Vis daugiau \u0161alies gyventoj\u0173 r\u016b\u0161iuoja atliekas, ta\u010diau kas gi juos skatina taip elgtis? Reprezentatyvaus tyrimo duomenimis, dauguma m\u016bs\u0173 tai daro, tausodami aplink\u0105 ir sveikat\u0105, sykiu prisid\u0117dami prie gamtini\u0173 i\u0161tekli\u0173 taupymo, nors asmenin\u0117s ekonomin\u0117s naudos nejau\u010dia. Daugiau kaip pus\u0117 gyventoj\u0173 mano, kad asmenin\u0117 nauda gal\u0117t\u0173 b\u016bti svarbus atliek\u0173 r\u016b\u0161iavimo veiksnys, ta\u010diau \u0161iuo metu tai n\u0117ra veiksmingai motyvuojanti aplinkyb\u0117. Svarbiausia \u2013 teigiamas poveikis aplinkai ir sveikatai<\/b> \u201eKaip parod\u0117 tyrimas, labai ma\u017eai Lietuvos gyventoj\u0173 r\u016b\u0161iuoti atliekas motyvuoja galimyb\u0117 suma\u017einti mokest\u012f u\u017e atliek\u0173 tvarkym\u0105, ir \u0161i gyventoj\u0173 dalis netgi ma\u017e\u0117ja. \u0160iemet tokia motyvacija buvo svarbi tik 7 proc. apklausos dalyvi\u0173 (2019 m. \u2013 8 proc.). Nors ekonomin\u0117 nauda ir buvo r\u016b\u0161iavim\u0105 paskatin\u0119s veiksnys, ypa\u010d \u0161iemet (2020 m. \u2013 34 proc., 2019 m. \u2013 28 proc.), realiai \u0161i\u0105 naud\u0105 jau\u010dia nedidel\u0117 \u017emoni\u0173 dalis, kuri susitrauk\u0117 (2020 m. \u2013 19 proc., 2019 m. \u2013 22 proc.)\u201c, \u2013 sako tyrim\u0105 inicijavusios V\u0161\u012e Pakuo\u010di\u0173 tvarkymo organizacijos (PTO) direktoriaus pavaduotoja Bena Razbadauskien\u0117. Ji taip pat atkreipia d\u0117mes\u012f, kad teigiam\u0105 r\u016b\u0161iavimo poveik\u012f aplinkai ir sveikatai, kaip r\u016b\u0161iavimo prie\u017east\u012f, nurod\u0117 daugiausia respondent\u0173 (2020 m. \u2013 57 proc., 2019 m. \u2013 67 proc.). Be to, vis daugiau \u017emoni\u0173 motyvuoja siekis, kad daugiau atliek\u0173 b\u016bt\u0173 perdirbta, taupant gamtinius i\u0161teklius (2020 m. \u2013 54 proc., 2019 m. \u2013 38 proc.) bei pareigos ir atsakomyb\u0117s jausmas (2020 m. \u2013 50 proc., 2019 m. \u2013 45 proc.). Tuo tarpu asmen\u0173, kurie asmenin\u0117s naudos nebuvim\u0105 nurodo kaip atsisakym\u0105 r\u016b\u0161iuoti atliekas, nema\u017e\u0117ja (2020 m. \u2013 10 proc., 2019 m. \u2013 9 proc.). Lygia greta daug\u0117ja gyventoj\u0173, kurie mano, kad ekonomin\u0117 nauda, kai r\u016b\u0161uojantieji mok\u0117t\u0173 ma\u017eiau, b\u016bt\u0173 svarbus veiksnys (2020 m. \u2013 56 proc., 2019 m. \u2013 31 proc.). R\u016b\u0161iuojame daugiau, bet nekokybi\u0161kai<\/b> \u201eKuo daugiau gyventojas i\u0161r\u016b\u0161iuoja, tuo ma\u017eiau sveria mi\u0161ri\u0173 atliek\u0173 konteineris, tuo ma\u017eesn\u0117 kintama mokes\u010dio dalis tenka gyventojui. Ta\u010diau yra ir kita pus\u0117: nor\u0117dami mok\u0117ti ma\u017eesn\u0119 rinkliav\u0105 gyventojai \u012f pakuo\u010di\u0173 atliek\u0173 konteinerius meta ne tik pakuo\u010di\u0173 atliekas, bet ir mi\u0161rias komunalines atliekas, tekstil\u0119, biodegraduojan\u010dias atliekas ir kt. Pakuo\u010di\u0173 atliek\u0173 konteineri\u0173 u\u017eter\u0161tumas da\u017enai siekia net ir 50 procent\u0173\u201c, \u2013 ai\u0161kina PTO atstov\u0117.; \u0160i\u0105 problem\u0105 \u012fvardija ir Lietuvos savivaldybi\u0173 komunalini\u0173 \u012fmoni\u0173 asociacijos prezidentas, UAB \u201eJonavos paslaugos\u201c direktorius Edmundas Mulokas.; \u201eR\u016b\u0161iuojan\u010di\u0173 \u017emoni\u0173 daug\u0117ja visoje Lietuvoje, surenkam\u0173 pakuo\u010di\u0173 kiekis pastaraisiais metais kasmet did\u0117ja apie 20 proc. Bet yra kita problema: r\u016b\u0161iavimo kokyb\u0117 neger\u0117ja. Gamintojas ar importuotojas yra \u012fsipareigoj\u0119s ir nori mok\u0117ti u\u017e pakuo\u010di\u0173 tvarkym\u0105, ta\u010diau jiems taip pat reikia mok\u0117ti ir u\u017e kit\u0173 atliek\u0173, kuriomis u\u017eter\u0161iami pakuot\u0117ms skirti konteineriai, surinkim\u0105 ir i\u0161ve\u017eim\u0105. Nors negal\u0117tume sakyti, kad r\u016b\u0161iavimas blog\u0117t\u0173, ta\u010diau daug\u0117jant r\u016b\u0161iuojan\u010di\u0173 \u017emoni\u0173, pakuot\u0117ms skirt\u0173 konteineri\u0173 u\u017eter\u0161tumo rodikliai tampa tikrai reik\u0161mingi. Tuo tarpu norint kontroliuoti, kas yra metama \u012f pakuot\u0117ms skirtus konteinerius, reik\u0117t\u0173 atitinkam\u0173 administracini\u0173 i\u0161tekli\u0173 \u2013 tai irgi padidint\u0173 atliek\u0173 tvarkymo i\u0161laidas \u201c, \u2013 atkreipia d\u0117mes\u012f E. Mulokas.; PTO atstov\u0117 taip pat pastebi, kad neteisingas atliek\u0173 tvarkymas arba netinkamas r\u016b\u0161iavimas ne tik nesuma\u017eina atliek\u0173 tvarkymo ka\u0161t\u0173, bet da\u017enu atveju dar ir padidina. Rinkliavos mokestis to gal ir neatspindi, ta\u010diau tai tikrai pajusime per preki\u0173 kainas, nes gamintojui tenka mok\u0117ti u\u017e tai, kas jam nepriklauso \u2013 komunalini\u0173 atliek\u0173 tvarkym\u0105. \u201ePinigai i\u0161 vienos ki\u0161en\u0117s tiesiog perkeliami \u012f kit\u0105. Aplinkosauginiu po\u017ei\u016briu toks ka\u0161t\u0173 perskirstymas yra ydingas ir brangus\u201c, \u2013 tvirtina B. Razbadauskien\u0117.; PTO atstov\u0117s teigimu, blogyb\u0117 yra ta, kad nors \u0161alies teis\u0117s aktai ir numato kiekvieno sistemos dalyvio pareigas, teises ir atsakomyb\u0119, ta\u010diau galiausiai neb\u0117ra ai\u0161ku, kas atsakingas u\u017e konkret\u0173 veiksm\u0105 ir rezultat\u0105. Viena tik yra ai\u0161kiai apibr\u0117\u017eta \u2013 jei gamintojas ar importuotojas ne\u012fgyvendins pakuo\u010di\u0173 surinkimo u\u017eduo\u010di\u0173, jam teks mok\u0117ti tar\u0161os mokes\u010dius.; Ateities vizijos siejamos su augan\u010dia karta<\/b> Lietuvos savivaldybi\u0173 komunalini\u0173 \u012fmoni\u0173 asociacijos prezidentas E. Mulokas \u012fsitikin\u0119s, kad esamomis aplinkyb\u0117mis r\u016b\u0161iavimo rodiklius ir efektyvum\u0105 labiausiai lemia gyventoj\u0173 s\u0105moningumo lygis, o ne finansin\u0117 motyvacija. Nes, atsi\u017evelgiant \u012f individualiam \u016bkiui priskirt\u0173 konteineri\u0173 i\u0161ve\u017eimo tvark\u0105 ir gyventoj\u0173 pastangas vienas nam\u0173 \u016bkis per metus gali sutaupyti ne tiek jau ir daug \u2013 apie 10\u201320 eur\u0173. \u201eIndividualus nam\u0173 \u016bkis gali pasirinkti ma\u017eesn\u012f konteiner\u012f, ma\u017eesn\u012f mi\u0161ri\u0173 komunalini\u0173 atliek\u0173 i\u0161ve\u017eimo da\u017en\u012f. Ta\u010diau pastaruoju metu atliek\u0173 surinkimo kainos tik auga, tod\u0117l \u017emon\u0117s nejau\u010dia motyvacijos. Iki \u0161iol problem\u0173 kelia brangstantis atliek\u0173 tvarkymas mechanino biologinio r\u016b\u0161iavimo \u012frenginiuose, diskutuojama apie sistemos efektyvum\u0105. Jei esant tokioms s\u0105lygoms vienintelis motyvuojantis veiksnys b\u016bt\u0173 galimyb\u0117 sutaupyti, tai apskritai nustotume r\u016b\u0161iuoti atliekas. Tod\u0117l, siekiant geresnio atliek\u0173 sutvarkymo rezultat\u0173 ateityje, s\u0105moningumo ugdym\u0105 \u0161iuo metu vertin\u010diau kaip daugiausia naudos duodant\u012f veiksn\u012f\u201c, \u2013 tvirtina E. Mulokas. Pasak jo, kur kas geresni\u0173 atliek\u0173 r\u016b\u0161iavimo rezultat\u0173 gal\u0117tume pasiekti daugiau d\u0117mesio skirdami atliek\u0173 r\u016b\u0161iavimo kult\u016bros ugdymui nuo ma\u017e\u0173 dien\u0173 \u2013 tai gal\u0117t\u0173 b\u016bti nacionalin\u0117s ikimokyklinio ugdymo sistemos dalis. PTO inicijuot\u0105 Lietuvos gyventoj\u0173 sociologin\u012f tyrim\u0105, siekiant i\u0161siai\u0161kinti \u0161alies gyventoj\u0173 po\u017ei\u016br\u012f \u012f atliek\u0173 r\u016b\u0161iavim\u0105 bei j\u0173 \u012fpro\u010dius atliko rinkos ir visuomen\u0117s nuomon\u0117s tyrim\u0173 kompanija \u201eSpinter tyrimai\u201c. Spalio m\u0117nes\u012f; atliekamo tyrimo metu buvo apklausta 1014 18\u201375 met\u0173 am\u017eiaus respondent\u0173. 2020.11.19<\/b> Vis daugiau \u0161alies gyventoj\u0173 r\u016b\u0161iuoja atliekas, ta\u010diau kas gi juos skatina taip elgtis? Reprezentatyvaus tyrimo duomenimis, dauguma m\u016bs\u0173 tai daro, tausodami aplink\u0105 ir sveikat\u0105, sykiu prisid\u0117dami prie gamtini\u0173 i\u0161tekli\u0173 taupymo, nors asmenin\u0117s ekonomin\u0117s naudos nejau\u010dia. Daugiau kaip pus\u0117 gyventoj\u0173 mano, kad asmenin\u0117 nauda gal\u0117t\u0173 b\u016bti svarbus atliek\u0173 r\u016b\u0161iavimo veiksnys, ta\u010diau \u0161iuo metu tai n\u0117ra veiksmingai motyvuojanti aplinkyb\u0117. Svarbiausia \u2013 teigiamas poveikis aplinkai ir sveikatai<\/b> \u201eKaip parod\u0117 tyrimas, labai ma\u017eai Lietuvos gyventoj\u0173 r\u016b\u0161iuoti atliekas motyvuoja galimyb\u0117 suma\u017einti mokest\u012f u\u017e atliek\u0173 tvarkym\u0105, ir \u0161i gyventoj\u0173 dalis netgi ma\u017e\u0117ja. \u0160iemet tokia motyvacija buvo svarbi tik 7 proc. apklausos dalyvi\u0173 (2019 m. \u2013 8 proc.). Nors ekonomin\u0117 nauda ir buvo r\u016b\u0161iavim\u0105 paskatin\u0119s veiksnys, ypa\u010d \u0161iemet (2020 m. \u2013 34 proc., 2019 m. \u2013 28 proc.), realiai \u0161i\u0105 naud\u0105 jau\u010dia nedidel\u0117 \u017emoni\u0173 dalis, kuri susitrauk\u0117 (2020 m. \u2013 19 proc., 2019 m. \u2013 22 proc.)\u201c, \u2013 sako tyrim\u0105 inicijavusios V\u0161\u012e Pakuo\u010di\u0173 tvarkymo organizacijos (PTO) direktoriaus pavaduotoja Bena Razbadauskien\u0117. Ji taip pat atkreipia d\u0117mes\u012f, kad teigiam\u0105 r\u016b\u0161iavimo poveik\u012f aplinkai ir sveikatai, kaip r\u016b\u0161iavimo prie\u017east\u012f, nurod\u0117 daugiausia respondent\u0173 (2020 m. \u2013 57 proc., 2019 m. \u2013 67 proc.). Be to, vis daugiau \u017emoni\u0173 motyvuoja siekis, kad daugiau atliek\u0173 b\u016bt\u0173 perdirbta, taupant gamtinius i\u0161teklius (2020 m. \u2013 54 proc., 2019 m. \u2013 38 proc.) bei pareigos ir atsakomyb\u0117s jausmas (2020 m. \u2013 50 proc., 2019 m. \u2013 45 proc.). Tuo tarpu asmen\u0173, kurie asmenin\u0117s naudos nebuvim\u0105 nurodo kaip atsisakym\u0105 r\u016b\u0161iuoti atliekas, nema\u017e\u0117ja (2020 m. \u2013 10 proc., 2019 m. \u2013 9 proc.). Lygia greta daug\u0117ja gyventoj\u0173, kurie mano, kad ekonomin\u0117 nauda, kai r\u016b\u0161uojantieji mok\u0117t\u0173 ma\u017eiau, b\u016bt\u0173 svarbus veiksnys (2020 m. \u2013 56 proc., 2019 m. \u2013 31 proc.). R\u016b\u0161iuojame daugiau, bet nekokybi\u0161kai<\/b> \u201eKuo daugiau gyventojas i\u0161r\u016b\u0161iuoja, tuo ma\u017eiau sveria mi\u0161ri\u0173 atliek\u0173 konteineris, tuo ma\u017eesn\u0117 kintama mokes\u010dio dalis tenka gyventojui. Ta\u010diau yra ir kita pus\u0117: nor\u0117dami mok\u0117ti ma\u017eesn\u0119 rinkliav\u0105 gyventojai \u012f pakuo\u010di\u0173 atliek\u0173 konteinerius meta ne tik pakuo\u010di\u0173 atliekas, bet ir mi\u0161rias komunalines atliekas, tekstil\u0119, biodegraduojan\u010dias atliekas ir kt. Pakuo\u010di\u0173 atliek\u0173 konteineri\u0173 u\u017eter\u0161tumas da\u017enai siekia net ir 50 procent\u0173\u201c, \u2013 ai\u0161kina PTO atstov\u0117.; \u0160i\u0105 problem\u0105 \u012fvardija ir Lietuvos savivaldybi\u0173 komunalini\u0173 \u012fmoni\u0173 asociacijos prezidentas, UAB \u201eJonavos paslaugos\u201c direktorius Edmundas Mulokas.; \u201eR\u016b\u0161iuojan\u010di\u0173 \u017emoni\u0173 daug\u0117ja visoje Lietuvoje, surenkam\u0173 pakuo\u010di\u0173 kiekis pastaraisiais metais kasmet did\u0117ja apie 20 proc. Bet yra kita problema: r\u016b\u0161iavimo kokyb\u0117 neger\u0117ja. Gamintojas ar importuotojas yra \u012fsipareigoj\u0119s ir nori mok\u0117ti u\u017e pakuo\u010di\u0173 tvarkym\u0105, ta\u010diau jiems taip pat reikia mok\u0117ti ir u\u017e kit\u0173 atliek\u0173, kuriomis u\u017eter\u0161iami pakuot\u0117ms skirti konteineriai, surinkim\u0105 ir i\u0161ve\u017eim\u0105. Nors negal\u0117tume sakyti, kad r\u016b\u0161iavimas blog\u0117t\u0173, ta\u010diau daug\u0117jant r\u016b\u0161iuojan\u010di\u0173 \u017emoni\u0173, pakuot\u0117ms skirt\u0173 konteineri\u0173 u\u017eter\u0161tumo rodikliai tampa tikrai reik\u0161mingi. Tuo tarpu norint kontroliuoti, kas yra metama \u012f pakuot\u0117ms skirtus konteinerius, reik\u0117t\u0173 atitinkam\u0173 administracini\u0173 i\u0161tekli\u0173 \u2013 tai irgi padidint\u0173 atliek\u0173 tvarkymo i\u0161laidas \u201c, \u2013 atkreipia d\u0117mes\u012f E. Mulokas.; PTO atstov\u0117 taip pat pastebi, kad neteisingas atliek\u0173 tvarkymas arba netinkamas r\u016b\u0161iavimas ne tik nesuma\u017eina atliek\u0173 tvarkymo ka\u0161t\u0173, bet da\u017enu atveju dar ir padidina. Rinkliavos mokestis to gal ir neatspindi, ta\u010diau tai tikrai pajusime per preki\u0173 kainas, nes gamintojui tenka mok\u0117ti u\u017e tai, kas jam nepriklauso \u2013 komunalini\u0173 atliek\u0173 tvarkym\u0105. \u201ePinigai i\u0161 vienos ki\u0161en\u0117s tiesiog perkeliami \u012f kit\u0105. Aplinkosauginiu po\u017ei\u016briu toks ka\u0161t\u0173 perskirstymas yra ydingas ir brangus\u201c, \u2013 tvirtina B. Razbadauskien\u0117.; PTO atstov\u0117s teigimu, blogyb\u0117 yra ta, kad nors \u0161alies teis\u0117s aktai ir numato kiekvieno sistemos dalyvio pareigas, teises ir atsakomyb\u0119, ta\u010diau galiausiai neb\u0117ra ai\u0161ku, kas atsakingas u\u017e konkret\u0173 veiksm\u0105 ir rezultat\u0105. Viena tik yra ai\u0161kiai apibr\u0117\u017eta \u2013 jei gamintojas ar importuotojas ne\u012fgyvendins pakuo\u010di\u0173 surinkimo u\u017eduo\u010di\u0173, jam teks mok\u0117ti tar\u0161os mokes\u010dius.; Ateities vizijos siejamos su augan\u010dia karta<\/b> Lietuvos savivaldybi\u0173 komunalini\u0173 \u012fmoni\u0173 asociacijos prezidentas E. Mulokas \u012fsitikin\u0119s, kad esamomis aplinkyb\u0117mis r\u016b\u0161iavimo rodiklius ir efektyvum\u0105 labiausiai lemia gyventoj\u0173 s\u0105moningumo lygis, o ne finansin\u0117 motyvacija. Nes, atsi\u017evelgiant \u012f individualiam \u016bkiui priskirt\u0173 konteineri\u0173 i\u0161ve\u017eimo tvark\u0105 ir gyventoj\u0173 pastangas vienas nam\u0173 \u016bkis per metus gali sutaupyti ne tiek jau ir daug \u2013 apie 10\u201320 eur\u0173. \u201eIndividualus nam\u0173 \u016bkis gali pasirinkti ma\u017eesn\u012f konteiner\u012f, ma\u017eesn\u012f mi\u0161ri\u0173 komunalini\u0173 atliek\u0173 i\u0161ve\u017eimo da\u017en\u012f. Ta\u010diau pastaruoju metu atliek\u0173 surinkimo kainos tik auga, tod\u0117l \u017emon\u0117s nejau\u010dia motyvacijos. Iki \u0161iol problem\u0173 kelia brangstantis atliek\u0173 tvarkymas mechanino biologinio r\u016b\u0161iavimo \u012frenginiuose, diskutuojama apie sistemos efektyvum\u0105. Jei esant tokioms s\u0105lygoms vienintelis motyvuojantis veiksnys b\u016bt\u0173 galimyb\u0117 sutaupyti, tai apskritai nustotume r\u016b\u0161iuoti atliekas. Tod\u0117l, siekiant geresnio atliek\u0173 sutvarkymo rezultat\u0173 ateityje, s\u0105moningumo ugdym\u0105 \u0161iuo metu vertin\u010diau kaip daugiausia naudos duodant\u012f veiksn\u012f\u201c, \u2013 tvirtina E. Mulokas. Pasak jo, kur kas geresni\u0173 atliek\u0173 r\u016b\u0161iavimo rezultat\u0173 gal\u0117tume pasiekti daugiau d\u0117mesio skirdami atliek\u0173 r\u016b\u0161iavimo kult\u016bros ugdymui nuo ma\u017e\u0173 dien\u0173 \u2013 tai gal\u0117t\u0173 b\u016bti nacionalin\u0117s ikimokyklinio ugdymo sistemos dalis. PTO inicijuot\u0105 Lietuvos gyventoj\u0173 sociologin\u012f tyrim\u0105, siekiant i\u0161siai\u0161kinti \u0161alies gyventoj\u0173 po\u017ei\u016br\u012f \u012f atliek\u0173 r\u016b\u0161iavim\u0105 bei j\u0173 \u012fpro\u010dius atliko rinkos ir visuomen\u0117s nuomon\u0117s tyrim\u0173 kompanija \u201eSpinter tyrimai\u201c. Spalio m\u0117nes\u012f; atliekamo tyrimo metu buvo apklausta 1014 18\u201375 met\u0173 am\u017eiaus respondent\u0173.<\/p>","protected":false},"excerpt":{"rendered":"
Vis daugiau \u0161alies gyventoj\u0173 r\u016b\u0161iuoja atliekas, ta\u010diau kas gi juos skatina taip elgtis?<\/p>","protected":false},"author":3,"featured_media":0,"comment_status":"closed","ping_status":"closed","sticky":false,"template":"","format":"standard","meta":{"footnotes":""},"categories":[],"tags":[],"class_list":["post-5924","post","type-post","status-publish","format-standard","hentry"],"_links":{"self":[{"href":"https:\/\/spinter.lt\/en\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/5924","targetHints":{"allow":["GET"]}}],"collection":[{"href":"https:\/\/spinter.lt\/en\/wp-json\/wp\/v2\/posts"}],"about":[{"href":"https:\/\/spinter.lt\/en\/wp-json\/wp\/v2\/types\/post"}],"author":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/spinter.lt\/en\/wp-json\/wp\/v2\/users\/3"}],"replies":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/spinter.lt\/en\/wp-json\/wp\/v2\/comments?post=5924"}],"version-history":[{"count":0,"href":"https:\/\/spinter.lt\/en\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/5924\/revisions"}],"wp:attachment":[{"href":"https:\/\/spinter.lt\/en\/wp-json\/wp\/v2\/media?parent=5924"}],"wp:term":[{"taxonomy":"category","embeddable":true,"href":"https:\/\/spinter.lt\/en\/wp-json\/wp\/v2\/categories?post=5924"},{"taxonomy":"post_tag","embeddable":true,"href":"https:\/\/spinter.lt\/en\/wp-json\/wp\/v2\/tags?post=5924"}],"curies":[{"name":"wp","href":"https:\/\/api.w.org\/{rel}","templated":true}]}}