{"id":5930,"date":"2020-11-10T00:00:00","date_gmt":"2020-11-09T22:00:00","guid":{"rendered":"https:\/\/spinter.lt\/tyrimas-pandemija-nesujudino-viduriniosios-klases-taciau-jos-lukesciai-mazeja\/"},"modified":"2023-05-27T13:49:14","modified_gmt":"2023-05-27T11:49:14","slug":"tyrimas-pandemija-nesujudino-viduriniosios-klases-taciau-jos-lukesciai-mazeja","status":"publish","type":"post","link":"https:\/\/spinter.lt\/en\/tyrimas-pandemija-nesujudino-viduriniosios-klases-taciau-jos-lukesciai-mazeja\/","title":{"rendered":"Tyrimas: pandemija nesujudino viduriniosios klas\u0117s, ta\u010diau jos l\u016bkes\u010diai ma\u017e\u0117ja"},"content":{"rendered":"<p>&nbsp; Nepaisant koronaviruso sukelt\u0173 padarini\u0173 \u0161alies ekonomikai ir \u017emoni\u0173 finansams, dauguma Lietuvos gyventoj\u0173 priskiria save viduriniajai klasei, rodo \u201eSwedbank\u201c u\u017esakymu atliktas tyrimas. \u0160iais metais suma\u017e\u0117jo gyventoj\u0173 finansiniai l\u016bkes\u010diai \u2013 oriam gyvenimui u\u017etikrinti, j\u0173 manymu, reikia 61 proc. didesni\u0173 pajam\u0173, pernai \u0161is skai\u010dius buvo 10 procentini\u0173 punkt\u0173 auk\u0161tesnis. Savo atlyg\u012f gyventojai vertina gana pesimisti\u0161kai \u2013 5,5 balo i\u0161 10, ir did\u017eioji dalis gyventoj\u0173 mano, kad j\u0173 nam\u0173 \u016bkio pajamos per ateinan\u010dius metus nesikeis. &nbsp; <b>Per dvejus metus \u2013 viduriniosios klas\u0117s \u0161uolis <\/b> Palyginus su pra\u0117jusiais metais, gyventoj\u0173 pasiskirstymas pagal visuomen\u0117s klases i\u0161lieka kone identi\u0161kas. Elitui save jau kelerius metus i\u0161 eil\u0117s priskiria 1 proc. respondent\u0173, auk\u0161tesniajai vidurinei klasei \u2013 beveik de\u0161imtadalis (+1 proc. nuo 2019-\u0173j\u0173), viduriniajai klasei \u2013 59 proc. (+1 proc.), \u017eemesniajai vidurinei klasei \u2013 ketvirtadalis (-2 proc.), o skurstantiems \u2013 6 proc. (-1 proc.). \u201eGalime pasid\u017eiaugti, kad nepaisant pandemijos ir jos padarini\u0173 gyventoj\u0173 finansams, \u017emoni\u0173 vertinimas i\u0161liko stabilus. Tad galime sakyti, kad gyvename taip pat, kaip 2019-aisiais. Tiesa, jei lygintume su 2018 met\u0173 duomenims, pokytis b\u016bt\u0173 labiau \u017eymus. Prie\u0161 dvejus metus vidurinioji klas\u0117 buvo net 24 procentiniais punktais ma\u017eesn\u0117, ir daugiau gyventoj\u0173 save laik\u0117 \u017eemesniosios vidurin\u0117s klas\u0117s atstovais\u201c, \u2013 komentuoja J\u016brat\u0117 Cvilikien\u0117, \u201eSwedbank\u201c Finans\u0173 instituto vadov\u0117. <img decoding=\"async\" height=\"338px\" width=\"600px\" style=\"width: 600px; height: 338px\" src=\"https:\/\/blog.swedbank.lt\/sites\/default\/files\/inline-images\/Infografikas.jpg\"> Pasak jos, viduriniosios klas\u0117s apibr\u0117\u017eim\u0173 yra \u012fvairi\u0173, ta\u010diau da\u017eniausiai jai priskiriami \u017emon\u0117s, kurie u\u017edirba pakankamai, kad nebereik\u0117t\u0173 galvoti apie kasdieni\u0173 poreiki\u0173 patenkinim\u0105. \u0160i grup\u0117 gali sau leisti atostogauti u\u017esienyje kart\u0105 per metus ar da\u017enesn\u0119 vakarien\u0119 restorane, ta\u010diau nor\u0117dami \u012fsigyti brangesn\u012f daikt\u0105, turi papildomai taupyti. \u201eRemiantis tyrimo rezultatais, 6 i\u0161 10 apklaust\u0173j\u0173 teigia, kad pinig\u0173 svarbiausiems poreikiams jiems pakanka, ta\u010diau nor\u0117dami \u012fsigyti brangesn\u012f daikt\u0105 jie turi taupyti\u201c, \u2013 pasakoja J. Cvilikien\u0117. &nbsp; <b>Mano, kad pajamos neaugs<\/b> Nors did\u017eioji dalis gyventoj\u0173 priskiria save viduriniajai klasei, gaunamomis pajamomis gyventojai n\u0117ra patenkinti \u2013 vidutini\u0161kai jas vertina 5,5 balo i\u0161 10 galim\u0173. \u0160is rodiklis \u2013 netgi \u017eemesnis nei pernai, kai respondentai savo finansin\u0119 situacij\u0105 vertino 5,7 balo. \u201eGalima daryti prielaid\u0105, kad pesimisti\u0161kesniam vertinimui \u012ftakos tur\u0117jo pandemija, d\u0117l kurios dalies gyventoj\u0173 pajamos ma\u017e\u0117jo ir jie gal\u0117jo susidurti su finansiniais i\u0161\u0161\u016bkiais. Pesimizmas atsiskleid\u017eia ir ateities perspektyv\u0173 vertinime \u2013 62 proc. gyventoj\u0173 mano, kad per artimiausius metus j\u0173 nam\u0173 \u016bkio pajamos nesikeis, o 11 proc. teigia, kad suma\u017e\u0117s. Pajam\u0173 augimo netolimoje ateityje tikisi vos penktadalis gyventoj\u0173\u201c, \u2013 sako J. Cvilikien\u0117. Optimizmu respondentai netryk\u0161ta ir vertindami \u0161alies ekonomin\u0117s situacijos perspektyvas per artimiausius metus: 4 i\u0161 10 apklaust\u0173j\u0173 teigia, kad ekonomin\u0117 situacija \u0161iek tiek ar net labai pablog\u0117s, dar pana\u0161i dalis gyventoj\u0173 galvoja, kad ji nesikeis, ir tik apie 20 proc. tikisi pager\u0117jimo. \u201eTyrimas taip pat parod\u0117, jog tam, kad jaust\u0173si gyven\u0105 oriai, gyventojams reik\u0117t\u0173 vidutini\u0161kai 61 proc. didesni\u0173 pajam\u0173. \u012edomu, kad nors sav\u0119s priskyrimas visuomen\u0117s klasei i\u0161lieka beveik toks pat, l\u016bkes\u010diai \u2013 jau ma\u017eesni nei pernai, kai gyventojai pageidavo 72 proc. didesni\u0173 pajam\u0173\u201c, \u2212 sako \u201eSwedbank\u201c atstov\u0117. <img fetchpriority=\"high\" decoding=\"async\" height=\"338\" width=\"600\" style=\"width: 600px; height: 338px\" src=\"https:\/\/blog.swedbank.lt\/sites\/default\/files\/inline-images\/Infografikas1.jpg\"> Anot J. Cvilikien\u0117s, suma\u017e\u0117jusius l\u016bkes\u010dius gal\u0117jo lemti ir iki \u0161iol spar\u010diai aug\u0119 atlyginimai, ir kilusi pandemija, d\u0117l kurios gyventojai atsisak\u0117 nereikaling\u0173 i\u0161laid\u0173 ir pakoregavo savo b\u016btinuosius poreikius. Remiantis tyrimo rezultatais, savo finansin\u0119 situacij\u0105 9 ir 10 bal\u0173 vertina 6 proc. respondent\u0173 \u2212 jie savo pajamomis yra labai arba visi\u0161kai patenkinti. Da\u017eniausiai tai auk\u0161\u010diausio i\u0161silavinimo ir did\u017eiausi\u0173 pajam\u0173 grup\u0117s atstovai. &nbsp; <b>Vietoje kelioni\u0173 \u2013 investicijos \u012f namus <\/b> &nbsp; Netik\u0117tai gav\u0119 10 t\u016bkst. eur\u0173 neplanuot\u0173 pajam\u0173, perpus ma\u017eiau gyventoj\u0173 nei pernai juos skirt\u0173 kelion\u0117ms. D\u0117l pandemijos suvar\u017eym\u0173 \u017emon\u0117s perskirsto savo prioritetus ir \u0161iuo metu daugiau l\u0117\u0161\u0173 skirt\u0173 b\u016bsto atnaujinimui \u2013 tai daryt\u0173 beveik tre\u010ddalis respondent\u0173, remiantis tyrimo rezultatais. Pandemija netur\u0117jo poveikio gyventoj\u0173 nusiteikimui taupyti vaikams. Kaip ir pra\u0117jusiais metais, 83 proc. \u0161alies gyventoj\u0173 \u0161iuo metu taupo arba planuoja taupyti vaik\u0173 atei\u010diai. \u201eDa\u017eniausiai gyventojai renkasi taupyti at\u017eal\u0173 studijoms, j\u0173 savaranki\u0161ko gyvenimo prad\u017eiai ar pradiniam b\u016bsto \u012fna\u0161ui. D\u017eiugu, kad \u0161alia b\u016btin\u0173j\u0173 poreiki\u0173 ir \u012fprast\u0173 taupymo priemoni\u0173 \u017emon\u0117s aktyviai galvoja ir apie savo vaik\u0173 ateit\u012f\u201c, \u2013 sako J. Cvilikien\u0117. <img decoding=\"async\" height=\"338\" width=\"600\" style=\"width: 600px; height: 338px\" src=\"https:\/\/blog.swedbank.lt\/sites\/default\/files\/inline-images\/Infografikas2.jpg\"> &nbsp; <b>Kiek Lietuvoje u\u017edirba vidurinioji klas\u0117?<\/b> &nbsp; Naudojant EBPO apibr\u0117\u017eim\u0105, viduriniajai klasei priskiriami gyventojai, gaunantys nuo 75 proc. iki 200 proc. vidutini\u0173 (medianos) \u0161alies pajam\u0173. Lietuvoje \u012f \u0161i\u0105 grup\u0119 patenka gyventojai, prie\u0161 mokes\u010dius u\u017edirbantys nuo 819 iki 2184 eur\u0173. \u201ePagal \u0161\u012f apibr\u0117\u017eim\u0105, Lietuvos viduriniajai klasei galima priskirti 57 proc. \u0161alies gyventoj\u0173 \u2212 tai yra beveik tiek pat, kiek \u0161iuo metu lietuvi\u0173 patys save priskiria viduriniajai klasei. Tiesa, per metus vidurinioji klas\u0117 ma\u017edaug vienu procentiniu punktu suma\u017e\u0117jo, ta\u010diau tai \u012fvyko ne d\u0117l blogos prie\u017easties\u201c, \u2212 komentuoja \u201eSwedbank\u201c vyriausiasis ekonomistas Nerijus Ma\u010diulis. Pasak jo, didesn\u0117 dalis \u0161alies viduriniosios klas\u0117s atstov\u0173 \u201eper\u0117jo\u201c \u012f auk\u0161tas pajamas gaunan\u010di\u0173j\u0173 kategorij\u0105. Tuo tarpu \u017eem\u0105, 75 proc. vidurkio nesiekiant\u012f atlyginim\u0105 gaunan\u010di\u0173 gyventoj\u0173 dalis suma\u017e\u0117jo. \u201eVertinant \u201eSwedbank\u201c klient\u0173 duomenis, gaunam\u0173 atlyginim\u0173 skirstinys rodo, kad \u0161iemet vidurinioji klas\u0117 netgi \u0161iek tiek padid\u0117jo, o d\u0117l pandemijos labiausiai nukent\u0117jo ma\u017eesnes nei vidutines pajamas gaunantys \u2013 b\u016btent jie da\u017eniau \u012fsiliejo \u012f bedarbi\u0173 gretas\u201c, \u2212 sako N. Ma\u010diulis. &nbsp; <b>Kokie kiti viduriniosios klas\u0117s po\u017eymiai?<\/b> &nbsp; Vis tik ekonomistas atkreipia d\u0117mes\u012f, kad vidurini\u0105j\u0105 klas\u0119 apibr\u0117\u017eia ne tik pajamos, bet ir gyventoj\u0173 turimas turtas, finansiniai \u012fsipareigojimai bei j\u0173 gyvenimo b\u016bdas. Pasak N. Ma\u010diulio, Lietuvoje vidurinioji klas\u0117 stipri ir pagal tokius rodiklius, kaip lankymasis kult\u016bros renginiuose \u2013 pagal \u0161\u012f rodikl\u012f lietuviai yra tre\u010dioje vietoje ES. Ta\u010diau pagal fizin\u012f aktyvum\u0105, kuris yra b\u016bdingesnis viduriniajai klasei, lietuviai i\u0161siskiria blog\u0105ja prasme. 39 proc. viduriniosios klas\u0117s atstov\u0173 Lietuvoje visai nesportuoja, kai, palyginimui, \u0160vedijoje nesportuojan\u010di\u0173 dalis siekia tik 15 procent\u0173. \u201e\u0160iemet nuo 29 proc. iki 34 proc. i\u0161augo  gyventoj\u0173 dalis, kurie turi sukaup\u0119 daugiau nei 2000 eur\u0173 finansinio turto. Taip pat matome, kad pernai rekordi\u0161kai daug, net 47 proc. lietuvi\u0173 atostogavo u\u017esienyje. Tai yra daugiau nei dvigubai nei prie\u0161 de\u0161imtmet\u012f, kai toki\u0105 galimyb\u0119 tur\u0117jo tik kas penktas lietuvis. Pandemijos metu kelioni\u0173 statistika, \u017einoma, bus daug li\u016bdnesn\u0117, ta\u010diau tikrai ne d\u0117l nepakankam\u0173 finansini\u0173 galimybi\u0173 keliauti\u201c, \u2212 sako N. Ma\u010diulis. <b>2020.11.10<\/b> &nbsp; Nepaisant koronaviruso sukelt\u0173 padarini\u0173 \u0161alies ekonomikai ir \u017emoni\u0173 finansams, dauguma Lietuvos gyventoj\u0173 priskiria save viduriniajai klasei, rodo \u201eSwedbank\u201c u\u017esakymu atliktas tyrimas. \u0160iais metais suma\u017e\u0117jo gyventoj\u0173 finansiniai l\u016bkes\u010diai \u2013 oriam gyvenimui u\u017etikrinti, j\u0173 manymu, reikia 61 proc. didesni\u0173 pajam\u0173, pernai \u0161is skai\u010dius buvo 10 procentini\u0173 punkt\u0173 auk\u0161tesnis. Savo atlyg\u012f gyventojai vertina gana pesimisti\u0161kai \u2013 5,5 balo i\u0161 10, ir did\u017eioji dalis gyventoj\u0173 mano, kad j\u0173 nam\u0173 \u016bkio pajamos per ateinan\u010dius metus nesikeis. &nbsp; <b>Per dvejus metus \u2013 viduriniosios klas\u0117s \u0161uolis <\/b> Palyginus su pra\u0117jusiais metais, gyventoj\u0173 pasiskirstymas pagal visuomen\u0117s klases i\u0161lieka kone identi\u0161kas. Elitui save jau kelerius metus i\u0161 eil\u0117s priskiria 1 proc. respondent\u0173, auk\u0161tesniajai vidurinei klasei \u2013 beveik de\u0161imtadalis (+1 proc. nuo 2019-\u0173j\u0173), viduriniajai klasei \u2013 59 proc. (+1 proc.), \u017eemesniajai vidurinei klasei \u2013 ketvirtadalis (-2 proc.), o skurstantiems \u2013 6 proc. (-1 proc.). \u201eGalime pasid\u017eiaugti, kad nepaisant pandemijos ir jos padarini\u0173 gyventoj\u0173 finansams, \u017emoni\u0173 vertinimas i\u0161liko stabilus. Tad galime sakyti, kad gyvename taip pat, kaip 2019-aisiais. Tiesa, jei lygintume su 2018 met\u0173 duomenims, pokytis b\u016bt\u0173 labiau \u017eymus. Prie\u0161 dvejus metus vidurinioji klas\u0117 buvo net 24 procentiniais punktais ma\u017eesn\u0117, ir daugiau gyventoj\u0173 save laik\u0117 \u017eemesniosios vidurin\u0117s klas\u0117s atstovais\u201c, \u2013 komentuoja J\u016brat\u0117 Cvilikien\u0117, \u201eSwedbank\u201c Finans\u0173 instituto vadov\u0117. <img decoding=\"async\" height=\"338px\" width=\"600px\" style=\"width: 600px; height: 338px\" src=\"https:\/\/blog.swedbank.lt\/sites\/default\/files\/inline-images\/Infografikas.jpg\"> Pasak jos, viduriniosios klas\u0117s apibr\u0117\u017eim\u0173 yra \u012fvairi\u0173, ta\u010diau da\u017eniausiai jai priskiriami \u017emon\u0117s, kurie u\u017edirba pakankamai, kad nebereik\u0117t\u0173 galvoti apie kasdieni\u0173 poreiki\u0173 patenkinim\u0105. \u0160i grup\u0117 gali sau leisti atostogauti u\u017esienyje kart\u0105 per metus ar da\u017enesn\u0119 vakarien\u0119 restorane, ta\u010diau nor\u0117dami \u012fsigyti brangesn\u012f daikt\u0105, turi papildomai taupyti. \u201eRemiantis tyrimo rezultatais, 6 i\u0161 10 apklaust\u0173j\u0173 teigia, kad pinig\u0173 svarbiausiems poreikiams jiems pakanka, ta\u010diau nor\u0117dami \u012fsigyti brangesn\u012f daikt\u0105 jie turi taupyti\u201c, \u2013 pasakoja J. Cvilikien\u0117. &nbsp; <b>Mano, kad pajamos neaugs<\/b> Nors did\u017eioji dalis gyventoj\u0173 priskiria save viduriniajai klasei, gaunamomis pajamomis gyventojai n\u0117ra patenkinti \u2013 vidutini\u0161kai jas vertina 5,5 balo i\u0161 10 galim\u0173. \u0160is rodiklis \u2013 netgi \u017eemesnis nei pernai, kai respondentai savo finansin\u0119 situacij\u0105 vertino 5,7 balo. \u201eGalima daryti prielaid\u0105, kad pesimisti\u0161kesniam vertinimui \u012ftakos tur\u0117jo pandemija, d\u0117l kurios dalies gyventoj\u0173 pajamos ma\u017e\u0117jo ir jie gal\u0117jo susidurti su finansiniais i\u0161\u0161\u016bkiais. Pesimizmas atsiskleid\u017eia ir ateities perspektyv\u0173 vertinime \u2013 62 proc. gyventoj\u0173 mano, kad per artimiausius metus j\u0173 nam\u0173 \u016bkio pajamos nesikeis, o 11 proc. teigia, kad suma\u017e\u0117s. Pajam\u0173 augimo netolimoje ateityje tikisi vos penktadalis gyventoj\u0173\u201c, \u2013 sako J. Cvilikien\u0117. Optimizmu respondentai netryk\u0161ta ir vertindami \u0161alies ekonomin\u0117s situacijos perspektyvas per artimiausius metus: 4 i\u0161 10 apklaust\u0173j\u0173 teigia, kad ekonomin\u0117 situacija \u0161iek tiek ar net labai pablog\u0117s, dar pana\u0161i dalis gyventoj\u0173 galvoja, kad ji nesikeis, ir tik apie 20 proc. tikisi pager\u0117jimo. \u201eTyrimas taip pat parod\u0117, jog tam, kad jaust\u0173si gyven\u0105 oriai, gyventojams reik\u0117t\u0173 vidutini\u0161kai 61 proc. didesni\u0173 pajam\u0173. \u012edomu, kad nors sav\u0119s priskyrimas visuomen\u0117s klasei i\u0161lieka beveik toks pat, l\u016bkes\u010diai \u2013 jau ma\u017eesni nei pernai, kai gyventojai pageidavo 72 proc. didesni\u0173 pajam\u0173\u201c, \u2212 sako \u201eSwedbank\u201c atstov\u0117. <img fetchpriority=\"high\" decoding=\"async\" height=\"338\" width=\"600\" style=\"width: 600px; height: 338px\" src=\"https:\/\/blog.swedbank.lt\/sites\/default\/files\/inline-images\/Infografikas1.jpg\"> Anot J. Cvilikien\u0117s, suma\u017e\u0117jusius l\u016bkes\u010dius gal\u0117jo lemti ir iki \u0161iol spar\u010diai aug\u0119 atlyginimai, ir kilusi pandemija, d\u0117l kurios gyventojai atsisak\u0117 nereikaling\u0173 i\u0161laid\u0173 ir pakoregavo savo b\u016btinuosius poreikius. Remiantis tyrimo rezultatais, savo finansin\u0119 situacij\u0105 9 ir 10 bal\u0173 vertina 6 proc. respondent\u0173 \u2212 jie savo pajamomis yra labai arba visi\u0161kai patenkinti. Da\u017eniausiai tai auk\u0161\u010diausio i\u0161silavinimo ir did\u017eiausi\u0173 pajam\u0173 grup\u0117s atstovai. &nbsp; <b>Vietoje kelioni\u0173 \u2013 investicijos \u012f namus <\/b> &nbsp; Netik\u0117tai gav\u0119 10 t\u016bkst. eur\u0173 neplanuot\u0173 pajam\u0173, perpus ma\u017eiau gyventoj\u0173 nei pernai juos skirt\u0173 kelion\u0117ms. D\u0117l pandemijos suvar\u017eym\u0173 \u017emon\u0117s perskirsto savo prioritetus ir \u0161iuo metu daugiau l\u0117\u0161\u0173 skirt\u0173 b\u016bsto atnaujinimui \u2013 tai daryt\u0173 beveik tre\u010ddalis respondent\u0173, remiantis tyrimo rezultatais. Pandemija netur\u0117jo poveikio gyventoj\u0173 nusiteikimui taupyti vaikams. Kaip ir pra\u0117jusiais metais, 83 proc. \u0161alies gyventoj\u0173 \u0161iuo metu taupo arba planuoja taupyti vaik\u0173 atei\u010diai. \u201eDa\u017eniausiai gyventojai renkasi taupyti at\u017eal\u0173 studijoms, j\u0173 savaranki\u0161ko gyvenimo prad\u017eiai ar pradiniam b\u016bsto \u012fna\u0161ui. D\u017eiugu, kad \u0161alia b\u016btin\u0173j\u0173 poreiki\u0173 ir \u012fprast\u0173 taupymo priemoni\u0173 \u017emon\u0117s aktyviai galvoja ir apie savo vaik\u0173 ateit\u012f\u201c, \u2013 sako J. Cvilikien\u0117. <img decoding=\"async\" height=\"338\" width=\"600\" style=\"width: 600px; height: 338px\" src=\"https:\/\/blog.swedbank.lt\/sites\/default\/files\/inline-images\/Infografikas2.jpg\"> &nbsp; <b>Kiek Lietuvoje u\u017edirba vidurinioji klas\u0117?<\/b> &nbsp; Naudojant EBPO apibr\u0117\u017eim\u0105, viduriniajai klasei priskiriami gyventojai, gaunantys nuo 75 proc. iki 200 proc. vidutini\u0173 (medianos) \u0161alies pajam\u0173. Lietuvoje \u012f \u0161i\u0105 grup\u0119 patenka gyventojai, prie\u0161 mokes\u010dius u\u017edirbantys nuo 819 iki 2184 eur\u0173. \u201ePagal \u0161\u012f apibr\u0117\u017eim\u0105, Lietuvos viduriniajai klasei galima priskirti 57 proc. \u0161alies gyventoj\u0173 \u2212 tai yra beveik tiek pat, kiek \u0161iuo metu lietuvi\u0173 patys save priskiria viduriniajai klasei. Tiesa, per metus vidurinioji klas\u0117 ma\u017edaug vienu procentiniu punktu suma\u017e\u0117jo, ta\u010diau tai \u012fvyko ne d\u0117l blogos prie\u017easties\u201c, \u2212 komentuoja \u201eSwedbank\u201c vyriausiasis ekonomistas Nerijus Ma\u010diulis. Pasak jo, didesn\u0117 dalis \u0161alies viduriniosios klas\u0117s atstov\u0173 \u201eper\u0117jo\u201c \u012f auk\u0161tas pajamas gaunan\u010di\u0173j\u0173 kategorij\u0105. Tuo tarpu \u017eem\u0105, 75 proc. vidurkio nesiekiant\u012f atlyginim\u0105 gaunan\u010di\u0173 gyventoj\u0173 dalis suma\u017e\u0117jo. \u201eVertinant \u201eSwedbank\u201c klient\u0173 duomenis, gaunam\u0173 atlyginim\u0173 skirstinys rodo, kad \u0161iemet vidurinioji klas\u0117 netgi \u0161iek tiek padid\u0117jo, o d\u0117l pandemijos labiausiai nukent\u0117jo ma\u017eesnes nei vidutines pajamas gaunantys \u2013 b\u016btent jie da\u017eniau \u012fsiliejo \u012f bedarbi\u0173 gretas\u201c, \u2212 sako N. Ma\u010diulis. &nbsp; <b>Kokie kiti viduriniosios klas\u0117s po\u017eymiai?<\/b> &nbsp; Vis tik ekonomistas atkreipia d\u0117mes\u012f, kad vidurini\u0105j\u0105 klas\u0119 apibr\u0117\u017eia ne tik pajamos, bet ir gyventoj\u0173 turimas turtas, finansiniai \u012fsipareigojimai bei j\u0173 gyvenimo b\u016bdas. Pasak N. Ma\u010diulio, Lietuvoje vidurinioji klas\u0117 stipri ir pagal tokius rodiklius, kaip lankymasis kult\u016bros renginiuose \u2013 pagal \u0161\u012f rodikl\u012f lietuviai yra tre\u010dioje vietoje ES. Ta\u010diau pagal fizin\u012f aktyvum\u0105, kuris yra b\u016bdingesnis viduriniajai klasei, lietuviai i\u0161siskiria blog\u0105ja prasme. 39 proc. viduriniosios klas\u0117s atstov\u0173 Lietuvoje visai nesportuoja, kai, palyginimui, \u0160vedijoje nesportuojan\u010di\u0173 dalis siekia tik 15 procent\u0173. \u201e\u0160iemet nuo 29 proc. iki 34 proc. i\u0161augo  gyventoj\u0173 dalis, kurie turi sukaup\u0119 daugiau nei 2000 eur\u0173 finansinio turto. Taip pat matome, kad pernai rekordi\u0161kai daug, net 47 proc. lietuvi\u0173 atostogavo u\u017esienyje. Tai yra daugiau nei dvigubai nei prie\u0161 de\u0161imtmet\u012f, kai toki\u0105 galimyb\u0119 tur\u0117jo tik kas penktas lietuvis. Pandemijos metu kelioni\u0173 statistika, \u017einoma, bus daug li\u016bdnesn\u0117, ta\u010diau tikrai ne d\u0117l nepakankam\u0173 finansini\u0173 galimybi\u0173 keliauti\u201c, \u2212 sako N. Ma\u010diulis.<\/p>","protected":false},"excerpt":{"rendered":"<p>&nbsp; Nepaisant koronaviruso sukelt\u0173 padarini\u0173 \u0161alies ekonomikai ir \u017emoni\u0173 finansams, dauguma Lietuvos gyventoj\u0173 priskiria save viduriniajai klasei, rodo \u201eSwedbank\u201c u\u017esakymu atliktas tyrimas.<\/p>","protected":false},"author":3,"featured_media":0,"comment_status":"closed","ping_status":"closed","sticky":false,"template":"","format":"standard","meta":{"footnotes":""},"categories":[],"tags":[],"class_list":["post-5930","post","type-post","status-publish","format-standard","hentry"],"_links":{"self":[{"href":"https:\/\/spinter.lt\/en\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/5930","targetHints":{"allow":["GET"]}}],"collection":[{"href":"https:\/\/spinter.lt\/en\/wp-json\/wp\/v2\/posts"}],"about":[{"href":"https:\/\/spinter.lt\/en\/wp-json\/wp\/v2\/types\/post"}],"author":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/spinter.lt\/en\/wp-json\/wp\/v2\/users\/3"}],"replies":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/spinter.lt\/en\/wp-json\/wp\/v2\/comments?post=5930"}],"version-history":[{"count":0,"href":"https:\/\/spinter.lt\/en\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/5930\/revisions"}],"wp:attachment":[{"href":"https:\/\/spinter.lt\/en\/wp-json\/wp\/v2\/media?parent=5930"}],"wp:term":[{"taxonomy":"category","embeddable":true,"href":"https:\/\/spinter.lt\/en\/wp-json\/wp\/v2\/categories?post=5930"},{"taxonomy":"post_tag","embeddable":true,"href":"https:\/\/spinter.lt\/en\/wp-json\/wp\/v2\/tags?post=5930"}],"curies":[{"name":"wp","href":"https:\/\/api.w.org\/{rel}","templated":true}]}}