{"id":5892,"date":"2020-12-30T00:00:00","date_gmt":"2020-12-29T22:00:00","guid":{"rendered":"https:\/\/spinter.lt\/pandemija-paskatino-taupyti-beveik-puse-lietuviu-dalis-sukaupe-daugiau-nei-2-tukst-euru\/"},"modified":"2023-05-27T13:49:13","modified_gmt":"2023-05-27T11:49:13","slug":"pandemija-paskatino-taupyti-beveik-puse-lietuviu-dalis-sukaupe-daugiau-nei-2-tukst-euru","status":"publish","type":"post","link":"https:\/\/spinter.lt\/en\/pandemija-paskatino-taupyti-beveik-puse-lietuviu-dalis-sukaupe-daugiau-nei-2-tukst-euru\/","title":{"rendered":"Pandemija paskatino taupyti beveik pus\u0119 lietuvi\u0173: dalis sukaup\u0117 daugiau nei 2 t\u016bkst. eur\u0173"},"content":{"rendered":"<p>&nbsp; \u0160iemet 42 proc. gyventoj\u0173 d\u0117l koronaviruso kriz\u0117s prad\u0117jo daugiau taupyti ir daugiau negu tre\u010ddalis (36 proc.) gyventoj\u0173 atsisako neb\u016btin\u0173 pirkini\u0173, ta\u010diau \u0161iek tiek daugiau nei pus\u0117 gyventoj\u0173 teigia taupyti neprad\u0117j\u0119. Tokias tendencijas rodo \u201eSpinter tyrimai\u201c gyventoj\u0173 apklausa. Visuomen\u0117s nuomon\u0117s ir rinkos tyrim\u0173 bendrov\u0117 \u201eSpinter tyrimai\u201c 2020 met\u0173 lapkri\u010dio 18-29 dienomis, naujien\u0173 portalo Delfi u\u017esakymu, atliko visuomen\u0117s nuomon\u0117s apklaus\u0105. Tyrime dalyvavo 1005 gyventojai nuo 18 iki 75 met\u0173. &nbsp; <b>Didesn\u0117 dalis gyventoj\u0173 taupyti neprad\u0117jo<\/b> &nbsp; Remiantis apklausos duomenimis, per pandemij\u0105 daugiau taupyti prad\u0117jo 42 proc. apklaust\u0173j\u0173. Da\u017eniau taupyti prad\u0117jo moterys, 46-55 m. rajon\u0173 centr\u0173 gyventojai. Ta\u010diau daugiau gyventoj\u0173 (apie 52 proc.) teig\u0117 neprad\u0117j\u0119 d\u0117l koronaviruso daugiau taupyti. Gyventoj\u0173 buvo klausiama, kiek m\u0117nesi\u0173 jie gal\u0117t\u0173 i\u0161gyventi i\u0161 santaup\u0173, jeigu netekt\u0173 darbo. Tre\u010ddalis gyventoj\u0173 (33 proc.) netek\u0119 darbo gal\u0117t\u0173 i\u0161gyventi pus\u0119 met\u0173 ir ilgiau, penktadalis (20 proc.) \u2013 1-3 m\u0117nesius, o apie 14 proc. apklaust\u0173j\u0173 i\u0161gyvent\u0173 nuo 3 iki 6 m\u0117n. De\u0161imtadalis gyventoj\u0173 nei\u0161gyvent\u0173 n\u0117 m\u0117nesio. Kaip rodo apklausa, trumpiausi\u0105 laik\u0105 (iki 3 m\u0117n.) da\u017eniau \u012fvardijo jauniausio am\u017eiaus, ma\u017eiausi\u0173 pajam\u0173 gyventojai. Turintys santaup\u0173 pusme\u010diui ir daugiau da\u017eniau \u012fvardijo auk\u0161tesnio i\u0161simokslinimo, didesni\u0173 pajam\u0173 atstovai. &nbsp; <b>D\u0117l pandemijos daugiau prad\u0117jo taupyti jaunimas<\/b> &nbsp; \u201eSwedbank\u201c Finans\u0173 instituto vadov\u0117 J\u016brat\u0117 Cvilikien\u0117 pa\u017eymi, kad \u0161iemet d\u0117l pandemijos taupyti, nors ir nedidel\u0117mis sumomis, prad\u0117jo jaunesni \u017emon\u0117s. Anot jos, i\u0161 esm\u0117s daugiau taupyti visada buvo link\u0119 vyresnio am\u017eiaus \u017emon\u0117s, kartais net per daug. \u201eVisi pa\u017e\u012fstame seneli\u0173, kurie apriboja savo poreikius iki minimumo, ta\u010diau santaup\u0173 dar ir po mirties palieka. (&#8230;) Pirmo karantino metu atliktos apklausos leid\u017eia suprasti, kad mokom\u0117s i\u0161 savo patirties, tad tie, kurie jau savo gyvenime buvo susid\u016br\u0119 su finansin\u0117mis kriz\u0117mis, buvo geriau pasiruo\u0161\u0119 ir \u0161iai krizei. O tie, kuriems \u0161i kriz\u0117 \u2013 pirma, po\u017ei\u016br\u012f \u012f finansin\u0117s saugumo pagalv\u0117s tur\u0117jim\u0105 prad\u0117jo keisti\u201c, \u2013 komentuoja J. Cvilikien\u0117. Kaip pa\u017eymi pa\u0161nekov\u0117, per pandemij\u0105 sutaupytas gyventoj\u0173 sumas apibr\u0117\u017eti sunku, nes dalis santaup\u0173 kaupiama grynais pinigais. Ta\u010diau \u201eSwedbank\u201c duomenys rodo, kad didesnes nei 2000 Eur santaupas sukaup\u0119 yra 36 proc. 46\u201364 met\u0173 gyventoj\u0173 ir 31 proc. vyresni\u0173 nei 65 metai gyventoj\u0173. Tuo metu tarp jaunesni\u0173 \u017emoni\u0173 toki\u0105 sum\u0105 yra sukaup\u0119 ma\u017eiau gyventoj\u0173. \u201eSakyti, kad taupyti n\u0117ra i\u0161 ko, neb\u016bt\u0173 teisinga. Pavyzd\u017eiui, 2019 metais u\u017esienyje atostogavo kas antras, o \u0161iemet kelion\u0117ms u\u017esienyje ar atostogoms nei\u0161leistus pinigus nema\u017ea dalis gyventoj\u0173 nukreip\u0117 \u012f vartojim\u0105. Tai matome ir i\u0161 dabartin\u0117s situacijos prekybos centruose\u201c, \u2013 komentuoja ekonomist\u0117. &nbsp; <b>Taupymo \u012fpro\u010diai gali paveikti \u0161alies ekonomik\u0105<\/b> &nbsp; Paklausus, kaip pasikeit\u0119 \u017emoni\u0173 taupymo \u012fpro\u010diai veikia \u0161alies ekonomik\u0105, J. Cvilikien\u0117 pa\u017eymi, jog itin svarbu balansas. \u201eJei tie nam\u0173 \u016bkiai, kuri\u0173 pajamos liko stabilios ir turi santaup\u0173, nustos vartoti, apsiribos tik b\u016btiniausiomis i\u0161laidomis, verslas labai greitai pajus to pasekmes per ma\u017e\u0117jan\u010dias apyvartas. Tokiu b\u016bdu jie ma\u017eiau mok\u0117s mokes\u010di\u0173, atleis darbuotojus, kuriems nedarbo i\u0161mokos bus mokamos i\u0161 \u0161alies biud\u017eeto. Tad palink\u0117jimas visiems i\u0161laikyti sveik\u0105 nuovok\u0105, \u012fsivertinti savo finansin\u012f saugum\u0105, perspektyvas ir palaikyti bent jau \u0161alia esan\u010dius vietinius smulkius verslus, jiems dabar ypa\u010d sunku\u201c, \u2013 sako pa\u0161nekov\u0117. Vertindama apklausus rezultatus, kuriais remiantis tre\u010ddalis gyventoj\u0173, netek\u0119 darbo, i\u0161 santaup\u0173 gal\u0117t\u0173 pragyventi pus\u0119 met\u0173 ir ilgiau, o 10 proc. negal\u0117t\u0173 i\u0161gyventi n\u0117 m\u0117nesio, \u201eSwedbank\u201c Finans\u0173 instituto vadov\u0117 pa\u017eymi, kad pus\u0117s met\u0173 saugumo pagalv\u0117 yra siekiamyb\u0117. \u201eSud\u0117tingiau, \u017einoma, tiems, kurie neturi visai santaup\u0173. Bandau \u012fsivaizduoti, kaip nesaugiai jau\u010diasi \u0161ie \u017emon\u0117s. Jei jau tokia situacija i\u0161tikt\u0173 ir i\u0161ties \u0161i \u017emoni\u0173 grup\u0117 netekt\u0173 pajam\u0173, reik\u0117t\u0173 ie\u0161koti vis\u0173 paramos b\u016bd\u0173, kurias galima pasinaudoti, o situacijai tapus stabilia, prad\u0117ti taupyti nors ma\u017eiausiomis \u012fmanomomis sumomis\u201c, \u2013 sako J. Cvilikien\u0117. &nbsp; <b>Patarimai susid\u016brus su finansiniais sunkumais<\/b> &nbsp; Jau su finansiniais sunkumais susid\u016brusiems gyventojams, kurie neturi sukaup\u0119 pinig\u0173 rezervo, anot jos, sunku pad\u0117ti. Ta\u010diau \u012fvardijo pagrindinius patarimus. \u201eGal galima per\u017ei\u016br\u0117ti vis\u0105 savo turt\u0105 ir kriti\u0161kai \u012fvertinti jo reikalingum\u0105. Jei sand\u0117liuke stovi nenaudojamas buitinis prietaisas, gal galima j\u012f parduoti? Arba gal \u017emogus gyvena mieste, kuriame gerai i\u0161vystyta automobiliu nuomos sistema, pav\u0117\u017e\u0117jimo paslauga, o lauke stovi jo automobilis, tai irgi galima arba juo pasinaudoti pa\u010diam ir u\u017edirbti papildomai, arba parduoti ir padengti b\u016btinus \u012fsipareigojimus. O gal dideliame bute yra laisvas kambarys, kuriame gal\u0117t\u0173 gyventi nuomininkas. \u017dod\u017eiu, \u012f situacij\u0105 galima \u017evelgti k\u016brybi\u0161kai. Svarbu nepasiduoti panikai ir nedaryti dar prastesni\u0173 finansini\u0173 sprendim\u0173, pavyzd\u017eiui, paskolomis dengti kitas paskolas. Tokiu b\u016bdu situacija nesprend\u017eiama, o tik nukeliama tolesniam laikui\u201c, \u2013 patarimus dalija asmenini\u0173 finans\u0173 ekspert\u0117. Tiems, kas nori i\u0161vengti toki\u0173 netik\u0117tum\u0173, ji pataria prad\u0117ti ruo\u0161tis jau \u0161iandien, atsidarant atskir\u0105 taupymo s\u0105skait\u0105 ir \u012f j\u0105 pervedant sum\u0105, kuri\u0105 gali. &nbsp; <b>Rekordiniai gyventoj\u0173 ind\u0117liai<\/b> &nbsp; \u0160alies ind\u0117li\u0173 statistika patvirtina, kad gyventojai \u0161iemet prad\u0117jo daugiau taupyti. Lietuvos banko duomenimis, kriz\u0117s metu gyventoj\u0173 ind\u0117li\u0173 suma bankuose \u0161iemet i\u0161augo 11 proc. \u2013 iki 17 mlrd. Eur. Dar 2020-\u0173j\u0173 prad\u017eioje, saus\u012f, gyventojai bankuose laik\u0117 15 mlrd. Eur. Fiksuotas augimas buvo kelis kartus spartesnis nei 2017-2019 m. Ekonomist\u0173 teigimu, Lietuvoje \u0161iuo metu fiksuojamas gyventoj\u0173 ind\u0117li\u0173 augimas yra pats spar\u010diausias ir visoje euro zonoje. Ekonomistas \u017dygimantas Mauricas anks\u010diau Delfi yra sak\u0119s, kad spart\u0173 gyventoj\u0173 ind\u0117li\u0173 augim\u0105 l\u0117m\u0117 trys prie\u017eastys, ir prognozavo, kad gyventoj\u0173 ind\u0117liai bankuose \u0161iemet gal\u0117t\u0173 pasiekti ir 20 proc. metin\u012f augim\u0105, jeigu karantinas ir toliau t\u0119sis. \u201eGyventoj\u0173 i\u0161laidos suma\u017e\u0117jo d\u0117l to, kad buvo apribota dalies \u012fmoni\u0173 veikla ir netgi tie gyventojai, kurie nor\u0117jo i\u0161leisti pinigus, j\u0173 negal\u0117jo, nes nebuvo kur. Antras dalykas yra pinig\u0173 atsid\u0117jimas juodai dienai. Da\u017eniausiai kriz\u0117ms art\u0117jant, gyventojai kaupia pinigus juodai dienai. \u0160iuo atveju taip pat niekas ne\u017einojo, kokio ilgio karantinas bus, tod\u0117l \u017emon\u0117s i\u0161laidas apribojo savaranki\u0161kai, netgi tas, kurias gal\u0117jo i\u0161leisti internetin\u0117se parduotuv\u0117se. Tre\u010dia prie\u017eastis \u2013 suma\u017e\u0117jo gryn\u0173j\u0173 pinig\u0173 naudojimas rinkoje. Bankomatuose i\u0161gryninama pinig\u0173 suma ma\u017e\u0117jo daugiau nei 50 proc., o tai yra labai didelis pokytis. \u017dinoma, tai l\u0117m\u0117 paklausos suma\u017e\u0117jimas pinigams, bei buvo aktyviai komunikuojama, kad reikia atsiskaitin\u0117ti bekontakt\u0117mis kortel\u0117mis\u201c, \u2013 kas l\u0117m\u0117, kad gyventojai daugiau taup\u0117, vardijo ekonomistas. &nbsp; <b>Tre\u010ddalis atsisako neb\u016btin\u0173 pirkini\u0173<\/b>&nbsp; &nbsp; Gyventoj\u0173 taip pat buvo klausiama, kaip koronavirusas paveik\u0117 pirkimo \u012fpro\u010dius. Dauguma apklaust\u0173j\u0173 (apie 42 proc.) atsak\u0117, kad pandemija niekaip nepaveik\u0117 j\u0173, kaip pirk\u0117j\u0173, elgesio. Daugiau nei tre\u010ddalis (apie 36 proc.) teigia atsisakantys neb\u016btin\u0173 preki\u0173. Apklausos duomenimis, neb\u016btin\u0173 pirkini\u0173 da\u017eniau atsisako moterys, ma\u017eesni\u0173 ir vidutini\u0173 pajam\u0173, didmies\u010di\u0173 gyventojai. 11 proc. apklaust\u0173 gyventoj\u0173 atsisako plan\u0173 \u012fsigyti brangesn\u012f pirkin\u012f. Tuo metu daugiau daugiau neb\u016btin\u0173 pirkini\u0173 \u012fsigyja 4,3 proc. J. Cvilikien\u0117 pa\u017eymi, kad kaip ir daugelyje sri\u010di\u0173, per pandemij\u0105 i\u0161augo gyventoj\u0173 apsipirkimas internetu. Ji pateikia pavyzd\u012f, kad kal\u0117dines dovanas internetu \u0161iais metais \u017ead\u0117jo \u012fsigyti 17 proc. daugiau gyventoj\u0173. \u201eDovanoms nebepirks ir kelioni\u0173, masa\u017e\u0173 kupon\u0173, biliet\u0173 \u012f renginius. Pirmojo karantino metu daugiau pirkome namams skirtas prekes, elektronikos priemones. \u0160ie dalykai populiar\u016bs ir kalbant apie kal\u0117dines dovanas\u201c, \u2013 pa\u017eymi pa\u0161nekov\u0117. <i>Visuomen\u0117s nuomon\u0117s ir rinkos tyrim\u0173 bendrov\u0117 \u201eSpinter tyrimai\u201c 2020 met\u0173 lapkri\u010dio 18-29 dienomis, naujien\u0173 portalo Delfi u\u017esakymu, atliko visuomen\u0117s nuomon\u0117s apklaus\u0105. Tyrime dalyvavo gyventojai nuo 18 iki 75 met\u0173.<\/i> <i>Taikytas kombinuotas apklausos metodas: 50 proc. telefonin\u0117s apklausos b\u016bdu, 50 proc. internetu. Tiesioginio interviu atveju apklaus\u0105 atlieka profesionalus apklaus\u0117jas. Jis veda pokalb\u012f su respondentu pagal parengtus klausimus, atsakymus fiksuodamas klausimyne. Internetin\u0117je apklausoje respondentui siun\u010diama nuoroda \u012f apklaus\u0105, kuri\u0105 respondentas u\u017epildo savaranki\u0161kai jam\/jai patogiu metu. Nuoroda yra unikali, t. y. klausimyno negalima u\u017epildyti kelis kartus.<\/i> <i>Tyrimo metu buvo apklausta 1005 respondentai. Tyrimo dalyvi\u0173 pasiskirstymas pagal lyt\u012f, am\u017ei\u0173 ir gyvenam\u0105j\u0105 viet\u0105 yra proporcingas gyventoj\u0173 pasiskirstymui Lietuvoje. Tyrimo rezultat\u0173 paklaida 3,1 proc.<\/i> \u0160altinis: Delfi.lt <b>2020.12.30<\/b> &nbsp; \u0160iemet 42 proc. gyventoj\u0173 d\u0117l koronaviruso kriz\u0117s prad\u0117jo daugiau taupyti ir daugiau negu tre\u010ddalis (36 proc.) gyventoj\u0173 atsisako neb\u016btin\u0173 pirkini\u0173, ta\u010diau \u0161iek tiek daugiau nei pus\u0117 gyventoj\u0173 teigia taupyti neprad\u0117j\u0119. Tokias tendencijas rodo \u201eSpinter tyrimai\u201c gyventoj\u0173 apklausa. Visuomen\u0117s nuomon\u0117s ir rinkos tyrim\u0173 bendrov\u0117 \u201eSpinter tyrimai\u201c 2020 met\u0173 lapkri\u010dio 18-29 dienomis, naujien\u0173 portalo Delfi u\u017esakymu, atliko visuomen\u0117s nuomon\u0117s apklaus\u0105. Tyrime dalyvavo 1005 gyventojai nuo 18 iki 75 met\u0173. &nbsp; <b>Didesn\u0117 dalis gyventoj\u0173 taupyti neprad\u0117jo<\/b> &nbsp; Remiantis apklausos duomenimis, per pandemij\u0105 daugiau taupyti prad\u0117jo 42 proc. apklaust\u0173j\u0173. Da\u017eniau taupyti prad\u0117jo moterys, 46-55 m. rajon\u0173 centr\u0173 gyventojai. Ta\u010diau daugiau gyventoj\u0173 (apie 52 proc.) teig\u0117 neprad\u0117j\u0119 d\u0117l koronaviruso daugiau taupyti. Gyventoj\u0173 buvo klausiama, kiek m\u0117nesi\u0173 jie gal\u0117t\u0173 i\u0161gyventi i\u0161 santaup\u0173, jeigu netekt\u0173 darbo. Tre\u010ddalis gyventoj\u0173 (33 proc.) netek\u0119 darbo gal\u0117t\u0173 i\u0161gyventi pus\u0119 met\u0173 ir ilgiau, penktadalis (20 proc.) \u2013 1-3 m\u0117nesius, o apie 14 proc. apklaust\u0173j\u0173 i\u0161gyvent\u0173 nuo 3 iki 6 m\u0117n. De\u0161imtadalis gyventoj\u0173 nei\u0161gyvent\u0173 n\u0117 m\u0117nesio. Kaip rodo apklausa, trumpiausi\u0105 laik\u0105 (iki 3 m\u0117n.) da\u017eniau \u012fvardijo jauniausio am\u017eiaus, ma\u017eiausi\u0173 pajam\u0173 gyventojai. Turintys santaup\u0173 pusme\u010diui ir daugiau da\u017eniau \u012fvardijo auk\u0161tesnio i\u0161simokslinimo, didesni\u0173 pajam\u0173 atstovai. &nbsp; <b>D\u0117l pandemijos daugiau prad\u0117jo taupyti jaunimas<\/b> &nbsp; \u201eSwedbank\u201c Finans\u0173 instituto vadov\u0117 J\u016brat\u0117 Cvilikien\u0117 pa\u017eymi, kad \u0161iemet d\u0117l pandemijos taupyti, nors ir nedidel\u0117mis sumomis, prad\u0117jo jaunesni \u017emon\u0117s. Anot jos, i\u0161 esm\u0117s daugiau taupyti visada buvo link\u0119 vyresnio am\u017eiaus \u017emon\u0117s, kartais net per daug. \u201eVisi pa\u017e\u012fstame seneli\u0173, kurie apriboja savo poreikius iki minimumo, ta\u010diau santaup\u0173 dar ir po mirties palieka. (&#8230;) Pirmo karantino metu atliktos apklausos leid\u017eia suprasti, kad mokom\u0117s i\u0161 savo patirties, tad tie, kurie jau savo gyvenime buvo susid\u016br\u0119 su finansin\u0117mis kriz\u0117mis, buvo geriau pasiruo\u0161\u0119 ir \u0161iai krizei. O tie, kuriems \u0161i kriz\u0117 \u2013 pirma, po\u017ei\u016br\u012f \u012f finansin\u0117s saugumo pagalv\u0117s tur\u0117jim\u0105 prad\u0117jo keisti\u201c, \u2013 komentuoja J. Cvilikien\u0117. Kaip pa\u017eymi pa\u0161nekov\u0117, per pandemij\u0105 sutaupytas gyventoj\u0173 sumas apibr\u0117\u017eti sunku, nes dalis santaup\u0173 kaupiama grynais pinigais. Ta\u010diau \u201eSwedbank\u201c duomenys rodo, kad didesnes nei 2000 Eur santaupas sukaup\u0119 yra 36 proc. 46\u201364 met\u0173 gyventoj\u0173 ir 31 proc. vyresni\u0173 nei 65 metai gyventoj\u0173. Tuo metu tarp jaunesni\u0173 \u017emoni\u0173 toki\u0105 sum\u0105 yra sukaup\u0119 ma\u017eiau gyventoj\u0173. \u201eSakyti, kad taupyti n\u0117ra i\u0161 ko, neb\u016bt\u0173 teisinga. Pavyzd\u017eiui, 2019 metais u\u017esienyje atostogavo kas antras, o \u0161iemet kelion\u0117ms u\u017esienyje ar atostogoms nei\u0161leistus pinigus nema\u017ea dalis gyventoj\u0173 nukreip\u0117 \u012f vartojim\u0105. Tai matome ir i\u0161 dabartin\u0117s situacijos prekybos centruose\u201c, \u2013 komentuoja ekonomist\u0117. &nbsp; <b>Taupymo \u012fpro\u010diai gali paveikti \u0161alies ekonomik\u0105<\/b> &nbsp; Paklausus, kaip pasikeit\u0119 \u017emoni\u0173 taupymo \u012fpro\u010diai veikia \u0161alies ekonomik\u0105, J. Cvilikien\u0117 pa\u017eymi, jog itin svarbu balansas. \u201eJei tie nam\u0173 \u016bkiai, kuri\u0173 pajamos liko stabilios ir turi santaup\u0173, nustos vartoti, apsiribos tik b\u016btiniausiomis i\u0161laidomis, verslas labai greitai pajus to pasekmes per ma\u017e\u0117jan\u010dias apyvartas. Tokiu b\u016bdu jie ma\u017eiau mok\u0117s mokes\u010di\u0173, atleis darbuotojus, kuriems nedarbo i\u0161mokos bus mokamos i\u0161 \u0161alies biud\u017eeto. Tad palink\u0117jimas visiems i\u0161laikyti sveik\u0105 nuovok\u0105, \u012fsivertinti savo finansin\u012f saugum\u0105, perspektyvas ir palaikyti bent jau \u0161alia esan\u010dius vietinius smulkius verslus, jiems dabar ypa\u010d sunku\u201c, \u2013 sako pa\u0161nekov\u0117. Vertindama apklausus rezultatus, kuriais remiantis tre\u010ddalis gyventoj\u0173, netek\u0119 darbo, i\u0161 santaup\u0173 gal\u0117t\u0173 pragyventi pus\u0119 met\u0173 ir ilgiau, o 10 proc. negal\u0117t\u0173 i\u0161gyventi n\u0117 m\u0117nesio, \u201eSwedbank\u201c Finans\u0173 instituto vadov\u0117 pa\u017eymi, kad pus\u0117s met\u0173 saugumo pagalv\u0117 yra siekiamyb\u0117. \u201eSud\u0117tingiau, \u017einoma, tiems, kurie neturi visai santaup\u0173. Bandau \u012fsivaizduoti, kaip nesaugiai jau\u010diasi \u0161ie \u017emon\u0117s. Jei jau tokia situacija i\u0161tikt\u0173 ir i\u0161ties \u0161i \u017emoni\u0173 grup\u0117 netekt\u0173 pajam\u0173, reik\u0117t\u0173 ie\u0161koti vis\u0173 paramos b\u016bd\u0173, kurias galima pasinaudoti, o situacijai tapus stabilia, prad\u0117ti taupyti nors ma\u017eiausiomis \u012fmanomomis sumomis\u201c, \u2013 sako J. Cvilikien\u0117. &nbsp; <b>Patarimai susid\u016brus su finansiniais sunkumais<\/b> &nbsp; Jau su finansiniais sunkumais susid\u016brusiems gyventojams, kurie neturi sukaup\u0119 pinig\u0173 rezervo, anot jos, sunku pad\u0117ti. Ta\u010diau \u012fvardijo pagrindinius patarimus. \u201eGal galima per\u017ei\u016br\u0117ti vis\u0105 savo turt\u0105 ir kriti\u0161kai \u012fvertinti jo reikalingum\u0105. Jei sand\u0117liuke stovi nenaudojamas buitinis prietaisas, gal galima j\u012f parduoti? Arba gal \u017emogus gyvena mieste, kuriame gerai i\u0161vystyta automobiliu nuomos sistema, pav\u0117\u017e\u0117jimo paslauga, o lauke stovi jo automobilis, tai irgi galima arba juo pasinaudoti pa\u010diam ir u\u017edirbti papildomai, arba parduoti ir padengti b\u016btinus \u012fsipareigojimus. O gal dideliame bute yra laisvas kambarys, kuriame gal\u0117t\u0173 gyventi nuomininkas. \u017dod\u017eiu, \u012f situacij\u0105 galima \u017evelgti k\u016brybi\u0161kai. Svarbu nepasiduoti panikai ir nedaryti dar prastesni\u0173 finansini\u0173 sprendim\u0173, pavyzd\u017eiui, paskolomis dengti kitas paskolas. Tokiu b\u016bdu situacija nesprend\u017eiama, o tik nukeliama tolesniam laikui\u201c, \u2013 patarimus dalija asmenini\u0173 finans\u0173 ekspert\u0117. Tiems, kas nori i\u0161vengti toki\u0173 netik\u0117tum\u0173, ji pataria prad\u0117ti ruo\u0161tis jau \u0161iandien, atsidarant atskir\u0105 taupymo s\u0105skait\u0105 ir \u012f j\u0105 pervedant sum\u0105, kuri\u0105 gali. &nbsp; <b>Rekordiniai gyventoj\u0173 ind\u0117liai<\/b> &nbsp; \u0160alies ind\u0117li\u0173 statistika patvirtina, kad gyventojai \u0161iemet prad\u0117jo daugiau taupyti. Lietuvos banko duomenimis, kriz\u0117s metu gyventoj\u0173 ind\u0117li\u0173 suma bankuose \u0161iemet i\u0161augo 11 proc. \u2013 iki 17 mlrd. Eur. Dar 2020-\u0173j\u0173 prad\u017eioje, saus\u012f, gyventojai bankuose laik\u0117 15 mlrd. Eur. Fiksuotas augimas buvo kelis kartus spartesnis nei 2017-2019 m. Ekonomist\u0173 teigimu, Lietuvoje \u0161iuo metu fiksuojamas gyventoj\u0173 ind\u0117li\u0173 augimas yra pats spar\u010diausias ir visoje euro zonoje. Ekonomistas \u017dygimantas Mauricas anks\u010diau Delfi yra sak\u0119s, kad spart\u0173 gyventoj\u0173 ind\u0117li\u0173 augim\u0105 l\u0117m\u0117 trys prie\u017eastys, ir prognozavo, kad gyventoj\u0173 ind\u0117liai bankuose \u0161iemet gal\u0117t\u0173 pasiekti ir 20 proc. metin\u012f augim\u0105, jeigu karantinas ir toliau t\u0119sis. \u201eGyventoj\u0173 i\u0161laidos suma\u017e\u0117jo d\u0117l to, kad buvo apribota dalies \u012fmoni\u0173 veikla ir netgi tie gyventojai, kurie nor\u0117jo i\u0161leisti pinigus, j\u0173 negal\u0117jo, nes nebuvo kur. Antras dalykas yra pinig\u0173 atsid\u0117jimas juodai dienai. Da\u017eniausiai kriz\u0117ms art\u0117jant, gyventojai kaupia pinigus juodai dienai. \u0160iuo atveju taip pat niekas ne\u017einojo, kokio ilgio karantinas bus, tod\u0117l \u017emon\u0117s i\u0161laidas apribojo savaranki\u0161kai, netgi tas, kurias gal\u0117jo i\u0161leisti internetin\u0117se parduotuv\u0117se. Tre\u010dia prie\u017eastis \u2013 suma\u017e\u0117jo gryn\u0173j\u0173 pinig\u0173 naudojimas rinkoje. Bankomatuose i\u0161gryninama pinig\u0173 suma ma\u017e\u0117jo daugiau nei 50 proc., o tai yra labai didelis pokytis. \u017dinoma, tai l\u0117m\u0117 paklausos suma\u017e\u0117jimas pinigams, bei buvo aktyviai komunikuojama, kad reikia atsiskaitin\u0117ti bekontakt\u0117mis kortel\u0117mis\u201c, \u2013 kas l\u0117m\u0117, kad gyventojai daugiau taup\u0117, vardijo ekonomistas. &nbsp; <b>Tre\u010ddalis atsisako neb\u016btin\u0173 pirkini\u0173<\/b>&nbsp; &nbsp; Gyventoj\u0173 taip pat buvo klausiama, kaip koronavirusas paveik\u0117 pirkimo \u012fpro\u010dius. Dauguma apklaust\u0173j\u0173 (apie 42 proc.) atsak\u0117, kad pandemija niekaip nepaveik\u0117 j\u0173, kaip pirk\u0117j\u0173, elgesio. Daugiau nei tre\u010ddalis (apie 36 proc.) teigia atsisakantys neb\u016btin\u0173 preki\u0173. Apklausos duomenimis, neb\u016btin\u0173 pirkini\u0173 da\u017eniau atsisako moterys, ma\u017eesni\u0173 ir vidutini\u0173 pajam\u0173, didmies\u010di\u0173 gyventojai. 11 proc. apklaust\u0173 gyventoj\u0173 atsisako plan\u0173 \u012fsigyti brangesn\u012f pirkin\u012f. Tuo metu daugiau daugiau neb\u016btin\u0173 pirkini\u0173 \u012fsigyja 4,3 proc. J. Cvilikien\u0117 pa\u017eymi, kad kaip ir daugelyje sri\u010di\u0173, per pandemij\u0105 i\u0161augo gyventoj\u0173 apsipirkimas internetu. Ji pateikia pavyzd\u012f, kad kal\u0117dines dovanas internetu \u0161iais metais \u017ead\u0117jo \u012fsigyti 17 proc. daugiau gyventoj\u0173. \u201eDovanoms nebepirks ir kelioni\u0173, masa\u017e\u0173 kupon\u0173, biliet\u0173 \u012f renginius. Pirmojo karantino metu daugiau pirkome namams skirtas prekes, elektronikos priemones. \u0160ie dalykai populiar\u016bs ir kalbant apie kal\u0117dines dovanas\u201c, \u2013 pa\u017eymi pa\u0161nekov\u0117. <i>Visuomen\u0117s nuomon\u0117s ir rinkos tyrim\u0173 bendrov\u0117 \u201eSpinter tyrimai\u201c 2020 met\u0173 lapkri\u010dio 18-29 dienomis, naujien\u0173 portalo Delfi u\u017esakymu, atliko visuomen\u0117s nuomon\u0117s apklaus\u0105. Tyrime dalyvavo gyventojai nuo 18 iki 75 met\u0173.<\/i> <i>Taikytas kombinuotas apklausos metodas: 50 proc. telefonin\u0117s apklausos b\u016bdu, 50 proc. internetu. Tiesioginio interviu atveju apklaus\u0105 atlieka profesionalus apklaus\u0117jas. Jis veda pokalb\u012f su respondentu pagal parengtus klausimus, atsakymus fiksuodamas klausimyne. Internetin\u0117je apklausoje respondentui siun\u010diama nuoroda \u012f apklaus\u0105, kuri\u0105 respondentas u\u017epildo savaranki\u0161kai jam\/jai patogiu metu. Nuoroda yra unikali, t. y. klausimyno negalima u\u017epildyti kelis kartus.<\/i> <i>Tyrimo metu buvo apklausta 1005 respondentai. Tyrimo dalyvi\u0173 pasiskirstymas pagal lyt\u012f, am\u017ei\u0173 ir gyvenam\u0105j\u0105 viet\u0105 yra proporcingas gyventoj\u0173 pasiskirstymui Lietuvoje. Tyrimo rezultat\u0173 paklaida 3,1 proc.<\/i> \u0160altinis: Delfi.lt<\/p>","protected":false},"excerpt":{"rendered":"<p>&nbsp; \u0160iemet 42 proc.<\/p>","protected":false},"author":3,"featured_media":0,"comment_status":"closed","ping_status":"closed","sticky":false,"template":"","format":"standard","meta":{"footnotes":""},"categories":[],"tags":[],"class_list":["post-5892","post","type-post","status-publish","format-standard","hentry"],"_links":{"self":[{"href":"https:\/\/spinter.lt\/en\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/5892","targetHints":{"allow":["GET"]}}],"collection":[{"href":"https:\/\/spinter.lt\/en\/wp-json\/wp\/v2\/posts"}],"about":[{"href":"https:\/\/spinter.lt\/en\/wp-json\/wp\/v2\/types\/post"}],"author":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/spinter.lt\/en\/wp-json\/wp\/v2\/users\/3"}],"replies":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/spinter.lt\/en\/wp-json\/wp\/v2\/comments?post=5892"}],"version-history":[{"count":0,"href":"https:\/\/spinter.lt\/en\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/5892\/revisions"}],"wp:attachment":[{"href":"https:\/\/spinter.lt\/en\/wp-json\/wp\/v2\/media?parent=5892"}],"wp:term":[{"taxonomy":"category","embeddable":true,"href":"https:\/\/spinter.lt\/en\/wp-json\/wp\/v2\/categories?post=5892"},{"taxonomy":"post_tag","embeddable":true,"href":"https:\/\/spinter.lt\/en\/wp-json\/wp\/v2\/tags?post=5892"}],"curies":[{"name":"wp","href":"https:\/\/api.w.org\/{rel}","templated":true}]}}