{"id":5871,"date":"2021-02-19T00:00:00","date_gmt":"2021-02-18T22:00:00","guid":{"rendered":"https:\/\/spinter.lt\/tyrimas-parode-kiek-lietuvos-gyventoju-sutiktu-skiepytis-nuo-koronaviruso\/"},"modified":"2023-05-27T13:49:12","modified_gmt":"2023-05-27T11:49:12","slug":"tyrimas-parode-kiek-lietuvos-gyventoju-sutiktu-skiepytis-nuo-koronaviruso","status":"publish","type":"post","link":"https:\/\/spinter.lt\/en\/tyrimas-parode-kiek-lietuvos-gyventoju-sutiktu-skiepytis-nuo-koronaviruso\/","title":{"rendered":"Tyrimas parod\u0117, kiek Lietuvos gyventoj\u0173 sutikt\u0173 skiepytis nuo koronaviruso"},"content":{"rendered":"

  Europos S\u0105jungoje patvirtinta vakcina nuo COVID-19 sutikt\u0173 skiepytis 64 proc. \u0161alies gyventoj\u0173. Nor\u0105 skiepytis labiausiai lemia baim\u0117 susirgti koronavirusu ir u\u017ekr\u0117sti aplinkinius bei tik\u0117jimas, kad vakcina yra vienintelis ir efektyviausias b\u016bdas kovojant su \u0161iuo klastingu virusu, ra\u0161oma Sveikatos apsaugos ministerijos prane\u0161ime spaudai.   Tokius rezultatus parod\u0117 Sveikatos apsaugos ministerijos u\u017esakymu rinkos ir visuomen\u0117s nuomon\u0117s tyrim\u0173 kompanijos \u201eSpinter tyrimai\u201c atlikta reprezentatyvi visuomen\u0117s nuomon\u0117s apklausa.   Sveikatos apsaugos viceministr\u0117s \u017divil\u0117s Simonaityt\u0117s teigimu, vakcina yra vienas svarbiausi\u0173 ginkl\u0173 siekiant \u012fveikti pandemij\u0105, kuris mums pad\u0117s grei\u010diau sugr\u012f\u017eti \u012f \u012fprast\u0105 gyvenim\u0105, susitikti su draugais, apkabinti artimuosius bei keliauti, ils\u0117tis, sportuoti \u2013 daryti tai, ko kiekvienas pasiilgome.   \u201eD\u017eiugina tai, kad beveik du tre\u010ddaliai \u0161alies gyventoj\u0173 suvokia vakcin\u0173 teikiam\u0105 naud\u0105. Siekiant neapsisprendusiems \u017emon\u0117ms suteikti daugiau informacijos apie vakcinas, i\u0161sklaidyti visas baimes ir abejones, tur\u0117jome i\u0161siai\u0161kinti, kas \u017emones neramina, kod\u0117l jie dvejoja, kokie pagrindiniai klausimai jiems kyla. \u0160i informacija pad\u0117s mums informacij\u0105 vie\u0161inti kryptingai\u201c, \u2013 sako viceministr\u0117 \u017d. Simonaityt\u0117.  
\n\"Tyrimas<\/a>   Apklausos rezultatai rodo, kad neapsisprendusi\u0173 \u017emoni\u0173 dalis siekia 16 proc. Tuo tarpu 10 proc. respondent\u0173 sako, kad grei\u010diausiai nesiskiepys, o dar tiek pat yra nusiteik\u0119 apskritai nesiskiepyti.Nelink\u0119 skiepytis apklausos dalyviai nurod\u0117, kad nenori skiepytis, nes bijo b\u016bti \u201ebandomuoju triu\u0161iu\u201c (26 proc.), \u201enepasitiki vakcina\u201c (18 proc.), \u201enerimauja d\u0117l \u0161alutinio poveikio, kuris gali pasireik\u0161ti po vakcinos (16 proc.).   Vakcinacijos svarba tiki ir tyrim\u0105 atlikusios kompanijos \u201eSpinter tyrimai\u201c vadovas Ignas Zokas.   \u201eVakcinacija aktuali ne tik Lietuvai, bet ir visam pasauliui, tod\u0117l nat\u016bralu, kad viskas, kas svarbu tampa \u012fvairi\u0173 diskusij\u0173, interpretacij\u0173 ir netgi s\u0105moning\u0173 manipuliacij\u0173 taikiniu. \u0160iandien, rodos, visi turi nuomon\u0119 apie vakcinas, tad tyrimu siek\u0117me objektyviai pamatuoti visuomen\u0117s nuotaikas, \u012fvertinti ore sklandan\u010di\u0173 motyv\u0173, nuog\u0105stavim\u0173, baimi\u0173 ar netgi s\u0105mokslo teorij\u0173 \u201esvor\u012f\u201c, \u2013 pabr\u0117\u017eia I. Zokas.   Atliekant tyrim\u0105, buvo siekiama i\u0161siai\u0161kinti \u017emoni\u0173 nuostatas apie vakcin\u0105 nuo koronaviruso ir apie pat\u012f virus\u0105. \u012esitikinimas, kad vakcina yra gera, bet trumpas jos i\u0161bandymo laikas, kelia nuog\u0105stavim\u0173 60 proc. apklaust\u0173j\u0173. Tuo tarpu 44 proc. apklausoje dalyvavusi\u0173 \u017emoni\u0173 nurod\u0117, kad nuo vakcinos suk\u016brimo pra\u0117jo per ma\u017eai laiko, kad ja b\u016bt\u0173 galima skiepyti \u017emones.  
\n\"Tyrimas<\/a>   Rezultatai taip pat atskleid\u0117, kad did\u017eiausi\u0105 \u012ftak\u0105 gyventoj\u0173 nuostatoms d\u0117l vakcin\u0173 nuo COVID-19 turi vie\u0161umoje pasisakan\u010di\u0173 \u0161ios srities mokslinink\u0173 ar ekspert\u0173 komentarai \u2013 tai nurod\u0117 62 proc. respondent\u0173. 47 proc. apklaust\u0173j\u0173 \u012ftak\u0105 daro vie\u0161umoje pasisakantys gydytojai, o 33 proc. gyventoj\u0173 svarbiausios tik j\u0173 asmenin\u0117s \u017einios.   Tyrimas buvo atliktas sausio 25 \u2013 vasario 7 dienomis. Buvo apklausti 18-75 met\u0173 am\u017eiaus \u0161alies gyventojai, i\u0161 viso buvo apklausta 1015 asmen\u0173.   Skiepytis labiau link\u0119 auk\u0161t\u0105j\u012f i\u0161silavinim\u0105 turintys vyrai<\/b>   \u201eTarp tvirtai apsiprendusi\u0173 skiepytis turime daugiau vyr\u0173 ir daugiau auk\u0161t\u0105j\u012f i\u0161silavinim\u0105 turin\u010di\u0173 respondent\u0173. Toje grup\u0117je, kuri atsak\u0117, kad grei\u010diau pritart\u0173 skiepui, nei nepritart\u0173, kiek daugiau yra vidutinio am\u017eiaus gyventoj\u0173. Nei taip, nei ne grup\u0117je daugiausiai yra jaunimo, tai yra 18-25 met\u0173. Tarp grei\u010diau ne atsakiusi\u0173 asmen\u0173 matome, kad daugiau yra \u017eemesnio i\u0161silavinimo \u017emon\u0117s, ma\u017eesni\u0173 miest\u0173 gyventojai. Ir tie, kurie atsak\u0117, jog tikrai nesiskiepys, kiek daugiau yra moter\u0173\u201c, \u2013 rezultatus vardijo I. Zokas.   Pasak I. Zoko, linkusieji skiepytis yra labiau link\u0119 pasitik\u0117ti oficialia informacija, o nelinkusieji labiau pasitiki socialiniuose tinkluose rasta informacija.   Kaip pasakojo I. Zokas, apklausai buvo surinkti ir \u012fvair\u016bs teiginiai apie vakcinas nuo koronaviruso ir apklaustieji tur\u0117jo \u012fvertinti, kiek jais tiki. Antroje vietoje atsid\u016br\u0117 teiginys, kuriuo \u017emon\u0117s labiausiai tiki \u2013 vakcina yra pagrindinis veiksnys, kuris leis gr\u012f\u017eti \u012f normal\u0173 gyvenim\u0105. Pirm\u0105 viet\u0105 u\u017e\u0117m\u0117 teiginys, jog vakcina yra gera, ta\u010diau trumpas jos i\u0161bandymo laikas kelia nuog\u0105stavim\u0173.   \u201eMatome, kad teiginiai, kuriuos galime priskirti s\u0105mokslo teorijoms, n\u0117ra labai populiar\u016bs Lietuvoje. Ma\u017eiausiai pritariama teiginiui, kad COVID-19 n\u0117ra ir kad tai i\u0161galvota liga, d\u0117l to skiepai nereikalingi. Arba, kad vakcina yra did\u017eiulio eksperimento dalis ir visi ja pasiskiepij\u0119 bus su\u010dipuoti<\/i>\u201c, \u2013 sak\u0117 I. Zokas.  
\n\"Tyrimas<\/a>   Pastebima, kad tarp labiau linkusi\u0173j\u0173 skiepytis, nei nesiskiepyti grup\u0117s yra ir s\u0105mokslo teorij\u0173.   \u201eTa linkusi\u0173j\u0173 skiepytis dalis, tai yra 23 proc. visuomen\u0117s, j\u0173 pagrindinis argumentas, kod\u0117l skiepysis, tai yra tod\u0117l, kad gal\u0117t\u0173 gr\u012f\u017eti \u012f normal\u0173 gyvenim\u0105. Ta\u010diau \u0161ioje grup\u0117je kartais stipriau pasirei\u0161k\u0117 tam tikros s\u0105mokslo teorijos, kad tai yra didelio eksperimento su \u017emonija dalis. Jie labiau nor\u0117t\u0173, kad gamta ar Dievas mus paskiepyt\u0173 persergant ir susiformuojant bandos imunitetui\u201c, \u2013 kalb\u0117jo I. Zokas.   Lietuvi\u0173 po\u017ei\u016bris pana\u0161us \u012f Vakar\u0173 Europos<\/b>   Kaip sak\u0117 I. Zokas, lietuviai Europos s\u0105jungos kontekste atrodo gana gerai ir m\u016bs\u0173 nusiteikimas skiepytis yra pana\u0161us \u012f Vakar\u0173 Europos \u0161alis. Tuo metu Ryt\u0173 Europoje vyrauja noras palaukti, vertinti vakcinas atsargiai.   \u201eSpinter\u201c vadovo buvo paklausta, kod\u0117l apklausoje neatsispindi visuomen\u0117s nenoras skiepytis \u201eAstraZeneca\u201c vakcina. Pasak I. Zoko, kai buvo atliktas \u0161is tyrimas, toks klausimas visuomenei bei pedagogams dar nebuvo i\u0161kil\u0119s.  
\n\"Tyrimas<\/a>   \u201eBe abejo, jei \u0161iandien prad\u0117tume tyrim\u0105, \u201eAstraZeneca\u201c b\u016bt\u0173 \u012ftraukta \u012f klausimus. Bet kol atliktume apklaus\u0105, tikriausiai i\u0161kilt\u0173 ir kit\u0173 klausim\u0173\u201c, \u2013 sak\u0117 I. Zokas.   Pasak viceministr\u0117s, pedagog\u0173 grup\u0117, kuri dabar tur\u0117t\u0173 b\u016bti vakcinuojama, tai yra ikimokyklinio, prie\u0161mokyklinio ir pradinio bei specialaus ugdymo darbuotojai, sudaro apie 30 t\u016bkstan\u010di\u0173 \u017emoni\u0173. Ketvirtadienio duomenimis, i\u0161 \u0161ios grup\u0117s buvo pasiskiepij\u0119 28 t\u016bkstan\u010diai asmen\u0173.   \u201eVisos vakcinos yra saugios, visos patvirtintos Europos vaist\u0173 agent\u016bros, visos i\u0161bandytos\u201c, \u2013 sak\u0117 \u017d. Simonaityt\u0117.   Spaudos konferencijoje K. Simonaityt\u0117 pabr\u0117\u017e\u0117, kad \u0161alutiniai poveikiai po vakcinos yra normalu.   \u201eTai yra organizmo reakcija, kuri rodo, kad vakcina veikia. Pasiskolinsiu vien\u0105 pasakojim\u0105 \u2013 Mariaus Striogos pasakojim\u0105. Tai tarkime, kai moteris laukiasi, pirm\u0105 trimestr\u0105 irgi b\u016bna daug \u0161alutini\u0173 poveiki\u0173. Bet nesakome, kad n\u0117\u0161tumas ir k\u016bdikio laukimas yra blogas dalykas. Ka\u017ekuo tai yra pana\u0161u. Vakcinos sukeltas \u0161alutinis poveikis n\u0117ra blogyb\u0117. Vis\u0173 trij\u0173 vakcin\u0173 bandym\u0173 metu buvo u\u017efiksuoti \u0161alutiniai poveikiai. \u0160iek tiek skirtingi, bet i\u0161 esm\u0117s visos vakcinos juos turi. Jie nesiskiria nuo to, k\u0105 gamintojai sak\u0117, kad gali b\u016bti\u201c, \u2013 sak\u0117 K. Simonaityt\u0117.   \u0160altinis: delfi.lt 2021.02.19<\/b>   Europos S\u0105jungoje patvirtinta vakcina nuo COVID-19 sutikt\u0173 skiepytis 64 proc. \u0161alies gyventoj\u0173. Nor\u0105 skiepytis labiausiai lemia baim\u0117 susirgti koronavirusu ir u\u017ekr\u0117sti aplinkinius bei tik\u0117jimas, kad vakcina yra vienintelis ir efektyviausias b\u016bdas kovojant su \u0161iuo klastingu virusu, ra\u0161oma Sveikatos apsaugos ministerijos prane\u0161ime spaudai.   Tokius rezultatus parod\u0117 Sveikatos apsaugos ministerijos u\u017esakymu rinkos ir visuomen\u0117s nuomon\u0117s tyrim\u0173 kompanijos \u201eSpinter tyrimai\u201c atlikta reprezentatyvi visuomen\u0117s nuomon\u0117s apklausa.   Sveikatos apsaugos viceministr\u0117s \u017divil\u0117s Simonaityt\u0117s teigimu, vakcina yra vienas svarbiausi\u0173 ginkl\u0173 siekiant \u012fveikti pandemij\u0105, kuris mums pad\u0117s grei\u010diau sugr\u012f\u017eti \u012f \u012fprast\u0105 gyvenim\u0105, susitikti su draugais, apkabinti artimuosius bei keliauti, ils\u0117tis, sportuoti \u2013 daryti tai, ko kiekvienas pasiilgome.   \u201eD\u017eiugina tai, kad beveik du tre\u010ddaliai \u0161alies gyventoj\u0173 suvokia vakcin\u0173 teikiam\u0105 naud\u0105. Siekiant neapsisprendusiems \u017emon\u0117ms suteikti daugiau informacijos apie vakcinas, i\u0161sklaidyti visas baimes ir abejones, tur\u0117jome i\u0161siai\u0161kinti, kas \u017emones neramina, kod\u0117l jie dvejoja, kokie pagrindiniai klausimai jiems kyla. \u0160i informacija pad\u0117s mums informacij\u0105 vie\u0161inti kryptingai\u201c, \u2013 sako viceministr\u0117 \u017d. Simonaityt\u0117.  
\n\"Tyrimas<\/a>   Apklausos rezultatai rodo, kad neapsisprendusi\u0173 \u017emoni\u0173 dalis siekia 16 proc. Tuo tarpu 10 proc. respondent\u0173 sako, kad grei\u010diausiai nesiskiepys, o dar tiek pat yra nusiteik\u0119 apskritai nesiskiepyti.Nelink\u0119 skiepytis apklausos dalyviai nurod\u0117, kad nenori skiepytis, nes bijo b\u016bti \u201ebandomuoju triu\u0161iu\u201c (26 proc.), \u201enepasitiki vakcina\u201c (18 proc.), \u201enerimauja d\u0117l \u0161alutinio poveikio, kuris gali pasireik\u0161ti po vakcinos (16 proc.).   Vakcinacijos svarba tiki ir tyrim\u0105 atlikusios kompanijos \u201eSpinter tyrimai\u201c vadovas Ignas Zokas.   \u201eVakcinacija aktuali ne tik Lietuvai, bet ir visam pasauliui, tod\u0117l nat\u016bralu, kad viskas, kas svarbu tampa \u012fvairi\u0173 diskusij\u0173, interpretacij\u0173 ir netgi s\u0105moning\u0173 manipuliacij\u0173 taikiniu. \u0160iandien, rodos, visi turi nuomon\u0119 apie vakcinas, tad tyrimu siek\u0117me objektyviai pamatuoti visuomen\u0117s nuotaikas, \u012fvertinti ore sklandan\u010di\u0173 motyv\u0173, nuog\u0105stavim\u0173, baimi\u0173 ar netgi s\u0105mokslo teorij\u0173 \u201esvor\u012f\u201c, \u2013 pabr\u0117\u017eia I. Zokas.   Atliekant tyrim\u0105, buvo siekiama i\u0161siai\u0161kinti \u017emoni\u0173 nuostatas apie vakcin\u0105 nuo koronaviruso ir apie pat\u012f virus\u0105. \u012esitikinimas, kad vakcina yra gera, bet trumpas jos i\u0161bandymo laikas, kelia nuog\u0105stavim\u0173 60 proc. apklaust\u0173j\u0173. Tuo tarpu 44 proc. apklausoje dalyvavusi\u0173 \u017emoni\u0173 nurod\u0117, kad nuo vakcinos suk\u016brimo pra\u0117jo per ma\u017eai laiko, kad ja b\u016bt\u0173 galima skiepyti \u017emones.  
\n\"Tyrimas<\/a>   Rezultatai taip pat atskleid\u0117, kad did\u017eiausi\u0105 \u012ftak\u0105 gyventoj\u0173 nuostatoms d\u0117l vakcin\u0173 nuo COVID-19 turi vie\u0161umoje pasisakan\u010di\u0173 \u0161ios srities mokslinink\u0173 ar ekspert\u0173 komentarai \u2013 tai nurod\u0117 62 proc. respondent\u0173. 47 proc. apklaust\u0173j\u0173 \u012ftak\u0105 daro vie\u0161umoje pasisakantys gydytojai, o 33 proc. gyventoj\u0173 svarbiausios tik j\u0173 asmenin\u0117s \u017einios.   Tyrimas buvo atliktas sausio 25 \u2013 vasario 7 dienomis. Buvo apklausti 18-75 met\u0173 am\u017eiaus \u0161alies gyventojai, i\u0161 viso buvo apklausta 1015 asmen\u0173.   Skiepytis labiau link\u0119 auk\u0161t\u0105j\u012f i\u0161silavinim\u0105 turintys vyrai<\/b>   \u201eTarp tvirtai apsiprendusi\u0173 skiepytis turime daugiau vyr\u0173 ir daugiau auk\u0161t\u0105j\u012f i\u0161silavinim\u0105 turin\u010di\u0173 respondent\u0173. Toje grup\u0117je, kuri atsak\u0117, kad grei\u010diau pritart\u0173 skiepui, nei nepritart\u0173, kiek daugiau yra vidutinio am\u017eiaus gyventoj\u0173. Nei taip, nei ne grup\u0117je daugiausiai yra jaunimo, tai yra 18-25 met\u0173. Tarp grei\u010diau ne atsakiusi\u0173 asmen\u0173 matome, kad daugiau yra \u017eemesnio i\u0161silavinimo \u017emon\u0117s, ma\u017eesni\u0173 miest\u0173 gyventojai. Ir tie, kurie atsak\u0117, jog tikrai nesiskiepys, kiek daugiau yra moter\u0173\u201c, \u2013 rezultatus vardijo I. Zokas.   Pasak I. Zoko, linkusieji skiepytis yra labiau link\u0119 pasitik\u0117ti oficialia informacija, o nelinkusieji labiau pasitiki socialiniuose tinkluose rasta informacija.   Kaip pasakojo I. Zokas, apklausai buvo surinkti ir \u012fvair\u016bs teiginiai apie vakcinas nuo koronaviruso ir apklaustieji tur\u0117jo \u012fvertinti, kiek jais tiki. Antroje vietoje atsid\u016br\u0117 teiginys, kuriuo \u017emon\u0117s labiausiai tiki \u2013 vakcina yra pagrindinis veiksnys, kuris leis gr\u012f\u017eti \u012f normal\u0173 gyvenim\u0105. Pirm\u0105 viet\u0105 u\u017e\u0117m\u0117 teiginys, jog vakcina yra gera, ta\u010diau trumpas jos i\u0161bandymo laikas kelia nuog\u0105stavim\u0173.   \u201eMatome, kad teiginiai, kuriuos galime priskirti s\u0105mokslo teorijoms, n\u0117ra labai populiar\u016bs Lietuvoje. Ma\u017eiausiai pritariama teiginiui, kad COVID-19 n\u0117ra ir kad tai i\u0161galvota liga, d\u0117l to skiepai nereikalingi. Arba, kad vakcina yra did\u017eiulio eksperimento dalis ir visi ja pasiskiepij\u0119 bus su\u010dipuoti<\/i>\u201c, \u2013 sak\u0117 I. Zokas.  
\n\"Tyrimas<\/a>   Pastebima, kad tarp labiau linkusi\u0173j\u0173 skiepytis, nei nesiskiepyti grup\u0117s yra ir s\u0105mokslo teorij\u0173.   \u201eTa linkusi\u0173j\u0173 skiepytis dalis, tai yra 23 proc. visuomen\u0117s, j\u0173 pagrindinis argumentas, kod\u0117l skiepysis, tai yra tod\u0117l, kad gal\u0117t\u0173 gr\u012f\u017eti \u012f normal\u0173 gyvenim\u0105. Ta\u010diau \u0161ioje grup\u0117je kartais stipriau pasirei\u0161k\u0117 tam tikros s\u0105mokslo teorijos, kad tai yra didelio eksperimento su \u017emonija dalis. Jie labiau nor\u0117t\u0173, kad gamta ar Dievas mus paskiepyt\u0173 persergant ir susiformuojant bandos imunitetui\u201c, \u2013 kalb\u0117jo I. Zokas.   Lietuvi\u0173 po\u017ei\u016bris pana\u0161us \u012f Vakar\u0173 Europos<\/b>   Kaip sak\u0117 I. Zokas, lietuviai Europos s\u0105jungos kontekste atrodo gana gerai ir m\u016bs\u0173 nusiteikimas skiepytis yra pana\u0161us \u012f Vakar\u0173 Europos \u0161alis. Tuo metu Ryt\u0173 Europoje vyrauja noras palaukti, vertinti vakcinas atsargiai.   \u201eSpinter\u201c vadovo buvo paklausta, kod\u0117l apklausoje neatsispindi visuomen\u0117s nenoras skiepytis \u201eAstraZeneca\u201c vakcina. Pasak I. Zoko, kai buvo atliktas \u0161is tyrimas, toks klausimas visuomenei bei pedagogams dar nebuvo i\u0161kil\u0119s.  
\n\"Tyrimas<\/a>   \u201eBe abejo, jei \u0161iandien prad\u0117tume tyrim\u0105, \u201eAstraZeneca\u201c b\u016bt\u0173 \u012ftraukta \u012f klausimus. Bet kol atliktume apklaus\u0105, tikriausiai i\u0161kilt\u0173 ir kit\u0173 klausim\u0173\u201c, \u2013 sak\u0117 I. Zokas.   Pasak viceministr\u0117s, pedagog\u0173 grup\u0117, kuri dabar tur\u0117t\u0173 b\u016bti vakcinuojama, tai yra ikimokyklinio, prie\u0161mokyklinio ir pradinio bei specialaus ugdymo darbuotojai, sudaro apie 30 t\u016bkstan\u010di\u0173 \u017emoni\u0173. Ketvirtadienio duomenimis, i\u0161 \u0161ios grup\u0117s buvo pasiskiepij\u0119 28 t\u016bkstan\u010diai asmen\u0173.   \u201eVisos vakcinos yra saugios, visos patvirtintos Europos vaist\u0173 agent\u016bros, visos i\u0161bandytos\u201c, \u2013 sak\u0117 \u017d. Simonaityt\u0117.   Spaudos konferencijoje K. Simonaityt\u0117 pabr\u0117\u017e\u0117, kad \u0161alutiniai poveikiai po vakcinos yra normalu.   \u201eTai yra organizmo reakcija, kuri rodo, kad vakcina veikia. Pasiskolinsiu vien\u0105 pasakojim\u0105 \u2013 Mariaus Striogos pasakojim\u0105. Tai tarkime, kai moteris laukiasi, pirm\u0105 trimestr\u0105 irgi b\u016bna daug \u0161alutini\u0173 poveiki\u0173. Bet nesakome, kad n\u0117\u0161tumas ir k\u016bdikio laukimas yra blogas dalykas. Ka\u017ekuo tai yra pana\u0161u. Vakcinos sukeltas \u0161alutinis poveikis n\u0117ra blogyb\u0117. Vis\u0173 trij\u0173 vakcin\u0173 bandym\u0173 metu buvo u\u017efiksuoti \u0161alutiniai poveikiai. \u0160iek tiek skirtingi, bet i\u0161 esm\u0117s visos vakcinos juos turi. Jie nesiskiria nuo to, k\u0105 gamintojai sak\u0117, kad gali b\u016bti\u201c, \u2013 sak\u0117 K. Simonaityt\u0117.   \u0160altinis: delfi.lt<\/p>","protected":false},"excerpt":{"rendered":"

  Europos S\u0105jungoje patvirtinta vakcina nuo COVID-19 sutikt\u0173 skiepytis 64 proc.<\/p>","protected":false},"author":3,"featured_media":0,"comment_status":"closed","ping_status":"closed","sticky":false,"template":"","format":"standard","meta":{"footnotes":""},"categories":[],"tags":[],"class_list":["post-5871","post","type-post","status-publish","format-standard","hentry"],"_links":{"self":[{"href":"https:\/\/spinter.lt\/en\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/5871","targetHints":{"allow":["GET"]}}],"collection":[{"href":"https:\/\/spinter.lt\/en\/wp-json\/wp\/v2\/posts"}],"about":[{"href":"https:\/\/spinter.lt\/en\/wp-json\/wp\/v2\/types\/post"}],"author":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/spinter.lt\/en\/wp-json\/wp\/v2\/users\/3"}],"replies":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/spinter.lt\/en\/wp-json\/wp\/v2\/comments?post=5871"}],"version-history":[{"count":0,"href":"https:\/\/spinter.lt\/en\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/5871\/revisions"}],"wp:attachment":[{"href":"https:\/\/spinter.lt\/en\/wp-json\/wp\/v2\/media?parent=5871"}],"wp:term":[{"taxonomy":"category","embeddable":true,"href":"https:\/\/spinter.lt\/en\/wp-json\/wp\/v2\/categories?post=5871"},{"taxonomy":"post_tag","embeddable":true,"href":"https:\/\/spinter.lt\/en\/wp-json\/wp\/v2\/tags?post=5871"}],"curies":[{"name":"wp","href":"https:\/\/api.w.org\/{rel}","templated":true}]}}