{"id":5882,"date":"2021-01-23T00:00:00","date_gmt":"2021-01-22T22:00:00","guid":{"rendered":"https:\/\/spinter.lt\/kaip-dirbsime-po-epidemijos-tik-kas-ketvirtas-sutiktu-visiskai-atsisakyti-fizines-darbo-vietos\/"},"modified":"2023-05-27T13:49:12","modified_gmt":"2023-05-27T11:49:12","slug":"kaip-dirbsime-po-epidemijos-tik-kas-ketvirtas-sutiktu-visiskai-atsisakyti-fizines-darbo-vietos","status":"publish","type":"post","link":"https:\/\/spinter.lt\/en\/kaip-dirbsime-po-epidemijos-tik-kas-ketvirtas-sutiktu-visiskai-atsisakyti-fizines-darbo-vietos\/","title":{"rendered":"Kaip dirbsime po epidemijos: tik kas ketvirtas sutikt\u0173 visi\u0161kai atsisakyti fizin\u0117s darbo vietos"},"content":{"rendered":"<p>&nbsp; Tik kas ketvirtas nuotolin\u012f darb\u0105 i\u0161band\u0119s lietuvis ateityje nor\u0117t\u0173 ir toliau dirbti tik tokiu b\u016bdu. Namuose nuo pernai lapkri\u010dio karantine gyvenantys lietuviai d\u017eiaugiasi, kad dirbdami namuose negai\u0161ta laiko kelionei \u012f darb\u0105, sutaupo pinig\u0173 ir gali ilgiau pamiegoti. Vis tik pus\u0117 dirban\u010di\u0173 per atstum\u0105 jau\u010diasi taip, tarsi \u201edirbt\u0173 vis\u0105 laik\u0105\u201c, rodo dirban\u010di\u0173 Lietuvos gyventoj\u0173 apklausa. \u201eKarantinas atne\u0161 ilgalaiki\u0173 poky\u010di\u0173 \u2013 \u0161iek tiek kitaip dirbsime, grei\u010diausiai, susidursime ir su sveikatos problemomis, ypa\u010d emocin\u0117s sveikatos srityje, ta\u010diau bent jau tikrai b\u016bsime i\u0161manesni\u201c, \u2013 teigia sociologas Ignas Zokas, tyrim\u0105 atlikusios bendrov\u0117s \u201eSpinter tyrimai\u201c vadovas. \u201eAi\u0161ki karantino naujov\u0117 \u2013 gimstantis poreikis dal\u012f darbo atlikti namie, dal\u012f \u2013 biure. Tok\u012f nor\u0105 i\u0161rei\u0161k\u0117 pus\u0117 vis\u0173 apklaust\u0173j\u0173, tod\u0117l akivaizdu, kad laim\u0117s bendrov\u0117s, pasiry\u017eusios priimti nauj\u0105 realyb\u0119 ir darbuotojams suteikti daugiau laisv\u0117s\u201c, \u2013 ilgalaikius pandemijos poky\u010dius apibendrina Egl\u0117 Staniulion\u0117, \u201eBit\u0117 Lietuva\u201c \u017emoni\u0173 ambasados vadov\u0117. &nbsp; <b>D\u017eiaugiasi negai\u0161dami kelionei \u012f darb\u0105 ir galintys pamiegoti<\/b> &nbsp; Kaip ra\u0161oma prane\u0161ime spaudai, daugiausiai apklaust\u0173j\u0173 per antr\u0105j\u0105 karantino bang\u0105 dirbo i\u0161 \u012fprastin\u0117s darbo vietos (33 proc.), nuotoliniu b\u016bdu \u2013 29 proc., o dar 16 proc. apklaust\u0173j\u0173 dirbo hibridiniu b\u016bdu \u2013 dal\u012f i\u0161 nam\u0173, dal\u012f \u2013 i\u0161 \u012fprastos darbo vietos, rodo gruod\u012f \u201eBit\u0117s\u201c u\u017esakymu atlikta Lietuvos gyventoj\u0173 apklausa apie darb\u0105 per antr\u0105j\u012f karantin\u0105. \u201eNors karantino metu rekomenduojama dirbti nuotoliniu b\u016bdu, t\u0105 padaryti gal\u0117jo ne visi: medicinos, prekybos, telekomunikacij\u0173, logistikos, gamybos ir kai kuri\u0173 kit\u0173 sektori\u0173 darbuotojai dirbti nuotoliniu b\u016bdu negal\u0117jo d\u0117l darbo specifikos. Daugiausiai per atstum\u0105 dirbo 26-55 m. respondentai, auk\u0161\u010diausio i\u0161simokslinimo ir didesni\u0173 pajam\u0173 grup\u0117s atstovai \u2013 tie, kurie \u012fprastai darb\u0105 atlieka biuruose\u201c, \u2013 teigia I. Zokas. Lietuvi\u0173 nor\u0105 ateityje bent i\u0161 dalies dirbti nuotoliniu b\u016bdu skatina keletas \u0161io darbo b\u016bdo privalum\u0173. \u201eDaugiausiai respondent\u0173 \u2013 66 proc. \u2013 privalumu \u012fvardino sutaupyt\u0105 laik\u0105 kelion\u0117ms \u012f darb\u0105, 59 proc. \u2013 galimyb\u0119 nesipuo\u0161ti ir dirbti d\u0117vint laisvalaikio r\u016bbus, 47 proc. \u2013 galimyb\u0119 ilgiau pamiegoti dirbant i\u0161 nam\u0173, 43 proc. \u2013 sutaupyti pinig\u0173. Be to, 41 proc. apklaust\u0173j\u0173 teigimu, <span class=\"ttl_link textTag_41389361\">darbas<\/span> namuose jiems sukelia ir ma\u017eiau streso\u201c, \u2013 pasakoja E. Staniulion\u0117. Laiko sutaupymo privalum\u0105 da\u017eniau \u012fvardijo auk\u0161\u010diausio i\u0161simokslinimo ir gaunantys did\u017eiausias pajamas, o kad dirbant i\u0161 nam\u0173 nereikia puo\u0161tis \u2013 moterys. Tuo tarpu galimybe ilgiau pamiegoti labiausiai d\u017eiaugiasi jauniausi \u2013 18-35 m. am\u017eiaus \u2013 didmies\u010di\u0173 gyventojai. &nbsp; <b>Jau\u010diasi tarsi dirbt\u0173 visada, pasiilgsta koleg\u0173<\/b> &nbsp; Nuotolinis darbas lietuviams suteikia ne tik d\u017eiaugsmo, bet ir sukelia nema\u017eai r\u016bpes\u010di\u0173. Pus\u0117 apklaust\u0173j\u0173 skund\u017eiasi tuo, kad diena nebeturi ai\u0161kios strukt\u016bros ir jau\u010diasi taip, tarsi dirbt\u0173 vis\u0105 laik\u0105. Be to, dauguma dirban\u010di\u0173j\u0173 namuose teigia, kad jiems tr\u016bksta bendrumo jausmo su kolegomis. Anot E. Staniulion\u0117s, d\u0117l \u0161i\u0173 prie\u017eas\u010di\u0173 beveik 80 proc. nuotoliniu b\u016bdu dirban\u010di\u0173 lietuvi\u0173 ateityje grei\u010diausiai vis tik nor\u0117t\u0173 nuolatos ar bent dal\u012f laiko dirbti \u012fprastin\u0117je darbo vietoje. Nors darbuotojai ir vertina nuotolinio darbo privalumus, ne visiems pavyksta susidoroti su \u0161io darbo b\u016bdo i\u0161\u0161\u016bkiais. \u012e tai tur\u0117t\u0173 atkreipti d\u0117mes\u012f darbdaviai ir darbuotojams i\u0161tiesti pagalbos rank\u0105. \u201eJau per pirm\u0105j\u0105 karantino bang\u0105 m\u016bs\u0173 vadovai dalinosi su komanda patiriamais emociniais ir net buities i\u0161\u0161\u016bkiais bei \u017emogi\u0161kais patarimais kaip juos spr\u0119sti. Su darbuotojais nuolat bendravo ir auk\u0161\u010diausio lygio vadovai, taip pat organizavome nemokamas psicholog\u0173 konsultacijas. Tokios tarsi \u201emink\u0161tosios\u201c priemon\u0117s vertinamos darbuotoj\u0173, nes leid\u017eia suprasti, kad su pana\u0161iais i\u0161\u0161\u016bkiais susiduriame visi, tod\u0117l jas t\u0119siame ir antrojo karantino metu\u201c, \u2013 pasakoja E. Staniulion\u0117. <b>Ma\u017eas aktyvumas bus r\u016bpes\u010diu rytoj, \u0161iandien \u2013 slegia buitis<\/b> &nbsp; Darbuotojams nerim\u0105 kelia ir tai, kad nors karantinas t\u0119siasi ma\u017eiau nei kelet\u0105 m\u0117nesi\u0173, net ketvirtadalis lietuvi\u0173 jau skund\u017eiasi suprast\u0117jusia fizine ir emocine sveikata. \u201eDeja, vos kas de\u0161imtas dirbantysis namuose teigia daugiau laiko leid\u017eiantis aktyviai \u2013 sportuodamas ar vaik\u0161\u010diodamas. Tai rodo, kad apribojus jud\u0117jim\u0105, dalis \u017emoni\u0173 jud\u0117jimo atsisak\u0117 apskritai, o tai gali sugr\u012f\u017eti \u201ebumerangu\u201c per \u012fvairius sveikatos sutrikimus ateityje\u201c, \u2013 pasakoja E. Staniulion\u0117. I\u0161\u0161\u016bki\u0173 per karantin\u0105 lietuviams kelia ir vaikai: net 55 proc. dirban\u010di\u0173 nuotoliniu b\u016bdu ir turin\u010di\u0173 vaik\u0173 apklaust\u0173j\u0173 nurod\u0117, kad jiems r\u016bpes\u010di\u0173 kelia i\u0161aug\u0119s vaik\u0173 laiko praleidimas prie ekran\u0173, beveik pus\u0117 apklaust\u0173j\u0173 skund\u017eiasi suma\u017e\u0117jusiu vaik\u0173 u\u017eimtumu, taip pat vaik\u0173 reikalaujamu d\u0117mesiu vis\u0105 dien\u0105 leid\u017eiant namie. \u201eBuities r\u016bpes\u010diai labiau slegia ne dirban\u010dius namuose, ta\u010diau dirban\u010dius \u012fprastin\u0117je darbo vietoje. Tai galima ai\u0161kinti tuo, kad namuose tarp darb\u0173 da\u017enas ir \u201eapsidirbame\u201c, o dirbantys kaip visada, turi dar ir \u201e\u017eongliruoti\u201c tarp darbo ir \u012fsipareigojim\u0173 \u012fprastiems \u016bkio reikalams, kuri\u0173 tvarkymas d\u0117l karantino ribojim\u0173 \u2013 nemenkas i\u0161\u0161\u016bkis\u201c, \u2013 sp\u0117ja I. Zokas. Vis tik \u012fdomu tai, pastebi sociologas, kad statisti\u0161kai reik\u0161mingas skirtumas stebimas tarp vyr\u0173 ir moter\u0173: buities r\u016bpes\u010diai da\u017eniau trukdo susikaupti vyrams. T\u0105 galima b\u016bt\u0173 ai\u0161kinti tuo, kad moterims <span class=\"ttl_link textTag_59330445\">Lietuvoje<\/span>, remiantis \u012fvairi\u0173 kit\u0173 tyrim\u0173 duomenimis, tenka gerokai didesn\u0117 r\u016bpes\u010di\u0173 buityje na\u0161ta, o \u0161eimos nariams laik\u0105 leid\u017eiant namuose, ta na\u0161ta labiau dalijamasi. Tod\u0117l gali b\u016bti, kad kitas ilgalaikis karantino efektas gali b\u016bti ir \u0161ioks toks pareig\u0173 namuose perskirstymas. &nbsp; <b>Darbdaviai praranda istorin\u012f \u0161ans\u0105<\/b> &nbsp; Karantinas daugeliui lietuvi\u0173 dav\u0117 post\u016bm\u012f i\u0161mokti naudotis technologijomis arba pagilinti \u017einias: negal\u0117dami apsipirkti parduotuv\u0117se lietuviai prad\u0117jo naudoti maisto u\u017esakymo program\u0117les ar bendrauti per \u201eTeams\u201c, \u201eZoom\u201c ir kitas platformas. Nauji technologiniai \u012fg\u016bd\u017eiai ir ateityje pasitarnaus \u017emon\u0117ms norint pasilengvinti gyvenim\u0105, taupyti laik\u0105 bei i\u0161vengti dalies neb\u016btin\u0173 kelioni\u0173. \u201eAbsoliuti dauguma, net 67 proc. nuotoliniu b\u016bdu dirban\u010di\u0173 lietuvi\u0173 nurod\u0117, kad per pandemij\u0105 jiems gyvenim\u0105 lengvino kokybi\u0161kas interneto ry\u0161ys, dar 34 proc. apklaust\u0173j\u0173 pad\u0117jo galimyb\u0117 \u012f namus preki\u0173 u\u017esisakyti internetu\u201c, \u2013 pasakoja I. Zokas. Nepaisant pozityvi\u0173 technologinio ra\u0161tingumo poky\u010di\u0173, tyrimas rodo, kad did\u017eioji dalis nuotoliniu b\u016bdu dirban\u010di\u0173 lietuvi\u0173 per karantin\u0105 vis dar pasigenda pagalbos i\u0161 darbdavi\u0173. Paklausti, kas labiausiai lengvino kasdienyb\u0119, darbdavio r\u016bpest\u012f \u012fvardino tik 9 proc. apklaust\u0173j\u0173. \u201eDalis darbdavi\u0173 vis dar vadovaujasi nuostata, kad darbuotojams reikia grie\u017etos kontrol\u0117s. Daugelis vadov\u0173 n\u0117 nesusim\u0105sto, kad karantinas yra j\u0173 istorinis \u0161ansas pasir\u016bpinti darbuotojais ir sukurti ilgalaik\u012f lojalum\u0105 su darbdaviu\u201c, \u2013 sako E. Staniulion\u0117. Reprezentatyvi\u0105 apklaus\u0105 apie darb\u0105 per antr\u0105j\u012f karantin\u0105 2020 m. gruod\u017eio 10-20 d. \u201eBit\u0117s\u201c u\u017esakymu atliko \u201eSpinter tyrimai\u201c. Jo metu apklausti 877 18-63 met\u0173 <span class=\"ttl_link textTag_61752177\">Lietuvos gyventojai<\/span>. &nbsp; \u0160altinis: Delfi.lt <b>2020.01.23<\/b> &nbsp; Tik kas ketvirtas nuotolin\u012f darb\u0105 i\u0161band\u0119s lietuvis ateityje nor\u0117t\u0173 ir toliau dirbti tik tokiu b\u016bdu. Namuose nuo pernai lapkri\u010dio karantine gyvenantys lietuviai d\u017eiaugiasi, kad dirbdami namuose negai\u0161ta laiko kelionei \u012f darb\u0105, sutaupo pinig\u0173 ir gali ilgiau pamiegoti. Vis tik pus\u0117 dirban\u010di\u0173 per atstum\u0105 jau\u010diasi taip, tarsi \u201edirbt\u0173 vis\u0105 laik\u0105\u201c, rodo dirban\u010di\u0173 Lietuvos gyventoj\u0173 apklausa. \u201eKarantinas atne\u0161 ilgalaiki\u0173 poky\u010di\u0173 \u2013 \u0161iek tiek kitaip dirbsime, grei\u010diausiai, susidursime ir su sveikatos problemomis, ypa\u010d emocin\u0117s sveikatos srityje, ta\u010diau bent jau tikrai b\u016bsime i\u0161manesni\u201c, \u2013 teigia sociologas Ignas Zokas, tyrim\u0105 atlikusios bendrov\u0117s \u201eSpinter tyrimai\u201c vadovas. \u201eAi\u0161ki karantino naujov\u0117 \u2013 gimstantis poreikis dal\u012f darbo atlikti namie, dal\u012f \u2013 biure. Tok\u012f nor\u0105 i\u0161rei\u0161k\u0117 pus\u0117 vis\u0173 apklaust\u0173j\u0173, tod\u0117l akivaizdu, kad laim\u0117s bendrov\u0117s, pasiry\u017eusios priimti nauj\u0105 realyb\u0119 ir darbuotojams suteikti daugiau laisv\u0117s\u201c, \u2013 ilgalaikius pandemijos poky\u010dius apibendrina Egl\u0117 Staniulion\u0117, \u201eBit\u0117 Lietuva\u201c \u017emoni\u0173 ambasados vadov\u0117. &nbsp; <b>D\u017eiaugiasi negai\u0161dami kelionei \u012f darb\u0105 ir galintys pamiegoti<\/b> &nbsp; Kaip ra\u0161oma prane\u0161ime spaudai, daugiausiai apklaust\u0173j\u0173 per antr\u0105j\u0105 karantino bang\u0105 dirbo i\u0161 \u012fprastin\u0117s darbo vietos (33 proc.), nuotoliniu b\u016bdu \u2013 29 proc., o dar 16 proc. apklaust\u0173j\u0173 dirbo hibridiniu b\u016bdu \u2013 dal\u012f i\u0161 nam\u0173, dal\u012f \u2013 i\u0161 \u012fprastos darbo vietos, rodo gruod\u012f \u201eBit\u0117s\u201c u\u017esakymu atlikta Lietuvos gyventoj\u0173 apklausa apie darb\u0105 per antr\u0105j\u012f karantin\u0105. \u201eNors karantino metu rekomenduojama dirbti nuotoliniu b\u016bdu, t\u0105 padaryti gal\u0117jo ne visi: medicinos, prekybos, telekomunikacij\u0173, logistikos, gamybos ir kai kuri\u0173 kit\u0173 sektori\u0173 darbuotojai dirbti nuotoliniu b\u016bdu negal\u0117jo d\u0117l darbo specifikos. Daugiausiai per atstum\u0105 dirbo 26-55 m. respondentai, auk\u0161\u010diausio i\u0161simokslinimo ir didesni\u0173 pajam\u0173 grup\u0117s atstovai \u2013 tie, kurie \u012fprastai darb\u0105 atlieka biuruose\u201c, \u2013 teigia I. Zokas. Lietuvi\u0173 nor\u0105 ateityje bent i\u0161 dalies dirbti nuotoliniu b\u016bdu skatina keletas \u0161io darbo b\u016bdo privalum\u0173. \u201eDaugiausiai respondent\u0173 \u2013 66 proc. \u2013 privalumu \u012fvardino sutaupyt\u0105 laik\u0105 kelion\u0117ms \u012f darb\u0105, 59 proc. \u2013 galimyb\u0119 nesipuo\u0161ti ir dirbti d\u0117vint laisvalaikio r\u016bbus, 47 proc. \u2013 galimyb\u0119 ilgiau pamiegoti dirbant i\u0161 nam\u0173, 43 proc. \u2013 sutaupyti pinig\u0173. Be to, 41 proc. apklaust\u0173j\u0173 teigimu, <span class=\"ttl_link textTag_41389361\">darbas<\/span> namuose jiems sukelia ir ma\u017eiau streso\u201c, \u2013 pasakoja E. Staniulion\u0117. Laiko sutaupymo privalum\u0105 da\u017eniau \u012fvardijo auk\u0161\u010diausio i\u0161simokslinimo ir gaunantys did\u017eiausias pajamas, o kad dirbant i\u0161 nam\u0173 nereikia puo\u0161tis \u2013 moterys. Tuo tarpu galimybe ilgiau pamiegoti labiausiai d\u017eiaugiasi jauniausi \u2013 18-35 m. am\u017eiaus \u2013 didmies\u010di\u0173 gyventojai. &nbsp; <b>Jau\u010diasi tarsi dirbt\u0173 visada, pasiilgsta koleg\u0173<\/b> &nbsp; Nuotolinis darbas lietuviams suteikia ne tik d\u017eiaugsmo, bet ir sukelia nema\u017eai r\u016bpes\u010di\u0173. Pus\u0117 apklaust\u0173j\u0173 skund\u017eiasi tuo, kad diena nebeturi ai\u0161kios strukt\u016bros ir jau\u010diasi taip, tarsi dirbt\u0173 vis\u0105 laik\u0105. Be to, dauguma dirban\u010di\u0173j\u0173 namuose teigia, kad jiems tr\u016bksta bendrumo jausmo su kolegomis. Anot E. Staniulion\u0117s, d\u0117l \u0161i\u0173 prie\u017eas\u010di\u0173 beveik 80 proc. nuotoliniu b\u016bdu dirban\u010di\u0173 lietuvi\u0173 ateityje grei\u010diausiai vis tik nor\u0117t\u0173 nuolatos ar bent dal\u012f laiko dirbti \u012fprastin\u0117je darbo vietoje. Nors darbuotojai ir vertina nuotolinio darbo privalumus, ne visiems pavyksta susidoroti su \u0161io darbo b\u016bdo i\u0161\u0161\u016bkiais. \u012e tai tur\u0117t\u0173 atkreipti d\u0117mes\u012f darbdaviai ir darbuotojams i\u0161tiesti pagalbos rank\u0105. \u201eJau per pirm\u0105j\u0105 karantino bang\u0105 m\u016bs\u0173 vadovai dalinosi su komanda patiriamais emociniais ir net buities i\u0161\u0161\u016bkiais bei \u017emogi\u0161kais patarimais kaip juos spr\u0119sti. Su darbuotojais nuolat bendravo ir auk\u0161\u010diausio lygio vadovai, taip pat organizavome nemokamas psicholog\u0173 konsultacijas. Tokios tarsi \u201emink\u0161tosios\u201c priemon\u0117s vertinamos darbuotoj\u0173, nes leid\u017eia suprasti, kad su pana\u0161iais i\u0161\u0161\u016bkiais susiduriame visi, tod\u0117l jas t\u0119siame ir antrojo karantino metu\u201c, \u2013 pasakoja E. Staniulion\u0117. <b>Ma\u017eas aktyvumas bus r\u016bpes\u010diu rytoj, \u0161iandien \u2013 slegia buitis<\/b> &nbsp; Darbuotojams nerim\u0105 kelia ir tai, kad nors karantinas t\u0119siasi ma\u017eiau nei kelet\u0105 m\u0117nesi\u0173, net ketvirtadalis lietuvi\u0173 jau skund\u017eiasi suprast\u0117jusia fizine ir emocine sveikata. \u201eDeja, vos kas de\u0161imtas dirbantysis namuose teigia daugiau laiko leid\u017eiantis aktyviai \u2013 sportuodamas ar vaik\u0161\u010diodamas. Tai rodo, kad apribojus jud\u0117jim\u0105, dalis \u017emoni\u0173 jud\u0117jimo atsisak\u0117 apskritai, o tai gali sugr\u012f\u017eti \u201ebumerangu\u201c per \u012fvairius sveikatos sutrikimus ateityje\u201c, \u2013 pasakoja E. Staniulion\u0117. I\u0161\u0161\u016bki\u0173 per karantin\u0105 lietuviams kelia ir vaikai: net 55 proc. dirban\u010di\u0173 nuotoliniu b\u016bdu ir turin\u010di\u0173 vaik\u0173 apklaust\u0173j\u0173 nurod\u0117, kad jiems r\u016bpes\u010di\u0173 kelia i\u0161aug\u0119s vaik\u0173 laiko praleidimas prie ekran\u0173, beveik pus\u0117 apklaust\u0173j\u0173 skund\u017eiasi suma\u017e\u0117jusiu vaik\u0173 u\u017eimtumu, taip pat vaik\u0173 reikalaujamu d\u0117mesiu vis\u0105 dien\u0105 leid\u017eiant namie. \u201eBuities r\u016bpes\u010diai labiau slegia ne dirban\u010dius namuose, ta\u010diau dirban\u010dius \u012fprastin\u0117je darbo vietoje. Tai galima ai\u0161kinti tuo, kad namuose tarp darb\u0173 da\u017enas ir \u201eapsidirbame\u201c, o dirbantys kaip visada, turi dar ir \u201e\u017eongliruoti\u201c tarp darbo ir \u012fsipareigojim\u0173 \u012fprastiems \u016bkio reikalams, kuri\u0173 tvarkymas d\u0117l karantino ribojim\u0173 \u2013 nemenkas i\u0161\u0161\u016bkis\u201c, \u2013 sp\u0117ja I. Zokas. Vis tik \u012fdomu tai, pastebi sociologas, kad statisti\u0161kai reik\u0161mingas skirtumas stebimas tarp vyr\u0173 ir moter\u0173: buities r\u016bpes\u010diai da\u017eniau trukdo susikaupti vyrams. T\u0105 galima b\u016bt\u0173 ai\u0161kinti tuo, kad moterims <span class=\"ttl_link textTag_59330445\">Lietuvoje<\/span>, remiantis \u012fvairi\u0173 kit\u0173 tyrim\u0173 duomenimis, tenka gerokai didesn\u0117 r\u016bpes\u010di\u0173 buityje na\u0161ta, o \u0161eimos nariams laik\u0105 leid\u017eiant namuose, ta na\u0161ta labiau dalijamasi. Tod\u0117l gali b\u016bti, kad kitas ilgalaikis karantino efektas gali b\u016bti ir \u0161ioks toks pareig\u0173 namuose perskirstymas. &nbsp; <b>Darbdaviai praranda istorin\u012f \u0161ans\u0105<\/b> &nbsp; Karantinas daugeliui lietuvi\u0173 dav\u0117 post\u016bm\u012f i\u0161mokti naudotis technologijomis arba pagilinti \u017einias: negal\u0117dami apsipirkti parduotuv\u0117se lietuviai prad\u0117jo naudoti maisto u\u017esakymo program\u0117les ar bendrauti per \u201eTeams\u201c, \u201eZoom\u201c ir kitas platformas. Nauji technologiniai \u012fg\u016bd\u017eiai ir ateityje pasitarnaus \u017emon\u0117ms norint pasilengvinti gyvenim\u0105, taupyti laik\u0105 bei i\u0161vengti dalies neb\u016btin\u0173 kelioni\u0173. \u201eAbsoliuti dauguma, net 67 proc. nuotoliniu b\u016bdu dirban\u010di\u0173 lietuvi\u0173 nurod\u0117, kad per pandemij\u0105 jiems gyvenim\u0105 lengvino kokybi\u0161kas interneto ry\u0161ys, dar 34 proc. apklaust\u0173j\u0173 pad\u0117jo galimyb\u0117 \u012f namus preki\u0173 u\u017esisakyti internetu\u201c, \u2013 pasakoja I. Zokas. Nepaisant pozityvi\u0173 technologinio ra\u0161tingumo poky\u010di\u0173, tyrimas rodo, kad did\u017eioji dalis nuotoliniu b\u016bdu dirban\u010di\u0173 lietuvi\u0173 per karantin\u0105 vis dar pasigenda pagalbos i\u0161 darbdavi\u0173. Paklausti, kas labiausiai lengvino kasdienyb\u0119, darbdavio r\u016bpest\u012f \u012fvardino tik 9 proc. apklaust\u0173j\u0173. \u201eDalis darbdavi\u0173 vis dar vadovaujasi nuostata, kad darbuotojams reikia grie\u017etos kontrol\u0117s. Daugelis vadov\u0173 n\u0117 nesusim\u0105sto, kad karantinas yra j\u0173 istorinis \u0161ansas pasir\u016bpinti darbuotojais ir sukurti ilgalaik\u012f lojalum\u0105 su darbdaviu\u201c, \u2013 sako E. Staniulion\u0117. Reprezentatyvi\u0105 apklaus\u0105 apie darb\u0105 per antr\u0105j\u012f karantin\u0105 2020 m. gruod\u017eio 10-20 d. \u201eBit\u0117s\u201c u\u017esakymu atliko \u201eSpinter tyrimai\u201c. Jo metu apklausti 877 18-63 met\u0173 <span class=\"ttl_link textTag_61752177\">Lietuvos gyventojai<\/span>. &nbsp; \u0160altinis: Delfi.lt<\/p>","protected":false},"excerpt":{"rendered":"<p>&nbsp; Tik kas ketvirtas nuotolin\u012f darb\u0105 i\u0161band\u0119s lietuvis ateityje nor\u0117t\u0173 ir toliau dirbti tik tokiu b\u016bdu.<\/p>","protected":false},"author":3,"featured_media":0,"comment_status":"closed","ping_status":"closed","sticky":false,"template":"","format":"standard","meta":{"footnotes":""},"categories":[],"tags":[],"class_list":["post-5882","post","type-post","status-publish","format-standard","hentry"],"_links":{"self":[{"href":"https:\/\/spinter.lt\/en\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/5882","targetHints":{"allow":["GET"]}}],"collection":[{"href":"https:\/\/spinter.lt\/en\/wp-json\/wp\/v2\/posts"}],"about":[{"href":"https:\/\/spinter.lt\/en\/wp-json\/wp\/v2\/types\/post"}],"author":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/spinter.lt\/en\/wp-json\/wp\/v2\/users\/3"}],"replies":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/spinter.lt\/en\/wp-json\/wp\/v2\/comments?post=5882"}],"version-history":[{"count":0,"href":"https:\/\/spinter.lt\/en\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/5882\/revisions"}],"wp:attachment":[{"href":"https:\/\/spinter.lt\/en\/wp-json\/wp\/v2\/media?parent=5882"}],"wp:term":[{"taxonomy":"category","embeddable":true,"href":"https:\/\/spinter.lt\/en\/wp-json\/wp\/v2\/categories?post=5882"},{"taxonomy":"post_tag","embeddable":true,"href":"https:\/\/spinter.lt\/en\/wp-json\/wp\/v2\/tags?post=5882"}],"curies":[{"name":"wp","href":"https:\/\/api.w.org\/{rel}","templated":true}]}}