{"id":5927,"date":"2020-11-16T00:00:00","date_gmt":"2020-11-15T22:00:00","guid":{"rendered":"https:\/\/spinter.lt\/apklausa-dazniau-nei-kas-desimtas-vienkartine-kauke-keicia-vos-po-7-dienu\/"},"modified":"2023-05-27T13:49:14","modified_gmt":"2023-05-27T11:49:14","slug":"apklausa-dazniau-nei-kas-desimtas-vienkartine-kauke-keicia-vos-po-7-dienu","status":"publish","type":"post","link":"https:\/\/spinter.lt\/en\/apklausa-dazniau-nei-kas-desimtas-vienkartine-kauke-keicia-vos-po-7-dienu\/","title":{"rendered":"Apklausa: da\u017eniau nei kas de\u0161imtas vienkartin\u0119 kauk\u0119 kei\u010dia vos po 7 dien\u0173"},"content":{"rendered":"<p>Net 26 proc. respondent\u0173 kei\u010dia vienkartines apsaugines medicinines kaukes kas kelias dienas, o 13 proc. daro tai re\u010diau nei kart\u0105 per savait\u0119, rodo atliktas reprezentatyvus \u201eEurovaistin\u0117s\u201c u\u017esakymu atliktas tyrimas. \u012esigaliojus karantinui kauk\u0117s visoje Lietuvoje tapo privalomos i\u0161\u0117jus i\u0161 nam\u0173, ta\u010diau jos vis dar d\u0117vimos netaisyklingai, teigiama vaistin\u0117s prane\u0161ime. Be to, \u201eSpinter Tyrimai\u201c atlikta visuomen\u0117s nuomon\u0117s apklausa rodo, kad beveik pus\u0117 respondent\u0173 mano, kad r\u016bpintis COVID-19 prevencija gal\u0117t\u0173 pasistengti labiau. Specialistai sako pastebintys visuomen\u0117s nuovarg\u012f ir abejingum\u0105. \u201eEurovaistin\u0117s\u201c vaistinink\u0117 Migl\u0117 Kazakevi\u010dien\u0117 sako, kad tokie rezultatai vaistinink\u0173, deja, bet nestebina. \u201eVaistin\u0117je matome, kad ateina klient\u0173 d\u0117vin\u010di\u0173 purvinas, nune\u0161iotas kaukes ir respiratorius. Vis dar daug \u017emoni\u0173 netaisyklingai d\u0117vi kaukes\u201c, \u2013 pasteb\u0117jimais dalinasi ji ir primena, kad medicinin\u0117s kauk\u0117s yra vienkartin\u0117s ir kiekvien\u0105 kart\u0105 nusi\u0117mus tur\u0117t\u0173 b\u016bti i\u0161metamos ir d\u0117vimos ne ilgiau nei 3\u20134 valandas arba iki tol, kol sudr\u0117ksta. D\u0117vint ilgiau, kauki\u0173 efektyvumas ma\u017e\u0117ja. Vaistinink\u0117 pastebi, kad informacijos apie tinkam\u0105 kauki\u0173 d\u0117v\u0117jim\u0105 tikrai netr\u016bksta, ta\u010diau dalis \u017emoni\u0173 vis dar neatsakingai vertina susirgimo rizik\u0105 ar taupo kaukes. &nbsp; <b>Purvina kauk\u0117 \u2013 \u012fsp\u0117jimas saugotis papildomai<\/b> &nbsp; Vaik\u0173 gydytoja Indr\u0117 Pl\u0117\u0161tyt\u0117-B\u016btien\u0117 sako, kad rekomendacij\u0173 neigimas kyla ir d\u0117l papras\u010diausio nuovargio. Ji pastebi, kad pavasar\u012f daugiau \u017emoni\u0173 atsakingai laik\u0117si rank\u0173 higienos, veng\u0117 vie\u0161\u0173 viet\u0173, daugiau laiko leido namuose, o dabar jau\u010diamas visuomen\u0117s atsipalaidavimas. \u201eApie tai daug kalb\u0117jome ir vasar\u0105 \u2013 kadangi negal\u0117jome tinkamai atostogauti, mat\u0117me, kad ruden\u012f daug\u0117s ir depresija sergan\u010di\u0173, ir nusivylusi\u0173, ir pasitik\u0117jimo ma\u017e\u0117s. Tai, kas veik\u0117 kov\u0105 neveiks dabar\u201c, \u2013 sako ji. Visuomen\u0117je ry\u0161k\u0117jantis bevilti\u0161kumo jausmas ir augantis pyktis, prie\u0161inimasis rekomendacijoms, pasak gydytojos, atsispindi tyrimo rezultatuose. Gydytoja sako, kad dalis \u017emoni\u0173 prisidengia nepatogumu, ta\u010diau tai i\u0161kelti vir\u0161 saugumo ir atsakingumo \u2013 itin neteisingas \u017eingsnis. \u201eMokslininkai sako, kad geriau bet kokia kauk\u0117 nei jokios, ta\u010diau jeigu pamatome \u017emog\u0173 su purvina, nud\u0117v\u0117ta kauke, tai tur\u0117t\u0173 b\u016bti papildomas signalas mums \u2013 laikytis nuo jo atokiau, aktyviau dezinfekuoti rankas, o jeigu turime galimyb\u0119 ir papra\u0161yti pasikeisti kauk\u0119, galb\u016bt patys galime duoti jam nauj\u0105\u201c, \u2013 patarimais dalinasi vaik\u0173 gydytoja. Nors daug \u017emoni\u0173 pavargo nuo besit\u0119sian\u010dios situacijos, vis d\u0117lto specialistai ragina ie\u0161koti k\u016brybi\u0161k\u0173 b\u016bd\u0173, kaip nepamir\u0161ti laikytis tinkamos rank\u0173 higienos, kauki\u0173 d\u0117v\u0117jimo rekomendacij\u0173. Gydytoja pataria pagalvoti apie k\u016brybi\u0161kus sprendimus \u2013 nusistatyti telefone priminim\u0105 \u012fsp\u0117jant\u012f pasikeisti kauk\u0119, prie dur\u0173 pasikabinti lapel\u012f, kuris primint\u0173 i\u0161einant i\u0161 nam\u0173 tur\u0117ti nauj\u0105 kauk\u0119. \u201e\u017dmon\u0117s jau \u012fprato prie statistikos, ta\u010diau nor\u0117t\u0173si, kad atkreiptume d\u0117mes\u012f, jog tarp tos statistikos yra kit\u0173 artimieji, t\u0117vai, giminai\u010diai. \u017di\u016br\u0117dami \u012f statistik\u0105, \u017emon\u0117s tur\u0117t\u0173 matyti ne skai\u010dius, o \u017emoni\u0173 istorijas, nes jeigu mes nesusiimsime, sprendimai, kaip kovoti su pandemija tur\u0117s tik grie\u017et\u0117ti. Pagalvokite, kas b\u016bt\u0173, o jeigu tarp t\u0173 skai\u010di\u0173 b\u016b\u010diau a\u0161 arba mano artimieji? Ir neu\u017esid\u0117ta kauk\u0117 tik didina \u0161i\u0105 rizik\u0105\u201c, \u2013 sako vaik\u0173 gydytoja. &nbsp; <b>Sutinka, kad reik\u0117t\u0173 stengtis labiau<\/b> &nbsp; Atliktas tyrimas taip pat rodo, kad patys \u017emon\u0117s mano, jog deda nepakankamai pastang\u0173 imdamiesi prevencini\u0173 apsaugos nuo koronaviruso priemoni\u0173. Beveik pus\u0117 respondent\u0173, 43 proc., teig\u0117 galvojantys, kad gal\u0117t\u0173 pasistengti labiau, o darantys visk\u0105, kad nesusirgt\u0173, teig\u0117 37 proc. respondent\u0173. Nuomon\u0117s, kad gal\u0117t\u0173 pasistengti labiau da\u017eniau laikosi vyrai, 18\u201335 m. respondentai ir miest\u0173 gyventojai, o daran\u010dios visk\u0105, kad nesusirgt\u0173 da\u017eniau \u012fvardijo moterys, auk\u0161\u010diausio i\u0161simokslinimo grup\u0117s atstovai ir miest\u0173 gyventojai. \u201eEurovaistin\u0117s\u201c vaistinink\u0117 M. Kazakevi\u010dien\u0117 sako, kad klientams nuolat primena apie visas apsaugos nuo koronaviruso priemones \u2013 tinkama rank\u0173 higien\u0105, atstumo laikym\u0105si, \u010diaud\u0117jimo ir kos\u0117jimo etiket\u0105, patalp\u0173 v\u0117dinimo svarb\u0105. Ta\u010diau, anot jos, s\u0105moningumo ugdymas yra ilgalaikis procesas ir rezultatams pasiekti reikalingas nuoseklus \u0161vietimas. Daug diskusij\u0173 kyla d\u0117l vaik\u0173 apsaugos, vaik\u0173 gydytoja I. Pl\u0117\u0161yt\u0117-B\u016btien\u0117 sako, kad vaikai taip pat, kaip ir suaug\u0119, gali u\u017esikr\u0117sti koronavirusu, gali tapti \u0161io viruso ne\u0161iotojais ir platinti suk\u0117l\u0117j\u0105 aplinkiniams, tod\u0117l apsaugos priemoni\u0173 jiems reik\u0117t\u0173 imtis. Ta\u010diau sprendim\u0105 ar reikia b\u016btinai vaikams ne\u0161ioti kaukes reik\u0117t\u0173 priimti \u012fvertinus j\u0173 am\u017ei\u0173 ir sveikatos b\u016bkl\u0119. \u201eMa\u017eiukai daug laksto, jiems kauk\u0117s krenta, tod\u0117l juos tik apsunkint\u0173 j\u0173 d\u0117v\u0117jimas. Be to ma\u017ei vaikai tiek nebendrauja su kitais \u017emon\u0117mis \u2013 tik t\u0117vai ir dar\u017eelis. Ta\u010diau a\u0161 u\u017e tai, kad mokyklinukai jau ne\u0161iot\u0173 kaukes, nes jie ir patys nuvyksta da\u017enai \u012f mokykl\u0105, ir u\u017esuka \u012f parduotuv\u0119\u201c, \u2013 sako ji ir primena, kad kauk\u0117s u\u017esid\u0117jimas ne tik apsauga sau, bet ir visuomenei. Gydytoja pataria \u012fvertinti, koks vaiko imunitetas, jeigu vaikas da\u017enai serga, galb\u016bt ir jaunesniam reik\u0117t\u0173 pridengti veid\u0105 kauk\u0119. \u201eEurovaistin\u0117s\u201c u\u017esakymu spalio 19\u201329 dienomis tyrim\u0105 atliko \u201eSpinter Research\u201c, tyrimo metu buvo apklausti 1009 respondentai. <b>2020.11.16<\/b> Net 26 proc. respondent\u0173 kei\u010dia vienkartines apsaugines medicinines kaukes kas kelias dienas, o 13 proc. daro tai re\u010diau nei kart\u0105 per savait\u0119, rodo atliktas reprezentatyvus \u201eEurovaistin\u0117s\u201c u\u017esakymu atliktas tyrimas. \u012esigaliojus karantinui kauk\u0117s visoje Lietuvoje tapo privalomos i\u0161\u0117jus i\u0161 nam\u0173, ta\u010diau jos vis dar d\u0117vimos netaisyklingai, teigiama vaistin\u0117s prane\u0161ime. Be to, \u201eSpinter Tyrimai\u201c atlikta visuomen\u0117s nuomon\u0117s apklausa rodo, kad beveik pus\u0117 respondent\u0173 mano, kad r\u016bpintis COVID-19 prevencija gal\u0117t\u0173 pasistengti labiau. Specialistai sako pastebintys visuomen\u0117s nuovarg\u012f ir abejingum\u0105. \u201eEurovaistin\u0117s\u201c vaistinink\u0117 Migl\u0117 Kazakevi\u010dien\u0117 sako, kad tokie rezultatai vaistinink\u0173, deja, bet nestebina. \u201eVaistin\u0117je matome, kad ateina klient\u0173 d\u0117vin\u010di\u0173 purvinas, nune\u0161iotas kaukes ir respiratorius. Vis dar daug \u017emoni\u0173 netaisyklingai d\u0117vi kaukes\u201c, \u2013 pasteb\u0117jimais dalinasi ji ir primena, kad medicinin\u0117s kauk\u0117s yra vienkartin\u0117s ir kiekvien\u0105 kart\u0105 nusi\u0117mus tur\u0117t\u0173 b\u016bti i\u0161metamos ir d\u0117vimos ne ilgiau nei 3\u20134 valandas arba iki tol, kol sudr\u0117ksta. D\u0117vint ilgiau, kauki\u0173 efektyvumas ma\u017e\u0117ja. Vaistinink\u0117 pastebi, kad informacijos apie tinkam\u0105 kauki\u0173 d\u0117v\u0117jim\u0105 tikrai netr\u016bksta, ta\u010diau dalis \u017emoni\u0173 vis dar neatsakingai vertina susirgimo rizik\u0105 ar taupo kaukes. &nbsp; <b>Purvina kauk\u0117 \u2013 \u012fsp\u0117jimas saugotis papildomai<\/b> &nbsp; Vaik\u0173 gydytoja Indr\u0117 Pl\u0117\u0161tyt\u0117-B\u016btien\u0117 sako, kad rekomendacij\u0173 neigimas kyla ir d\u0117l papras\u010diausio nuovargio. Ji pastebi, kad pavasar\u012f daugiau \u017emoni\u0173 atsakingai laik\u0117si rank\u0173 higienos, veng\u0117 vie\u0161\u0173 viet\u0173, daugiau laiko leido namuose, o dabar jau\u010diamas visuomen\u0117s atsipalaidavimas. \u201eApie tai daug kalb\u0117jome ir vasar\u0105 \u2013 kadangi negal\u0117jome tinkamai atostogauti, mat\u0117me, kad ruden\u012f daug\u0117s ir depresija sergan\u010di\u0173, ir nusivylusi\u0173, ir pasitik\u0117jimo ma\u017e\u0117s. Tai, kas veik\u0117 kov\u0105 neveiks dabar\u201c, \u2013 sako ji. Visuomen\u0117je ry\u0161k\u0117jantis bevilti\u0161kumo jausmas ir augantis pyktis, prie\u0161inimasis rekomendacijoms, pasak gydytojos, atsispindi tyrimo rezultatuose. Gydytoja sako, kad dalis \u017emoni\u0173 prisidengia nepatogumu, ta\u010diau tai i\u0161kelti vir\u0161 saugumo ir atsakingumo \u2013 itin neteisingas \u017eingsnis. \u201eMokslininkai sako, kad geriau bet kokia kauk\u0117 nei jokios, ta\u010diau jeigu pamatome \u017emog\u0173 su purvina, nud\u0117v\u0117ta kauke, tai tur\u0117t\u0173 b\u016bti papildomas signalas mums \u2013 laikytis nuo jo atokiau, aktyviau dezinfekuoti rankas, o jeigu turime galimyb\u0119 ir papra\u0161yti pasikeisti kauk\u0119, galb\u016bt patys galime duoti jam nauj\u0105\u201c, \u2013 patarimais dalinasi vaik\u0173 gydytoja. Nors daug \u017emoni\u0173 pavargo nuo besit\u0119sian\u010dios situacijos, vis d\u0117lto specialistai ragina ie\u0161koti k\u016brybi\u0161k\u0173 b\u016bd\u0173, kaip nepamir\u0161ti laikytis tinkamos rank\u0173 higienos, kauki\u0173 d\u0117v\u0117jimo rekomendacij\u0173. Gydytoja pataria pagalvoti apie k\u016brybi\u0161kus sprendimus \u2013 nusistatyti telefone priminim\u0105 \u012fsp\u0117jant\u012f pasikeisti kauk\u0119, prie dur\u0173 pasikabinti lapel\u012f, kuris primint\u0173 i\u0161einant i\u0161 nam\u0173 tur\u0117ti nauj\u0105 kauk\u0119. \u201e\u017dmon\u0117s jau \u012fprato prie statistikos, ta\u010diau nor\u0117t\u0173si, kad atkreiptume d\u0117mes\u012f, jog tarp tos statistikos yra kit\u0173 artimieji, t\u0117vai, giminai\u010diai. \u017di\u016br\u0117dami \u012f statistik\u0105, \u017emon\u0117s tur\u0117t\u0173 matyti ne skai\u010dius, o \u017emoni\u0173 istorijas, nes jeigu mes nesusiimsime, sprendimai, kaip kovoti su pandemija tur\u0117s tik grie\u017et\u0117ti. Pagalvokite, kas b\u016bt\u0173, o jeigu tarp t\u0173 skai\u010di\u0173 b\u016b\u010diau a\u0161 arba mano artimieji? Ir neu\u017esid\u0117ta kauk\u0117 tik didina \u0161i\u0105 rizik\u0105\u201c, \u2013 sako vaik\u0173 gydytoja. &nbsp; <b>Sutinka, kad reik\u0117t\u0173 stengtis labiau<\/b> &nbsp; Atliktas tyrimas taip pat rodo, kad patys \u017emon\u0117s mano, jog deda nepakankamai pastang\u0173 imdamiesi prevencini\u0173 apsaugos nuo koronaviruso priemoni\u0173. Beveik pus\u0117 respondent\u0173, 43 proc., teig\u0117 galvojantys, kad gal\u0117t\u0173 pasistengti labiau, o darantys visk\u0105, kad nesusirgt\u0173, teig\u0117 37 proc. respondent\u0173. Nuomon\u0117s, kad gal\u0117t\u0173 pasistengti labiau da\u017eniau laikosi vyrai, 18\u201335 m. respondentai ir miest\u0173 gyventojai, o daran\u010dios visk\u0105, kad nesusirgt\u0173 da\u017eniau \u012fvardijo moterys, auk\u0161\u010diausio i\u0161simokslinimo grup\u0117s atstovai ir miest\u0173 gyventojai. \u201eEurovaistin\u0117s\u201c vaistinink\u0117 M. Kazakevi\u010dien\u0117 sako, kad klientams nuolat primena apie visas apsaugos nuo koronaviruso priemones \u2013 tinkama rank\u0173 higien\u0105, atstumo laikym\u0105si, \u010diaud\u0117jimo ir kos\u0117jimo etiket\u0105, patalp\u0173 v\u0117dinimo svarb\u0105. Ta\u010diau, anot jos, s\u0105moningumo ugdymas yra ilgalaikis procesas ir rezultatams pasiekti reikalingas nuoseklus \u0161vietimas. Daug diskusij\u0173 kyla d\u0117l vaik\u0173 apsaugos, vaik\u0173 gydytoja I. Pl\u0117\u0161yt\u0117-B\u016btien\u0117 sako, kad vaikai taip pat, kaip ir suaug\u0119, gali u\u017esikr\u0117sti koronavirusu, gali tapti \u0161io viruso ne\u0161iotojais ir platinti suk\u0117l\u0117j\u0105 aplinkiniams, tod\u0117l apsaugos priemoni\u0173 jiems reik\u0117t\u0173 imtis. Ta\u010diau sprendim\u0105 ar reikia b\u016btinai vaikams ne\u0161ioti kaukes reik\u0117t\u0173 priimti \u012fvertinus j\u0173 am\u017ei\u0173 ir sveikatos b\u016bkl\u0119. \u201eMa\u017eiukai daug laksto, jiems kauk\u0117s krenta, tod\u0117l juos tik apsunkint\u0173 j\u0173 d\u0117v\u0117jimas. Be to ma\u017ei vaikai tiek nebendrauja su kitais \u017emon\u0117mis \u2013 tik t\u0117vai ir dar\u017eelis. Ta\u010diau a\u0161 u\u017e tai, kad mokyklinukai jau ne\u0161iot\u0173 kaukes, nes jie ir patys nuvyksta da\u017enai \u012f mokykl\u0105, ir u\u017esuka \u012f parduotuv\u0119\u201c, \u2013 sako ji ir primena, kad kauk\u0117s u\u017esid\u0117jimas ne tik apsauga sau, bet ir visuomenei. Gydytoja pataria \u012fvertinti, koks vaiko imunitetas, jeigu vaikas da\u017enai serga, galb\u016bt ir jaunesniam reik\u0117t\u0173 pridengti veid\u0105 kauk\u0119. \u201eEurovaistin\u0117s\u201c u\u017esakymu spalio 19\u201329 dienomis tyrim\u0105 atliko \u201eSpinter Research\u201c, tyrimo metu buvo apklausti 1009 respondentai.<\/p>","protected":false},"excerpt":{"rendered":"<p>Net 26 proc.<\/p>","protected":false},"author":3,"featured_media":0,"comment_status":"closed","ping_status":"closed","sticky":false,"template":"","format":"standard","meta":{"footnotes":""},"categories":[],"tags":[],"class_list":["post-5927","post","type-post","status-publish","format-standard","hentry"],"_links":{"self":[{"href":"https:\/\/spinter.lt\/en\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/5927","targetHints":{"allow":["GET"]}}],"collection":[{"href":"https:\/\/spinter.lt\/en\/wp-json\/wp\/v2\/posts"}],"about":[{"href":"https:\/\/spinter.lt\/en\/wp-json\/wp\/v2\/types\/post"}],"author":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/spinter.lt\/en\/wp-json\/wp\/v2\/users\/3"}],"replies":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/spinter.lt\/en\/wp-json\/wp\/v2\/comments?post=5927"}],"version-history":[{"count":0,"href":"https:\/\/spinter.lt\/en\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/5927\/revisions"}],"wp:attachment":[{"href":"https:\/\/spinter.lt\/en\/wp-json\/wp\/v2\/media?parent=5927"}],"wp:term":[{"taxonomy":"category","embeddable":true,"href":"https:\/\/spinter.lt\/en\/wp-json\/wp\/v2\/categories?post=5927"},{"taxonomy":"post_tag","embeddable":true,"href":"https:\/\/spinter.lt\/en\/wp-json\/wp\/v2\/tags?post=5927"}],"curies":[{"name":"wp","href":"https:\/\/api.w.org\/{rel}","templated":true}]}}