neig\u0117j\u0173 ma\u017eai<\/b> Tiesa, tyrimas rodo, kad ir toliau did\u017eiausi\u0105 nerim\u0105 akistatoje su pandemija \u017emon\u0117ms kelia artim\u0173j\u0173 sveikata. Jau\u010diantys tok\u012f nerim\u0105 nurod\u0117 55,6 proc. \u0161alies gyventoj\u0173. \u201eVidutinio am\u017eiaus \u017emon\u0117s, 26-45 m., kurie paprastai turi pagyvenusius t\u0117vus ar kiti artimieji yra vyresn\u0117je am\u017eiaus grup\u0117je, labiau nuog\u0105stauja b\u016btent d\u0117l artim\u0173j\u0173. Vyriausia am\u017eiaus grup\u0117, kuri nat\u016braliai patenka \u012f t\u0105 rizikos grup\u0119, pergyvena d\u0117l savo sveikatos. O jaunimo i\u0161 viso yra tam tikras fenomenas. Visi tyrimai nuo pat prad\u017ei\u0173 rod\u0117, kad jaunimas bene labiausiai yra i\u0161sigand\u0119s \u0161ito viruso lyginant su kitomis am\u017eiaus grup\u0117mis\u201c, \u2013 tyrimo rezultatus komentavo \u201eSpinter tyrim\u0173\u201c vadovas Ignas Zokas. Sociologas svarst\u0117, kad toki\u0105 stipri\u0105 jaun\u0173 \u017emoni\u0173 baim\u0119 d\u0117l koronaviruso gali lemti situacijos naujumas, nes \u0161i karta, prie\u0161ingai nei vyresni asmenys, su pana\u0161iais \u012fvykiais anks\u010diau susid\u016brusi nebuvo. \u201eKai daug dalyk\u0173 pragyventa, daug virus\u0173, krizi\u0173, \u017emon\u0117s \u012fgyja tam tikr\u0105 imunitet\u0105 tokiems \u012fvykiams, gyvenimi\u0161k\u0105 patirt\u012f. Tuo tarpu jaunimui, ypa\u010d \u0161iai kartai, kuri yra u\u017eaugusi geriausiomis s\u0105lygomis i\u0161 vis\u0173 Lietuvos kart\u0173, buvo tam tikras \u0161okas. Tai turb\u016bt ir yra prie\u017eastis, kod\u0117l jaunim\u0105 labiausiai paveik\u0117 \u0161i kriz\u0117\u201c, \u2013 teig\u0117 I. Zokas. Kalb\u0117damas virus\u0105 neigian\u010di\u0173 \u017emoni\u0173 dal\u012f pa\u0161nekovas teig\u0117 nemanantis, kad realiai j\u0173 gali b\u016bti daugiau ir jie tiesiog to nepripa\u017eino apklausoje. \u201eTikrai nemany\u010diau, kad daugiau nei 10 proc. Lietuvos gyventoj\u0173 neigia koronavirus\u0105 kaip tok\u012f. Tik, matyt, kartais t\u0173 neigian\u010di\u0173j\u0173 aktyvumas yra labai didelis, ypa\u010d dabar, kai socialin\u0117s medijos yra prieinamos kiekvienam. T\u0105 gars\u0105 sukelti ne taip sunku ir kartais susidaro klaidingas \u012fsp\u016bdis, kad visi mano b\u016btent taip arba kad tai yra vos ne 50×50 nuomon\u0117 \u0161alyje\u201c, \u2013 pasteb\u0117jimais dalijosi I. Zokas. Savo ruo\u017etu V. Usonis \u012fsitikin\u0119s, kad apklausoje atsispind\u0117j\u0119s dalies gyventoj\u0173 skepsis yra prastos komunikacijos apie koronavirus\u0105 ir jo gr\u0117sm\u0119 rezultatas. Profesoriaus teigimu, jau seniai nepakanka skelbti tik plikus statistinius skai\u010dius, kaip tai buvo daroma iki \u0161iol, nes tada \u017emon\u0117s rankiojasi informacij\u0105 internete ir \u012ftiki randamu melu. \u201eO kad \u017emoni\u0173 nuomon\u0117s i\u0161siskiria, tai mums turb\u016bt ne paslaptis, kad ir m\u016bs\u0173 laikais yra \u017emoni\u0173, manan\u010di\u0173, kad \u017eem\u0117 yra plok\u0161\u010dia\u201c, \u2013 sak\u0117 V. Usonis. Surikiavo ligas pagal gr\u0117sm\u0119<\/b> Apklausoje respondent\u0173 taip pat buvo papra\u0161yta \u012fvertinti keturias ligas \u2013 grip\u0105, tuberkulioz\u0119, erkin\u012f encefalit\u0105 ir koronavirus\u0105 \u2013 pagal gr\u0117smingum\u0105 skal\u0117je nuo 1 (ma\u017eiausiai gr\u0117sminga) iki 10 (gr\u0117smingiausia). Lietuvi\u0173 nuomone, pavojingiausias yra erkinis encefalitas \u2013 jam respondentai vidutini\u0161kai skyr\u0117 7,95 balo. Antroje vietoje su 7,6 balo atsid\u016br\u0117 tuberkulioz\u0117, tre\u010dioje \u2013 koronavirusas (6,87 balo). Kaip ma\u017eiausiai gr\u0117sming\u0105 lig\u0105 m\u016bs\u0173 \u0161alies gyventojai mato grip\u0105. Tiesa, jis \u012fvertintas pana\u0161iu gr\u0117smingumo reitingu kaip ir Covid-19 \u2013 6,73 balo. Infektologas prof. Alvydas Lai\u0161konis svarst\u0117, kad erkinis encefalitas \u017emon\u0117ms gali atrodyti toks pavojingas d\u0117l liekam\u0173j\u0173 rei\u0161kini\u0173 ir tod\u0117l, kad apie tai jau kalbama de\u0161imtme\u010dius. \u201eK\u0105 mes galime pasakyti apie erkin\u012f encefalit\u0105? Tre\u010ddaliui persirgusi\u0173j\u0173 \u0161ia liga lieka liekamieji rei\u0161kiniai \u2013 nuo paraly\u017ei\u0173 iki kognityvini\u0173, tai yra miego, m\u0105stymo, elgesio sutrikim\u0173. Kod\u0117l galb\u016bt \u017emon\u0117s taip sak\u0117? Tod\u0117l, kad erkinis encefalitas Lietuvoje diagnozuojamas jau nuo 1995 m. Per 25 metus susikaup\u0117 didel\u0117 med\u017eiaga ir jau \u017einoma, kokie yra liekamieji rei\u0161kiniai\u201c, \u2013 teig\u0117 profesorius. Kalb\u0117damas apie tuberkulioz\u0119 profesorius sak\u0117, kad lietuviai vertindami jos pavojingum\u0105 galvoje gal\u0117jo tur\u0117ti ilg\u0105 gydym\u0105 bei tai, kad nustatyti ir stacionariai gydyti \u017emones, platinan\u010dius \u0161i\u0105 lig\u0105, sud\u0117tinga. A. Lai\u0161konis neatmet\u0117, kad apklausoje gyventojai ligas taip pat gal\u0117jo surikiuoti tiesiog pagal \u017einomum\u0105. Su tuo sutiko ir V. Usonis, ta\u010diau, pasteb\u0117jo, kad tai niekaip nepaai\u0161kina koronaviruso vertinimo. \u201e\u0160itoje vietoje truput\u012f keista, nes, atrodyt\u0173, apie SARS-CoV-2 kalba visi kanalai, visi \u0161altiniai ir tas \u017einomumas tur\u0117t\u0173 b\u016bti labai platus. Atvirai sakant, a\u0161 esu truput\u012f nusteb\u0119s d\u0117l tokio nedidelio koronaviruso vertinimo\u201c, \u2013 teig\u0117 profesorius. Koronaviruso neskiria nuo gripo<\/b> Abu infektologai sutiko, kad lietuviai vis dar mai\u0161o grip\u0105 ir koronavirus\u0105. \u201e\u017dmon\u0117s \u0161ias dvi ligas labai mai\u0161o, nes simptomatika yra pana\u0161i, bet jie pamir\u0161ta, kad dar yra asimptomin\u0117 koronaviruso eiga, kuri daugiausiai u\u017ekre\u010diama. Paskutiniu metu da\u017enai sulaukiu klausimo, ar gripo vakcina gali pad\u0117ti nuo koronaviruso? \u017dmon\u0117s neskiria \u0161it\u0173 dviej\u0173 lig\u0173\u201c, \u2013 konstatavo A. Lai\u0161konis. Tuo tarpu V. Usonis svarst\u0117, kad raginimas skiepytis nuo gripo i\u0161 ties\u0173 gal\u0117jo suklaidinti, ta\u010diau dar kart\u0105 primin\u0117 \u2013 \u0161i vakcina nuo koronaviruso neapsaugo. \u201eNe tod\u0117l, kad gripo vakcina apsaugo nuo koronaviruso, o tod\u0117l, kad jeigu \u017emogui labai nepasiseka ir jis u\u017esikre\u010dia ir vienu, ir kitu, tai yra labai gr\u0117sminga. Tai, atitinkamai, jeigu galime apsisaugoti nuo gripo, t\u0105 reikia padaryti, jeigu nuo pneumokoko \u2013 irgi, nes nuo koronos \u0161iandien vienintel\u0117 apsisaugojimo priemon\u0117 yra distancija ir karantinai\u201c, \u2013 kalb\u0117jo V. Usonis. Jis sutiko, kad tiek gripas, tiek koronavirusas pasirei\u0161kia pana\u0161iais klinikiniais simptomais, ta\u010diau pa\u017eeidimai persirgus viena ar kita liga \u2013 visi\u0161kai skirtingi. \u201eJos skiriasi pirmiausiai tuo, kad yra visi\u0161kai skirtingi, net negiminingi suk\u0117l\u0117jai. Vienintel\u0117 gripo ir SARS-CoV-2 giminyst\u0117 yra ta, kad abudu yra virusai, o ne bakterijos. Galb\u016bt kitas dalykas \u2013 sezoni\u0161kumas. Koronaviruso metai dar n\u0117ra pra\u0117j\u0119, bet tikrai labai da\u017enai prisimenu atlikt\u0105 didel\u012f amerikie\u010di\u0173 darb\u0105. Jie a\u0161tuonerius metus steb\u0117jo vaikus, sergan\u010dius laboratori\u0161kai patvirtinta koronavirusine infekcija. Ne Sars-CoV- 2, bet kit\u0173 koronavirus\u0173, j\u0173 \u0161eima yra gana didel\u0117. \u0160io tyrimo tikslas buvo sezoni\u0161kumas. Lapkritis, gruodis yra tas laikas, kai prasideda pakilimas. Kod\u0117l a\u0161 t\u0105 straipsn\u012f vis prisimenu ir kod\u0117l darosi labai neramu matant, kas vyksta Lietuvoje? Tod\u0117l, kad sausis, vasaris yra pikas ir po to iki kovo, baland\u017eio nueina \u017eemyn ir vasar\u0105 ramu. Sakykime, gripo sezoni\u0161kumas irgi pana\u0161us\u201c, \u2013 teig\u0117 pa\u0161nekovas. V. Usonis akcentavo i\u0161liekant\u012f esmin\u012f \u0161i\u0173 dviej\u0173 lig\u0173 skirtum\u0105 \u2013 nuo gripo pasiskiepyti galima, o nuo Covid-19 \u2013 ne. Be to, pasteb\u0117jo profesorius, gripui gydyti yra ir labai efektyv\u016bs prie\u0161virusiniai vaistai, tik svarbu juos laiku paskirti. Koronavirus\u0105 vertina kaip pavojingiausi\u0105<\/b> Prevencija ir gydymo galimyb\u0117s \u2013 b\u016btent pagal \u0161iuos kriterijus ligas nuo ma\u017eiausiai pavojingos iki pavojingiausios rikiuot\u0173 prof. A. Lai\u0161konis. Anot jo, nors, pavyzd\u017eiui, erkiniam encefalitui gydymo taip pat n\u0117ra, tai daroma tik simptomi\u0161kai, yra kit\u0173 b\u016bd\u0173 nuo jos apsisaugoti. \u201eA\u0161 laikau pavojingesn\u0117mis tas ligas, kurios yra u\u017ekre\u010diamos ir kurioms n\u0117ra sukurti skiepai. Pavyzd\u017eiui, erkiniam encefalitui turime skiep\u0105. Jeigu populiacija pasiskiepyja, savaime ai\u0161ku, jos i\u0161 karto suma\u017e\u0117ja. Gripui turime skiepus, tai jo aktualumas taip pat suma\u017e\u0117ja. A\u0161 vertin\u010diau tokia prasme. Tuberkulioz\u0117 yra socialin\u0117 liga, plinta oro la\u0161eliniu b\u016bdu, bet jai turime gydym\u0105, tai irgi suma\u017e\u0117ja jos pavojingumas. O koronavirusui mes neturime nei profilaktikos, nei jokio gydymo. Savaime ai\u0161ku, kad a\u0161 koronaviruso d\u0117\u010diau \u012f pirm\u0105 viet\u0105\u201c, \u2013 kalb\u0117jo profesorius. V. Usonis pasi\u016bl\u0117 ir dar vien\u0105 kriterij\u0173 ligos pavojingumui vertinti \u2013 per metus mirusi\u0173 \u017emoni\u0173 skai\u010di\u0173. \u201eTai tikrai yra labai patikimas kriterijus, tod\u0117l diagnostikoje gali b\u016bti kokie nors netikslumai, o mirtis yra toks dalykas, kuris tikrai u\u017efiksuojamas. Reik\u0117t\u0173 pasitikslinti statistikas, bet, man atrodo, kad \u0161iandien i\u0161 t\u0173 j\u016bs\u0173 i\u0161vardyt\u0173 pirmoje vietoje b\u016bt\u0173 korona. Erkinio encefalito mirtys yra pavien\u0117s, tai, ko gero, antroje ir tre\u010dioje vietoje b\u016bt\u0173 tuberkulioz\u0117 su gripu\u201c, \u2013 sak\u0117 jis. Skiepyt\u0173si tre\u010ddalis<\/b> Tyrimas taip pat parod\u0117, kad atsiradus skiepui nuo koronaviruso skiepyt\u0173si 39 proc. \u0161alies gyventoj\u0173, nesiskiepyt\u0173 31,7 proc., o dar neapsisprend\u0119 buvo 29,3 proc. Anot I. Zoko, skiepytis labiau link\u0119 jauniausi ir vyriausi respondentai \u2013 b\u016btent tos grup\u0117s, kurios d\u0117l savo sveikatos pandemijos kontekste nerimauja labiausiai. \u201eT\u0173, kurie pasako, kad nesiskiepyt\u0173, ir t\u0173, kurie pasak\u0117, kad tai i\u0161p\u016bstas burbulas, procentas yra labai pana\u0161us. I\u0161 esm\u0117s tre\u010ddalis kvestionuoja koronavirus\u0105 kaip problem\u0105 arba neneigia, kad ji yra, bet nemano, kad tai yra ka\u017ekas tokio ypatingo, labai besiskirian\u010dio nuo gripo ar kit\u0173 epidemini\u0173 lig\u0173, kurios ateina ir praeina\u201c, \u2013 komentavo sociologas. Vis d\u0117lto, pasteb\u0117jo jis, kituose tyrimuose prie\u0161 skiepus nusiteikusi visuomen\u0117s dalis paprastai b\u016bna ma\u017eesn\u0117. I. Zokas svarst\u0117, kad gyventoj\u0173 nuomonei nema\u017eai \u012ftakos padar\u0117 klaidinga informacija, kuria apipintas koronavirusas. \u201e\u0160iaip t\u0173 antivakseri\u0173 kit\u0173 skiep\u0173 klausimais procentas visuomen\u0117je paprastai yra ma\u017eesnis. Yra tam tikra dalis visuomen\u0117s, kartais 10, kartais 15-20 proc., kurie i\u0161 principo yra nusistat\u0119 prie\u0161 \u012fvairius skiepus. \u0160ioje vietoje, matyt, prisideda ta dedamoji, kuri gaunasi d\u0117l to Covid s\u0105mokslo. Yra labai daug prie\u0161taringos informacijos b\u016btent konkre\u010diai apie \u0161\u012f virus\u0105 ir tai, matyt, \u0161iek tiek padidino \u0161\u012f procent\u0105\u201c, \u2013 sak\u0117 I. Zokas. Be to, anot sociologo, gali b\u016bti, kad daliai \u017emoni\u0173, kurie nurod\u0117 dar neapsisprend\u0119 d\u0117l skiepo, tiesiog tr\u016bksta informacijos apie pat\u012f produkt\u0105. I. Zoko manymu, kai vakcina bus i\u0161rasta, bus ai\u0161k\u016bs jos galimi \u0161alutiniai poveikiai, gyventoj\u0173 nuomon\u0117 tur\u0117t\u0173 \u0161iek tiek koreguotis. Visuomen\u0117s nuomon\u0117s ir rinkos tyrim\u0173 bendrov\u0117 \u201eSpinter tyrimai\u201c 2020 met\u0173 rugs\u0117jo 16-26 dienomis, naujien\u0173 portalo \u201eDelfi\u201c u\u017esakymu, atliko visuomen\u0117s nuomon\u0117s apklaus\u0105. Tyrime dalyvavo gyventojai nuo 18 iki 75 met\u0173. Taikytas kombinuotas apklausos metodas: 50 proc. face to face apklausos b\u016bdu, 50 proc. internetu. Tiesioginio interviu atveju apklaus\u0105 atlieka profesionalus apklaus\u0117jas. Jis veda pokalb\u012f su respondentu pagal parengtus klausimus, atsakymus fiksuodamas klausimyne. Internetin\u0117je apklausoje respondentui siun\u010diama nuoroda \u012f apklaus\u0105, kuri\u0105 respondentas u\u017epildo savaranki\u0161kai jam\/jai patogiu metu. Nuoroda yra unikali t.y. klausimyno negalima u\u017epildyti kelis kartus. Tyrimo metu buvo apklausta 1006 respondentai. Tyrimo dalyvi\u0173 pasiskirstymas pagal lyt\u012f, am\u017ei\u0173 ir gyvenam\u0105j\u0105 viet\u0105 yra proporcingas gyventoj\u0173 pasiskirstymui Lietuvoje. Tyrimo rezultat\u0173 paklaida 3,1%. 2020.11.10<\/b> Koronaviruso situacija Lietuvoje vos per vien\u0105 rudens m\u0117nes\u012f pasikeit\u0117 neatpa\u017e\u012fstamai \u2013 nuo ma\u017edaug 100 kasdienini\u0173 atvej\u0173 skai\u010diai \u0161oktel\u0117jo iki 1000 ar daugiau. Ta\u010diau pana\u0161u, kad iki antrojo visuotinio karantino lietuviai \u0117jo gan kryptingai. Su tuo sutinka ir medikai. Kaip rodo \u201eDelfi\u201c u\u017esakymu dar prie\u0161 atvej\u0173 pik\u0105 atlikta \u201eSpinter tyrim\u0173\u201c visuomen\u0117s nuomon\u0117s apklausa, d\u0117l savo sveikatos siau\u010diant pandemijai nerimavo 29,9 proc. \u0161alies gyventoj\u0173. Kone identi\u0161ka dalis \u2013 28,9 proc. sak\u0117 manantys, jog tai per daug i\u0161p\u016bstas burbulas. Jei prie j\u0173 prid\u0117tume 7,1 proc. \u017emoni\u0173, kurie nurod\u0117, kad apskritai netiki \u0161ios ligos egzistavimu, besibaiminan\u010di\u0173 d\u0117l savo sveikatos b\u016bt\u0173 net ma\u017eiau nei skeptik\u0173. Infektologas, medicinos moksl\u0173 daktaras Vytautas Usonis teigia, kad b\u016btent dabar ir skabome kar\u010dius tokio po\u017ei\u016brio vaisius. \u201eAbsoliu\u010diai taip. Mes gi nuo pat kovo, vasario m\u0117nesio \u0161nekame apie tai, kad visuomen\u0117s sveikatoje, u\u017ekre\u010diam\u0173 lig\u0173 epidemiologijoje labai svarbu visuomen\u0117s dalyvavimas valdymo procesuose. Galite palyginti su kuo norite. Pavyzd\u017eiui, dvira\u010di\u0173 \u0161almai \u2013 kiek kart\u0173 specialistai sako, kad juos reikia d\u0117v\u0117ti? Jeigu \u017emogus to \u0161almo neu\u017esid\u0117s, patirs traum\u0105 ir bus blogai. Jeigu visuomen\u0117 netiki tuo, k\u0105 rekomenduoja ekspertai, tada ateiname \u012f kit\u0105 kra\u0161tutinum\u0105 \u2013 karantin\u0105. I\u0161 tikr\u0173j\u0173 rugs\u0117j\u012f visi d\u017eiaug\u0117m\u0117s \u0161iltu, gra\u017eiu rudeniu, susirgim\u0173 skai\u010dius augo po truput\u012f, tod\u0117l \u017emon\u0117s kalb\u0117jo, kad \u010dia niekai, nes\u0105mon\u0117. Jau lie\u017euvis d\u017ei\u016bsta kartojant, kad
\nvienintel\u0117 koronaviruso valdymo priemon\u0117 yra infekcijos keli\u0173 kontrol\u0117 \u2013 distancija, kauk\u0117s, dezinfektantai, buvimo laikas vie\u0161ose vietose. Nieko naujo n\u0117ra ir b\u016bti negali, kol nebus vakcinos\u201c, \u2013 dar kart\u0105 pabr\u0117\u017e\u0117 profesorius. V. Usonis akcentavo, kad kai \u0161iuos principus nema\u017ea dalis ignoruoja ir dar prisideda viruso sezoni\u0161kumas, infekcijai sukuriamos labai patogios s\u0105lygos plisti. \u201eJeigu numesi degtuk\u0105 \u012f saus\u0105 mi\u0161k\u0105, jis b\u016btinai u\u017esidegs\u201c, \u2013 palygino pa\u0161nekovas. Did\u017eiausias \u0161okas jauniems, u\u017ekiet\u0117jusi\u0173 neig\u0117j\u0173 ma\u017eai<\/b> Tiesa, tyrimas rodo, kad ir toliau did\u017eiausi\u0105 nerim\u0105 akistatoje su pandemija \u017emon\u0117ms kelia artim\u0173j\u0173 sveikata. Jau\u010diantys tok\u012f nerim\u0105 nurod\u0117 55,6 proc. \u0161alies gyventoj\u0173. \u201eVidutinio am\u017eiaus \u017emon\u0117s, 26-45 m., kurie paprastai turi pagyvenusius t\u0117vus ar kiti artimieji yra vyresn\u0117je am\u017eiaus grup\u0117je, labiau nuog\u0105stauja b\u016btent d\u0117l artim\u0173j\u0173. Vyriausia am\u017eiaus grup\u0117, kuri nat\u016braliai patenka \u012f t\u0105 rizikos grup\u0119, pergyvena d\u0117l savo sveikatos. O jaunimo i\u0161 viso yra tam tikras fenomenas. Visi tyrimai nuo pat prad\u017ei\u0173 rod\u0117, kad jaunimas bene labiausiai yra i\u0161sigand\u0119s \u0161ito viruso lyginant su kitomis am\u017eiaus grup\u0117mis\u201c, \u2013 tyrimo rezultatus komentavo \u201eSpinter tyrim\u0173\u201c vadovas Ignas Zokas. Sociologas svarst\u0117, kad toki\u0105 stipri\u0105 jaun\u0173 \u017emoni\u0173 baim\u0119 d\u0117l koronaviruso gali lemti situacijos naujumas, nes \u0161i karta, prie\u0161ingai nei vyresni asmenys, su pana\u0161iais \u012fvykiais anks\u010diau susid\u016brusi nebuvo. \u201eKai daug dalyk\u0173 pragyventa, daug virus\u0173, krizi\u0173, \u017emon\u0117s \u012fgyja tam tikr\u0105 imunitet\u0105 tokiems \u012fvykiams, gyvenimi\u0161k\u0105 patirt\u012f. Tuo tarpu jaunimui, ypa\u010d \u0161iai kartai, kuri yra u\u017eaugusi geriausiomis s\u0105lygomis i\u0161 vis\u0173 Lietuvos kart\u0173, buvo tam tikras \u0161okas. Tai turb\u016bt ir yra prie\u017eastis, kod\u0117l jaunim\u0105 labiausiai paveik\u0117 \u0161i kriz\u0117\u201c, \u2013 teig\u0117 I. Zokas. Kalb\u0117damas virus\u0105 neigian\u010di\u0173 \u017emoni\u0173 dal\u012f pa\u0161nekovas teig\u0117 nemanantis, kad realiai j\u0173 gali b\u016bti daugiau ir jie tiesiog to nepripa\u017eino apklausoje. \u201eTikrai nemany\u010diau, kad daugiau nei 10 proc. Lietuvos gyventoj\u0173 neigia koronavirus\u0105 kaip tok\u012f. Tik, matyt, kartais t\u0173 neigian\u010di\u0173j\u0173 aktyvumas yra labai didelis, ypa\u010d dabar, kai socialin\u0117s medijos yra prieinamos kiekvienam. T\u0105 gars\u0105 sukelti ne taip sunku ir kartais susidaro klaidingas \u012fsp\u016bdis, kad visi mano b\u016btent taip arba kad tai yra vos ne 50×50 nuomon\u0117 \u0161alyje\u201c, \u2013 pasteb\u0117jimais dalijosi I. Zokas. Savo ruo\u017etu V. Usonis \u012fsitikin\u0119s, kad apklausoje atsispind\u0117j\u0119s dalies gyventoj\u0173 skepsis yra prastos komunikacijos apie koronavirus\u0105 ir jo gr\u0117sm\u0119 rezultatas. Profesoriaus teigimu, jau seniai nepakanka skelbti tik plikus statistinius skai\u010dius, kaip tai buvo daroma iki \u0161iol, nes tada \u017emon\u0117s rankiojasi informacij\u0105 internete ir \u012ftiki randamu melu. \u201eO kad \u017emoni\u0173 nuomon\u0117s i\u0161siskiria, tai mums turb\u016bt ne paslaptis, kad ir m\u016bs\u0173 laikais yra \u017emoni\u0173, manan\u010di\u0173, kad \u017eem\u0117 yra plok\u0161\u010dia\u201c, \u2013 sak\u0117 V. Usonis. Surikiavo ligas pagal gr\u0117sm\u0119<\/b> Apklausoje respondent\u0173 taip pat buvo papra\u0161yta \u012fvertinti keturias ligas \u2013 grip\u0105, tuberkulioz\u0119, erkin\u012f encefalit\u0105 ir koronavirus\u0105 \u2013 pagal gr\u0117smingum\u0105 skal\u0117je nuo 1 (ma\u017eiausiai gr\u0117sminga) iki 10 (gr\u0117smingiausia). Lietuvi\u0173 nuomone, pavojingiausias yra erkinis encefalitas \u2013 jam respondentai vidutini\u0161kai skyr\u0117 7,95 balo. Antroje vietoje su 7,6 balo atsid\u016br\u0117 tuberkulioz\u0117, tre\u010dioje \u2013 koronavirusas (6,87 balo). Kaip ma\u017eiausiai gr\u0117sming\u0105 lig\u0105 m\u016bs\u0173 \u0161alies gyventojai mato grip\u0105. Tiesa, jis \u012fvertintas pana\u0161iu gr\u0117smingumo reitingu kaip ir Covid-19 \u2013 6,73 balo. Infektologas prof. Alvydas Lai\u0161konis svarst\u0117, kad erkinis encefalitas \u017emon\u0117ms gali atrodyti toks pavojingas d\u0117l liekam\u0173j\u0173 rei\u0161kini\u0173 ir tod\u0117l, kad apie tai jau kalbama de\u0161imtme\u010dius. \u201eK\u0105 mes galime pasakyti apie erkin\u012f encefalit\u0105? Tre\u010ddaliui persirgusi\u0173j\u0173 \u0161ia liga lieka liekamieji rei\u0161kiniai \u2013 nuo paraly\u017ei\u0173 iki kognityvini\u0173, tai yra miego, m\u0105stymo, elgesio sutrikim\u0173. Kod\u0117l galb\u016bt \u017emon\u0117s taip sak\u0117? Tod\u0117l, kad erkinis encefalitas Lietuvoje diagnozuojamas jau nuo 1995 m. Per 25 metus susikaup\u0117 didel\u0117 med\u017eiaga ir jau \u017einoma, kokie yra liekamieji rei\u0161kiniai\u201c, \u2013 teig\u0117 profesorius. Kalb\u0117damas apie tuberkulioz\u0119 profesorius sak\u0117, kad lietuviai vertindami jos pavojingum\u0105 galvoje gal\u0117jo tur\u0117ti ilg\u0105 gydym\u0105 bei tai, kad nustatyti ir stacionariai gydyti \u017emones, platinan\u010dius \u0161i\u0105 lig\u0105, sud\u0117tinga. A. Lai\u0161konis neatmet\u0117, kad apklausoje gyventojai ligas taip pat gal\u0117jo surikiuoti tiesiog pagal \u017einomum\u0105. Su tuo sutiko ir V. Usonis, ta\u010diau, pasteb\u0117jo, kad tai niekaip nepaai\u0161kina koronaviruso vertinimo. \u201e\u0160itoje vietoje truput\u012f keista, nes, atrodyt\u0173, apie SARS-CoV-2 kalba visi kanalai, visi \u0161altiniai ir tas \u017einomumas tur\u0117t\u0173 b\u016bti labai platus. Atvirai sakant, a\u0161 esu truput\u012f nusteb\u0119s d\u0117l tokio nedidelio koronaviruso vertinimo\u201c, \u2013 teig\u0117 profesorius. Koronaviruso neskiria nuo gripo<\/b> Abu infektologai sutiko, kad lietuviai vis dar mai\u0161o grip\u0105 ir koronavirus\u0105. \u201e\u017dmon\u0117s \u0161ias dvi ligas labai mai\u0161o, nes simptomatika yra pana\u0161i, bet jie pamir\u0161ta, kad dar yra asimptomin\u0117 koronaviruso eiga, kuri daugiausiai u\u017ekre\u010diama. Paskutiniu metu da\u017enai sulaukiu klausimo, ar gripo vakcina gali pad\u0117ti nuo koronaviruso? \u017dmon\u0117s neskiria \u0161it\u0173 dviej\u0173 lig\u0173\u201c, \u2013 konstatavo A. Lai\u0161konis. Tuo tarpu V. Usonis svarst\u0117, kad raginimas skiepytis nuo gripo i\u0161 ties\u0173 gal\u0117jo suklaidinti, ta\u010diau dar kart\u0105 primin\u0117 \u2013 \u0161i vakcina nuo koronaviruso neapsaugo. \u201eNe tod\u0117l, kad gripo vakcina apsaugo nuo koronaviruso, o tod\u0117l, kad jeigu \u017emogui labai nepasiseka ir jis u\u017esikre\u010dia ir vienu, ir kitu, tai yra labai gr\u0117sminga. Tai, atitinkamai, jeigu galime apsisaugoti nuo gripo, t\u0105 reikia padaryti, jeigu nuo pneumokoko \u2013 irgi, nes nuo koronos \u0161iandien vienintel\u0117 apsisaugojimo priemon\u0117 yra distancija ir karantinai\u201c, \u2013 kalb\u0117jo V. Usonis. Jis sutiko, kad tiek gripas, tiek koronavirusas pasirei\u0161kia pana\u0161iais klinikiniais simptomais, ta\u010diau pa\u017eeidimai persirgus viena ar kita liga \u2013 visi\u0161kai skirtingi. \u201eJos skiriasi pirmiausiai tuo, kad yra visi\u0161kai skirtingi, net negiminingi suk\u0117l\u0117jai. Vienintel\u0117 gripo ir SARS-CoV-2 giminyst\u0117 yra ta, kad abudu yra virusai, o ne bakterijos. Galb\u016bt kitas dalykas \u2013 sezoni\u0161kumas. Koronaviruso metai dar n\u0117ra pra\u0117j\u0119, bet tikrai labai da\u017enai prisimenu atlikt\u0105 didel\u012f amerikie\u010di\u0173 darb\u0105. Jie a\u0161tuonerius metus steb\u0117jo vaikus, sergan\u010dius laboratori\u0161kai patvirtinta koronavirusine infekcija. Ne Sars-CoV- 2, bet kit\u0173 koronavirus\u0173, j\u0173 \u0161eima yra gana didel\u0117. \u0160io tyrimo tikslas buvo sezoni\u0161kumas. Lapkritis, gruodis yra tas laikas, kai prasideda pakilimas. Kod\u0117l a\u0161 t\u0105 straipsn\u012f vis prisimenu ir kod\u0117l darosi labai neramu matant, kas vyksta Lietuvoje? Tod\u0117l, kad sausis, vasaris yra pikas ir po to iki kovo, baland\u017eio nueina \u017eemyn ir vasar\u0105 ramu. Sakykime, gripo sezoni\u0161kumas irgi pana\u0161us\u201c, \u2013 teig\u0117 pa\u0161nekovas. V. Usonis akcentavo i\u0161liekant\u012f esmin\u012f \u0161i\u0173 dviej\u0173 lig\u0173 skirtum\u0105 \u2013 nuo gripo pasiskiepyti galima, o nuo Covid-19 \u2013 ne. Be to, pasteb\u0117jo profesorius, gripui gydyti yra ir labai efektyv\u016bs prie\u0161virusiniai vaistai, tik svarbu juos laiku paskirti. Koronavirus\u0105 vertina kaip pavojingiausi\u0105<\/b> Prevencija ir gydymo galimyb\u0117s \u2013 b\u016btent pagal \u0161iuos kriterijus ligas nuo ma\u017eiausiai pavojingos iki pavojingiausios rikiuot\u0173 prof. A. Lai\u0161konis. Anot jo, nors, pavyzd\u017eiui, erkiniam encefalitui gydymo taip pat n\u0117ra, tai daroma tik simptomi\u0161kai, yra kit\u0173 b\u016bd\u0173 nuo jos apsisaugoti. \u201eA\u0161 laikau pavojingesn\u0117mis tas ligas, kurios yra u\u017ekre\u010diamos ir kurioms n\u0117ra sukurti skiepai. Pavyzd\u017eiui, erkiniam encefalitui turime skiep\u0105. Jeigu populiacija pasiskiepyja, savaime ai\u0161ku, jos i\u0161 karto suma\u017e\u0117ja. Gripui turime skiepus, tai jo aktualumas taip pat suma\u017e\u0117ja. A\u0161 vertin\u010diau tokia prasme. Tuberkulioz\u0117 yra socialin\u0117 liga, plinta oro la\u0161eliniu b\u016bdu, bet jai turime gydym\u0105, tai irgi suma\u017e\u0117ja jos pavojingumas. O koronavirusui mes neturime nei profilaktikos, nei jokio gydymo. Savaime ai\u0161ku, kad a\u0161 koronaviruso d\u0117\u010diau \u012f pirm\u0105 viet\u0105\u201c, \u2013 kalb\u0117jo profesorius. V. Usonis pasi\u016bl\u0117 ir dar vien\u0105 kriterij\u0173 ligos pavojingumui vertinti \u2013 per metus mirusi\u0173 \u017emoni\u0173 skai\u010di\u0173. \u201eTai tikrai yra labai patikimas kriterijus, tod\u0117l diagnostikoje gali b\u016bti kokie nors netikslumai, o mirtis yra toks dalykas, kuris tikrai u\u017efiksuojamas. Reik\u0117t\u0173 pasitikslinti statistikas, bet, man atrodo, kad \u0161iandien i\u0161 t\u0173 j\u016bs\u0173 i\u0161vardyt\u0173 pirmoje vietoje b\u016bt\u0173 korona. Erkinio encefalito mirtys yra pavien\u0117s, tai, ko gero, antroje ir tre\u010dioje vietoje b\u016bt\u0173 tuberkulioz\u0117 su gripu\u201c, \u2013 sak\u0117 jis. Skiepyt\u0173si tre\u010ddalis<\/b> Tyrimas taip pat parod\u0117, kad atsiradus skiepui nuo koronaviruso skiepyt\u0173si 39 proc. \u0161alies gyventoj\u0173, nesiskiepyt\u0173 31,7 proc., o dar neapsisprend\u0119 buvo 29,3 proc. Anot I. Zoko, skiepytis labiau link\u0119 jauniausi ir vyriausi respondentai \u2013 b\u016btent tos grup\u0117s, kurios d\u0117l savo sveikatos pandemijos kontekste nerimauja labiausiai. \u201eT\u0173, kurie pasako, kad nesiskiepyt\u0173, ir t\u0173, kurie pasak\u0117, kad tai i\u0161p\u016bstas burbulas, procentas yra labai pana\u0161us. I\u0161 esm\u0117s tre\u010ddalis kvestionuoja koronavirus\u0105 kaip problem\u0105 arba neneigia, kad ji yra, bet nemano, kad tai yra ka\u017ekas tokio ypatingo, labai besiskirian\u010dio nuo gripo ar kit\u0173 epidemini\u0173 lig\u0173, kurios ateina ir praeina\u201c, \u2013 komentavo sociologas. Vis d\u0117lto, pasteb\u0117jo jis, kituose tyrimuose prie\u0161 skiepus nusiteikusi visuomen\u0117s dalis paprastai b\u016bna ma\u017eesn\u0117. I. Zokas svarst\u0117, kad gyventoj\u0173 nuomonei nema\u017eai \u012ftakos padar\u0117 klaidinga informacija, kuria apipintas koronavirusas. \u201e\u0160iaip t\u0173 antivakseri\u0173 kit\u0173 skiep\u0173 klausimais procentas visuomen\u0117je paprastai yra ma\u017eesnis. Yra tam tikra dalis visuomen\u0117s, kartais 10, kartais 15-20 proc., kurie i\u0161 principo yra nusistat\u0119 prie\u0161 \u012fvairius skiepus. \u0160ioje vietoje, matyt, prisideda ta dedamoji, kuri gaunasi d\u0117l to Covid s\u0105mokslo. Yra labai daug prie\u0161taringos informacijos b\u016btent konkre\u010diai apie \u0161\u012f virus\u0105 ir tai, matyt, \u0161iek tiek padidino \u0161\u012f procent\u0105\u201c, \u2013 sak\u0117 I. Zokas. Be to, anot sociologo, gali b\u016bti, kad daliai \u017emoni\u0173, kurie nurod\u0117 dar neapsisprend\u0119 d\u0117l skiepo, tiesiog tr\u016bksta informacijos apie pat\u012f produkt\u0105. I. Zoko manymu, kai vakcina bus i\u0161rasta, bus ai\u0161k\u016bs jos galimi \u0161alutiniai poveikiai, gyventoj\u0173 nuomon\u0117 tur\u0117t\u0173 \u0161iek tiek koreguotis. Visuomen\u0117s nuomon\u0117s ir rinkos tyrim\u0173 bendrov\u0117 \u201eSpinter tyrimai\u201c 2020 met\u0173 rugs\u0117jo 16-26 dienomis, naujien\u0173 portalo \u201eDelfi\u201c u\u017esakymu, atliko visuomen\u0117s nuomon\u0117s apklaus\u0105. Tyrime dalyvavo gyventojai nuo 18 iki 75 met\u0173. Taikytas kombinuotas apklausos metodas: 50 proc. face to face apklausos b\u016bdu, 50 proc. internetu. Tiesioginio interviu atveju apklaus\u0105 atlieka profesionalus apklaus\u0117jas. Jis veda pokalb\u012f su respondentu pagal parengtus klausimus, atsakymus fiksuodamas klausimyne. Internetin\u0117je apklausoje respondentui siun\u010diama nuoroda \u012f apklaus\u0105, kuri\u0105 respondentas u\u017epildo savaranki\u0161kai jam\/jai patogiu metu. Nuoroda yra unikali t.y. klausimyno negalima u\u017epildyti kelis kartus. Tyrimo metu buvo apklausta 1006 respondentai. Tyrimo dalyvi\u0173 pasiskirstymas pagal lyt\u012f, am\u017ei\u0173 ir gyvenam\u0105j\u0105 viet\u0105 yra proporcingas gyventoj\u0173 pasiskirstymui Lietuvoje. Tyrimo rezultat\u0173 paklaida 3,1%.<\/p>","protected":false},"excerpt":{"rendered":"
Koronaviruso situacija Lietuvoje vos per vien\u0105 rudens m\u0117nes\u012f pasikeit\u0117 neatpa\u017e\u012fstamai \u2013 nuo ma\u017edaug 100 kasdienini\u0173 atvej\u0173 skai\u010diai \u0161oktel\u0117jo iki 1000 ar daugiau.<\/p>","protected":false},"author":3,"featured_media":0,"comment_status":"closed","ping_status":"closed","sticky":false,"template":"","format":"standard","meta":{"footnotes":""},"categories":[],"tags":[],"class_list":["post-5931","post","type-post","status-publish","format-standard","hentry"],"_links":{"self":[{"href":"https:\/\/spinter.lt\/en\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/5931","targetHints":{"allow":["GET"]}}],"collection":[{"href":"https:\/\/spinter.lt\/en\/wp-json\/wp\/v2\/posts"}],"about":[{"href":"https:\/\/spinter.lt\/en\/wp-json\/wp\/v2\/types\/post"}],"author":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/spinter.lt\/en\/wp-json\/wp\/v2\/users\/3"}],"replies":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/spinter.lt\/en\/wp-json\/wp\/v2\/comments?post=5931"}],"version-history":[{"count":0,"href":"https:\/\/spinter.lt\/en\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/5931\/revisions"}],"wp:attachment":[{"href":"https:\/\/spinter.lt\/en\/wp-json\/wp\/v2\/media?parent=5931"}],"wp:term":[{"taxonomy":"category","embeddable":true,"href":"https:\/\/spinter.lt\/en\/wp-json\/wp\/v2\/categories?post=5931"},{"taxonomy":"post_tag","embeddable":true,"href":"https:\/\/spinter.lt\/en\/wp-json\/wp\/v2\/tags?post=5931"}],"curies":[{"name":"wp","href":"https:\/\/api.w.org\/{rel}","templated":true}]}}