{"id":5861,"date":"2021-03-22T00:00:00","date_gmt":"2021-03-21T22:00:00","guid":{"rendered":"https:\/\/spinter.lt\/pandemijos-poveikis-darbui-lietuvoje-kas-trecias-namuose-dirba-virsvalandzius-dalis-neranda-laiko-ir-pietums\/"},"modified":"2023-05-27T13:49:12","modified_gmt":"2023-05-27T11:49:12","slug":"pandemijos-poveikis-darbui-lietuvoje-kas-trecias-namuose-dirba-virsvalandzius-dalis-neranda-laiko-ir-pietums","status":"publish","type":"post","link":"https:\/\/spinter.lt\/en\/pandemijos-poveikis-darbui-lietuvoje-kas-trecias-namuose-dirba-virsvalandzius-dalis-neranda-laiko-ir-pietums\/","title":{"rendered":"Pandemijos poveikis darbui Lietuvoje: kas tre\u010dias namuose dirba vir\u0161valand\u017eius, dalis neranda laiko ir pietums"},"content":{"rendered":"<p>&nbsp; Vir\u0161valand\u017eiai, darbas per piet\u0173 pertraukas, i\u0161sitrynusi riba su laisvalaikiu \u2013 tai \u012fprasti darbo namuose atributai, rodo \u201eDelfi\u201c u\u017esakymu atlikta \u201eSpinter tyrim\u0173\u201c apklausa. Kas septintas darbuotojas per karantin\u0105 pajuto nes\u0105\u017eining\u0105 darbdavi\u0173 elges\u012f. Ketvirt\u0105 m\u0117nes\u012f pradedantis karantinas daugeliui gyventoj\u0173 rei\u0161kia darb\u0105 i\u0161 nam\u0173. &nbsp; Dauguma apklaust\u0173 darbuotoj\u0173, arba 56,8 procento, nurod\u0117, kad karantino metu dirba vien, arba ir nuotoliniu b\u016bdu, o 43,2 proc. nurod\u0117, kad dirbo tik nenuotoliniu b\u016bdu, parod\u0117 \u201eDelfi\u201c u\u017esakymu vasario 17\u201326 dienomis atlikta Spinter tyrim\u0173 apklausa. &nbsp; Vien tik nuotoliniu b\u016bdu dirba 33,5 proc. apklaust\u0173 darbuotoj\u0173, o 23,3 proc. dirba mi\u0161riai \u2013 ir nuotoliniu, ir nenuotoliniu b\u016bdu. &nbsp; Da\u017eniau nuotoliniu b\u016bdu dirba vidutines ir didesnes pajamas u\u017edirbantys gyventojai, turintys auk\u0161tesn\u012f i\u0161silavinim\u0105, da\u017eniau gyvenantys didmies\u010diuose. &nbsp; Ta\u010diau tik kas tre\u010dias namuose pasidaro \u012fprast\u0105 piet\u0173 pertrauk\u0105, didel\u0117 dalis nurodo dirbantys vir\u0161valand\u017eius, u\u017e kuriuos darbdavys nemoka. Apklausti darbuotojai pripa\u017e\u012fsta ir kad pasitaiko darbdavi\u0173 nes\u0105\u017einingo elgesio atvej\u0173. &nbsp; Vis tik Valstybin\u0117s darbo inspekcijos (VDI) duomenys rodo, kad skund\u0173 d\u0117l nuotolinio darbo prakti\u0161kai negaunama, per karantin\u0105 ma\u017e\u0117ja gin\u010d\u0173 su darbdaviais. VDI Darbo teis\u0117s skyriaus vadovas \u0160ar\u016bnas Arlavi\u010dius vertina, kad darbuotojai dirbdami i\u0161 nam\u0173 yra laimingesni. &nbsp; <b>Vir\u0161valand\u017eiai namuose \u012fprasti kas tre\u010diam<\/b> &nbsp; Kas tre\u010dias namuose dirba ilgiau nei priklauso \u2013 32 proc. apklaust\u0173j\u0173 atsak\u0117, kad nuotoliniu b\u016bdu dirba daugiau nei 8 valandas per par\u0105. 45,5 proc. darbuotoj\u0173 pripa\u017eino, kad dirba tiek, kiek priklauso \u2013 8 valandas. Dar 16,3 procent\u0173 nurod\u0117, kad dirba netgi ma\u017eiau nei priklauso, iki 8 valand\u0173, rodo \u201eSpinter\u201c apklausos duomenys. &nbsp; Dirbantys daugiau nei priklauso da\u017eniau nurod\u0117 auk\u0161tesni\u0173 pajam\u0173, auk\u0161tesnio i\u0161silavinimo, didmies\u010di\u0173 atstovai. &nbsp; Paklausti, ar dirbant nuotoliniu b\u016bdu dirba vir\u0161valand\u017ei\u0173, u\u017e kuriuos niekas nemoka, 32 procentai pakartojo \u2013 taip, o 37 procentai papild\u0117, kad tenka taip dirbti kartais. \u201eNe\u201c atsak\u0117 32,7 procento. &nbsp; \u201eSpinter tyrim\u0173\u201c vadovas, sociologas Ignas Zokas paai\u0161kina, kad \u012f namus i\u0161sik\u0117l\u0117 ta darbuotoj\u0173 grup\u0117, kuriai da\u017eniausiai ir tenka patirti vir\u0161valand\u017eius, o cech\u0173 darbuotojai, vairuotojai ar kiti darbininkai \u012fprastai dirba pagal grie\u017etai apibr\u0117\u017etas darbotvarkes \u2013 jie liko darbo vietose. &nbsp; \u201eProcentas atrodo nema\u017eas, ta\u010diau reali situacija tokia, kad i\u0161 nam\u0173 dirba tie, kuri\u0173 darbo pob\u016bdis tai leid\u017eia. Da\u017eniausiai tai yra specialistai, tarnautojai, ar k\u016brybiniai darbuotojai. Jei pasi\u017ei\u016br\u0117tume nuo vis\u0173 darbuotoj\u0173, ir t\u0173, kurie atlieka techninius darbus tiek, kiek reikia, skai\u010diai atrodyt\u0173 ma\u017eesni. Na bet reali situacija, kad grubiai tre\u010ddalis namuose nurodo dirbantys vir\u0161valand\u017eius\u201c, \u2013 sako I. Zokas. &nbsp; Anot jo, ir prie\u0161 pandemij\u0105 vir\u0161valand\u017eiai egzistavo, dalis \u017emoni\u0173 vietoje j\u0173 galb\u016bt pasidaro pertrauk\u0117li\u0173, arba vir\u0161valand\u017eiai neb\u016bna da\u017eni. &nbsp; Kad problema ne nauja pripa\u017e\u012fsta Lietuvos profesini\u0173 s\u0105jung\u0173 konfederacijos pirminink\u0117 Inga Ruginien\u0117. &nbsp; \u201eNet ir iki pandemijos, kai niekas ne\u012fsivaizdavo, kas yra darbas namuose, irgi buvo labai daug atvej\u0173, kai u\u017e vir\u0161valand\u017eius yra nemokama, ypa\u010d paslaug\u0173 sferoje. Buvo lyg taisykl\u0117 \u2013 ateina \u017emogus \u012f darbo gin\u010dus i\u0161 paslaug\u0173 sferos, tai \u017ei\u016br\u0117k, vir\u0161valand\u017eiai neapskaityti. Ta problema visada egzistavo, dabar ji galb\u016bt yra akivaizdesn\u0117. Nors kita vertus, dirbant namuose tapo labai sud\u0117tinga apskaityti valandas. Darbo ir poilsio ribos i\u0161sitryn\u0117, kiekvienas derina savo individual\u0173 grafik\u0105\u201c, \u2013 sako I. Ruginien\u0117. &nbsp; <b>Re\u017eimas tur\u0117t\u0173 b\u016bti kaip biure \u2013 bet ne visiems i\u0161eina<\/b> &nbsp; Darbuotojams su darbdaviu tur\u0117t\u0173 ai\u0161kiai nusistatyti darbo re\u017eim\u0105 ir jo laikytis. &nbsp; \u201eJei biure at\u0117jai 8 val. o i\u0161\u0117jai 17-\u0105 valand\u0105 \u2013 lygiai taip pat dirbi ir namuose. Jeigu nori ka\u017ekoki\u0173 pakeitim\u0173, nes, tarkim, geriau po piet\u0173 dirbti, viskas normalu \u2013 tiesiog ai\u0161kiai susitark su darbdaviu, kada tavo valandos. O u\u017e \u0161i\u0173 rib\u0173 tavo darbas jau turi b\u016bti apskaitomas kaip vir\u0161valand\u017eiai. Jokiu b\u016bdu negalima palikti ka\u017ekokios neapibr\u0117\u017etos erd\u0117s\u201c, \u2013 paai\u0161kina I. Ruginien\u0117. &nbsp; Itin sunku darbuotojams, kuriems tenka dirbti kartu auginant vaikus. Tuomet darbe negalima susikaupti, pertrauk\u0117l\u0117s i\u0161naudojamos \u0161eimyniniams reikalams, pamok\u0173 ruo\u0161imui ar pan. Pasak I. Ruginien\u0117s, tai darbuotojams sukelia dar daugiau streso. &nbsp; \u201eTam reikia labai daug energijos, tai kaip ir antras darbas. T\u0117vai labai skund\u017eiasi nuovargiu ir emociniu i\u0161sekimu. Kai tu i\u0161eini \u012f darb\u0105, tu gali susikoncentruoti darbui. Apskritai kas dabar jau\u010diasi \u2013 did\u017eiausia yra emocin\u0117 \u012ftampa nuo u\u017esit\u0119susio karantino ir \u017emon\u0117s pavargsta ne tik nuo paties darbo, bet nuo pa\u010dios situacijos, kai yra u\u017edaryti. Ir, kai tu jautiesi emoci\u0161kai i\u0161sek\u0119s, tau sunkiau planuotis, valdyti laik\u0105, atlikti darbo u\u017eduotis. I\u0161 ties\u0173 emocinis stresas yra auk\u0161\u010diausio lygio\u201c, \u2013 kalb\u0117jo I. Ruginien\u0117. &nbsp; Ji apgailestavo, kad problema tiksi kaip bomba, ir jai pakankamai d\u0117mesio neteikiama \u2013 \u201evien\u0105 dien\u0105 gali sprogti\u201c. &nbsp; \u201eSpinter tyrim\u0173\u201c atstovas pripa\u017e\u012fsta, kad laik\u0105 i\u0161tempia produktyvumo klausimas. &nbsp; \u201eGalb\u016bt a\u0161 darbe per 5 valandas padarau daugiau, nei namuose per 8 val. Jei yra papildomi dirgikliai \u2013 vaikai mokosi, nuotoliniu b\u016bdu jungiamasi \u012f susitikimus, reikia ruo\u0161ti valg\u012f, galb\u016bt tas valandas ir i\u0161dirbi, bet tavo produktyvumas ma\u017eesnis d\u0117l daug \u0161alutini\u0173 veiksni\u0173. Galb\u016bt rezultate valand\u0173 \u017emon\u0117ms i\u0161eina ir daugiau\u201c, \u2013 sako I. Zokas. &nbsp; <b>Darbas suvalgo piet\u0173 pertraukas<\/b> &nbsp; Darbo kodekse numatyta, kad ne v\u0117liau kaip po penki\u0173 valand\u0173 darbo darbuotojams turi b\u016bti suteikta piet\u0173 pertrauka, skirta pails\u0117ti ir pavalgyti. \u0160ios pertraukos trukm\u0117 negali b\u016bti trumpesn\u0117 negu trisde\u0161imt minu\u010di\u0173 ir ne ilgesn\u0117 kaip dvi valandos. &nbsp; Ar dirbant i\u0161 nam\u0173 darbuotojai skiria pakankamai laiko piet\u0173 metui? Tik 45 procentai atsak\u0117 taip. &nbsp; 31 proc. darbuotoj\u0173 nurod\u0117, kad pietums daug laiko neskiria, ta\u010diau dirbdami i\u0161 nam\u0173 jie pasidaro kit\u0173 pertrauk\u0117li\u0173. O 24 proc. pripa\u017eino, kad dal\u012f piet\u0173 pertraukos paskiria darbui. &nbsp; Dal\u012f piet\u0173 laiko darbui da\u017eniau skiria vyrai, did\u017eiausi\u0173 pajam\u0173 respondentai. Pasidaran\u010dios kit\u0173 pertrauk\u0117li\u0173 da\u017eniau nurod\u0117 moterys, jaunesnio am\u017eiaus atstovai. &nbsp; \u201eJei dirbi i\u0161 nam\u0173, tai piet\u0173 pertrauk\u0173 kasdienyb\u0117 \u2013 kad ir valgai ir dirbi vienu metu. Lyg ir turi pietus, bet kartu dar ir 1001 darb\u0105 atlieki\u201c, \u2013 vertina Lietuvos profesini\u0173 s\u0105jung\u0173 konfederacijos pirminink\u0117. &nbsp; Ji pakartojo, kad dirban\u010di\u0173j\u0173 biure ar namuose teis\u0117s yra vienodos. &nbsp; \u201eNormalu yra atsijungti nuo darbo per piet\u0173 pertrauk\u0105, normalu baigti darb\u0105 17 valand\u0105 ir pad\u0117ti telefon\u0105 \u012f \u0161al\u012f. Teis\u0117s yra absoliu\u010diai tokios pa\u010dios kaip ir dirbant biure. Rei\u0161kia, koks buvo re\u017eimas darbo biure metu, tai apima piet\u0173 pertrauk\u0105, trump\u0105sias pertrauk\u0117les kas dvi valandas \u2013 visa tai turi b\u016bti ir dirbant namuose. Baig\u0117si darbo valandos \u2013 tai rei\u0161kia, kad visas darbo priemones padedi \u012f \u0161al\u012f. O jei dirbi po darbo valand\u0173, tai yra akivaizd\u016bs vir\u0161valand\u017eiai, u\u017e kuriuos darbdavys turi sumok\u0117ti papildomai\u201c, \u2013 apibendrino I. Ruginien\u0117. &nbsp; <b>13,4 procento patyr\u0117 nes\u0105\u017eining\u0105 darbdavi\u0173 elges\u012f<\/b> &nbsp; Karantino metu 13,4 procento darbuotoj\u0173 nurod\u0117 bent kart\u0105 susid\u016br\u0119 su nes\u0105\u017einingu darbdavio elgesio, tokiu kaip reikalavimas dirbti prastov\u0173 metu, neatlygintinai dirbti vir\u0161valand\u017eius, ar i\u0161eiti i\u0161 darbo savo noru. Ma\u017edaug pus\u0117 \u0161i\u0173 \u017emoni\u0173 pripa\u017eino, kad pasitaik\u0117 tik pavieniai atvejai. Da\u017eniau su neteis\u0117tu darbdavi\u0173 elgesiu susid\u016br\u0117 vidutini\u0173 pajam\u0173, darbininki\u0161k\u0173 profesij\u0173 atstovai. &nbsp; 83,3 procento dirban\u010di\u0173j\u0173 nurod\u0117, kad nes\u0105\u017einingo darbdavi\u0173 elgesio nepatyr\u0117. &nbsp; I. Ruginien\u0117 vertina, kad problema didel\u0117. &nbsp; \u201eNor\u0117t\u0173si, kad tai b\u016bt\u0173 tik pavieniai atvejai, bet 13,4 procento jau rodo, kad tai n\u0117ra pavieniai atvejai. Galvoju, kad problem\u0173 kyla d\u0117l paties darbo organizavimo proceso. Bent jau m\u016bs\u0173 daugiausia \u017emon\u0117s klausia apie darbo ir poilsio re\u017eim\u0105, darbo vietos \u012frengim\u0105, apie vir\u0161valand\u017ei\u0173 apmok\u0117jim\u0105. Tie, kas kiekvien\u0105 dien\u0105 eina \u012f darb\u0105, jie skund\u017eiasi d\u0117l prastov\u0173, d\u0117l atleidim\u0173\u201c, \u2013 sako I. Ruginien\u0117. &nbsp; Ji patikina, kad \u012f profesines s\u0105jungos problem\u0173 turintys darbuotojai aktyviausiai kreip\u0117si prasid\u0117jus karantinui \u2013 \u0161iuo metu jau kreipiasi re\u010diau. &nbsp; \u201eVis tiek 13,4 proc. yra gan\u0117tinai daug, vertinant tai, kad karantinas jau yra \u012fsib\u0117g\u0117j\u0119s. Mes pavasar\u012f jau\u010diame problem\u0173 atsl\u016bgimo met\u0105. Nes kai tik at\u0117jo karantinas, buvo siaubingai daug klausim\u0173 ir problem\u0173. Pra\u0117jus\u012f pavasar\u012f vos ne par\u0105 dirbdavome nuolat ir atsakin\u0117davome \u012f \u012fvairiausius klausimus, po to bumas buvo ruden\u012f iki pat Kal\u0117d\u0173. Dabar gauname nema\u017eai tre\u010di\u0173j\u0173 valstybi\u0173 pilie\u010di\u0173 skund\u0173, da\u017eniausiai jie skund\u017eiasi, kad darbdaviai nemoka pinig\u0173\u201c, \u2013 \u012fsp\u0117jo I. Ruginien\u0117. &nbsp; Pasak jos, da\u017eniausiai darbuotojai skund\u017eiasi d\u0117l darbo ir poilsio laiko re\u017eimo nesilaikymo, bei darbo priemoni\u0173. &nbsp; \u201eTik pavieniai darbdaviai \u012freng\u0117 darbo viet\u0105 namuose, tai yra, leido pasiimti biuro k\u0117d\u0119, ar nupirko stal\u0105 ir pan. Geriausiu atveju duoda tau ne\u0161iojam\u0105j\u012f kompiuter\u012f ir tu sukis kaip nori\u201c, \u2013 atsiduso profesini\u0173 s\u0105jung\u0173 atstov\u0117. &nbsp; Tyrim\u0173 bendrov\u0117s atstovas I. Zokas vertina, kad nes\u0105\u017einingus darbdavio veiksmus patirianti darbuotoj\u0173 dalis, nors gal\u0117t\u0173 b\u016bti ma\u017eesn\u0117, n\u0117ra masinis rei\u0161kinys, ta\u010diau j\u0105 gal\u0117jo i\u0161auginti pandemija. &nbsp; \u201eBet koks nes\u0105\u017einingas darbdavio elgesys n\u0117ra gerai, nesvarbu koks procentas. To pasitaiko ka\u017ekokiose ribose nepaisant to, ar pandemija, ar ne pandemija, nes visuomet visuomen\u0117je atsiras ir darbdavi\u0173, ir darbuotoj\u0173, kurie link\u0119 pasinaudoti situacija. Kitas dalykas \u2013 daliai darbdavi\u0173 \u0161iandien\u0105 situacija n\u0117ra saldi, ypa\u010d, labiausiai nukent\u0117jusiuose sektoriuose, kur veikla u\u017edaryta. Be abejo, kad normaliomis s\u0105lygomis tas procentas gal\u0117t\u0173 b\u016bti ma\u017eesnis, bet i\u0161 kitos pus\u0117s, negalima sakyti, kad tai masiniai dalykai\u201c, \u2013 sako I. Zokas. &nbsp; Jis vertina, kad lietuviai yra pakankamai kantr\u016bs, atsakingi, o per karantin\u0105 vykstantys gin\u010dai tarp darbuotoj\u0173 ir darbdavi\u0173 yra pakankamai civilizuoti. &nbsp; <b>VDI atstovas: \u017emon\u0117s yra laimingesni dirbdami i\u0161 nam\u0173<\/b> &nbsp; Valstybin\u0117s darbo inspekcijos (VDI) Darbo teis\u0117s skyriaus vadovas \u0160ar\u016bnas Arlavi\u010dius patikina, kad skund\u0173 d\u0117l darbo namuose VDI apskritai negauna \u2013 pagrindin\u0117s problemos darbuotojams nesikei\u010dia. &nbsp; \u201eSkund\u0173 d\u0117l nuotolinio darbo organizavimo, mano \u017einiomis, apskritai j\u0173 n\u0117ra. O jeigu ir yra, tai vienas kitas. Gin\u010d\u0173 d\u0117l to prakti\u0161kai irgi n\u0117ra kil\u0119. Tai mes tokios tendencijos nematome. Bet klausim\u0173 d\u0117l to anks\u010diau gaudavome\u201c, \u2013 patikina \u0160. Arlavi\u010dius. &nbsp; Anot jo, individualiais atvejais gali b\u016bti, kad darbuotojai pasimeta planuodami darbo ir poilsio laik\u0105, d\u0117liodami prioritetus. &nbsp; \u201eBet gal\u0117t\u0173 b\u016bti darbo tvarkos taisykl\u0117se apibr\u0117\u017eta, kokiu b\u016bdu skirstomas laikas organizuojant nuotolin\u012f darb\u0105, ar darbuotojas pats skirsto laik\u0105, ar jis taip pat dirba nuo 8 iki 17 val., kaip ir darbe. Ta\u010diau vertinant per pasitenkinimo prizm\u0119, bent jau kiek skai\u010diau mokslini\u0173 tyrim\u0173, vienareik\u0161mi\u0161kai \u017emon\u0117s yra laimingesni dirbdami i\u0161 nam\u0173\u201c, \u2013 sako \u0160. Arlavi\u010dius. &nbsp; Per pirm\u0105j\u012f karantin\u0105, anot jo, darbuotojams buvo neai\u0161ku, kaip atlikti darbus nuotoliniu b\u016bdu, u\u017e k\u0105 jie atsakingi ir pana\u0161iau, ta\u010diau toki\u0173 u\u017eklaus\u0173 suma\u017e\u0117jo per antr\u0105j\u012f karantin\u0105. \u0160iuo metu daugiau klausim\u0173 kyla d\u0117l testavimo ir skiep\u0173. &nbsp; Pra\u0117jusiais metais VDI gaunam\u0173 skund\u0173 pob\u016bdis ir kiekis i\u0161 esm\u0117s nesikeit\u0117. &nbsp; \u201eGavome skund\u0173 d\u0117l \u012fdarbinimo, d\u0117l darbo sutarties, d\u0117l darbo u\u017emokes\u010dio, d\u0117l darbo laiko, d\u0117l darbo viet\u0173 \u012frengimo ir kit\u0173. Na ir pa\u017eeidim\u0173 daugiausia nustat\u0117me \u0161itose srityse. I\u0161 esm\u0117s tendencijos i\u0161lieka tokios pa\u010dios\u201c, \u2013 karantino poveikio nepastebi \u0160. Arlavi\u010dius. &nbsp; O darbo gin\u010d\u0173 \u0161iuo metu kyla netgi ma\u017eiau, nei anks\u010diau. &nbsp; \u201eLyginant \u0161iuos metus ir praeitus metus, kiek gin\u010d\u0173 kilo nuo met\u0173 prad\u017eios, mes matome, kad pra\u0161ym\u0173 darbo gin\u010d\u0173 komisijoje gauta apie 30 proc. ma\u017eiau ir daugiausia pra\u0161ym\u0173 i\u0161lieka tokie patys: tai d\u0117l darbo u\u017emokes\u010dio ir apmok\u0117jimo, d\u0117l darbo sutarties nutraukimo\u201c, \u2013 paai\u0161kino \u0160. Arlavi\u010dius. &nbsp; <i>Visuomen\u0117s nuomon\u0117s ir rinkos tyrim\u0173 bendrov\u0117 Spinter tyrimai\u201c 2021 met\u0173 vasario 17\u201326 dienomis, naujien\u0173 portalo Delfi u\u017esakymu, atliko visuomen\u0117s nuomon\u0117s apklaus\u0105. Tyrime dalyvavo gyventojai nuo 18 iki 75 met\u0173. Taikytas kombinuotas apklausos metodas: 50 proc. \u2013 telefonin\u0117s apklausos b\u016bdu, 50 proc. \u2013 internetu. Pasirinkus tiesioginio interviu apklaus\u0105 j\u0105 atlieka profesionalus apklaus\u0117jas. Jis kalbasi su respondentu pagal parengtus klausimus, atsakymus fiksuoja klausimyne. Jei apklausa internetin\u0117, respondentui nusiun\u010diama nuoroda \u012f apklaus\u0105, j\u0105 respondentas u\u017epildo savaranki\u0161kai jam \/ jai patogiu metu. Nuoroda yra unikali, t. y. klausimyno negalima u\u017epildyti kelis kartus.<\/i> <i>Tyrimo metu buvo apklausta 1014 respondent\u0173. I\u0161 j\u0173 30,4 proc. nurod\u0117, kad nedirba. Tyrimo dalyvi\u0173 pasiskirstymas pagal lyt\u012f, am\u017ei\u0173 ir gyvenam\u0105j\u0105 viet\u0105 proporcingas gyventoj\u0173 pasiskirstymui Lietuvoje. Tyrimo rezultat\u0173 paklaida \u2013 3,1 procento.<\/i> &nbsp; \u0160altinis: delfi.lt <b>2021.03.22<\/b> &nbsp; Vir\u0161valand\u017eiai, darbas per piet\u0173 pertraukas, i\u0161sitrynusi riba su laisvalaikiu \u2013 tai \u012fprasti darbo namuose atributai, rodo \u201eDelfi\u201c u\u017esakymu atlikta \u201eSpinter tyrim\u0173\u201c apklausa. Kas septintas darbuotojas per karantin\u0105 pajuto nes\u0105\u017eining\u0105 darbdavi\u0173 elges\u012f. Ketvirt\u0105 m\u0117nes\u012f pradedantis karantinas daugeliui gyventoj\u0173 rei\u0161kia darb\u0105 i\u0161 nam\u0173. &nbsp; Dauguma apklaust\u0173 darbuotoj\u0173, arba 56,8 procento, nurod\u0117, kad karantino metu dirba vien, arba ir nuotoliniu b\u016bdu, o 43,2 proc. nurod\u0117, kad dirbo tik nenuotoliniu b\u016bdu, parod\u0117 \u201eDelfi\u201c u\u017esakymu vasario 17\u201326 dienomis atlikta Spinter tyrim\u0173 apklausa. &nbsp; Vien tik nuotoliniu b\u016bdu dirba 33,5 proc. apklaust\u0173 darbuotoj\u0173, o 23,3 proc. dirba mi\u0161riai \u2013 ir nuotoliniu, ir nenuotoliniu b\u016bdu. &nbsp; Da\u017eniau nuotoliniu b\u016bdu dirba vidutines ir didesnes pajamas u\u017edirbantys gyventojai, turintys auk\u0161tesn\u012f i\u0161silavinim\u0105, da\u017eniau gyvenantys didmies\u010diuose. &nbsp; Ta\u010diau tik kas tre\u010dias namuose pasidaro \u012fprast\u0105 piet\u0173 pertrauk\u0105, didel\u0117 dalis nurodo dirbantys vir\u0161valand\u017eius, u\u017e kuriuos darbdavys nemoka. Apklausti darbuotojai pripa\u017e\u012fsta ir kad pasitaiko darbdavi\u0173 nes\u0105\u017einingo elgesio atvej\u0173. &nbsp; Vis tik Valstybin\u0117s darbo inspekcijos (VDI) duomenys rodo, kad skund\u0173 d\u0117l nuotolinio darbo prakti\u0161kai negaunama, per karantin\u0105 ma\u017e\u0117ja gin\u010d\u0173 su darbdaviais. VDI Darbo teis\u0117s skyriaus vadovas \u0160ar\u016bnas Arlavi\u010dius vertina, kad darbuotojai dirbdami i\u0161 nam\u0173 yra laimingesni. &nbsp; <b>Vir\u0161valand\u017eiai namuose \u012fprasti kas tre\u010diam<\/b> &nbsp; Kas tre\u010dias namuose dirba ilgiau nei priklauso \u2013 32 proc. apklaust\u0173j\u0173 atsak\u0117, kad nuotoliniu b\u016bdu dirba daugiau nei 8 valandas per par\u0105. 45,5 proc. darbuotoj\u0173 pripa\u017eino, kad dirba tiek, kiek priklauso \u2013 8 valandas. Dar 16,3 procent\u0173 nurod\u0117, kad dirba netgi ma\u017eiau nei priklauso, iki 8 valand\u0173, rodo \u201eSpinter\u201c apklausos duomenys. &nbsp; Dirbantys daugiau nei priklauso da\u017eniau nurod\u0117 auk\u0161tesni\u0173 pajam\u0173, auk\u0161tesnio i\u0161silavinimo, didmies\u010di\u0173 atstovai. &nbsp; Paklausti, ar dirbant nuotoliniu b\u016bdu dirba vir\u0161valand\u017ei\u0173, u\u017e kuriuos niekas nemoka, 32 procentai pakartojo \u2013 taip, o 37 procentai papild\u0117, kad tenka taip dirbti kartais. \u201eNe\u201c atsak\u0117 32,7 procento. &nbsp; \u201eSpinter tyrim\u0173\u201c vadovas, sociologas Ignas Zokas paai\u0161kina, kad \u012f namus i\u0161sik\u0117l\u0117 ta darbuotoj\u0173 grup\u0117, kuriai da\u017eniausiai ir tenka patirti vir\u0161valand\u017eius, o cech\u0173 darbuotojai, vairuotojai ar kiti darbininkai \u012fprastai dirba pagal grie\u017etai apibr\u0117\u017etas darbotvarkes \u2013 jie liko darbo vietose. &nbsp; \u201eProcentas atrodo nema\u017eas, ta\u010diau reali situacija tokia, kad i\u0161 nam\u0173 dirba tie, kuri\u0173 darbo pob\u016bdis tai leid\u017eia. Da\u017eniausiai tai yra specialistai, tarnautojai, ar k\u016brybiniai darbuotojai. Jei pasi\u017ei\u016br\u0117tume nuo vis\u0173 darbuotoj\u0173, ir t\u0173, kurie atlieka techninius darbus tiek, kiek reikia, skai\u010diai atrodyt\u0173 ma\u017eesni. Na bet reali situacija, kad grubiai tre\u010ddalis namuose nurodo dirbantys vir\u0161valand\u017eius\u201c, \u2013 sako I. Zokas. &nbsp; Anot jo, ir prie\u0161 pandemij\u0105 vir\u0161valand\u017eiai egzistavo, dalis \u017emoni\u0173 vietoje j\u0173 galb\u016bt pasidaro pertrauk\u0117li\u0173, arba vir\u0161valand\u017eiai neb\u016bna da\u017eni. &nbsp; Kad problema ne nauja pripa\u017e\u012fsta Lietuvos profesini\u0173 s\u0105jung\u0173 konfederacijos pirminink\u0117 Inga Ruginien\u0117. &nbsp; \u201eNet ir iki pandemijos, kai niekas ne\u012fsivaizdavo, kas yra darbas namuose, irgi buvo labai daug atvej\u0173, kai u\u017e vir\u0161valand\u017eius yra nemokama, ypa\u010d paslaug\u0173 sferoje. Buvo lyg taisykl\u0117 \u2013 ateina \u017emogus \u012f darbo gin\u010dus i\u0161 paslaug\u0173 sferos, tai \u017ei\u016br\u0117k, vir\u0161valand\u017eiai neapskaityti. Ta problema visada egzistavo, dabar ji galb\u016bt yra akivaizdesn\u0117. Nors kita vertus, dirbant namuose tapo labai sud\u0117tinga apskaityti valandas. Darbo ir poilsio ribos i\u0161sitryn\u0117, kiekvienas derina savo individual\u0173 grafik\u0105\u201c, \u2013 sako I. Ruginien\u0117. &nbsp; <b>Re\u017eimas tur\u0117t\u0173 b\u016bti kaip biure \u2013 bet ne visiems i\u0161eina<\/b> &nbsp; Darbuotojams su darbdaviu tur\u0117t\u0173 ai\u0161kiai nusistatyti darbo re\u017eim\u0105 ir jo laikytis. &nbsp; \u201eJei biure at\u0117jai 8 val. o i\u0161\u0117jai 17-\u0105 valand\u0105 \u2013 lygiai taip pat dirbi ir namuose. Jeigu nori ka\u017ekoki\u0173 pakeitim\u0173, nes, tarkim, geriau po piet\u0173 dirbti, viskas normalu \u2013 tiesiog ai\u0161kiai susitark su darbdaviu, kada tavo valandos. O u\u017e \u0161i\u0173 rib\u0173 tavo darbas jau turi b\u016bti apskaitomas kaip vir\u0161valand\u017eiai. Jokiu b\u016bdu negalima palikti ka\u017ekokios neapibr\u0117\u017etos erd\u0117s\u201c, \u2013 paai\u0161kina I. Ruginien\u0117. &nbsp; Itin sunku darbuotojams, kuriems tenka dirbti kartu auginant vaikus. Tuomet darbe negalima susikaupti, pertrauk\u0117l\u0117s i\u0161naudojamos \u0161eimyniniams reikalams, pamok\u0173 ruo\u0161imui ar pan. Pasak I. Ruginien\u0117s, tai darbuotojams sukelia dar daugiau streso. &nbsp; \u201eTam reikia labai daug energijos, tai kaip ir antras darbas. T\u0117vai labai skund\u017eiasi nuovargiu ir emociniu i\u0161sekimu. Kai tu i\u0161eini \u012f darb\u0105, tu gali susikoncentruoti darbui. Apskritai kas dabar jau\u010diasi \u2013 did\u017eiausia yra emocin\u0117 \u012ftampa nuo u\u017esit\u0119susio karantino ir \u017emon\u0117s pavargsta ne tik nuo paties darbo, bet nuo pa\u010dios situacijos, kai yra u\u017edaryti. Ir, kai tu jautiesi emoci\u0161kai i\u0161sek\u0119s, tau sunkiau planuotis, valdyti laik\u0105, atlikti darbo u\u017eduotis. I\u0161 ties\u0173 emocinis stresas yra auk\u0161\u010diausio lygio\u201c, \u2013 kalb\u0117jo I. Ruginien\u0117. &nbsp; Ji apgailestavo, kad problema tiksi kaip bomba, ir jai pakankamai d\u0117mesio neteikiama \u2013 \u201evien\u0105 dien\u0105 gali sprogti\u201c. &nbsp; \u201eSpinter tyrim\u0173\u201c atstovas pripa\u017e\u012fsta, kad laik\u0105 i\u0161tempia produktyvumo klausimas. &nbsp; \u201eGalb\u016bt a\u0161 darbe per 5 valandas padarau daugiau, nei namuose per 8 val. Jei yra papildomi dirgikliai \u2013 vaikai mokosi, nuotoliniu b\u016bdu jungiamasi \u012f susitikimus, reikia ruo\u0161ti valg\u012f, galb\u016bt tas valandas ir i\u0161dirbi, bet tavo produktyvumas ma\u017eesnis d\u0117l daug \u0161alutini\u0173 veiksni\u0173. Galb\u016bt rezultate valand\u0173 \u017emon\u0117ms i\u0161eina ir daugiau\u201c, \u2013 sako I. Zokas. &nbsp; <b>Darbas suvalgo piet\u0173 pertraukas<\/b> &nbsp; Darbo kodekse numatyta, kad ne v\u0117liau kaip po penki\u0173 valand\u0173 darbo darbuotojams turi b\u016bti suteikta piet\u0173 pertrauka, skirta pails\u0117ti ir pavalgyti. \u0160ios pertraukos trukm\u0117 negali b\u016bti trumpesn\u0117 negu trisde\u0161imt minu\u010di\u0173 ir ne ilgesn\u0117 kaip dvi valandos. &nbsp; Ar dirbant i\u0161 nam\u0173 darbuotojai skiria pakankamai laiko piet\u0173 metui? Tik 45 procentai atsak\u0117 taip. &nbsp; 31 proc. darbuotoj\u0173 nurod\u0117, kad pietums daug laiko neskiria, ta\u010diau dirbdami i\u0161 nam\u0173 jie pasidaro kit\u0173 pertrauk\u0117li\u0173. O 24 proc. pripa\u017eino, kad dal\u012f piet\u0173 pertraukos paskiria darbui. &nbsp; Dal\u012f piet\u0173 laiko darbui da\u017eniau skiria vyrai, did\u017eiausi\u0173 pajam\u0173 respondentai. Pasidaran\u010dios kit\u0173 pertrauk\u0117li\u0173 da\u017eniau nurod\u0117 moterys, jaunesnio am\u017eiaus atstovai. &nbsp; \u201eJei dirbi i\u0161 nam\u0173, tai piet\u0173 pertrauk\u0173 kasdienyb\u0117 \u2013 kad ir valgai ir dirbi vienu metu. Lyg ir turi pietus, bet kartu dar ir 1001 darb\u0105 atlieki\u201c, \u2013 vertina Lietuvos profesini\u0173 s\u0105jung\u0173 konfederacijos pirminink\u0117. &nbsp; Ji pakartojo, kad dirban\u010di\u0173j\u0173 biure ar namuose teis\u0117s yra vienodos. &nbsp; \u201eNormalu yra atsijungti nuo darbo per piet\u0173 pertrauk\u0105, normalu baigti darb\u0105 17 valand\u0105 ir pad\u0117ti telefon\u0105 \u012f \u0161al\u012f. Teis\u0117s yra absoliu\u010diai tokios pa\u010dios kaip ir dirbant biure. Rei\u0161kia, koks buvo re\u017eimas darbo biure metu, tai apima piet\u0173 pertrauk\u0105, trump\u0105sias pertrauk\u0117les kas dvi valandas \u2013 visa tai turi b\u016bti ir dirbant namuose. Baig\u0117si darbo valandos \u2013 tai rei\u0161kia, kad visas darbo priemones padedi \u012f \u0161al\u012f. O jei dirbi po darbo valand\u0173, tai yra akivaizd\u016bs vir\u0161valand\u017eiai, u\u017e kuriuos darbdavys turi sumok\u0117ti papildomai\u201c, \u2013 apibendrino I. Ruginien\u0117. &nbsp; <b>13,4 procento patyr\u0117 nes\u0105\u017eining\u0105 darbdavi\u0173 elges\u012f<\/b> &nbsp; Karantino metu 13,4 procento darbuotoj\u0173 nurod\u0117 bent kart\u0105 susid\u016br\u0119 su nes\u0105\u017einingu darbdavio elgesio, tokiu kaip reikalavimas dirbti prastov\u0173 metu, neatlygintinai dirbti vir\u0161valand\u017eius, ar i\u0161eiti i\u0161 darbo savo noru. Ma\u017edaug pus\u0117 \u0161i\u0173 \u017emoni\u0173 pripa\u017eino, kad pasitaik\u0117 tik pavieniai atvejai. Da\u017eniau su neteis\u0117tu darbdavi\u0173 elgesiu susid\u016br\u0117 vidutini\u0173 pajam\u0173, darbininki\u0161k\u0173 profesij\u0173 atstovai. &nbsp; 83,3 procento dirban\u010di\u0173j\u0173 nurod\u0117, kad nes\u0105\u017einingo darbdavi\u0173 elgesio nepatyr\u0117. &nbsp; I. Ruginien\u0117 vertina, kad problema didel\u0117. &nbsp; \u201eNor\u0117t\u0173si, kad tai b\u016bt\u0173 tik pavieniai atvejai, bet 13,4 procento jau rodo, kad tai n\u0117ra pavieniai atvejai. Galvoju, kad problem\u0173 kyla d\u0117l paties darbo organizavimo proceso. Bent jau m\u016bs\u0173 daugiausia \u017emon\u0117s klausia apie darbo ir poilsio re\u017eim\u0105, darbo vietos \u012frengim\u0105, apie vir\u0161valand\u017ei\u0173 apmok\u0117jim\u0105. Tie, kas kiekvien\u0105 dien\u0105 eina \u012f darb\u0105, jie skund\u017eiasi d\u0117l prastov\u0173, d\u0117l atleidim\u0173\u201c, \u2013 sako I. Ruginien\u0117. &nbsp; Ji patikina, kad \u012f profesines s\u0105jungos problem\u0173 turintys darbuotojai aktyviausiai kreip\u0117si prasid\u0117jus karantinui \u2013 \u0161iuo metu jau kreipiasi re\u010diau. &nbsp; \u201eVis tiek 13,4 proc. yra gan\u0117tinai daug, vertinant tai, kad karantinas jau yra \u012fsib\u0117g\u0117j\u0119s. Mes pavasar\u012f jau\u010diame problem\u0173 atsl\u016bgimo met\u0105. Nes kai tik at\u0117jo karantinas, buvo siaubingai daug klausim\u0173 ir problem\u0173. Pra\u0117jus\u012f pavasar\u012f vos ne par\u0105 dirbdavome nuolat ir atsakin\u0117davome \u012f \u012fvairiausius klausimus, po to bumas buvo ruden\u012f iki pat Kal\u0117d\u0173. Dabar gauname nema\u017eai tre\u010di\u0173j\u0173 valstybi\u0173 pilie\u010di\u0173 skund\u0173, da\u017eniausiai jie skund\u017eiasi, kad darbdaviai nemoka pinig\u0173\u201c, \u2013 \u012fsp\u0117jo I. Ruginien\u0117. &nbsp; Pasak jos, da\u017eniausiai darbuotojai skund\u017eiasi d\u0117l darbo ir poilsio laiko re\u017eimo nesilaikymo, bei darbo priemoni\u0173. &nbsp; \u201eTik pavieniai darbdaviai \u012freng\u0117 darbo viet\u0105 namuose, tai yra, leido pasiimti biuro k\u0117d\u0119, ar nupirko stal\u0105 ir pan. Geriausiu atveju duoda tau ne\u0161iojam\u0105j\u012f kompiuter\u012f ir tu sukis kaip nori\u201c, \u2013 atsiduso profesini\u0173 s\u0105jung\u0173 atstov\u0117. &nbsp; Tyrim\u0173 bendrov\u0117s atstovas I. Zokas vertina, kad nes\u0105\u017einingus darbdavio veiksmus patirianti darbuotoj\u0173 dalis, nors gal\u0117t\u0173 b\u016bti ma\u017eesn\u0117, n\u0117ra masinis rei\u0161kinys, ta\u010diau j\u0105 gal\u0117jo i\u0161auginti pandemija. &nbsp; \u201eBet koks nes\u0105\u017einingas darbdavio elgesys n\u0117ra gerai, nesvarbu koks procentas. To pasitaiko ka\u017ekokiose ribose nepaisant to, ar pandemija, ar ne pandemija, nes visuomet visuomen\u0117je atsiras ir darbdavi\u0173, ir darbuotoj\u0173, kurie link\u0119 pasinaudoti situacija. Kitas dalykas \u2013 daliai darbdavi\u0173 \u0161iandien\u0105 situacija n\u0117ra saldi, ypa\u010d, labiausiai nukent\u0117jusiuose sektoriuose, kur veikla u\u017edaryta. Be abejo, kad normaliomis s\u0105lygomis tas procentas gal\u0117t\u0173 b\u016bti ma\u017eesnis, bet i\u0161 kitos pus\u0117s, negalima sakyti, kad tai masiniai dalykai\u201c, \u2013 sako I. Zokas. &nbsp; Jis vertina, kad lietuviai yra pakankamai kantr\u016bs, atsakingi, o per karantin\u0105 vykstantys gin\u010dai tarp darbuotoj\u0173 ir darbdavi\u0173 yra pakankamai civilizuoti. &nbsp; <b>VDI atstovas: \u017emon\u0117s yra laimingesni dirbdami i\u0161 nam\u0173<\/b> &nbsp; Valstybin\u0117s darbo inspekcijos (VDI) Darbo teis\u0117s skyriaus vadovas \u0160ar\u016bnas Arlavi\u010dius patikina, kad skund\u0173 d\u0117l darbo namuose VDI apskritai negauna \u2013 pagrindin\u0117s problemos darbuotojams nesikei\u010dia. &nbsp; \u201eSkund\u0173 d\u0117l nuotolinio darbo organizavimo, mano \u017einiomis, apskritai j\u0173 n\u0117ra. O jeigu ir yra, tai vienas kitas. Gin\u010d\u0173 d\u0117l to prakti\u0161kai irgi n\u0117ra kil\u0119. Tai mes tokios tendencijos nematome. Bet klausim\u0173 d\u0117l to anks\u010diau gaudavome\u201c, \u2013 patikina \u0160. Arlavi\u010dius. &nbsp; Anot jo, individualiais atvejais gali b\u016bti, kad darbuotojai pasimeta planuodami darbo ir poilsio laik\u0105, d\u0117liodami prioritetus. &nbsp; \u201eBet gal\u0117t\u0173 b\u016bti darbo tvarkos taisykl\u0117se apibr\u0117\u017eta, kokiu b\u016bdu skirstomas laikas organizuojant nuotolin\u012f darb\u0105, ar darbuotojas pats skirsto laik\u0105, ar jis taip pat dirba nuo 8 iki 17 val., kaip ir darbe. Ta\u010diau vertinant per pasitenkinimo prizm\u0119, bent jau kiek skai\u010diau mokslini\u0173 tyrim\u0173, vienareik\u0161mi\u0161kai \u017emon\u0117s yra laimingesni dirbdami i\u0161 nam\u0173\u201c, \u2013 sako \u0160. Arlavi\u010dius. &nbsp; Per pirm\u0105j\u012f karantin\u0105, anot jo, darbuotojams buvo neai\u0161ku, kaip atlikti darbus nuotoliniu b\u016bdu, u\u017e k\u0105 jie atsakingi ir pana\u0161iau, ta\u010diau toki\u0173 u\u017eklaus\u0173 suma\u017e\u0117jo per antr\u0105j\u012f karantin\u0105. \u0160iuo metu daugiau klausim\u0173 kyla d\u0117l testavimo ir skiep\u0173. &nbsp; Pra\u0117jusiais metais VDI gaunam\u0173 skund\u0173 pob\u016bdis ir kiekis i\u0161 esm\u0117s nesikeit\u0117. &nbsp; \u201eGavome skund\u0173 d\u0117l \u012fdarbinimo, d\u0117l darbo sutarties, d\u0117l darbo u\u017emokes\u010dio, d\u0117l darbo laiko, d\u0117l darbo viet\u0173 \u012frengimo ir kit\u0173. Na ir pa\u017eeidim\u0173 daugiausia nustat\u0117me \u0161itose srityse. I\u0161 esm\u0117s tendencijos i\u0161lieka tokios pa\u010dios\u201c, \u2013 karantino poveikio nepastebi \u0160. Arlavi\u010dius. &nbsp; O darbo gin\u010d\u0173 \u0161iuo metu kyla netgi ma\u017eiau, nei anks\u010diau. &nbsp; \u201eLyginant \u0161iuos metus ir praeitus metus, kiek gin\u010d\u0173 kilo nuo met\u0173 prad\u017eios, mes matome, kad pra\u0161ym\u0173 darbo gin\u010d\u0173 komisijoje gauta apie 30 proc. ma\u017eiau ir daugiausia pra\u0161ym\u0173 i\u0161lieka tokie patys: tai d\u0117l darbo u\u017emokes\u010dio ir apmok\u0117jimo, d\u0117l darbo sutarties nutraukimo\u201c, \u2013 paai\u0161kino \u0160. Arlavi\u010dius. &nbsp; <i>Visuomen\u0117s nuomon\u0117s ir rinkos tyrim\u0173 bendrov\u0117 Spinter tyrimai\u201c 2021 met\u0173 vasario 17\u201326 dienomis, naujien\u0173 portalo Delfi u\u017esakymu, atliko visuomen\u0117s nuomon\u0117s apklaus\u0105. Tyrime dalyvavo gyventojai nuo 18 iki 75 met\u0173. Taikytas kombinuotas apklausos metodas: 50 proc. \u2013 telefonin\u0117s apklausos b\u016bdu, 50 proc. \u2013 internetu. Pasirinkus tiesioginio interviu apklaus\u0105 j\u0105 atlieka profesionalus apklaus\u0117jas. Jis kalbasi su respondentu pagal parengtus klausimus, atsakymus fiksuoja klausimyne. Jei apklausa internetin\u0117, respondentui nusiun\u010diama nuoroda \u012f apklaus\u0105, j\u0105 respondentas u\u017epildo savaranki\u0161kai jam \/ jai patogiu metu. Nuoroda yra unikali, t. y. klausimyno negalima u\u017epildyti kelis kartus.<\/i> <i>Tyrimo metu buvo apklausta 1014 respondent\u0173. I\u0161 j\u0173 30,4 proc. nurod\u0117, kad nedirba. Tyrimo dalyvi\u0173 pasiskirstymas pagal lyt\u012f, am\u017ei\u0173 ir gyvenam\u0105j\u0105 viet\u0105 proporcingas gyventoj\u0173 pasiskirstymui Lietuvoje. Tyrimo rezultat\u0173 paklaida \u2013 3,1 procento.<\/i> &nbsp; \u0160altinis: delfi.lt<\/p>","protected":false},"excerpt":{"rendered":"<p>&nbsp; Vir\u0161valand\u017eiai, darbas per piet\u0173 pertraukas, i\u0161sitrynusi riba su laisvalaikiu \u2013 tai \u012fprasti darbo namuose atributai, rodo \u201eDelfi\u201c u\u017esakymu atlikta \u201eSpinter tyrim\u0173\u201c apklausa.<\/p>","protected":false},"author":3,"featured_media":0,"comment_status":"closed","ping_status":"closed","sticky":false,"template":"","format":"standard","meta":{"footnotes":""},"categories":[],"tags":[],"class_list":["post-5861","post","type-post","status-publish","format-standard","hentry"],"_links":{"self":[{"href":"https:\/\/spinter.lt\/en\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/5861","targetHints":{"allow":["GET"]}}],"collection":[{"href":"https:\/\/spinter.lt\/en\/wp-json\/wp\/v2\/posts"}],"about":[{"href":"https:\/\/spinter.lt\/en\/wp-json\/wp\/v2\/types\/post"}],"author":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/spinter.lt\/en\/wp-json\/wp\/v2\/users\/3"}],"replies":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/spinter.lt\/en\/wp-json\/wp\/v2\/comments?post=5861"}],"version-history":[{"count":0,"href":"https:\/\/spinter.lt\/en\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/5861\/revisions"}],"wp:attachment":[{"href":"https:\/\/spinter.lt\/en\/wp-json\/wp\/v2\/media?parent=5861"}],"wp:term":[{"taxonomy":"category","embeddable":true,"href":"https:\/\/spinter.lt\/en\/wp-json\/wp\/v2\/categories?post=5861"},{"taxonomy":"post_tag","embeddable":true,"href":"https:\/\/spinter.lt\/en\/wp-json\/wp\/v2\/tags?post=5861"}],"curies":[{"name":"wp","href":"https:\/\/api.w.org\/{rel}","templated":true}]}}