Trys i\u0161 keturi\u0173 Lietuvos gyventoj\u0173 \u017eino arba yra gird\u0117j\u0119, jog palmi\u0173 aliejui gaminti yra masi\u0161kai kertami atogr\u0105\u017e\u0173 mi\u0161kai, o tai spartina klimato kait\u0105, lemia biologin\u0117s \u012fvairov\u0117s nykim\u0105. \u0160iai problemai neabejingi gyventojai si\u016blo sprendimus \u2013 geriau informuoti vartotojus, ai\u0161kiau \u017eym\u0117ti palmi\u0173 aliejaus turin\u010dius produktus, \u012fpareigoti prekybininkus ir gamintojus ma\u017einti palmi\u0173 aliejaus naudojim\u0105. Tyrim\u0173 bendrov\u0117s \u201eSpinter tyrimai\u201c atliktos visuomen\u0117s nuomon\u0117s apklausos rezultatai parod\u0117, kad dauguma Lietuvos gyventoj\u0173 \u017eino apie aplinkai kenksmingo palmi\u0173 aliejaus \u017eal\u0105. Su \u0161ia problema yra gerai susipa\u017ein\u0119 30 proc. gyventoj\u0173, o dar 43 proc. teigia apie tai gird\u0117j\u0119. Tik vienas i\u0161 keturi\u0173 apklaust\u0173j\u0173 pripa\u017eino, kad n\u0117ra nieko ne\u017eino apie palmi\u0173 aliejaus \u017eal\u0105. Pasak aplinkosaugos organizacijos \u201e\u017diedin\u0117 ekonomika\u201c vadovo Domanto Tracevi\u010diaus, dar prie\u0161 kelet\u0105 met\u0173 palmi\u0173 aliejaus problema Lietuvoje r\u016bp\u0117jo tik siauram aplinkosaugos entuziast\u0173 ratui. Ta\u010diau palaipsniui visuomen\u0117s aplinkosauginis s\u0105moningumas auga ir vis daugiau Lietuvos gyventoj\u0173 supranta, kad u\u017e t\u016bkstan\u010di\u0173 kilometr\u0173 esan\u010di\u0173 tropini\u0173 mi\u0161k\u0173 naikinimas tik didina klimato kriz\u0119 visame pasaulyje. \u201ePle\u010diant alyvapalmi\u0173 plotus, per metus vidutini\u0161kai i\u0161kertama milijonas hektar\u0173 atogr\u0105\u017e\u0173 mi\u0161ko, sunaikinamos vertingos augal\u0173 ir gyv\u016bn\u0173 r\u016b\u0161ys.Tod\u0117l Europoje vis garsiau kalbama apie netiesiogin\u012f europie\u010di\u0173 vaidmen\u012f prisidedant prie pasaulio mi\u0161k\u0173 naikinimo. Juk vartodami palmi\u0173 aliejaus turin\u010dius produktus ir gaminius skatiname \u0161ios \u017ealiavos paklaus\u0105, o juk palmi\u0173 aliejaus yra daugelyje b\u016btiniausi\u0173 produkt\u0173 \u2013 nuo maisto iki dyzelino. Augantis gyventoj\u0173 s\u0105moningumas vengti palmi\u0173 aliejaus nuteikia pozityviai, ta\u010diau to nepakanka \u2013 reikia daugiau diskutuoti apie palmi\u0173 aliejaus vartojimo ma\u017einim\u0105 i\u0161 esm\u0117s, \u012ftraukiant gamintojus, vald\u017eios institucijas, nevyriausybines organizacijas\u201c, \u2013 teig\u0117 D. Tracevi\u010dius. Gyventojai si\u016blo neatid\u0117lioti<\/b> Apklausos rezultatai parod\u0117, kad 76 proc. respondent\u0173 si\u016blo neatid\u0117lioti ir spr\u0119sti palmi\u0173 aliejaus klausim\u0105. \u0160iam teiginiui da\u017eniau pritaria moterys, auk\u0161\u010diausio i\u0161simokslinimo, did\u017eiausi\u0173 pajam\u0173 respondentai ir did\u017ei\u0173j\u0173 miest\u0173 gyventojai. Daugiau nei pus\u0117s (59 proc.) gyventoj\u0173 mano, kad spr\u0119sti palmi\u0173 aliejaus vartojimo problem\u0105 galima daugiau informuojant visuomen\u0119 ir raginant rinktis produktus be palmi\u0173 aliejaus. 48 proc. gyventoj\u0173 si\u016blo preki\u0173 etiket\u0117se ai\u0161kiau \u017eym\u0117ti, ar produkto sud\u0117tyje yra palmi\u0173 aliejaus. 46 proc. apklaust\u0173j\u0173 \u012fsitikin\u0119, kad valstyb\u0117 tur\u0117t\u0173 teis\u0117s aktais \u012fpareigoti gamintojus ir prekybininkus ma\u017einti palmi\u0173 aliejaus vartojim\u0105. Pasak \u201e\u017diedin\u0117s ekonomikos\u201c vadovo D. Tracevi\u010diaus, vartotojams dar sunku patiems \u012fvertinti, kuriuose produktuose naudojamas palmi\u0173 aliejus. Palmi\u0173 aliejus etiket\u0117se da\u017enai nurodomas ir kitais pavadinimais, kuri\u0173 yra kelios de\u0161imtys. O kai kuriuose produktuose, pavyzd\u017eiui, biodyzeline, \u017ealiava apskritai n\u0117ra nurodoma. Tvaraus verslo \u012fmon\u0117s kai kurias produkt\u0173 pakuotes jau pa\u017eymi u\u017era\u0161ais \u201ebe palmi\u0173 aliejaus\u201c, ta\u010diau tai pavieniai atvejai. Faktai apie palmi\u0173 aliejaus \u017eal\u0105<\/b> Alyvpalmi\u0173 plantacijos dengia jau daugiau nei 27 mln. ha \u017eem\u0117s ploto, kuriuose ka\u017ekada buvo atogr\u0105\u017e\u0173 mi\u0161kai. Tokia teritorija lygi Naujosios Zelandijos plotui. Norint labiau prapl\u0117sti plantacijas, kertamos ne tik d\u017eiungl\u0117s, bet ir sausinami durpynai \u2013 d\u0117l \u0161ios prie\u017easties did\u0117ja \u0161iltnamio duj\u0173 koncentracija ir daug\u0117ja pavojing\u0173 gaisr\u0173. Visoms i\u0161likusioms orangutan\u0173 r\u016b\u0161ims gresia i\u0161nykimas d\u0117l \u017emoni\u0173 naikinam\u0173 mi\u0161k\u0173. 2016 m. pasaulyje laisv\u0117je gyveno apie 100 000 orangutan\u0173, o tuo tarpu 1973 m. j\u0173 buvo apie 288 500. Jeigu ir toliau bus kertami Borneo ir Sumatros mi\u0161kai, manoma kad 2025 m. orangutang\u0173 gali suma\u017e\u0117ti iki 47 000 individ\u0173. Net 50 proc., produkt\u0173 esan\u010di\u0173 prekybos centruose sud\u0117tyje turi palmi\u0173 aliejaus. Kasdien suvartojant produkt\u0173, kuriuose yra bent 5 gramai palmi\u0173 aliejaus \u0161irdies ir kraujagysli\u0173 lig\u0173 rizika padid\u0117ja net 25 proc. Auk\u0161toje temperat\u016broje perdirbamas palmi\u0173 aliejus i\u0161siskiria organizmui pavojingus kancerogenus. Eksportui \u012f ES skirto alyvpalmi\u0173 aliejaus gamyba susijusi su beveik 1 mln. hektar\u0173 atogr\u0105\u017e\u0173 mi\u0161k\u0173 i\u0161kirtimu. Kone pus\u0117 ES importuojamo aliejaus naudojama biodegal\u0173 gamyboje. Visuomen\u0117s nuomon\u0117s apklaus\u0105 atliko tyrim\u0173 agent\u016bra \u201eSpinter tyrimai\u201c nevyriausybin\u0117s organizacijos \u201e\u017diedin\u0117 ekonomika\u201c u\u017esakymu. Apklausa atlikta \u0161i\u0173 met\u0173 sausio m\u0117nes\u012f, apklausus 1000 respondent\u0173 visoje Lietuvoje. \u0160altinis: valstietis.lt 2021.03.23<\/b> Trys i\u0161 keturi\u0173 Lietuvos gyventoj\u0173 \u017eino arba yra gird\u0117j\u0119, jog palmi\u0173 aliejui gaminti yra masi\u0161kai kertami atogr\u0105\u017e\u0173 mi\u0161kai, o tai spartina klimato kait\u0105, lemia biologin\u0117s \u012fvairov\u0117s nykim\u0105. \u0160iai problemai neabejingi gyventojai si\u016blo sprendimus \u2013 geriau informuoti vartotojus, ai\u0161kiau \u017eym\u0117ti palmi\u0173 aliejaus turin\u010dius produktus, \u012fpareigoti prekybininkus ir gamintojus ma\u017einti palmi\u0173 aliejaus naudojim\u0105. Tyrim\u0173 bendrov\u0117s \u201eSpinter tyrimai\u201c atliktos visuomen\u0117s nuomon\u0117s apklausos rezultatai parod\u0117, kad dauguma Lietuvos gyventoj\u0173 \u017eino apie aplinkai kenksmingo palmi\u0173 aliejaus \u017eal\u0105. Su \u0161ia problema yra gerai susipa\u017ein\u0119 30 proc. gyventoj\u0173, o dar 43 proc. teigia apie tai gird\u0117j\u0119. Tik vienas i\u0161 keturi\u0173 apklaust\u0173j\u0173 pripa\u017eino, kad n\u0117ra nieko ne\u017eino apie palmi\u0173 aliejaus \u017eal\u0105. Pasak aplinkosaugos organizacijos \u201e\u017diedin\u0117 ekonomika\u201c vadovo Domanto Tracevi\u010diaus, dar prie\u0161 kelet\u0105 met\u0173 palmi\u0173 aliejaus problema Lietuvoje r\u016bp\u0117jo tik siauram aplinkosaugos entuziast\u0173 ratui. Ta\u010diau palaipsniui visuomen\u0117s aplinkosauginis s\u0105moningumas auga ir vis daugiau Lietuvos gyventoj\u0173 supranta, kad u\u017e t\u016bkstan\u010di\u0173 kilometr\u0173 esan\u010di\u0173 tropini\u0173 mi\u0161k\u0173 naikinimas tik didina klimato kriz\u0119 visame pasaulyje. \u201ePle\u010diant alyvapalmi\u0173 plotus, per metus vidutini\u0161kai i\u0161kertama milijonas hektar\u0173 atogr\u0105\u017e\u0173 mi\u0161ko, sunaikinamos vertingos augal\u0173 ir gyv\u016bn\u0173 r\u016b\u0161ys.Tod\u0117l Europoje vis garsiau kalbama apie netiesiogin\u012f europie\u010di\u0173 vaidmen\u012f prisidedant prie pasaulio mi\u0161k\u0173 naikinimo. Juk vartodami palmi\u0173 aliejaus turin\u010dius produktus ir gaminius skatiname \u0161ios \u017ealiavos paklaus\u0105, o juk palmi\u0173 aliejaus yra daugelyje b\u016btiniausi\u0173 produkt\u0173 \u2013 nuo maisto iki dyzelino. Augantis gyventoj\u0173 s\u0105moningumas vengti palmi\u0173 aliejaus nuteikia pozityviai, ta\u010diau to nepakanka \u2013 reikia daugiau diskutuoti apie palmi\u0173 aliejaus vartojimo ma\u017einim\u0105 i\u0161 esm\u0117s, \u012ftraukiant gamintojus, vald\u017eios institucijas, nevyriausybines organizacijas\u201c, \u2013 teig\u0117 D. Tracevi\u010dius. Gyventojai si\u016blo neatid\u0117lioti<\/b> Apklausos rezultatai parod\u0117, kad 76 proc. respondent\u0173 si\u016blo neatid\u0117lioti ir spr\u0119sti palmi\u0173 aliejaus klausim\u0105. \u0160iam teiginiui da\u017eniau pritaria moterys, auk\u0161\u010diausio i\u0161simokslinimo, did\u017eiausi\u0173 pajam\u0173 respondentai ir did\u017ei\u0173j\u0173 miest\u0173 gyventojai. Daugiau nei pus\u0117s (59 proc.) gyventoj\u0173 mano, kad spr\u0119sti palmi\u0173 aliejaus vartojimo problem\u0105 galima daugiau informuojant visuomen\u0119 ir raginant rinktis produktus be palmi\u0173 aliejaus. 48 proc. gyventoj\u0173 si\u016blo preki\u0173 etiket\u0117se ai\u0161kiau \u017eym\u0117ti, ar produkto sud\u0117tyje yra palmi\u0173 aliejaus. 46 proc. apklaust\u0173j\u0173 \u012fsitikin\u0119, kad valstyb\u0117 tur\u0117t\u0173 teis\u0117s aktais \u012fpareigoti gamintojus ir prekybininkus ma\u017einti palmi\u0173 aliejaus vartojim\u0105. Pasak \u201e\u017diedin\u0117s ekonomikos\u201c vadovo D. Tracevi\u010diaus, vartotojams dar sunku patiems \u012fvertinti, kuriuose produktuose naudojamas palmi\u0173 aliejus. Palmi\u0173 aliejus etiket\u0117se da\u017enai nurodomas ir kitais pavadinimais, kuri\u0173 yra kelios de\u0161imtys. O kai kuriuose produktuose, pavyzd\u017eiui, biodyzeline, \u017ealiava apskritai n\u0117ra nurodoma. Tvaraus verslo \u012fmon\u0117s kai kurias produkt\u0173 pakuotes jau pa\u017eymi u\u017era\u0161ais \u201ebe palmi\u0173 aliejaus\u201c, ta\u010diau tai pavieniai atvejai. Faktai apie palmi\u0173 aliejaus \u017eal\u0105<\/b> Alyvpalmi\u0173 plantacijos dengia jau daugiau nei 27 mln. ha \u017eem\u0117s ploto, kuriuose ka\u017ekada buvo atogr\u0105\u017e\u0173 mi\u0161kai. Tokia teritorija lygi Naujosios Zelandijos plotui. Norint labiau prapl\u0117sti plantacijas, kertamos ne tik d\u017eiungl\u0117s, bet ir sausinami durpynai \u2013 d\u0117l \u0161ios prie\u017easties did\u0117ja \u0161iltnamio duj\u0173 koncentracija ir daug\u0117ja pavojing\u0173 gaisr\u0173. Visoms i\u0161likusioms orangutan\u0173 r\u016b\u0161ims gresia i\u0161nykimas d\u0117l \u017emoni\u0173 naikinam\u0173 mi\u0161k\u0173. 2016 m. pasaulyje laisv\u0117je gyveno apie 100 000 orangutan\u0173, o tuo tarpu 1973 m. j\u0173 buvo apie 288 500. Jeigu ir toliau bus kertami Borneo ir Sumatros mi\u0161kai, manoma kad 2025 m. orangutang\u0173 gali suma\u017e\u0117ti iki 47 000 individ\u0173. Net 50 proc., produkt\u0173 esan\u010di\u0173 prekybos centruose sud\u0117tyje turi palmi\u0173 aliejaus. Kasdien suvartojant produkt\u0173, kuriuose yra bent 5 gramai palmi\u0173 aliejaus \u0161irdies ir kraujagysli\u0173 lig\u0173 rizika padid\u0117ja net 25 proc. Auk\u0161toje temperat\u016broje perdirbamas palmi\u0173 aliejus i\u0161siskiria organizmui pavojingus kancerogenus. Eksportui \u012f ES skirto alyvpalmi\u0173 aliejaus gamyba susijusi su beveik 1 mln. hektar\u0173 atogr\u0105\u017e\u0173 mi\u0161k\u0173 i\u0161kirtimu. Kone pus\u0117 ES importuojamo aliejaus naudojama biodegal\u0173 gamyboje. Visuomen\u0117s nuomon\u0117s apklaus\u0105 atliko tyrim\u0173 agent\u016bra \u201eSpinter tyrimai\u201c nevyriausybin\u0117s organizacijos \u201e\u017diedin\u0117 ekonomika\u201c u\u017esakymu. Apklausa atlikta \u0161i\u0173 met\u0173 sausio m\u0117nes\u012f, apklausus 1000 respondent\u0173 visoje Lietuvoje. \u0160altinis: valstietis.lt<\/p>","protected":false},"excerpt":{"rendered":"
Trys i\u0161 keturi\u0173 Lietuvos gyventoj\u0173 \u017eino arba yra gird\u0117j\u0119, jog palmi\u0173 aliejui gaminti yra masi\u0161kai kertami atogr\u0105\u017e\u0173 mi\u0161kai, o tai spartina klimato kait\u0105, lemia biologin\u0117s \u012fvairov\u0117s nykim\u0105.<\/p>","protected":false},"author":3,"featured_media":0,"comment_status":"closed","ping_status":"closed","sticky":false,"template":"","format":"standard","meta":{"footnotes":""},"categories":[],"tags":[],"class_list":["post-5859","post","type-post","status-publish","format-standard","hentry"],"_links":{"self":[{"href":"https:\/\/spinter.lt\/en\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/5859","targetHints":{"allow":["GET"]}}],"collection":[{"href":"https:\/\/spinter.lt\/en\/wp-json\/wp\/v2\/posts"}],"about":[{"href":"https:\/\/spinter.lt\/en\/wp-json\/wp\/v2\/types\/post"}],"author":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/spinter.lt\/en\/wp-json\/wp\/v2\/users\/3"}],"replies":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/spinter.lt\/en\/wp-json\/wp\/v2\/comments?post=5859"}],"version-history":[{"count":0,"href":"https:\/\/spinter.lt\/en\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/5859\/revisions"}],"wp:attachment":[{"href":"https:\/\/spinter.lt\/en\/wp-json\/wp\/v2\/media?parent=5859"}],"wp:term":[{"taxonomy":"category","embeddable":true,"href":"https:\/\/spinter.lt\/en\/wp-json\/wp\/v2\/categories?post=5859"},{"taxonomy":"post_tag","embeddable":true,"href":"https:\/\/spinter.lt\/en\/wp-json\/wp\/v2\/tags?post=5859"}],"curies":[{"name":"wp","href":"https:\/\/api.w.org\/{rel}","templated":true}]}}