\u0160alies gyventoj\u0173 savijauta per antr\u0105j\u012f karantin\u0105 d\u0117l koronaviruso pandemijos skirtinga, parod\u0117 lapkri\u010dio 18\u201329 dienomis Delfi u\u017esakymu atlikta \u201eSpinter tyrimai\u201c apklausa. Kol vieni deklaravo \u012f situacij\u0105 \u017evelgiantys ramiai, kiti teig\u0117 jau pavarg\u0119 nuo draudim\u0173. Delfi kalbinti ekspertai teig\u0117, jog apklausoje galima pamatyti ir tuos, kurie neigia viruso egzistavim\u0105 bei ragino d\u0117mes\u012f i\u0161\u0161\u016bki\u0173 akivaizdoje kreipti ne \u012f nurodymus lau\u017ean\u010dius gyventojus. Visuomen\u0117s nuomon\u0117s ir rinkos tyrim\u0173 bendrov\u0117 \u201eSpinter tyrimai\u201c 2020 met\u0173 lapkri\u010dio 18\u201329 dienomis naujien\u0173 portalo Delfi u\u017esakymu atliko visuomen\u0117s nuomon\u0117s apklaus\u0105. Tyrime dalyvavo gyventojai nuo 18 iki 75 met\u0173. Kaip savijauta kei\u010diasi nuo pirmojo karantino?<\/b> Vienas i\u0161 klausim\u0173 apklausoje buvo apie savijaut\u0105 pirmosios ir antrosios koronaviruso bangos metu. Klausiami, ar skiriasi j\u0173 savijauta per pirm\u0105 ir antr\u0105 koronaviruso bang\u0105, 32,3 procentai apklaust\u0173j\u0173 teig\u0117, kad j\u0173 savijauta pager\u0117jo, \u012f visk\u0105 \u017ei\u016bri ramiau, yra susitaik\u0119, priprat\u0119 prie nei\u0161vengiam\u0173 ribojim\u0173, draudim\u0173. Kiek daugiau nei ketvirtadalis apklaust\u0173j\u0173, 26,1 proc. teig\u0117, kad j\u0173 savijauta pablog\u0117jo, nes pavargo nuo ribojim\u0173 ir karantino draudimo. Kiek daugiau nei ketvirtadalis apklaust\u0173j\u0173, 26,1 proc. teig\u0117, kad j\u0173 savijauta pablog\u0117jo, nes pavargo nuo ribojim\u0173 ir karantino draudimo. Did\u017eioji dauguma apklaust\u0173j\u0173 \u2013 38,4 proc. respondent\u0173 teig\u0117, kad j\u0173 savijauta nepakito. \u012e klausim\u0105 neatsak\u0117 3,2 procento apklaust\u0173j\u0173. Apklaus\u0105 atlikusios bendrov\u0117s \u201eSpinter tyrimai\u201c vadovas Ignas Zokas Delfi teig\u0117, kad gyventoj\u0173 reakcija gana skirtinga. \u201eNegalima sakyti, kad visuomen\u0117 reaguoja vienaip ar kitaip. Kaip \u012f reakcija \u012f pa\u010dius ribojimus, vieni j\u0173 laikosi, kiti juda ir perka. Tai lygiai tos pa\u010dios nuostatos matomos ir \u017emoni\u0173 psichologin\u0117je b\u016bsenoje, jei taip galima sakyti\u201c, \u2013 ai\u0161kino jis. Pa\u0161nekovas teig\u0117, kad kiti nuo \u0161ios situacijos papras\u010diausiai pavargo. Did\u017eiausia apklaust\u0173j\u0173 dalis teig\u0117, kad poky\u010di\u0173 savijautoje nefiksuoja. \u201eMatyt, kad jie prisitaik\u0117 ir nors buvo nepatogum\u0173 tiek pirmo karantino metu, tiek dabar, bet didesni\u0173 poky\u010di\u0173 nemato. Tai pagrindin\u0117 i\u0161vada b\u016bt\u0173 tokia, kad reakcija \u012f pandemij\u0105 yra labai skirtinga, ne visi vienodai\u201c, \u2013 i\u0161vad\u0105 dar\u0117 jis. Moterys da\u017eniau \u012fvardijo tiek pager\u0117jusi\u0105, tiek pablog\u0117jusi\u0105 savijaut\u0105, vyrai da\u017eniau teig\u0117, kad niekas nepasikeit\u0117. Pager\u0117jusi\u0105 savijaut\u0105 da\u017eniau \u012fvardijo jauniausio am\u017eiaus respondentai. Pablog\u0117jusi\u0105 da\u017eniau deklaravo 36\u201345 m., did\u017eiausi\u0173 pajam\u0173 atstovai. \u201ePirmojo karantino metu labiausiai i\u0161sigand\u0119s buvo jaunimas, nors gr\u0117sm\u0117 senjorams did\u017eiausia. Nes jiems tai buvo visi\u0161kai naujas dalykas, pirma kriz\u0117 j\u0173 gyvenime. Matyt, tai juos ir i\u0161g\u0105sdino. O dabar jau u\u017esiaugino sk\u016br\u0105, turi daugiau patirties ir savijauta nat\u016braliai pager\u0117jo\u201c, \u2013 apklausos, darytos lapkri\u010dio m\u0117nesio pabaigoje rezultatus vertino jis. Pablog\u0117jusi\u0105 savijaut\u0105 da\u017eniau deklaravo 36\u201345 met\u0173 did\u017eiausias pajamas gaunantys atstovai. I. Zoko teigimu, tai lemia vienas aspektas \u2013 tai aktyviausias visuomen\u0117s segmentas. \u201eTai yra pikas gyvenimo cikle. Tai jie tuos apribojimus turb\u016bt geriausiai ir jau\u010dia\u201c, \u2013 Delfi ai\u0161kino ekspertas. Audra ta pati, bet valtys \u2013 skirtingos<\/b> Infekcini\u0173 lig\u0173 epidemiologas Paulius Gradeckas Delfi komentuodamas tyrimo duomenis, teig\u0117, jog \u017emon\u0117s adaptuojasi prie \u012fvairiausi\u0173 netik\u0117t\u0173 situacij\u0173. Ir tai, kas pirmojo karantino metu atrod\u0117 ne\u012fmanoma, dabar kai kuriems savijauta net ir pager\u0117jo. \u201eTas tre\u010ddalis t\u0173, kurie sako, jog yra pasiruo\u0161\u0119, susigyven\u0119 su pandemijos situacija, jis gali rodyti du dalykus. I\u0161 \u017emogaus psichologijos pus\u0117s, tyrimai daryti ir II Pasaulinio karo metais, tai vykstant tokioms globalioms katastrofoms, \u017emon\u0117s gyvena. \u017dmon\u0117s gimdo, mylisi, tuokiasi, mir\u0161ta, tai yra toks adaptyvumas\u201c, \u2013 \u012f antr\u0105j\u012f karantin\u0105 ramiai \u017ei\u016brin\u010di\u0173 asmen\u0173 nusiteikim\u0105 vertino epidemiologas P. Gradeckas. Pa\u0161nekovas i\u0161 apklausoje u\u017efiksuot\u0173 duomen\u0173 \u012f\u017evelg\u0117 ir i\u0161d\u0117styt\u0105 koronavirusu netikin\u010di\u0173 asmen\u0173 pozicij\u0105. \u201ePats klausimas apklausoje yra paprastas, bet kartu ir sud\u0117tingas. Jei tai neb\u016bt\u0173 anketin\u0117 apklausa, nor\u0117\u010diau \u017emoni\u0173, kurie pasirinko atsakym\u0105 \u201enepakito\u201c, daugiau paklausin\u0117ti. Nes gali b\u016bti, jog tarp j\u0173 yra ir viruso neig\u0117jai\u201c, \u2013 svarst\u0117 pa\u0161nekovas. P. Gradeckas tai ai\u0161kino paprastai \u2013 kod\u0117l savijauta tur\u0117jo pakisti, jei virusu netik\u0117jo ir pirmo karantino metu. \u201eTarp \u0161i\u0173 \u017emoni\u0173 tur\u0117jo patekti ir tie, kurie \u0161iaip yra link\u0119 lau\u017eyti taisykles\u201c, \u2013 teig\u0117 jis. Vilniaus universiteto (VU) Psichologijos instituto docentas Paulius Skruibis apklausos duomenis vertino kaip labai realisti\u0161kus. I\u0161vada, anot jo, gana ai\u0161ki \u2013 antrasis karantinas \u017emones paveikia labai nevienodai. \u201eManau, kad \u0161i apklausa yra labai realisti\u0161ka. Skirtingai nuo pirmos bangos tikrai yra daugiau pripratimo, \u017emon\u0117s \u017eino kaip saugotis, apie pa\u010di\u0105 lig\u0105, tai nestebina, kad \u017emon\u0117s ramiau jau\u010diasi. Bet yra ir kitas dalykas \u2013 nuovargio yra daug. Visa situacija t\u0119siasi daugiau nei pus\u0119 met\u0173, gyvensime su tuo ne vien\u0105 m\u0117nes\u012f ir toliau. \u0160iaip, k\u0105 mes ir i\u0161 kit\u0173 tyrim\u0173 matome, kad labai nevienodai \u017emones paveikia, viskas priklauso nuo situacijos\u201c, \u2013 Delfi kalb\u0117jo P. Skruibis. Kai vieni d\u017eiaugiasi rad\u0119 laiko u\u017esiimti veiklomis, kurioms niekada nerasdavo laiko, kiti susiduria su dideliais sunkumais. Ir kiti tyrimai, anot P. Skruibio rodo, kad labiausiai paveikti jauni \u017emon\u0117s, moterys ir t\u0117vai, auginantys ma\u017eus vaikus. Pa\u0161nekovo teigimu, apklausos duomenys rodo, kad populiarus teiginys apie buvim\u0105 vienoje valtyje visai n\u0117ra teisinga. \u201eTikrai nevienodai \u017emones veikia. Pandemija labai i\u0161ry\u0161kino skirtumus. Man labai patiko vieno kolegos i\u0161sirei\u0161kimas \u2013 da\u017enai mes sakome, kad pandemijos metu mes visi esame toje pa\u010dioje valtyje. Bet pana\u0161u, kad mes esame tik toje pa\u010dioje audroje, bet valtys yra labai skirtingos \u2013 kas valtyje, kas jachtoje. Nuo to savijauta labai smarkiai ir priklauso\u201c, \u2013 kalb\u0117jo P. Skruibis. Pa\u0161nekovas perpasakojo pokalb\u012f su vienu klientu, kuris pirmojo karantino metu dirbo nuotoliniu b\u016bdu, kartu pri\u017ei\u016br\u0117damas ir vaik\u0105. \u201eJis sak\u0117, kad kai girdi kalbas, koks \u010dia fainas metas daugiau knyg\u0173 paskaityti, tai jam nor\u0117davosi trenkti tam \u017emogui\u201c, \u2013 Delfi kalb\u0117jo VU Psichologijos instituto docentas P. Skruibis. Lapkri\u010dio m\u0117nesio antroje pus\u0117je respondent\u0173 taip pat buvo klausiama, koki\u0173 priemoni\u0173 tur\u0117t\u0173 imtis naujoji Vyriausyb\u0117, siekiant suvaldyti antr\u0105j\u0105 koronaviruso bang\u0105. 15,6 proc. apklaust\u0173j\u0173 teig\u0117, kad reikia daugiau grie\u017etesni\u0173 ribojim\u0173 visuomenei, verslui, baud\u0173 u\u017e karantino s\u0105lyg\u0173 nesilaikym\u0105. Daugiau nei pus\u0117 apklaust\u0173j\u0173, 52,8 proc. teig\u0117, kad reikia efektyvesnio atsaking\u0173 institucij\u0173 darbo \u2013 daugiau organizuotumu, ai\u0161kumo, skaidrumo, testavimo ir kontrol\u0117s. 13 procent\u0173 pasisak\u0117 u\u017e \u0160vedijoje taikyt\u0105 strategij\u0105 \u2013 reikia pasitik\u0117ti visuomen\u0117s s\u0105moningumu, net jei daugiau susirgt\u0173 virusu, b\u016bt\u0173 daugiau mir\u010di\u0173. 7,7 procentai apklaust\u0173j\u0173 pasisak\u0117 u\u017e visi\u0161k\u0105 karantino stabdym\u0105, nes tai \u201edid\u017eiul\u0117 blogyb\u0117, kenkianti \u0161alies ekonomikai\u201c. Apie de\u0161imtadal\u012f apklaust\u0173j\u0173, 10,9 procento atsakymo \u012f klausim\u0105 ne\u017einojo, arba \u012f j\u012f neatsak\u0117. \u201eSpinter tyrimai\u201c vadovas I. Zokas ai\u0161kino, kad dauguma \u017emoni\u0173 pasisako u\u017e efektyvesn\u012f priemoni\u0173 naudojim\u0105. \u201eGal nesinor\u0117jo \u017emon\u0117ms dar grie\u017etesni\u0173 ribojim\u0173, bet efektyvesni\u0173. Gal man\u0117, kad vald\u017eia ne visk\u0105 i\u0161spaud\u0117 i\u0161 vadybin\u0117s pus\u0117s\u201c, \u2013 sak\u0117 jis. Moterys da\u017eniau deklaravo kra\u0161tutines pozicijas \u2013 palaik\u0117 itin grie\u017etas arba itin \u201eatpalaiduojan\u010dias\u201c priemones. Grie\u017e\u010diausioms priemon\u0117ms taip pat da\u017eniau pritar\u0117 rajon\u0173 centr\u0173 ir kaim\u0173 gyventojai. Grie\u017etinimus gali palaikyti, bet taisykl\u0117mis nesivadovauti<\/b> Infekcini\u0173 lig\u0173 epidemiologas P. Gradeckas teig\u0117, jog yra sunku vertinti apklausoje dalyvavusi\u0173 gyventoj\u0173 pasirinkimus rekomenduojant antrosios bangos valdym\u0105 naujai Vyriausybei. \u201eM\u016bs\u0173 elgesys yra labai mobilus kintamasis. Vien\u0105 dien\u0105 jis gali b\u016bti vienoks, kit\u0105 \u2013 jau kitoks. Tik kai turi ilgesn\u012f laiko tarp\u0105, gali matyti gilesn\u012f paveiksl\u0105 ir spr\u0119sti, ar priemon\u0117s yra teisingos. (\u2026) Visuomen\u0117 palaikyt\u0173 vien\u0105 ar kit\u0105 sprendim\u0105, jei jis b\u016bt\u0173 iki tol pasiteisin\u0119s. M\u016bs\u0173 elgesio motyvai tada b\u016bt\u0173 adekvat\u016bs, tam, kad ka\u017ekas atsitiko\u201c, \u2013 sak\u0117 epidemiologas P. Gradeckas. Ekspertas ai\u0161kino, jog kol kas yra gana ai\u0161kus tik vienas dalykas \u2013 reikia laukti vakcinos. \u201eVienas vienintelis dalykas, kuris ir tai n\u0117ra itin ai\u0161kus, kad tai yra vakcinomis valdoma infekcija. Visos kitos priemon\u0117s yra ad hoc. Nes tikslas yra suma\u017einti kontakt\u0173 skai\u010di\u0173, tai yra suprantama, bet mes gyvename ne burbule, \u012f juos \u017emoni\u0173 mes negalime u\u017edaryti\u201c, \u2013 teig\u0117 jis. P. Gradeckas Delfi teig\u0117, jog jei nors apklausoje dalis visuomen\u0117s sutiko su grie\u017etesniais karantino draudimais, teig\u0117, jog jie yra b\u016btini, ta\u010diau tai nerei\u0161kia, kad palaikydami \u0161i\u0105 mint\u012f t\u0173 reikalavim\u0173 laikysis. \u201e\u017dmon\u0117s gali pritarti bendrai grie\u017etinimo politikai, bet nesilaikyti konkre\u010di\u0173 priemoni\u0173, nes jie nemato didesnio paveikslo, nesugeba jo suvokti\u201c, \u2013 sak\u0117 pa\u0161nekovas. Epidemiologas taip pat svarst\u0117, kad jei anks\u010diau \u012fvest\u0173 ribojim\u0173 visuomen\u0117je b\u016bt\u0173 laikomasi pakankamai, \u0161iuo metu situacija Lietuvoje primint\u0173 kaimynin\u0119 Latvija, kurioje sergamumo rodikliai n\u0117ra tokie dramati\u0161ki. Epidemiologas, buvusiam premjerui Sauliui Skverneliui medicinos klausimais patarin\u0117j\u0119s P. Gradeckas primin\u0117 ir kit\u0173 \u0161ali\u0173 mokslinink\u0173 padarytas i\u0161vadas. Jokie \u012fprasto gyvenimo ribojimai karantino metu n\u0117ra sidabrin\u0117 kulka, kuri automati\u0161kai situacij\u0105 padarys geresne. VU Psichologijos instituto docentas P. Skruibis savo ruo\u017etu d\u0117mes\u012f atkreipti nor\u0117jo \u012f tuos, kurie laikosi rekomendacij\u0173 ir nurodym\u0173. \u201eDid\u017eioji dalis \u017emoni\u0173 pritaria \u0161itiems apribojimams, galb\u016bt ne visiems, bet j\u0173 esmei. (\u2026) Vie\u0161ojoje erdv\u0117je matome labai daug pasipiktinimo, kad ir d\u0117l t\u0173 pa\u010di\u0173 kelioni\u0173 savait\u0117s prad\u017eioje \u012f did\u017eiuosius prekybos centrus. Ir tai kuria \u012fsp\u016bd\u012f, kad \u010dia masi\u0161kai viskas vyksta. Bet jei \u017ei\u016brime \u012f apklausas, galime sakyti, jog tai masi\u0161kai nevyksta\u201c, \u2013 pabr\u0117\u017e\u0117 jis. Pa\u0161nekovas sutiko, kad tikrai yra t\u0173, kurie \u012f apribojimus \u017ei\u016bri laisviau. Bet primin\u0117, kad did\u017eioji dalis visuomen\u0117s reikalavim\u0173 laikosi. \u201eKas yra apgaulinga \u2013 tai tie, tarkime, 1000 \u017emoni\u0173 prekybos centre, tai mes juos matome, jie prie\u0161 akis kaip raudonas skuduras. Bet mes tuo metu nematome, kad gal 100 t\u016bkst. \u017emoni\u0173 namie s\u0117di, j\u0173 juk nesimato\u201c, \u2013 savo pozicij\u0105 d\u0117st\u0117 P. Skruibis. Ekspertas ragino \u0161iai pozicijai nepasiduoti, nes taip gali dingti ir kit\u0173 gyventoj\u0173 noras ir tikslas laikytis taisykli\u0173. Jis primin\u0117, kad did\u017eioji dauguma palaiko ribojimus, kad ir galb\u016bt skirtingus. \u201eB\u016btent \u012f tuos \u017emones mes tur\u0117tume labiausiai kreipti d\u0117mes\u012f, nepavargti d\u0117koti jiems, tiksliai sakyti, kokio elgesio mes tikim\u0117s\u201c, \u2013 Delfi sak\u0117 P. Skruibis. Galb\u016bt ne visi tiki?<\/b> Apklausoje buvo klausiama ir apie artim\u0173j\u0173, draug\u0173, pa\u017e\u012fstam\u0173 u\u017esikr\u0117tim\u0105 koronavirusu. Daugiau kaip pus\u0117 apklaust\u0173j\u0173 \u2013 54 procentai, atsak\u0117, kad j\u0173 artimoje aplinkoje buvo ar yra koronavirusu u\u017esikr\u0117tusi\u0173 asmen\u0173. 41,5 procentai apklaust\u0173j\u0173 \u012f \u0161\u012f klausim\u0105 atsak\u0117 neigiamai. 4,5 procent\u0173 \u012f klausim\u0105 neatsak\u0117, arba ne\u017einojo. \u201eSpinter tyrimai\u201c vadovas I. Zokas teig\u0117, kad \u0161ie rezultatai nurodo, jog virusas n\u0117ra svetimas. \u201eTai rodo, kad koronavirusas n\u0117ra toks svetimas ir tolimas mums visiems. Daugiau nei pus\u0117 teigia turintys \u017emoni\u0173 ir pa\u017e\u012fstam\u0173, kurie buvo u\u017esikr\u0117t\u0119 \u0161ia liga. Bet v\u0117lgi, tik\u0117tina, kad patirtis ir nuostata \u012f pa\u010di\u0105 lig\u0105 formavosi pagal tai, kaip artimiesiems sek\u0117si kapstytis\u201c, \u2013 Delfi kalb\u0117jo I. Zokas. Turintys Covid\u201319 sergan\u010di\u0173 ar persirgusi\u0173 pa\u017e\u012fstam\u0173 da\u017eniau \u012fvardijo moterys, jaunesnio am\u017eiaus, auk\u0161tesnio i\u0161simokslinimo, did\u017eiausi\u0173 pajam\u0173, didmies\u010di\u0173 gyventojai. Kiek kitoki\u0105 i\u0161vad\u0105 i\u0161 \u0161i\u0173 duomen\u0173 padar\u0117 epidemiologas P. Gradeckas. Jis teig\u0117, kad duomenys neb\u016btinai sako, kas da\u017eniau su koronavirusu susiduria \u0161ios grup\u0117s asmenys. \u201eTarp susid\u016brusi\u0173 su koronavirusu yra daugiau jaun\u0173, auk\u0161tesnio i\u0161silavinimo, geresnes pajamas. Bet tai neb\u016btinai rei\u0161kia, kad jie da\u017eniau serga ar turi rizikingesn\u012f elges\u012f. Nors tame taip pat yra dalis tiesos. (\u2026) Tai tik rei\u0161kia, kad \u0161itoje grup\u0117je yra daugiau \u017emoni\u0173, kurie adekva\u010diai vertina virus\u0105, j\u012f pripa\u017e\u012fsta\u201c, \u2013 li\u016bdn\u0105 realyb\u0119 ai\u0161kino epidemiologas P. Gradeckas. 2020.12.23<\/b> \u0160alies gyventoj\u0173 savijauta per antr\u0105j\u012f karantin\u0105 d\u0117l koronaviruso pandemijos skirtinga, parod\u0117 lapkri\u010dio 18\u201329 dienomis Delfi u\u017esakymu atlikta \u201eSpinter tyrimai\u201c apklausa. Kol vieni deklaravo \u012f situacij\u0105 \u017evelgiantys ramiai, kiti teig\u0117 jau pavarg\u0119 nuo draudim\u0173. Delfi kalbinti ekspertai teig\u0117, jog apklausoje galima pamatyti ir tuos, kurie neigia viruso egzistavim\u0105 bei ragino d\u0117mes\u012f i\u0161\u0161\u016bki\u0173 akivaizdoje kreipti ne \u012f nurodymus lau\u017ean\u010dius gyventojus. Visuomen\u0117s nuomon\u0117s ir rinkos tyrim\u0173 bendrov\u0117 \u201eSpinter tyrimai\u201c 2020 met\u0173 lapkri\u010dio 18\u201329 dienomis naujien\u0173 portalo Delfi u\u017esakymu atliko visuomen\u0117s nuomon\u0117s apklaus\u0105. Tyrime dalyvavo gyventojai nuo 18 iki 75 met\u0173. Kaip savijauta kei\u010diasi nuo pirmojo karantino?<\/b> Vienas i\u0161 klausim\u0173 apklausoje buvo apie savijaut\u0105 pirmosios ir antrosios koronaviruso bangos metu. Klausiami, ar skiriasi j\u0173 savijauta per pirm\u0105 ir antr\u0105 koronaviruso bang\u0105, 32,3 procentai apklaust\u0173j\u0173 teig\u0117, kad j\u0173 savijauta pager\u0117jo, \u012f visk\u0105 \u017ei\u016bri ramiau, yra susitaik\u0119, priprat\u0119 prie nei\u0161vengiam\u0173 ribojim\u0173, draudim\u0173. Kiek daugiau nei ketvirtadalis apklaust\u0173j\u0173, 26,1 proc. teig\u0117, kad j\u0173 savijauta pablog\u0117jo, nes pavargo nuo ribojim\u0173 ir karantino draudimo. Kiek daugiau nei ketvirtadalis apklaust\u0173j\u0173, 26,1 proc. teig\u0117, kad j\u0173 savijauta pablog\u0117jo, nes pavargo nuo ribojim\u0173 ir karantino draudimo. Did\u017eioji dauguma apklaust\u0173j\u0173 \u2013 38,4 proc. respondent\u0173 teig\u0117, kad j\u0173 savijauta nepakito. \u012e klausim\u0105 neatsak\u0117 3,2 procento apklaust\u0173j\u0173. Apklaus\u0105 atlikusios bendrov\u0117s \u201eSpinter tyrimai\u201c vadovas Ignas Zokas Delfi teig\u0117, kad gyventoj\u0173 reakcija gana skirtinga. \u201eNegalima sakyti, kad visuomen\u0117 reaguoja vienaip ar kitaip. Kaip \u012f reakcija \u012f pa\u010dius ribojimus, vieni j\u0173 laikosi, kiti juda ir perka. Tai lygiai tos pa\u010dios nuostatos matomos ir \u017emoni\u0173 psichologin\u0117je b\u016bsenoje, jei taip galima sakyti\u201c, \u2013 ai\u0161kino jis. Pa\u0161nekovas teig\u0117, kad kiti nuo \u0161ios situacijos papras\u010diausiai pavargo. Did\u017eiausia apklaust\u0173j\u0173 dalis teig\u0117, kad poky\u010di\u0173 savijautoje nefiksuoja. \u201eMatyt, kad jie prisitaik\u0117 ir nors buvo nepatogum\u0173 tiek pirmo karantino metu, tiek dabar, bet didesni\u0173 poky\u010di\u0173 nemato. Tai pagrindin\u0117 i\u0161vada b\u016bt\u0173 tokia, kad reakcija \u012f pandemij\u0105 yra labai skirtinga, ne visi vienodai\u201c, \u2013 i\u0161vad\u0105 dar\u0117 jis. Moterys da\u017eniau \u012fvardijo tiek pager\u0117jusi\u0105, tiek pablog\u0117jusi\u0105 savijaut\u0105, vyrai da\u017eniau teig\u0117, kad niekas nepasikeit\u0117. Pager\u0117jusi\u0105 savijaut\u0105 da\u017eniau \u012fvardijo jauniausio am\u017eiaus respondentai. Pablog\u0117jusi\u0105 da\u017eniau deklaravo 36\u201345 m., did\u017eiausi\u0173 pajam\u0173 atstovai. \u201ePirmojo karantino metu labiausiai i\u0161sigand\u0119s buvo jaunimas, nors gr\u0117sm\u0117 senjorams did\u017eiausia. Nes jiems tai buvo visi\u0161kai naujas dalykas, pirma kriz\u0117 j\u0173 gyvenime. Matyt, tai juos ir i\u0161g\u0105sdino. O dabar jau u\u017esiaugino sk\u016br\u0105, turi daugiau patirties ir savijauta nat\u016braliai pager\u0117jo\u201c, \u2013 apklausos, darytos lapkri\u010dio m\u0117nesio pabaigoje rezultatus vertino jis. Pablog\u0117jusi\u0105 savijaut\u0105 da\u017eniau deklaravo 36\u201345 met\u0173 did\u017eiausias pajamas gaunantys atstovai. I. Zoko teigimu, tai lemia vienas aspektas \u2013 tai aktyviausias visuomen\u0117s segmentas. \u201eTai yra pikas gyvenimo cikle. Tai jie tuos apribojimus turb\u016bt geriausiai ir jau\u010dia\u201c, \u2013 Delfi ai\u0161kino ekspertas. Audra ta pati, bet valtys \u2013 skirtingos<\/b> Infekcini\u0173 lig\u0173 epidemiologas Paulius Gradeckas Delfi komentuodamas tyrimo duomenis, teig\u0117, jog \u017emon\u0117s adaptuojasi prie \u012fvairiausi\u0173 netik\u0117t\u0173 situacij\u0173. Ir tai, kas pirmojo karantino metu atrod\u0117 ne\u012fmanoma, dabar kai kuriems savijauta net ir pager\u0117jo. \u201eTas tre\u010ddalis t\u0173, kurie sako, jog yra pasiruo\u0161\u0119, susigyven\u0119 su pandemijos situacija, jis gali rodyti du dalykus. I\u0161 \u017emogaus psichologijos pus\u0117s, tyrimai daryti ir II Pasaulinio karo metais, tai vykstant tokioms globalioms katastrofoms, \u017emon\u0117s gyvena. \u017dmon\u0117s gimdo, mylisi, tuokiasi, mir\u0161ta, tai yra toks adaptyvumas\u201c, \u2013 \u012f antr\u0105j\u012f karantin\u0105 ramiai \u017ei\u016brin\u010di\u0173 asmen\u0173 nusiteikim\u0105 vertino epidemiologas P. Gradeckas. Pa\u0161nekovas i\u0161 apklausoje u\u017efiksuot\u0173 duomen\u0173 \u012f\u017evelg\u0117 ir i\u0161d\u0117styt\u0105 koronavirusu netikin\u010di\u0173 asmen\u0173 pozicij\u0105. \u201ePats klausimas apklausoje yra paprastas, bet kartu ir sud\u0117tingas. Jei tai neb\u016bt\u0173 anketin\u0117 apklausa, nor\u0117\u010diau \u017emoni\u0173, kurie pasirinko atsakym\u0105 \u201enepakito\u201c, daugiau paklausin\u0117ti. Nes gali b\u016bti, jog tarp j\u0173 yra ir viruso neig\u0117jai\u201c, \u2013 svarst\u0117 pa\u0161nekovas. P. Gradeckas tai ai\u0161kino paprastai \u2013 kod\u0117l savijauta tur\u0117jo pakisti, jei virusu netik\u0117jo ir pirmo karantino metu. \u201eTarp \u0161i\u0173 \u017emoni\u0173 tur\u0117jo patekti ir tie, kurie \u0161iaip yra link\u0119 lau\u017eyti taisykles\u201c, \u2013 teig\u0117 jis. Vilniaus universiteto (VU) Psichologijos instituto docentas Paulius Skruibis apklausos duomenis vertino kaip labai realisti\u0161kus. I\u0161vada, anot jo, gana ai\u0161ki \u2013 antrasis karantinas \u017emones paveikia labai nevienodai. \u201eManau, kad \u0161i apklausa yra labai realisti\u0161ka. Skirtingai nuo pirmos bangos tikrai yra daugiau pripratimo, \u017emon\u0117s \u017eino kaip saugotis, apie pa\u010di\u0105 lig\u0105, tai nestebina, kad \u017emon\u0117s ramiau jau\u010diasi. Bet yra ir kitas dalykas \u2013 nuovargio yra daug. Visa situacija t\u0119siasi daugiau nei pus\u0119 met\u0173, gyvensime su tuo ne vien\u0105 m\u0117nes\u012f ir toliau. \u0160iaip, k\u0105 mes ir i\u0161 kit\u0173 tyrim\u0173 matome, kad labai nevienodai \u017emones paveikia, viskas priklauso nuo situacijos\u201c, \u2013 Delfi kalb\u0117jo P. Skruibis. Kai vieni d\u017eiaugiasi rad\u0119 laiko u\u017esiimti veiklomis, kurioms niekada nerasdavo laiko, kiti susiduria su dideliais sunkumais. Ir kiti tyrimai, anot P. Skruibio rodo, kad labiausiai paveikti jauni \u017emon\u0117s, moterys ir t\u0117vai, auginantys ma\u017eus vaikus. Pa\u0161nekovo teigimu, apklausos duomenys rodo, kad populiarus teiginys apie buvim\u0105 vienoje valtyje visai n\u0117ra teisinga. \u201eTikrai nevienodai \u017emones veikia. Pandemija labai i\u0161ry\u0161kino skirtumus. Man labai patiko vieno kolegos i\u0161sirei\u0161kimas \u2013 da\u017enai mes sakome, kad pandemijos metu mes visi esame toje pa\u010dioje valtyje. Bet pana\u0161u, kad mes esame tik toje pa\u010dioje audroje, bet valtys yra labai skirtingos \u2013 kas valtyje, kas jachtoje. Nuo to savijauta labai smarkiai ir priklauso\u201c, \u2013 kalb\u0117jo P. Skruibis. Pa\u0161nekovas perpasakojo pokalb\u012f su vienu klientu, kuris pirmojo karantino metu dirbo nuotoliniu b\u016bdu, kartu pri\u017ei\u016br\u0117damas ir vaik\u0105. \u201eJis sak\u0117, kad kai girdi kalbas, koks \u010dia fainas metas daugiau knyg\u0173 paskaityti, tai jam nor\u0117davosi trenkti tam \u017emogui\u201c, \u2013 Delfi kalb\u0117jo VU Psichologijos instituto docentas P. Skruibis. Lapkri\u010dio m\u0117nesio antroje pus\u0117je respondent\u0173 taip pat buvo klausiama, koki\u0173 priemoni\u0173 tur\u0117t\u0173 imtis naujoji Vyriausyb\u0117, siekiant suvaldyti antr\u0105j\u0105 koronaviruso bang\u0105. 15,6 proc. apklaust\u0173j\u0173 teig\u0117, kad reikia daugiau grie\u017etesni\u0173 ribojim\u0173 visuomenei, verslui, baud\u0173 u\u017e karantino s\u0105lyg\u0173 nesilaikym\u0105. Daugiau nei pus\u0117 apklaust\u0173j\u0173, 52,8 proc. teig\u0117, kad reikia efektyvesnio atsaking\u0173 institucij\u0173 darbo \u2013 daugiau organizuotumu, ai\u0161kumo, skaidrumo, testavimo ir kontrol\u0117s. 13 procent\u0173 pasisak\u0117 u\u017e \u0160vedijoje taikyt\u0105 strategij\u0105 \u2013 reikia pasitik\u0117ti visuomen\u0117s s\u0105moningumu, net jei daugiau susirgt\u0173 virusu, b\u016bt\u0173 daugiau mir\u010di\u0173. 7,7 procentai apklaust\u0173j\u0173 pasisak\u0117 u\u017e visi\u0161k\u0105 karantino stabdym\u0105, nes tai \u201edid\u017eiul\u0117 blogyb\u0117, kenkianti \u0161alies ekonomikai\u201c. Apie de\u0161imtadal\u012f apklaust\u0173j\u0173, 10,9 procento atsakymo \u012f klausim\u0105 ne\u017einojo, arba \u012f j\u012f neatsak\u0117. \u201eSpinter tyrimai\u201c vadovas I. Zokas ai\u0161kino, kad dauguma \u017emoni\u0173 pasisako u\u017e efektyvesn\u012f priemoni\u0173 naudojim\u0105. \u201eGal nesinor\u0117jo \u017emon\u0117ms dar grie\u017etesni\u0173 ribojim\u0173, bet efektyvesni\u0173. Gal man\u0117, kad vald\u017eia ne visk\u0105 i\u0161spaud\u0117 i\u0161 vadybin\u0117s pus\u0117s\u201c, \u2013 sak\u0117 jis. Moterys da\u017eniau deklaravo kra\u0161tutines pozicijas \u2013 palaik\u0117 itin grie\u017etas arba itin \u201eatpalaiduojan\u010dias\u201c priemones. Grie\u017e\u010diausioms priemon\u0117ms taip pat da\u017eniau pritar\u0117 rajon\u0173 centr\u0173 ir kaim\u0173 gyventojai. Grie\u017etinimus gali palaikyti, bet taisykl\u0117mis nesivadovauti<\/b> Infekcini\u0173 lig\u0173 epidemiologas P. Gradeckas teig\u0117, jog yra sunku vertinti apklausoje dalyvavusi\u0173 gyventoj\u0173 pasirinkimus rekomenduojant antrosios bangos valdym\u0105 naujai Vyriausybei. \u201eM\u016bs\u0173 elgesys yra labai mobilus kintamasis. Vien\u0105 dien\u0105 jis gali b\u016bti vienoks, kit\u0105 \u2013 jau kitoks. Tik kai turi ilgesn\u012f laiko tarp\u0105, gali matyti gilesn\u012f paveiksl\u0105 ir spr\u0119sti, ar priemon\u0117s yra teisingos. (\u2026) Visuomen\u0117 palaikyt\u0173 vien\u0105 ar kit\u0105 sprendim\u0105, jei jis b\u016bt\u0173 iki tol pasiteisin\u0119s. M\u016bs\u0173 elgesio motyvai tada b\u016bt\u0173 adekvat\u016bs, tam, kad ka\u017ekas atsitiko\u201c, \u2013 sak\u0117 epidemiologas P. Gradeckas. Ekspertas ai\u0161kino, jog kol kas yra gana ai\u0161kus tik vienas dalykas \u2013 reikia laukti vakcinos. \u201eVienas vienintelis dalykas, kuris ir tai n\u0117ra itin ai\u0161kus, kad tai yra vakcinomis valdoma infekcija. Visos kitos priemon\u0117s yra ad hoc. Nes tikslas yra suma\u017einti kontakt\u0173 skai\u010di\u0173, tai yra suprantama, bet mes gyvename ne burbule, \u012f juos \u017emoni\u0173 mes negalime u\u017edaryti\u201c, \u2013 teig\u0117 jis. P. Gradeckas Delfi teig\u0117, jog jei nors apklausoje dalis visuomen\u0117s sutiko su grie\u017etesniais karantino draudimais, teig\u0117, jog jie yra b\u016btini, ta\u010diau tai nerei\u0161kia, kad palaikydami \u0161i\u0105 mint\u012f t\u0173 reikalavim\u0173 laikysis. \u201e\u017dmon\u0117s gali pritarti bendrai grie\u017etinimo politikai, bet nesilaikyti konkre\u010di\u0173 priemoni\u0173, nes jie nemato didesnio paveikslo, nesugeba jo suvokti\u201c, \u2013 sak\u0117 pa\u0161nekovas. Epidemiologas taip pat svarst\u0117, kad jei anks\u010diau \u012fvest\u0173 ribojim\u0173 visuomen\u0117je b\u016bt\u0173 laikomasi pakankamai, \u0161iuo metu situacija Lietuvoje primint\u0173 kaimynin\u0119 Latvija, kurioje sergamumo rodikliai n\u0117ra tokie dramati\u0161ki. Epidemiologas, buvusiam premjerui Sauliui Skverneliui medicinos klausimais patarin\u0117j\u0119s P. Gradeckas primin\u0117 ir kit\u0173 \u0161ali\u0173 mokslinink\u0173 padarytas i\u0161vadas. Jokie \u012fprasto gyvenimo ribojimai karantino metu n\u0117ra sidabrin\u0117 kulka, kuri automati\u0161kai situacij\u0105 padarys geresne. VU Psichologijos instituto docentas P. Skruibis savo ruo\u017etu d\u0117mes\u012f atkreipti nor\u0117jo \u012f tuos, kurie laikosi rekomendacij\u0173 ir nurodym\u0173. \u201eDid\u017eioji dalis \u017emoni\u0173 pritaria \u0161itiems apribojimams, galb\u016bt ne visiems, bet j\u0173 esmei. (\u2026) Vie\u0161ojoje erdv\u0117je matome labai daug pasipiktinimo, kad ir d\u0117l t\u0173 pa\u010di\u0173 kelioni\u0173 savait\u0117s prad\u017eioje \u012f did\u017eiuosius prekybos centrus. Ir tai kuria \u012fsp\u016bd\u012f, kad \u010dia masi\u0161kai viskas vyksta. Bet jei \u017ei\u016brime \u012f apklausas, galime sakyti, jog tai masi\u0161kai nevyksta\u201c, \u2013 pabr\u0117\u017e\u0117 jis. Pa\u0161nekovas sutiko, kad tikrai yra t\u0173, kurie \u012f apribojimus \u017ei\u016bri laisviau. Bet primin\u0117, kad did\u017eioji dalis visuomen\u0117s reikalavim\u0173 laikosi. \u201eKas yra apgaulinga \u2013 tai tie, tarkime, 1000 \u017emoni\u0173 prekybos centre, tai mes juos matome, jie prie\u0161 akis kaip raudonas skuduras. Bet mes tuo metu nematome, kad gal 100 t\u016bkst. \u017emoni\u0173 namie s\u0117di, j\u0173 juk nesimato\u201c, \u2013 savo pozicij\u0105 d\u0117st\u0117 P. Skruibis. Ekspertas ragino \u0161iai pozicijai nepasiduoti, nes taip gali dingti ir kit\u0173 gyventoj\u0173 noras ir tikslas laikytis taisykli\u0173. Jis primin\u0117, kad did\u017eioji dauguma palaiko ribojimus, kad ir galb\u016bt skirtingus. \u201eB\u016btent \u012f tuos \u017emones mes tur\u0117tume labiausiai kreipti d\u0117mes\u012f, nepavargti d\u0117koti jiems, tiksliai sakyti, kokio elgesio mes tikim\u0117s\u201c, \u2013 Delfi sak\u0117 P. Skruibis. Galb\u016bt ne visi tiki?<\/b> Apklausoje buvo klausiama ir apie artim\u0173j\u0173, draug\u0173, pa\u017e\u012fstam\u0173 u\u017esikr\u0117tim\u0105 koronavirusu. Daugiau kaip pus\u0117 apklaust\u0173j\u0173 \u2013 54 procentai, atsak\u0117, kad j\u0173 artimoje aplinkoje buvo ar yra koronavirusu u\u017esikr\u0117tusi\u0173 asmen\u0173. 41,5 procentai apklaust\u0173j\u0173 \u012f \u0161\u012f klausim\u0105 atsak\u0117 neigiamai. 4,5 procent\u0173 \u012f klausim\u0105 neatsak\u0117, arba ne\u017einojo. \u201eSpinter tyrimai\u201c vadovas I. Zokas teig\u0117, kad \u0161ie rezultatai nurodo, jog virusas n\u0117ra svetimas. \u201eTai rodo, kad koronavirusas n\u0117ra toks svetimas ir tolimas mums visiems. Daugiau nei pus\u0117 teigia turintys \u017emoni\u0173 ir pa\u017e\u012fstam\u0173, kurie buvo u\u017esikr\u0117t\u0119 \u0161ia liga. Bet v\u0117lgi, tik\u0117tina, kad patirtis ir nuostata \u012f pa\u010di\u0105 lig\u0105 formavosi pagal tai, kaip artimiesiems sek\u0117si kapstytis\u201c, \u2013 Delfi kalb\u0117jo I. Zokas. Turintys Covid\u201319 sergan\u010di\u0173 ar persirgusi\u0173 pa\u017e\u012fstam\u0173 da\u017eniau \u012fvardijo moterys, jaunesnio am\u017eiaus, auk\u0161tesnio i\u0161simokslinimo, did\u017eiausi\u0173 pajam\u0173, didmies\u010di\u0173 gyventojai. Kiek kitoki\u0105 i\u0161vad\u0105 i\u0161 \u0161i\u0173 duomen\u0173 padar\u0117 epidemiologas P. Gradeckas. Jis teig\u0117, kad duomenys neb\u016btinai sako, kas da\u017eniau su koronavirusu susiduria \u0161ios grup\u0117s asmenys. \u201eTarp susid\u016brusi\u0173 su koronavirusu yra daugiau jaun\u0173, auk\u0161tesnio i\u0161silavinimo, geresnes pajamas. Bet tai neb\u016btinai rei\u0161kia, kad jie da\u017eniau serga ar turi rizikingesn\u012f elges\u012f. Nors tame taip pat yra dalis tiesos. (\u2026) Tai tik rei\u0161kia, kad \u0161itoje grup\u0117je yra daugiau \u017emoni\u0173, kurie adekva\u010diai vertina virus\u0105, j\u012f pripa\u017e\u012fsta\u201c, \u2013 li\u016bdn\u0105 realyb\u0119 ai\u0161kino epidemiologas P. Gradeckas.<\/p>","protected":false},"excerpt":{"rendered":"
\u0160alies gyventoj\u0173 savijauta per antr\u0105j\u012f karantin\u0105 d\u0117l koronaviruso pandemijos skirtinga, parod\u0117 lapkri\u010dio 18\u201329 dienomis Delfi u\u017esakymu atlikta \u201eSpinter tyrimai\u201c apklausa.<\/p>","protected":false},"author":3,"featured_media":0,"comment_status":"closed","ping_status":"closed","sticky":false,"template":"","format":"standard","meta":{"footnotes":""},"categories":[],"tags":[],"class_list":["post-5899","post","type-post","status-publish","format-standard","hentry"],"_links":{"self":[{"href":"https:\/\/spinter.lt\/en\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/5899","targetHints":{"allow":["GET"]}}],"collection":[{"href":"https:\/\/spinter.lt\/en\/wp-json\/wp\/v2\/posts"}],"about":[{"href":"https:\/\/spinter.lt\/en\/wp-json\/wp\/v2\/types\/post"}],"author":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/spinter.lt\/en\/wp-json\/wp\/v2\/users\/3"}],"replies":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/spinter.lt\/en\/wp-json\/wp\/v2\/comments?post=5899"}],"version-history":[{"count":0,"href":"https:\/\/spinter.lt\/en\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/5899\/revisions"}],"wp:attachment":[{"href":"https:\/\/spinter.lt\/en\/wp-json\/wp\/v2\/media?parent=5899"}],"wp:term":[{"taxonomy":"category","embeddable":true,"href":"https:\/\/spinter.lt\/en\/wp-json\/wp\/v2\/categories?post=5899"},{"taxonomy":"post_tag","embeddable":true,"href":"https:\/\/spinter.lt\/en\/wp-json\/wp\/v2\/tags?post=5899"}],"curies":[{"name":"wp","href":"https:\/\/api.w.org\/{rel}","templated":true}]}}