Kas tre\u010dias \u0161alies gyventojas mano, kad turi padidint\u0105 kraujosp\u016bd\u012f ir
\ncholesterolio kiek\u012f kraujyje, atskleid\u0117 reprezentatyvus visuomen\u0117s nuomon\u0117s
\ntyrimas. O kaip yra i\u0161 tikr\u0173j\u0173? Bendrov\u0117 \u201eSpinter tyrimai\u201c spalio 19\u201329 dienomis atliko Lietuvos gyventoj\u0173
\napklaus\u0105. Joje dalyvavo 1009 asmenys, kuri\u0173 am\u017eius 18\u201375 metai. \u201eSpinter
\ntyrimai\u201c i\u0161siai\u0161kino, kad padid\u0117jus\u012f
\nkraujosp\u016bd\u012f ir dislipidemij\u0105 (padid\u0117jus\u012f cholesterolio kiek\u012f kraujyje) da\u017eniausiai
\ntvirtina turintys 56-eri\u0173 met\u0173 ir vyresni gyventojai (56,4 proc.), o taip
\ntvirtinan\u010di\u0173 46\u201355 m. am\u017eiaus grup\u0117je yra 50,3 proc. Vis d\u0117lto ir jaunesni gyventojai sako, kad susiduria su \u0161iais negalavimais:
\ntarp 36\u201345 m. am\u017eiaus lietuvi\u0173 taip tvirtina kas penktas (20 proc.), o 26\u201335 m.
\nam\u017eiaus grup\u0117je \u2013 kas de\u0161imtas (10,4 proc.) gyventojas. \u201eAuk\u0161tas arterinis kraujo spaudimas bei didesnis nei norma cholesterolio
\nkiekis paprastai lemia didesn\u0119 rizik\u0105 susirgti \u0161irdies ir kraujagysli\u0173 ligomis,
\ntod\u0117l \u0161iuos sutrikimus reikia diagnozuoti kuo ankstyvesn\u0117je stadijoje. Svarbu
\nsuprasti, kad \u017emon\u0117s, ypa\u010d vidutinio
\nam\u017eiaus, dar nejau\u010dia joki\u0173 simptom\u0173, tad \u012f kardiolog\u0173 rankas patenka tik tuomet,
\nkai liga jau b\u016bna \u012fsisen\u0117jusi, kai atsiranda skausmai kr\u016btin\u0117je arba dar
\nblogiau \u2013 kai staiga, tarsi perk\u016bnas i\u0161 giedro dangaus, \u012fvyksta miokardo
\ninfarktas ar insultas, kurie neretai baigiasi ir mirtimi\u201c, \u2013 sako Lietuvos
\nkardiolog\u0173 draugijos prezident\u0117 profesor\u0117 Jelena \u010celutkien\u0117. Lietuvoje vyksta valstyb\u0117s finansuojama programa (\u0160irdies ir kraujagysli\u0173
\nlig\u0173 Prevencijos programa), pagal kuri\u0105 kraujosp\u016bd\u017eio ir cholesterolio tyrimai prevenci\u0161kai
\natliekami sveikiems, dar netur\u0117jusiems miokardo infarkt\u0173 ir insult\u0173, vyrams nuo
\n40 iki 55 met\u0173 ir moterims nuo 50 iki 65 met\u0173. Kiekvienais metais patikrinami
\ndaugiau nei 300 t\u016bkst. Lietuvos gyventoj\u0173. \u201eI\u0161analizav\u0119 \u0161i\u0173 patikr\u0173 duomenis matome, kad tikroji pad\u0117tis yra blogesn\u0117
\nnei gyventojai galvoja apie save. Tikrasis dislipidemijos mastas Lietuvoje yra
\ndaug didesnis: iki 90 proc. patikrint\u0173 asmen\u0173. Tie, kurie nesitikrina arba
\nneatsakingai geria nuo cholesterolio ar padidinto kraujo spaudimo paskirtus vaistus,
\npasmerkia save miokardo infarkt\u0173 ar insult\u0173 rizikai. Pra\u0117jusiais metais
\nLietuvoje nuo i\u0161emin\u0117s \u0161irdies ligos mir\u0117 1103 darbingo am\u017eiaus (iki 64 met\u0173)
\nvyrai ir 246 tokio pat am\u017eiaus moterys. Kaip matote, darbingo am\u017eiaus vyrams rizika
\nmirti nuo miokardo infarkto yra 4 kartus didesn\u0117 nei moterims\u201c, \u2013 skai\u010diuoja
\nLietuvos kardiolog\u0173 draugijos prezident\u0117 profesor\u0117 Jelena \u010celutkien\u0117. Vaistai gydo tik tada, kai juos vartoji<\/b> Pacientams,
\nkuriems nustatomas auk\u0161tas arterinis kraujo spaudimas ir padidintas
\ncholesterolio kiekis, paprastai skiriami du skirtingi medikamentai kiekvienam
\ni\u0161 \u0161i\u0173 sveikatos sutrikim\u0173 koreguoti \u2013 antihipertenzinis vaistas ir statinas. Skirdami
\njuos medikai paai\u0161kina kiekvieno veikim\u0105 ir tikslingum\u0105, ta\u010diau pacientams
\nkartais b\u016bna sud\u0117tinga suvokti, kod\u0117l kasdien reikia vartoti net kelis vaistus,
\njei jie jau\u010diasi palyginti gerai. \u201eSu vaistais,
\nskirtais auk\u0161tam kraujosp\u016bd\u017eiui reguliuoti, taip nutinka re\u010diau, nes
\nhipertenzija kartais sukelia juntamus ir nemalonius poj\u016b\u010dius: galvos skausm\u0105,
\nsunkum\u0105 ir kitus. Be to, neretas \u017emogus namuose turi kraujosp\u016bd\u017eio aparat\u0105,
\nkraujo spaudim\u0105 gali pasimatuoti vaistin\u0117je. Taip pat ir \u0161eimos gydytojas
\npamatuoja kraujo spaudim\u0105 kiekvieno apsilankymo metu. Visai kita situacija su
\ncholesteroliu. Cholesterolio padid\u0117jimas nesukelia joki\u0173 ai\u0161ki\u0173 fizini\u0173 poj\u016b\u010di\u0173,
\ntad \u017emogui atrodo, kad ir gydyti n\u0117ra ko. O nustatyti cholesterolio lyg\u012f gali
\ntik laboratorija, pa\u0117musi kraujo m\u0117gin\u012f. Da\u017enai
\npasitaiko, kad i\u0161 prad\u017ei\u0173 mediko paskirtus vaistus pacientas vartoja
\ndrausmingai, ta\u010diau po kurio laiko atsipalaiduoja ir pradeda \u201eu\u017emir\u0161ti\u201c. Taip
\nelgtis nereik\u0117t\u0173, nes kenkiama sau \u2013 juk vien tur\u0117damas vaist\u0173 recept\u0105 \u017emogus
\nnepasveiks. Tiek antihipertenzinius vaistus, tiek statinus vartoti tiksliai
\ntaip, kaip paskirta, b\u016btina, nes tai padeda u\u017ekirsti keli\u0105 \u0161irdies ir
\nkraujagysli\u0173 ligoms, suma\u017einti mirties, taip pat miokardo infarkto ir insulto
\nrizik\u0105\u201c, \u2013 ai\u0161kina profesor\u0117. Politable\u010di\u0173 ne\u017eino, bet i\u0161bandyti nor\u0117t\u0173<\/b> Europos
\nKardiolog\u0173 draugija savo hipertenzijos gydymo rekomendacijose nurodo, kad
\ngydytojai gali supaprastinti vaist\u0173 vartojimo re\u017eim\u0105 suma\u017eindami per par\u0105 vartojam\u0173
\ntable\u010di\u0173 skai\u010di\u0173. Vienas i\u0161 b\u016bd\u0173 \u2013 vietoje keleto medikament\u0173 pacientui skirti
\nvien\u0105, taip vadinam\u0105 politablet\u0119, kurios sud\u0117tyje yra kelios veikliosios
\nmed\u017eiagos, koreguojan\u010dios dvi skirtingas ligas \u2013 arterin\u0119 hipertenzij\u0105 ir
\ndislipidemij\u0105. Apklausa parod\u0117, kad \u0161alyje apie politabletes yra gird\u0117j\u0119s tik vienas i\u0161
\nde\u0161imties gyventoj\u0173. Prof. J. \u010celutkien\u0117 sako, jog nat\u016bralu, kad \u0161i vaisto
\nforma dar n\u0117ra pla\u010diai \u017einoma, nes Lietuvoje kraujosp\u016bd\u012f ir cholesterol\u012f
\nkontroliuojan\u010dios politablet\u0117s prieinamos ne taip seniai. Vis d\u0117lto, jos
\nteigimu, i\u0161gird\u0119s apie toki\u0105 galimyb\u0119 da\u017enas pacientas nud\u017eiunga ir mielai
\nsutinka \u012fprast\u0105 gydym\u0105 pakeisti, motyvuodamas tuo, jog keli\u0173 vaist\u0173 vartojimas
\nskirtingu paros metu vargina, be to, da\u017enai vien\u0105 ar kit\u0105 medikament\u0105 tiesiog
\npamir\u0161tama i\u0161gerti. 40 proc. apklaust\u0173 respondent\u0173 nurod\u0117, kad esant poreikiui b\u016bt\u0173 link\u0119
\nklausti gydytojo d\u0117l dviej\u0173 skirting\u0173 table\u010di\u0173 pakeitimo \u012f vien\u0105 politablet\u0119, o
\n32 proc. atsak\u0117 dar tvirtai ne\u017einantys, ar tai daryt\u0173. 2020.11.29<\/b> Kas tre\u010dias \u0161alies gyventojas mano, kad turi padidint\u0105 kraujosp\u016bd\u012f ir
\ncholesterolio kiek\u012f kraujyje, atskleid\u0117 reprezentatyvus visuomen\u0117s nuomon\u0117s
\ntyrimas. O kaip yra i\u0161 tikr\u0173j\u0173? Bendrov\u0117 \u201eSpinter tyrimai\u201c spalio 19\u201329 dienomis atliko Lietuvos gyventoj\u0173
\napklaus\u0105. Joje dalyvavo 1009 asmenys, kuri\u0173 am\u017eius 18\u201375 metai. \u201eSpinter
\ntyrimai\u201c i\u0161siai\u0161kino, kad padid\u0117jus\u012f
\nkraujosp\u016bd\u012f ir dislipidemij\u0105 (padid\u0117jus\u012f cholesterolio kiek\u012f kraujyje) da\u017eniausiai
\ntvirtina turintys 56-eri\u0173 met\u0173 ir vyresni gyventojai (56,4 proc.), o taip
\ntvirtinan\u010di\u0173 46\u201355 m. am\u017eiaus grup\u0117je yra 50,3 proc. Vis d\u0117lto ir jaunesni gyventojai sako, kad susiduria su \u0161iais negalavimais:
\ntarp 36\u201345 m. am\u017eiaus lietuvi\u0173 taip tvirtina kas penktas (20 proc.), o 26\u201335 m.
\nam\u017eiaus grup\u0117je \u2013 kas de\u0161imtas (10,4 proc.) gyventojas. \u201eAuk\u0161tas arterinis kraujo spaudimas bei didesnis nei norma cholesterolio
\nkiekis paprastai lemia didesn\u0119 rizik\u0105 susirgti \u0161irdies ir kraujagysli\u0173 ligomis,
\ntod\u0117l \u0161iuos sutrikimus reikia diagnozuoti kuo ankstyvesn\u0117je stadijoje. Svarbu
\nsuprasti, kad \u017emon\u0117s, ypa\u010d vidutinio
\nam\u017eiaus, dar nejau\u010dia joki\u0173 simptom\u0173, tad \u012f kardiolog\u0173 rankas patenka tik tuomet,
\nkai liga jau b\u016bna \u012fsisen\u0117jusi, kai atsiranda skausmai kr\u016btin\u0117je arba dar
\nblogiau \u2013 kai staiga, tarsi perk\u016bnas i\u0161 giedro dangaus, \u012fvyksta miokardo
\ninfarktas ar insultas, kurie neretai baigiasi ir mirtimi\u201c, \u2013 sako Lietuvos
\nkardiolog\u0173 draugijos prezident\u0117 profesor\u0117 Jelena \u010celutkien\u0117. Lietuvoje vyksta valstyb\u0117s finansuojama programa (\u0160irdies ir kraujagysli\u0173
\nlig\u0173 Prevencijos programa), pagal kuri\u0105 kraujosp\u016bd\u017eio ir cholesterolio tyrimai prevenci\u0161kai
\natliekami sveikiems, dar netur\u0117jusiems miokardo infarkt\u0173 ir insult\u0173, vyrams nuo
\n40 iki 55 met\u0173 ir moterims nuo 50 iki 65 met\u0173. Kiekvienais metais patikrinami
\ndaugiau nei 300 t\u016bkst. Lietuvos gyventoj\u0173. \u201eI\u0161analizav\u0119 \u0161i\u0173 patikr\u0173 duomenis matome, kad tikroji pad\u0117tis yra blogesn\u0117
\nnei gyventojai galvoja apie save. Tikrasis dislipidemijos mastas Lietuvoje yra
\ndaug didesnis: iki 90 proc. patikrint\u0173 asmen\u0173. Tie, kurie nesitikrina arba
\nneatsakingai geria nuo cholesterolio ar padidinto kraujo spaudimo paskirtus vaistus,
\npasmerkia save miokardo infarkt\u0173 ar insult\u0173 rizikai. Pra\u0117jusiais metais
\nLietuvoje nuo i\u0161emin\u0117s \u0161irdies ligos mir\u0117 1103 darbingo am\u017eiaus (iki 64 met\u0173)
\nvyrai ir 246 tokio pat am\u017eiaus moterys. Kaip matote, darbingo am\u017eiaus vyrams rizika
\nmirti nuo miokardo infarkto yra 4 kartus didesn\u0117 nei moterims\u201c, \u2013 skai\u010diuoja
\nLietuvos kardiolog\u0173 draugijos prezident\u0117 profesor\u0117 Jelena \u010celutkien\u0117. Vaistai gydo tik tada, kai juos vartoji<\/b> Pacientams,
\nkuriems nustatomas auk\u0161tas arterinis kraujo spaudimas ir padidintas
\ncholesterolio kiekis, paprastai skiriami du skirtingi medikamentai kiekvienam
\ni\u0161 \u0161i\u0173 sveikatos sutrikim\u0173 koreguoti \u2013 antihipertenzinis vaistas ir statinas. Skirdami
\njuos medikai paai\u0161kina kiekvieno veikim\u0105 ir tikslingum\u0105, ta\u010diau pacientams
\nkartais b\u016bna sud\u0117tinga suvokti, kod\u0117l kasdien reikia vartoti net kelis vaistus,
\njei jie jau\u010diasi palyginti gerai. \u201eSu vaistais,
\nskirtais auk\u0161tam kraujosp\u016bd\u017eiui reguliuoti, taip nutinka re\u010diau, nes
\nhipertenzija kartais sukelia juntamus ir nemalonius poj\u016b\u010dius: galvos skausm\u0105,
\nsunkum\u0105 ir kitus. Be to, neretas \u017emogus namuose turi kraujosp\u016bd\u017eio aparat\u0105,
\nkraujo spaudim\u0105 gali pasimatuoti vaistin\u0117je. Taip pat ir \u0161eimos gydytojas
\npamatuoja kraujo spaudim\u0105 kiekvieno apsilankymo metu. Visai kita situacija su
\ncholesteroliu. Cholesterolio padid\u0117jimas nesukelia joki\u0173 ai\u0161ki\u0173 fizini\u0173 poj\u016b\u010di\u0173,
\ntad \u017emogui atrodo, kad ir gydyti n\u0117ra ko. O nustatyti cholesterolio lyg\u012f gali
\ntik laboratorija, pa\u0117musi kraujo m\u0117gin\u012f. Da\u017enai
\npasitaiko, kad i\u0161 prad\u017ei\u0173 mediko paskirtus vaistus pacientas vartoja
\ndrausmingai, ta\u010diau po kurio laiko atsipalaiduoja ir pradeda \u201eu\u017emir\u0161ti\u201c. Taip
\nelgtis nereik\u0117t\u0173, nes kenkiama sau \u2013 juk vien tur\u0117damas vaist\u0173 recept\u0105 \u017emogus
\nnepasveiks. Tiek antihipertenzinius vaistus, tiek statinus vartoti tiksliai
\ntaip, kaip paskirta, b\u016btina, nes tai padeda u\u017ekirsti keli\u0105 \u0161irdies ir
\nkraujagysli\u0173 ligoms, suma\u017einti mirties, taip pat miokardo infarkto ir insulto
\nrizik\u0105\u201c, \u2013 ai\u0161kina profesor\u0117. Politable\u010di\u0173 ne\u017eino, bet i\u0161bandyti nor\u0117t\u0173<\/b> Europos
\nKardiolog\u0173 draugija savo hipertenzijos gydymo rekomendacijose nurodo, kad
\ngydytojai gali supaprastinti vaist\u0173 vartojimo re\u017eim\u0105 suma\u017eindami per par\u0105 vartojam\u0173
\ntable\u010di\u0173 skai\u010di\u0173. Vienas i\u0161 b\u016bd\u0173 \u2013 vietoje keleto medikament\u0173 pacientui skirti
\nvien\u0105, taip vadinam\u0105 politablet\u0119, kurios sud\u0117tyje yra kelios veikliosios
\nmed\u017eiagos, koreguojan\u010dios dvi skirtingas ligas \u2013 arterin\u0119 hipertenzij\u0105 ir
\ndislipidemij\u0105. Apklausa parod\u0117, kad \u0161alyje apie politabletes yra gird\u0117j\u0119s tik vienas i\u0161
\nde\u0161imties gyventoj\u0173. Prof. J. \u010celutkien\u0117 sako, jog nat\u016bralu, kad \u0161i vaisto
\nforma dar n\u0117ra pla\u010diai \u017einoma, nes Lietuvoje kraujosp\u016bd\u012f ir cholesterol\u012f
\nkontroliuojan\u010dios politablet\u0117s prieinamos ne taip seniai. Vis d\u0117lto, jos
\nteigimu, i\u0161gird\u0119s apie toki\u0105 galimyb\u0119 da\u017enas pacientas nud\u017eiunga ir mielai
\nsutinka \u012fprast\u0105 gydym\u0105 pakeisti, motyvuodamas tuo, jog keli\u0173 vaist\u0173 vartojimas
\nskirtingu paros metu vargina, be to, da\u017enai vien\u0105 ar kit\u0105 medikament\u0105 tiesiog
\npamir\u0161tama i\u0161gerti. 40 proc. apklaust\u0173 respondent\u0173 nurod\u0117, kad esant poreikiui b\u016bt\u0173 link\u0119
\nklausti gydytojo d\u0117l dviej\u0173 skirting\u0173 table\u010di\u0173 pakeitimo \u012f vien\u0105 politablet\u0119, o
\n32 proc. atsak\u0117 dar tvirtai ne\u017einantys, ar tai daryt\u0173.<\/p>","protected":false},"excerpt":{"rendered":"
Kas tre\u010dias \u0161alies gyventojas mano, kad turi padidint\u0105 kraujosp\u016bd\u012f ir cholesterolio kiek\u012f kraujyje, atskleid\u0117 reprezentatyvus visuomen\u0117s nuomon\u0117s tyrimas. O<\/p>","protected":false},"author":3,"featured_media":0,"comment_status":"closed","ping_status":"closed","sticky":false,"template":"","format":"standard","meta":{"footnotes":""},"categories":[],"tags":[],"class_list":["post-5918","post","type-post","status-publish","format-standard","hentry"],"_links":{"self":[{"href":"https:\/\/spinter.lt\/en\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/5918","targetHints":{"allow":["GET"]}}],"collection":[{"href":"https:\/\/spinter.lt\/en\/wp-json\/wp\/v2\/posts"}],"about":[{"href":"https:\/\/spinter.lt\/en\/wp-json\/wp\/v2\/types\/post"}],"author":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/spinter.lt\/en\/wp-json\/wp\/v2\/users\/3"}],"replies":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/spinter.lt\/en\/wp-json\/wp\/v2\/comments?post=5918"}],"version-history":[{"count":0,"href":"https:\/\/spinter.lt\/en\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/5918\/revisions"}],"wp:attachment":[{"href":"https:\/\/spinter.lt\/en\/wp-json\/wp\/v2\/media?parent=5918"}],"wp:term":[{"taxonomy":"category","embeddable":true,"href":"https:\/\/spinter.lt\/en\/wp-json\/wp\/v2\/categories?post=5918"},{"taxonomy":"post_tag","embeddable":true,"href":"https:\/\/spinter.lt\/en\/wp-json\/wp\/v2\/tags?post=5918"}],"curies":[{"name":"wp","href":"https:\/\/api.w.org\/{rel}","templated":true}]}}