Ekonomist\u0173 teigimu, nepaisant krizini\u0173 met\u0173, atlyginimai 2020 metais spar\u010diai did\u0117jo tiek priva\u010diame, tiek vie\u0161ajame sektoriuje. Ta\u010diau tai pajuto tik kas de\u0161imtas gyventojas. Pandemija niekaip nepaveik\u0117 daugiau nei pus\u0117s gyventoj\u0173 pajam\u0173, o tre\u010ddaliui jos suma\u017e\u0117jo. Tokias tendencijas atskleid\u017eia \u201eSpinter tyrimai\u201c gyventoj\u0173 apklausa. Be kita ko, ekspertai prognozuoja, kad \u0161iemet vidutinis darbo u\u017emokestis \u0161alyje augs 4\u20135 proc. Visuomen\u0117s nuomon\u0117s ir rinkos tyrim\u0173 bendrov\u0117 \u201eSpinter tyrimai\u201c 2020 m. lapkri\u010dio 18-29 dienomis, naujien\u0173 portalo Delfi<\/i> u\u017esakymu, atliko visuomen\u0117s nuomon\u0117s apklaus\u0105. Tyrime dalyvavo 1005 gyventojai nuo 18 iki 75 met\u0173. Apklausos duomenimis, pandemija nepaveik\u0117 daugiau nei pus\u0117s (54 proc.) gyventoj\u0173 pajam\u0173. Tre\u010ddaliui (32 proc.) jos suma\u017e\u0117jo, o kas de\u0161imtam (10 proc.) gyventojui did\u0117jo. Pajamos da\u017eniau suma\u017e\u0117jo ma\u017eesni\u0173 pajam\u0173, \u017eemesnio i\u0161simokslinimo atstovams, rajon\u0173 centr\u0173 gyventojams. I\u0161 nurod\u017eiusi\u0173 suma\u017e\u0117jusias pajamas beveik pus\u0117 (47 proc.) respondent\u0173 sako, kad d\u0117l pandemijos j\u0173 pinigin\u0117s patu\u0161t\u0117jo daugiau nei 150 Eur. 15 proc. apklaust\u0173j\u0173 jos suma\u017e\u0117jo 50\u2013100 Eur, beveik tiek pat \u2013 16 proc. \u2013 nurod\u0117, kad j\u0173 pajamos suma\u017e\u0117jo 101\u2013150 Eur. Kas de\u0161imtam (10 proc.) jos suma\u017e\u0117jo iki 50 Eur. Did\u017eiausi\u0105 pajam\u0173 suma\u017e\u0117jim\u0105 (150 Eur ir daugiau) da\u017eniau nurod\u0117 vyrai, vyresnio am\u017eiaus, auk\u0161tesnio i\u0161simokslinimo atstovai. I\u0161 nurod\u017eiusi\u0173j\u0173, kad \u0161iemet j\u0173 pajamos padid\u0117jo, beveik pus\u0117 (48 proc.) gyventoj\u0173 sako, kad \u0161iemet jie u\u017edirba daugiau nei 150 Eur per m\u0117n. nei pernai. Kas ketvirto (25 proc.) gyventojo pajamos did\u0117jo 101\u2013150 Eur, o 16 proc. \u2013 50\u2013100 Eur. Apklausa parod\u0117, kad did\u017eiausi\u0105 padid\u0117jim\u0105 (150 Eur ir daugiau) da\u017eniau \u012fvardijo auk\u0161t\u0105j\u012f i\u0161simokslinim\u0105 turintys, did\u017eiausi\u0173 pajam\u0173 atstovai, didmies\u010di\u0173 gyventojai. \u201eINVL Asset Management\u201c vyriausioji ekonomist\u0117 Indr\u0117 Genyt\u0117-Pik\u010dien\u0117 sako, kad 2020 met\u0173 atlyginim\u0173 dinamika, ypa\u010d priva\u010diame sektoriuje, \u2013 tarsi linksmieji kalneliai: per antr\u0105j\u012f ketvirt\u012f fiksuotas 1,3 proc. nuosmukis, ta\u010diau tre\u010di\u0105j\u012f ketvirt\u012f, ekonomikai atsigavus, algos priva\u010diame sektoriuje \u0161oktel\u0117jo 5,3 proc. Per metus atlyginimai prie\u0161 mokes\u010dius vidutini\u0161kai \u0161alyje augo de\u0161imtadaliu, vie\u0161ajame sektoriuje \u2013 net 12,7 proc., priva\u010diame \u2013 9,5 proc. \u201eValstyb\u0117s \u0161ios pandemijos akivaizdoje taiko fiskalinio skatinimo priemones ir didina i\u0161laidas, taip pat ir kelia atlyginimus vie\u0161ajame sektoriuje. Lietuva \u2013 ne i\u0161imtis, Vyriausyb\u0117 vykd\u0117 suplanuotus atlyginim\u0173 k\u0117limus ir dar papildomai algos buvo didinamos pandemijos smaigalyje atsid\u016brusiuose sektoriuose. 2020 met\u0173 tre\u010di\u0105j\u012f ketvirt\u012f algos \u201epopieriuje\u201c vie\u0161ajame sektoriuje buvo net 12,7 proc. didesn\u0117s, nei atitinkam\u0105 laikotarp\u012f prie\u0161 metus. D\u0117l susiklos\u010diusios situacijos ir kylan\u010di\u0173 i\u0161bandym\u0173, jis ypa\u010d spar\u010diai augo sveikatos apsaugos sektoriaus darbuotojams. Jiems vidutini\u0161kai per metus darbo u\u017emokestis padid\u0117jo net 20,5 proc. Spar\u010diau u\u017e \u0161alies vidurk\u012f kilo atlyginimai ir valstyb\u0117s tarnautojams, specialistams kra\u0161to apsaugos ir privalomojo socialinio draudimo srityse. \u0160vietimo sektoriaus darbuotojams atlyginimai i\u0161augo tiek, kiek vidutini\u0161kai \u0161alyje \u2013 10,4 proc.\u201c, \u2013 komentuoja ekonomist\u0117. Tuo metu priva\u010diame sektoriuje atlyginim\u0173 augimo vidurkis buvo \u017eemesnis \u2013 9,3 proc., ta\u010diau pa\u0161nekov\u0117 pa\u017eymi, kad toks augimas taip pat yra itin spartus. J\u012f es\u0105 palaik\u0117 keletas veiksni\u0173. \u201eNuo 2020 met\u0173 prad\u017eios reik\u0161mingai pakeltas minimalus m\u0117nesinis atlyginimas, atlygio sistemos poky\u010diai transporto sektoriuje, d\u0117l kuri\u0173 \u0161ioje veikloje statistikoje algos kilo dvi\u017eenkliais tempais. Be to, vidutin\u012f atlyginim\u0105 didino ir tai, kad pandemijos akivaizdoje darbuotoj\u0173 skai\u010di\u0173 priverstos ma\u017einti \u012fmon\u0117s stengiasi i\u0161saugoti kvalifikuotus specialistus ir ma\u017eina \u017eemesn\u0117s kvalifikacijos ir nekvalifikuot\u0173 darbinink\u0173 skai\u010di\u0173. Karantino aplinkyb\u0117mis sumenko i\u0161 tre\u010di\u0173j\u0173 \u0161ali\u0173 atvykstan\u010di\u0173 darbuotoj\u0173 skai\u010dius, o norint prisivilioti darbams vietinius, \u012fmon\u0117ms teko si\u016blyti patrauklesnius atlyginimus\u201c, \u2013 vardija pa\u0161nekov\u0117. Kieno pinigines pandemija paliet\u0117 labiausiai<\/b> Ekonomistas \u017d. Mauricas \u012fvardija, kad 2020 metais labiausiai ma\u017e\u0117jo prastovose buvusi\u0173 ar esan\u010di\u0173, individualia veikla besiver\u010dian\u010di\u0173 ir netekusi\u0173 darbo gyventoj\u0173 pajamos. Jis pa\u017eymi, kad pensinink\u0173 ar vie\u0161ojo sektoriaus darbuotoj\u0173 pajamos netur\u0117jo ma\u017e\u0117ti. Nepaisant to, kad atlyginim\u0173 vidurkiai did\u0117jo, apklausos rezultatai jos nestebina. I. Genyt\u0117-Pik\u010dien\u0117 pa\u017eymi, kad pandemija neigiamai paveik\u0117 gyventoj\u0173, kuriems teko karantino metu b\u016bti prastovose, pajamas, nes prastov\u0173 metu jos krito. Socialin\u0117s apsaugos ir darbo ministerijos duomenimis, toki\u0173 asmen\u0173 iki gruod\u017eio 17 d. buvo daugiau kaip 214 t\u016bkst., arba beveik 16 proc. vis\u0173 u\u017eimt\u0173j\u0173. Karantino laikotarpiu es\u0105 krito ir paveiktose veiklose savaranki\u0161kai dirban\u010di\u0173 asmen\u0173 pajamos, kurias keit\u0117 visiems vienodos m\u0117nesin\u0117s i\u0161mokos. \u201eBe viso to, tenka apgailestauti, bet Lietuvai nepavyko suvaldyti ir nedarbo augimo taip gerai kaip kitoms ES nar\u0117ms. D\u0117l pandemijos praradusiems darb\u0105 asmenims pajamos taip pat krito\u201c, \u2013 priduria ekonomist\u0117. Pa\u0161nekov\u0117 pa\u017eymi, kad Eurostat<\/i> sezoni\u0161kai i\u0161lygintais duomenimis, nedarbo \u0161uolis Lietuvoje buvo did\u017eiausias tarp Europos S\u0105jungos (ES) nari\u0173, ir spal\u012f, palyginti su sausiu, siek\u0117 4,3 proc. punkto. Pats Lietuvos nedarbo lygis spal\u012f siek\u0117 10,4 proc. ir taip pat buvo vienas auk\u0161\u010diausi\u0173 ES \u2013 Lietuva u\u017e\u0117m\u0117 ketvirt\u0105 viet\u0105, mus lenk\u0117 tik Kipras, Graikija ir Ispanija. \u201eEurostat skelbia apklaus\u0173 duomenimis \u012fvertint\u0105 nedarbo lyg\u012f, kuris gerokai skiriasi nuo U\u017eimtumo tarnybos sekamo registruoto nedarbo. Pastar\u0105j\u012f rodikl\u012f, be objektyvi\u0173 veiksni\u0173, didino ir u\u017eimtumui nepalanki vasar\u0105 mok\u0117t\u0173 vald\u017eios i\u0161mok\u0173 politika, paskatinusi registruotis bedarbiais visus suinteresuotuosius dalijamais pinigais. Tad Eurostat<\/i> darbo j\u0117gos apklaus\u0173 duomenimis \u012fvertintas nedarbo lygis \u0161iomis aplinkyb\u0117mis taikliau nusako tikr\u0105j\u0105 darbo rinkos situacij\u0105\u201c, \u2013 d\u0117mes\u012f atkreipia I. Genyt\u0117-Pik\u010dien\u0117. Sugrie\u017etintas karantinas gali atsiliepti gyventoj\u0173 pajamoms<\/b> Ekonomist\u0117s teigimu, sugrie\u017etintos karantino s\u0105lygos taip pat atsilieps ir gyventoj\u0173 pajamoms. \u201eKarantinas \u012f\u0161aldo dal\u012f sektori\u0173 ir juose veikian\u010di\u0173 \u012fmoni\u0173, tad priklausomai nuo sukaupt\u0173 finansini\u0173 pagalvi\u0173, galimybi\u0173 ir geb\u0117jim\u0173 prisitaikyti ir dirbti per nuotol\u012f, ar valstyb\u0117s pagalbos priemoni\u0173 operatyvumo ir taiklumo, jose spr\u0119sis, ar pavyks i\u0161saugoti darbo vietas, ar nereiks ma\u017einti atlyginim\u0173, kad verslai i\u0161likt\u0173. Kitus \u012f vidaus rink\u0105 orientuotus \u016bkio segmentus karantinas taip pat veikia, nes suma\u017e\u0117jo gyventoj\u0173 mobilumas, vartojimo apetitas, tad ir verslo rezultatai bus kuklesni, o tokiomis neapibr\u0117\u017etumo aplinkyb\u0117mis \u012fmon\u0117s atsargiau vertina perspektyvas ir galimybes motyvuoti darbuotojus\u201c, \u2013 d\u0117sto \u201eINVL\u201c vyriausioji ekonomist\u0117. Prognozuoja 4\u20135 proc. atlyginim\u0173 augim\u0105 2021 metais<\/b> Pa\u0161nekov\u0117s teigimu, \u0161iais metais atlyginim\u0173 augimui pamat\u0105 kloja vald\u017eios sprendimai biud\u017eete: numatytas m\u0117nesin\u0117s minimalios algos didinimas, didinamas pareigin\u0117s algos bazinis dydis, kuris paveiks atlyginimus valstyb\u0117s tarnautojams, pareig\u016bnams, valstyb\u0117s ir savivaldybi\u0173 biud\u017eetini\u0173 \u012fstaig\u0173 darbuotojams, politikams ir teis\u0117jams, papildomai did\u0117s algos sveikatos apsaugos darbuotojams. Tuo metu priva\u010diame sektoriuje, anot jos, tai bus atsigavimo metai ir atlyginim\u0173 augimo tempas bus vangesnis, atsigaus tik antroje met\u0173 pus\u0117je. I. Genyt\u0117-Pik\u010dien\u0117 prognozuoja, kad darbo u\u017emokestis \u0161iais metais vidutini\u0161kai augs 4 proc. Tuo metu ekonomistas \u017d. Mauricas mano, kad \u0161iemet darbo u\u017emokes\u010dio augimas bus pakankamai nema\u017eas, nors ir ne toks didelis kaip 2020 metais. Jis prognozuoja, kad 2021 m. darbo u\u017emokestis \u0161alyje vidutini\u0161kai gali augti daugiau nei 5 proc. \u201eKai tik ekonomika gr\u012f\u0161 \u012f savo v\u0117\u017ees, o tai nutiks tikriausiai prie\u0161 vasar\u0105, labai pajausime darbuotoj\u0173 tr\u016bkum\u0105. Be to, pakankamai \u017eymiai didinama minimali alga, vien tai duos nema\u017e\u0105 poveik\u012f augimui \u2013 2 proc. p. Nemanau, kad did\u017eiausios \u012fmon\u0117s ma\u017eins atlyginimus. Tod\u0117l saky\u010diau, kad 5 proc. augimas yra pakankamai realus\u201c, \u2013 pa\u017eymi jis. Visuomen\u0117s nuomon\u0117s ir rinkos tyrim\u0173 bendrov\u0117 \u201eSpinter tyrimai\u201c 2020 met\u0173 lapkri\u010dio 18-29 dienomis, naujien\u0173 portalo Delfi u\u017esakymu, atliko visuomen\u0117s nuomon\u0117s apklaus\u0105. Tyrime dalyvavo gyventojai nuo 18 iki 75 met\u0173.<\/i> Taikytas kombinuotas apklausos metodas: 50 proc. telefonin\u0117s apklausos b\u016bdu, 50 proc. internetu. Tiesioginio interviu atveju apklaus\u0105 atlieka profesionalus apklaus\u0117jas. Jis veda pokalb\u012f su respondentu pagal parengtus klausimus, atsakymus fiksuodamas klausimyne. Internetin\u0117je apklausoje respondentui siun\u010diama nuoroda \u012f apklaus\u0105, kuri\u0105 respondentas u\u017epildo savaranki\u0161kai jam\/jai patogiu metu. Nuoroda yra unikali, t. y. klausimyno negalima u\u017epildyti kelis kartus.<\/i> Tyrimo metu buvo apklausta 1005 respondentai. Tyrimo dalyvi\u0173 pasiskirstymas pagal lyt\u012f, am\u017ei\u0173 ir gyvenam\u0105j\u0105 viet\u0105 yra proporcingas gyventoj\u0173 pasiskirstymui Lietuvoje. Tyrimo rezultat\u0173 paklaida 3,1 proc.<\/i> \u0160altinis: Delfi.lt 2021.01.05<\/b> Ekonomist\u0173 teigimu, nepaisant krizini\u0173 met\u0173, atlyginimai 2020 metais spar\u010diai did\u0117jo tiek priva\u010diame, tiek vie\u0161ajame sektoriuje. Ta\u010diau tai pajuto tik kas de\u0161imtas gyventojas. Pandemija niekaip nepaveik\u0117 daugiau nei pus\u0117s gyventoj\u0173 pajam\u0173, o tre\u010ddaliui jos suma\u017e\u0117jo. Tokias tendencijas atskleid\u017eia \u201eSpinter tyrimai\u201c gyventoj\u0173 apklausa. Be kita ko, ekspertai prognozuoja, kad \u0161iemet vidutinis darbo u\u017emokestis \u0161alyje augs 4\u20135 proc. Visuomen\u0117s nuomon\u0117s ir rinkos tyrim\u0173 bendrov\u0117 \u201eSpinter tyrimai\u201c 2020 m. lapkri\u010dio 18-29 dienomis, naujien\u0173 portalo Delfi<\/i> u\u017esakymu, atliko visuomen\u0117s nuomon\u0117s apklaus\u0105. Tyrime dalyvavo 1005 gyventojai nuo 18 iki 75 met\u0173. Apklausos duomenimis, pandemija nepaveik\u0117 daugiau nei pus\u0117s (54 proc.) gyventoj\u0173 pajam\u0173. Tre\u010ddaliui (32 proc.) jos suma\u017e\u0117jo, o kas de\u0161imtam (10 proc.) gyventojui did\u0117jo. Pajamos da\u017eniau suma\u017e\u0117jo ma\u017eesni\u0173 pajam\u0173, \u017eemesnio i\u0161simokslinimo atstovams, rajon\u0173 centr\u0173 gyventojams. I\u0161 nurod\u017eiusi\u0173 suma\u017e\u0117jusias pajamas beveik pus\u0117 (47 proc.) respondent\u0173 sako, kad d\u0117l pandemijos j\u0173 pinigin\u0117s patu\u0161t\u0117jo daugiau nei 150 Eur. 15 proc. apklaust\u0173j\u0173 jos suma\u017e\u0117jo 50\u2013100 Eur, beveik tiek pat \u2013 16 proc. \u2013 nurod\u0117, kad j\u0173 pajamos suma\u017e\u0117jo 101\u2013150 Eur. Kas de\u0161imtam (10 proc.) jos suma\u017e\u0117jo iki 50 Eur. Did\u017eiausi\u0105 pajam\u0173 suma\u017e\u0117jim\u0105 (150 Eur ir daugiau) da\u017eniau nurod\u0117 vyrai, vyresnio am\u017eiaus, auk\u0161tesnio i\u0161simokslinimo atstovai. I\u0161 nurod\u017eiusi\u0173j\u0173, kad \u0161iemet j\u0173 pajamos padid\u0117jo, beveik pus\u0117 (48 proc.) gyventoj\u0173 sako, kad \u0161iemet jie u\u017edirba daugiau nei 150 Eur per m\u0117n. nei pernai. Kas ketvirto (25 proc.) gyventojo pajamos did\u0117jo 101\u2013150 Eur, o 16 proc. \u2013 50\u2013100 Eur. Apklausa parod\u0117, kad did\u017eiausi\u0105 padid\u0117jim\u0105 (150 Eur ir daugiau) da\u017eniau \u012fvardijo auk\u0161t\u0105j\u012f i\u0161simokslinim\u0105 turintys, did\u017eiausi\u0173 pajam\u0173 atstovai, didmies\u010di\u0173 gyventojai. \u201eINVL Asset Management\u201c vyriausioji ekonomist\u0117 Indr\u0117 Genyt\u0117-Pik\u010dien\u0117 sako, kad 2020 met\u0173 atlyginim\u0173 dinamika, ypa\u010d priva\u010diame sektoriuje, \u2013 tarsi linksmieji kalneliai: per antr\u0105j\u012f ketvirt\u012f fiksuotas 1,3 proc. nuosmukis, ta\u010diau tre\u010di\u0105j\u012f ketvirt\u012f, ekonomikai atsigavus, algos priva\u010diame sektoriuje \u0161oktel\u0117jo 5,3 proc. Per metus atlyginimai prie\u0161 mokes\u010dius vidutini\u0161kai \u0161alyje augo de\u0161imtadaliu, vie\u0161ajame sektoriuje \u2013 net 12,7 proc., priva\u010diame \u2013 9,5 proc. \u201eValstyb\u0117s \u0161ios pandemijos akivaizdoje taiko fiskalinio skatinimo priemones ir didina i\u0161laidas, taip pat ir kelia atlyginimus vie\u0161ajame sektoriuje. Lietuva \u2013 ne i\u0161imtis, Vyriausyb\u0117 vykd\u0117 suplanuotus atlyginim\u0173 k\u0117limus ir dar papildomai algos buvo didinamos pandemijos smaigalyje atsid\u016brusiuose sektoriuose. 2020 met\u0173 tre\u010di\u0105j\u012f ketvirt\u012f algos \u201epopieriuje\u201c vie\u0161ajame sektoriuje buvo net 12,7 proc. didesn\u0117s, nei atitinkam\u0105 laikotarp\u012f prie\u0161 metus. D\u0117l susiklos\u010diusios situacijos ir kylan\u010di\u0173 i\u0161bandym\u0173, jis ypa\u010d spar\u010diai augo sveikatos apsaugos sektoriaus darbuotojams. Jiems vidutini\u0161kai per metus darbo u\u017emokestis padid\u0117jo net 20,5 proc. Spar\u010diau u\u017e \u0161alies vidurk\u012f kilo atlyginimai ir valstyb\u0117s tarnautojams, specialistams kra\u0161to apsaugos ir privalomojo socialinio draudimo srityse. \u0160vietimo sektoriaus darbuotojams atlyginimai i\u0161augo tiek, kiek vidutini\u0161kai \u0161alyje \u2013 10,4 proc.\u201c, \u2013 komentuoja ekonomist\u0117. Tuo metu priva\u010diame sektoriuje atlyginim\u0173 augimo vidurkis buvo \u017eemesnis \u2013 9,3 proc., ta\u010diau pa\u0161nekov\u0117 pa\u017eymi, kad toks augimas taip pat yra itin spartus. J\u012f es\u0105 palaik\u0117 keletas veiksni\u0173. \u201eNuo 2020 met\u0173 prad\u017eios reik\u0161mingai pakeltas minimalus m\u0117nesinis atlyginimas, atlygio sistemos poky\u010diai transporto sektoriuje, d\u0117l kuri\u0173 \u0161ioje veikloje statistikoje algos kilo dvi\u017eenkliais tempais. Be to, vidutin\u012f atlyginim\u0105 didino ir tai, kad pandemijos akivaizdoje darbuotoj\u0173 skai\u010di\u0173 priverstos ma\u017einti \u012fmon\u0117s stengiasi i\u0161saugoti kvalifikuotus specialistus ir ma\u017eina \u017eemesn\u0117s kvalifikacijos ir nekvalifikuot\u0173 darbinink\u0173 skai\u010di\u0173. Karantino aplinkyb\u0117mis sumenko i\u0161 tre\u010di\u0173j\u0173 \u0161ali\u0173 atvykstan\u010di\u0173 darbuotoj\u0173 skai\u010dius, o norint prisivilioti darbams vietinius, \u012fmon\u0117ms teko si\u016blyti patrauklesnius atlyginimus\u201c, \u2013 vardija pa\u0161nekov\u0117. Kieno pinigines pandemija paliet\u0117 labiausiai<\/b> Ekonomistas \u017d. Mauricas \u012fvardija, kad 2020 metais labiausiai ma\u017e\u0117jo prastovose buvusi\u0173 ar esan\u010di\u0173, individualia veikla besiver\u010dian\u010di\u0173 ir netekusi\u0173 darbo gyventoj\u0173 pajamos. Jis pa\u017eymi, kad pensinink\u0173 ar vie\u0161ojo sektoriaus darbuotoj\u0173 pajamos netur\u0117jo ma\u017e\u0117ti. Nepaisant to, kad atlyginim\u0173 vidurkiai did\u0117jo, apklausos rezultatai jos nestebina. I. Genyt\u0117-Pik\u010dien\u0117 pa\u017eymi, kad pandemija neigiamai paveik\u0117 gyventoj\u0173, kuriems teko karantino metu b\u016bti prastovose, pajamas, nes prastov\u0173 metu jos krito. Socialin\u0117s apsaugos ir darbo ministerijos duomenimis, toki\u0173 asmen\u0173 iki gruod\u017eio 17 d. buvo daugiau kaip 214 t\u016bkst., arba beveik 16 proc. vis\u0173 u\u017eimt\u0173j\u0173. Karantino laikotarpiu es\u0105 krito ir paveiktose veiklose savaranki\u0161kai dirban\u010di\u0173 asmen\u0173 pajamos, kurias keit\u0117 visiems vienodos m\u0117nesin\u0117s i\u0161mokos. \u201eBe viso to, tenka apgailestauti, bet Lietuvai nepavyko suvaldyti ir nedarbo augimo taip gerai kaip kitoms ES nar\u0117ms. D\u0117l pandemijos praradusiems darb\u0105 asmenims pajamos taip pat krito\u201c, \u2013 priduria ekonomist\u0117. Pa\u0161nekov\u0117 pa\u017eymi, kad Eurostat<\/i> sezoni\u0161kai i\u0161lygintais duomenimis, nedarbo \u0161uolis Lietuvoje buvo did\u017eiausias tarp Europos S\u0105jungos (ES) nari\u0173, ir spal\u012f, palyginti su sausiu, siek\u0117 4,3 proc. punkto. Pats Lietuvos nedarbo lygis spal\u012f siek\u0117 10,4 proc. ir taip pat buvo vienas auk\u0161\u010diausi\u0173 ES \u2013 Lietuva u\u017e\u0117m\u0117 ketvirt\u0105 viet\u0105, mus lenk\u0117 tik Kipras, Graikija ir Ispanija. \u201eEurostat skelbia apklaus\u0173 duomenimis \u012fvertint\u0105 nedarbo lyg\u012f, kuris gerokai skiriasi nuo U\u017eimtumo tarnybos sekamo registruoto nedarbo. Pastar\u0105j\u012f rodikl\u012f, be objektyvi\u0173 veiksni\u0173, didino ir u\u017eimtumui nepalanki vasar\u0105 mok\u0117t\u0173 vald\u017eios i\u0161mok\u0173 politika, paskatinusi registruotis bedarbiais visus suinteresuotuosius dalijamais pinigais. Tad Eurostat<\/i> darbo j\u0117gos apklaus\u0173 duomenimis \u012fvertintas nedarbo lygis \u0161iomis aplinkyb\u0117mis taikliau nusako tikr\u0105j\u0105 darbo rinkos situacij\u0105\u201c, \u2013 d\u0117mes\u012f atkreipia I. Genyt\u0117-Pik\u010dien\u0117. Sugrie\u017etintas karantinas gali atsiliepti gyventoj\u0173 pajamoms<\/b> Ekonomist\u0117s teigimu, sugrie\u017etintos karantino s\u0105lygos taip pat atsilieps ir gyventoj\u0173 pajamoms. \u201eKarantinas \u012f\u0161aldo dal\u012f sektori\u0173 ir juose veikian\u010di\u0173 \u012fmoni\u0173, tad priklausomai nuo sukaupt\u0173 finansini\u0173 pagalvi\u0173, galimybi\u0173 ir geb\u0117jim\u0173 prisitaikyti ir dirbti per nuotol\u012f, ar valstyb\u0117s pagalbos priemoni\u0173 operatyvumo ir taiklumo, jose spr\u0119sis, ar pavyks i\u0161saugoti darbo vietas, ar nereiks ma\u017einti atlyginim\u0173, kad verslai i\u0161likt\u0173. Kitus \u012f vidaus rink\u0105 orientuotus \u016bkio segmentus karantinas taip pat veikia, nes suma\u017e\u0117jo gyventoj\u0173 mobilumas, vartojimo apetitas, tad ir verslo rezultatai bus kuklesni, o tokiomis neapibr\u0117\u017etumo aplinkyb\u0117mis \u012fmon\u0117s atsargiau vertina perspektyvas ir galimybes motyvuoti darbuotojus\u201c, \u2013 d\u0117sto \u201eINVL\u201c vyriausioji ekonomist\u0117. Prognozuoja 4\u20135 proc. atlyginim\u0173 augim\u0105 2021 metais<\/b> Pa\u0161nekov\u0117s teigimu, \u0161iais metais atlyginim\u0173 augimui pamat\u0105 kloja vald\u017eios sprendimai biud\u017eete: numatytas m\u0117nesin\u0117s minimalios algos didinimas, didinamas pareigin\u0117s algos bazinis dydis, kuris paveiks atlyginimus valstyb\u0117s tarnautojams, pareig\u016bnams, valstyb\u0117s ir savivaldybi\u0173 biud\u017eetini\u0173 \u012fstaig\u0173 darbuotojams, politikams ir teis\u0117jams, papildomai did\u0117s algos sveikatos apsaugos darbuotojams. Tuo metu priva\u010diame sektoriuje, anot jos, tai bus atsigavimo metai ir atlyginim\u0173 augimo tempas bus vangesnis, atsigaus tik antroje met\u0173 pus\u0117je. I. Genyt\u0117-Pik\u010dien\u0117 prognozuoja, kad darbo u\u017emokestis \u0161iais metais vidutini\u0161kai augs 4 proc. Tuo metu ekonomistas \u017d. Mauricas mano, kad \u0161iemet darbo u\u017emokes\u010dio augimas bus pakankamai nema\u017eas, nors ir ne toks didelis kaip 2020 metais. Jis prognozuoja, kad 2021 m. darbo u\u017emokestis \u0161alyje vidutini\u0161kai gali augti daugiau nei 5 proc. \u201eKai tik ekonomika gr\u012f\u0161 \u012f savo v\u0117\u017ees, o tai nutiks tikriausiai prie\u0161 vasar\u0105, labai pajausime darbuotoj\u0173 tr\u016bkum\u0105. Be to, pakankamai \u017eymiai didinama minimali alga, vien tai duos nema\u017e\u0105 poveik\u012f augimui \u2013 2 proc. p. Nemanau, kad did\u017eiausios \u012fmon\u0117s ma\u017eins atlyginimus. Tod\u0117l saky\u010diau, kad 5 proc. augimas yra pakankamai realus\u201c, \u2013 pa\u017eymi jis. Visuomen\u0117s nuomon\u0117s ir rinkos tyrim\u0173 bendrov\u0117 \u201eSpinter tyrimai\u201c 2020 met\u0173 lapkri\u010dio 18-29 dienomis, naujien\u0173 portalo Delfi u\u017esakymu, atliko visuomen\u0117s nuomon\u0117s apklaus\u0105. Tyrime dalyvavo gyventojai nuo 18 iki 75 met\u0173.<\/i> Taikytas kombinuotas apklausos metodas: 50 proc. telefonin\u0117s apklausos b\u016bdu, 50 proc. internetu. Tiesioginio interviu atveju apklaus\u0105 atlieka profesionalus apklaus\u0117jas. Jis veda pokalb\u012f su respondentu pagal parengtus klausimus, atsakymus fiksuodamas klausimyne. Internetin\u0117je apklausoje respondentui siun\u010diama nuoroda \u012f apklaus\u0105, kuri\u0105 respondentas u\u017epildo savaranki\u0161kai jam\/jai patogiu metu. Nuoroda yra unikali, t. y. klausimyno negalima u\u017epildyti kelis kartus.<\/i> Tyrimo metu buvo apklausta 1005 respondentai. Tyrimo dalyvi\u0173 pasiskirstymas pagal lyt\u012f, am\u017ei\u0173 ir gyvenam\u0105j\u0105 viet\u0105 yra proporcingas gyventoj\u0173 pasiskirstymui Lietuvoje. Tyrimo rezultat\u0173 paklaida 3,1 proc.<\/i> \u0160altinis: Delfi.lt<\/p>","protected":false},"excerpt":{"rendered":"
Ekonomist\u0173 teigimu, nepaisant krizini\u0173 met\u0173, atlyginimai 2020 metais spar\u010diai did\u0117jo tiek priva\u010diame, tiek vie\u0161ajame sektoriuje.<\/p>","protected":false},"author":3,"featured_media":0,"comment_status":"closed","ping_status":"closed","sticky":false,"template":"","format":"standard","meta":{"footnotes":""},"categories":[],"tags":[],"class_list":["post-5889","post","type-post","status-publish","format-standard","hentry"],"_links":{"self":[{"href":"https:\/\/spinter.lt\/en\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/5889","targetHints":{"allow":["GET"]}}],"collection":[{"href":"https:\/\/spinter.lt\/en\/wp-json\/wp\/v2\/posts"}],"about":[{"href":"https:\/\/spinter.lt\/en\/wp-json\/wp\/v2\/types\/post"}],"author":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/spinter.lt\/en\/wp-json\/wp\/v2\/users\/3"}],"replies":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/spinter.lt\/en\/wp-json\/wp\/v2\/comments?post=5889"}],"version-history":[{"count":0,"href":"https:\/\/spinter.lt\/en\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/5889\/revisions"}],"wp:attachment":[{"href":"https:\/\/spinter.lt\/en\/wp-json\/wp\/v2\/media?parent=5889"}],"wp:term":[{"taxonomy":"category","embeddable":true,"href":"https:\/\/spinter.lt\/en\/wp-json\/wp\/v2\/categories?post=5889"},{"taxonomy":"post_tag","embeddable":true,"href":"https:\/\/spinter.lt\/en\/wp-json\/wp\/v2\/tags?post=5889"}],"curies":[{"name":"wp","href":"https:\/\/api.w.org\/{rel}","templated":true}]}}